Suvestinė redakcija nuo 2019-07-13 iki 2019-10-01

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10238

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS, PATVIRTINTOS 2014 M. RUGSĖJO 8 D. EUROPOS KOMISIJOS SPRENDIMU, 8 PRIORITETO „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS IR KOVA SU SKURDU“ 8.1.3 KONKRETAUS UŽDAVINIO „PAGERINTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS BEI SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS“ IR 8.4.2 KONKRETAUS UŽDAVINIO „SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS, GERINANT SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS, IR SKATINTI SVEIKĄ SENĖJIMĄ“ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2015 m. birželio 22 d. Nr. V-783

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu, atsižvelgdama į Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktą,

t v i r t i n u:

1.       2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos sprendimu, 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.1.3 konkretaus uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ bei 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ priemonių įgyvendinimo planą;

2.       2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos sprendimu, 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu” 8.1.3 konkretaus uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ bei 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ priemonių nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministrė                                                                     Rimantė Šalaševičiūtė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-03-18 d. raštu Nr. (24.37)5K-1504187-5K-1506099-6K-1502221; 2015-04-10 d. raštu Nr. (24.37)5K-1504187-6K-1502976; 2015-04-27 raštu Nr. ((24.37)-5K-1504187-5K-1509326)-6K-1503398.

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-783

 

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS, PATVIRTINTOS 2014 M. RUGSĖJO 8 D. EUROPOS KOMISIJOS SPRENDIMU, 8 PRIORITETO „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS IR KOVA SU SKURDU” 8.1.3 KONKRETAUS UŽDAVINIO „PAGERINTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS BEI SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS“ BEI 8.4.2 KONKRETAUS UŽDAVINIO „SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS, GERINANT SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS, IR SKATINTI SVEIKĄ SENĖJIMĄ“ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.1.3-CPVA-V-604 „GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS IR PACIENTŲ TRANSPORTAVIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS

 

1. Priemonės aprašymas

1.1.     Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.     Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3.    Remiamos veiklos:

1.3.1. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas GMP automobiliais ir reikalinga įranga tikslinių teritorijų, kurios numatytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2020 m. veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje veiksmų planas), pacientams pervežti;

1.3.2. rajonų lygmens ligoninių aprūpinimas GMP automobiliais ir reikalinga įranga tikslinių teritorijų, kurios numatytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje veiksmų plane, pacientams pervežti į sveikatos priežiūros įstaigas;

1.3.3. apskričių centrų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir (ar) GMP paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas GMP automobiliais ir reikalinga įranga tikslinių teritorijų, kurios numatytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje veiksmų plane, pacientams pervežti.

1.4.    Galimi pareiškėjai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

1.5.    Galimi partneriai nenumatomi.

 

2.       Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

2.2. Netaikoma.

 

3.       Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

 

4.       Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.       Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę bus finansuojamas GMP automobilių įsigijimas GMP ir skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos paslaugoms teikti galvos smegenų insultų atvejais, taip pat kraujotakos sistemos ligų bei traumų ir nelaimingų atsitikimų sąlygotų būklių atvejais, o pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projektą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas Lietuvoje“ parama įstaigoms bus skiriama greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėms su naujagimiams saugiai pervežti būtina specialia įranga įsigyti.

 

6.         Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė

2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.359

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo kraujotakos sistemos ligų“

Atvejų skaičius

100 000 gyv.

120

105

R.S.360

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo cerebrovaskulinių ligų“

Atvejų skaičius

100 000 gyv.

24

24

R.S.362

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose dėl išorinių mirties priežasčių“

Atvejų skaičius

100 000 gyv.

130

82

P.S.363

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose modernizuota paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

37

50

*Jei galima atvežti iki perkutaninės koronarinės intervencijos centro per 120 min. nuo pirmojo kontakto su mediku iki perkutaninės koronarinės intervencijos atlikimo.

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

4 838 793

853 905

0

0

0

0

0

Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

Iš viso

4 838 793

853 905

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-573, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-10, i. k. 2018-07592

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR.
08.1.3-CPVA-V-605 TUBERKULIOZĖS PROFILAKTIKOS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS

 

1. Priemonės aprašymas

1.1.           Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.           Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3.           Remiamos veiklos:

1.3.1.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių viešąsias stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje, infrastruktūros modernizavimas: statinių ir (ar) patalpų, susijusių su tuberkuliozės ligų profilaktika, diagnostika ir gydymu, statyba, rekonstrukcija ir remontas;

1.3.2.        automobilių, skirtų mobilioms konsultacijoms tuberkulioze sergantiems pacientams teikti bei mokymams mobilių brigadų priskirtoje aptarnaujamoje teritorijoje tuberkuliozės srityje dirbančių specialistų mokymams vykdyti, įsigijimas;

1.3.3.        tiesiogiai stebimo gydymo kurso (DOTS, angl. directly observved treatment short course) kabinetų įrengimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje: patalpų, susijusių su tuberkuliozės ligų profilaktika, diagnostika ir gydymu, rekonstrukcija, remontas, medicinos įrangos ir priemonių, baldų, kompiuterinės technikos įsigijimas;

1.3.4.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ligoniams, sergantiems atsparia vaistams tuberkuliozės forma ir kurie bus gydomi iki kol jie gyvens, infrastruktūros sukūrimas ir pritaikymas nepagydomiems tuberkulioze sergantiems pacientams: patalpų rekonstrukcija ir remontas, paslaugoms teikti reikalingos įrangos įsigijimas;

1.3.5.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių viešąsias stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje, įrangos, skirtos tuberkuliozės diagnostikai ir gydymui užtikrinti, įsigijimas;

1.3.6.        Neteko galios nuo 2016-02-20

1.3.7.        Neteko galios nuo 2016-02-20

1.3.8.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vykdančių mikroskopijos centrų funkcijas, įrangos, reikalingos tuberkuliozės diagnostikai ir laboratoriniams tyrimams atlikti, įsigijimas ir (ar) atnaujinimas bei patalpų pritaikymas, siekiant užtikrinti personalo apsaugą nuo pavojingo tuberkuliozės užkrato: patalpų, susijusių su tuberkuliozės diagnostika ir laboratoriniais tyrimais, rekonstrukcija ir remontas, įrangos įsigijimas.

1.4.           Galimi pareiškėjai:

1.4.1.        VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Utenos ligoninė, VšĮ Tauragės ligoninė, VšĮ Telšių ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė;

1.4.2.        Neteko galios nuo 2016-02-20

1.4.3.        Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos  pagal kompetenciją: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, visuomenės sveikatos centrai (Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuo 2016 m. balandžio 1 d.).

1.5.           Galimi partneriai:

1.5.1.        VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Utenos ligoninė, VšĮ Tauragės ligoninė, VšĮ Telšių ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė;

1.5.2.        Neteko galios nuo 2016-02-20

1.5.3.        Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, visuomenės sveikatos centrai (Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuo 2016 m. balandžio 1 d.).

1.6.           Priemonė kartu su priemone Nr. 08.4.2-ESFA-V-618 „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ sudaro jungtinę priemonę.

 

2.         Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.       Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4.       Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra

 

5.         Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių:

1.3.1, 1.3.3, 1.3.4, 1.3.8 papunkčiuose nurodytos veiklos nebus finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamų priemonių lėšomis, jeigu savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių sveikatos priežiūros viešųjų pastatų atnaujinimas yra / bus finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, o valstybės nuosavybės teise priklausančių sveikatos priežiūros viešųjų pastatų atnaujinimas yra / bus finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos administruojamas Veiksmų programos 4.3.1 konkretaus uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ priemones.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė

2023 m. gruodžio 31 d.

R. N.601

„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“

Skaičius

0

3200

R. N.611

 

„Mirtingumas nuo tuberkuliozės“

Atvejų skaičius

100 000 gyv.

4

2

R. N.612

 

„Sergamumas tuberkulioze (nauji tuberkuliozės atvejai)“

Atvejų skaičius

100 000 gyv.

41

15

R. N.613

„Vaikų sergamumas tuberkulioze (nauji tuberkuliozės atvejai)“

Atvejų skaičius

100 000 gyv.

14

2

R. N.614

„Sergamumas plaučių tuberkulioze (nauji plaučių tuberkuliozės atvejai)“

Atvejų skaičius

100 000 gyv.

 

36

10

R. N.615

„Dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės atvejai nuo visų naujų tuberkuliozės atvejų“

Procentai

12

10

R. N.616

„Naujų bakteriologiškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalis“

Procentai

85

70

R. N.617

„Naujai susirgusių plaučių tuberkulioze asmenų nutraukto gydymo atvejų dalis“ (be dauginio atsparumo vaistams (DAV)

Procentai

5

3

R. N.618

„Sėkmingai išgydytų naujų bakteriologiškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalis“

Procentai

83

85

P. S.363

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

3

9

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-834, 2018-07-24, paskelbta TAR 2018-08-06, i. k. 2018-12863

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai                                                                          (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso –

ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

13 909 722

2 454 657

0

0

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

13 909 722

2 454 657

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-246, 2018-03-05, paskelbta TAR 2018-03-07, i. k. 2018-03622

Nr. V-584, 2019-05-17, paskelbta TAR 2019-05-21, i. k. 2019-08023

Nr. V-724, 2019-06-17, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09734

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 08.4.2-CPVA-V-618 „TUBERKULIOZĖS PROFILAKTIKOS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS

 

1. Priemonės aprašymas

1.1.  Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2.  Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3.  Remiamos veiklos:

1.3.1.   visuomenės informavimas apie tuberkuliozės epidemiologinę būklę ir apsisaugojimo nuo jos būdus: informacinės medžiagos rengimas, gamyba ir sklaida;

1.3.2.   sergančiųjų tuberkulioze ir jų šeimos narių mokymai tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės klausimais, šiam tikslui skirtų mokymo rekomendacijų  parengimas;

1.3.3.   sveikatos specialistų mokymai tuberkuliozės epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir  kontrolės tobulinimo klausimais;

1.3.4.   Neteko galios nuo 2016-02-20

1.3.5.   Neteko galios nuo 2016-02-20

1.3.6.   nacionalinių tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo metodikų parengimas;

1.3.7.   Neteko galios  nuo 2016-06-18

1.4.  Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė;

1.4.2.   Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.4.3.   Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, visuomenės sveikatos centrai (Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuo 2016 m. balandžio 1 d.);

1.4.4.   Lietuvos pulmonologų draugija, Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, Lietuvos vaikų pulmonologų draugija, Lietuvos pediatrų draugija.

1.5.  Galimi partneriai:

1.5.1.   VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė;

1.5.2.   Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.5.3.   Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, visuomenės sveikatos centrai (Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuo 2016 m. balandžio 1 d.);

1.5.4.   Lietuvos pulmonologų draugija, Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, Lietuvos vaikų pulmonologų draugija, Lietuvos pediatrų draugija.

1.6.  Priemonė kartu su priemone Nr. 08.1.3-CPVA-V-605 „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas sudaro jungtinę priemonę
Nr. J02-CPVA-V „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-834, 2018-07-24, paskelbta TAR 2018-08-06, i. k. 2018-12863

 

2.         Priemonės finansavimo forma

 

Negrąžinamoji subsidija

 

3.         Projektų atrankos būdas

 

Valstybės projektų planavimas

 

4.       Atsakinga įgyvendinančioji institucija

 

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra

 

5.         Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal 1.3.3 papunktyje nurodytą remiamą veiklą finansuojami gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų mokymai.

1.3.3 veikla nebus finansuojama Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamų priemonių lėšomis, jeigu konkrečios profesijos sveikatos priežiūros specialistų mokymai bus finansuojami pagal Švietimo ir mokslo ministerijos 9.4.2 uždavinio „Sukurti sąlygas ir paskatas mokymuisi visą gyvenimą, užtikrinant veiksmingą pagalbą tobulinantis“ planuojamą priemonę „Viešųjų paslaugų darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas“.

1.3.6 papunktyje nurodyta veikla nebus finansuojama Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamų priemonių lėšomis, jeigu dokumentų, rekomendacijų, metodikų ir pan. parengimas bus finansuojamas pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą 10.1.3 uždavinį „Pagerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę, didinant jų atitiktį visuomenės poreikiams.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė

2023 m. gruodžio 31 d.

R. N.601

„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“

Skaičius

0

3200

R. N.611

 

„Mirtingumas nuo tuberkuliozės“

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

4

2

R. N.612

„Sergamumas tuberkulioze (nauji tuberkuliozės atvejai)“

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

 

41

15

R. N.613

„Vaikų sergamumas tuberkulioze (nauji tuberkuliozės atvejai)“

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

 

14

2

R. N.614

„Sergamumas plaučių tuberkulioze (nauji plaučių tuberkuliozės atvejai)“

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

36

10

R. N.615

„Dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės atvejai nuo visų naujų tuberkuliozės atvejų“

Procentai

12

10

R. N.617

„Naujai susirgusių plaučių tuberkulioze asmenų nutraukto gydymo atvejų dalis“ (be DAV)

Procentai

5

3

R. N.618

„Sėkmingai išgydytų naujų bakteriologiškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalis“

Procentai

83

85

P. S.372

„Tikslinių grupių asmenys, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose“

Skaičius

500

2500

P. N.602

„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“

Skaičius

0

1470

P. N.603

„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“

Skaičius

0

2

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-834, 2018-07-24, paskelbta TAR 2018-08-06, i. k. 2018-12863

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

2 441 167

 

430 794

 

0

0

 

0

0

 

0

 

Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

 

0

 

0

 

0

 

0

0

 

0

 

Iš viso

2 441 167

 

430 794

 

0

0

 

0

0

 

0

 

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-267, 2018-03-07, paskelbta TAR 2018-03-09, i. k. 2018-03717

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 08.1.3-CPVA-V-612 „VAIKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS“

 

1. Priemonės aprašymas

1.1.      Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.      Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3.      Remiamos veiklos:

1.3.1.   Vilniaus regiono diferencijuoto kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centro infrastruktūros modernizavimas – statinių ir (ar) patalpų statyba ir (ar) rekonstravimas, ir (ar) remontas ir įrengimas, kad būtų sukurta pacientams ir personalui patogi aplinka, kiemelių įrengimas;

1.3.2.   vaikų retų ligų kompetencijos centrų universitetų ligoninėse įsteigimas – statinių ir (ar) patalpų rekonstravimas ir (ar) remontas bei reikiamos medicinos ir kitos įrangos bei baldų įsigijimas;

1.3.3.   vaikų retų ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašų, rekomendacijų ir metodikų parengimas, retomis ligomis sergančių pacientų (vaikų) registracijos posistemės ir nuotolinio konsultavimo  linijų  sukūrimas ir įdiegimas praktikoje;

1.3.4.   asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specializuotas (antrinio ir (ar) tretinio lygio) viešąsias paslaugas vaikams, infrastruktūros modernizavimas: statinių ir (ar) patalpų, tiesiogiai susijusių su vaikams skirtų paslaugų teikimu, statyba ir (ar) rekonstravimas, ir (ar) remontas;

1.3.5.   asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specializuotas (antrinio ir (ar) tretinio lygio) viešąsias paslaugas vaikams, aprūpinimas medicinos ir kita įranga, baldais, skirtais vaikų ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui užtikrinti;

1.3.6.   efektyvesniam III lygio ambulatorinių ir stacionarinių specializuotų paslaugų vaikams organizavimui ir teikimui reikalingos infrastruktūros Vilniaus mieste modernizavimas ir optimizavimas – statinių ir (ar) patalpų statyba, reikiamos medicinos ir kitos įrangos ir baldų įsigijimas.

1.4.    Galimi pareiškėjai:

1.4.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.4.2. universitetų ligoninės;

1.4.3. Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos.

1.5.    Galimi partneriai:

1.5.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.5.2. universitetų ligoninės;

1.5.3. Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos.

 

2.       Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.       Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4.       Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra

 

5.         Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai nenustatomi.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Stebėsenos rodiklio kodas

 

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

 

Matavimo vienetas

 

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

 

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

 

R.N.601

 

„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“

 

Skaičius

 

0

 

83 000

 

R.S.363

 

„Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, skirtumas tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų“

 

Apsilankymų skaičius, tenkantis 1 gyventojui

 

4

 

3

 

R.N.637

 

„Vaikai, kuriems patvirtinta retos ligos diagnozė“

 

Skaičius

 

0

 

200

 

P.S.363

 

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

 

Skaičius

 

0 

 

10

 

P.N.603

 

„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“

 

Skaičius

 

0

 

5

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-573, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-10, i. k. 2018-07592

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso –

ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

25 103 687

4 430 062

0

0

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

25 103 687

4 430 062

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-573, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-10, i. k. 2018-07592

Nr. V-724, 2019-06-17, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09734

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.4.2-ESFA-V-628 Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas

 

1.    Priemonės aprašymas

1.1.  Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2.  Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms ir skatinti sveiką senėjimą“.

1.3. Remiamos tikslinių teritorijų gyventojams skirtos veiklos kraujotakos sistemos ligų, galvos smegenų kraujotakos ligų, onkologinių ligų, traumų ir nelaimingų atsitikimų ir mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių srityse:

1.3.1.   informacijos sklaidai parengimas, informacijos sklaida, visuomenės švietimas sveikatos profilaktikos, pagrindinių rizikos veiksnių bei sveikatai palankių prekių ir paslaugų temomis, visuomenės sveikatos raštingumo didinimas;

1.3.2.   metodikų, rekomendacijų ir kt. dokumentų, reikalingų gyventojų sveikai gyvensenai ir ligų profilaktikai skatinti, rengimas;

1.3.3.   tyrimų atlikimas, įgyvendinamų veiksmų bei jų poveikio stebėsena ir vertinimas;

1.3.4.   sveikatos įgūdžiams formuoti skirtų teminių sveikatos mokymo kabinetų įrengimas, reikalingos įrangos ir priemonių  įsigijimas;

1.3.5.   visuomenės sveikatos specialistų, pirminės sveikatos priežiūros ir kitų specialistų kvalifikacijos tobulinimas gyventojų sveikatos išsaugojimo įgūdžiams formuoti.

 

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją;

1.4.2.   Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Klaipėdos universitetas;

1.4.3.   Nacionalinis vėžio institutas;

1.4.4.   VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

1.4.5.   VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

 

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.   Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją;

1.5.2.   Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Klaipėdos universitetas;

1.5.3.   Nacionalinis vėžio institutas;

1.5.4.   VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

1.5.5.     VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

 

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-267, 2018-03-07, paskelbta TAR 2018-03-09, i. k. 2018-03717

 

2.    Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

 

3.    Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

 

4.    Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

 

 

5.    Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos regioninio lygmens veiklos, kadangi jos finansuojamos įgyvendinant priemonę 08.4.2-ESFA-R-630 „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“.

 

 

6.    Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.359

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo kraujotakos sistemos ligų“

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

120

105

R.S.360

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo cerebrovaskulinių ligų“

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

24

24

R.S.361

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo piktybinių navikų“

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

85

78

R.S.362

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose dėl išorinių mirties priežasčių“

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

130

82

R.N.631

„Tikslinių teritorijų gyventojų, žinančių, ką reiškia gyventi sveikai, dalies padidėjimas “

Procentiniai punktai

2

5

R.N.632

„Tikslinių teritorijų gyventojų, manančių, kad jie atsakingi už savo sveikatą, dalies padidėjimas“

Procentiniai punktai

1

3

P.N.633

„Įrengti teminiai sveikatos mokymo kabinetai Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre“

Skaičius

2

5

P.N.602

„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“

Skaičius

100

600

P.N.603

„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“

Skaičius

5

10

P.N.619

Įgyvendintos priemonės, skirtos skatinti tikslinių grupių asmenis dalyvauti sveikatinimo veikloje ir (ar) didinančios jų sveikatos raštingumą

Skaičius

0

10

P.S.372

„Tikslinių grupių asmenys, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose“

Skaičius

3000

6000

 

7.       Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

2 444 202

 

431 329

 

0

 

0

 

0

0

 

0

 

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1 338 518

236 209

0

0

 

0

0

 

0

 

3.   Iš viso

3 782 720

667 538

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-267, 2018-03-07, paskelbta TAR 2018-03-09, i. k. 2018-03717

Nr. V-834, 2018-07-24, paskelbta TAR 2018-08-06, i. k. 2018-12863

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.4.2-ESFA-V-613 „SVEIKO SENĖJIMO SKATINIMO INICIATYVOS“

 

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – parengti ir išleisti informacinius leidinius apie racionalų vaistų vartojimą, taip pat skleisti šią informaciją sveikatos priežiūros specialistams, farmacijos specialistams ir pacientams, siekiant, kad pacientai, ypač vyresnio amžiaus ir (ar) sergantys lėtinėmis ligomis, vaistus vartotų racionaliai.

1.4. Galimas pareiškėjas – Sveikatos apsaugos ministerija.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją;

1.5.2. Vilniaus universitetas;

1.5.3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.5.4. teritorinės ligonių kasos;

1.5.5. Higienos institutas.

 

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Europos socialinio fondo agentūra.

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė

2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė

2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.680

„Medicinos praktikoje Išmintinguoju vaistų sąrašu besivadovaujančių šeimos gydytojų, kardiologų, neurologų, endokrinologų, geriatrų dalies padidėjimas nuo visų medicinos praktika užsiimančių gydytojų specialistų skaičiaus“

Procentai

0

50

R.N.681

„Benzodiazepinų, centrinio poveikio antihipertenzinių vaistų, nootropinių vaistų, rezervinių antibiotikų išrašytų kompensuojamųjų vaistų receptų skaičiaus sumažėjimas“

Skaičius

860 000

600 000

P.N.603

„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“

Skaičius

0

1

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

865 222

152 687

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1 009 236

178 100

0

0

0

0

0

3. Iš viso:

1 874 458

330 787

0

0

0

0

0

 

Skirsnio pakeitimai:

Nr. V-1339, 2018-11-23, paskelbta TAR 2018-11-27, i. k. 2018-19099

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 08.1.3-CPVA-V-608 PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ PROFILAKTIKOS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. priklausomybės ligų centrų infrastruktūros modernizavimas: statinių ir (ar) patalpų, susijusių su priklausomybės ligų profilaktika, diagnostika ir gydymu statyba, rekonstrukcija ir remontas;

1.3.2. priklausomybės ligų centrų įrangos ir baldų, skirtų priklausomybės ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui užtikrinti, įsigijimas.

1.4. Galimi pareiškėjai: Vilniaus priklausomybės ligų centras (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Respublikinis priklausomybės ligų centras).

 

 

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Veiklos, susijusios su priklausomybių ligų centrų statinių rekonstrukcija, finansuojant ir pastatų energetinio efektyvumo didinimo priemones, gali būti finansuojamos, jei jos nefinansuojamos pagal Veiksmų programos 4.3 konkretų uždavinį „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“, už kurį atsakinga Energetikos ministerija.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

P.S.363

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra“

Skaičius

0

1

R.N.601

„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“

Skaičius

0

5000

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

4 830 862

852 505

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso:

4 830 862

852 505

0

0

0

0

0“

 

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 08.4.2-ESFA-V-621 „PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ PROFILAKTIKOS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS

 

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. integruotos ankstyvosios intervencijos, priklausomybių gydymo, socialinės integracijos ir žemo slenksčio paslaugų teikimo sistemos Lietuvoje kūrimas ir diegimas;

1.3.2. mokymo programų, skirtų su socialinės rizikos grupių asmenimis dirbančių specialistų kvalifikacijai tobulinti, parengimas, su socialinės rizikos grupių asmenimis dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimas, priklausomybės ligų ankstyvos diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodikų parengimas ir įgyvendinimas;

1.3.3. priemonių, skirtų žemo slenksčio paslaugų kokybės ir prieinamumo asmenims, piktnaudžiaujantiems psichoaktyviosiomis medžiagomis ir priklausomiems nuo jų, įgyvendinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Vilniaus priklausomybės ligų centras (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras);

1.4.2. priklausomybės ligų centrai (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras);

1.4.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija;

1.4.4. Kauno miesto savivaldybės administracija;

1.4.5. Mažeikių rajono savivaldybės administracija;

1.4.6. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija;

1.4.7. Šiaulių miesto savivaldybės administracija;

1.4.8. Kėdainių rajono savivaldybės administracija;

1.4.9. Alytaus miesto savivaldybės administracija;

1.4.10. Visagino savivaldybės administracija;

1.4.11. Telšių rajono savivaldybės administracija;

1.4.12. Švenčionių rajono savivaldybės administracija;

1.4.13. Ukmergės rajono savivaldybės administracija;

1.4.14. Jonavos rajono savivaldybės administracija;

1.4.15. Molėtų rajono savivaldybės administracija;

1.4.16. Palangos miesto savivaldybės administracija;

1.4.17. Tauragės rajono savivaldybės administracija;

1.4.18. Marijampolės savivaldybės administracija;

1.4.19. Varėnos rajono savivaldybės administracija;

1.4.20. Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

1.5. Galimi partneriai: Valstybinis psichikos sveikatos centras, priklausomybės ligų centrai (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras), savivaldybių administracijos, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, psichikos sveikatos centrai, nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO), socialines paslaugas teikiančios įstaigos.

 

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

 

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Europos socialinio fondo agentūra.

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių:

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įgyvendinamą Veiksmų programos 9.4.2 uždavinio „Sukurti sąlygas ir paskatas mokymuisi visą gyvenimą, užtikrinant veiksmingą pagalbą tobulinantis“ priemonę Nr. 09.4.2-ESFA-K-737 „Viešųjų paslaugų darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas“ vykdomi su socialinės rizikos grupių asmenimis dirbančių specialistų mokymai nebus finansuojami pagal šio skirsnio 1.3.2 papunktyje nurodytą veiklą.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.683

„Savivaldybių, prisijungusių prie integruotos ankstyvosios intervencijos, priklausomybių gydymo, socialinės integracijos ir žemo slenksčio paslaugų  teikimo sistemos, dalis“

Procentai

0

15

R.N.682

„Apsilankymų žemo slenksčio paslaugų kabinetuose skaičiaus padidėjimas“

Procentai

0

5

P.N.685

„Apsilankymai žemo slenksčio paslaugų kabinetuose“

Skaičius

0

145 650

P.N.603

„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“

Skaičius

0

15

P.N.602

„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“

Skaičius

0

170

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai                                                                (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

1 724 606

304 342

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso:

1 724 606

304 342

0

0

0

0

0“

 

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 08.1.3-CPVA-V-603 „GALVOS SMEGENŲ KRAUJOTAKOS LIGŲ PROFILAKTIKOS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS“

 

1. Priemonės aprašymas

1.1.      Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.      Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3.      Remiamos veiklos:

1.3.1. efektyvaus integruotos sveikatos priežiūros modelio, sudarančio prielaidas gerinti galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo bei medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kokybę tikslinių teritorijų gyventojams, plėtojimas ir tobulinimas, apimant:

1.3.1.1. viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio ir (ar) tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo srityje, infrastruktūros modernizavimas: statinių ir (ar) patalpų, susijusių su galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktika, diagnostika, gydymu ir pacientų stebėsena, rekonstrukcija ir remontas, šioms paslaugoms teikti reikalingos įrangos įsigijimas;

1.3.1.2. viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio ir (ar) tretinio lygio stacionarines medicininės reabilitacijos paslaugas galvos smegenų kraujotakos ligomis sergantiems pacientams, arba viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio lygio stacionarines medicininės reabilitacijos paslaugas galvos smegenų kraujotakos ligomis sergantiems pacientams ir palaikomosios reabilitacijos paslaugas, infrastruktūros modernizavimas: šioms paslaugoms teikti skirtų statinių ir (ar) patalpų rekonstrukcija ir remontas, reikalingos įrangos bei priemonių įsigijimas;

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo srityje;

1.4.2. viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio stacionarines medicininės reabilitacijos paslaugas galvos smegenų kraujotakos ligomis sergantiems pacientams, arba viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio lygio stacionarines medicininės reabilitacijos paslaugas galvos smegenų kraujotakos ligomis sergantiems pacientams ir palaikomosios reabilitacijos paslaugas.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo srityje;

1.5.2. viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio stacionarines medicininės reabilitacijos paslaugas galvos smegenų kraujotakos ligomis sergantiems pacientams, arba viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio lygio stacionarines medicininės reabilitacijos paslaugas galvos smegenų kraujotakos ligomis sergantiems pacientams ir palaikomosios reabilitacijos paslaugas.“

 

 

 

2.   Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.   Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.    Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.    Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nebus finansuojama įranga, skirta antrinio ir (ar) tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugoms teikti galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo srityje, jei tokios įrangos įsigijimas bus finansuojamas pagal Ministerijos administruojamo 8.1.3 uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ priemonę 08.1.3-CPVA-V-612 „Kraujotakos sistemos ligų gydymo ir diagnostikos paslaugų infrastruktūros gerinimas“.

 

6.    Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė

2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė

2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.360

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo cerebrovaskulinių ligų“

Atvejų skaičius 100 000 gyventojų

24

24

R.S.363

„Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, skirtumas tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų“

Apsilankymų skaičius, tenkantis 1 gyventojui

4

3

R.N.648

„Pacientų, gydytų dėl išeminio galvos smegenų insulto ir mirusių stacionare, dalis (nuo visų hospitalizuotų pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą)“

Procentai

14

10

R.N.649

„Pacientų, kuriems taikyta sisteminė trombolizė ir / ar mechaninė trombektomija, dalis (nuo visų insulto gydymo centre hospitalizuotų pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą)“

Procentai

12

25

R.N.650

„Pacientų, konsultuotų ir reabilituotų medicininės reabilitacijos specialistų komandos per pirmąsias 72 val. nuo atvykimo į insulto gydymo centrą laiko, dalis (nuo visų dėl išeminio galvos smegenų insulto hospitalizuotų pacientų)“

Procentai

90

95

P.S.363

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

8

16

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai                                                                            (eurais)

 

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso –

ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.    Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

25 392 806

4 270 088

0

0

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

25 392 806

4 270 088

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-584, 2019-05-17, paskelbta TAR 2019-05-21, i. k. 2019-08023

Nr. V-724, 2019-06-17, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09734

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.1.3-CPVA-V-611 „SKUBIOS PAGALBOS TRAUMŲ IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ BEI IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ ATVEJAIS INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS“

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. efektyvaus integruotos sveikatos priežiūros modelio, sudarančio prielaidas gerinti traumų ir kitų išorinių priežasčių lemtų sužalojimų atvejais profilaktikos, diagnostikos, gydymo paslaugų prieinamumą ir kokybę tikslinių teritorijų gyventojams plėtojimas ir tobulinimas, apimant:

1.3.1.1. Toksikologijos centro infrastruktūros modernizavimą: statinių ir (ar) patalpų rekonstravimą, remontą, medicinos ir kitos reikalingos įrangos įsigijimą;

1.3.1.2. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos infrastruktūros modernizavimą: aprūpinimą laboratorine-diagnostine įranga ir specialiaisiais automobiliais mėginiams transportuoti;

1.3.1.3. asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atliekančių III lygio ir (ar) II lygio traumos centrų funkcijas, infrastruktūros modernizavimą: aprūpinimą laboratorinės diagnostikos įranga, skirta apsinuodijimus sukeliantiems medikamentams ir toksinėms medžiagoms nustatyti, ir medicinine įranga;

1.3.1.4. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų infrastruktūros modernizavimą: medicinos ir kitos reikalingos įrangos įsigijimą, tiesiogiai susijusį su skubios medicinos pagalbos teikimu nukentėjusiesiems nuo traumų, nelaimingų atsitinimų ir kitų išorinių priežasčių atvejais;

1.3.1.5. stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo-skubios pagalbos skyrių infrastruktūros modernizavimą: priėmimo-skubios pagalbos skyrių atnaujinimą (remonto, rekonstrukcijos darbai ir pan.), aprūpinimą medicinos ir kita reikalinga įranga.

1.4.   Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninė;

1.4.2.     Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;

1.4.3.     VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė;

1.4.4.          Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

1.4.5.          VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė;

1.4.6.          VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė;

1.4.7.          VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė, VšĮ Šakių ligoninė, VšĮ Kupiškio ligoninė, VšĮ Raseinių ligoninė, VšĮ Kaišiadorių ligoninė.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.          VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;

1.5.2.          Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;

1.5.3.          VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė;

1.5.4.          Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

1.5.5.          VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė;

1.5.6.          VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė;

1.5.7.          VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė, VšĮ Šakių ligoninė, VšĮ Kupiškio ligoninė, VšĮ Raseinių ligoninė, VšĮ Kaišiadorių ligoninė..

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nebus finansuojamas tretinio lygio stacionarinėms medicininės reabilitacijos paslaugoms nukentėjusiesiems nuo traumų, nelaimingų atsitikimų ir kitų išorinių priežasčių atvejais skirtos infrastruktūros atnaujinimas (statiniai ir (ar) patalpų rekonstravimas, remontas, medicinos ir kitos reikalingos įrangos įsigijimas), jei tokios infrastruktūros atnaujinimas bus finansuojamas pagal Ministerijos administruojamo 8.1.3 uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ priemonę 08.1.3-CPVA-V-603 „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“.

 

6.       Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.362

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose dėl išorinių mirties priežasčių“

Atvejų skaičius 100 000 gyventojų

130

82

P.S.363

 

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

0

9

 

R.N.608

„Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje atliekamų organinių nuodingųjų medžiagų, psichoaktyviųjų medžiagų ir metalų koncentracijų  žmogaus organizmo biologinėse terpėse laboratorinio ištyrimo trukmės sumažėjimas“

Valanda

36

24

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

7 089 361,00

 

1 251 064,00

 

0

 

0

 

0

0

 

0

 

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.  Iš viso

7 089 361,00

1 251 064,00

0

0

0

0

0

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.4.2-ESFA-V-622 „VAIKŲ LIGŲ, TRAUMŲ IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PROFILAKTIKA, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ VAIKAMS PRIEINAMUMO IR KOKYBĖS GERINIMAS“

 

1. Priemonės aprašymas

1.1.   Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2.      Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3.      Remiamos veiklos:

1.3.1.   metodikų, rekomendacijų, algoritmų, tvarkos aprašų, mokymo programų ir kt. dokumentų, susijusių su vaikų sveikata, parengimas, tobulinimas, išleidimas, įdiegimas į praktiką ir įgyvendinimas;

1.3.2.   visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, pedagogų, mokyklų administracijos specialistų, socialinių darbuotojų ir sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių vaikų ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo bei medicininės reabilitacijos paslaugas vaikams, specialistų kvalifikacijos tobulinimas bei mokymai vaikų sveikatos išsaugojimo, stiprinimo, sveikatos stebėsenos ir ligų profilaktikos įgūdžiams formuoti;

1.3.3.   tyrimų, analizių, studijų, susijusių su vaikų sveikata, organizavimas, atlikimas, įgyvendinamų veiksmų bei jų poveikio vaikų sveikatos srityje vertinimas ir stebėsena;

1.3.4.   ikimokyklinio ugdymo įstaigų įtraukimas (Vaikų sveikatos stebėsenos ikimokyklinėse įstaigose modelio parengimas, Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos plėtra adaptuojant ikimokyklinių įstaigų poreikiams, reikiamų  dokumentų paruošimas, mokymai specialistams ir pan.) į sukurtą Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą;

1.3.5.   visuomenės švietimas aktualiomis vaikų sveikatos gerinimo temomis (informacinių leidinių, vaizdo ir garso medžiagos, meno programų ir projektų, socialinės reklamos, informacijos sklaidai parengimas, leidimas ir platinimas, informacijos sklaida, viešinimas, konferencijų ir renginių organizavimas);

1.3.6.  imigrantų, pabėgėlių ir romų vaikų skiepijimo apimčių įvertinimas (tyrimas) ir didinimas (reikalingų dokumentų ir informacinės medžiagos parengimas, sveikatos raštingumo didinimo renginių organizavimas, sveikatos priežiūros specialistų bei pabėgėlių, imigrantų ir romų mokymai ir pan.);

1.3.7.   bandomųjų projektų įgyvendinimas, siekiant sukurti, išbandyti ir įdiegti į praktiką naujus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelius vaikų alerginių ligų srityje, regioninės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai, neišnešiotų naujagimių, turinčių raidos sutrikimų, srityse bei jų stebėsena ir vertinimas;

1.3.8.   vaikų anafilaksijos registracijos sistemos sukūrimas ir įdiegimas praktikoje.

1.4.     Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

1.4.2.   Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

1.4.3.   Sveikatos apsaugos ministerija;

1.4.4.   Valstybinis psichikos sveikatos centras;

1.4.5.   Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;

1.4.6.   Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras;

1.4.7.   Higienos institutas;

1.4.8.   Vilniaus universitetas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas;

1.4.9.   Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.

1.5.     Galimi partneriai:

1.5.1.  VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

1.5.2.   Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

1.5.3.   Sveikatos apsaugos ministerija;

1.5.4.   Valstybinis psichikos sveikatos centras;

1.5.5.   Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;

1.5.6.   Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras;

1.5.7.   Higienos institutas;

1.5.8.   Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

1.5.9.   Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas;

1.5.10. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras;

1.5.11. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai;

1.5.12. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras;

1.5.13. savivaldybių visuomenės sveikatos biurai;

1.5.14. psichikos sveikatos centrai;

1.5.15. savivaldybių administracijos;

1.5.16. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

1.5.17. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.5.18. NVO, bendruomenės;

1.5.19. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos regioninio lygmens veiklos, finansuojamos įgyvendinant priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-R-630 „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“. Pagal priemonę nefinansuojamas gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimo veiklos, kurios finansuojamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamą priemonę Nr. 09.4.2-ESFA-V-715 „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas“, išskyrus komandų, kurias sudaro gydytojai ir kiti specialistai, kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimą.“

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Stebėsenos rodiklio kodas

 

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

 

Matavimo vienetas

 

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

 

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

 

R.S.373

 

„Tikslinių grupių asmenų, pakeitusių gyvenseną dėl sveikatos įgyvendinus ESF lėšomis finansuotas visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo veiklas (sveikos gyvensenos, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos temomis), dalis“

 

Procentai

 

21

 

26

 

P.N.603

 

„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“

 

Skaičius

 

2

 

18

 

P.N.602

 

„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“

 

Skaičius

 

200

 

1500

 

P.S.371

 

„Savivaldybės, kuriose įdiegti inovatyvūs viešųjų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai, pagerinantys sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms“

 

Skaičius

 

6

 

30

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai                                                                              (eurais)

 

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

 

Nacionalinės lėšos

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

 

Iš viso – ne mažiau kaip

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

 

Savivaldybės biudžeto

lėšos

 

Kitos viešosios lėšos

 

Privačios lėšos

 

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

5 569 501

982 854

 

0

 

0

 

0

 

0

0

 

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

 

3.  Iš viso

 

5 569 501

 

982 854

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-267, 2018-03-07, paskelbta TAR 2018-03-09, i. k. 2018-03717

Nr. V-834, 2018-07-24, paskelbta TAR 2018-08-06, i. k. 2018-12863

 

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS 

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.1.3-CPVA-R-609 „PIRMINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS“

 

1. Priemonės aprašymas

1.1.      Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.      Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus įgyvendinimo.

1.3.      Remiamos veiklos:

1.3.1.   kraujotakos sistemos ligų, galvos smegenų kraujotakos ligų, onkologinių ligų srityse tikslinėse teritorijose ir vaikų ligų bei sveiko senėjimo srityse bei vyresnio amžiaus šalies gyventojų ligų profilaktikos, prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos srityse  asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas infrastruktūros, skirtos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, modernizavimas: statinių ir (ar) patalpų rekonstrukcija ir (ar) remontas, reikalingos įrangos įsigijimas, aprūpinimas tikslinėmis transporto priemonėmis, skirtomis pacientams lankyti bei paslaugas teikti namuose;

1.3.2.     priklausomybės ligų srityje priklausomybės nuo opioidų pakaitinio gydymo kabinetų įrengimas (patalpų rekonstrukcija ir (ar) remontas, reikalingos įrangos įsigijimas);

1.3.3.     tuberkuliozės srityje tiesiogiai stebimo gydymo kurso (DOTS, angl. directly observed treatment short course) kabinetų įrengimas (patalpų rekonstrukcija ir (ar) remontas, reikalingos įrangos įsigijimas) asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

1.3.4.       sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimo neįgaliesiems srityje asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, fizinės ir informacinės infrastruktūros pritaikymas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams;

1.3.5.      onkologinių ligų ir sveiko senėjimo srityje slaugos, slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos paslaugų vystymas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų namuose: statinių ir (ar) patalpų, skirtų šioms paslaugoms teikti, rekonstrukcija ir remontas, reikalingos įrangos įsigijimas bei aprūpinimas tikslinėmis transporto priemonėmis paslaugoms teikti pacientų namuose.  

1.4.         Galimi pareiškėjai:

1.4.1.      asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.4.2.      savivaldybių administracijos;

1.4.3.      psichikos sveikatos centrai;

1.4.4.      asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios slaugos, slaugos ir palaikomojo gydymo ir (ar) paliatyviosios pagalbos paslaugas ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo.

1.5.         Galimi partneriai:

1.5.1.      asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.5.2.      savivaldybių administracijos;

1.5.3.     psichikos sveikatos centrai;

1.5.4.     asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios slaugos, slaugos ir palaikomojo gydymo ir (ar) paliatyviosios pagalbos paslaugas ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-389, 2018-04-09, paskelbta TAR 2018-04-10, i. k. 2018-05770

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

 

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

 

Pagal priemonę negali būti skiriamos lėšos antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrai atnaujinti.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

 

Stebėsenos rodiklio kodas

 

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

 

Matavimo vienetas

 

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

 

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

 

R.S.360

 

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo cerebrovaskulinių ligų“

 

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

 

24

 

24

 

R.S.359

 

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo kraujotakos sistemos ligų“

 

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

 

120

 

105

 

R.S.361

 

 

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose  nuo piktybinių navikų“

 

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

 

 

85

 

78

 

R.S.363

 

„Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, skirtumas tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų“

 

Apsilankymų skaičius, tenkantis 1 gyventojui

 

4

 

3

 

P.S.363

 

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

 

Skaičius

 

0

 

 

150

 

 

P.B.236

 

„Gyventojai, turintys galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis“

 

Asmenys

 

0

 

1 000 000

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

24 884 000

2 195 648

2 195 648

0

2 195 648

0

0

Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

Iš viso

24 884 000

2 195 648

2 195 648

0

2 195 648

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-573, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-10, i. k. 2018-07592

 

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.1.3-CPVA-V-607 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMO GERINIMAS NEĮGALIESIEMS“

 

 

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų, fizinės ir informacinės infrastruktūros pritaikymas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, priemonių, gerinančių sveikatos priežiūros paslaugų fizinį prieinamumą neįgaliems žmonėms, įdiegimas;

1.3.2. bandomojo projekto, kuriuo numatoma gerinti odontologinės priežiūros paslaugas neįgaliesiems, įgyvendinimas;

1.3.3. priemonių (rekomendacijų, mokymų, algoritmų ir kt.), gerinančių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą neįgaliesiems, sukūrimas ir įgyvendinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai: asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančios sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus;

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turinčios sutartis su TLK, atitinkančios sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus (įgyvendinant veiklas, numatytas 1.3.2 papunktyje);

1.5.2. savivaldybių administracijos (įgyvendinant veiklas, numatytas 1.3.2 papunktyje);

1.5.3. nevyriausybinės organizacijos, veikiančios neįgaliųjų socialinės integracijos srityje (įgyvendinant veiklas, numatytas 1.3.2 papunktyje);

1.5.4. Vilniaus miesto socialinės paramos centras (įgyvendinant veiklas, numatytas 1.3.2 papunktyje).

1.5.5. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-573, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-10, i. k. 2018-07592

 

2.       Priemonės finansavimo forma

 

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

 

3.       Projektų atrankos būdas

 

Valstybės projektų planavimas.

 

4.       Atsakinga įgyvendinančioji institucija

 

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-573, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-10, i. k. 2018-07592

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.647

„Neįgalių pacientų, vertinančių fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams lygį ES struktūrinę paramą gavusiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose gerai ir labai gerai, dalis“

Procentai

0

60

R.N.601

„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“

Asmenys

0

800 

P.S.363

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

0

13 

P.N.603

„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“

Skaičius

0

6

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-573, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-10, i. k. 2018-07592

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

2 354 500

415 500

0

0

0

0

0

Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

Iš viso

2 354 500

415 500

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-573, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-10, i. k. 2018-07592

 

 

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.1.3-CPVA-V-606 „ONKOLOGINIŲ LIGŲ PREVENCIJOS, ANKSTYVOS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS

 

 

 

1. Priemonės aprašymas

1.1.   Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.   Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3.   Remiamos veiklos – efektyviam integruotos sveikatos priežiūros modeliui plėtoti reikalingos infrastruktūros sukūrimas, gerinant onkologinių ligų prevencijos, ankstyvosios diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą ir kokybę tikslinių teritorijų gyventojams:

1.3.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrines atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų paslaugas tikslinių teritorijų gyventojams ir (ar) vyresnio amžiaus žmonėms, aprūpinimas šioms paslaugoms teikti reikalinga įranga, atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centrų infrastruktūros sukūrimas;

1.3.2. spindulinės terapijos paslaugų plėtrai reikalingos infrastruktūros sukūrimas: šioms paslaugoms teikti skirtų patalpų rekonstravimas ir (ar) remontas, medicinos ir kitos įrangos įsigijimas;

1.3.3. inovatyvių technologijų diegimas specializuotą onkologinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose.

1.4.      Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   viešosios sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas onkologinių ligų prevencijos, diagnostikos, gydymo srityse;

1.4.2.   Nacionalinis vėžio institutas;

1.4.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

1.5.      Galimi partneriai:

1.5.1.   viešosios sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas onkologinių ligų prevencijos, diagnostikos, gydymo srityse;

1.5.2.   Nacionalinis vėžio institutas.

1.5.3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.5.4. Kauno technologijos universitetas.

 

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-573, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-10, i. k. 2018-07592

Nr. V-1339, 2018-11-23, paskelbta TAR 2018-11-27, i. k. 2018-19099

Nr. V-820, 2019-07-12, paskelbta TAR 2019-07-12, i. k. 2019-11559

 

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

 

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra

 

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai     

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.361

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo piktybinių navikų“

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

 

91,85

78

R.S.363

„Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, skirtumas tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų“

Apsilankymų skaičius, tenkantis 1 gyventojui

4

3

R.N.601

„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“

Asmenys

0

25 000

 

P.S.363

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

0

15

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso –

ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

29 467 970

6 497 832

0

0

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

29 467 970

6 497 832

0

0

0

0

0“

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-573, 2018-05-10, paskelbta TAR 2018-05-10, i. k. 2018-07592

Nr. V-724, 2019-06-17, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09734

 

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.1.3-CPVA-V-601 „SVEIKO SENĖJIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS“

 

1Priemonės aprašymas

1.1.    Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.    Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – geriatrijos paslaugų plėtrai reikalingos infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas (geriatrijos centrų, stacionarinių geriatrinių skyrių, geriatrijos dienos stacionarų ir konsultacinių kabinetų įkūrimas / atnaujinimas): šioms paslaugoms teikti skirtų patalpų rekonstravimas ir (ar) remontas, medicinos ir kitos įrangos įsigijimas.

1.4.    Galimi pareiškėjai – asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio lygio geriatrijos paslaugas.

1.5.    Galimi partneriai – asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio lygio geriatrijos paslaugas.

 

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

 

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio

31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

P.S.363

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

0

38

R.N.601

„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“

Skaičius

0

8 000

R.S.363

 

„Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, skirtumas tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų“

Apsilankymų skaičius, tenkantis 1 gyventojui

4

3

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos –

iki

Nacionalinės lėšos

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

 

Iš viso –

ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

7 229 882,00

1 186 809,00

0

0

0

0

0

Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

10 073 387,00

1 582 163,00

0

0

0

0

0

Iš viso

17 303 269,00

2 768 972,00

0

0

0

0

0

 

Skirsnio pakeitimai:

Nr. V-531, 2018-04-26, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06734

 

 

DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.4.2-ESFA-R-630 „SVEIKOS GYVENSENOS SKATINIMAS REGIONINIU LYGIU“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. sveikatos ugdymo priemonių įgyvendinimas regionuose (tikslinių grupių asmenų švietimas, informavimas, mokymas ir kt.);

1.3.2. tikslinių teritorijų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų infrastruktūros modernizavimas, investuojant į patalpų remontą, rekonstrukciją ir transporto priemonių įsigijimą.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių visuomenės sveikatos biurai;

1.4.2. savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. savivaldybių visuomenės sveikatos biurai;

1.5.2. savivaldybių administracijos;

1.5.3. nevyriausybinės organizacijos;

1.5.4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo.“ 

 

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

 

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra

 

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę negali būti finansuojamos komunikacijos ir viešinimo veiklos per nacionalines ir regionines žiniasklaidos priemones, išskyrus, kai viešinami konkretūs pagal priemonę įgyvendinami sveikos gyvensenos bei sveikatos raštingumo įgūdžiams formuoti ir palaikyti skirti tiksliniai renginiai ir kitos priemonės

 

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.373

„Tikslinių grupių asmenų, pakeitusių gyvenseną dėl sveikatos, įgyvendinus ESF lėšomis finansuotas visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo veiklas (sveikos gyvensenos, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos temomis), dalis“

 

Procentai

23

26

P.S.372

„Tikslinių grupių asmenys, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose“

Skaičius

25 500

96 300

P.N.671

„Modernizuoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurai“

Skaičius

0

11

 

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai                                                                                                                                               (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

9 587 080

845 919

845 919

0

845 919

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

9 587 080

845 919

845 919

0

845 919

0

0“

 

DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.4.2-ESFA-V-617 „SPECIALISTŲ PRITRAUKIMAS SVEIKATOS NETOLYGUMAMS MAŽINTI“

 

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla:

1.3.1. kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų, pulmonologų rezidentūros studijų finansavimas;

1.3.2. gydytojų rezidentų etapinių (pakopinių) kompetencijų modelio kūrimas ir diegimas;

1.3.3. rezidentūrą baigusių asmenų skatinimas dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose sveikatos priežiūros specialistų netolygiu pasiskirstymu pasižyminčiuose šalies regionuose;

1.3.4. priemonių, kuriomis sprendžiamas gydytojų trūkumas regionuose ir gydytojai rezidentai skatinami likti dirbti Lietuvoje, įgyvendinimas (socialinių garantijų gydytojams rezidentams gerinimas).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Sveikatos apsaugos ministerija;

1.4.2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.4.3. Vilniaus universitetas.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos subjektai;

1.5.2. savivaldybių administracijos;

1.5.3. Sveikatos apsaugos ministerija;

1.5.4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.5.5. Vilniaus universitetas;

1.5.6. rezidentūros bazės.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-267, 2018-03-07, paskelbta TAR 2018-03-09, i. k. 2018-03717

Nr. V-1023, 2018-09-14, paskelbta TAR 2018-09-17, i. k. 2018-14568

 

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių.

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Stebėsenos rodiklio kodas

 

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

 

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė

2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė    2023 m. gruodžio 31 d.

P.N.670

„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose rezidentūrai“

Skaičius

5

1900

R.N.673

„Asmenų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo pakopines kompetencijas, dalis“

Procentai

0

85

R.N.671

„Asmenų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose baigė rezidentūros studijas, dalis“

Procentai

0

85

R.N.672

„Rezidentūros studijas pabaigę asmenys, kurie mažiausiai 2 metus dirbo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tikslinėse teritorijose“

Skaičius

0

21

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-267, 2018-03-07, paskelbta TAR 2018-03-09, i. k. 2018-03717

Nr. V-1023, 2018-09-14, paskelbta TAR 2018-09-17, i. k. 2018-14568

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

 

 

Projektams skiriamas finansavimas

 

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

 

Nacionalinės lėšos

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

 

 

Projektų vykdytojų lėšos

 

Iš viso – ne mažiau kaip

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

 

Savivaldybės biudžeto

 

lėšos

 

Kitos viešosios lėšos

 

Privačios lėšos

 

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

 

12 779 810

 

 

2 255 261

 

 

133 768

 

0

 

 

0

 

133 768

 

 

0

 

 

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

 

3.   Iš viso

 

12 779 810

 

 

2 255 261

 

 

133 768

 

0

 

 

0

 

133 768

 

 

0

 

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-267, 2018-03-07, paskelbta TAR 2018-03-09, i. k. 2018-03717

 

DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 08.1.3-CPVA-V-610 „KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGŲ GYDYMO IR DIAGNOSTIKOS PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS“

 

 

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos – efektyvaus integruotos sveikatos priežiūros modelio, sudarančio prielaidas gerinti kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo paslaugų prieinamumą ir kokybę tikslinių teritorijų gyventojams plėtojimas ir tobulinimas, apimant antrinio ir (ar) tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas kardiologijos srityje teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimą ir specialistų kvalifikacijos tobulinimą.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines kardiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 4 priede.

1.4.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

1.5. Galimi partneriai: asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines kardiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

 

2. Priemonės finansavimo forma

 

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

 

3. Projektų atrankos būdas

 

Valstybės projektų planavimas.

 

 

4.   Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

 

Pagal priemonę nebus finansuojamos įrangos išlaidos, jei jos finansuojamos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamo 8.1.3 uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ priemonę Nr. 08.1.3-CPVA-V-603 „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“. Taip pat nebus finansuojamos tų veiklų išlaidos, kurios buvo finansuotos Energetikos ministerijos ir (ar) Aplinkos ministerijos administruojamomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Pagal priemonę nebus finansuojamos gydytojų kvalifikacijos tobulinimo veiklos, kurios finansuojamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamą priemonę Nr. 09.4.2-ESFA-V-715 „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas“, išskyrus komandų, kurias sudaro gydytojai kardiologai ir bendrosios praktikos slaugytojai, kvalifikacijos tobulinimą.

 

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.359

„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo kraujotakos sistemos ligų“

Atvejų skaičius

100 000 gyv.

120

105

R.S.363

„Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, skirtumas tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų“

Apsilankymų skaičius, tenkantis 1 gyventojui

4

3

R.N.601

„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“

Skaičius

0

2000

P.S.363

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

0

40

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai                                                                    (eurais)

 

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

12 714 812,00

379 149,00

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

12 714 812,00

379 149,00

0

0

0

0

0

 

Skirsnio pakeitimai:

Nr. V-584, 2019-05-17, paskelbta TAR 2019-05-21, i. k. 2019-08023

 

DVIDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.4.2-ESFA-K-629 „BENDRADARBIAVIMO SKATINIMAS SVEIKATOS NETOLYGUMŲ MAŽINIMO SRITYJE“

1.   Priemonės aprašymas

1.1.    Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2.    Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3.    Remiamos veiklos:

1.3.1. Bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų narių gebėjimų teikti priežiūros ir pagalbos paslaugas neįgaliesiems ir negalintiems apsitarnauti žmonėms namuose stiprinimas, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų rėmimas sudarant ir įgyvendinant priežiūros ir pagalbos paslaugų neįgaliesiems ir negalintiems apsitarnauti žmonėms programas;

1.3.2. aktyvaus laisvalaikio, meno programų ar kitų projektų, skirtų gerinti vaikų ir paauglių iki 18 metų amžiaus fizinę ir psichikos sveikatą, skatinti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, įgyvendinimas;

1.3.3. psichologinės ir socialinės pagalbos teikimas onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims;

1.3.4. informacijos teikimas asmenims kraujotakos sistemos ligų antrinės prevencijos srityje.

1.4.    Galimi pareiškėjai:

1.4.1. nevyriausybinės visuomeninės organizacijos;

1.4.2. tradicinės religinės bendruomenės;

1.4.3. sveikatos priežiūros specialistų organizacijos / asociacijos.

1.5.    Galimi partneriai – Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ir jų padaliniai, užsienio valstybių juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir fiziniai asmenys.

 

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nebus finansuojamas mokinių kūno kultūros ir fizinio aktyvumo ugdymo edukacinių programų įgyvendinimas.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė

2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė

2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.373

„Tikslinių grupių asmenų, pakeitusių gyvenseną dėl sveikatos įgyvendinus ESF lėšomis finansuotas visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo veiklas (sveikos gyvensenos, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos temomis), dalis“

Procentai

21

26

P.S.372

„Tikslinių grupių asmenys, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose“

Skaičius

1150

4600

P.N.621

„Asmenys, dalyvavę mokymuose, skirtuose sudaryti ir (arba) įgyvendinti priežiūros ir pagalbos paslaugų neįgaliesiems ir negalintiems savarankiškai apsitarnauti žmonėms programas“

Skaičius

0

50

P.N.622

„Psichologinę ir socialinę pagalbą gavę onkologinėmis ligomis sergantys asmenys“

Skaičius

20

100

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai                                                                 (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos

Respublikos valstybės

biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

5 674 466,00

0

298 656,00

0

0

149 328,00

149 328,00

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso:

5 674 466,00

0

298 656,00

0

0

149 328,00

149 328,00

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-584, 2019-05-17, paskelbta TAR 2019-05-21, i. k. 2019-08023

 

Skirsnio pakeitimai:

Nr. V-148, 2018-02-08, paskelbta TAR 2018-02-08, i. k. 2018-02046

 

DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.4.2-ESFA-V-619 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS ONKOLOGINIŲ LIGŲ SRITYJE“

 

1. Priemonės aprašymas

1.1.   Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2.   Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“.

1.3.    Remiamos veiklos:

1.3.1.   onkologinių ligų prevencijos, diagnostikos, gydymo paslaugų teikimo apimčių ir organizavimo sveikatos priežiūros įstaigose modeliui, integruojančiam visus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygius, sukurti reikalingos analizės atlikimas, modelio sukūrimas bei įdiegimas ir efektyvaus pacientų srautų valdymo metodikos, užtikrinančios, kad būtų laiku suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, kuriems pirmą kartą įtarta onkologinė liga (žaliasis koridorius), sukūrimas, įdiegimas į praktiką įgyvendinant bandomąjį projektą pasirinktose tikslinėse teritorijose;

1.3.2. atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų įgyvendinimo efektyvumo didinimas (informacijos sklaidai parengimas, informacijos sklaida ir tikslinių gyventojų grupių švietimas, atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų vykdymo, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės reikalavimų parengimas ir įdiegimas, įgyvendinant atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centrų bandomąją veiklą);

1.3.3.   pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų mokymai kokybiškai teikti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų paslaugas;

1.3.4. sveikatos priežiūros specialistų mokymai apie paliatyviosios pagalbos teikimą onkologiniams ligoniams.

1.4.      Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

1.4.2.   VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

1.4.3.   Nacionalinis vėžio institutas;

1.4.4.   Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.

1.5.      Galimi partneriai:

1.5.1.   Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

1.5.2.   VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

1.5.3.   Nacionalinis vėžio institutas;

1.5.4.   VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė;

1.5.5.   VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė;

1.5.6.   VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė;

1.5.7.   Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.5.8.   Vilniaus universitetas;

1.5.9.   Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras;

1.5.10. visuomenės sveikatos biurai;

1.5.11. savivaldybės;

1.5.12. nevyriausybinės organizacijos, vykdančios veiklą onkologinių ligų srityje.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-267, 2018-03-07, paskelbta TAR 2018-03-09, i. k. 2018-03717

Nr. V-1339, 2018-11-23, paskelbta TAR 2018-11-27, i. k. 2018-19099

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Europos socialinio fondo agentūra

 

5.     Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal Priemonę finansuojamos gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimo veiklos nebus finansuojamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamą priemonę Nr. 09.4.2-ESFA-V-715 „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas“.

 

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Stebėsenos rodiklio kodas

 

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

 

Matavimo vienetas

 

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

 

Galutinė reikšmė   2023  m. gruodžio 31 d.

 

R.S.372

 

„Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižyminčiuose regionuose gyvenančių asmenų, dalyvaujančių prevencinėse programose, dalis“

Procentai

 

22

 

35

 

P.S.372

 

„Tikslinių grupių asmenys, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose“

Skaičius

 

0

 

4 200

 

P.N.603

 

„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“

Skaičius

 

0

 

4

 

P.N.602

 

„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“

 

Skaičius

 

0

 

350

 

P.N.619

 

„Įgyvendintos priemonės, skirtos skatinti tikslinių grupių asmenis dalyvauti sveikatinimo veikloje ir (ar) didinančios jų sveikatos raštingumą“

 

Skaičius

 

0

 

6

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-267, 2018-03-07, paskelbta TAR 2018-03-09, i. k. 2018-03717

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

 

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.    Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

2 975 000

 

525 000

 

0

0

 

0

0

 

0

 

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

899 121

 

158 668

 

0

0

 

0

0

 

0

 

3.   Iš viso

3 874 121

 

683 668

 

0

0

 

0

0

 

0

 

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-267, 2018-03-07, paskelbta TAR 2018-03-09, i. k. 2018-03717

 

DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 08.4.2-ESFA-R-615 „PRIEMONIŲ, GERINANČIŲ AMBULATORINIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ TUBERKULIOZE SERGANTIEMS PACIENTAMS, ĮGYVENDINIMAS

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1.    Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2.    Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3.    Remiama veikla: priemonių, gerinančių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo prieinamumą tuberkulioze sergantiems pacientams, įgyvendinimas.

1.4.    Galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo.

1.5.    Galimi partneriai:

1.5.1. savivaldybių administracijos;

1.5.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo.

 

2.   Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.   Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

 

4.   Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

 

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma.

 

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai:

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė

2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė

2023 m. gruodžio 31 d.

P.N.604

„Tuberkulioze sergantys pacientai, kuriems buvo suteiktos socialinės paramos priemonės (maisto talonų dalijimas) tuberkuliozės ambulatorinio gydymo metu“

Asmenys

640

2353

R.N.617

„Naujai susirgusių plaučių tuberkulioze asmenų nutraukto gydymo atvejų dalis“ (be dauginio atsparumo vaistams (DAV)

Procentai

5

3

R.N.618

„Sėkmingai išgydytų naujų bakteriologiškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalis“

 

Procentai

83

85

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-834, 2018-07-24, paskelbta TAR 2018-08-06, i. k. 2018-12863

 

7.   Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

 

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

850 000,00

75 000,00

75 000,00

0

75 000,00

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.  Iš viso

850 000,00

75 000,00

75 000,00

0

75 000,00

0

0“

 

________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1455, 2017-12-18, paskelbta TAR 2017-12-18, i. k. 2017-20308

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-783

 

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS, PATVIRTINTOS 2014 M. RUGSĖJO 8 D. EUROPOS KOMISIJOS SPRENDIMU, 8 PRIORITETO „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS IR KOVA SU SKURDU” 8.1.3 KONKRETAUS UŽDAVINIO „PAGERINTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS BEI SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS“ BEI 8.4.2 KONKRETAUS UŽDAVINIO „SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS, GERINANT SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS, IR SKATINTI SVEIKĄ SENĖJIMĄ“ PRIEMONIŲ NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

 

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo

momentas

Institucija

1

2

3

4

5

6

7

8

9

R.N.601

„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“

 

Skaičius

Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas).

 

Pacientas, kuriam pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas – pacientas, kuriam per vienus kalendorinius metus buvo suteikta konkreti asmens sveikatos priežiūros paslauga:

1. pagal atitinkamus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kodus, nustatytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos programose numatytų paslaugų, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, klasifikatoriuje konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios visa projekto sutartyje numatyta infrastruktūra buvo atnaujinta įgyvendinant projekto veiklas;

2.  Pagal priemonės 08.1.3-CPVA-V-608 projektą pagal „Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartus“ vertinama konkreti asmens sveikatos priežiūros paslauga, suteikta konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios visa projekto sutartyje numatyta infrastruktūra buvo atnaujinta įgyvendinant projekto veiklas.*

Apskaičiuojamas automatiškai

Skaičiuojama sumuojant unikalius pacientus (tą patį asmenį skaičiuojant vieną kartą), kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas.

 

Pacientas skaičiuojamas kaip vienas unikalus vienetas, net jei šiam pacientui konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios visa projekto sutartyje numatyta infrastruktūra atnaujinta įgyvendinant projekto veiklas, per ataskaitinį laikotarpį buvo suteiktos kelios skirtingos sveikatos priežiūros paslaugos arba kelis kartus ta pati sveikatos priežiūros paslauga, kurių kokybei ir prieinamumui gerinti buvo skirtas projektas.

Pirminiai šaltiniai:

Projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis teritorinių ligonių kasų, privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ arba kitais sveikatos priežiūros įstaigos duomenimis.

 

Antriniai šaltiniai:

Ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar dokumentus, kuriuose nustatyta per trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

R.N.608

„Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje atliekamų organinių nuodingųjų medžiagų, psichoaktyviųjų medžiagų ir metalų koncentracijų  žmogaus organizmo biologinėse terpėse laboratorinio tyrimo trukmės sumažėjimas“

Valanda

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti funkcijas sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse: atlikti laboratorinius tyrimus, skaičiavimus, vertinimus.

 

Organinė nuodingoji medžiaga natūralios ar sintetinės kilmės cheminė medžiaga (kelių cheminių medžiagų mišinys), kuri patekusi į organizmą (įkvepiant, per odą, oraliniu, intraveniniu ar kt. būdu) sukelia sveikatai pavojingus padarinius.

 

Psichoaktyvioji medžiaga   natūralios ar sintetinės kilmės cheminė medžiaga (kelių cheminių medžiagų mišinys), kuri patekusi į organizmą (įkvepiant, per odą, oraliniu, intraveniniu ar kt. būdu) stimuliuoja, slopina arba kitaip keičia (pvz., veikia haliucinogeniškai, keičia emocinę būseną) centrinės nervų sistemos veikimą.

 

Metalų koncentracija   metalų (metalo) kiekis tiriamajame mėginio masės ar tūrio vienete.

Žmogaus organizmo biologinė terpė terpė, kurioje vyksta cheminės ir biocheminės reakcijos (pvz., seilės, kraujas, šlapimas, motinos pienas ir kt.).

 

Laboratorinio tyrimo trukmė – laikas (valandomis), per kurį atliktas tyrimas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą, kurio metu nustatoma vidutinė metinė laboratorinių tyrimų atlikimo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje trukmė (laiko intervalas valandomis).

 

Pirminiai šaltiniai:

 

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktų organinių nuodingųjų medžiagų, psichoaktyviųjų medžiagų ir metalų koncentracijų  žmogaus organizmo biologinėse terpėse laboratorinių tyrimų suvestinė

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį

(2018 m. ir 2023 m.), LR sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktų organinių nuodingųjų medžiagų, psichoaktyviųjų medžiagų ir metalų koncentracijų  žmogaus organizmo biologinėse terpėse laboratorinių tyrimų suvestinės duomenimis, apskaičiuos stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

 

R.N.611

 

„Mirtingumas nuo tuberkuliozės“

 

Atvejų skaičius 100 000 gyv.

Mirtingumo nuo tuberkuliozės rodiklis – tai mirusiųjų dėl tuberkuliozės skaičius 100 000 gyventojų.

 

Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Klasifikuojama pagal TLK kodus A15–A19, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).

 

Įvedamasis

 

Skaičiuojamas pagal Higienos instituto metodiką, aprašytą leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“ (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf), remiantis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-525 „Dėl tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos nuostatų ir tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projekto“ (toliau – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. V-525, duomenimis.

Pirminiai šaltiniai:

Higienos institutas

(interneto svetainė http://www.hi.lt/).

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį

(2018 m. ir 2023 m.),  Higienos institutas savo interneto svetainėje  paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

 

R.N.612

 

 

Sergamumas tuberkulioze (nauji tuberkuliozės atvejai)“

Atvejų skaičius  100 000 gyv.

Sergamumas tuberkulioze   yra bendrojo sergamumo tuberkulioze rodiklis, skaičiuojamas 100 000 gyventojų.

 

Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Klasifikuojama pagal TLK kodus A15-A19, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Higienos instituto metodiką, aprašytą leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“ (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf), remiantis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V- 525, duomenimis.

 

Pirminiai šaltiniai:

Higienos institutas

(interneto svetainė http://www.hi.lt/).

 

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį

(2018 m. ir 2023 m.)  Higienos institutas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

 

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

 

 

 

 

R.N.613

Vaikų sergamumas tuberkulioze (nauji tuberkuliozės atvejai)“

Atvejų skaičius 100 000 gyventojų

 

 

 

Vaikų sergamumas tuberkulioze – tai 0–17 metų amžiaus vaikų bendrojo sergamumo tuberkulioze rodiklis, skaičiuojamas 100 000 gyventojų (0–17 metų amžiaus vaikų)

Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Klasifikuojama pagal TLK kodus A15–A19, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Higienos instituto metodiką, aprašytą leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“ (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf), remiantis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės

17 d. įsakymu Nr. V- 525, duomenimis.

 

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Higienos instituto tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.

 

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį

(2018 m.  ir 2023 m.)   Higienos institutas, remdamasis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenimis, apskaičiuos stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

 

R.N.614

Sergamumas plaučių tuberkulioze (nauji plaučių tuberkuliozės atvejai)“

Atvejų skaičius 100 000 gyventojų

 

 

Sergamumas plaučių tuberkulioze – bendrojo sergamumo plaučių tuberkulioze rodiklis, skaičiuojamas 100 000 gyventojų (nauji atvejai ir recidyvai).

Plaučių tuberkuliozė – lėtinė bakterinė kvėpavimo organų infekcija (liga), apimanti Mycobacterium tuberculosis ir Mycobacterium bovis sukeltas infekcijas, klasifikuojamas pagal TLK kodus A15-A.16, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (TLK-10-AM).

Įvedamasis

 

Skaičiuojamas pagal Higienos instituto metodiką, aprašytą leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“ (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf), remiantis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V- 525, duomenimis.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojo oficialiai pateikti duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį

(2018 m.  ir 2023 m.)   Higienos institutas, remdamasis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenimis, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

R.N.615

 

„Dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės atvejai, nuo visų naujų tuberkuliozės atvejų“

Procentai

Dauginis atsparumas vaistams (toliau – DAV) – tuberkuliozės mikobakterijos, atsparios isoniazidui ir rifampicinui (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. V-202 „Dėl Atsparios tuberkuliozės kontrolės strategijos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. V-202.

Atspari tuberkuliozė – tuberkuliozės forma, kai tuberkuliozės mikobakterijos  atsparios vienam ar keletui vaistų nuo tuberkuliozės

(šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 7 d. įsakymas

Nr. V-202).

Įvedamasis

Skaičiuojamas nustatant DAV tuberkulioze sergančių asmenų dalį (procentais) nuo visų asmenų, kuriems pirmą kartą diagnozuota tuberkuliozė.

Pirminiai šaltiniai:

Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojo oficialiai pateikti duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį

(2018 m.  ir 2023 m.)   Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojas parengs ataskaitą, kurioje bus nurodoma   stebėsenos rodiklio reikšmė, pasiekta iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

 

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

R.N.616

„Naujų  bakterio-

logiškai  patvirtin-

tų plaučių tuberkul-

iozės atvejų dalis“

Procentai

Bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkuliozė – lėtinė bakterinė kvėpavimo organų infekcija (liga), klasifikuojama pagal TLK kodą A15.1, nurodytą Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija,

TLK-10-AM).

Kohortinis  tyrimasgydytų TB ligonių per apibrėžtą laiko tarpą (per metus) gydymo rezultatų analizė po 12–15 mėn. nuo gydymo pradžios, renkant duomenis kas pusę metų

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas nustatant Naujų  bakteriologiškai  patvirtintų plaučių tuberku-liozės atvejų dalį (procentais) nuo visų asmenų, kuriems pirmą kartą diagnozuota tuberkuliozė

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojo oficialiai pateikti duomenys

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS 2014)

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojas oficialiai pateikia gydymo rezultatų kohortinį tyrimą, kuris apima per praėjusius kalendorinius metus ir einamųjų kalendorinių metų pirmąjį ketvirtį pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę

 

 

 

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija

R.N.617

„Naujai susirgusių plaučių tuberkulioze asmenų nutraukto gydymo atvejų dalis“ (be dauginio atsparumo vaistams (DAV)

Procentai

Nutrauktas gydymas – kai naujai susirgęs plaučių tuberkulioze ligonis savavališkai nutraukia gydymą ir nevartoja pagal gydymo kursą jam priskirtų vaistų nuo tuberkuliozės

daugiau nei 2 mėnesius ir atlikus bakteriologinius tyrimus randama tuberkuliozės mikobakterija

(šaltinis: Tuberkuliozės ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinės rekomendacijos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014).

 

 

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas nustatant Naujai susirgusių plaučių tuberkulioze asmenų nutraukto gydymo atvejų dalį (be dauginio atsparumo vaistams (DAV) (procentais) nuo visų asmenų, kuriems pirmą kartą diagnozuota tuberkuliozė

 

Pirminiai šaltiniai:

Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojo oficialiai pateikti duomenys

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS 2014).

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojas oficialiai pateikia gydymo rezultatų kohortinį tyrimą, kuris apima per praėjusius kalendorinius metus ir einamųjų kalendorinių metų pirmąjį ketvirtį pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę

 

 

 

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija

 

 

R.N.618

„Sėkmingai išgydytų naujų  bakteriologiškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalis“

 

 

Procentai

Sėkmingai išgydyti pirmą kartą plaučių tuberkulioze susirgę pacientai –  ligoniai, kuriems gydymo pradžioje bakteriologiškai buvo nustatytas užsikrėtimo tuberkuliozės mikobakterijomis faktas – teigiama reakcija į tuberkulino, mėginį ir kuriems po 2 mėnesių gydymo laikotarpio tuberkuliozės mikobakterijų išnykimas buvo patvirtintas du kartus (šaltinis: Tuberkuliozė ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinės rekomendacijos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014).

 

Sėkmingai išgydytas pacientas – ligonis, kuriam gydymo pabaigoje atlikus skreplių tepinėlių  tyrimą buvo nustatytas tuberkuliozės mikobakterijos išnykimas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymas 
Nr. V-970).

 

Pacientų, kuriems gydymo pradžioje bakteriologiškai buvo nustatytas užsikrėtimo tuberkuliozės mikobakterijomis faktas – teigiama reakcija į tuberkulino mėginį, gydymo pabaiga  – po 2 mėnesių tuberkuliozės gydymo laikotarpio atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą  ir tuberkulino mėginį, tuberkuliozės simptomai nebuvo nustatyti, o tuberkuliozės mikobakterijų išnykimas buvo patvirtintas du kartus. Gydymo pabaigoje skreplių  tepinėlių tyrimai neatliekami (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-970).

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas nustatant sėkmingai išgydytų naujų  bakteriologiškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalį (procentais) nuo visų asmenų, kuriems pirmą kartą diagnozuota tuberkuliozė

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojo oficialiai pateikti duomenys

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS 2014).

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojas oficialiai pateikia gydymo rezultatų kohortinį tyrimą, kuris apima per praėjusius kalendorinius metus ir einamųjų kalendorinių metų pirmąjį ketvirtį pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija

R.N.622

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„Pakaitinio gydymo aprėptis“

 

 

 

 

 

 

 

 

Pro-centai

 

 

 

 

Pakaitinis gydymas – asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, gydymas (abstinencijos gydymas ir pakaitinis palaikomasis gydymas) pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais.

Abstinencijos gydymas  – įvairaus sunkumo simptomų, atsirandančių nutraukus opioidų vartojimą, sušvelninimas ar nuslopinimas.

Pakaitinis palaikomasis gydymas – asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, tęstinis gydymas, skiriant santykinai stabilias opioidinių vaistinių preparatų dozes, siekiant maksimaliai normalizuoti paciento somatinę ir psichikos būseną, skatinti pozityvius elgesio ir socialinės adaptacijos pokyčius.

(šaltinis: Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-653 „Dėl Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo“).

Įvedama-sis

Skaičiuojamas asmenų, gavusių (gaunančių) pakaitinio gydymo paslaugas, skaičių dalijant iš bendro asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, skaičiaus ir dauginant iš 100 proc.

 

 

 

 

 

 

 

Pirminiai šaltiniai Valstybinio psichikos sveikatos centro oficialiai pateikti duomenys.

 

Antriniai šaltiniai

2014−2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį

(2018 m.  ir 2023 m.)   Valstybinis psichikos sveikatos centras parengs ataskaitą, kurioje bus nurodoma   stebėsenos rodiklio reikšmė, pasiekta iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

 

Už duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

 

R.N.623

 

Neteko galios nuo 2017-11-06

 

 

 

 

 

 

 

R.N.623-1

Neteko galios nuo 2017-11-06

 

 

R.N.623-2

Neteko galios nuo 2017-11-06

 

 

R.N.624

 

Neteko galios nuo 2017-11-06

 

 

 

 

 

 

 

R.N.624-1

Neteko galios nuo 2017-11-06

 

 

R.N.624-2

Neteko galios nuo 2017-11-06

 

 

R.N.625

 

Neteko galios nuo 2017-11-06

 

 

 

 

 

 

 

R.N.625-1

Neteko galios nuo 2017-11-06

 

 

R.N.625-2

Neteko galios nuo 2017-11-06

 

 

R.N.630

„Gyvensenos pokyčiai dėl sveikatos“

Procentai

Gyvensena – įpročių ir papročių, veikiamų, keičiamų, skatinamų socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą, visuma. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai.

 

Gyvensenos pokyčiais dėl sveikatos laikomi tokie pokyčiai, kurių metu mažinamas riebalų vartojimas ir (arba) didinamas daržovių suvartojimas, ir (arba) mažinamas druskos suvartojimas, ir (arba) pakeičiama vartojamų riebalų rūšis, ir (arba) mažinamas cukraus suvartojimas, ir (arba) mažinamas alkoholio vartojimas, ir (arba) laikomasi svorį mažinančios dietos, ir (arba) didinamas fizinis aktyvumas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą / apklausą nacionaliniu lygiu

Pirminiai šaltiniai:

Nacionaliniu lygiu atliekamo tyrimo / apklausos ataskaitos kopija.

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma du kartus per laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės teikimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

R.N.631

„Tikslinių teritorijų gyventojų, žinančių, ką reiškia gyventi sveikai, dalies padidėjimas“

Procentiniai punktai

Gyventojai, žinantys, ką reiškia gyventi sveikai – tyrimo metu nustatyta reprezentatyvi tikslinės grupės (tikslinių teritorijų gyventojų) dalis, kuri žino pagrindinius sveikos gyvensenos principus ir suvokia jų reikšmę.

 

Tikslinės teritorijos – šalies savivaldybės, pasižyminčios didžiausiais pirmalaikio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų –kraujotakos sistemos ligų ir išorinių priežasčių, rodikliais.

 

Gyvensena – įpročių ir papročių, veikiamų, keičiamų, skatinamų socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą, visuma. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai.

Apskaičiuojamas automatiškai

Rodiklis skaičiuojamas atliekant visuomenės nuomonės tyrimus, kurių metu nustatoma tikslinių teritorijų gyventojų dalis (procentais), kuriai buvo skirti priemonės Nr. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“ projektai ir kuri teigia, kad žino, ką reiškia gyventi sveikai, nuo visų tyrime dalyvavusių gyventojų.

 

 

Tyrimų metu naudojama su SAM suderinta metodika.

 

Rodiklis skaičiuojamas kaip gyventojų dalies pokytis (padidėjimas) kalendoriniais metais, palyginti su pradine reikšme (pokytis matuojamas procentiniais punktais).

Pirminiai šaltiniai:

tikslinių teritorijų gyventojų nuomonės tyrimo ataskaitos kopija.

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Rodiklio reikšmė bus nustatoma ne vėliau kaip per 1 kalendorinius metus po projektų, įgyvendintų pagal priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“ užbaigimo.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes surinkimą, pateikimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

R.N.632

„Tikslinių teritorijų gyventojų, manančių, kad jie atsakingi už savo sveikatą, dalies padidėjimas“

Procentiniai punktai

Gyventojai, manantys, kad jie atsakingi už savo sveikatą – tyrimo metu nustatyta reprezentatyvi tikslinės grupės (tikslinių teritorijų gyventojų) dalis, mananti, kad didžiausią įtaką sveikatai turi žmogaus pasirinkta gyvensena.

 

Gyvensena – įpročių ir papročių, veikiamų, keičiamų, skatinamų socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą, visuma. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai.

Tikslinės teritorijos – šalies savivaldybės, pasižyminčios didžiausiais pirmalaikio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų –kraujotakos sistemos ligų ir išorinių priežasčių, rodikliais.

 

Apskaičiuo-jamas automatiškai

Rodiklis skaičiuojamas atliekant visuomenės nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma tikslinės gyventojų grupės, kuriai buvo skirti priemonės Nr. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“ projektai ir, kurios mano, kad didžiausią įtaką sveikatai turi žmogaus pasirinkta gyvensena, dalis (procentais) nuo visų tyrime dalyvavusių gyventojų.

 

Tyrimų metu naudojama su SAM suderinta metodika.

 

Rodiklis skaičiuojamas kaip šios gyventojų dalies pokytis (padidėjimas) kalendoriniais metais palyginti su pradine reikšme (pokytis matuojamas procentiniais punktais).

 

 

Pirminiai šaltiniai:

tikslinių teritorijų gyventojų nuomonės tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:  ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Rodiklio reikšmė bus nustatoma ne vėliau kaip per 1 kalendori-nius metus po projektų įgyvendintų pagal priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“ užbaigimo.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes surinkimą, pateikimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

R.N.634-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis):

6–17 metų vaikų, kuriems profilaktiškai

patikrinti dantys  ir atlikta dantų ėduonies  diagnostika, skaičius“

Skaičius

Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rodiklį „Vaikų, kuriems diagnozuotas dantų ėduonis, dalis“. 

R.N.634-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„6–17 metų vaikų, kuriems profilaktinio tikrinimo metu diagnozuotas dantų ėduonis, skaičius“

Skaičius

Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rodiklį „Vaikų, kuriems diagnozuotas dantų ėduonis, dalis“. 

 

R.N.637

„Vaikai, kuriems patvirtinta retos ligos diagnozė“

Skaičius

Vaikas – kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei jam pagal taikomą įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau (šaltinis: Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“).

Retos ligos – ypač mažai paplitusios gyvybei pavojų keliančios arba lėtai sekinančios ligos, kuriomis Europos Sąjungoje serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. asmenų (šaltinis: Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gruodžio 16 d. reglamentas Nr. 141/2000 „Dėl retųjų vaistų“. [2000] OL L 18/1).

 

 

Apskaičiuojamas automatiškai

Skaičiuojamas sumuojant vaikus (unikalius asmenis), kuriems per vienerius kalendorinius metus asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patvirtinta retos  ligos diagnozė.

 

 

 

 

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis

teritorinių ligonių kasų, privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ arba kitais sveikatos priežiūros įstaigos duomenimis, taip pat tarptautine duomenų baze Orphanet (www.orpha.net).

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta per trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą  antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.N.648

„Pacientų, gydytų dėl išeminio galvos  smegenų insulto ir mirusių  stacionare,  dalis (nuo visų hospitalizuotų pacientų, patyrusių   išeminį  galvos  smegenų insultą)“

Procentai

Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas).

 

Galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, nepatikslintas kaip išeminis ar hemoraginis.

 

Išeminis galvos smegenų insultas – ūminis židininis išeminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais (nuo pažeidimo vietos priklausomais) simptomais, trunkančiais ilgiau kaip 24 val.

 

Stacionaras – stacionarinio gydymo įstaiga (skyrius) (šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidinys „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“).

 

Hospitalizacija – paciento paguldymas į stacionarines paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ).

Hospitalizacijos atveju nelaikoma paciento perkėlimas į kitą skyrių toje pačioje ASPĮ, stacionarinė vienos dienos paslauga, sveikų naujagimių buvimas ASPĮ po gimimo, vaikus slaugančių asmenų buvimas ASPĮ (šaltinis: 2012 m. vasario 3 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-76 „Dėl Hospitalizacijos rodiklių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“).

 

Skaičiuojami pacientai, kuriems diagnozuotas susirgimas, TLK-10-AM klasifikatoriuje žymimas kodu I63 (šaltinis: Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas Australijos modifikacija (TLK-10-AM). Sisteminis ligų sąrašas ir Abėcėlinė ligų rodyklė, 2008).

Įvedamasis

 

 

 

Skaičiuojama pacientų, gydytų dėl išeminio galvos smegenų insulto ir mirusių stacionare, dalis (procentais) nuo visų hospitalizuotų    pacientų, patyrusių       išeminį galvos smegenų insultą, skaičiaus per kalendorinius metus.

 

 

 

 

 

 

Pirminiai          šaltiniai:

Valstybinės

ligonių kasos prie Lietuvos

Respublikos  sveikatos          apsaugos          ministerijos        oficialiai pateikti duomenys dėl   pacientų, gydytų dėl išeminio

galvos smegenų insulto ir mirusių stacionare, dalies (procentais).

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus.

Už duomenų    apie     pasiektą stebėsenos  rodiklio reikšmę registravimą  antriniuose šaltiniuose yra      atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

 

 

R.N.649

„Pacientų, kuriems taikyta sisteminė trombolizė ir / ar mechaninė trombektomija, dalis (nuo visų insulto gydymo centre hospitalizuotų pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą)“

Procentai

Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas.

 

Skaičiuojami pacientai, kuriems diagnozuotas susirgimas, TLK-10-AM klasifikatoriuje žymimas kodu I63 (šaltinis: Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas Australijos modifikacija (TLK-10-AM). Sisteminis ligų sąrašas ir Abėcėlinė ligų rodyklė, 2008).

 

Trombolizė – ūminio išeminio galvos smegenų insulto specializuoto gydymo metodas, kurio tikslas – medikamentais (intraveninė ir intraarterinė trombolizė) arba mechaninėmis priemonėmis (perkateterinė trombektomija) atkimšti užsikimšusią galvos smegenų kraujagyslę ir atkurti galvos smegenų kraujotaką (šaltinis: Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 5 priedas (toliau – Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano 5 priedas).

 

Trombektomija – ūminio išeminio galvos smegenų insulto specializuoto gydymo metodas; procedūra, kai pacientui iš kraujagyslių specialiais medicinos prietaisais pašalinami krešuliai, atkuriama galvos smegenų kraujotaka (šaltinis:

Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano 5 priedas).

 

Hospitalizacija – paciento paguldymas į stacionarines paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ). Hospitalizacijos atveju nelaikoma paciento perkėlimas į kitą skyrių toje pačioje ASPĮ, stacionarinė vienos dienos paslauga, sveikų naujagimių buvimas ASPĮ po gimimo, vaikus slaugančių asmenų buvimas ASPĮ (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-76 „Dėl Hospitalizacijos rodiklių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“).

 

Išeminis galvos smegenų insultas – ūminis židininis išeminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais (nuo pažeidimo vietos priklausomais) simptomais, trunkančiais ilgiau kaip 24 val. (šaltinis:

Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–

2023 m.

Veiksmų plano

5 priedas).

 

Insulto gydymo centras – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, kuriame vienoje vietoje koncentruoti žmogiškieji ir materialieji resursai, tikslingai naudojami visapusiškai pagalbai ūminio galvos smegenų insulto ištiktam pacientui suteikti. Jame gydomi pacientai, kuriems nustatytas ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dirba parengtas personalas bei užtikrinta daugiadisciplininė pagalba  (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. V-40 „Dėl Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos aprašymo patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. V-40).

Įvedamasis

 

 

 

Skaičiuojama pacientų, kuriems taikyta          sisteminė trombolizė ir / ar mechaninė       trombektomija, dalis (procentais) nuo visų insulto gydymo centre hospitalizuotų pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, skaičiaus per            kalendorinius metus.

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirminiai         šaltiniai:

Valstybinės    ligonių kasos prie Lietuvos         Respublikos sveikatos apsaugos         ministerijos     oficialiai pateikti duomenys dėl    pacientų, kuriems taikyta sisteminė trombolizė ir / ar mechaninė     trombektomija, dalies             (procentais).

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)

Pasiekta       stebėsenos

rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministerijos

apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę,

pasiektą per praėjusius kalendorinius metus.

Už duomenų apie   pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

 

 

R.N.650

„Pacientų, konsultuotų ir reabilituotų medicininės reabilitacijos specialistų komandos per pirmąsias 72 val. nuo atvykimo į insulto gydymo centrą laiko, dalis (nuo visų dėl išeminio galvos smegenų insulto hospitali-zuotų pacientų)“

Procentai

Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis (šaltinis:

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas).

 

Konsultuotas ir reabilituotas pacientas – tai pacientas, kuriam atlikta fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija ir pradėta reabilitacija.

 

Reabilitacinė komanda – fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistų grupė, teikianti kompleksinės reabilitacijos paslaugas.

 

Atvykimo į insulto gydymo centrą laikas – paciento atvykimo į stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios insulto gydymo centrą, priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, laikas.

 

Insulto gydymo centras – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, kuriame vienoje vietoje koncentruoti žmogiškieji ir materialieji resursai, tikslingai naudojami visapusiškai pagalbai ūminio galvos smegenų insulto ištiktam pacientui suteikti.

Jame gydomi pacientai, kuriems nustatytas ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dirba parengtas personalas bei užtikrinta daugiadiscipli-ninė pagalba

(šaltinis:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2014 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. V-40).

 

Išeminis galvos smegenų insultas – ūminis židininis išeminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas,

pasireiškiantis židininiais (nuo pažeidimo vietos priklausomais) simptomais, trunkančiais ilgiau kaip 24 val.

(šaltinis: Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano 5 priedas).

 

Hospitalizacija – paciento paguldymas į stacionarines paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ).

Hospitalizacijos atveju nelaikoma paciento perkėlimas į kitą skyrių toje pačioje ASPĮ, stacionarinė vienos dienos paslauga, sveikų naujagimių buvimas ASPĮ po gimimo, vaikus slaugančių asmenų buvimas ASPĮ

(šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymas

Nr. V-76 „Dėl Hospitalizacijos rodiklių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“).

 

Skaičiuojami pacientai, kuriems diagnozuotas susirgimas, TLK-10-AM klasifikatoriuje žymimas kodu I63 (šaltinis: Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas Australijos modifikacija (TLK-10-AM). Sisteminis ligų sąrašas ir Abėcėlinė ligų rodyklė, 2008).

Įvedamasis

 

 

Skaičiuojama

pacientų, konsultuotų ir reabilituotų medicininės reabilitacijos specialistų komandos per pirmąsias 72 val. nuo atvykimo į insulto gydymo centrą laiko, dalis (procentais)

nuo visų dėl išeminio galvos smegenų insulto hospitalizuotų pacientų

skaičiaus per kalendorinius metus.

 

 

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos oficialiai pateikti duomenys dėl pacientų, konsultuotų ir reabilituotų medicininės reabilitacijos specialistų komandos per pirmąsias 72 val. nuo atvykimo į insulto gydymo centrą laiko, dalies (procentais).

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendori-niais metais Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

 

 

R.N.673

Asmenų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo pakopines kompetencijas, dalis

Procentai

Pakopinės kompetencijos – žinios, gebėjimai, įgūdžiai savarankiškai atlikti tam tikrus veiksmus, atitinkančius gydytojo rezidento kompetenciją, kuriuos jis įgijo universiteto nustatyta tvarka, etapais pagal sėkmingai užbaigtus ciklus (modulius).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

įgijusiems pakopines kompetencijas asmenims išduotų sertifikatų sąrašas, kuriuo patvirtinama, kad asmenų, dalyvavusių ESF veiklose, įgytos pakopinės kompetencijos atitinka universiteto nustatyta tvarka etapais įvykdytus ciklus (modulius).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įgyja pakopines kompetencijas ir gauna tai patvirtinantį dokumentą.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes surinkimą, pateikimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

R.N.673-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

 

Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose rezidentūrai“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.N.670 „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose rezidentūrai“ pasiekimus.

R.N.673-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

 

Asmenys, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo pakopines kompetencijas

Skaičius

Gydytojų rezidentų, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo pakopines kompetencijas skaičius.

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

P.N.602

„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“

Skaičius

Sveikatos priežiūros specialistai – asmenys, kurie turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros  veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas asmens sveikatos priežiūros  specialistų gydytojų, slaugytojų ir akušerių praktikos licencijas, taip pat visuomenės sveikatos priežiūros  veiklos licencijas.

Kiti specialistai – asmenys, nustatyti konkrečios priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše.

Apskaičiuojamas automatiškai

Sumuojami asmenys (asmenų skaičius)

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai

šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių

sąrašų

suvestinės.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti mokymuose, t. y. įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.603

„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“

Skaičius

Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai – sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, organizavimą ir valdymą gerinantys dokumentai, skirti sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų veiklai tobulinti, ir kurie yra: 1) patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, 2) patvirtinti sveikatos priežiūros įstaigos vadovo ar įstaigos, turinčios teisę vykdyti sveikatos priežiūros specialistų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymą, vadovo, 3) aprobuoti universitetų, sveikatos priežiūros specialistų profesinių draugijų ir (ar) asociacijų.

 

Apskaičiuojamas automatiškai

Skaičiuojant rodiklį sumuojami:

1) parengti ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti dokumentai (vienetai);

2) parengti ir sveikatos priežiūros įstaigos vadovo ar įstaigos, turinčios teisę vykdyti sveikatos priežiūros specialistų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymą, vadovo patvirtinti dokumentai (vienetai);

3) universitetų, sveikatos priežiūros specialistų profesinių draugijų ir (ar) asociacijų parengti ir aprobuoti

medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįsti dokumentai (vienetai);

4) patvirtinti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų dokumentai (vienetai).

Pirminiai šaltiniai:

Parengti ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti dokumentai;

parengti ir sveikatos priežiūros

įstaigos vadovo  patvirtinti  dokumentai;

universitetų,  

sveikatos priežiūros specialistų profesinių draugijų ir (ar) asociacijų

parengti ir aprobuoti dokumentai;
parengti ir įstaigos, turinčios teisę vykdyti sveikatos priežiūros specialistų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymą, vadovo patvirtinti dokumentai;

 

paslaugų perdavimo – priėmimo aktai (jei perkamos paslaugos).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu parengiami ir patvirtinami (aprobuojami) šio rodiklio skaičiavimo apraše nurodyti dokumentai.

 

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N. 604

„Tuberkulioze sergantys pacientai, kuriems buvo suteiktos socialinės paramos priemonės (maisto talonų dalinimas) tuberkuliozės ambulatorinio gydymo metu“

Asmenys

Tuberkulioze sergantis pacientas, kuriam teikiama socialinė parama tuberkulioze sergantis pacientas, kuriam po stacionaraus 2 mėnesių tuberkuliozės gydymo laikotarpio tuberkuliozės mikobakterijų išnykimas buvo patvirtintas du kartus ir kuris tęsia tuberkuliozės gydymo kursą ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, prie kurios teisės aktų nustatyta tvarka yra prisirašęs ir kurioje už laiku išgertus vaistus vieną kartą per savaitę išduodamas talonas maisto prekėms

(šaltinis: Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje

2014−2023 m. veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“;

Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2016 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-237 „Dėl tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Apskaičiuojamas automatiškai

Skaičiuojami asmenys, kuriems buvo suteiktos ambulatorinio tuberkuliozės gydymo paslaugos visoje Lietuvos  teritorijoje.

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose skirtinguose gydymo kursuose,  skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: Ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pildomų ambulatoriškai DOTS kabinete besigydančių pacientų socialinės paramos registravimo žurnalų ir registrų kopijos apie tuberkulioze sergančių pacientų laiku išgertus vaistus.

 

 

Antriniai šaltiniai:

Mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai  tuberkulioze sergantys pacientai užbaigia ambulatorinio gydymo kursą ir ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.619

„Įgyvendintos priemonės, skirtos skatinti tikslinių grupių asmenis dalyvauti sveikatinimo veikloje ir (ar) didinančios jų sveikatos raštingumą“

 

 

Skaičius

Tikslinės gyventojų grupės

– šalies regionuose (teritorijose), pasižyminčiuose didžiausiais pirmalaikio mirtingumo dėl pagrindinių neinfekcinių ligų rodikliais, gyvenantys asmenys;

tam tikrų socialinės rizikos grupių asmenys, kuriems socialinės ir ekonominės priežastys (nedarbas, skurdas ir kt.) bei žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir kt.) lemia sergamumą tam tikromis ligomis (tuberkulioze, priklausomybe nuo alkoholio) bei kuriems nepakankamai prieinama sveikatos priežiūra (neįgalieji, kt.);

– vaikai (iki 18 metų) taip pat priskiriami tikslinei grupei, nes dėl egzistuojančių ekonominių, socialinių aplinkybių, tokių kaip socialinė ir ekonominė šeimos padėtis, įsidarbinimo perspektyvos, jiems dažniau gresia socialinė atskirtis bei neigiamas šių veiksnių poveikis sveikatai;

– vyresnio amžiaus (55 m. amžiaus ir vyresni) gyventojai priskiriami tikslinei grupei siekiant kaip galima ilgiau išlaikyti gerą senstančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, pagerinti jų gyvenimo kokybę bei sudaryti galimybes išlikti aktyviems darbe, bendruomenėje, gyventi savarankiškai.  

(šaltinis: 2014−2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu)

 

Priemonė – būdas, kelias, veiksmas, kuriuo siekiama tam tikro tikslo.

(šaltinis: www.lkz.lt)

 

Įgyvendinta priemonė, skirta skatinti tikslinių grupių asmenis dalyvauti sveikatinimo veikloje ir (ar) didinanti jų sveikatos raštingumą – nustatytos trukmės ir projekto įgyvendinimo metu atliktas (-i) veiksmas (-ai), kuriuo (-iais) yra paskatinti tikslinių grupių asmenys dalyvauti sveikatinimo veikloje ir (ar) padidintas jų sveikatos raštingumas.

 

Sveikatinimo veiklaasmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, medicinos priemonių (prietaisų) rinkos subjektų veikla, farmacinė ir kita veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras.

(šaltinis: Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 29 dalis)

 

Raštingumas − gebėjimas taikyti turimas žinias ir įgūdžius kokioje nors veiklos srityje.

(šaltinis: Terminų bankas)

 

Sveikatos raštingumas –pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai (gebėjimai), nulemiantys individų motyvaciją ir kompetenciją gauti informaciją, ją suprasti ir ja naudotis visais būdais, siekiant stiprinti ir palaikyti gerą sveikatą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant projekto metu įgyvendintas priemones, skirtas skatinti tikslinių grupių asmenis dalyvauti sveikatinimo veikloje ir (ar) didinančias jų sveikatos raštingumą.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų perdavimo− priėmimo aktų arba kitų dokumentų kopijos, kuriomis patvirtinama, kad priemonė, skirta skatinti tikslinių grupių asmenis dalyvauti sveikatinimo veikloje ir (ar) didinanti jų sveikatos raštingumą, yra įgyvendinta.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad priemonės, skirtos skatinti tikslinių grupių asmenis dalyvauti sveikatinimo veikloje ir (ar) didinančios jų sveikatos raštingumą, yra įgyvendintos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N. 621

„Asmenys, dalyvavę mokymuose, skirtuose sudaryti ir (arba) įgyvendinti priežiūros ir pagalbos paslaugų neįgaliesiems ir negalintiems savarankiškai apsitarnauti žmonėms programas“

Skaičius

Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos
neįgaliųjų socialinės integracijos
įstatymo

nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis.

(Šaltinis: Lietuvos Respublikos
neįgaliųjų socialinės integracijos
įstatymas, 2 straipsnis)

Sunkus neįgalumas –  asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio labai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba.

(Šaltinis: Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 „Dėl Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“)

Negalintys savarankiškai apsitarnauti žmonės – asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, taip pat asmenys, kuriems dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai Bartelio indeksas yra nuo 20 iki 61 balo, ir kurie kasdieniniame gyvenime yra visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos. 

Priežiūros ir pagalbos paslaugų neįgaliesiems ir negalintiems savarankiškai apsitarnauti žmonėms programos –instrukcijos, aiškiai apibrėžiančios kaip kiekvienu atveju nustatyti neįgaliojo ir negalinčio savarankiškai apsitarnauti žmogaus būtinus poreikius, galimus patenkinti namuose, ir kaip tuos poreikius kokybiškai patenkinti.

Apskaičiuojamas automatiškai

Skaičiuojamas sumuojant mokymuose dalyvavusius unikalius fizinius asmenis.

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

Pirminiai šaltiniai Mokymų dalyvių sąrašai, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

Antriniai šaltiniai Mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymo dalyvių sąrašą.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

P.N. 622

„Psichologinę ir socialinę pagalbą gavę onkologinėmis ligomis sergantys asmenys“

Skaičius

Psichologinė pagalba – tarpasmeninis bendradarbiavimas su žmonėmis, turinčiais psichologinių problemų, iškilusių esant žmogaus individualaus požiūrio ar asmenybės konfliktui su realia situacija. Pagalbos tikslas – padėti onkologine liga sergančiam asmeniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi.

Socialinė pagalba – socialinės paslaugos, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas pagalbos gavėjui ugdyti ir stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Apskaičiuojamas automatiškai

Skaičiuojamas sumuojant unikalius onkologinėmis ligomis sergančius asmenis, kuriems buvo suteikta psichologinė ir socialinė pagalba.

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

 

Pirminiai šaltiniai Asmenų, kuriems buvo suteikta psichologinė ir socialinė pagalba, sąrašai, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

Antriniai šaltiniai Mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į psichologinę ir socialinę pagalbą gavusių asmenų sąrašą.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.633

„Įrengti teminiai sveikatos mokymo kabinetai Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre“

Skaičius

Teminis sveikatos mokymo kabinetas – sveikatos specialistų ir visuomenės sveikos gyvensenos įgūdžiams ugdyti pagal iš anksto priskirtą temą (sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir pan.) skirtas kabinetas.

 

Kabinetų įrengimas – teminių kabinetų, esančių Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre, aprūpinimas reikalinga įranga ir priemonėmis, reikalingomis sveikos gyvensenos įgūdžiams formuoti, remonto darbai, darbuotojų apmokymas naudotis įranga ir priemonėmis. Kabinetas laikomas įrengtu, kai atliekamos visos projekto sutartyje numatytos kabinetui įrengti skirtos veiklos.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga.

Apskaičiuo-jamas automatiškai

Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas įrengti teminiai sveikatos mokymo kabinetai (skaičius) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre.

Pirminiai šaltiniai: prekių, paslaugų ir (ar) darbų priėmimo–perdavimo aktų kopijos.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai

projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas patvirtina prie pirminių šaltinių nurodytus

prekių, paslaugų ir (ar) darbų priėmimo–perdavimo aktų kopijas, kuriais patvirtinama, kad įgyvendinant projekto veiklas buvo pasiektas numatytas rodiklis.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.668

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„Įgyvendintos priemonės, stiprinančios tikslinių gyventojų grupių įgalinimą dalyvauti sveikatinimo veikloje bei didinančios jų sveikatos raštingumą“

 

Skai-čius

Tikslinės gyventojų grupės – suprantama taip, kaip nurodyta 2014−2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos sprendimu, 8.4 investicinio prioriteto 8.4.2 konkretaus uždavinio aprašyme.

 

Įgyvendinta priemonė, stiprinanti tikslinių gyventojų grupių įgalinimą dalyvauti sveikatinimo veikloje bei didinanti jų sveikatos raštingumą – nustatytos trukmės ir biudžeto projekto metu įgyvendinta veikla, vykdoma panaudojant įvairias formas ir būdus, turinti konkrečius tikslus,  skatinti tikslinę gyventojų grupę dalyvauti sveikatinimo veikloje ir (ar) sveikatos raštingumą didinti.

 

Sveikatinimo veikla –  asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Šaltinis – Sveikatos sistemos įstatymas.

Sveikatos raštingumas – tai pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai (gebėjimai), lemiantys individų motyvaciją ir kompetenciją gauti ir suprasti informaciją ir ja naudotis visais būdais, siekiant stiprinti ir palaikyti gerą sveikatą.

 

Automa-tiškai apskai-čiuoja-mas

Skaičiuojamas sumuojant projekto metu įgyvendintas priemones, stiprinančias tikslinių gyventojų grupių įgalinimą dalyvauti sveikatinimo veikloje bei didinančias jų sveikatos raštingumą.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) ir kiti dokumen-tai, kuriais patvirtina-ma, kad  priemonė, stiprinanti tikslinių gyventojų grupių įgalinimą dalyvauti sveikatini-mo veikloje bei didinanti jų sveikatos raštingumą, yra įgyvendin-ta.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad priemonės, stiprinančios tikslinių gyventojų grupių įgalinimą dalyvauti sveikatinimo veikloje bei didinančios jų sveikatos raštingumą, yra įgyvendintos, t. y. atliktos visos projekto sutartyje suplanuotos konkrečiai priemonei priskirtos veiklos.

 

 

 

Už  stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą

antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.669

„Įkurtų naujų arba atnaujintų geriatrijos paslaugas teikiančių skyrių ir (ar) kabinetų skaičius“

Skai-čius

Geriatrijos paslaugos – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, reikalavimai nustatyti sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Geriatrijos profilio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų ir bazinės kainos patvirtinimo“.

 

Geriatrijos paslaugas teikiantis skyrius – stacionarines geriatrijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, teikiantis geriatrijos paslaugas.