Suvestinė redakcija nuo 2020-11-01

Įsakymas paskelbtas: TAR 2020-01-20, i. k. 2020-00829

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS

INSPEKCIJOS VIRŠININKAS

ĮSAKYMAS

DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-1.8.7-2020

„VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS LICENCIJOMIS REGULIUOJAMOS VEIKLOS SU BRANDUOLINĖMIS IR DALIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS SAUGA“ PATVIRTINIMO

2020 m. sausio 17 d. Nr. 22.3-15 

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 4 straipsnio 4, 6–9 punktais, 11 straipsnio 1 punktu, 30 straipsniu 3 dalimi ir 33 straipsniu:

1. T v i r t i n u Branduolinės saugos reikalavimus BSR-1.8.7-2020 „Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos licencijomis reguliuojamos veiklos su branduolinėmis ir daliosiomis medžiagomis sauga“ (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 dieną.

Viršininkas                                                                                                         Michail Demčenko

PATVIRTINTA

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos

Viršininko 2020 m. sausio 17  d.

įsakymu Nr. 22.3-15

BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI
BSR-1.8.7-2020
„VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS LICENCIJOMIS REGULIUOJAMOS VEIKLOS SU BRANDUOLINĖMIS IR DALIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS SAUGA“

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.8.7-2020 „Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos licencijomis reguliuojamos veiklos su branduolinėmis ir daliosiomis medžiagomis sauga“ (toliau – Reikalavimai) nustato:

1.1. kritiškumo saugos užtikrinimo reikalavimus;

1.2. avarinės parengties reikalavimus veiklai naudojant Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 1 priede nurodytas branduolines ir daliąsias medžiagas nustatytais kiekiais;

1.3. reikalavimus veiklos saugos pagrindimo ataskaitai, nurodytai Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 33 straipsnyje, parengti Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos licencijos atveju;

1.4. reikalavimus kritiškumo saugos analizei, nurodytai Reikalavimų 9.14 papunktyje nurodyto teisės akto 5.3 papunktyje, parengti Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos licencijos atveju.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

2. Reikalavimai yra privalomi:

2.1. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų licencijų turėtojams, jei jie vykdo veiklą su Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 1 priede nurodytomis branduolinėmis ir daliosiomis medžiagomis šiame priede nustatytais kiekiais;

2.2. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų licencijų turėtojams, jei jie vykdo veiklą su daugiau nei 450 gramų ²³³U, ²³⁵U ar plutonio izotopų, arba visų šių medžiagų mišinio, jei šioje veikloje naudojamas nuskurdintasis ir (ar) gamtinis uranas;

2.3. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 7 punkte nurodytų licencijų turėtojams;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

2.4. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 6 punkte nurodytų licencijų turėtojams, jei vykdo veiklą su kroviniais, kurie, vadovaujantis Reikalavimų 9.12 papunktyje nurodyto teisės akto 2.2.7.2.3.5 poskirsniu ir (arba) 9.13 papunktyje nurodyto teisės akto 2.2.7.2.3.5 poskirsniu, turi žymą „DALIOJI“.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

2¹. Reguliuojamą veiklą vykdantiems Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 6 punkte nurodytų licencijų turėtojams yra privalomos Reikalavimų V, VII ir IX skyrių nuostatos.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

3. Reikalavimai netaikomi branduoliniams reaktoriams, kritiniams ir nekritiniams stendams ir moksliniams-tiriamiesiems eksperimentams, kurių tikslas yra sukelti savapalaikę grandininę branduolių dalijimosi reakciją.

4. Įrenginių, naudojamų vykdant reguliuojamą veiklą, projektuotojas ar organizacija gali taikyti papildomas reguliuojamos veiklos kritiškumo saugą gerinančias priemones, atsižvelgti į papildomus kritiškumo saugai įtakos turinčius veiksnius ir naudoti papildomus kritiškumo saugai užtikrinti skirtus kriterijus, nei nustatyti Reikalavimuose, tačiau šios papildomos priemonės ir kriterijai negali prieštarauti Reikalavimams.

5. Kritiškumo saugos atžvilgiu mažų branduolinių ir daliųjų medžiagų kiekių turėtojas savo sprendimu gali taikyti Reikalavimų nuostatas, skirtas kritiškumo saugos atžvilgiu vidutinių ar didelių branduolinių ir daliųjų medžiagų kiekių turėtojui.

6. Kritiškumo saugos atžvilgiu vidutinių branduolinių ir daliųjų medžiagų kiekių turėtojas savo sprendimu gali taikyti Reikalavimų nuostatas, skirtas kritiškumo saugos atžvilgiu didelių branduolinių ir daliųjų medžiagų kiekių turėtojui.

7. Jei organizacija vykdo kelias veiklas su branduolinėmis ir daliosiomis medžiagomis, ji gali taikyti Reikalavimų nuostatas, kurios yra skirtingos atitinkamai kritiškumo saugos atžvilgiu mažų, vidutinių ar didelių branduolinių ir daliųjų medžiagų kiekių turėtojams, atskirai kiekvienai veiklai, jei daliųjų medžiagų neįmanoma naudoti kartu dėl techninių ir organizacinių priemonių taikymo (pavyzdžiui, daliosios medžiagos yra laikomos skirtinguose pastatuose ir dėl techninių ar organizacinių priemonių taikymo nėra galimybės jų perkelti į vieną vietą).

8. Reikalavimai taikomi tvarkant panaudotą branduolinį kurą tiek, kiek šio kuro tvarkymo nereglamentuoja Reikalavimų 9.8 ir 9.9 papunkčiuose nurodyti teisės aktai.

II SKYRIUS

NUORODOS

9. Reikalavimuose pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir tarptautines sutartis:

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

9.1. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas;

9.2. Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas;

9.3. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas;

9.4. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas;

9.5. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas;

9.6. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas;

9.7. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.4.1-2016 „Vadybos sistema“, patvirtinti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 22.3-56 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.4.1-2016 „Vadybos sistema“ patvirtinimo“;

9.8. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“, patvirtinti VATESI viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“;

9.9. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-3.1.1-2016 „Panaudoto branduolinio kuro tvarkymas sausojo tipo saugykloje“, patvirtinti VATESI viršininko 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 22.3-59 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-3.1.1-2016 „Panaudoto branduolinio kuro tvarkymas sausojo tipo saugykloje“ patvirtinimo“;

9.10. Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“;

9.11. Lietuvos higienos norma HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ patvirtinimo“;

9.12. Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) A ir B techniniai priedai;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

9.13. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedėlio „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“ priedas;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

9.14. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-4.1.2-2019 „Reikalavimai dokumentams, kurie turi būti pateikti su paraiška branduolinio kuro ciklo, branduolinių ir daliųjų medžiagų vežimo licencijai gauti“, patvirtinti VATESI viršininko 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 22.3-169 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-4.1.2-2019 „Reikalavimai dokumentams, kurie turi būti pateikti su paraiška branduolinio kuro ciklo, branduolinių ir daliųjų medžiagų vežimo licencijai gauti“ patvirtinimo.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

III SKYRIUS

SĄVOKOS

10. Reikalavimuose vartojamos šios sąvokos:

10.1. Dvigubos atsargos principas (angl. double contingency) – technologinių procesų su daliosiomis medžiagomis organizavimo ir įrenginių, skirtų technologiniam procesui su daliosiomis medžiagomis vykdyti, projektavimo principas, kuriuo užtikrinama, kad savapalaikė grandininė branduolių dalijimosi reakcija gali susidaryti tik įvykus dviem mažai tikėtiniems nepriklausomiems vienalaikiams veiklos su daliosiomis medžiagomis proceso vykdymo pokyčiams.

10.2. Efektinis neutronų daugėjimo koeficientas (toliau – k_eff) (angl. effective multiplication factor) – visų neutronų, per laiko intervalą susidariusių fizikinėje sistemoje su daliosiomis medžiagomis dalijantis branduoliams, skaičiaus santykis su toje sistemoje per tą patį laiko intervalą dėl nuotėkio ir sugerties prarastų neutronų skaičiumi.

10.3. Fizikinė sistema su daliosiomis medžiagomis (toliau – fizikinė sistema) – technologiniams procesams su daliosiomis medžiagomis vykdyti naudojamo įrenginio ar proceso modelis, kurio struktūriniai elementai yra daliosios medžiagos, neutronų lėtiklis, neutronų sugėriklis ir (arba) neutronų reflektorius, naudojamas efektiniam neutronų daugėjimo koeficientui įvertinti.

10.4. Grandininė branduolių dalijimosi reakcija (angl. nuclear fission chain reaction) – branduolių dalijimosi aktų seka, kurią sukelia neutronai, atsiradę fizikinėje sistemoje prieš tai vykusio branduolių dalijimosi metu.

10.5. Ikikritinė būsena (angl. subcritical state, sub-critical state) – fizikinės sistemos būsena, kai šios sistemos efektinis neutronų daugėjimo koeficientas yra mažesnis už 1.

10.6. Išoriniai pavojai kritiškumo saugos požiūriu (toliau – išoriniai pavojai) (angl. external hazards) – reguliuojamą veiklą vykdančio ūkio subjekto kontroliuojamoje teritorijoje ar už jos ribų galintys įvykti gamtiniai įvykiai ar už šio subjekto kontroliuojamos teritorijos ribų galintys įvykti su šio subjekto veikla nesusiję įvykiai dėl žmogaus veiklos, galintys turėti įtakos procesų su daliosiomis medžiagomis kritiškumo saugai.

10.7. Įrenginio savosios savybės (angl. inherent features of an equipment) – įrenginio ar jo dalių geometrinės savybės ir (ar) įrenginyje naudojamų medžiagų fizikinės ir (ar) cheminės ar įrenginyje vykstančių fizikinių procesų savybės ar kitos gamtinių reiškinių nulemtos savybės, kurios užtikrina įrenginio funkcijų vykdymą nepriklausomai nuo elektros energijos tiekimo, išorinio aktyvavimo signalo ir (ar) kitų išorinių poveikių.

10.8. Kritinė būsena (angl. critical state, criticality) – fizikinės sistemos būsena, kai šios sistemos efektinis neutronų daugėjimo koeficientas yra lygus 1.

10.9. Kritinė masė (angl. critical mass) – mažiausia daliosios medžiagos masė, kuriai esant tam tikroms fizikinės sistemos sąlygoms gali vykti savapalaikė grandininė branduolių dalijimosi reakcija.

10.10. Kritiškumas (angl. criticality) – fizikinės sistemos geba planuotai ar neplanuotai sudaryti kritinę būseną.

10.11. Kritiškumo avarija (angl. criticality accident) – branduolinė avarija, kai daliosios medžiagos neplanuotai sudaro kritinę ar virškritinę būseną, tai yra su šiomis medžiagomis susijusios fizikinės sistemos efektinis neutronų daugėjimo koeficientas yra lygus arba didesnis nei 1.

10.12. Kritiškumo incidentas (angl. criticality incident) – branduolinis incidentas, kai fizikinės sistemos efektinis neutronų daugėjimo koeficientas viršija 0,95, tačiau nepasiekiamos kritiškumo avarijos sąlygos.

10.13. Kritiškumo įvykis (angl. criticality event) – kritiškumo incidentas, kritiškumo avarija arba situacija, galinti išsivystyti į kritiškumo incidentą arba kritiškumo avariją (pavyzdžiui, identifikuotas įvykis, kurio tolesnis vystymasis gali nulemti kritiškumo avariją).

10.14. Kritiškumo sauga (angl. criticality safety) – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, taikomų vykdant reguliuojamą veiklą siekiant išvengti neplanuotos savapalaikės grandininės branduolių dalijimosi reakcijos ar šios reakcijos padariniams sušvelninti ir likviduoti.

10.15. Kritiškumo saugos parametro kritinė vertė (angl. critical value of criticality parameter, critical value of control parameter) – kritiškumo saugos parametrų ribinė vertė, kuriai esant fizikinės sistemos būsena yra kritinė arba nėra žinoma, ar šios sistemos būsena yra ikikritinė.

10.16. Kritiškumo saugos atžvilgiu pavojingas įrenginys (angl. unsafe equipment) – technologiniams procesams su daliosiomis medžiagomis skirtas įrenginys, kuris neatitinka kritiškumo saugos atžvilgiu saugaus įrenginio reikalavimų.

10.17. Kritiškumo saugos atžvilgiu saugus įrenginys (angl. safe equipment) – technologiniams procesams su daliosiomis medžiagomis skirtas įrenginys, kuriame negali susidaryti savapalaikė grandininė branduolių dalijimosi reakcija dėl įrenginio ar jo dalių savųjų savybių.

10.18. Kritiškumo saugos parametras (angl. criticality parameter, control parameter) – fizikinės sistemos dydis, kurį keičiant kinta šios sistemos efektinis neutronų daugėjimo koeficientas.

10.19. Neutronų lėtiklis (angl. neutron moderator) – medžiaga, kurioje dėl veiksmingos neutronų sklaidos ir mažos sugerties veiksmingai mažinama neutronų energija.

10.20. Neutronų reflektorius (angl. neutron reflector) – fizikinėje sistemoje šalia neutronų šaltinio esanti neutronus mažai sugerianti medžiaga, gebanti veiksmingai atgal link šaltinio atspindėti neutronus, kurie neatspindėti išlėktų iš šios sistemos.

10.21. Neutronų sugėriklis (angl. neutron absorber) – medžiaga, kurioje neutronai veiksmingai sugeriami nesukeliant branduolių dalijimosi reakcijos.

10.22. Organizacija (angl. organisation) – Reikalavimų 2.1–2.3 papunkčiuose nurodytas licencijos turėtojas, vykdantis šiuose papunkčiuose nurodytą veiklą.

10.23. Pasyviosios priemonės (angl. passive features) – įrenginiai, kurių veikimas pagrįstas savosiomis savybėmis, ar kitos techninės priemonės, kurių veikimas pagrįstas gravitacija, natūralia cirkuliacija ir (ar) kitais fizikiniais reiškiniais, taip pat besisukančiuose kūnuose, suspaustose dujose ir (ar) kitais būdais sukaupta energija ir kurių veikimas ar neveikimas dėl šių ypatumų nepriklauso nuo elektros energijos tiekimo, išorinio aktyvavimo signalo ir (ar) kitų išorinių poveikių.

10.24. Reguliuojama veikla – Reikalavimų 2.1–2.4 papunkčiuose nurodytų licencijos turėtojų vykdoma šiuose papunkčiuose ar jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyta veikla su daliosiomis ar branduolinėmis medžiagomis.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

10.25. Saugaus gedimo principas (angl. principle of fail-safe) – įrenginio, įskaitant jo programinę įrangą, projektavimo principas, kuriuo vadovaujantis įrenginys projektuojamas taip, kad, įvykus įrenginio gedimui, reaguodamas į šį gedimą, jis savaime pereitų į saugią būseną.

10.26. Savapalaikė grandininė branduolių dalijimosi reakcija (angl. self-sustained fission reaction) – grandininė branduolių dalijimosi reakcija, kuriai vykstant fizikinėje sistemoje laisvųjų neutronų skaičius bet kuriuo momentu yra vienodas, tai yra efektinio neutronų daugėjimo koeficiento vertė yra lygi 1.

10.27. Validavimas (angl. validation) – objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad produktas, gaminys ar kitas objektas yra tinkamas naudoti taip, kaip nustatyta, pateikimas.

10.28. Verifikavimas (angl. verification) – objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad objektui nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, pateikimas.

10.29. Vidiniai pavojai kritiškumo saugos atžvilgiu (angl. internal hazards) – reguliuojamą veiklą vykdančio ūkio subjekto patalpose ar jo kontroliuojamoje teritorijoje galintys įvykti gaisrai, užtvindymai, sprogimai ir kiti įvykiai, galintys turėti įtakos procesų su daliosiomis medžiagomis kritiškumo saugai.

10.30. Virškritinė būsena (angl. supercritical state, super-critical state) – fizikinės sistemos būsena, kai jos efektinis neutronų daugėjimo koeficientas yra didesnis nei 1.

10.31. Žmogaus klaida (angl. human error) – atsitiktinis (netyčinis) neteisingas įrenginių ir (ar) technologinio proceso valdymas ir (ar) nustatytų procedūrų nesilaikymas.

10.32. Sąvokos „avarinė parengtis“, „branduolinės energetikos objektas“, „branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinė sauga“ (toliau – fizinė sauga), „branduolinė avarija“, „branduolinis incidentas“, „branduolinis kuras“ ir „branduolinis reaktorius“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reikalavimų 9.1 papunktyje nurodytame teisės akte.

10.33. Sąvokos „branduolinė sauga“, „branduolinė medžiaga“, „dalioji medžiaga“ ir „branduolinės energetikos objekto saugos analizės ataskaita“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodytame teisės akte.

10.34. Sąvokos „radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ ir „radioaktyviosios atliekos“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reikalavimų 9.3 papunktyje nurodytame teisės akte.

10.35. Sąvokos „jonizuojančioji spinduliuotė“, „radiacinė sauga“, „radiologinė avarija“ ir „radiologinis incidentas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reikalavimų 9.4 papunktyje nurodytame teisės akte.

10.36. Sąvoka „ekstremalioji situacija“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reikalavimų 9.5 papunktyje nurodytame teisės akte.

10.37. Sąvokos „standartas“ ir „praktikos nuostatai“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reikalavimų 9.6 papunktyje nurodytame teisės akte.

10.38. Sąvoka „organizacijos vadovybė“ suprantama taip, kaip apibrėžta Reikalavimų 9.7 papunktyje nurodytame teisės akte.

10.39. Sąvoka „sunkūs nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai“ suprantama taip, kaip apibrėžta Reikalavimų 9.10 papunktyje nurodytame teisės akte.

10.40. Sąvoka „skubūs apsaugomieji veiksmai“ suprantama taip, kaip apibrėžta Reikalavimų 9.11 papunktyje nurodytame teisės akte.

IV SKYRIUS

ORGANIZACIJŲ SKIRSTYMAS PAGAL TURIMŲ BRANDUOLINIŲ IR DALIŲJŲ MEDŽIAGŲ KIEKĮ

11. Kritiškumo saugos atžvilgiu mažų branduolinių ir daliųjų medžiagų kiekių turėtojas (toliau – mažų kiekių turėtojas) yra organizacija, turinti:

11.1. ne daugiau nei 100 gramų ²³³U, ²³⁵U ar plutonio izotopų arba visų šių medžiagų mišinio;

11.2. bet kokį kiekį natūralaus arba nuskurdintojo urano arba natūralaus torio, jei vykdant reguliuojamą veiklą nenaudojamos kitos daliosios medžiagos ir tokie grafito, sunkiojo vandens, berilio ir (ar) kito neutronų lėtiklio, veiksmingesnio nei lengvasis vanduo, kiekiai, kurie turėtų įtakos neutronų lėtinimui;

11.3. ne daugiau nei 200 kilogramų natūralaus arba nuskurdinto urano arba natūralaus torio, jei reguliuojamai veiklai vykdyti naudojami taip pat ²³³U, ²³⁵U ar plutonio izotopai, jei šių medžiagų bendra masė yra ne didesnė nei 100 gramų;

11.4. bet kokį daliųjų medžiagų kiekį, jei veikla vykdoma su homogeniškomis medžiagomis (pavyzdžiui, homogeniškomis radioaktyviosiomis atliekomis), ir branduolinės energetikos objekto saugos analizės ataskaitoje yra pateikti įrodymai, kad kritinė masė vykdant veiklą negali susidaryti.

12. Kritiškumo saugos atžvilgiu vidutinių branduolinių ir daliųjų medžiagų kiekių turėtojas (toliau – vidutinių kiekių turėtojas) yra organizacija, kuri neatitinka mažų branduolinių kiekių turėtojo reikalavimų ir:

12.1. kuri turi ne daugiau nei 450 gramų ²³³U, ²³⁵U ar plutonio izotopų, arba visų šių medžiagų mišinio, ir kuri vykdydama reguliuojamą veiklą nenaudoja kitų daliųjų medžiagų ir tokių grafito, sunkiojo vandens, berilio ir (ar) kito neutronų lėtiklio, veiksmingesnio nei lengvasis vanduo, kiekių, kurie turėtų įtakos neutronų lėtinimui;

12.2. kurios turimi daliųjų medžiagų kiekiai neviršija 80% visų daliųjų medžiagų kritinės masės efektyviausio neutronų lėtiklio, neutronų reflektoriaus ir didžiausią k_eff nulemiančiomis fizikinės sistemos geometrijos sąlygomis.

13. Kritiškumo saugos atžvilgiu didelių branduolinių ir daliųjų medžiagų kiekių turėtojas (toliau – didelių kiekių turėtojas) yra organizacija, kuri neatitinka Reikalavimų 11 ir 12 punktuose nurodytų kriterijų.

V SKYRIUS

PAGRINDINĖS PRIEMONĖS, TAIKOMOS SIEKIANT UŽTIKRINTI KRITIŠKUMO SAUGĄ

14. Siekiant užtikrinti kritiškumo saugą vykdant reguliuojamą veiklą turi būti:

14.1. nustatytos ribinės kritiškumo saugos parametrų vertės ir saugaus reguliuojamos veiklos vykdymo sąlygos (toliau – veiklos vykdymo ribos ir sąlygos), kuriomis vadovaujantis kontroliuojama reguliuojama veikla;

14.2. įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės, skirtos kritiškumo įvykių prevencijai, įskaitant priemones, kuriomis:

14.2.1. siekiama išvengti neutronų lėtiklio ir neutronų reflektoriaus patekimo prie daliųjų medžiagų;

14.2.2. siekiama išvengti nekontroliuojamo daliųjų medžiagų susidarymo, susikaupimo, pernašos, transportavimo, patekimo į neutronų lėtiklį, patekimo prie neutronų reflektoriaus;

14.2.3. užtikrinamas neutronų sugėriklių veiksmingumas, jei šie sugėrikliai yra naudojami užtikrinant reguliuojamos veiklos kritiškumo saugą;

14.3. numatytos techninės ir organizacinės priemonės kritiškumo avarijų padariniams sušvelninti ir šalinti.

VI SKYRIUS

KRITIŠKUMO SAUGOS VADYBA

15. Kritiškumo saugos vadyba yra organizacijos vadybos sistemos dalis.

16. Organizacijos vadovybė turi nustatyti ir dokumentuoti tvarką, reglamentuojančią branduolinių ir daliųjų medžiagų naudojimą vykdant reguliuojamą veiklą. Dokumentai, kurių parengimas yra numatytas X skyriuje, turi būti šios tvarkos įgyvendinimo dalis.

17. Didelių kiekių turėtojo vadovybė turi nustatyti ir dokumentuoti tvarką, kuria vadovaujantis darbuotojams ir kitiems asmenims leidžiama vykdyti darbus, susijusius su reguliuojama veikla.

18. Organizacijos vadovybė turi užtikrinti, kad darbuotojai ir kiti asmenys, vykdantys darbus, susijusius su reguliuojama veikla, yra supažindinti su Reikalavimų 16 ir 17 punktuose nurodytas tvarkas reglamentuojančiais dokumentais ir jų pakeitimais.

19. Organizacijos vadovybė turi paskirti darbuotoją, atsakingą už kritiškumo saugą organizacijoje (toliau – atsakingas darbuotojas).

20. Organizacijos vadovybė turi užtikrinti, kad atsakingas darbuotojas yra susipažinęs su Reikalavimais ir turi mokslinių-inžinerinių žinių apie kritiškumo saugą (pavyzdžiui, įgytų savarankiškai mokantis ar kvalifikacijos kėlimo renginiuose) ir organizacijos vadybos sistemos dokumentuose nustatytu periodiškumu jas atnaujina.

21. Vidutinių ir didelių kiekių turėtojų vadovybė turi užtikrinti, kad vadovaujantys darbuotojai, kurių darbas yra susijęs su reguliuojama veikla, ir darbuotojai, vykdantys darbus, susijusius su šia veikla, ir kurių klaidos gali nulemti kritiškumo incidentus ar kritiškumo avarijas, yra susipažinę su Reikalavimais, turi mokslinių-inžinerinių žinių apie kritiškumo saugą (pavyzdžiui, įgytų savarankiškai mokantis ar kvalifikacijos kėlimo renginiuose) ir organizacijos vadybos sistemos dokumentuose nustatytu periodiškumu jas atnaujina.

22. Organizacijos vadovybė turi atsakingam darbuotojui nustatyti atsakomybę ir suteikti įgaliojimus:

22.1. kontroliuoti, ar laikomasi tvarkų, nurodytų Reikalavimų 16 ir 17 punktuose;

22.2. kontroliuoti, ar yra užtikrinama, kad darbuotojai, nurodyti Reikalavimų 21 punkte, įgyja Reikalavimų 21 punkte nurodytas žinias;

22.3. tikrinti įrenginių, laboratorinių priemonių ir (ar) medžiagų, naudojamų vykdant procesus su daliosiomis medžiagomis vykdant reguliuojamą veiklą, būklę;

22.4. vertinti reguliuojamos veiklos vykdymo pakeitimus, įskaitant įrenginių, laboratorinių priemonių ir (ar) medžiagų, naudojamų vykdant reguliuojamą veiklą, pakeitimus, kritiškumo saugos požiūriu ir teikti išvadas dėl jų;

22.5. tikrinti avarinės parengties priemonių, įskaitant kritiškumo įvykių aptikimo sistemą, susijusių su reguliuojama veikla, būklę;

22.6. vadovaujantis Reikalavimų 75 punktu ar atitinkamai 76 punktu organizuoti periodinę kritiškumo saugos analizės peržiūrą;

22.7. pranešti organizacijos vadovybei apie nukrypimus nuo normalaus reguliuojamos veiklos vykdymo;

22.8. teikti organizacijos vadovybei pasiūlymus dėl kritiškumo saugos gerinimo.

23. Didelių kiekių turėtojo organizacijoje darbo metu visada turi būti atsakingas darbuotojas arba jį pavaduojantis darbuotojas, atitinkantis Reikalavimų 21 punkto nuostatas, išskyrus atvejus, kai reguliuojama veikla nevykdoma ir dėl fizinių barjerų ir (ar) fizinės saugos priemonių negalima jos vykdyti (pavyzdžiui, reguliuojamai veiklai vykdyti reikalingi įrenginiai, laboratorinės priemonės ir (ar) medžiagos yra užrakintos, blokuotas įrenginių veikimas).

24. Organizacijos vadovybė turi užtikrinti, kad reguliuojamos veiklos vykdymo pakeitimai, įskaitant įrenginių, laboratorinių priemonių ir (ar) medžiagų ir procedūrų pakeitimus, bus įvertinti kritiškumo saugos požiūriu ir įdiegti tik atlikus šį vertinimą.

25. Didelių kiekių turėtojai turi užtikrinti pakankamus žmogiškuosius ir techninius išteklius kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų padariniams pašalinti.

26. Kritiškumo saugos mokymus Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų licencijų turėtojai bei Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos licencijos turėtojai, kurie yra didelių kiekių turėtojai, turi įtraukti į savo mokymų programas.

VII SKYRIUS

IKIKRITINĖS BŪSENOS UŽTIKRINIMAS

27. Reguliuojama veikla turi būti organizuota ir vykdoma taip, kad su šia veikla susijusių fizikinių sistemų k_eff esant normalaus reguliuojamos veiklos vykdymo sąlygoms ir įvykus radiologiniams incidentams bei avarijoms, įrenginių gedimams ir žmogaus klaidoms, kitiems įvykiams nei kritiškumo incidentai ir kritiškumo avarijos, kurios analizuojamos atliekant kritiškumo saugos analizę, būtų ne didesnis nei 0,95, įskaičius paklaidas ir neapibrėžtumus.

28. Reguliuojama veikla turi būti vykdoma užtikrinant atitiktį dvigubos atsargos principui.

29. Kritiškumo incidentams ir kritiškumo avarijoms išvengti vykdant reguliuojamą veiklą turi būti numatytos techninės ir (ar) organizacinės prevencinės priemonės.

30. Fizikinės sistemos ikikritinė būsena turi būti užtikrinama šiomis priemonėmis (viena arba jų derinių):

30.1. apribojant daliųjų medžiagų masę fizikinėje sistemoje;

30.2. nustatant daliųjų medžiagų izotopinės sudėties (sodrinimo) apribojimus;

30.3. nustatant fizikinės sistemos ir (ar) jos struktūrinių elementų geometrines charakteristikas;

30.4. panaudojant neutronų sugėriklius;

30.5. vengiant neutronų lėtiklio;

30.6. vengiant neutronų reflektoriaus.

31. Siekiant, kad būtų užtikrinta fizikinės sistemos ikikritinė būsena, prioritetas turi būti skirtas Reikalavimų 30.1 ir 30.2 papunkčiuose nurodytoms priemonėms. Jei šių priemonių įgyvendinti neįmanoma ar netikslinga, prioritetas turi būti skiriamas Reikalavimų 30.3 papunktyje nurodytai priemonei.

32. Reguliuojamos veiklos kritiškumo saugos užtikrinimas turi būti patvirtintas atliekant kritiškumo saugos analizę, kuri reglamentuota Reikalavimų IX skyriuje.

VIII SKYRIUS

BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI ĮRENGINIAMS, NAUDOJAMIEMS VYKDANT REGULIUOJAMĄ VEIKLĄ AR SUSIJUSIEMS SU ŠIA VEIKLA

PIRMASIS SKIRSNIS

KRITIŠKUMO SAUGOS REIKALAVIMAI ĮRENGINIAMS, NAUDOJAMIEMS VYKDANT REGULIUOJAMĄ VEIKLĄ AR SUSIJUSIEMS SU ŠIA VEIKLA

33. Projektuojant ar įsigyjant įrenginius, jų dalis, naudojamus vykdant procesus su daliosiomis medžiagomis, projektuojant šių įrenginių išdėstymą, turi būti siekiama:

33.1. pirmenybę teikti kritiškumo saugos atžvilgiu saugiems įrenginiams;

33.2. uždrausti ar apriboti žmonių buvimą vietose, kur gali įvykti savapalaikė grandininė branduolių dalijimosi reakcija ir kur jie šios reakcijos metu gali būti paveikti jonizuojančiosios spinduliuotės.

34. Siekiant kritiškumo saugos tikslų normalaus reguliuojamos veiklos vykdymo metu ir nukrypus nuo normalaus jos vykdymo, kritiškumo saugos atžvilgiu pavojingi įrenginiai (toliau –pavojingi įrenginiai) turi būti projektuojami ir eksploatuojami taikant pakopinės apsaugos principą.

35. Numačius naudoti pavojingus įrenginius prioritetas turi būti skirtas tokiems įrenginiams, kurie atitinka saugaus gedimo principą.

36. Reguliuojama veikla su pavojingais įrenginiais gali būti vykdoma tik užtikrinant atitiktį kritiškumo saugos parametrų ribinėms vertėms, pagrįstoms atliekant kritiškumo saugos analizę.

37. Kritiškumo saugos parametrai pavojinguose įrenginiuose turi būti išlaikomi nustatytose ribose įgyvendinant šias priemones:

37.1. pasyvias priemones;

37.2. automatiškai aktyvuojamas technines kritiškumo saugos priemones, įskaitant neteisingų žmogaus veiksmų blokavimo įrangą;

37.3. organizacijos vadybos sistemos dokumentuose nustatytas priemones (pavyzdžiui, aktyvių techninių kritiškumo saugos priemonių aktyvavimas rankiniu būdu vadovaujantis matavimo prietaisų parodymais ar garsiniais ar vaizdiniais signalais).

38. Reikalavimų 37.1–37.3 papunkčiuose nurodytos priemonės yra pateiktos nuo aukštesnio iki žemesnio prioriteto tvarka. Jei ikikritinė būsena negali būti užtikrinama įgyvendinant aukštesnio prioriteto priemones, turi būti taikomos paskesnės priemonės.

39. Jei kritiškumo incidentui ar kritiškumo avarijai išvengti reikalingi skubūs ir (arba) patikimai vykdytini atsakomieji veiksmai ir atsižvelgiant į žmogaus gebėjimus ir galimybes tokių veiksmų atlikti rankiniu būdu neįmanoma, įrenginiuose turi būti numatytas automatinis techninių kritiškumo saugos priemonių įjungimas. Kitais atvejais automatinis įjungimas gali būti nenumatytas, tačiau šiuo atveju vadybos sistemos dokumentuose turi būti nustatytas atsakomųjų veiksmų vykdymas atsižvelgiant į tai, kiek daugiausia laiko gali praeiti nuo įvykio, galinčio nulemti kritiškumo incidentą ar kritiškumo avariją, pradžios iki šio įvykio fakto nustatymo, ir nuo šio įvykio nustatymo iki atsakomųjų veiksmų įvykdymo, atsižvelgiant į žmogaus gebėjimus, tokio įvykio nulemtas darbo aplinkos sąlygas ir į galimus neteisingus darbuotojų veiksmus dėl galimo klaidingo situacijos įvertinimo.

40. Kritiškumo saugą pavojinguose įrenginiuose užtikrinant automatinėmis techninėmis kritiškumo saugos priemonėmis turi būti taikomas rezervavimo principas ir rezervavimas organizacinėmis priemonėmis.

41. Techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis kontroliuojant su įrenginiu susijusios fizikinės sistemos k_eff, turi būti įskaitomos matavimo prietaisų ir kontrolės metodikos nulemtos paklaidos.

42. Turi būti užkirsta galimybė į įrenginius ar šalia jų patekti neutronų lėtikliui ir (ar) neutronų reflektoriui, galintiems turėti įtakos su įrenginiu susijusios fizikinės sistemos k_eff.

43. Turi būti siekiama, kad reguliuojama veikla būtų vykdoma su tokiais įrenginiais, kuriuose negalėtų susiformuoti daliųjų medžiagų sankaupos, įskaitant sankaupas, nulemtas cheminių reiškinių (pavyzdžiui, nusėdimo), kurios galėtų nulemti kritiškumo incidentus ar kritiškumo avarijas. Jei yra galimybė daliosioms medžiagoms sudaryti tokias sankaupas, turi būti numatytos techninės ir (ar) organizacinės priemonės joms aptikti įrenginyje ir turi būti numatyti veiksmai ir priemonės, kurių turi būti imtasi siekiant išvengti kritiškumo avarijos ar incidento, jei tokios sankaupos būtų aptiktos.

44. Turi būti siekiama, kad reguliuojama veikla būtų vykdoma su tokiais įrenginiais, iš kurių daliosios medžiagos negalėtų patekti į aplinką, kurioje jų susikaupimas galėtų nulemti kritiškumo incidentus ar kritiškumo avarijas. Jei yra galimybė daliosioms medžiagoms pasklisti už įrenginio ribų, turi būti numatytos techninės ir (ar) organizacinės priemonės aptikti šias sankaupas už įrenginio ribų ir numatyti korekciniai veiksmai ir priemonės, kurių turi būti imtasi siekiant išvengti kritiškumo avarijos ar incidento, jei tokios sankaupos būtų aptiktos.

45. Vidutinių ir didelių kiekių turėtojai prieš įrengdami priešgaisrinės saugos technines priemones reguliuojamos veiklos vykdymo vietoje ir nustatydami priešgaisrinės saugos organizacines priemones turi įvertinti šių priemonių įtaką kritiškumo saugai. Priešgaisrinės saugos priemones, kurių naudojimas ar klaidingas suveikimas padidintų kritiškumo incidentų ar kritiškumo avarijų tikimybę, naudoti draudžiama.

ANTRASIS SKIRSNIS

KITI BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI ĮRENGINIAMS, NAUDOJAMIEMS VYKDANT REGULIUOJAMĄ VEIKLĄ AR SUSIJUSIEMS SU ŠIA VEIKLA

46. Įrenginiuose, kuriuose gali kauptis dujos (pavyzdžiui, daliųjų medžiagų konteineriuose), turi būti numatyta automatinė slėgio sumažinimo sistema. Turi būti numatytas toks slėgio sumažinimo sistemos ventiliavimas, kad į aplinką nepatektų radionuklidai ar nuodingosios medžiagos.

47. Įrenginiai, kuriuose gali susidaryti sprogus dujų mišinys, turi būti ventiliuojami taip, kad toks mišinys nesusidarytų.

48. Jei vykdant reguliuojamą veiklą naudojamas ar susidaro toks radioaktyviųjų medžiagų kiekis, kad dėl šilumos išsiskyrimo gali suirti radionuklidus sulaikantys fiziniai barjerai ar radionuklidai gali patekti į aplinką, turi būti numatytas šių medžiagų aušinimas.

IX SKYRIUS

KRITIŠKUMO SAUGOS ANALIZĖ

49. Mažų kiekių turėtojams reguliuojamos veiklos kritiškumo saugos analizės atlikti neprivaloma. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 6 punkte nurodytų licencijų turėtojams reguliuojamos veiklos kritiškumo saugos analizę atlikti privaloma tik esant Reikalavimų 9.14 papunktyje nurodyto teisės akto 5.3 papunktyje nurodytu atveju.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

PIRMASIS SKIRSNIS

KRITIŠKUMO SAUGOS ANALIZĖS TIKSLAI

50. Kritiškumo saugos analizės metu turi būti:

50.1. nustatyti galimi kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų scenarijai;

50.2. nustatytas fizikinės sistemos k_eff esant normaliam reguliuojamos veiklos vykdymui ir įvykus kritiškumo incidentams;

50.3. nustatytos ir pagrįstos kritiškumo saugos parametrų atsargos iki kritinių kritiškumo saugos parametrų verčių esant normaliam reguliuojamos veiklos vykdymui ir įvykus kritiškumo incidentams ir pagrįstos veiklos vykdymo ribos ir sąlygos;

50.4. nustatytos sąlygos, kurioms esant gali įvykti kritiškumo avarijos, ir nustatytas jų pobūdis bei eiga;

50.5. pademonstruota, kad įdiegtos visos priemonės, skirtos užtikrinti, kad kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų tikimybės yra kiek įmanoma mažos;

50.6. pagrįstos ikikritinę būseną užtikrinančios priemonės ir parodyta, kad šios priemonės visada išlieka veiksmingos vykdant reguliuojamą veiklą, įskaitant ikikritinę būseną užtikrinančių techninių priemonių savybių pokyčius dėl senėjimo;

50.7. nustatytas ir pagrįstas kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų prevencijos techninių ir organizacinių priemonių veiksmingumas.

ANTRASIS SKIRSNIS

GALIMŲ KRITIŠKUMO INCIDENTŲ IR KRITIŠKUMO AVARIJŲ SCENARIJŲ NUSTATYMAS

Galimų kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų scenarijų nustatymas Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1–5 ir 7 punktuose nurodytų licencijų atvejais

51. Galimi kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų scenarijai turi būti nustatyti įvertinus galimus įrenginių ir jų dalių gedimus, žmogaus klaidas, vidinius pavojus ir išorinius pavojus, kurie gali nulemti fizikinės sistemos k_eff padidėjimą:

51.1. dėl reguliuojamoje veikloje naudojamų medžiagų fizikinių ir (ar) cheminių savybių pokyčio, įskaitant izotopinės sudėties pokyčius ir daliųjų medžiagų koncentraciją;

51.2. dėl reguliuojamoje veikloje naudojamų įrenginių ir laboratorinių priemonių geometrijos pasikeitimų (pavyzdžiui, tirpalas su daliosiomis medžiagomis nutekės į nepalankios formos (didinančios k_eff) talpą);

51.3. dėl neutronų lėtiklio savybių pasikeitimo;

51.4. dėl neutronų sugėriklio savybių pasikeitimo (pavyzdžiui, neutronų sugėriklio geometrinio poslinkio, pernašos, izotopinės sudėties pokyčių);

51.5. dėl neutronų reflektoriaus savybių pasikeitimo.

52. Nustatant galimus kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų scenarijus turi būti naudojama tokios pačios ar panašios reguliuojamos veiklos vykdymo patirtis.

53. Visi Reikalavimų 51 punkte nurodyti įvykiai turi būti nustatyti atliekant:

53.1. reguliuojamoje veikloje naudojamų įrenginių galimų gedimų įvertinimą;

53.2. žmogaus klaidų (pavyzdžiui, valdant įrenginius, atliekant procedūrų aprašuose nustatytus veiksmus), galinčių įvykti vykdant reguliuojamą veiklą, įvertinimą;

53.3. vidinių ir išorinių pavojų įvertinimą;

53.4. galimų dviejų arba daugiau nei dviejų vienalaikių įrenginių gedimų, atsirandančių dėl to paties pavienio įvykio arba priežasties įvertinimą, kartu vertinant galimas žmogaus klaidas.

54. Daliųjų medžiagų išsiliejimas, ir daliųjų medžiagų perkėlimo (transportavimo) klaidos ir jų padariniai turi būti įvertinti kaip potencialūs įvykiai, galintys sukelti kritiškumo incidentus ir kritiškumo avarijas.

55. Nustatant galimus kritiškumo incidentus ir kritiškumo avarijas, turi būti įvertinti šie vidiniai pavojai:

55.1. vidiniai gaisrai, jų gesinimas;

55.2. vidiniai sprogimai;

55.3. vidiniai užtvindymai;

55.4. vidiniai lekiantys objektai;

55.5. konstrukcijų griūtis;

55.6. krentantys daiktai;

55.7. skysčių ir dujų nuotėkiai;

55.8. elektromagnetiniai trikdžiai.

56. Nustatant galimus kritiškumo incidentus ir kritiškumo avarijas, turi būti įvertinti šie išoriniai pavojai:

56.1. seisminiai įvykiai ir kiti geologiniai reiškiniai;

56.2. meteorologiniai reiškiniai;

56.3. išorinis užtvindymas (pavyzdžiui, potvyniai, užtvindymas dėl ekstremalių kritulių);

56.4. išoriniai gaisrai;

56.5. sprogimai, įvykę dėl aplinkinių civilinių objektų veiklos;

56.6. transporto priemonių avarijos.

57. Vertinimai, nurodyti Reikalavimų 53–56 punktuose, gali būti atlikti ekspertiniu būdu. Jei atlikus vertinimą ekspertiniu būdu nenustatyta objektyvių įrodymų, kad atitinkamas pavojus nenulems k_eff padidėjimo, jo poveikis turi būti išnagrinėtas deterministiniais metodais (pavyzdžiui, atliekant struktūrinę analizę), o papildomai gali būti taikomi tikimybiniai metodai.

58. Įrenginių ir jų dalių gedimai, žmogaus klaidos, vidiniai ir išoriniai pavojai, kurių dažnis mažesnis nei 1 įvykis per 10000000 metų, gali būti nevertinami.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

Galimų kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų scenarijų nustatymas Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos licencijos atveju

58¹. Galimi kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų scenarijai turi būti nustatyti įvertinus galimus daliųjų medžiagų vežimui naudojamų įrenginių ir jų dalių gedimus, žmogaus klaidas, transporto avarijas ar ekstremalias vežimo sąlygas, kurie gali nulemti fizikinės sistemos k_eff padidėjimą, vadovaujantis Reikalavimų 9.12 papunktyje nurodyto teisės akto 6.4.11.1 poskirsniu arba Reikalavimų 9.13 papunktyje nurodyto teisės akto 6.4.11.1 poskirsniu, priklausomai nuo to, kaip atliekamas vežimas.

Papildyta poskirsniu:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

TREČIASIS SKIRSNIS

FIZIKINĖS SISTEMOS k_eff VERTINIMAS

59. Fizikinės sistemos k_eff vertinimas turi būti atliktas normalaus reguliuojamos veiklos vykdymo sąlygoms, įskaitant tarpinius technologinius procesus (pavyzdžiui, daliųjų medžiagų perkėlimą iš vieno įrenginio į kitą) ir įvykus įvykiams, nustatytiems vadovaujantis IX skyriaus antruoju skirsniu.

60. Kritiškumo saugos analizė turi būti atlikta naudojant verifikuotą ir validuotą metodiką.

61. Kritiškumo saugos analizė turi būti atliekama darant konservatyvias prielaidas dėl:

61.1. daliųjų medžiagų izotopinės sudėties ir koncentracijos;

61.2. fizikinėje sistemoje esančių neutronų lėtiklių savybių;

61.3. fizikinėje sistemoje esančių neutronų sugėriklio savybių;

61.4. neutronų reflektoriaus savybių.

62. Atliekant normalaus reguliuojamos veiklos vykdymo sąlygų kritiškumo saugos analizę turi būti analizuojamos fizikinės sistemos būsenos, kurių k_eff yra didžiausias. Tam fizikinėje sistemoje esančių medžiagų būsenos, cheminės ir izotopinės sudėtys turi būti parinktos taip, kad užtikrintų didžiausią k_eff ir kartu atitiktų reguliuojamos veiklos tikslus ir reguliuojamos veiklos naudojamų įrenginių ir medžiagų specifikacijas.

63. Atliekant kritiškumo saugos analizę neutronų sugėrikliai, kuriuos galima pašalinti, negali būti laikomi pasyviomis kritiškumo saugos priemonėmis.

64. Atliekant nenaudoto branduolinio kuro kritiškumo saugos analizę turi būti laikoma, kad visas branduolinis kuras, įskaitant paklaidas, yra didžiausio įsodrinimo, kuris yra nurodytas gamintojo dokumentacijoje, be išdegančių neutronų sugėriklių.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

64¹. Atliekant panaudoto branduolinio kuro kritiškumo saugos analizę turi būti laikoma, kad visas branduolinis kuras, įskaitant paklaidas, yra vertinamas esantis panaudotas branduolinis kuras tokio išdegimo ir įsodrinimo, kuris atitiktų didžiausio k_eff sąlygas. Lengvojo vandens branduolinio reaktoriaus panaudoto branduolinio kuro atveju laikoma, kad didžiausio k_eff sąlygas atitinka nulinio išdegimo branduolinis kuras, tai yra kritiškumo saugos analizė atliekama vadovaujantis Reikalavimų 64 punktu. Įskaityti daliųjų medžiagų ir (ar) išdegančio neutronų sugėriklio kiekio sumažėjimą ar neutronų sugėrimo suintensyvėjimą dėl branduolinio kuro išdegimo atliekant kritiškumo saugos analizę galima tik pateikus duomenis apie branduolinio kuro išdegimo vertinimo metodo validavimą panaudojant eksperimentinius duomenis.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

65. Jei reguliuojamos veiklos kritiškumo sauga grindžiama kitų tyrimų duomenimis, turi būti parodytas šių duomenų pritaikomumas.

66. Atliekant kritiškumo saugos analizę turi būti įvertinami k_eff pokyčiai dėl temperatūros.

67. Atliekant kritiškumo saugos analizę turi būti įvertintos paklaidos ir neapibrėžtumai.

68. Visos prielaidos naudojamos kritiškumo saugos analizėje, kurios gali turėti įtakos šios analizės rezultatams, turi būti pagrindžiamos.

69. Atliekant fizikinės sistemos k_eff skaičiavimus kompiuterine programa turi būti užtikrinama įvesties duomenų ir skaičiavimų rezultatų kokybės kontrolė (pavyzdžiui, turi būti parodyta, kad Monte Carlo skaičiavimų rezultatai konvergavo).

70. Pagrindžiant veiklos vykdymo ribas ir sąlygas turi būti atsižvelgta į žmogaus gebėjimus ir (ar) įrenginių galimybes atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengta kritiškumo incidento ir kritiškumo avarijos.

71. Vadovaujantis Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 30 straipsnio 3 dalimi atlikdami nepriklausomą branduolinės saugos analizės ir pagrindimo rezultatų patikrinimą, didelių kiekių turėtojai ir Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos licencijos turėtojai turi atlikti nepriklausomą fizikinės sistemos k_eff vertinimą panaudojant skirtingą kritiškumo saugos analizės metodiką (pavyzdžiui, skirtingą programinę įrangą ir branduolinių duomenų (angl. nuclear data) bibliotekas), nei kad buvo naudota atliekant reguliuojamos veiklos kritiškumo saugos analizę.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KRITIŠKUMO SAUGOS ANALIZĖS DOKUMENTAVIMAS

72. Kritiškumo saugos analizė turi būti dokumentuota taip, kad būtų galima atlikti nepriklausomą jos vertinimą. Dokumentuojant kritiškumo saugos analizę turi būti pateikta:

72.1. įvadas, kuriame turi būti pateikta trumpa informacija apie ūkio subjekto veiklą, dėl kurios yra vykdoma kritiškumo saugos analizė;

72.2. dokumentai ir priimtinumo kriterijai, naudojami analizėje:

72.2.1. teisės aktų, kurie reglamentuoja kritiškumo saugą, sąrašas;

72.2.2. standartų ir praktikos nuostatų, kuriuos organizacija planuoja taikyti kritiškumo saugos srityje, sąrašas;

72.2.3. priimtinumo kriterijai, kritiškumo saugos užtikrinimo principai ir kiti reikalavimai, kuriuos organizacija taiko siekdama pademonstruoti planuojamos reguliuojamos veiklos priimtinumą ir kurių nenustato Reikalavimų 72.2.1 ir 72.2.2 papunkčiuose nurodyti dokumentai;

72.2.4. dokumentai, kuriuose pateikiama informacija ar aprašomi moksliniai-tiriamieji darbai, kuriais grindžiama reguliuojamos veiklos kritiškumo sauga, jei kritiškumo sauga grindžiama kitų tyrimų duomenimis;

72.2.5. dokumentai, kuriuose aprašomi moksliniai-tiriamieji darbai, kuriais grindžiamas kritiškumo saugos analizės metodo verifikavimas ir validavimas, jei kritiškumo saugos analizės metodas verifikuojamas ir validuojamas panaudojant kitų tyrimų duomenis;

72.3. įvesties duomenys, įskaitant reguliuojamoje veikloje naudojamų medžiagų ir medžiagų, iš kurių sudaryti įrenginiai ir (ar) laboratorinės priemonės, naudojami vykdyti reguliuojamą veiklą, cheminė ir izotopinė sudėtis, fizinė būsena;

72.4. reguliuojamos veiklos vykdymo atitikimo dvigubos atsargos principui ir kitiems Reikalavimuose nurodytiems kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų prevencijos principams, aprašymas, kurio tikslas – pademonstruoti, jog įdiegtos visos priemonės siekiant užtikrinti, kad kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų tikimybės yra kiek įmanoma mažos;

72.5. galimų kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų scenarijų nustatymo metodika;

72.6. normalaus reguliuojamos veiklos vykdymo sąlygų, kurių kritiškumo sauga turi būti išnagrinėta, sąrašas;

72.7. galimų kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų aprašymas ir sąrašas;

72.8. jei kritiškumo saugos analizė atliekama atliekant skaičiavimus kompiuterinėmis programomis:

72.8.1. branduolinių duomenų bibliotekų aprašymas;

72.8.2. fizikinės sistemos (modelio) aprašymas;

72.8.3. kritiškumo saugos analizės metodo, įskaitant analizei naudotas kompiuterines programas, aprašymas. Taip pat turi būti nurodyta, kokia buvo naudojama programinė ir aparatinė įranga, operacinė sistema;

72.8.4. duomenys apie kritiškumo saugos analizės metodo, įskaitant analizei naudotas kompiuterines programas, verifikavimą ir validavimą;

72.9. jei kritiškumo saugos analizė atliekama vadovaujantis kitų tyrimų duomenimis (pavyzdžiui, moksliniais straipsniais, žinynais), kritiškumo saugos analizės metodo pritaikomumo pagrindimas;

72.10. galimų kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų padarinių vertinimas;

72.11. duomenys apie kokybės užtikrinimą atliekant kritiškumo saugos analizę;

72.12. kritiškumo saugos analizės rezultatai;

72.13. išvados dėl reguliuojamos veiklos kritiškumo saugos atitikties Reikalavimų 72.2 papunktyje nurodytų dokumentų nuostatoms ir priimtinumo kriterijams.

73. Kritiškumo saugos analizė dokumentuojama:

73.1. branduolinės energetikos objekto saugos analizės ataskaitoje, jei organizacija yra Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos licencijos turėtojas ar pareiškėjas jai gauti;

73.2. veiklos saugos pagrindimo ataskaitoje, jei organizacija yra Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose nurodytos licencijos turėtojas ar pareiškėjas jai gauti;

73.3. veiklos saugos pagrindimo ataskaitoje, jei organizacija yra Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos licencijos turėtojas ar pareiškėjas jai gauti, vadovaujantis Reikalavimų 9.14 papunktyje nurodytu teisės aktu.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

PENKTASIS SKIRSNIS

KRITIŠKUMO ANALIZĖS ATNAUJINIMAS

74. Kritiškumo saugos analizė turi būti atnaujinta atliekant reguliuojamos veiklos procesų ar reguliuojamoje veikloje naudojamų įrenginių, laboratorinių priemonių ar medžiagų pakeitimus. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose nurodytos licencijos atveju kritiškumo saugos analizė turi būti atnaujinta, jei vadovaujantis Reikalavimų 24 punktu įvertinus šiuos pakeitimus būtų nustatyta, kad reguliuojama veikla neatitinka galiojančios analizės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

75. Licencijos, nurodytos Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, turėtojas turi atlikti reguliuojamos veiklos kritiškumo saugos periodinę peržiūrą atlikdamas Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 32 straipsnio 7 dalyje nurodytą periodinę saugos analizę ir pagrindimą.

76. Licencijų, nurodytų Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose, turėtojai turi ne rečiau nei kas 10 metų peržiūrėti kritiškumo saugos analizę, pateiktą veiklos saugos pagrindimo ataskaitoje, ir, jei nustato reguliuojamos veiklos neatitikimų šiai analizei, įskaitant neatitikimus, kurie gali atsirasti ateityje, turi būti atnaujinta veiklos saugos pagrindimo ataskaita. Jei šis licencijos turėtojas peržiūrėjo kritiškumo saugos analizę, pateiktą veiklos saugos pagrindimo ataskaitoje, ir nenustatė poreikio atnaujinti kritiškumo saugos analizę, tokia peržiūra turi būti dokumentuota ir išvada, kad nėra reikalingas kritiškumo saugos analizės atnaujinimas, kartu su šią išvadą pagrindžiančia dokumentuota informacija turi būti suderinta su VATESI. VATESI viršininkas priima sprendimą dėl šios išvados priimtinumo vadovaudamasis Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais. Ši analizė laikoma priimtina, jei joje pateikta informacija atitinka teisės aktus, reglamentuojančius branduolinę ir radiacinę saugą, branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus ir faktines aplinkybes.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

X SKYRIUS

REGULIUOJAMOS VEIKLOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKLOS VYKDYMO RIBOS IR SĄLYGOS

77. Vidutinių ir didelių kiekių turėtojai, siekdami užtikrinti kritiškumo saugą, vadovaudamiesi įrenginių, naudojamų reguliuojamai veiklai vykdyti, projektais, šių įrenginių gamintojų dokumentais ir veiklos saugos pagrindimo ataskaita, turi nustatyti ir dokumentuoti veiklos vykdymo ribas ir sąlygas, kuriomis turi vadovautis nustatydami reguliuojamos veiklos vykdymo tvarką. Veiklos vykdymo ribos ir sąlygos nustatomos tiesiogiai vadovaujantis fizikinės sistemos k_eff ir (arba) nustatant ribines kritiškumo saugos parametrų vertes, užtikrinant atsargą iki jų kritinės vertės.

78. Kritiškumo saugos parametrai, naudojami apibrėžti veiklos vykdymo ribas ir sąlygas, turi būti parinkti atsižvelgiant į reguliuojamos veiklos pobūdį. Šie parametrai yra, pavyzdžiui:

78.1. fizikinės sistemos ir (ar) jos struktūrinių elementų geometrinės formos ir geometriniai dydžiai (pavyzdžiui, elementų, turinčių daliųjų medžiagų, išdėstymo gardelės forma ir matmenys);

78.2. daliųjų medžiagų masė;

78.3. daliųjų medžiagų koncentracija (pavyzdžiui, homogeniniame tirpale);

78.4. neutronų lėtiklio kiekis;

78.5. daliosios medžiagos izotopinė sudėtis;

78.6. daliosios medžiagos cheminė sudėtis;

78.7. daliosios medžiagos tankis;

78.8. neutronų reflektoriaus padėtis, geometrinės formos ir geometriniai dydžiai;

78.9. neutronų sugėriklio padėtis, geometrinės formos ir geometriniai dydžiai;

78.10. neutronų sugėriklio vientisumą apibūdinantys parametrai;

78.11. atstumas tarp atskirų talpų su daliosiomis medžiagomis.

ANTRASIS SKIRSNIS

REGULIUOJAMOS VEIKLOS VYKDYMO PROCEDŪROS

79. Reguliuojamos veiklos procedūros ir jų pakeitimai turi būti įdiegiami organizacijoje joje nustatyta tvarka parengiant procedūrų aprašus ar jų pakeitimus, juos verifikuojant ir validuojant, organizuojant darbuotojų ir kitų asmenų, kurie planuoja vykdyti reguliuojamą veiklą supažindinimą, instruktavimą, mokymus, pratybas.

80. Reguliuojama veikla turi būti vykdoma naudojantis organizacijoje patvirtintais procedūrų aprašais. Šie aprašai yra organizacijos vadybos sistemos dokumentų dalis.

81. Reikalavimų 79 punkte nurodyti procedūrų aprašai turi būti parengti vadovaujantis branduolinės saugos normatyviniais techniniais dokumentais, įrenginių, naudojamų vykdyti reguliuojamą veiklą, projektais, šių įrenginių gamintojų dokumentais, laboratorinių priemonių ir vykdant reguliuojamą veiklą naudojamų medžiagų specifikacijomis, veiklos saugos pagrindimo ataskaita ir veiklos vykdymo ribomis ir sąlygomis.

82. Procedūrų aprašai turi būti parengti taip, kad kvalifikuotas darbuotojas be tiesioginės priežiūros gebėtų atlikti jose nurodytus veiksmus.

83. Reikalavimų 79 punkte nurodytuose procedūrų aprašuose turi būti:

83.1. naudojamų daliųjų medžiagų aprašas, kuriame turi būti nurodytas daliųjų medžiagų kiekis, izotopinė sudėtis, fizikinės ir cheminės daliųjų medžiagų savybės;

83.2. vykdant reguliuojamą veiklą naudojamų daliųjų medžiagų, neutronų lėtiklių, neutronų reflektorių, laboratorinių medžiagų žymėjimo taisyklės;

83.3. patalpų, kuriose vykdoma reguliuojama veikla, žymėjimo taisyklės;

83.4. apibrėžtas ir aprašytas normalus reguliuojamos veiklos vykdymo procesas, įskaitant įrenginių, naudojamų vykdyti reguliuojamą veiklą, laboratorinių priemonių ir medžiagų naudojimo instrukcijas;

83.5. nurodytos sąsajos tarp procedūrų aprašų ir nurodyta, kuris procedūros aprašas turi būti taikomas ir kokiomis reguliuojamos veiklos vykdymo sąlygomis;

83.6.  aprašytos gairės reguliuojamos veiklos procesų triktims ir kritiškumo saugos priemonių gedimams aptikti ir atpažinti;

83.7. aprašyti veiksmai, kurie turi būti vykdomi nukrypus nuo normalaus reguliuojamos veiklos vykdymo sąlygų;

83.8. aprašyti veiksmai, kurie turi būti vykdomi įvykus kritiškumo įvykiams;

83.9. aprašyta, kokiomis priemonėmis ir veiksmais reguliuojamos veiklos vykdymas nedelsiant grąžinamas į žinomą saugią būseną, jei reguliuojamos veiklos vykdymo metu susidaro veiklos saugos pagrindimo ataskaitoje nenumatyta būsena;

83.10. aprašyta įrenginių ir priemonių, naudojamų reguliuojamai veiklai vykdyti, kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų prevencijai bei avarinei parengčiai tikrinimo tvarka ir šių patikrinimų rezultatų dokumentavimas.

84. Reikalavimų 79 punkte nurodyti procedūrų aprašai turi būti parengti vadovaujantis proporcingumo principu taip, kad būtų užtikrinta:

84.1. daliųjų medžiagų apskaita kritiškumo saugos užtikrinimo tikslais;

84.2. reguliuojamos veiklos vykdymo atitiktis dvigubos atsargos principui;

84.3. žmogaus klaidų vykdant reguliuojamą veiklą prevencija;

84.4. daliųjų medžiagų pasklidimo į vietas, nenumatytas vykdant reguliuojamą veiklą esant normalioms jos vykdymo sąlygoms, prevencija;

84.5. neteisingo daliųjų medžiagų perkėlimo, transportavimo ir saugojimo prevencija.

85. Reikalavimų 79 punkte nurodytuose procedūrų aprašuose turi būti numatytas reikalavimas apie nukrypimus nuo normalaus reguliuojamos veiklos vykdymo sąlygų pranešti atsakingam darbuotojui, nurodytam Reikalavimų 19 punkte, ir organizacijos vadovybei.

86. Reikalavimų 79 punkte nurodyti procedūrų aprašai turi būti verifikuoti ir validuoti organizacijos nustatyta tvarka. Procedūrų validavimas turi būti atliktas siekiant kiek įmanoma atitikti realias sąlygas, kurioms šios procedūros yra skirtos, tačiau nedarant reikšmingos neigiamos įtakos kritiškumo ir radiacinės saugos užtikrinimui (pavyzdžiui, analizuojant procedūrų aprašų projektus keliems darbuotojams, tikrinant procedūros aprašų tinkamumą panaudojant imitacines medžiagas, vykdant mokymus, įrenginių bandymus, pratybas, įvertinant reguliuojamos veiklos vykdymo patirtį).

87. Procedūrų aprašų pakeitimai turi būti patvirtinti organizacijoje ir verifikuoti bei validuoti Reikalavimų 86 punkto nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

KITOS REGULIUOJAMOS VEIKLOS VYKDYMO NUOSTATOS

88. Procesai su daliosiomis medžiagomis gali būti vykdomi tik naudojant įrenginius, nurodytus kritiškumo saugos analizės dokumentuose.

89. Vykdant procesus su daliosiomis medžiagomis gali būti naudojamos tik tokios laboratorinės priemonės ir medžiagos, kurios nurodytos kritiškumo saugos analizės dokumentuose, arba šių priemonių ir medžiagų specifikacijos negali prieštarauti informacijai, pateiktai kritiškumo saugos analizės dokumentuose.

90. Su kritiškumo saugos parametrų kontrole susiję matavimo prietaisai turi būti sukalibruoti, praėję patikrą ir periodiškai tikrinami (kalibruojami) organizacijos nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis šių prietaisų gamintojo dokumentacija.

91. Jei kritiškumo saugos kontrolei yra naudojamos kompiuterinės programos, jos turi būti verifikuotos ir validuotos, taip pat vykdant reguliuojamą veiklą turi būti periodiškai įsitikinama jų pateikiamų skaičiavimo rezultatų teisingumu. Skaičiavimo rezultatų teisingumo patikrinimo periodą turi nustatyti organizacija, vadovaudamasi prielaidomis dėl sąlygų, kada šie skaičiavimai gali duoti neteisingus rezultatus. Šių kompiuterinių programų pakeitimai turi būti verifikuoti ir validuoti.

92. Prieš perkeliant daliąsias medžiagas iš vieno įrenginio į kitą turi būti įsitikinta, kad toks perkėlimas atitinka veiklos vykdymo ribas ir sąlygas (pavyzdžiui, jei vykdant reguliuojamą veiklą numatyta perkelti daliąsias medžiagas iš įrenginio į tuščią konteinerį, turi būti įsitikinta, kad šiame konteineryje nėra daliųjų medžiagų ar neutronų lėtiklio).

93. Įėjimas į patalpas, kuriose vykdoma veikla su daliosiomis medžiagomis, turi būti ribojamas siekiant radiacinės saugos ir avarinės parengties tikslų.

94. Atlikus reguliuojamos veiklos procesų ir (ar) reguliuojamoje veikloje naudojamų įrenginių pakeitimus, tolesnis reguliuojamos veiklos vykdymas yra galimas tik organizacijos nustatyta tvarka (pavyzdžiu, atlikus bandymus) įsitikinus, kad reguliuojama veikla gali būti vykdoma siekiant jos tikslo, vadovaujantis reguliuojamoje veikloje naudojamų įrenginių projekto ir (ar) gamintojo dokumentais, nepažeidžiant branduolinės ir radiacinės saugos normatyvinių techninių dokumentų nuostatų ir atitinkant kritiškumo saugos analizę bei reguliuojamos veiklos vykdymo ribas ir sąlygas.

95. Organizacija periodiškai turi atlikti reguliuojamos veiklos vykdymo patikrinimus, įskaitant pasyvių priemonių patikrinimus, kurių metu turi būti parodoma, kad visi reguliuojamoje veikloje naudojami įrenginiai, laboratorinės priemonės ir medžiagos atitinka kritiškumo saugos analizę, o kritiškumo incidentų ir kritiškumo avarijų prevencijos priemonės yra veiksmingos. Patikrinimų periodiškumą turi nusistatyti organizacija, vadovaudamasi įrenginių, naudojamų reguliuojamos veiklos vykdymui, laboratorinių priemonių ir medžiagų gamintojų pateikta informacija ir reguliuojamos veiklos vykdymo patirtimi. Atliekant patikrinimus taip pat turi būti tikrinami įrenginių, laboratorinių priemonių ir medžiagų pokyčiai dėl senėjimo, įvertinama jų įtaka kritiškumo saugai (pavyzdžiui, ar pasenusios cheminės medžiagos negali nulemti neleistinų daliųjų medžiagų sankaupų dėl nusėdimo). Patikrinimų rezultatai turi būti organizacijos peržiūrėti ir, jei nustatyta neatitikčių teisės aktams, reglamentuojantiems reguliuojamą veiklą, branduolinės saugos normatyviniams techniniams dokumentams, įrenginių projekto dokumentams, reguliuojamos veiklos vykdymo riboms ir sąlygoms, laboratorinių priemonių ir medžiagų gamintojo dokumentams, kritiškumo saugos analizės dokumentams, vadybos sistemos dokumentams, turi būti taikomos koreguojamosios priemonės. Patikrinimai, jų rezultatai ir įgyvendintos koreguojamosios priemonės turi būti dokumentuojami.

XI SKYRIUS

KRITIŠKUMO ĮVYKIŲ APTIKIMO IR PREVENCIJOS SISTEMOS

96. Didelių kiekių turėtojai reguliuojamos veiklos vykdymo vietose turi įrengti kritiškumo įvykių aptikimo sistemą (toliau – KĮS). KĮS nėra privaloma nenaudoto urano branduolinio kuro saugyklose, jei jose su branduoliniu kuru atliekami tik su šio kuro saugojimu susiję veiksmai ir šio kuro įsodrinimas ne didesnis nei 5 procentai.

97. KĮS turi būti suprojektuota taip, kad įvykus mažiausiai reikšmingam kritiškumo įvykiui būtų generuojamas įspėjamasis garsinis signalas. Patalpose, kur yra ar gali būti toks triukšmo lygis, dėl kurio patalpose esantys asmenys gali neišgirsti garsinio signalo įspėjimo, turi būti pateikiamas ir įspėjamasis vaizdinis signalas. Mažiausiai reikšmingu kritiškumo įvykiu rekomenduojama laikyti tokį kritiškumo įvykį, kurio dviejų metrų atstumu nuo įvykio židinio per 60 sekundžių sugertoji dozė būtų lygį 0.2 Gy.

98. KĮS garso ir vaizdiniai įspėjamieji signalai turi būti generuojami taip, kad būtų įspėti visi asmenys, kurie turi būti evakuoti (pavyzdžiui, garsinis įspėjamasis signalas turi būti girdimas visose patalpose, iš kurių turi būti evakuoti asmenys).

99. KĮS generuojami garso ir vaizdiniai įspėjamieji signalai turi skirtis nuo kitų signalų, naudojamų valdant ekstremaliąsias situacijas (pavyzdžiui, gaisrus).

100. KĮS generuojami garso ir vaizdiniai įspėjamieji signalai turi būti tokie, kad galima būtų juos panaudoti vykdant avarinės parengties priemones.

101. Prie įėjimų į patalpas, kuriose gali įvykti kritiškumo įvykis, turi būti įrengti vaizdiniai įspėjamieji signalai (ženklai), kurie, suveikus KĮS, įspėtų apie kritiškumo įvykio faktą ir vietą.

102. Ant pastato, kuriame gali įvykti kritiškumo įvykis, turi būti įrengti vaizdiniai įspėjamieji signalai (ženklai), kurie, suveikus KĮS, įspėtų apie kritiškumo įvykio vietą.

103. KĮS turi būti suprojektuota taip, kad jos generuojamus įspėjamuosius signalus galima būtų išjungti tik rankiniu būdu.

104. Turi būti numatyta galimybė KĮS įspėjamuosius signalus aktyvuoti rankiniu būdu.

105. Kaip atskiros priemonės ar KĮS dalis turi būti numatytos priemonės evakuotose patalpose matuoti jonizuojančiosios spinduliuotės galią po KĮS suveikimo.

106. KĮS turi būti ne mažiau kaip du nepriklausomi jutikliai. Jutikliai patalpose turi būti išdėstyti siekiant išvengti jų ekranavimo (kliūčių tarp galimo įvykio židinio ir jutiklio).

107. KĮS jutikliai turi būti kalibruoti.

108. KĮS turi turėti atsarginį elektros energijos šaltinį, kuris turi užtikrinti KĮS veikimą praradus pagrindinį elektros energijos tiekimą.

109. KĮS turi būti seismiškai kvalifikuota.

110. KĮS turi būti suprojektuota taip, kad garso ir (ar) vaizdiniais signalais indikuotų, jei ši sistema neveikia.

111. Nenaudoto branduolinio kuro saugykloje turi būti įrengtos drenažo sistemos, kurios užtikrintų, kad saugyklos patalpa negali būti užlieta vandeniu, arba joje turi būti įrengta saugyklos užliejimo vandeniu aptikimo signalizacija bei numatytos organizacinės priemonės, kurios turi būti įgyvendinamos suveikus šiai signalizacijai.

112. KĮS ir nenaudoto branduolinio kuro saugyklos užliejimo vandeniu aptikimo signalizacijos veikimas turi būti periodiškai tikrinamas organizacijos nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis gamintojo dokumentacija.

113. Nenaudoto branduolinio kuro saugyklos drenažo sistemos, jei jos įrengtos kritiškumo įvykių prevencijos tikslais, turi būti periodiškai tikrinamos organizacijos nustatyta tvarka, vadovaujantis prielaidomis, kada šios sistemos gali neveikti.

XII SKYRIUS

REGULIUOJAMOS VEIKLOS PRADŽIA

114. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų licencijų turėtojų ir pareiškėjų atveju reguliuojama veikla pradedama branduolinės energetikos objekto pripažinimo tinkamu eksploatuoti programoje nurodyta tvarka.

115. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos licencijos turėtojų ir pareiškėjų atveju reguliuojama veikla pradedama atliekyno uždarymo plane nustatyta tvarka.

116. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos licencijos turėtojų ir pareiškėjų atveju organizacija, vadovaudamasi šiuo ir Reikalavimų 117–118 punktais, turi nusistatyti tvarką, kuria vadovaujantis būtų pradėta vykdyti reguliuojama veikla. Šios tvarkos tikslas – įsitikinti, kad reguliuojama veikla gali būti vykdoma siekiant jos tikslo, vadovaujantis reguliuojamoje veikloje naudojamų įrenginių projekto ir (ar) gamintojo dokumentais, nepažeidžiant branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų nuostatų ir atitinkant veiklos saugos pagrindimo ataskaitą bei reguliuojamos veiklos vykdymo ribas ir sąlygas.

117. Reikalavimų 116 punkte nurodyta tvarka turi apimti:

117.1. reguliuojamoje veikloje naudojamų įrenginių, įskaitant radiacinės kontrolės ir kritiškumo saugos parametrų matavimo priemones, patikrinimą;

117.2. reguliuojamos veiklos procesų verifikavimą (pavyzdžiui, veikloje naudojamų dokumentų patikrinimą, darbo vietų apžiūrą) ir validavimą (pavyzdžiui, bandymus be daliųjų medžiagų, su daliosiomis medžiagomis, pratybas, kontrolinius jonizuojančiosios spinduliuotės galios ir kritiškumo saugos parametrų matavimus);

117.3. avarinės parengties priemonių, įskaitant KĮS, susijusių su reguliuojama veikla, tinkamumo patikrinimą ir išbandymą.

118. Reguliuojamą veiklą galima pradėti vykdyti tik esant priimtiniems Reikalavimų 117.1–117.3 papunkčiuose nurodytų veiksmų įvykdymo rezultatams. Laikoma, kad šie rezultatai yra priimtini, kai įsitikinama, kad reguliuojama veikla gali būti vykdoma siekiant jos tikslo, vadovaujantis reguliuojamoje veikloje naudojamų įrenginių projekto ir (ar) gamintojo dokumentais, nepažeidžiant branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų nuostatų, atitinkant veiklos saugos pagrindimo ataskaitoje pateiktą informaciją ir reguliuojamos veiklos vykdymo ribas ir sąlygas.

119. Didelių kiekių turėtojas, jei jis yra Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos licencijos turėtojas, prieš pradėdamas vykdyti reguliuojamą veiklą turi suderinti Reikalavimų 116 punkte nurodytą tvarką aprašančius dokumentus su VATESI. VATESI viršininkas priima sprendimą dėl šių dokumentų priimtinumo vadovaudamasis Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais. Šie dokumentai laikomi priimtinais, jei juose pateikta informacija atitinka teisės aktus, reglamentuojančius branduolinę ir radiacinę saugą, branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus ir objektyvius duomenis (faktus), susijusius su reguliuojama veikla.

XIII SKYRIUS

AVARINĖ PARENGTIS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

120. Organizacija turi parengti technines ir organizacines avarinės parengties priemones bei avarinės parengties dokumentus, atitinkančius Reikalavimų 9.10 papunktyje nurodyto teisės akto nuostatas, reglamentuojančias pasirengimą avarinėms apšvitos situacijoms, ir šio skyriaus nuostatas, skirtas avarinėms situacijoms, susijusioms su reguliuojama veikla, valdyti ir likviduoti.

121. Avarinės parengties priemonių naudojimas turi būti dokumentuotas organizacijos vadovybės nustatyta tvarka.

122. Techninių ir organizacinių avarinės parengties priemonių, įskaitant evakuacijos kelius, jų žymėjimą, tinkamumas turi būti tikrinamas organizacijos vadybos sistemos dokumentuose nurodytu periodiškumu, įskaitant tikrinimą pratybų metu, organizacijos vadovybės nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

AVARINĖS PARENGTIES KATEGORIJA

123. Organizacija, vykdydama kitą reguliuojamą veiklą nei panaudoto branduolinio kuro saugojimas, turi nustatyti šios veiklos avarinės parengties kategoriją vadovaudamasi šiais kriterijais:

123.1. reguliuojama veikla priskiriama II avarinės parengties kategorijai, jei atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

123.1.1. vykdant reguliuojamą veiklą gali įvykti savapalaikė grandininė branduolių dalijimosi reakcija, ir atstumas nuo kritiškumo įvykio židinio iki organizacijos kontroliuojamos teritorijos ribos yra mažesnis nei 0,5 kilometro;

123.1.2. reguliuojamoje veikloje naudojamų radionuklidų kiekis, radionuklidų fizinė ir cheminė būsena ir (ar) vykdant reguliuojamą veiklą generuojama energija nulemia tai, kad kritiškumo avarijos ar radiologinio incidento ar radiologinės avarijos atveju gali tekti imtis skubių apsaugomųjų veiksmų už organizacijos kontroliuojamos teritorijos ribų;

123.1.3. vykdant reguliuojamą veiklą naudojami tokie radionuklidai, kad A/D₂ santykis, apskaičiuotas vadovaujantis Reikalavimų 9.11 papunktyje nurodytu teisės aktu, yra ≥100, darant prielaidą, kad kritiškumo avarijos ar radiologinio incidento ar radiologinės avarijos atveju į aplinką bus išmesta 10 procentų reguliuojamoje veikloje naudojamo radionuklidų kiekio;

123.2. reguliuojama veikla priskiriama III avarinės parengties kategorijai, jei atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

123.2.1. vykdant reguliuojamą veiklą gali įvykti savapalaikė grandininė branduolių dalijimosi reakcija, ir atstumas nuo kritiškumo įvykio židinio iki organizacijos kontroliuojamos teritorijos ribos yra didesnis nei 0,5 kilometro;

123.2.2. vykdant reguliuojamą veiklą sutrikus jonizuojančiosios spinduliuotės slopinimui gali būti nulemta didesnė nei 100 mGy/val. išorinės apšvitos dozės galia 1 m atstumu nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio;

123.2.3. reguliuojamoje veikloje naudojamų radionuklidų kiekis, radionuklidų fizinė ir cheminė būsena ir (ar) vykdant reguliuojamą veiklą generuojama energija nulemia tai, kad kritiškumo avarijos ar radiologinio incidento ar radiologinės avarijos atveju gali tekti imtis skubių apsaugomųjų veiksmų organizacijos kontroliuojamoje teritorijoje;

123.2.4. vykdant reguliuojamą veiklą naudojami tokie radionuklidai, kad A/D₂ santykis, apskaičiuotas vadovaujantis Reikalavimų 9.11 papunktyje nurodytu teisės aktu, yra ≥0,01, darant prielaidą, kad kritiškumo avarijos ar radiologinio incidento ar radiologinės avarijos atveju į aplinką bus išmesta 10 procentų reguliuojamoje veikloje naudojamo radionuklidų kiekio.

124. Jei organizacijos vykdoma reguliuojama veikla neatitinka Reikalavimų 123 punkto nuostatų, ši veikla avarinės parengties kategorijoms nepriskiriama.

TREČIASIS SKIRSNIS

AVARINĖ PARENGTIS DĖL KRITIŠKUMO ĮVYKIŲ

125. Mažų ir vidutinių kiekių turėtojams šiame skirsnyje nurodytų avarinės parengties priemonių nustatyti ir įdiegti neprivaloma.

126. Organizacija turi parengti tokias technines ir organizacines avarinės parengties priemones, kad vykdant reguliuojamą veiklą įvykus kritiškumo avarijai šias priemones pritaikius organizacijos teritorijoje ir už jos ribų esantys žmonės negautų apšvitos dozių, kurios galėtų nulemti sunkius nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius ir kiek praktiškai yra įmanoma mažintų galimų atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių atsiradimą.

127. Avarinės parengties priemonės turi būti parengtos taip, kad asmenys, gavę įspėjimą apie kritiškumo įvykį, kuo greičiau pasišalintų iš vietų, kur galimas šio įvykio nulemtos jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis.

128. Rengiant avarinės parengties priemones turi būti numatytas KĮS generuojamų garso ir vaizdinių signalų panaudojimas įvykus kritiškumo įvykiui.

129. Evakuacijos maršrutai, kuriais turi būti pasinaudota įvykus kritiškumo įvykiui, turi būti žymimi taip, kad besievakuojančius asmenis nukreiptų tolyn nuo kritiškumo įvykio židinio.

130. Organizacija turi turėti išteklius, priemones ir planus likviduoti kritiškumo avarijų padarinius.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

AVARINĖS PARENGTIES DOKUMENTAI

131. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų licencijų turėtojai avarinės parengties priemones, naudojamas įvykus kritiškumo įvykiui vykdant reguliuojamą veiklą, turi nurodyti avarinės parengties planuose, rengiamuose vadovaujantis Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 38 straipsnio 5 dalimi ir ją įgyvendinančiais teisės aktais.

132. Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos licencijos turėtojai, avarinės parengties priemones, susijusias su reguliuojama veikla įvykus kritiškumo avarijai, turi nurodyti veiksmų, kurių reikia imtis įvykus neįprastajam įvykiui, apraše.

XIV SKYRIUS

VEIKLOS SAUGOS PAGRINDIMO ATASKAITOS RENGIMAS

133. Šis Reikalavimų skyrius reglamentuoja veiklos saugos pagrindimo ataskaitos, nurodytos Branduolinės saugos įstatymo 33 straipsnyje, parengimą siekiant gauti Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą licenciją (toliau – saugos pagrindimo ataskaita).

134. Saugos pagrindimo ataskaitos turinį turi sudaryti šie skyriai:

134.1. „Įvadas“;

134.2. „Normos ir reikalavimai“;

134.3. „Veiklos apibūdinimas“;

134.4. „Veiklai naudojami įrenginiai, laboratorinės priemonės ir medžiagos“;

134.5. „Vidiniai ir išoriniai pavojai“;

134.6. „Avarijų ir incidentų sąrašas“;

134.7. „Kritiškumo saugos analizė“;

134.8. „Radiacinės saugos užtikrinimas“;

134.9. „Avarinė parengtis“;

134.10. „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“;

134.11. „Veiklos nutraukimas“;

134.12. „Santrauka ir išvados“;

134.13. „Nuorodos“.

135. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Įvadas“ turi būti pateikta ši informacija:

135.1. planuojamos vykdyti reguliuojamos veiklos tikslas;

135.2. informacija apie organizaciją, įskaitant jos rekvizitus;

135.3. organizacijos tipas pagal Reikalavimų IV skyrių;

135.4. saugos pagrindimo tikslas.

136. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Normos ir reikalavimai“ turi būti pateikti norminiai dokumentai ir norminiai reikalavimai, taikomi siekiant:

136.1. užtikrinti veiklos branduolinę ir radiacinę saugą, avarinės parengtį;

136.2. pademonstruoti tinkamą radioaktyviųjų atliekų, susidarysiančių vykdant veiklą, sutvarkymą;

136.3. pademonstruoti galimybę tinkamai nutraukti veiklos vykdymą.

137. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Normos ir reikalavimai“ turi būti pateikta ši informacija:

137.1. teisės aktų, kurie reglamentuoja šios saugos pagrindimo ataskaitos parengimą ir nustato branduolinės saugos, radiacinės saugos, avarinės parengties reikalavimus vykdant reguliuojamą veiklą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą vykdant reguliuojamą veiklą, reguliuojamos veiklos nutraukimą, sąrašas;

137.2. standartai ir praktikos nuostatai, kuriuos organizacija planuoja taikyti, sąrašas;

137.3. priimtinumo kriterijai, saugos užtikrinimo principai ir kiti reikalavimai, kuriuos organizacija taikys siekdama pademonstruoti reguliuojamos veiklos priimtinumą, kurių nenustato Reikalavimų 137.1 ir 137.2 papunkčiuose nurodyti dokumentai.

138. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Veiklos apibūdinimas“ turi būti pateikta ši informacija:

138.1. trumpas reguliuojamos veiklos aprašymas ir apibūdinimas branduolinės ir radiacinės saugos bei avarinės parengties požiūriu. Mažų kiekių turėtojai, jei vadovaujantis Reikalavimų 49 punktu neatlieka kritiškumo saugos analizės, turi nurodyti, kad ši analizė nebūtina ir nurodyti tokios nuostatos pagrindą;

138.2. geografinės vietos, pastatų ir patalpų, kuriose bus vykdoma reguliuojama veikla, aprašymas;

138.3. reguliuojamos veiklos atitiktis pasitvirtinusiai praktikai, tai yra, reguliuojamai veiklai vykdyti naudojamų įrenginių ir reguliuojamos veiklos procesų atitiktis praktikai, kuri jau buvo naudojama analogiškoje srityje pagal analogišką paskirtį ir kurios naudojimas pasiteisino;

138.4. vykdant veiklą numatomų susidaryti radioaktyviųjų atliekų sudėtis, fizinė ir cheminė būsena, kiekis (bendras arba per laikotarpį).

139. Mažų kiekių turėtojų saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Veiklai naudojami įrenginiai, laboratorinės priemonės ir medžiagos“ turi būti pateikta ši informacija:

139.1. reguliuojamai veiklai planuojami naudoti įrenginiai, jų galimų veikimo trikčių, įskaitant žmogaus klaidas, įvertinimas, galimų trikčių pirminis vertinimas radiologinių padarinių požiūriu;

139.2. reguliuojamai veiklai planuojamų naudoti laboratorinių priemonių aprašymas, įskaitant jų apribojimus (pavyzdžiui, indų talpai);

139.3. reguliuojamai veiklai planuojamų naudoti naudojamų medžiagų (pavyzdžiui, tirpalų) vertinimas radionuklidų sklaidos ir pernašos požiūriu.

140. Vidutinių ir didelių kiekių turėtojų saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Veiklai naudojami įrenginiai, laboratorinės priemonės ir medžiagos“ turi būti pateikta ši informacija:

140.1. reguliuojamai veiklai planuojami naudoti įrenginiai, informacija apie jų konstrukciją, reikalinga fizikinės sistemos modeliui sudaryti, jų galimų veikimo trikčių, įskaitant žmogaus klaidas, įvertinimas, galimų trikčių pirminis vertinimas kritiškumo saugos ir radiologinių padarinių požiūriu;

140.2. reguliuojamai veiklai planuojamų naudoti laboratorinių priemonių aprašymas, įskaitant jų apribojimus (pavyzdžiui, indų talpai, formai), informacija apie jų konstrukciją, reikalinga fizikinės sistemos modeliui sudaryti;

140.3. reguliuojamai veiklai planuojamų naudoti medžiagų (pavyzdžiui, tirpalų) vertinimas radionuklidų sklaidos ir pernašos požiūriu, informacija, reikalinga fizikinės sistemos modeliui sudaryti (pavyzdžiui, cheminė sudėtis, tankis).

141. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Vidiniai ir išoriniai pavojai“ turi būti pateikta ši informacija:

141.1. vidinių pavojų (pavyzdžiui, gaisrų, daiktų kritimo, elektromagnetinio suderinamumo) vertinimas ir galimas poveikis įrenginiams, planuojamiems naudoti reguliuojamai veiklai, branduolinės ir radiacinės saugos bei avarinės parengties užtikrinimui;

141.2. išorinių pavojų (pavyzdžiui, meteorologinių reiškinių, seisminių įvykių) vertinimas ir galimas poveikis įrenginiams, planuojamiems naudoti veiklai, branduolinės ir radiacinės saugos bei avarinės parengties užtikrinimui.

142. Vidutinių ir didelių kiekių turėtojai saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Vidiniai ir išoriniai pavojai“ be informacijos, nurodytos Reikalavimų 141 punkte, taip pat turi pateikti informaciją vadovaudamiesi IX skyriaus antruoju skirsniu.

143. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Avarijų ir incidentų sąrašas“ turi būti pateiktas kritiškumo ir radiologinių avarijų bei kritiškumo ir radiologinių incidentų sąrašas, nustatytas vadovaujantis vertinimų, nurodytų Reikalavimų 139, 141 ir 142 punktuose, rezultatais.

144. Vidutinių ir didelių kiekių turėtojai saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Avarijų ir incidentų sąrašas“ be informacijos, nurodytos Reikalavimų 143 punkte, taip pat turi pateikti informaciją vadovaudamiesi IX skyriaus antruoju skirsniu.

145. Vidutinių ir didelių kiekių turėtojai saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Kritiškumo saugos analizė“ turi būti pademonstruoti atitiktį Reikalavimams ir kitoms normoms ir reikalavimams, reglamentuojantiems kritiškumo saugą, nustatytiems dalyje „Normos ir reikalavimai“. Šioje dalyje turi būti pateikta informacija, nurodyta Reikalavimų 72.2.5, 72.3–72.13 papunkčiuose.

146. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Radiacinės saugos užtikrinimas“ turi būti pademonstruota reguliuojamos veiklos atitiktis dalyje „Normos ir reikalavimai“ nustatytoms normoms ir reikalavimams, reglamentuojantiems radiacinę saugą, esant normaliam veiklos vykdymui ir įvykus avarijoms ir incidentams, nurodytiems dalyje „Avarijos ir incidentai“.

147. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Avarinė parengtis“ turi būti pademonstruota galimybė taikyti avarinės parengties priemones, jei vykdant reguliuojamą veiklą įvyktų kritiškumo ar radiologinės avarijos, kritiškumo ar radiologiniai incidentai, siekiant išvengti poveikio žmonių sveikatai. Avarinė parengtis turi atitikti dalyje „Normos ir reikalavimai“ nustatytas normas ir reikalavimus, reglamentuojančius avarinę parengtį. Šioje dalyje taip pat turi būti nurodyta reguliuojamos veiklos avarinės parengties kategorija ir jos pagrindimas.

148. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ turi būti pademonstruota galimybė saugiai sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas, susidarysiančias vykdant reguliuojamą veiklą. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas turi atitikti dalyje „Normos ir reikalavimai“ nustatytas normas ir reikalavimus, reglamentuojančius radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

149. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Veiklos nutraukimas“ turi būti pademonstruota galimybė nutraukti veiklą nepažeidžiant branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų, reglamentuojančių branduolinę ir radiacinę saugą.

150. Saugos pagrindimo ataskaitos dalyje „Santrauka ir išvados“ turi būti:

150.1. apibendrinti atliktų analizių rezultatai;

150.2. nustatyti reguliuojamos veiklos vykdymo apribojimai (pavyzdžiui, reguliuojamos veiklos vykdymo sąlygos, ribinės parametrų vertės);

150.3. pateikta išvada dėl veiklos atitikties branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimams, avarinės parengties priemonių taikymo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir reguliuojamos veiklos nutraukimo galimybės.

151. Saugos pagrindimo ataskaitą turi patvirtinti organizacijos vadovybė.

152. Saugos pagrindimo ataskaita laikoma priimtina, jei ji atitinka teisės aktus, reglamentuojančius branduolinę ir radiacinę saugą, branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus, ataskaitoje nurodytas normas ir reikalavimus ir objektyvius duomenis (faktus).

XV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

153. Asmuo, pažeidęs Reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

__________________________

Pakeitimai:

1.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-143, 2020-07-01, paskelbta TAR 2020-07-01, i. k. 2020-14722

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2020 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 22.3-15 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.8.7-2020 „Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos licencijomis reguliuojamos veiklos su branduolinėmis ir daliosiomis medžiagomis sauga“ patvirtinimo“ pakeitimo