Suvestinė redakcija nuo 2016-06-17 iki 2016-12-31
Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00025
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių PATVIRTINIMO
2014 m. sausio 2 d. Nr. D1-8
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 3 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 26 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymu ir įgyvendindamas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL 2014 L 257, p. 135),
Preambulės pakeitimai:
Nr. D1-387, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-06-16, i. k. 2016-17167
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8
KOMPLEKSINIO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ
RENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
2. Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms, taip pat savivaldybės bendruosius planus derinančioms ir tvirtinančioms institucijoms.
3. Taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme pateiktus sąvokų aiškinimus.
4. Kompleksinio teritorijų planavimo tikslai yra nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje. Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius.
Planuojant jūrines teritorijas papildomai taikytinas ekosistemomis pagrįstas metodas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-387, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-06-16, i. k. 2016-17167
II SKYRIUS
VALSTYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Valstybės teritorijos bendrasis planas (toliau – Valstybės bendrasis planas) yra valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Valstybės bendrojo plano objektas – Lietuvos Respublikos teritorija (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje).
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDROJO TERITORIJŲ PLANAVIMO UŽDAVINIAI
7. Valstybės bendrojo plano teritorijų planavimo uždaviniai yra nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje. Valstybės bendrojo plano rengimo metu įvertinus esamą būklę, vystymosi tendencijas, prognozes, Valstybės bendrajam planui papildomai nustatomi uždaviniai.
TREČIASIS SKIRSNIS
BENDROJO PLANO RENGIMO ORGANIZAVIMAS
9. Valstybės bendrąjį planą pradedama rengti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) priėmus nutarimą dėl valstybės bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
10. Atitinkamą Vyriausybės nutarimo dėl Valstybės bendrojo plano rengimo projektą parengia Aplinkos ministerija.
11. Lėšos Bendrajam planui rengti numatomos iš planavimo organizatorei skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
12. Valstybės bendrasis planas rengiamas pagal Valstybės bendrojo plano rengimo programą, kurią parengia Aplinkos ministerija.
13. Valstybės bendrojo plano rengimo programą aprobuoja Tarpžinybinė ūkio šakų strategijų, programų ir planų tarpusavio subalansavimo komisija (toliau – Komisija). Aprobuotą programą tvirtina Aplinkos ministerija. Komisija sudaroma Vyriausybės nutarimu.
15. Sudarant Taisyklių 13 punkte nurodytą Komisiją, siekiama užtikrinti rengiamo Valstybės bendrojo plano kompleksiškumą ir darnumą, Aplinkos ministerijai prižiūrint Valstybės bendrojo plano rengimo darbus, prireikus tikslinti jų programą, finansavimą, priimti parengtus Valstybės bendrojo plano koncepcijos sprendinius – valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus.
16. Į Komisijos sudėtį įtraukiamas aplinkos ministras, Ministro Pirmininko patarėjas, aplinkos, finansų, ūkio, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo, vidaus reikalų, žemės ūkio, kultūros viceministrai, Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius. Komisijos pirmininkas – aplinkos ministras ar kitas jo įgaliotas Komisijos narys.
Komisija gali prireikus kviestis į posėdžius kitų ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų atstovus.
17. Ministerijos, joms pavaldžios įstaigos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją teikia Valstybės bendrojo plano organizatoriui informaciją ir jį konsultuoja. Šiuo tikslu prie Aplinkos ministerijos iš valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų sudaroma Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrojo plano informacinė, konsultacinė darbo grupė (toliau – Darbo grupė). Už informaciją ir konsultacijas atsakingų valstybės tarnautojų sąrašą juos skiriančios institucijos pateikia Aplinkos ministerijai. Darbo grupės sudėtis tvirtinama aplinkos ministro įsakymu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BENDROJO PLANO RENGIMO PROCESAS
19. Valstybės lygmens bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai.
20. Parengiamojo etapo metu:
21. Prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į ministerijas, kurios per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia planavimo sąlygas.
22. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:
22.1. esamos būklės analizė ir įvertinimas:
22.1.1. atliekamas teritorinių, erdvinių struktūrų, jų elementų būklės ir raidos analizė bei įvertinimas;
22.2. koncepcijos rengimas:
22.2.1. vadovaujantis tikrosios būklės analize ir įvertinimu, nustatytomis vystymosi tendencijomis ir prognozėmis, nustatomi raidos bendrieji uždaviniai ir parengiami sprendiniai, nustatantys pagrindines plėtros kryptis:
22.2.2. parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas ir aptariamas su atsakingomis institucijomis;
22.2.3. atliekamas sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV) ir pristatomas viešam aptarimui kartu konsultuojantis dėl parengtų sprendinių;
22.3. sprendinių konkretizavimas:
22.3.1. detalizuojant Lietuvos Respublikos Seimo nustatytas valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, nustatomi specialieji raidos uždaviniai ir parengiami konkretūs tematiniai sprendiniai:
22.3.1.1. urbanistinio karkaso ir urbanistinės sistemos elementų vystymo, gyvenimo kokybės gerinimo;
22.3.1.2. gamtinio karkaso formavimo, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, ekologinės apsaugos, kultūros paveldo išsaugojimo;
22.3.1.3. bioprodukcinio ūkio, pramonės, verslo, rekreacinės bei kitokios paskirties teritorijų vystymo;
22.3.1.4. inžinerinės – techninės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros, rekreacinių ir kitų teritorinių struktūrų vystymo;
23. Baigiamasis etapas:
23.1. Valstybės bendrojo plano konkrečių tematinių sprendinių viešinimas ir derinimas:
23.3. Valstybės bendrojo plano tvirtinimas:
23.3.1. Valstybės bendrasis planas tvirtinamas, kai atliktos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų aktų nustatytos procedūros, jo konkretūs tematiniai sprendiniai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka suderinami su ministerijomis, teikusiomis planavimo sąlygas, patikrinami valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;
23.3.2. Vyriausybė tvirtina Valstybės bendrojo plano konkretizuotus (konkrečius tematinius) sprendinius, atitinkančius Lietuvos Respublikos Seimo (užbaigiant koncepcijos rengimą) patvirtintas valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus;
PENKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS BENDROJO PLANO ĮGYVENDINIMAS, KEITIMAS IR KOREGAVIMAS
25. Valstybės bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planą rengia ir pasiūlymus dėl jo atnaujinimo Vyriausybei teikia Aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis, teikiančiomis Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl įrašytinų į šį planą valstybės lygmens priemonių, vadovaudamosi patvirtintais Valstybės bendrojo plano sprendiniais. Minėtos priemonės įtraukiamos į ministerijų rengiamas programas ir planus.
26. Valstybės bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planas vykdomas, atnaujinamas, tikslinamas ar papildomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 116-5282) nustatyta tvarka.
27. Valstybės bendrojo plano įgyvendinimui užtikrinti vykdoma jo stebėsena, įgyvendinimo priežiūra, prireikus teikiami pasiūlymai dėl Valstybės bendrojo plano pakeitimų rengimo, rengiami jų projektai ir pasiūlymai dėl Valstybės bendrojo plano naujo projekto rengimo organizavimo. Valstybės bendrojo plano stebėseną, įgyvendinimo priežiūrą organizuoja ir pasiūlymus Vyriausybei dėl būtinų Valstybės bendrojo plano pakeitimų ir naujo projekto rengimo (jeigu reikia) teikia Aplinkos ministerija. Atliekami šie darbai:
27.1. vykdant Valstybės bendrojo plano stebėseną (naudojant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo informacinę sistemą, kurios valdytojai teikia planavimo organizatoriui būtiną informaciją):
27.1.1. įvertinami esamos būklės pokyčiai, kurie veikia Valstybės bendrojo plano sprendinius, parengtus atsižvelgiant į šią būklę, kaupiama ir analizuojama informacija;
27.2. vykdant Valstybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo priežiūrą:
27.2.1. atliekama Valstybės bendrojo plano sprendinių konkretizavimo kituose teritorijų planavimo dokumentuose ir jo įgyvendinimo priemonių plano vykdymo priežiūra;
27.2.3. planavimo sąlygos teikiamos kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, rengiančioms atitinkamo lygmens planus pagal kompetenciją;
27.3. rengiami Valstybės bendrojo plano pakeitimų projektai, jį tvirtinusioms institucijoms nusprendus iš esmės keisti Valstybės bendrojo plano sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu:
27.3.1. dėl vidaus (valstybėje pasireiškiančių) veiksnių:
27.4. įgyvendinus Valstybės bendrojo plano sprendinius (ar didesnę jų dalį), sukėlusius esminius esamos būklės kokybės pokyčius, taip pat pasibaigus Valstybės bendrojo plano sprendinių skaičiuojamajam periodui, rengiami pasiūlymai dėl Valstybės bendrojo plano naujo projekto rengimo, reikiami dokumentai ir medžiaga.
28. Už patvirtinto Valstybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą atsakingos valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją, nustatytą įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Aplinkos ministerija yra atsakinga už bendrą Valstybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo priežiūrą ir koordinavimą, vykdo kitas Valstybės bendrojo plano organizatoriaus funkcijas. Ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos teikia Aplinkos ministerijai informaciją, kurios reikia šių Taisyklių 27 punkte nurodytiems tikslams pasiekti.
29. Bendrasis planas koreguojamas planavimo organizatoriaus – Aplinkos ministerijos sprendimu. Teritorijų planavimo dokumentas koreguojamas, kai atliekami jo sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, taip pat kitais Teritorijų planavimo įstatymo numatytais atvejais, ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Kai Aplinkos ministerija Valstybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodo, kad reikia keisti Valstybės bendrąjį planą, ji teikia pasiūlymą dėl Valstybės bendrojo plano atitinkamo keitimo Vyriausybei.
30. Kitų valstybės lygmens planų planavimo organizatoriai, norintys, kad būtų keičiamas ar koreguojamas Valstybės bendrasis planas, teikia Aplinkos ministerijai motyvuotą pasiūlymą dėl Valstybės bendrojo plano keitimo ar koregavimo. Sprendimą dėl Valstybės bendrojo plano koregavimo priima Aplinkos ministerija, įvertinusi pateiktą motyvuotą pasiūlymą. Iš kitų valstybės lygmens planų planavimo organizatorių gautą motyvuotą pasiūlymą keisti Valstybės bendrąjį planą – Aplinkos ministerija perduoda Vyriausybei.
31. Dėl keitimo, kai keistinas Valstybės bendrasis planas ar valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys ir/ar naudojimo funkciniai prioritetai, sprendimą priima Lietuvos Respublikos Seimas, kai keistini konkretizuoti (konkretūs tematiniai) sprendiniai – Vyriausybė.
32. Patvirtintas ir paskelbtas Teisės aktų registre Valstybės bendrasis planas išleidžiamas atskiru leidiniu ir paskelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
TREČIAS SKYRIUS
VALSTYBĖS TERITORIJOS DALIES BENDRIEJI PLANAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
34. Valstybės teritorijos dalies bendrojo plano (toliau - Valstybės dalies bendrasis planas) keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka, kaip Valstybės dalies bendrasis planas.
35. Valstybės dalies bendrasis planas yra valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Valstybės dalies bendrojo plano objektas yra – valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu (pasienio regionai ir kiti).
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS DALIES BENDROJO PLANO UŽDAVINIAI
37. Valstybės dalies bendrojo plano teritorijų planavimo uždaviniai nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Valstybės dalies bendrojo plano rengimo metu įvertinus esamą būklę, vystymosi tendencijas, prognozes, Valstybės dalies bendrajam planui papildomai nustatomi uždaviniai.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS DALIES BENDROJO PLANO RENGIMO ORGANIZAVIMAS
40. Vyriausybės nutarimo dėl Valstybės dalies bendrojo plano rengimo projektą parengia Aplinkos ministerija.
41. Lėšos Valstybės dalies bendrajam planui rengti numatomos iš planavimo organizatorei skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
42. Valstybės dalies bendrasis planas rengiamas pagal Valstybės dalies bendrojo plano planavimo darbų programą.
43. Valstybės dalies bendrojo plano planavimo darbų programą parengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.
44. Ministerijos, joms pavaldžios įstaigos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją teikia Valstybės dalies bendrojo plano organizatoriui informaciją ir jį konsultuoja. Šiuo tikslu prie Aplinkos ministerijos iš valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų sudaroma Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos dalies bendrojo plano informacinė, konsultacinė darbo grupė (toliau vadinama – Darbo grupė). Už informaciją ir konsultacijas atsakingų valstybės tarnautojų sąrašą juos skiriančios institucijos pateikia Aplinkos ministerijai jos prašymu pagal rengtino plano planavimo objektą ir su juo susijusias konkrečias reikmes. Darbo grupės sudėtis tvirtinama aplinkos ministro įsakymu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS DALIES BENDROJO PLANO RENGIMO PROCESAS
46. Valstybės dalies bendrojo plano planavimo procesą sudaro parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai.
47. Parengiamojo etapo metu:
48. Prieš pradėdamas rengti Valstybės dalies bendrąjį planą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į ministerijas, kurios per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos turi pateikti planavimo sąlygas.
49. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:
49.1. esamos būklės analizė ir įvertinimas:
49.1.1. atliekamas teritorinių, erdvinių struktūrų, jų elementų būklės ir raidos analizė bei įvertinimas;
49.2. koncepcijos rengimas:
49.2.1. vadovaujantis Valstybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, taip pat planuojamos teritorijos – valstybės dalies tikrosios būklės analize ir įvertinimu, nustatytomis vystymosi tendencijomis ir prognozėmis, nustatomi raidos bendrieji uždaviniai ir parengiami sprendiniai, detalizuojantys Valstybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir įgyvendinantys kitus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 7 ir 8 dalyje ir Bendrojo plano programoje nurodytus uždavinius. Valstybės dalie bendrajame plane nustatomos teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, atitinkančios ir detalizuojančios valstybės teritorijos bendrojo plano sprendinius:
49.2.2. parengiamas SPAV apimties nustatymo dokumentas ir aptariamas su atsakingomis institucijomis;
49.2.3. atliekamas SPAV ir pristatomas viešam aptarimui kartu konsultuojantis dėl parengtų sprendinių;
49.3. sprendinių konkretizavimas. Vadovaujantis valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptimis, teritorijų naudojimo funkciniais prioritetais ir aprobuotais Valstybės dalies bendrojo plano koncepcijos sprendiniais, juos detalizuojant nustatomi specialieji raidos uždaviniai ir parengiami konkretūs tematiniai sprendiniai:
49.3.1. valstybės teritorijos dalies gyvenamųjų vietovių sistema - regioninių urbanistinių centrų sistema ir jų funkciniai ryšiai, regioninių urbanistinių centrų plėtojimo perspektyva;
49.3.2. regioninės reikšmės gamtinio karkaso dalys, Europos ekologinis tinklas "Natura 2000", valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir valstybinių draustinių sistema, valstybės saugomų ir nacionalinio reikšmingumo lygmens bei regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovių ir kompleksinio kultūros paveldo objektų ir jų apsaugos zonų teritorijų sistema;
49.3.3. valstybinės reikšmės krašto kelių ir kitos detalizuotos valstybinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros;
50. Baigiamasis etapas:
50.1. Valstybės dalies bendrojo plano konkrečių tematinių sprendinių viešinimas ir derinimas:
50.3. Valstybės dalies bendrojo plano tvirtinimas:
50.3.1. Valstybės dalies bendrasis planas tvirtinamas, kai yra atliktos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytos procedūros, jo sprendiniai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka suderinami su ministerijomis, teikusiomis planavimo sąlygas, patikrinami valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;
PENKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS DALIES BENDROJO PLANO ĮGYVENDINIMAS, KEITIMAS IR KOREGAVIMAS
53. Valstybės dalies bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planą rengia ir pasiūlymus dėl jo atnaujinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis, teikiančiomis Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl įrašytinų į šį planą valstybės lygmens priemonių, vadovaudamosi patvirtintais Valstybės dalies bendrojo plano sprendiniais. Minėtos priemonės įtraukiamos į ministerijų rengiamas programas ir planus.
54. Valstybės dalies bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planas vykdomas, atnaujinamas, tikslinamas ar papildomas ta pačia tvarka, kokia yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“.
55. Valstybės dalies bendrojo plano įgyvendinimui užtikrinti vykdoma jo stebėsena, įgyvendinimo priežiūra, prireikus teikiami pasiūlymai dėl Valstybės dalies bendrojo plano pakeitimų rengimo, rengiami jų projektai ir pasiūlymai dėl Valstybės dalies bendrojo plano naujo projekto rengimo organizavimo. Valstybės dalies bendrojo plano stebėseną, įgyvendinimo priežiūrą organizuoja ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl būtinų Valstybės dalies bendrojo plano pakeitimų ir naujo projekto rengimo (jeigu reikia) teikia Aplinkos ministerija. Atliekami šie darbai:
55.1. vykdant Valstybės dalie bendrojo plano stebėseną (naudojant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo informacinę sistemą, kurios valdytojai teikia planavimo organizatoriui būtiną informaciją):
55.1.1. įvertinami esamos būklės pokyčiai, kurie veikia Valstybės dalies bendrojo plano sprendinius, parengtus atsižvelgiant į šią būklę, kaupiama ir analizuojama informacija;
55.2. vykdant Valstybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo priežiūrą:
55.2.1. atliekama Valstybės dalies bendrojo plano sprendinių konkretizavimo kituose teritorijų planavimo dokumentuose ir jo įgyvendinimo priemonių plano vykdymo priežiūra;
55.2.3. planavimo sąlygos teikiamos kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, rengiančioms atitinkamo lygmens planus pagal kompetenciją;
55.3. rengiami Valstybės dalies bendrojo plano pakeitimų projektai, jį tvirtinusiai institucijai –Lietuvos Respublikos Vyriausybei nusprendus iš esmės keisti Valstybės dalies bendrojo plano sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu:
55.3.1. dėl vidaus (valstybėje pasireiškiančių) veiksnių:
55.3.1.1. dėl esamos būklės pokyčių, veikiančių patvirtintus Valstybės dalies bendrojo plano sprendinius;
55.4. įgyvendinus Valstybės dalies bendrojo plano sprendinius (ar didesnę jų dalį), sukėlusius esminius esamos būklės kokybės pokyčius, taip pat pasibaigus Valstybės dalies bendrojo plano sprendinių skaičiuojamajam periodui, rengiami pasiūlymai dėl Valstybės dalies bendrojo plano naujo projekto rengimo, reikiami dokumentai ir medžiaga.
56. Ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos teikia Aplinkos ministerijai informaciją, kurios reikia šių Taisyklių 55 punkte nurodytiems tikslams pasiekti.
57. Už patvirtinto Valstybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą atsakingos valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją, nustatytą įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Aplinkos ministerija yra atsakinga už bendrą Valstybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo priežiūrą ir koordinavimą, vykdo kitas Bendrojo plano organizatoriaus funkcijas.
58. Valstybės dalies bendrasis planas koreguojamas Aplinkos ministerijos sprendimu. Teritorijų planavimo dokumentas koreguojamas, kai atliekami jo sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, taip pat kitais Teritorijų planavimo įstatymo numatytais atvejais, ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.
59. Kai Valstybės dalies bendrojo plano planavimo organizatoriaus Valstybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodyta, kad reikia keisti Valstybės dalies bendrąjį planą, jis teikia pasiūlymą dėl Valstybės dalies bendrojo plano rengimo sprendimą priėmusiai institucijai – Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Valstybės dalies bendrojo plano atitinkamo keitimo.
60. Kitų valstybės lygmens planų planavimo organizatoriai, norintys, kad būtų keičiamas ar koreguojamas Bendrasis planas, teikia Aplinkos ministerijai motyvuotą pasiūlymą dėl Valstybės dalies bendrojo plano keitimo ar koregavimo.
61. Sprendimą dėl Valstybės dalies bendrojo plano koregavimo ar koregavimo pasiūlymo atmetimo priima Aplinkos ministerija, įvertinusi pateiktą motyvuotą pasiūlymą.
62. Iš kitų valstybės lygmens planų planavimo organizatorių gautą motyvuotą pasiūlymą keisti Valstybės dalies bendrąjį planą, Aplinkos ministerija perduoda valstybės institucijai, priėmusiai sprendimą rengti Vyriausybei.
64. Patvirtintas ir paskelbtas Teisės aktų registre Valstybės dalies bendrasis planas išleidžiamas atskiru leidiniu ir paskelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
KETVIRTAS SKYRIUS
SAVIVALDYBIŲ BENDRIEJI PLANAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
66. Savivaldybių bendrieji planai priskiriami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems savivaldybės lygmeniu.
67. Savivaldybių bendrieji planai rengiami vadovaujantis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais.
69. Savivaldybių bendrieji planai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, taip pat gali būti panaudotos Europos Sąjungos lėšos.
71. Savivaldybių bendrieji planai pradedami rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl savivaldybės bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
72. Konkretūs planavimo tikslai nustatomi vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
73. Savivaldybės bendrąjį planą sudaro:
73.1. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje aprašomi planavimo tikslai, uždaviniai, esama būklė, paaiškinami koncepcijos ir bendrojo plano sprendiniai);
73.3. procedūrų dokumentai:
73.3.6. nepriklausomo profesinio vertinimo išvada dėl koncepcijos, jei planavimo darbų programoje numatyta vertinimą atlikti;
74. Savivaldybės bendrųjų planų rengimo procesą sudaro trys etapai:
ANTRASIS SKIRSNIS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
76. Savivaldybės bendrojo plano techninė klaida (toliau – techninė klaida) – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta savivaldybės bendrojo plano sprendinio esmė.
77. Savivaldybės bendrojo plano spraga – padėtis, kai savivaldybės bendrajame plane dėl besikeičiančių teritorijų planavimo teisinio reguliavimo, techninių ar kitų priežasčių nėra nustatyto kurio nors vieno ar kelių teritorijos naudojimo privalomųjų reikalavimų.
TREČIASIS SKIRSNIS
PARENGIAMASIS ETAPAS
79. Parengiamajame etape planavimo organizatorius nurodo planuojamą teritoriją, pagal nustatytus planavimo tikslus parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas.
Planuojama teritorija
80. Savivaldybės bendrojo plano planuojama teritorija yra savivaldybės teritorija. Jei numatyta planavimo darbų programoje, kartu planuojamos ir su žemynine teritorijos dalimi susijusios Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) kontinentinio šelfo ir (ar) išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalys. Turi būti gautas Vyriausybės pritarimas, prieš priimant sprendimą planuoti šią teritoriją.
Planavimo darbų programa
81. Planavimo darbų programoje:
81.2. nurodomi savivaldybės bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti privalomieji reikalavimai;
81.6. nurodoma, kad bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – koncepcija), ar bus atliekamas koncepcijos nepriklausomas profesinis vertinimas;
82. Savivaldybių bendrųjų planų uždaviniai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje.
83. Planavimo organizatorius, įvertindamas strateginius planavimo dokumentus, konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius, kultūrinius, urbanistinius, kraštovaizdžio ypatumus, nustato papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo uždavinius:
83.1. nustatyti savivaldybės ir jos urbanistinių centrų socialinės infrastruktūros sistemos vystymo reikalavimus detalizuojant valstybės lygmens bendrųjų planų privalomąsias teritorijos naudojimo nuostatas;
83.2. patikslinti valstybės dalies bendrajame plane (jei jis parengtas) numatomų urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymo poreikius;
83.5. nustatyti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, antropogeninius ir gamtinius elementus, panoramas, numatyti jų vizualinę apsaugą;
84. Savivaldybių bendruosiuose planuose, detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planuojamą teritoriją, jos vertingumą ir planavimo uždavinius, planavimo darbų programoje gali nurodyti, kad bendrajame plane nustatomi papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai:
84.1. gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbių teritorijų, antropogeninių bei gamtinių elementų, panoramų vizualinės apsaugos reikalavimai;
84.6. miestų savivaldybių bendruosiuose planuose nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir 2 dalyje. Planavimo organizatorius, įvertinęs miesto savivaldybės bendrojo plano rengimo uždavinius, planavimo darbų programoje papildomai gali nustatyti šiuos papildomus teritorijos naudojimo reikalavimus:
84.6.1. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;
85. Planavimo darbų programoje planavimo organizatorius nurodo reikalingus atlikti tyrimus ir (ar) galimybių studijas, jeigu tokie tyrimai ir (ar) galimybių studijos neatliktos.
86. Planavimo organizatorius gali numatyti atlikti:
86.1. kraštovaizdžio savitumo ir jo estetinio respektavimo tyrimus, įvertinančius planuojamą teritoriją ir jos prieigas, jei tokie tyrimai neatlikti ar nepakankami;
86.2. dirvožemio, grunto taršos tyrimus, jeigu numatoma pramoninių ir (ar) kitų teritorijų konversija;
86.3. triukšmo tyrimus, jei urbanizuojama teritorija planuojama stacionarių triukšmo šaltinių (magistralinių kelių, geležinkelių, uostų, pramonės objektų ir kt.) gretimybėje;
86.4. kvapų tyrimus, jei urbanizuojama teritorija planuojama greta gyvulininkystės įmonių, atliekų, nuotekų tvarkymo objektų ar kitų kvapų šaltinių.
87. Planavimo organizatorius gali numatyti galimybių studijų parengimą siekiant nustatyti planavimo sąlygas, parengti teritorijos vystymo ekonominį, socialinį, kultūrinį pagrindimą ir pan.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
88. Planavimo darbų organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad Vyriausybės nustatyta tvarka bus atliekamas SPAV.
89. Urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo atvejais planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo parengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti.
91. Planavimo organizatorius nurodo, ar bus atliekamas koncepcijos nepriklausomas profesinis vertinimas.
Planavimo sąlygos
93. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas parengia planavimo sąlygas ir kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas prašydamas pateikti planavimo sąlygas (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašą). Planavimo sąlygas pateikia:
93.2. Aplinkos apsaugos agentūra pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas);
93.5. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-387, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-06-16, i. k. 2016-17167
93.7. savivaldybės teritorijoje ūkinę veiklą vykdančios šilumos, elektros, dujų įmonės ir kitos tiekimo organizacijos;
93.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra pasienio ruožas;
93.10. Civilinės aviacijos administracija, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
93.11. Lietuvos kariuomenės vadas, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
93.12. Lietuvos kariuomenės vadui persiuntus dokumentus – kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kai planuojamos teritorijos vėjo elektrinėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BENDROJO PLANO RENGĖJAI
94. Planavimo organizatorius skelbia konkursą bendrojo plano rengėjui parinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Parinkus bendrojo plano rengėją, sudaroma bendrojo plano rengimo sutartis.
95. Jeigu planuojamai teritorijai numatoma rengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti, planavimo organizatorius parengia papildomas konkurso sąlygas ir skelbia konkursą planuojamos teritorijos geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Konkurso nugalėtojas atrenkamas konkurso sąlygose nustatyta tvarka. Konkurso nugalėtojas tampa bendrojo plano rengėju.
96. Vadovauti miestų savivaldybių bendrųjų planų rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties, kitų savivaldybių bendrųjų planų rengimui – ir socialinių mokslų srities visuomeninės geografijos krypties ir teritorijų planavimo krypties bei technologijos mokslų srities statybos inžinerijos krypties urbanistinės inžinerijos šakos ar lygiavertį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gavęs nustatyta tvarka šios veiklos atestatą pagal teritorijų planavimo rūšis.
97. Planavimo organizatorius, sudarydamas bendrojo plano rengimo sutartį su savivaldybės bendrojo plano rengėju, jam pateikia:
98. Kiekvienu konkrečiu atveju teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo planavimo tikslų, uždavinių ir planuojamos teritorijos ypatumų. Papildomai gali būti pateikiami šie duomenys (arba jų gavimas numatomas viešųjų pirkimų konkurso sąlygose ar bendrojo plano rengimo sutartyje):
98.1. mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiaga (jei šie darbai atlikti ir būtini bendrajam planui rengti);
98.2. georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir (ar) kiti valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai;
98.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Kultūros vertybių registro duomenys;
PENKTASIS SKIRSNIS
RENGIMO ETAPAS
99. Savivaldybės bendrųjų planų rengimo etapą sudaro šios stadijos:
100. Savivaldybės bendrojo plano sprendinius sudaro grafiškai ir raštu išreikštas planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.
101. Esamos būklės įvertinimo stadijoje, atsižvelgiant į bendrojo plano tikslus ir planavimo darbų programą, atliekama:
101.1. savivaldybės teritorijos gamtinės aplinkos, kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo objektų, aplinkos kokybės (oro, vandens, dirvožemio, fizikinės taršos lygio, paveldo apsaugos) įvertinimas;
101.3. teritorijos ekonominės būklės: prekybos ir paslaugų infrastruktūros, turizmo ir poilsio infrastruktūros, pramonės išvystymo ir išdėstymo, užimtumo ir nedarbo įvertinimas;
101.5. planuojamos teritorijos probleminių situacijų ir arealų ištyrimas. Teritorijos vystymo tendencijų bei prognozių nustatymas;
102. Esamos būklės įvertinimo stadijoje naudojami paskutiniųjų 3 metų statistiniai ir kiti duomenys.
103. Esamos būklės įvertinimo stadijoje rengiamas aiškinamasis raštas ir brėžiniai. Aiškinamajame rašte apibūdinama planuojama teritorija ir atlikta jos būklės analizė.
104. Esamos būklės įvertinimo stadijoje parengiami:
104.2. inžinerinės infrastruktūros brėžinys (rengiamas pasirinktinai, inžinerinę infrastruktūrą galima pavaizduoti esamos būklės brėžinyje);
105. Esamos būklės brėžinyje pažymima:
105.6. kultūros paveldo vietovės ir kompleksiniai kultūros paveldo objektai, jų apsaugos zonos;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
105.10. pramonės ir žemės ūkio objektų teritorijos, darančios reikšmingą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, šiems objektams nustatytos sanitarinės apsaugos zonų ribos.
Bendrųjų sprendinių formavimas
106. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją ir jai taikomas strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos planuojamos teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo kryptys, naudojimo ir apsaugos principai.
107. Šioje stadijoje bendrojo plano rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas.
108. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengiama bendrojo plano koncepcija, Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV.
110. Koncepcijos aiškinamajame rašte apibūdinami teritorijos planavimo pasiūlymai, teikiama teritorijos vystymo siūlomų alternatyvų palyginamoji analizė, jei rengiamos kelios alternatyvos.
111. Vadovaujantis valstybės teritorijos ir (ar) valstybės teritorijos dalies bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendiniais, teritorijos vystymo koncepcijos brėžinyje nurodomi principiniai planuojamos teritorijos planavimo sprendimai:
Sprendinių konkretizavimas
113. Sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami savivaldybės bendrojo plano konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai. Parengiamas sprendinių aiškinamasis raštas ir brėžiniai (masteliu M 1:20 000 – M 1:50 000, bendrojo plano rengėjas gali naudoti ir kitą mastelį sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti). Teritorijų funkcinis zonavimas ir tvarkymo režimai aprašyti Teritorijų planavimo normose, funkcinio zonavimo spalvinis žymėjimas – Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.
114. Aiškinamajame rašte apibūdinami planavimo tikslai ir uždaviniai, esama būklė, paaiškinami bendrojo plano sprendiniai, pateikiami teritorijos naudojimo ir tvarkymo duomenys, pagrindžiami teritorijų vystymo bei plėtros poreikiai nurodant gyventojų skaičiaus pokytį, teritorijų balansą, teritorijų panaudojimo efektyvumo rodiklius ir kiti būtini paaiškinimai.
115. Sprendinių konkretizavimo stadijoje brėžiniai rengiami ant atitinkamo mastelio valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių:
116. Kiti brėžiniai rengiami atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir siekiant raiškiausio vaizdavimo būdo (gamtos vertybių, želdynų ir viešųjų erdvių sistemų, susisiekimo tinklo, nekilnojamųjų kultūros vertybių).
117. Pagrindiniame brėžinyje pažymima:
117.2. nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai:
117.2.2. teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema – savivaldybės urbanistinių centrų sistema ir jų funkciniai ryšiai, savivaldybės urbanistinių centrų vystymo galimybės ir prioritetinės plėtros kryptys;
117.2.4. gamtinio karkaso sistema, papildant ją vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais;
117.2.5. vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo jo teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
117.2.6. inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai;
117.2.7. teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;
117.2.8. išskiriamos urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), nustatant prioritetinės plėtros teritorijas ir galimą plėtros mastą, prioritetines ir kitas galimos veiklos rūšis;
117.2.9. miestai, jų dalys, miesteliai, jų dalys ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000 – M 1:10 000;
117.2.13. miestų teritorijose – mažmeninės prekybos objektų privalomieji reikalavimai nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrą plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;
117.3. planavimo programoje numatyti papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai:
117.3.1. kraštovaizdžio savitumą formuojančios teritorijos, kiti antropogeniniai ir gamtiniai elementai ir jų vizualinės apsaugos reikalavimai, estetiškai vertingų siluetų, panoramos apžvalgos taškų žymėjimas;
117.3.5. ypatingų inžinerinių statinių išdėstymas pažymint visus esamus, rengiamu bendruoju planu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais numatomus 30 m ir aukštesnius ypatingus inžinerinius statinius, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, kuriam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytu atveju neformuojamas atskiras žemės sklypas;
117.3.6. miestų savivaldybių teritorijose:
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMASIS ETAPAS
118. Baigiamąjį etapą sudaro:
118.3. bendrojo plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje;
120. Bendrąją ir supaprastintą visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, bendrųjų planų rengimo viešinimo procedūras reglamentuoja „Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai“.
122. Bendrojo plano sprendiniai gali būti tikslinami įvertinus viešo svarstymo metu ir iki viešo svarstymo gautus motyvuotus pasiūlymus, kurie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, visuomenės viešajam interesui ir koncepcijai. Planavimo organizatoriui įvertinus patikslintus bendrojo plano sprendinius, jie gali būti teikiami pakartotiniam viešam svarstymui.
123. Bendrasis planas teikiamas derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita. Bendrojo plano derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija, kurios sudėtis, įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje.
124. Suderintas savivaldybės bendrasis planas su visuomenės dalyvavimo ataskaita ir Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kuri Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka jį patikrina ir pateikia planavimo organizatoriui bendrojo plano patikrinimo aktą. Jei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bendrojo plano patikrinimo aktu nepritaria bendrojo plano teikimui tvirtinti, šis bendrasis planas tvirtinti neteikiamas. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos bendrojo plano patikrinimo akte nurodyti trūkumai ištaisomi, bendrasis planas vėl teikiamas derinti Teritorijų planavimo komisijai, jei to reikalauja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija.
125. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos bendrojo plano patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
126. Bendrasis planas teikiamas tvirtinti, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bendrojo plano patikrinimo akte pritaria bendrojo plano teikimui tvirtinti.
127. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės bendrąjį planą teikia tvirtinti savivaldybės tarybai.
128. Savivaldybės taryba gali atsisakyti tvirtinti bendrąjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju – kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos bendrojo plano patikrinimo aktas (išskyrus valstybei svarbių projektų bendrojo plano patikrinimo aktą) apskųstas teismui.
129. Bendrojo plano tvirtinimo teisės aktas ir juo patvirtintas bendrasis planas registruojamas ir skelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, oficialus pranešimas apie bendrojo plano patvirtinimą skelbiamas savivaldybės svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BENDRŲJŲ PLANŲ SPRENDINIŲ KEITIMAS IR KOREGAVIMAS
131. Savivaldybės bendrojo plano keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
132. Bendrieji planai keičiami savivaldybės tarybos sprendimu dėl bendrojo plano keitimo taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą savivaldybių bendrųjų planų rengimo procesą ir tą pačią bendrojo plano tvirtinimo procedūrą.
133. Bendrieji planai keičiami, kai savivaldybės taryba nusprendžia iš esmės keisti bendrojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti bendrojo plano sprendiniai susiję su viešuoju interesu.
134. Bendrojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems bendrojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar bendrasis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami.
135. Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje numatytu atveju registruojami kaip savivaldybės bendrųjų planų korektūros.
137. Bendrieji planai keičiami ar koreguojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
138. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje aprašytas atvejis, kai planavimo organizatorius nori keisti ar koreguoti aukštesnio ar to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, išskyrus sprendinius tų teritorijų planavimo dokumentų, kurių planavimo organizatorius yra jis pats.
139. Galiojantys bendrieji planai koreguojami šiais papildomais vienu ar keliais atvejais:
139.1. įvertinus visuomenės pasiūlymus, kai numatomi keisti bendrojo plano privalomieji reikalavimai neprieštarauja nustatytiems planavimo tikslams ir uždaviniams;
139.2. kai bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia koreguoti bendrąjį planą;
139.3. kai atliekami bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai:
139.3.4. bendrajame plane panaikinami sprendinių prieštaravimai įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;
139.3.5. galiojančiuose bendruosiuose planuose (ir parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą), nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių:
139.3.5.1. keičiami suplanuotos teritorijos privalomieji reikalavimai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam bendrajam planui;
140. Bendrojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki korekcijų atlikimo.
141. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl bendrojo plano koregavimo, sprendime arba pridedamoje schemoje nurodoma koreguojama teritorija, pagal nustatytus planavimo tikslus parengiama ir patvirtinama bendrojo plano koregavimo planavimo darbų programa, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parenkamas bendrojo plano koregavimo rengėjas. Šiame punkte nurodyti reikalavimai neprivalomi, kai savivaldybės bendrasis planas koreguojamas Taisyklių 139.3.1, 139.3.2, 139.3.3 papunkčiuose numatytais atvejais. Šiais atvejais bendrojo plano koregavimą gali parengti galiojančio bendrojo plano rengėjas.
Iki bendrojo plano koregavimo planavimo organizatorius konkrečiu atveju įvertina, ar:
141.2. reikia Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas (dalį institucijų) dėl planavimo sąlygų. Planavimo organizatorius kreipiasi dėl planavimo sąlygų, kai planavimo sąlygos, pateiktos patvirtintam bendrajam planui, netinka numatomiems koreguojamo bendrojo plano sprendiniams;
141.3. bendrojo plano koregavimo rengimo etape reikalingos esamos būklės įvertinimo ir (ar) bendrųjų sprendinių formavimo stadijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
142. Supaprastinta koreguojamų bendrųjų planų viešinimo procedūrų tvarka nustatyta „Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų“ VIII skyriuje.
143. Ši tvarka netaikoma bendrųjų planų koregavimo atvejais, nurodytais Taisyklių 139.3.1, 139.3.2, 139.3.3 punktuose, kai informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
144. Taisyklių 139.3.1, 139.3.2, 139.3.3 punktuose nurodytais atvejais koreguotas bendrasis planas neteikiamas derinti ir tikrinti, tvirtinamas tik savivaldybės tarybos sprendimu.
145. Kitais atvejais koreguotas bendrasis planas derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Koreguotą bendrąjį planą sudaro:
145.1. savivaldybės bendrojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija ir (ar) koreguojamais bendrojo plano sprendiniais;
145.3. esamos būklės įvertinimo aiškinamasis raštas ir brėžiniai, jei planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija;
145.5. procedūrų dokumentai:
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
146. Valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, bendrųjų planų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
148. Savivaldybių bendrieji planai privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus.
149. Savivaldybių bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.
V SKYRIUS
SAVIVALDYBIŲ DALIŲ BENDRIEJI PLANAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
151. Savivaldybių dalių bendrieji planai priskiriami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems vietovės lygmeniu.
152. Savivaldybių dalių bendrieji planai rengiami vadovaujantis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais.
153. Savivaldybių dalių bendrųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti savivaldybei pasiūlymus dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo, koregavimo ir (ar) finansavimo.
154. Savivaldybių dalių bendrieji planai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, taip pat gali būti panaudotos Europos Sąjungos lėšos.
155. Savivaldybių dalių bendrieji planai rengiami savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytoms prioritetinės plėtros teritorijoms – miestams ir jų dalims, miesteliams ir jų dalims, kaimų ir viensėdžių teritorijoms arba savivaldybės tarybai priėmus sprendimą atitinkamoje savivaldybės dalyje rengti savivaldybės dalies bendrąjį planą.
156. Savivaldybių dalių bendrieji planai pradedami rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl savivaldybės dalies bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
157. Konkretūs planavimo tikslai nustatomi vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
158. Savivaldybės dalies bendrąjį planą sudaro:
158.1. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje aprašomi planavimo tikslai, uždaviniai, esama būklė, paaiškinami koncepcijos ir bendrojo plano sprendiniai);
158.3. procedūrų dokumentai:
158.3.6. nepriklausomo profesinio vertinimo išvada dėl koncepcijos, jei planavimo darbų programoje numatyta vertinimą atlikti;
159. Savivaldybių dalių bendrųjų planų rengimo procesą sudaro trys etapai:
ANTRASIS SKIRSNIS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
161. Savivaldybės dalies bendrojo plano techninė klaida (toliau – techninė klaida) – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinio esmė.
162. Savivaldybės dalies bendrojo plano spraga – padėtis, kai savivaldybės dalies bendrajame plane dėl besikeičiančių teritorijų planavimo teisinio reguliavimo, techninių ar kt. priežasčių nėra nustatyto kurio nors vieno ar kelių teritorijos naudojimo privalomųjų reikalavimų.
TREČIASIS SKIRSNIS
PARENGIAMASIS ETAPAS
164. Parengiamajame etape planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas.
165. Jei numatyta planavimo darbų programoje, kartu planuojamos ir su žemynine teritorijos dalimi susijusios Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) kontinentinio šelfo ir (ar) išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalys. Turi būti gautas Vyriausybės pritarimas, prieš priimant sprendimą planuoti šią teritoriją.
Planuojama teritorija
166. Planavimo organizatorius nustato planuojamos teritorijos ribas:
166.1. miestų ir jų dalių, miestelių ir jų dalių, kaimų ir viensėdžių planuojamos teritorijos ribos nustatomos, įvertinant administracinių vienetų ribas, funkciniu požiūriu susijusias teritorijas, gamtinius barjerus, susisiekimo sistemas, kompaktiškai užstatytas bei kitas urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas, galinčias turėti įtakos planuojamos teritorijos planinės - erdvinės struktūros formavimui;
166.2. planuojamos teritorijos ribos nustatomos, įvertinant esamą bei suplanuotą urbanistinę struktūrą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Į planuojamą teritoriją gali būti įtrauktos teritorijos tarp esamų ir (ar) suplanuotų inžinerinės infrastruktūros koridorių, natūralių barjerų – žemės reljefo formų, vandens telkinių, esamų ir (ar) suplanuotų želdinių, esamų antropogeninių komponentų;
Planavimo darbų programa
167. Planavimo darbų programoje:
167.2. nurodomi savivaldybės dalies bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti privalomieji reikalavimai;
167.6. nurodoma, ar bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija, ar bus atliekamas koncepcijos nepriklausomas profesinis vertinimas;
168. Savivaldybių dalių bendrųjų planų uždaviniai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje.
169. Planavimo organizatorius, įvertindamas strateginius planavimo dokumentus, konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, visuomenės sveikatos saugos, ekonominius, kultūrinius, urbanistinius, kraštovaizdžio ypatumus, nustato papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo uždavinius:
169.1. nustatyti savivaldybės dalies ir jos urbanistinių centrų socialinės infrastruktūros sistemos vystymo reikalavimus detalizuojant savivaldybės lygmens bendrųjų planų teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus;
169.2. patikslinti savivaldybės bendrajame plane numatytų urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymo poreikius;
169.5. detalizuoti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, antropogeninius ir gamtinius elementus, panoramas, numatyti jų vizualinę apsaugą;
169.7. tobulinti ir vystyti istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, architektūrinę erdvinę kompoziciją;
170. Savivaldybių dalių bendruosiuose planuose, detalizuojant atitinkamų savivaldybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse:
170.1. detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano nustatyti teritorijos naudojimo erdvinės struktūros elementai (nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų ir jų elementų, atskirųjų želdynų ribos, viešosios erdvės ir kita);
170.2. detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, nustatant teritorijos naudojimo tipą kartu su didžiausiais leistinais užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliais, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį;
171. Planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planuojamą teritoriją, jos vertingumą ir planavimo uždavinius, planavimo darbų programoje gali nurodyti, kad savivaldybės dalies bendrajame plane nustatomi papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai:
171.1. gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbių teritorijų, antropogeninių bei gamtinių elementų, panoramų vizualinės apsaugos reikalavimai;
171.6. rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą miesto teritorijoje, planavimo organizatorius, įvertinęs savivaldybės bendrąjį planą, planavimo darbų programoje papildomai gali nustatyti šiuos papildomus teritorijos naudojimo reikalavimus:
171.6.1. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;
171.6.4. mažmeninės prekybos objektų išdėstymo, nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrą plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse, detalizavimas;
172. Planavimo darbų programoje planavimo organizatorius nurodo reikalingus atlikti tyrimus ir (ar) galimybių studijas, jeigu tokie tyrimai ir (ar) galimybių studijos neatliktos. Planavimo organizatorius gali numatyti atlikti:
172.1. kraštovaizdžio savitumo ir jo estetinio respektavimo tyrimus, įvertinančius planuojamą teritoriją ir jos prieigas, jei tokie tyrimai neatlikti ar nepakankami;
172.2. dirvožemio, grunto taršos tyrimus, jeigu numatoma pramoninių ir (ar) kitų teritorijų konversija;
172.3. triukšmo tyrimus, jei urbanizuojama teritorija planuojama stacionarių triukšmo šaltinių (magistralinių kelių, geležinkelių, uostų, pramonės objektų ir kt.) gretimybėje;
172.4. kvapų tyrimus, jei urbanizuojama teritorija planuojama greta gyvulininkystės įmonių, atliekų, nuotekų tvarkymo objektų ar kitų kvapų šaltinių;
173. Planavimo organizatorius gali numatyti galimybių studijų parengimą siekiant nustatyti planavimo sąlygas, parengti teritorijos vystymo ekonominį, socialinį, kultūrinį pagrindimą ir pan.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
174. Planavimo darbų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka nustato ir planavimo darbų programoje nurodo, ar bus atliekamas SPAV.
175. Urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo atvejais planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo parengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti.
176. Planavimo darbų programoje planavimo organizatorius nurodo, ar tolimesniame rengimo etape numatoma rengti koncepciją.
177. Savivaldybės dalies bendrojo plano planavimo darbų programoje nurodoma rengti koncepciją šiais atvejais:
177.1. kai planuojama urbanistiniu, kraštovaizdžio, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų teritorija:
178. Jeigu planuojamai teritorijai nurodyta parengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti, koncepcija nerengiama.
179. Planavimo organizatorius nurodo, ar bus atliekamas koncepcijos arba preliminarių bendrojo plano sprendinių nepriklausomas profesinis vertinimas.
Planavimo sąlygos
181. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas parengia planavimo sąlygas ir kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas prašydamas pateikti planavimo sąlygas (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašą). Į suinteresuotas institucijas dėl planavimo sąlygų pateikimo, gali kreiptis ir asmenys, Teritorijų planavimo įstatymo numatyta tvarka turintys teritorijų planavimo iniciatyvos teisę ir pasirašę inicijavimo sutartį pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės nutarimu.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
182. Planavimo sąlygas pateikia:
182.1. Aplinkos apsaugos agentūra pagal Tvarkos aprašą;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
182.2. saugomos teritorijos direkcija pagal Tvarkos aprašą;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
182.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, jei į planuojamą teritoriją patenka kultūros paveldo vietovės ir (ar) jų apsaugos zonos;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
182.4. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-387, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-06-16, i. k. 2016-17167
182.6. savivaldybės teritorijoje ūkinę veiklą vykdančios šilumos, elektros, dujų įmonės ir kitos tiekimo organizacijos;
182.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra pasienio ruožas;
182.9. Civilinės aviacijos administracija, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
182.10. Lietuvos kariuomenės vadas, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
182.11. Lietuvos kariuomenės vadui persiuntus dokumentus – kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kai planuojamos teritorijos vėjo elektrinėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BENDROJO PLANO RENGĖJAI
183. Planavimo organizatorius skelbia konkursą savivaldybės dalies bendrojo plano rengėjui parinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai, sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį (pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą), planavimo iniciatorius pasirenka bendrojo plano rengėją. Parinkus bendrojo plano rengėją, sudaroma savivaldybės dalies bendrojo plano rengimo sutartis.
184. Jeigu planuojamai teritorijai numatoma rengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti, planavimo organizatorius parengia papildomas konkurso sąlygas bei skelbia konkursą planuojamos teritorijos geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Konkurso nugalėtojas atrenkamas konkurso sąlygose nustatyta tvarka. Konkurso nugalėtojas tampa bendrojo plano rengėju.
185. Vadovauti savivaldybių dalių bendrųjų planų rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties ar lygiavertį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gavęs šios veiklos atestatą nustatyta tvarka.
186. Planavimo organizatorius, sudarydamas bendrojo plano rengimo sutartį su savivaldybės bendrojo plano rengėju, jam pateikia:
187. Kiekvienu konkrečiu atveju teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo planavimo tikslų, uždavinių ir planuojamos teritorijos ypatumų. Papildomai gali būti pateikiami šie duomenys (arba jų gavimas numatomas viešųjų pirkimų konkurso sąlygose ar savivaldybės dalies bendrojo plano rengimo sutartyje):
187.1. mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiaga (jei šie darbai atlikti ir būtini bendrajam planui rengti);
187.2. georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir (ar) kiti valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai;
187.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Kultūros vertybių registro duomenys;
PENKTASIS SKIRSNIS
RENGIMO ETAPAS
188. Savivaldybių dalių bendrųjų planų rengimo etapą sudaro šios stadijos:
189. Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinius sudaro grafiškai ir raštu išreikštas planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.
Esamos būklės įvertinimas
190. Esamos būklės įvertinimo stadijoje, atsižvelgiant į savivaldybės dalies bendrojo plano tikslus ir planavimo darbų programą atliekama:
190.1. planuojamos teritorijos gamtinės aplinkos, kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo objektų, aplinkos kokybės (oro, vandens, dirvožemio, fizikinės taršos lygio, paveldo apsaugos) įvertinimas,
190.3. planuojamos teritorijos ekonominės būklės: prekybos ir paslaugų infrastruktūros, turizmo ir poilsio infrastruktūros, pramonės išvystymo ir išdėstymo, užimtumo ir nedarbo įvertinimas;
190.5. planuojamos teritorijos probleminių situacijų ir arealų ištyrimas. Teritorijos vystymo tendencijų bei prognozių nustatymas;
190.6. rengiant miestų savivaldybių bendruosius planus, įvertinami funkciniai ryšiai su kitais urbanistiniais centrais, rekreacinėmis teritorijomis;
191. Esamos būklės įvertinimo stadijoje naudojami paskutiniųjų 3 metų statistiniai ir kiti duomenys.
192. Esamos būklės įvertinimo stadijoje rengiamas aiškinamasis raštas ir brėžiniai. Aiškinamajame rašte apibūdinama planuojama teritorija ir atlikta jos būklės analizė.
193. Esamos būklės įvertinimo stadijoje parengiami:
193.2. inžinerinės infrastruktūros brėžinys (rengiamas pasirinktinai, inžinerinę infrastruktūrą galima pavaizduoti esamos būklės brėžinyje);
194. Esamos būklės brėžinyje pažymima:
194.6. kultūros paveldo vietovės ir kompleksiniai kultūros paveldo objektai, jų apsaugos zonos;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
194.10. pramonės ir žemės ūkio objektų teritorijos, darančios reikšmingą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, šiems objektams nustatytos sanitarinės apsaugos zonų ribos;
Bendrųjų sprendinių formavimas
195. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją ir jai taikomas strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos planuojamos teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo kryptys, naudojimo ir apsaugos principai.
196. Šioje stadijoje bendrojo plano rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas.
197. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengiama savivaldybės dalies bendrojo plano koncepcija, jei planavimo darbų programoje numatyta ją rengti.
198. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jei parengiamuoju etapu priimtas sprendimas šį vertinimą atlikti.
200. Koncepcijos aiškinamajame rašte apibūdinami teritorijos planavimo pasiūlymai, teikiama teritorijos vystymo siūlomų alternatyvų palyginamoji analizė, jei rengiamos kelios alternatyvos.
201. Vadovaujantis savivaldybės bendrojo plano sprendiniais, teritorijos vystymo koncepcijos brėžinyje nurodomi principiniai planuojamos teritorijos planavimo sprendimai:
201.1. funkcinio teritorijų zonavimo detalizavimas, nustatant urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų tvarkymo režimus, teritorijų naudojimo tipus, užstatymo tipus ir užstatymo aukštį;
201.6. jei numatoma savivaldybės dalies bendrąjį planą rengti masteliu M 1:2 000:
202. Jei koncepcija rengiama, kai numatomos savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių alternatyvos, parengiami keli planuojamos teritorijos vystymo sprendimai.
Sprendinių konkretizavimas
204. Sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami savivaldybės dalies bendrojo plano konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai. Parengiamas sprendinių aiškinamasis raštas ir brėžiniai (masteliu M 1:2 000 – M 1:10 000, bendrojo plano rengėjas gali naudoti ir kitą mastelį sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti). Teritorijų funkcinis zonavimas, tvarkymo režimai, teritorijos naudojimo tipas ir užstatymo tipas aprašyti Teritorijų planavimo normose, funkcinio zonavimo spalvinis žymėjimas – Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje. Rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą masteliu M 1:2 000 ir nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, nurodytos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys turi atitikti nustatytas Žemės įstatyme, žemės naudojimo būdų turinys turi atitikti Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-830/D1-920. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
205. Aiškinamajame rašte apibūdinami planavimo tikslai ir uždaviniai, esama būklė, paaiškinami bendrojo plano sprendiniai, pateikiami teritorijos naudojimo ir tvarkymo duomenys, pagrindžiami teritorijų vystymo bei plėtros poreikiai, nurodant gyventojų skaičiaus pokytį, teritorijų balansą, teritorijų panaudojimo efektyvumo rodiklius ir kiti būtini paaiškinimai.
206. Sprendinių konkretizavimo stadijoje brėžiniai rengiami ant atitinkamo mastelio valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių:
207. Kiti brėžiniai rengiami, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir siekiant raiškiausio vaizdavimo būdo (gamtos vertybių, želdynų ir viešųjų erdvių sistemų, susisiekimo tinklo, nekilnojamųjų kultūros vertybių, apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonų ribų) ir kiti brėžiniai.
208. Pagrindiniame brėžinyje pažymima:
208.2. nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai:
208.2.1. teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema – savivaldybės urbanistinių centrų, patenkančių į planuojamą teritoriją, funkciniai ryšiai, vystymo galimybės ir prioritetinės plėtros kryptys;
208.2.3. gamtinio karkaso sistema, papildant ją vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais;
208.2.4. vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo jo teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
208.2.5. inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai;
208.2.6. teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;
208.2.7. išskiriamos urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), nustatant prioritetinės plėtros teritorijas ir galimą plėtros mastą, prioritetines ir kitas galimos veiklos rūšis;
208.2.8. teritorijos naudojimo tipai kartu su didžiausiais leistinais užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliais;
208.2.14. rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą masteliu M 1:2 000, nustatomi visi detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentai:
208.2.14.1. teritorijos naudojimo tipai arba konkrečios pagrindinės žemės naudojimo paskirtys, konkretūs žemės naudojimo būdai;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
208.2.14.4. leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankio rodiklis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose);
208.2.14.6. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;
208.2.14.7. galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai);
208.3. planavimo programoje numatyti papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai:
208.3.1. kraštovaizdžio savitumą formuojančios teritorijos, kiti antropogeniniai ir gamtiniai elementai ir jų vizualinės apsaugos reikalavimai, estetiškai vertingų siluetų, panoramos apžvalgos taškų žymėjimas;
208.3.5. ypatingų inžinerinių statinių išdėstymas pažymint visus esamus, rengiamu bendruoju planu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais numatomus 30 m ir aukštesnius ypatingus inžinerinius statinius, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, kuriam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytu atveju neformuojamas atskiras žemės sklypas;
208.3.6. miestų teritorijose:
208.3.6.3. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMASIS ETAPAS
209. Baigiamąjį etapą sudaro:
209.3. savivaldybės dalies bendrojo plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje;
211. Bendrąją ir supaprastintą visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, savivaldybės dalių bendrųjų planų rengimo viešinimo procedūras reglamentuoja „Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai“, patvirtinti Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1267.
212. Supaprastinta viešinimo procedūrų tvarka taikoma koreguojant savivaldybės dalies bendruosius planus.
213. Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniai gali būti tikslinami įvertinus viešo svarstymo metu ir iki viešo svarstymo gautus motyvuotus pasiūlymus, kurie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, visuomenės viešajam interesui ir koncepcijai. Planavimo organizatoriui įvertinus patikslintus bendrojo plano sprendinius, jie gali būti teikiami pakartotiniam viešam svarstymui.
214. Savivaldybės dalies bendrasis planas teikiamas derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita. Savivaldybės dalies bendrojo plano derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija, kurios sudėtis, įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje.
215. Suderintas savivaldybės dalies bendrasis planas su visuomenės dalyvavimo ataskaita ir Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kuri Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka jį patikrina ir pateikia planavimo organizatoriui bendrojo plano patikrinimo aktą. Jei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bendrojo plano patikrinimo aktu nepritaria bendrojo plano teikimui tvirtinti, šis bendrasis planas tvirtinti neteikiamas. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos bendrojo plano patikrinimo akte nurodyti trūkumai ištaisomi, bendrasis planas vėl teikiamas derinti Teritorijų planavimo komisijai, jei to reikalauja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija.
216. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos bendrojo plano patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
217. Savivaldybės dalies bendrasis planas teikiamas tvirtinti, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bendrojo plano patikrinimo akte pritaria savivaldybės dalies bendrojo plano teikimui tvirtinti.
218. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės dalies bendrąjį planą teikia tvirtinti savivaldybės tarybai.
219. Savivaldybės taryba gali atsisakyti tvirtinti savivaldybės dalies bendrąjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais:
219.1. kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo sutartį;
220. Savivaldybės dalies bendrojo plano tvirtinimo teisės aktas ir juo patvirtintas savivaldybės dalies bendrasis planas registruojamas ir skelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, oficialus pranešimas apie savivaldybės dalies bendrojo plano patvirtinimą skelbiamas savivaldybės svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
221. Savivaldybės dalies bendrojo plano tvirtinimo teisės aktas ir juo patvirtintas savivaldybės dalies bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre, jei sprendime dėl savivaldybės dalies bendrojo plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBIŲ DALIŲ BENDRŲJŲ PLANŲ SPRENDINIŲ KEITIMAS IR KOREGAVIMAS
222. Savivaldybės dalies bendrojo plano keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
223. Savivaldybės dalių bendrieji planai keičiami savivaldybės tarybos sprendimu dėl bendrojo plano keitimo taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą savivaldybių dalių bendrųjų planų rengimo procesą ir tą pačią bendrojo plano tvirtinimo procedūrą.
224. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti savivaldybės dalies bendrąjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
225. Savivaldybės dalių bendrieji planai keičiami, kai savivaldybės taryba nusprendžia iš esmės keisti bendrojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniai susiję su viešuoju interesu.
226. Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems bendrojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai.
227. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar bendrasis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami.
229. Bendrieji planai keičiami ar koreguojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
230. Galiojantys savivaldybių dalių bendrieji planai koreguojami šiais papildomais vienu ar keliais atvejais:
230.1. įvertinus visuomenės pasiūlymus, kai numatomi keisti bendrojo plano privalomieji reikalavimai neprieštarauja nustatytiems planavimo tikslams ir uždaviniams;
230.2. kai atliekami savivaldybės dalies bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai:
230.2.4. bendrajame plane panaikinami sprendinių prieštaravimai įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;
230.2.5. galiojančiuose savivaldybių dalių bendruosiuose planuose (ir parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą), nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių:
230.2.5.1. keičiami suplanuotos teritorijos privalomieji reikalavimai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam bendrajam planui;
231. Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo.
232. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimo, sprendime arba pridedamoje schemoje nurodoma koreguojama teritorija, pagal nustatytus planavimo tikslus parengiama ir patvirtinama savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimo planavimo darbų programa, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parenkamas bendrojo plano koregavimo rengėjas. Šiame punkte nurodyti reikalavimai neprivalomi, kai savivaldybės bendrasis planas koreguojamas Taisyklių 139.3.1, 139.3.2, 139.3.3 papunkčiuose numatytais atvejais. Šiais atvejais bendrojo plano koregavimą gali parengti galiojančio savivaldybės dalies bendrojo plano rengėjas.
Iki savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimo planavimo organizatorius konkrečiu atveju įvertina, ar:
232.2. reikia Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas (dalį institucijų) dėl planavimo sąlygų. Planavimo organizatorius kreipiasi dėl planavimo sąlygų, kai planavimo sąlygos, pateiktos patvirtintam savivaldybės dalies bendrajam planui, netinka numatomiems koreguojamo savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams;
232.3. savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimo rengimo etape reikalingos esamos būklės įvertinimo ir (ar) bendrųjų sprendinių formavimo stadijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
233. Supaprastinta koreguojamų savivaldybių dalių bendrųjų planų viešinimo procedūrų tvarka nustatyta „Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų“ VIII skyriuje. Ši tvarka netaikoma bendrųjų planų koregavimo atvejais, nurodytais Taisyklių 230.2.1, 230.2.2, 230.2.3 punktuose, kai informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
234. Taisyklių 230.2.1, 230.2.2, 230.2.3 punktuose nurodytais atvejais koreguotas savivaldybės dalies bendrasis planas neteikiamas derinti ir tikrinti, tvirtinamas tik savivaldybės tarybos sprendimu.
235. Kitais atvejais koreguotas savivaldybės dalies bendrasis planas derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimą sudaro:
235.1. savivaldybės dalies bendrojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija ir (ar) koreguojamais savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniais;
235.3. esamos būklės įvertinimo aiškinamasis raštas ir brėžiniai, jei planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija;
235.5. procedūrų dokumentai:
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
236. Savivaldybių dalių bendrųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams.
237. Valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, savivaldybių dalių bendrųjų planų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
238. Savivaldybių dalių bendrieji planai galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.
239. Savivaldybių dalių bendrieji planai privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus.
240. Savivaldybių dalių bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.
VI SKYRIUS
DETALIEJI PLANAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
242. Detalieji planai priskiriami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems vietovės lygmeniu.
243. Detalieji planai rengiami vadovaujantis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais.
244. Detaliųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti savivaldybei pasiūlymus dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo, koregavimo ir (ar) finansavimo.
245. Detalieji planai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu dėl detaliųjų planų rengimo finansavimo nesusitariama kitaip pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės tarpusavio sutartį, taip pat gali būti panaudotos Europos Sąjungos lėšos.
246. Detalieji planai rengiami savivaldybių ar savivaldybių dalių, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas. Detalieji planai nerengiami Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.
247. Detaliųjų planų objektai: esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai ir esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai.
248. Planavimo organizatorius nustato konkrečius planavimo tikslus, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
249. Detalieji planai pradedami rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
250. Detalųjį planą sudaro:
250.1. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje aprašomi planavimo tikslai, uždaviniai, apibūdinama esama būklė, paaiškinami koncepcijos ir detaliojo plano sprendiniai);
250.2. brėžiniai (esamos būklės įvertinimo, koncepcijos, detaliojo plano konkrečių sprendinių brėžiniai);
250.3. procedūrų dokumentai:
250.3.6. nepriklausomo profesinio vertinimo išvada dėl koncepcijos, jei planavimo darbų programoje numatyta vertinimą atlikti;
251. Detaliųjų planų rengimo procesą sudaro trys etapai:
ANTRASIS SKIRSNIS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
253. Detaliojo plano techninė klaida (toliau – techninė klaida) – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta detaliojo plano sprendinio esmė.
254. Detaliojo plano spraga (toliau – spraga) - padėtis, kai detaliajame plane dėl besikeičiančių teritorijų planavimo teisinio reguliavimo, techninių ar kt. priežasčių nėra nustatyto kurio nors vieno ar kelių privalomų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų.
TREČIASIS SKIRSNIS
PARENGIAMASIS ETAPAS
256. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios pateiktų teritorijos planavimo sąlygas.
Planuojamos teritorijos ribos
257. Planavimo organizatorius nustato planuojamos teritorijos ribas:
257.1. miestų dalių, miestelių dalių, kaimų kompaktiškai užstatytų teritorijų planuojamos teritorijos ribos nustatomos, įvertinant administracinių vienetų ribas, funkciniu požiūriu susijusias teritorijas, gamtinius barjerus, susisiekimo sistemas, kompaktiškai užstatytas bei kitas urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas, galinčias turėti įtakos planuojamos teritorijos planinės - erdvinės struktūros formavimui;
257.2. kvartalo planuojamos teritorijos ribos nustatomos, įvertinant esamą bei suplanuotą urbanistinę struktūrą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Į kvartalo planuojamą teritoriją gali būti įtrauktos teritorijos tarp esamų ir (ar) suplanuotų inžinerinės infrastruktūros koridorių, natūralių barjerų – žemės reljefo formų, vandens telkinių, esamų ir (ar) suplanuotų želdinių, esamų antropogeninių komponentų;
Planavimo darbų programa
258. Planavimo darbų programoje:
258.2. nurodomi detaliajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, urbanistiniai ir architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti teritorijos naudojimo reglamentai;
259. Detaliųjų planų uždaviniai:
259.1. detalizuojant savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jei jis parengtas, nustatytus teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus, nustatyti teritorijų naudojimo reglamentus;
259.3. atsižvelgus į planavimo tikslus:
260. Planavimo organizatorius, įvertindamas strateginio planavimo dokumentus, konkrečius visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos geografinius, socialinius, kultūrinius, kraštovaizdžio, architektūrinį, urbanistinį bei kitus ypatumus, gretimų teritorijų urbanistinės ir gamtinės aplinkos įtaką, nustato papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo uždavinius:
260.3. detalizuoti savivaldybės ar savivaldybės dalies, jei jis parengtas, bendrajame plane numatytų (jei ne – numatyti) atskirųjų želdynų, bendro naudojimo teritorijų ribas;
260.4. numatyti pėsčiųjų, dviračių ryšių sistemą, susisiekimo komunikacijas ir joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį;
260.5. numatyti žemės sklypų pertvarkymo galimybes, suformuojant bendro naudojimo teritorijų, inžinerinės infrastruktūros ir kitus žemės sklypus;
261. Detaliuosiuose planuose nustatomas privalomas teritorijos naudojimo reglamentas nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Planavimo organizatorius, įvertinęs planavimo uždavinius, planavimo darbų programoje gali nurodyti, kad detaliajame plane nustatomi papildomi reglamentai:
261.1. gamtos, saugomų teritorijų ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir teritorijos naudojimo reglamentai;
262. Planavimo darbų programoje planavimo organizatorius nurodo reikalingus atlikti tyrimus ir (ar) galimybių studijas, jeigu tokie tyrimai ir (ar) galimybių studijos neatliktos.
263. Planavimo organizatorius gali nurodyti atlikti:
263.1. kraštovaizdžio ir (ar) erdvinės struktūros savitumo ir jo respektavimo tyrimus, įvertinančius planuojamą teritoriją ir jos gretimybes;
263.2. dirvožemio, grunto taršos tyrimus, jeigu numatoma pramoninių ir (ar) kitų teritorijų konversija;
263.3. triukšmo lygio matavimus, jei planuojamoje teritorijoje ar jos gretimybėje yra stacionarių triukšmo šaltinių (magistralinių kelių, geležinkelių, uostų, pramonės objektų ir kita);
264. Planavimo organizatorius gali numatyti galimybių studijų parengimą siekiant nustatyti planavimo sąlygas, parengti teritorijos vystymo ekonominį, socialinį pagrindimą ir pan.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
265. Planavimo darbų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka nustato ir planavimo darbų programoje nurodo, ar bus SPAV.
266. Urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo atvejais arba jeigu tai numatyta bendrajame plane planavimo organizatorius nurodo parengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti.
267. Planavimo darbų programoje planavimo organizatorius nurodo, ar tolimesniame rengimo etape numatoma rengti koncepciją.
268. Detaliųjų planų planavimo darbų programoje nurodoma rengti koncepciją šiais atvejais:
268.1. kai planuojama urbanistiniu, kraštovaizdžio, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų teritorija:
269. Jeigu planuojamai teritorijai nurodyta parengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti, koncepcija nerengiama.
270. Planavimo organizatorius nurodo, ar bus atliekamas koncepcijos arba preliminarių detaliojo plano sprendinių nepriklausomas profesinis vertinimas.
Planavimo sąlygos
272. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas parengia planavimo sąlygas ir kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas prašydamas pateikti planavimo sąlygas (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašą).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
273. Į suinteresuotas institucijas dėl planavimo sąlygų pateikimo, gali kreiptis ir asmenys, Teritorijų planavimo įstatymo numatyta tvarka turintys teritorijų planavimo iniciatyvos teisę ir pasirašę inicijavimo sutartį (pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės nutarimu).
274. Planavimo sąlygas pateikia:
274.1. Aplinkos apsaugos agentūra pagal Tvarkos aprašą;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
274.2. saugomos teritorijos direkcija pagal Tvarkos aprašą;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
274.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, jei į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės ir (ar) jų apsaugos zonos;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
274.4. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-387, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-06-16, i. k. 2016-17167
274.6. savivaldybės teritorijoje ūkinę veiklą vykdančios šilumos, elektros, dujų įmonės ir kitos tiekimo organizacijos, kai numatoma prie jų valdomų tinklų prijungti naujus vartotojus arba planuojama teritorija ar jos dalis patenka į jų valdomų tinklų apsaugos zonas ar teisės aktais numatytas teritorijas, kuriose dėl minėtų tinklų ribojama ūkinė veikla;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-387, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-06-16, i. k. 2016-17167
274.7. inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojai, kai numatoma išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas;
274.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojama teritorija (ar jos dalis) yra:
274.8.1. pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos - 500 m pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;
274.8.2. pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienos - 300 m pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;
274.8.3. pasienio ruože ir joje planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi 30 m ir aukštesni;
274.9. Civilinės aviacijos administracija, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
274.10. Lietuvos kariuomenės vadas, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
274.11. Lietuvos kariuomenės vadui persiuntus dokumentus – kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kai planuojamos teritorijos vėjo elektrinėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka;
Detaliojo plano rengėjai
275. Planavimo organizatorius skelbia konkursą detaliojo plano rengėjui parinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai, sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį (pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą), planavimo iniciatorius pasirenka detaliojo plano rengėją. Parinkus detaliojo plano rengėją, sudaroma detaliojo plano rengimo sutartis.
276. Jeigu planuojamai teritorijai numatoma rengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti, planavimo organizatorius parengia papildomas konkurso sąlygas bei skelbia konkursą planuojamos teritorijos geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Konkurso nugalėtojas atrenkamas konkurso sąlygose nustatyta tvarka. Konkurso nugalėtojas tampa detaliojo plano rengėju.
277. Vadovauti detaliųjų planų rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties ar lygiavertį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gavęs šios veiklos atestatą nustatyta tvarka.
278. Planavimo organizatorius, sudarydamas detaliojo plano rengimo sutartį su detaliojo plano rengėju, jam pateikia:
279. Kiekvienu konkrečiu atveju teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo planavimo tikslų, uždavinių ir planuojamos teritorijos ypatumų. Papildomai gali būti pateikiami šie duomenys (arba jų gavimas numatomas detaliojo plano rengimo sutartyje ar viešųjų pirkimų konkurso sąlygose):
279.1. mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiaga (jei šie darbai atlikti ir būtini detaliajam planui rengti);
279.3. planuojamoje teritorijoje esamų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys;
279.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Kultūros vertybių registro duomenys;
279.9. ne senesnis kaip 3 metų skaitmeninis topografinis planas (atitinkamo mastelio), parengtas LKS-94 koordinačių sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936. Topografinis planas gali būti tikslinamas (jei reikia) detaliojo plano rengimo metu;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
RENGIMO ETAPAS
280. Detaliųjų planų dokumentų rengimo etapą sudaro šios stadijos:
281. Detaliojo plano sprendinius sudaro grafiškai ir raštu išreikštas planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.
Esamos būklės įvertinimas
282. Esamos būklės įvertinimo stadijoje, atsižvelgiant į detaliojo plano tikslus ir planavimo darbų programą, atliekamas teritorijos užstatymo, inžinerinės infrastruktūros, želdinių, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, aplinkos apsaugos, oro, vandenų, dirvožemio, fizikinės taršos lygio vertinimas, visuomenės sveikatos saugos, viešo saugumo reikmių analizė, teritorijos vystymo tendencijų, probleminių situacijų nustatymas. Pateikiamos galimo teritorijos vystymo prognozės, atsižvelgiant į nustatytas teritorijos vystymo tendencijas.
283. Esamos būklės įvertinimo stadijoje rengiamas aiškinamasis raštas ir esamos būklės brėžinys masteliu M 1:500 – M 1:1000 (detaliojo plano rengėjas gali papildomai naudoti ir kitus mastelius). Aiškinamajame rašte apibūdinama planuojama teritorija ir atlikta jos esamos būklės analizė.
284. Esamos būklės brėžinys rengiamas ant topografinio plano. Brėžinyje pažymima:
284.2. pagrindinės žemės naudojimo paskirtys ir žemės naudojimo būdai;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
Bendrųjų sprendinių formavimas
286. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją ir jai taikomas regionų strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos planuojamos teritorijos vystymo kryptys.
287. Šioje stadijoje detaliojo plano rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, o planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas.
288. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengiama detaliojo plano koncepcija, jei planavimo darbų programoje numatyta ją rengti.
289. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jei parengiamuoju etapu priimtas sprendimas šį vertinimą atlikti.
291. Koncepcijos aiškinamajame rašte apibūdinama galima veikla planuojamoje teritorijoje, aiškinami planavimo pasiūlymai.
292. Teritorijos vystymo koncepcijos brėžinyje, vadovaujantis detaliojo plano uždaviniais, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendiniais, gali būti pateikti principiniai planuojamos teritorijos planavimo sprendimai:
Sprendinių konkretizavimas
294. Sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami detaliojo plano konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai. Šioje stadijoje parengiamas aiškinamasis raštas ir brėžiniai (masteliu M 1:500 – M 1:1000, detaliojo plano rengėjas gali papildomai naudoti ir kitus mastelius sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti). Brėžiniuose nurodytos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys turi atitikti nustatytas Žemės įstatyme, žemės naudojimo būdų turinys turi atitikti Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-830/D1-920, teritorijos naudojimo tipas ir užstatymo tipas aprašytas Teritorijų planavimo normose, grafiniai žymėjimai nurodyti Taisyklių prieduose. Teritorijos naudojimo tipų, užstatymo tipų, pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir žemės naudojimo būdų spalviniai ir grafiniai žymėjimai, pateikti Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje, žymimi pagrindiniame brėžinyje, nurodant jų reikšmes sutartinių ženklų lentelėje.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
295. Aiškinamajame rašte apibūdinami planavimo tikslai, uždaviniai, įvertinama esama būklė, paaiškinami detaliojo plano sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai.
296. Sprendinių konkretizavimo stadijoje rengiami brėžiniai:
297. Pagrindiniame brėžinyje pažymima grafiškai arba nurodoma teritorijos naudojimo reglamentų aprašomojoje lentelėje (1 priedas):
297.2. nustatyti teritorijos naudojimo reglamentai:
297.2.1. teritorijos naudojimo tipai arba konkrečios pagrindinės žemės naudojimo paskirtys, konkretūs žemės naudojimo būdai;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
297.2.4. leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas (vieneto dalimis) ar užstatymo tūrio tankio rodiklis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose);
297.2.6. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;
297.2.7. galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai);
298. Planavimo programoje numatyti papildomai nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai:
298.11. ypatingų inžinerinių statinių išdėstymas, pažymint visus esamus, rengiamu detaliuoju planu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais numatomus 30 m ir aukštesnius ypatingus inžinerinius statinius, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, kuriam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytu atveju neformuojamas atskiras žemės sklypas;
298.12. kiti reglamentai. Jei detaliajame plane nustatomi keli žemės naudojimo būdai, jie atskirai pažymimi ar aprašomi pagrindiniame brėžinyje, nustatant 297.2.2, 297.2.3, 297.2.4, 297.2.5, 297.2.8 papunkčiuose nurodytus teritorijos naudojimo reglamentus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMASIS ETAPAS
299. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:
299.3. detaliojo plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje;
301. Bendrąją ir supaprastintą visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, detaliųjų planų rengimo viešinimo procedūras reglamentuoja „Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai“.
303. Detaliojo plano sprendiniai gali būti tikslinami, įvertinus viešo svarstymo metu ir iki viešo svarstymo gautus motyvuotus pasiūlymus, kurie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, visuomenės (viešajam) interesui ir koncepcijai, jei ji buvo rengta. Planavimo organizatoriui įvertinus patikslintus detaliojo plano sprendinius, jie gali būti teikiami pakartotiniam viešam svarstymui.
304. Detalusis planas teikiamas derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita. Detaliojo plano derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija, kurios sudėtis, įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje.
305. Suderintas detalusis planas su visuomenės dalyvavimo ataskaita ir Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kuri Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka jį patikrina ir pateikia planavimo organizatoriui detaliojo plano patikrinimo aktą. Jei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija detaliojo plano patikrinimo aktu nepritaria detaliojo plano teikimui tvirtinti, šis detalusis planas tvirtinti neteikiamas. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos detaliojo plano patikrinimo akte nurodyti trūkumai ištaisomi, detalusis planas naujai teikiamas derinti Teritorijų planavimo komisijai, jei tai nurodo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija.
306. Detalusis planas teikiamas tvirtinti, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija detaliojo plano patikrinimo akte pritaria detaliojo plano teikimui tvirtinti.
308. Savivaldybės administracijos direktorius gali atsisakyti tvirtinti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais:
308.1. kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo sutartį;
309. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka, kai planavimo iniciatorius, savivaldybės administracijos direktoriui nepatvirtinus detaliojo plano per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos detaliojo plano patikrinimo akto gavimo dienos arba atsisakius tvirtinti ir nepranešus atsisakymo motyvų, turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių teisės pažeidimų protokolo surašymo ir į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą.
310. Detaliojo plano tvirtinimo teisės aktas ir juo patvirtintas detalusis planas registruojamas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, oficialus pranešimas apie detaliojo plano patvirtinimą skelbiamas savivaldybės svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
DETALIŲJŲ PLANŲ SPRENDINIŲ KEITIMAS IR KOREGAVIMAS
313. Detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
314. Detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu.
315. Detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami.
316. Detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
Ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 papunktyje numatytu atveju.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
317. Detalieji planai keičiami ar koreguojami, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
318. Galiojantys detalieji planai koreguojami šiais papildomais vienu ar keliais atvejais:
318.1. kai numatomas detaliojo plano sprendinių keitimas atitinka nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius;
318.3. savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguojama:
318.3.2. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos;
318.4. kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai:
318.4.4. detaliajame plane panaikinami sprendinių prieštaravimai įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;
318.4.5. galiojančiame detaliajame plane, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių:
318.4.5.1. nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai:
318.4.5.1.1. kai nustatyti žemės sklypai pertvarkyti parengus žemės valdos projektą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju;
318.4.5.1.2. vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus ir (ar) prijungiant naujus žemės sklypus;
318.4.5.2. keičiami suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui, kai Vyriausybės nustatyta tvarka neprivaloma rengti SPAV;
318.4.5.3. nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai);
318.4.5.4. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais, kai iki 2014 m. sausio 1 d. savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi ir trukdo įgyvendinti galiojančio detaliojo plano sprendinius.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
319. Koreguojant galiojančio detaliojo plano sprendinius, koreguojamos teritorijos ribos sutampa su tos pačios suplanuotos teritorijos ribomis, išskyrus:
319.1. Taisyklių 318.4.5.1 papunktyje numatytą atvejį, kai padidėja planuojama teritorija ir detaliojo plano sprendiniai koreguojami pakeičiant teritorijos naudojimo reglamentą;
319.2. koreguojami detaliojo plano sprendiniai anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje (koreguojama teritorija mažesnė už anksčiau suplanuotą teritoriją), planavimo organizatoriui ar jo įgaliotam asmeniui registruotais laiškais informavus koreguojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie koreguojamus detaliojo plano sprendinius jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresais ir nurodžius, kur galima susipažinti su parengto detaliojo plano pataisomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
320. Detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
321. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano koregavimo, sprendime arba pridedamoje schemoje nurodoma koreguojama teritorija, pagal nustatytus planavimo tikslus parengiama ir patvirtinama detaliojo plano koregavimo planavimo darbų programa, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parenkamas detaliojo plano koregavimo rengėjas. Šio punkto reikalavimai neprivalomi koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.4.1, 318.4.2, 318.4.3 papunkčiuose numatytais atvejais. Šiais atvejais detaliojo plano koregavimą gali parengti galiojančio detaliojo plano rengėjas arba rengiamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
322. Iki detaliojo plano koregavimo planavimo organizatorius konkrečiu atveju įvertina, ar reikia parengti planavimo sąlygas, ir (ar) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas (dalį institucijų) dėl planavimo sąlygų, ar detaliojo plano koregavimo rengimo etape reikalingos esamos būklės įvertinimo ir (ar) bendrųjų sprendinių formavimo stadijos. Planavimo organizatorius kreipiasi dėl planavimo sąlygų, kai planavimo sąlygos, pateiktos patvirtintam detaliajam planui, netinka numatomiems koreguojamo detaliojo plano sprendiniams.
Papildyta punktu:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
323. Supaprastinta koreguojamų detaliųjų planų viešinimo procedūrų tvarka nustatyta „Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų“ VIII skyriuje. Ši tvarka netaikoma detaliųjų planų koregavimo atvejais, nurodytais Taisyklių 318.3, 318.4.1, 318.4.2, 318.4.3 papunkčiuose, kai informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje:
323.1. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais išvardinti detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu. Detaliojo plano koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Šiuo atveju suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka;
323.2. Taisyklių 318.4.1, 318.4.2 ir 318.4.3 papunkčiuose numatytais atvejais detaliojo plano sprendiniai koreguojami tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-387, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-06-16, i. k. 2016-17167
324. Kitais atvejais koreguotas detalusis planas derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir paskelbiamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Koreguotą detalųjį planą sudaro:
324.1. detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija ir (ar) koreguojamais detaliojo plano sprendiniais;
324.3. esamos būklės įvertinimo aiškinamasis raštas ir brėžiniai, jei planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija;
324.5. procedūrų dokumentai:
324.5.6. teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos detaliojo plano patikrinimo aktas.
Registruojant detaliojo plano koregavimą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrui skaitmenine forma turi būti pateiktas anksčiau parengtas detalusis planas, jei jis nebuvo teiktas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
325. Detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams.
326. Valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, detaliųjų planų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
327. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys detalieji planai.
328. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
329. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos detaliojo plano patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
330. Teritorijų planavimo dokumentai, kurie, vadovaujantis Vyriausybės 1996-05-24 nutarimu Nr.617 įregistruoti teritorijų planavimo registre kaip detalieji planai, bet neatitinka šiuo metu teritorijų planavimo dokumentams nustatytų reikalavimų (kriterijų, turinio), kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos pagrindu, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti pripažinti koreguotinais, keistinais arba naikintinais savivaldybės tarybos sprendimu.
331. Neteko galios nuo 2014-09-24
Punkto naikinimas:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
332. Galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
333. Detaliuosiuose planuose nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8
1 priedas
TERITORIJOS NAUDOJIMO REGLAMENTŲ APRAŠOMOJI LENTELĖ
| teritorijos (jos dalies) Nr.
|
sklypo (jo dalies) Nr. |
sklypo (jo dalies) plotas, m2 |
Privalomieji teritorijos naudojimo reglamentai |
Papildomi teritorijos naudojimo reglamentai |
||||||||||||
| teritorijos naudojimo tipas |
žemės naudojimo paskirtis |
žemės naudojimo būdai |
leistinas pastatų aukštis |
užstatymo tankis, %
|
užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis *
|
užstatymo tipas |
galimi žemės sklypų dydžiai |
priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys, % |
pastatų aukštų skaičius |
statinių paskirtys |
kiti reglamentai |
|||||
| nuo žemės paviršiaus, m |
altitudė, m |
mažiausi, m2 |
didžiausi, m2
|
|||||||||||||
Pastabos:
1. Lentelėje pildoma skiltis, nurodanti teritoriją ar jos dalį (numatant skirtingus teritorijos naudojimo tipus), kai neformuojami atskiri žemės sklypai. Jei detaliuoju planu atskiri žemės sklypai formuojami, pildomos skiltys, nurodančios sklypo numerį ir plotą.
2. Šioje lentelėje pažymimi ir servitutai, jei jie numatomi. Kai detaliajame plane yra daugiau kaip vienas servitutas, jie numeruojami ir aprašomi.
3. Pagrindiniame brėžinyje grafiškai pažymimos faktinės miško žemės naudmenos, kurios nekeičiamos kitomis naudmenomis, ir aprašomos šios lentelės skiltyje „Papildomi teritorijos naudojimo reglamentai“, nurodant plotą.
* - tūrio tankis nustatomas pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose.
Kompleksinio teritorijų planavimo
dokumentų rengimo taisyklių
2 priedas
Teritorijų naudojimo reglamentas
Kai detaliajame plane nustatomas teritorijos naudojimo tipas, pagrindiniame brėžinyje jis žymimas Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijoje nurodomu erdvinio objekto kodu ir spalva, galimi žemės naudojimo būdai – tik erdvinio objekto kodu, teritorijos naudojimo reglamentų aprašomojoje lentelėje pateikiant kiekvieną žemės naudojimo būdą atitinkančius teritorijos naudojimo reglamentus.
Kai detaliajame plane nustatomi konkretūs žemės sklypo ar jo dalies naudojimo būdai, pagrindiniame brėžinyje jie žymimi Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijoje nurodomu erdvinio objekto kodu ir spalva, o pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – tik erdvinio objekto kodu teritorijos naudojimo reglamentų aprašomojoje lentelėje.
Statybos zona, statybos linija, statybos riba, inžinerinių komunikacijų koridoriai pagrindiniame brėžinyje žymimi grafiškai, servitutai – grafiškai, kartu nurodant erdvinio objekto kodą. Teritorijos naudojimo reglamentų žymėjimų reikšmės nurodomos pagrindinio brėžinio sutartiniuose ženkluose.
Teritorijos naudojimo reglamentai pagrindiniame brėžinyje nurodomi pagal pateiktą pavyzdį:
| T
|
Teritorijos naudojimo reglamentai:
T– teritorijos naudojimo tipas arba pagrindinė žemės naudojimo paskirtis; 1 – žemės naudojimo būdas (būdai); 2 – leistinas pastatų aukštis (metrais); 3 – leistinas žemės sklypo užstatymo tankis; 4 – leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas; 5 – užstatymo tipas; 6 – priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys, %; a, b – papildomi teritorijos naudojimo reglamentai. |
MIŠRI CENTRO TERITORIJA (GC)
|
Sklypo numerio ir jo ploto žymėjimas:
| n − m |
n – sklypo numeris m – sklypo plotas, m2
|
1 –––– 1600 |
Kai detaliajame plane nustatomas teritorijos naudojimo tipas ir nurodomi keli galimi žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai, pirmuoju įrašytas žemės naudojimo būdas yra prioritetinis, pagal jį nustatomas konkretus žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdas tvirtinant detalųjį planą, o kitais detaliajame plane pagal teritorijos naudojimo tipą nurodytais žemės naudojimo būdais žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-387, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-06-16, i. k. 2016-17167
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8
3 priedas
Grafinis žymėjimas
Teritorijos naudojimo reglamentams nurodyti brėžinyje naudojami sutartiniai ženklai
| Teritorijos naudojimo reglamentas |
Grafinis žymėjimas |
Linijos storis (mm) |
|
Planuojamos teritorijos riba |
|
3,0 |
|
Statybos linija |
|
1,0 |
|
Statybos riba |
|
1,0 |
|
Statybos zona |
|
- |
|
Servituto zona |
|
- |
|
Skirtingų reglamentų riba |
|
0,1 |
|
Įvažiavimas – išvažiavimas, eismo kryptis
|
|
1,0 |
|
Esamų sklypų ribos
|
|
1,0 |
|
|
|
|
| Projektuojamų sklypų ribos |
|
1,0 |
|
Naikinamos sklypų ribos |
|
1,0 |
|
Automobilių stovėjimo vieta |
|
- |
|
Inžinerinių komunikacijų koridorius |
|
- |
|
Sanitarinių ir apsaugos zonų riba
|
º º º º º º º º º º º º |
0,1 |
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-387, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-06-16, i. k. 2016-17167
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-759, 2014-09-19, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12709
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-387, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-06-16, i. k. 2016-17167
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo