Suvestinė redakcija nuo 2016-11-10

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05580

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO Į BENDRĄJĮ UGDYMĄ IR PROFESINĮ MOKYMĄ 2014–2016 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

 

2014 m. gegužės 15 d. Nr.  V-436

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 112 punktą ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“:

1. T v i r t i n u pridedamą Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą 2014–2016 metų veiksmų planą.

2. Rekomenduoju savivaldybėms prisidėti prie Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą 2014–2016 metų veiksmų plano įgyvendinimo ir skirti savivaldybių biudžetų lėšų jam įgyvendinti.

 

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                                                                                    Dainius Pavalkis


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-436



Informacinių Ir Komunikacinių Technologijų Diegimo Į Bendrąjį Ugdymą Ir Profesinį Mokymą 2014–2016 METŲ Veiksmų Planas

 



I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą 2014–2016 metų veiksmų plane (toliau – Veiksmų planas) pateiktos ilgalaikės informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau – IKT) diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą plėtros kryptys, išdėstyti tikslai, uždaviniai ir priemonės, numatomi Veiksmų plano rezultatai, veiklos įgyvendinimo principai.

2. Veiksmų planas yra tęstinis dokumentas. 2000–2004 metais buvo įgyvendinta pirmoji Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1279 „Dėl Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategijos“, 2005–2007 metais – antroji Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategija ir Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programa, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 „Dėl Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategijos ir Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programos patvirtinimo“, 2008–2012 metais – trečioji Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategija ir Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų programa, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 „Dėl Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijos patvirtinimo“. Visose jose buvo numatytos priemonės IKT diegimui į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Veiksmų planas parengtas, vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.

3. Veiksmų plano paskirtis – susitarti dėl bendrų veiksmų ir numatyti bendras IKT diegimo kryptis ir veiklas, užtikrinti jų integralumą ir veiksmingumą.  

4. Veiksmų plano įgyvendinimas remiasi šiais principais:

4.1. horizontalumo – veiksmai turi atitikti bendrąsias Lietuvos švietimo reformos kryptis, tikslus ir pagrindinius principus, laikytis tų pačių vertybinių nuostatų, įvardijamų šalies strateginiuose dokumentuose;

4.2. lygių galimybių – kokybiškas technologinis ir informacinis išprusimas ir galimybės naudotis moderniomis IKT priemonėmis, reikalingos informacijos prieinamumas – turi būti vienodai prieinama nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, socialinės padėties, amžiaus, įvairaus ekonominio statuso šeimų, miesto ir kaimo, skirtingų mokyklos tipų ir įvairių gebėjimų mokiniams. Socialiai pažeidžiamiems mokiniams mokykla gali skirti įrenginius jiems naudotis asmeniškai;

4.3. visapusiškai saugios mokymosi aplinkos – kompiuterių klasės ir kabinetai su kompiuterizuotomis darbo vietomis turi būti įrengiami pagal visus higienos, ergonomikos ir saugios internetinės erdvės reikalavimus. Mokiniai mokykloje gali naudoti savo atsinešamus įrenginius, mokykla turi sudaryti galimybę šiems įrenginiams saugiai jungtis prie mokyklos tinklo. Atitinkamai būtina laikytis nurodytų reikalavimų, dirbant kompiuteriais namie;

4.4. specialiųjų poreikių tenkinimo – išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,  t. y. šių mokinių adaptavimuisi socialinėje aplinkoje ir visaverčiam integravimuisi į informacinę visuomenę, aprūpinant juos ir mokyklas kompiuterinėmis specialiosiomis mokymo(si) priemonėmis;

4.5. išteklių ir lėšų kooperavimo – pasinaudojant verslo parama, aktyviau diegiamos IKT, aktyvinama mokslo ir studijų institucijų veikla, diegiant IKT į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą;

4.6. visuotinio skaitmeninio raštingumo – siekiama skatinti visus gyventojus naudotis kompiuterinėmis technologijomis ir paslaugomis, sudarant sąlygas jiems pasiekti reikiamą skaitmeninio raštingumo lygį ir ugdyti profesinį skaitmeninį raštingumą. Ypatingas dėmesys skiriamas mokytojų bendruomenei, jos kompetencijų tobulinimui;

4.7. integralumo – kuriama ir plėtojama integrali informacinė infrastruktūra tiek duomenų pasikeitimo, tiek ir technologinio bei programinio aprūpinimo prasme, veikianti kaip susijusių ir sąveikaujančių informacinių sistemų visuma, užtikrinanti veikimo veiksmingumą ir rezultatų kokybę, siekianti, kad šių sistemų integracija tenkintų vartotojų poreikius.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR TENDENCIJŲ APŽVALGA

5. Naujausi šalies strateginiai dokumentai nubrėžia pagrindines tolesnės šalies švietimo raidos kryptis.

5.1. Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“), daugiausia uždavinių švietimui numato, dirbant strategine sumanios visuomenės formavimo kryptimi. Ji įgyvendinama, siekiant veiklios, solidarios ir besimokančios visuomenės. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ nurodoma, kad, norint sėkmingai vystytis, būtina pažinti pasaulį ir jo įvairovę, pasitelkiant šiuolaikines pažinimo priemones – užsienio kalbas ir informacines technologijas. Todėl siekiama sukurti ir visose švietimo įstaigose įdiegti kūrybingumui, ieškojimams ir tobulėjimui atviras mokymosi programas, sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią informacinių ryšių technologijų galimybes, kurios užtikrintų dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei gebėjimų įgijimą ir tobulinimą.

5.2. Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“ (toliau – Švietimo strategija), siūloma „sutelkti švietimo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones (solidarumas) nuolat kryptingai lavintis (mokymasis) siekiant asmeninės ir šalies sėkmės (veiklumas)“. Švietimo strategijoje keliami keturi iš esmės vis platesnės aprėpties tikslai: mokytojų korpuso kaita („pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai“), institucijų kokybės vadybos tobulinimas („įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną“), švietimo posistemių prieinamumas harmonizuojant tarpusavio ryšius („maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius“), mokymosi visą gyvenimą sistemos ir darbo rinkos bei visuomenės poreikių derinimas („sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje“). Pirmajam Švietimo strategijos tikslui pasiekti numatytame viename iš veiklos uždavinių pabrėžiama IKT naudojimo svarba: „stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti kvalifikaciją plečiant kultūrinį akiratį, didinant šiuolaikinių technologijų išmanymą“. Antrojo tikslo viena iš įgyvendinimo krypčių yra „užtikrinti, kad institucijos naudotųsi visomis integruotų informacinių valdymo sistemų galimybėmis“. Trečiajam Švietimo strategijos tikslui įgyvendinti numatyta „diegti atvirus ir lanksčius mokymosi būdus, sukurti ir įgyvendinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų (kvalifikacijų) pripažinimo sistemą“. Ketvirtojo Švietimo strategijos tikslo vienas iš uždavinių yra „sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai valdyti karjerą teikiant individualizuotą įvairių formų pagalbą realioje ir virtualioje aplinkoje, plečiant tam reikalingus gebėjimus ir galimybes, ugdant svarbias kompetencijas“.

6. Europos Komisijos atlikto tyrimo „Mokyklų apklausa: IKT švietime“ (https://ec.europa.eu/digital-agenda/sites/digital-agenda/files/Lithuania%20country%20profile.pdf) ir kitais turimais duomenimis, Lietuvos stiprybės IKT srityje yra šios:

6.1. mokiniai gerai aprūpinti kompiuteriais: 100 mokinių tenka apie 20 kompiuterių;

6.2. daugiau nei 60 proc. 8 klasės mokinių mokymo tikslais naudoja savo mobiliuosius telefonus;

6.3. beveik visos mokyklos (99,8 proc.) turi internetą;

6.4. didelė dalis (apie 40 proc.) mokytojų darbo vietų kompiuterizuotos;

6.5. daugelis (apie 68 proc.) mokytojų mokėsi taikyti IKT pamokose;

6.6. dauguma (apie 80 proc.) mokyklų naudoja el. dienynus;

6.7. didžioji dalis (70 proc.) 16–24 metų Lietuvos gyventojų geba naudotis 5–6 veiklomis internete.

7. Europos Komisijos atlikto tyrimo „Mokyklų apklausa: IKT švietime“ (https://ec.europa.eu/digital-agenda/sites/digital-agenda/files/Lithuania%20country%20profile.pdf) ir kitais turimais duomenimis, Lietuvos silpnybės IKT srityje yra šios:

7.1. mažai mokyklų (32 proc.) naudojasi mokymosi virtualiomis informacinėmis sistemomis (Europos šalių vidurkis – 61 proc.);

7.2. švietimo informacinės sistemos nepakankamai integralios;

7.3. menka mokytojų motyvacija naudoti  IKT;

7.4. Lietuva yra tarp tų Europos šalių, kurių mokyklos kita įranga (elektroniniais skaitytuvais, mobiliaisiais telefonais ir skaitmeninėmis kameromis) aprūpintos santykinai prastai;

7.5. savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininkai (dalyvių susirinkimai) neužtikrina mokykloms galimybių atnaujinti IKT materialinę bazę, pasirūpinti plačiajuosčiu internetu ir vidiniu tinklu;

7.6. mokyklos negauna pagalbos, diegiant ir naudojant IKT;

7.7. tarptautiniai tyrimai rodo nepakankamus mokinių informacinius gebėjimus;

7.8. informacinių technologijų (toliau – IT) dalyko turinys neatliepia šiuolaikinio pasaulio poreikių;

7.9. mažai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių naudoja jiems pritaikytas priemones.

8. Europos Komisijos atlikto tyrimo „Mokyklų apklausa: IKT švietime“ išvadose (https://ec.europa.eu/digital-agenda/sites/digital-agenda/files/Lithuania%20country%20profile.pdf) Lietuvai siūlomi šie tolesni veiksmai:

8.1. plėtoti žmogiškuosius išteklius: tolesnis investavimas į mokytojų profesinį tobulinimąsi;

8.2. teikti konkrečią paramą mokykloms, derinant savo veiksmus su mokyklų vykdoma politika;

8.3. derinti politiką ir veiksmus: sisteminis bendros politikos ir vykdomų veiksmų derinimas;

8.4. mažinti netolygumus šalyje: esamų skirtumų tarp IKT priemonių pateikimo ir jų taikymo mažinimas;

8.5. siekti jaunų žmonių kompetencijos didinimo: jaunų žmonių skaitmeninės kompetencijos bei kitų pagrindinių kompetencijų efektyvus ir pastebimas didinimas.

9. 2013 m. rugsėjo 25 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Atviresnis švietimas: visiems prieinamas novatoriškas mokymas(is) naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais“ (COM(2013) 654 galutinis), kuriuo siekiama šių trijų pagrindinių tikslų:

9.1. suteikti švietimo įstaigoms, mokytojams ir besimokantiems asmenims galimybių inovacijoms;

9.2. naudoti daugiau atvirųjų švietimo išteklių, užtikrinant, kad viešosiomis lėšomis parengta švietimo medžiaga būtų prieinama visiems;

9.3. gerinti IKT ir ryšio infrastruktūrą mokyklose.

10. Kasmetinėse „Horizon“ ataskaitose (pavyzdžiui, „NMC Horizon Report: 2012 K-12 Edition“) išrenkamos aktualiausios technologijos švietime. 2012 metais išskirtos šios technologijos:

10.1. artimiausio laikotarpio: mobiliojo ryšio priemonės ir taikomosios programėlės (apps), planšetiniai kompiuteriai;

10.2. vidutinio laikotarpio: mokomieji žaidimai, asmeninės mokymosi aplinkos;

10.3. ilgo periodo: Papildyta realybė, Natūrali vartotojo sąsaja.

11. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2013 m. ataskaitoje tema „Mapping and Analysing Prospective Technologies for Learning“ (ftp://ftp.jrc.es/pub/EURdoc/JRC81935.pdf) siūloma dėmesį skirti šioms technologijoms:

11.1. galimybes suteikianti infrastruktūra (internetas, plačiajuostis ryšys, „Wi-Fi“, debesų technologijos);

11.2. mobilūs prietaisai (mobilieji telefonai, išmanieji telefonai, planšetės);

11.3. mokomieji žaidimai, atviri mokymo šaltiniai;

11.4. „E. Portfolio“; modeliavimas, asmeninė mokymosi aplinka, socialiniai tinklai.

12. Veiksmų plano apibendrinta stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių (toliau – SSGG) analizė pateikta lentelėje.

 

Lentelė. Išvados dėl esminių pokyčių, remiantis SSGG analize

Išvados dėl esminių pokyčių

Pagrindiniai argumentai (problemos, iššūkiai, rodikliai, veiksniai)

SSGG

Elektroninių galimybių profesiniam mokytojų tobulėjimui, bendradarbiavimui ir keitimuisi patirtimi plėtojimas

Daugelis (apie 68 proc.) mokytojų mokėsi taikyti IKT pamokose

Stiprybė

Menka mokytojų motyvacija naudoti IKT

Silpnybė

Mokyklos negauna pagalbos, diegiant ir naudojant IKT

Silpnybė

Žemas mokytojų pasitikėjimas savo technologijų naudojimo įgūdžiais

Silpnybė

Sukurtas švietimo portalas „E.mokykla“

Galimybė

Švietimo įstaigų veiklos kokybės refleksijai, sprendimų priėmimui, mokymosi pasiekimų vertinimui, įsivertinimui ir pripažinimui tarnaujančių valdymo informacinių sistemų ir infrastruktūros plėtojimas ir integravimas

Švietimo informacinės sistemos nepakankamai integralios

Silpnybė

Mažai mokyklų (32 proc.) naudojasi mokymosi virtualiomis informacinėmis sistemomis

Silpnybė

Mokyklos negauna pagalbos, diegiant ir naudojant IKT

Silpnybė

Visiems prieinamo skaitmeninio mokymo turinio ir infrastruktūros jam pasiekti ir teikti informacinę ir kitą pagalbą, diegiant ir naudojant sukurtą turinį ir infrastruktūrą, plėtojimas

100 mokinių tenka 20 kompiuterių

Stiprybė

99,8 proc. mokyklų turi internetą

Stiprybė

Apie 40 proc. mokytojų darbo vietų kompiuterizuotos

Stiprybė

Daugiau kaip 60 proc. 8 klasės mokinių mokymo tikslais naudoja savo mobiliuosius telefonus

Stiprybė

Mažai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių naudoja jiems pritaikytas priemones

Silpnybė

Mokyklos kita įranga (elektroniniais skaitytuvais, mobiliaisiais telefonais ir skaitmeninėmis kameromis) aprūpintos santykinai prastai

Silpnybė

Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininkai (dalyvių susirinkimai) neužtikrina mokykloms galimybių atnaujinti IKT materialinę bazę, pasirūpinti plačiajuosčiu internetu ir vidiniu tinklu

Silpnybė

Skaitmeninės atskirties didėjimas

Grėsmė

Užsienyje sukurtos programinės įrangos lokalizavimas ir adaptavimas brangus, o vietinė rinka per maža kurti originalią programinę įrangą

Grėsmė

Integruoto skaitmeninio raštingumo kompetencijų ugdymo mokantis visų dalykų užtikrinimas ir sąlygų sudarymas gilesniam, kryptingam, lankstesniam, individualizuotam IT mokymuisi

IT dalyko turinys neatliepia šiuolaikinio pasaulio poreikių

Silpnybė

Tarptautiniai tyrimai rodo nepakankamus mokinių informacinius gebėjimus

Silpnybė

IT specialistų rengimas neužtikrina rinkos poreikių

Grėsmė

 

13. „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ įtvirtina, kad esminis šio Veiksmų plano siekis turi būti nukreiptas į sumanios visuomenės formavimą, pasitelkiant IKT.

14. Europos Komisijos pasiūlymai, Švietimo strategija numato, kad būtina veikti keliose srityse: mokytojų rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo, institucijų atnaujinimo, gerinant veiklos kokybę ir diegiant inovacijas, švietimo prieinamumo didinimo bei mokymosi pritaikymo prie visuomenės poreikių. 

15. Atsižvelgiant į SSGG analizę ir vykstančius pokyčius, siūloma atkreipti dėmesį į šias veiklas išskirtose srityse:

15.1. mokytojų rengimas ir jų kvalifikacijos tobulinimas: nemažai mokytojų dalyvavo mokymuose, jie galėtų būti aktyvūs turinio kūrėjai, teikiantys pagalbą vienas kitam, kuriantys virtualias mokytojų bendruomenes;

15.2. institucinis lygmuo: mokinių galimybės naudoti mobilius įtaisus, namų ūkių kompiuterizavimas gali būti aktyviau išnaudojami, jei mokyklos naudotų įvairias informacines sistemas (asmenines mokymosi aplinkas, „E. Portfolio“), jas integruotų tarpusavyje, pavyzdžiui, su elektroniniais dienynais ir nacionalinėmis informacinėmis sistemomis. Tai sudarytų sąlygas platesniam duomenų naudojimui mokyklos valdyme, mokinių pasiekimų analizavimui;

15.3. švietimo prieinamumo srityje atviras skaitmeninis turinys, neformaliojo švietimo elektroninės pripažinimo sistemos, prieiga prie infrastruktūros galėtų būti prieinamumo galimybes didinantys įrankiai;

15.4. mokymosi poreikių tenkinimas turėtų suaktyvėti, siūlant vartotojams patrauklesnį informacinių technologijų turinį tiek bendrojo ugdymo mokyklose, tiek ir už jos ribų, neformaliajame švietime, pavyzdžiui, naudojant  mokomuosius žaidimus, socialinius tinklus ir panašiai. Be to, IKT priemonės galėtų padėti gyventojams analizuoti ir planuoti savo karjeros ir mokymosi poreikius.

16. Įvairių veiklų įgyvendinimas sietinas su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos galimybėmis, nes biudžeto lėšos šiuo metu yra gana ribotos.

 

III. Veiksmų PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI

17. Pagrindinis Veiksmų plano tikslas – sudaryti sąlygas švietimo dalyviams sumaniai naudotis technologijomis ugdyme ir skatinti juos kurti naujas IKT priemones.

18. Esminiai Veiksmų plano uždaviniai:

18.1. plėtoti elektronines galimybes profesiniam mokytojų tobulėjimui, bendradarbiavimui ir keitimuisi patirtimi;

18.2. plėtoti ir integruoti švietimo įstaigų veiklos kokybės refleksijai, sprendimų priėmimui, mokymosi pasiekimų vertinimui, įsivertinimui ir pripažinimui naudingas valdymo informacines sistemas ir infrastruktūrą;

18.3. plėtoti visiems prieinamą skaitmeninį mokymo turinį ir infrastruktūrą jam pasiekti ir teikti informacinę ir kitą pagalbą, diegiant ir naudojant sukurtą turinį ir infrastruktūrą;

18.4. užtikrinti integruoto skaitmeninio raštingumo kompetencijų ugdymą mokantis visų dalykų ir sudaryti sąlygas gilesniam, kryptingam, lankstesniam, individualizuotam informacinių technologijų mokymuisi. 

19. Šiems uždaviniams vykdyti skirtų priemonių veiklų sąrašas, lėšų poreikis pateikti Veiksmų plano 1 priede.

 

IV. Veiksmų plano įgyvendinimas

20. Veiksmų plano priemonių vykdytojos yra Švietimo ir mokslo ministerija bei ministerijos sprendimais paskirtos ministerijai pavaldžios institucijos. Savivaldybės ar mokyklos gali dalyvauti kaip partnerės ir prisidėti savo lėšomis.

21. Veiksmų plano vykdymą koordinuoja švietimo ir mokslo ministro sudaryta Veiksmų plano koordinavimo darbo grupė. Koordinavimas vykdomas, rengiant Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų strateginius ir darbo planus, analizuojant ataskaitas, pasiektus rodiklius. Veiksmų plano koordinavimo darbo grupė gali pasitelkti ekspertus IKT diegimo klausimams aptarti, pasiūlymams parengti.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-45, 2016-01-25, paskelbta TAR 2016-01-25, i. k. 2016-01514

 

22. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, pagal gautus siūlymus kasmet Veiksmų planas gali būti tikslinamas.

23. Veiksmų plano priemonių finansavimo šaltiniai:

23.1. valstybės biudžeto lėšos, įskaitant investicinių projektų lėšas;

23.2. priemonių vykdytojų, savivaldybių ir mokyklų lėšos;

23.3. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos;

23.4. kitų finansavimo šaltinių lėšos.

24. Veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną vykdo švietimo ir mokslo ministro sudaryta Veiksmų plano koordinavimo darbo grupė, naudodama Veiksmų plano vertinimo kriterijus (2 priedas). Stebėsenai naudojamos Švietimo valdymo informacinės sistemos galimybės.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-45, 2016-01-25, paskelbta TAR 2016-01-25, i. k. 2016-01514

 

25. Veiksmų plano įgyvendinimas planuojamas dviem etapais:

25.1. 2014–2015 metais bus įgyvendinami jau prasidėję Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiami projektai, informacinė infrastruktūra palaikoma valstybės biudžeto lėšomis;

25.2. 2014–2016 metais planuojama pradėti naujus Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamus projektus (3 priedas), informacinė infrastruktūra palaikoma valstybės biudžeto lėšomis.

26. Veiksmų plano įgyvendinimas ir rezultatai nuolat pristatomi visuomenei:

26.1. įvairiuose renginiuose;

26.2. spaudoje;

26.3. švietimo portale;

26.4. Švietimo ir mokslo ministerijos ir Veiksmų plano priemonių vykdytojų interneto svetainėse.

__________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedų pakeitimai:

 

IKT_veiksmu planas_1 priedas(1)

Priedo pakeitimai:

Nr. V-817, 2014-09-16, paskelbta TAR 2014-09-18, i. k. 2014-12491

Nr. V-988, 2016-11-09, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26459

 

IKT_veiksmu planas_3 priedas(1)

Priedo pakeitimai:

Nr. V-817, 2014-09-16, paskelbta TAR 2014-09-18, i. k. 2014-12491

Nr. V-45, 2016-01-25, paskelbta TAR 2016-01-25, i. k. 2016-01514

Nr. V-988, 2016-11-09, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26459

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-817, 2014-09-16, paskelbta TAR 2014-09-18, i. k. 2014-12491

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. V-436 „Dėl Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-45, 2016-01-25, paskelbta TAR 2016-01-25, i. k. 2016-01514

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. V-436 „Dėl Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-988, 2016-11-09, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26459

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. V-436 „Dėl Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo