Dekretas paskelbtas TAR 2014-01-08, i. k. 2014-00085
Neoficialus dekreto tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
DEKRETAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO 2, 5, 6, 15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 141, 142, 143, 144 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2014 m. sausio 8 d. Nr. 1K-1695
Vilnius
1 straipsnis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi,
g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymą Nr. XII-754 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:
1. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad „žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).“ Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Šio konstitucinio imperatyvo privalu paisyti ir teisės aktais reglamentuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, kita veikla šiose vietovėse. Tai pagrindžiama ir tuo, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, ji įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Todėl konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
2. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus. Todėl šios srities teisinio reguliavimo nuostatos turi atitikti įstatymų leidėjo keliamą šio įstatymo tikslą.
3. Pagal Seimo priimtame Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą numatoma, kad ūkio subjektai, norintys pradėti verslinės žvejybos veiklą, gali tai padaryti dviem būdais: pirma, aukciono būdu, jei nustatomos naujos žvejybos vietos ar limitai naujoms žuvų rūšims; ir, antra, teisė į žvejybos kvotą yra perleidžiama, paveldima arba išnuomojama.
4. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, t. y. asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų ir apribojimų (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. balandžio 9 d. nutarimai). Tačiau nustatomais ribojimais negalima paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d.). Todėl ta aplinkybė, kad asmenims, norintiems vykdyti verslinės žvejybos veiklą ir gauti teisę į žvejybos kvotą vidaus vandenų telkiniuose yra ribotos, nėra konstituciškai nepateisinama.
5. Sąžininga konkurencija yra užtikrinama sudarant sąlygas rinkoje veikti kiek įmanoma didesniam skaičiui nustatytus reikalavimus atitinkančių ūkio subjektų. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių konkrečioje ūkio srityje negali veikti neribotas skaičius ūkio subjektų. Atsižvelgiant į tai, kad žuvų ištekliai yra riboti, reguliuojant žuvininkystės ūkinę veiklą privalu užtikrinti, kad ūkio subjektų įėjimas į rinką vyktų remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais, ypač tais atvejais, kai nustatomas maksimalus rinkos dalyvių skaičius pats savaime yra mažas (Įstatymo 5 straipsnis nustato, kad priklausomai nuo vidaus vandenų telkinio dydžio teisė į žvejybos kvotą gali būti suteikiama nuo 1 iki 3 ūkio subjektų). Šiuo atveju sąžininga konkurencija gali būti užtikrinama tik organizuojant konkurencingą teisės veikti rinkoje, t. y. teisės į žvejybos kvotą, suteikimo procedūrą, pavyzdžiui, skelbiant konkursus, organizuojant aukcioną ar nustatant kitus neiškraipytą konkurenciją užtikrinančius žvejybos galimybių suteikimo būdus. Įstatymo 5 straipsnio nustatyta Žemės ūkio ministerijos pareiga organizuoti aukcioną dėl teisės į žvejybos kvotą suteikimo nustačius naujas žvejybos vietas ar limitus naujoms žuvų rūšims sudaro prielaidas sąžiningai konkurencijai tarp ūkio subjektų, siekiančių užsiimti versline žvejyba naujose žvejybos vietose. Tačiau Įstatymo 7 straipsnio suteikiama galimybė perleisti teisę į žvejybos kvotą bet kuriam kitam subjektui (t. y. ne aukciono ar konkurso būdu, o tik ūkio subjekto, turinčio teisę į žvejybos kvotą, nuožiūra), ją be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui, sudaro kliūtis sąžiningai konkurencijai, nes ūkio subjektams, siekiantiems pradėti žuvininkystės verslą, nėra sudaromos vienodos galimybės konkuruoti tarpusavyje dėl perleidžiamos, išnuomojamos ar paveldimos teisės į žvejybos kvotą.
6. Sąžiningai konkurencijai verslinės žuvininkystės srityje kliudo ne tik konkurencingos procedūros suteikiant perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą nebuvimas, šios teisės nuomos be konkurso ar paveldėjimo galimybė, bet ir Įstatymo 4 straipsnyje nustatytas net 15 kalendorinių metų terminas, kuriam yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą. Įstatymo nustatyta teisės į žvejybos kvotą suteikimo ir kvotų skyrimo tvarka yra grindžiama istoriškumo principu, t. y. siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, ūkio subjektai atrenkami, vertinami ir jiems skiriama žvejybos kvota yra nustatoma pagal tame vidaus vandenų telkinyje Žemės ūkio ministerijos nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vykdytą verslinę žvejybą (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Turint omenyje, kad remiantis šiuo principu nustatyta teisė į žvejybos kvotą yra suteikiama 15 metų, Įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu yra sudaromos prielaidos itin ilgą laiką absoliučiai apriboti naujų ūkio subjektų galimybes įeiti į rinką ir užsiimti versline žuvininkyste konkrečiame vidaus vandenų telkinyje, nes teisę į žvejybos kvotą nauji ūkio subjektai galėtų gauti tik tuo atveju, jei ūkio subjektas, turintis 15 metų suteiktą teisę į žvejybos kvotą, nuspręstų pasitraukti iš verslo ir šią teisę perleistų.
7. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą arba ribojimą Aplinkos ministerija nustato tik remdamasi žuvų išteklių tyrimų duomenimis ir suderinusi su Žemės ūkio ministerija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1483 patvirtintų Žemės ūkio ministerijos nuostatų 9 dalimi, viena svarbiausių šios ministerijos funkcijų yra užtikrinti efektyviai funkcionuojančią žuvininkystės sistemą, taip pat šio sektoriaus plėtrą bei konkurencingumą. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas Žemės ūkio ministerijos dalyvavimas žvejybos vidaus vandenyse limitų nustatymo procedūroje gali būti laikomas šiai ministerijai nebūdingos funkcijos priskyrimu, nes žuvų išteklių apsauga bei racionalus jų panaudojimas (t. y. viešojo intereso užtikrinimas), o ne žuvininkystės sektoriaus plėtra turėtų būti lemiamas kriterijus nustatant žvejybos vidaus vandenyse limitus. Būtent Aplinkos ministerijos vienu iš pagrindinių veiklos tikslų yra užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, apsaugą, gausinimą ir atkūrimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, nustatydama žvejybos vidaus vandenyse limitus, Aplinkos ministerija turės remtis žuvų išteklių tyrimų objektyviais duomenimis, t. y. Įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu pagrįstai ribojamos Aplinkos ministerijos galimybės nustatyti nepagrįstus ir neproporcingus žvejybos vidaus vandenyse limitus, manytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas derinimo procesas yra perteklinis veiksmas, kuris įtakos Aplinkos ministerijos nustatytų limitų esminiam pakeitimui neturės ir nėra tikslingas.
8. Įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyta, kad teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje yra atšaukiama, jeigu per vienerius metus ūkio subjektas padarė tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus tvarkos pažeidimus. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais laikomi: žvejyba be verslinės žvejybos leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos kvotą, žvejyba draudžiamais įrankiais ar tuo metu draudžiamais žvejybos įrankiais, negu nurodyta leidime, žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu bei žvejyba tų rūšių žuvų, kurių žvejyba tuo metu visiškai uždrausta, sugautų žuvų ar verslinės žvejybos įrankių apskaitos nevykdymas ar leidžiamų tikslaus žvejybos produktų svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais. Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad šiurkščiu verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimu taip pat laikomi žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nenurodant žvejybos datos, įrankių ir pan., padaromi trečią kartą per trejų metų laikotarpį. Vadinasi, šiuo atveju pagal priimtą Įstatymą teisė į žvejybos kvotą galėtų būti atšaukiama tik tada, jei ūkio subjektas padarytų net devynis žvejybos produktų apskaitos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir kitų šiurkščių verslinės žvejybos vidaus tvarkos pažeidimų pavojingumą bei įtaką racionaliam ir atsakingam gamtinių išteklių panaudojimui, manytina, kad teisė į žvejybos kvotą ūkio subjektui turi būti atšaukiama vos vieną kartą šiurkščiai pažeidus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarką.
2 straipsnis.
S i ū l a u:
1. Pakeisti Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Papildyti 2 straipsnį nauja 15 dalimi ir ją išdėstyti taip:
15. Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą – ūkio subjektui suteikta atšaukiama ir perleidžiama teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą.“
2. Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Papildyti 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
6. Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registro objektas yra ūkio subjektai, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka suteikta ar perleista perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą), ir jiems skirta žvejybos limito, išreiškiamo didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalis procentais ir (arba) žvejybos limito dalis, išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi.“
3. Pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato Aplinkos ministerija. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą Aplinkos ministerija nustato remdamasi šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis.“
4. Pakeisti Įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu
Papildyti Įstatymą 141 straipsniu:
„141 straipsnis. Teisė į žvejybos kvotą
1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama ūkio subjektams ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui.
2. Suteikiant ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ir (arba) žvejybos kvota, išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi.
3. Kiekvienais metais verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui apskaičiuojamos pagal skirtą žvejybos limito dalį procentais. Jeigu suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui neskirta žvejybos limito, išreikšto didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalis procentais, Aplinkos ministerijai nustačius tokį žvejybos limitą, žvejybos kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektams skiriamos proporcingai pagal žvejybos kvotą skirtų verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą Aplinkos ministerijos.“
5. Pakeisti Įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo papildymas 142 straipsniu
Papildyti Įstatymą 142 straipsniu:
„142 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas
1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu.
2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam skaičiui ūkio subjektų, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.
3. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 proc. žvejybos limito dalies, skaičiuojant atskirai kiekvieno tipo žvejybos įrankius ir (ar) žuvų sugavimo kvotas;
2) ūkio subjektams iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės penkerius metus po ungurių įveisimo;
3) šio įstatymo įsigaliojimo metu 3 metus teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą, išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 2 procentus Aplinkos ministerijos nustatyto žvejybos limito.
4. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.).
5. Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kasmet skiria pradinę Žemės ūkio ministerijos nustatytą kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiria aukcione pasiūlytą kainą.
6. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato Žemės ūkio ministerija.
7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio.
8. Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems aplinkosauginiams, socialiniams ir (ar) ekonominiams kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.
9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.
10. Nustačius naujas žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims, papildomus verslinės žvejybos įrankius ar padidinus jų skaičių, perleidžiant ar atšaukus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą nei žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams.
12. Susijusiais ūkio subjektais laikomi susiję fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys.
13. Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu.
14. Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.
15. Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
16. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio 13 dalyje išvardytas teises.
17. Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:
1) naudodamasis savo turimomis teisėmis ar sutartimis gali skirti ar atšaukti juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba
2) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal susitarimus dėl balsavimo teisės perleidimo, sudarytus su kitais dalyviais, turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
18. Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 15 dalyje išvardytas teises.
19. Susijusiais ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.“
6. Pakeisti Įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įstatymo papildymas 143 straipsniu
Papildyti Įstatymą 143 straipsniu:
„143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir atšaukimas
1. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) už padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atimama teisė žvejoti;
3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;
4) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą.
2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje;
2) pasibaigia teisės žvejoti atėmimo terminas;
3) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;
4) ūkio subjektas pateikė duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą.
3. Atšaukus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukiama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis buvo neteisingai įvertintas ūkio subjektas;
3) ūkio subjektas padarė šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti per šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą laikotarpį.
4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės atšaukimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą.
5. Teisę į žvejybos kvotą sustabdo, sustabdymą panaikina, atšaukia ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.“
7. Pakeisti Įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo papildymas 144 straipsniu
Papildyti Įstatymą 144 straipsniu:
„144 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas
1. Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį gali Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje, kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo perleidęs ar išnuomojęs savo žvejybos kvotą, vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba.
2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka aukciono būdu.
3. Ūkio subjektai, siekiantys perleisti teisę į žvejybos kvotą, kreipiasi su prašymu dėl perleidimo į Žemės ūkio ministeriją, nurodydami pageidaujamą teisės perleidimo laikotarpį. Nuo prašymo pateikimo momento, ūkio subjektas praranda teisę į žvejybos kvotą jo prašyme nurodytam laikotarpiui. Gavusi ūkio subjekto prašymą dėl teisės į žvejybos kvotą perleidimo, Žemės ūkio ministerija organizuoja aukcioną dėl perleidžiamos teisės į žvejybos kvotą, kuriame neturi teisės dalyvauti ūkio subjektai, turintys 10 proc. žvejybos limito dalies.
4. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba.
5. Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų pažeidimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda.“
8. Pakeisti Įstatymo 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimai išduodami ne trumpesniam kaip vienos paros ir ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, bet leidimo galiojimas negali būti ilgesnis nei tame vidaus vandenų telkinyje nustatyto žvejybos limito galiojimo laikotarpis.
2. Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti;
3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
4) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas.
3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.
4. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu.
5. Jeigu pareiškėjas prašyme išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją.
6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos.
7. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) sustabdytas teisės į žvejybos kvotą galiojimas;
2) išnaudota ūkio subjektui skirta žvejybos kvota;
3) ūkio subjektas perleidžia kitam ūkio subjektui visą savo žvejybos kvotą.
8. Verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas to leidimo galiojimas:
1) panaikintas teisės į žvejybos kvotą sustabdymas;
2) ūkio subjektas gavo žvejybos kvotą;
3) pasibaigia žvejybos kvotos perleidimo laikotarpis.
9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus dalį žvejybos kvotos, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas. Atšaukus teisę į žvejybos kvotą arba kai ją ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui perleidžia kitam ūkio subjektui, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas.
10. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) atšaukiama ūkio subjektui suteikta teisė į žvejybos kvotą;
3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriems buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
4) išduodant verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;
5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui.
11. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi.
12. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir leidimų pakeitimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
8. Pakeisti Įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai
1. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime;
3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
4) sugautų žuvų ar verslinės žvejybos įrankių apskaitos nevykdymas arba leidžiamų tikslaus žvejybos produktų svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais.
2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi Aplinkos ministerijos nustatytos žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nenurodant žvejybos datos, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšių arba nurodant neteisingą žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis, jų kiekius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį;
2) įtariamas padaręs pažeidimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su tyrimu susijusius įrodymus.“
3 straipsnis.
P a v e d u Respublikos Prezidentės vyriausiajai patarėjai Rasai Svetikaitei pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1K-1747, 2014-03-07; paskelbta TAR 2014-03-07, i. k. 2014-02880
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Prezidentas, Dekretas
Nr. 1K-1747, 2014-03-07; paskelbta TAR 2014-03-07, i. k. 2014-02880
DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2014 M. SAUSIO 8 D. DEKRETO NR. 1K-1695 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2014-03-09)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt