Suvestinė redakcija nuo 2023-11-30

 

Įstatymas paskelbtas: TAR 2022-12-02, i. k. 2022-24642

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

 

2022 m. lapkričio 22 d. Nr. XIV-1556

Vilnius

 

 

 

PREAMBULĖ

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2022 m. rugsėjo 20 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, susidariusių dėl geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansams, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;

įvertindamas tai, kad, nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2023 metais valdžios sektoriui netaikomos;

atsižvelgdamas į tai, kad 2023 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių;

įgyvendindamas 2022 m. gegužės 23 d. Tarybos rekomendaciją, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl Lietuvos stabilumo 2022 metų programos;

įvertindamas poreikį formuoti valdžios sektoriaus finansų tvarumą išlaikančią fiskalinę politiką, kaip rekomenduojama 2022 m. kovo 2 d. Europos Komisijos komunikate „Fiskalinės politikos gairės 2023 metams“;

atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio globaliai ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis imtis priemonių Lietuvos Respublikos saugumui stiprinti, išaugusios infliacijos bei energetikos krizės poveikiui švelninti ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos besitraukiantiems iš Ukrainos žmonėms padėti,

priima šį įstatymą.

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžetas – 15 544 555 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 3 144 389 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 18 632 476 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 566 407 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 3 087 921 tūkst. eurų) (1, 2 ir 3 priedai).

 

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2023 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas

1. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2023 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 50,88 procento, iš jos pastovioji dalis – 43,76 procento, kintamoji dalis – 7,12 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a) Vilniaus miesto savivaldybei – 63,27 procento;

b) Kauno miesto savivaldybei – 84,91 procento;

c) Neringos savivaldybei – 30,07 procento;

d) Palangos miesto savivaldybei – 94,98 procento;

e) Kauno rajono savivaldybei – 84,23 procento;

f) Klaipėdos rajono savivaldybei – 94,9 procento;

g) Trakų rajono savivaldybei – 92,43 procento;

h) Vilniaus rajono savivaldybei – 79,9 procento;

i) Elektrėnų savivaldybei – 98,57 procento;

j) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 504 322 tūkst. eurų (4 priedas).

2. Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokestis), kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).

3. Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

 

3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1. Šio įstatymo 4 priede nurodytos įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, šio įstatymo 4 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams:

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2023 m. sausio 16 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus dotacijų panaudojimo tikslus, kuriuos savivaldybės turi pasiekti 2023 metais, ir tikslų pasiekimo vertinimo kriterijus;

2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

2. Įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, paskirsto savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.

3. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

4. Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį.

 

4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos taip:

1) Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

a) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

b) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;

2) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

 

5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2023 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 537,7 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

 

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2023 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 2 698 833 tūkst. eurų.

 

7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

Nuo 2023 m. sausio 1 d. valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,046, valstybinių pensijų bazės dydis – 68,29 euro.

 

8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

2023 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 23,85 euro per mėnesį. 2023 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 23,85 euro per mėnesį.

 

9 straipsnis. Biudžetinių įstaigų pajamos

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2023 metų biudžetinių įstaigų pajamos – 265 782 tūkst. eurų (3 priedas).

 

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2023 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 538 100 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;

2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 238 150 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 128 000 tūkst. eurų. Per 2023 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 25 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 150 000 tūkst. eurų.

 

 

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2023 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 4 764 094 tūkst. eurų, iš jų 700 000 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2024 metais išpirkti.

 

12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2023 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 30 000 tūkst. eurų. 2023 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2023 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 41 500 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

 

13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas

1. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:

1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 2022 metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės biudžeto dotacijas, sumos;

2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per 4 metus, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;

3) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 2022 metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės biudžeto dotacijas, sumos.

2. Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3. Savivaldybės 2024 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2023 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).

 

14 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:

1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas, taip pat, esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti tarp investavimo sričių, prireikus tarp valstybės veiklos sričių, valstybės funkcijų, asignavimų valdytojų, jų programų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių pagal Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytą paskirtį;

2) paskirstyti Finansų ministerijai skirtus asignavimus iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti, valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir (arba) savivaldybėms ir 2023 metais leisti juos naudoti pagal numatytą paskirtį;

3) perskirstyti 2023 metų pažangos lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;

6) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;

7) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 2 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų (išskyrus Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

8) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių) įgyvendinimo duomenis, perskirstyti lėšas tarp Vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių), įgyvendinamų skirtingose valstybės veiklos srityse, ir investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų), priskirtų skirtingoms investavimo sritims;

9) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.

2. Šio įstatymo 4 priede nurodytoms įstaigoms, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 4 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3. Finansų ministerijai suteikiamos teisės:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; krašto apsaugos sistemai finansuoti – Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai, ir 2,52 procento BVP padidinti iki 3 procentų BVP, bet neviršijant šios ribos, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, įgyvendinti); Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektų valstybinės reikšmės keliuose ir geležinkeliuose išlaidoms apmokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl nuostolingų keleivių vietinio susisiekimo geležinkelių maršrutų, kai siekiama užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kompensuoti; išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo elektros ir dujų kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti; išlaidoms pagalbos priemonėms, skirtoms dėl aukštų energijos kainų nukentėjusiam verslui, apmokėti; savivaldybių lėšų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti trūkumui dėl aukštų energijos kainų padengti pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalį; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse iniciatyvose, skirtose pagalbai Ukrainai, ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikimu, apmokėti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2272, 2023-11-21, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22997

 

2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, biudžetinių įstaigų pajamos būtų finansuojamos laiku;

3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, tai yra valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti, ir jas naudoti viršijant Finansų ministerijai Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) kompensuoti Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

5) kompensuoti 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtą tikinčiųjų skaičių;

7) asignavimų valdytojams patvirtinus pažangos priemones, perskirstyti šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti tarp šio įstatymo 11 priede nurodytų ministerijų, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

8) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas valstybės tarnybos reformai įgyvendinti viršijant asignavimų valdytojams Seimo patvirtintas asignavimų sumas;

9) paskirstyti dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo valstybės vardu pasiskolintas lėšas elektros ir dujų kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiamos teisės:

1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2023 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;

2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu ir atnaujinimu, apmokėti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose neformaliajam vaikų švietimui numatytas lėšas, kurias savivaldybės paskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla;

4) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo bei dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu;

5) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti;

6) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

7) atsižvelgiant į mokinių skaičiaus, nuo kurio priklauso švietimo įstaigų finansavimas, pokytį, sumažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintus asignavimus švietimo įstaigų darbo užmokesčiui, atitinkamai padidinant asignavimus kitoms išlaidoms.

5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiamos teisės:

1) perskirstyti asignavimus tarp Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonių, skirtų turtui įsigyti, mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2023–2025 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

2) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2022 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;

3) paskirstyti savivaldybėms Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.

6. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti, turtui įsigyti, infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

7. Kultūros ministerijai suteikiama teisė paskirstyti Kultūros ministerijos asignavimuose numatytas lėšas savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis.

8. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiamos teisės:

1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.

9. Asignavimų valdytojams suteikiama teisė, suderinus su Finansų ministerija, naudoti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

 

15 straipsnis. Asignavimų valdytojų teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas

1. Asignavimų valdytojai jiems patvirtintus asignavimus ir šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti 2023 metais gali pradėti naudoti patvirtinę pažangos priemones ir apie jų patvirtinimą informavę Finansų ministeriją.

2. Kai rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos, kurias tvirtina Seimas, asignavimų valdytojai šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti 2023 metais gali pradėti naudoti, jeigu pažangos priemonė patvirtinta ir apie patvirtinimą informuota Finansų ministerija. Patvirtinta pažangos priemonė turi būti įtraukta į rengiamą Ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą.

3. Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2023 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.

 

16 straipsnis. Valstybės investicijų 2023–2025 metų programos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2023–2025 metų programa (6 priedas).

 

17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2023 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (7 priedas).

 

18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2023 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (8 priedas).

 

19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2023 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (9 priedas).

 

 

20 straipsnis. 2023 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių, jų poveikio rodiklių reikšmių patvirtinimas bei pažangos lėšų paskirstymas

1. Šiuo įstatymu patvirtinamos 2023 metais valstybės veiklos srityse siekiamos
20212030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių, jų poveikio rodiklių reikšmės (10 priedas).

2. Šiuo įstatymu patvirtinamas Finansų ministerijos asignavimuose pažangos priemonėms įgyvendinti numatytų 2023 metų pažangos lėšų paskirstymas (11 priedas).

 

21 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

1. Nustatomas ne blogesnis negu –4,9 procento BVP 2023 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

2. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama vidutinio laikotarpio tikslo.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                         Gitanas Nausėda

 

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

 

Tūkst. Eur

Pajamos

Iš viso

PAJAMOS

12 258 487

MOKESČIAI

11 761 154

Pajamų ir pelno mokesčiai

4 161 251

Gyventojų pajamų mokestis

2 494 492

Pelno mokestis

1 666 759

Turto mokesčiai

11 700

Nekilnojamojo turto mokestis

11 700

Prekių ir paslaugų mokesčiai

7 396 203

Pridėtinės vertės mokestis

5 512 554

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą

31 900

Akcizai

1 715 812

Loterijų ir lošimų mokesčiai

57 500

Transporto priemonių mokesčiai

54 159

Mokesčiai už aplinkos teršimą

24 278

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai

192 000

 

KITOS PAJAMOS

497 333

Turto pajamos

191 315

Palūkanos už paskolas

7 786

Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius

484

Lietuvos banko pelno įmokos

0

Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos

154 336

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius

24 156

Angliavandenilių išteklių mokestis

1 414

Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise

3 139

Pajamos už prekes ir paslaugas

202 311

Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas

92 773

Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą

3 137

Konsulinis mokestis

27 954

Žyminis mokestis

10 038

Rinkliavos

58 794

Kitos pajamos

9 615

Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų

83 425

Kitos neišvardytos pajamos

20 282

 

SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS

141 679

Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

138 139

Žemės realizavimo pajamos

32 837

Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

105 302

Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)

3 540

Akcijos ir kitos gautinos sumos

3 540

IŠ VISO

12 400 166

 

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

3 144 389

 

IŠ VISO

15 544 555

 

_______________________

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

2 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

 

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos

Iš viso

iš jų darbo užmokesčiui

I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

252 972

94 326

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

8 557

5 355

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

41 070

30 852

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

10 016

8 401

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

25 980

14 961

iš jų: asignavimai politinėms partijoms

5 854

iš jų: pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio 5 dalį

352

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

1 364

946

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

19 497

10 311

iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą

245

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas

176

118

Vidaus reikalų ministerija

146 312

23 382

II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA

469 799

78 578

Aplinkos ministerija

469 799

78 578

III SKYRIUS. ENERGETIKA

473 733

13 215

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

8 844

6 242

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

2 260

1 975

Energetikos ministerija

462 629

4 998

IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA

2 267 456

180 225

Finansų ministerija

2 247 393

167 234

iš jų:

Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti

66 313

2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti

862 913

Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas

1 448

Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms

1 687

Valstybės duomenų agentūra

20 063

12 991

V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

590 187

33 605

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

2 905

2 225

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

584 297

29 016

Viešųjų pirkimų tarnyba

2 985

2 364

VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

1 861 843

498 146

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

45 597

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

14 709

10 476

Krašto apsaugos ministerija                                 

1 774 641

468 644

iš jų: Lietuvos šaulių sąjungai

10 838

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba

26 896

19 026

VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS

754 952

472 673

Vidaus reikalų ministerija

754 952

472 673

VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

419 570

165 604

Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

363

297

Etninės kultūros globos taryba

297

250

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

4 086

2 737

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

1 150

700

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

998

419

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

687

570

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

63 439

19 900

Kultūros ministerija

247 035

76 708

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1 496

367

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

13 943

7 298

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

12 821

9 699

Lietuvos nacionalinis muziejus

8 708

5 630

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

10 992

7 548

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

4 896

3 622

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

18 818

13 924

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

10 895

3 867

Nacionalinis Kauno dramos teatras

3 552

2 874

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

7 280

5 805

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

4 866

3 282

Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

3 248

107

IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

5 116 306

136 461

Nacionalinė šeimos taryba

79

63

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

5 116 227

136 398

X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

1 046 481

20 356

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

9 995

6 181

Susisiekimo ministerija

1 036 486

14 175

XI SKYRIUS. SVEIKATA

1 322 383

49 891

Nacionalinė sveikatos taryba

82

66

Sveikatos apsaugos ministerija

1 321 027

48 843

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

1 274

982

XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

2 514 082

275 242

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

266

202

Lietuvos mokslo taryba

50 065

3 799

Lietuvos mokslų akademija

9 701

4 102

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2 027 223

220 194

Vilniaus universitetas

133 641

iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti

Vytauto Didžiojo universitetas

4 944

 

37 899

Kauno technologijos universitetas

51 594

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

42 021

Klaipėdos universitetas

12 180

Mykolo Romerio universitetas

10 431

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

44 079

Vilniaus dailės akademija

13 439

Lietuvos sporto universitetas

6 302

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

13 193

Lietuvos energetikos institutas

7 106

5 210

Nacionalinis vėžio institutas

2 517

1 892

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

2 783

2 286

Lietuvos istorijos institutas

4 400

3 408

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

3 363

2 634

Lietuvių kalbos institutas

2 486

2 108

Lietuvos socialinių mokslų centras

3 702

2 867

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

2 335

1 701

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

7 655

6 422

Gamtos tyrimų centras

8 984

6 791

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

16 447

11 626

Kauno kunigų seminarija

112

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

37

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

121

XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS

311 569

219 094

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

2 399

1 951

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

4 533

4 212

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3 331

3 108

Lietuvos apeliacinis teismas

4 416

4 123

Vilniaus apygardos teismas

6 221

5 760

Kauno apygardos teismas

4 908

4 502

Klaipėdos apygardos teismas

2 996

2 787

Šiaulių apygardos teismas

2 237

2 048

Panevėžio apygardos teismas

2 173

2 031

Vilniaus miesto apylinkės teismas

10 604

9 202

Kauno apylinkės teismas

9 057

7 820

Klaipėdos apylinkės teismas

4 340

3 912

Šiaulių apylinkės teismas

5 675

4 594

Panevėžio apylinkės teismas

4 325

3 799

Alytaus apylinkės teismas

3 345

2 903

Marijampolės apylinkės teismas

3 217

2 769

Plungės apylinkės teismas

1 978

1 725

Tauragės apylinkės teismas

2 113

1 860

Telšių apylinkės teismas

2 086

1 835

Utenos apylinkės teismas

3 060

2 704

Vilniaus regiono apylinkės teismas

4 646

3 797

Vilniaus apygardos administracinis teismas

2 955

2 710

Regionų apygardos administracinis teismas

3 010

2 656

Nacionalinė teismų administracija

16 034

2 501

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

42 018

36 251

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

1 416

1 144

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

753

585

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

727

540

Teisingumo ministerija

152 554

91 553

Lietuvos administracinių ginčų komisija

2 115

1 802

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

735

592

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

1 592

1 318

XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA

147 856

32 776

Užsienio reikalų ministerija

147 856

32 776

XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR ŽEMĖS TVARKYMAS

1 083 287

63 461

Žemės ūkio ministerija

1 043 894

37 113

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

39 393

26 348

IŠ VISO

18 632 476

2 333 653

 

_______________________

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

3 priedas

 

2023 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMOS

 

Tūkst. Eur

Biudžetinės įstaigos pavadinimas

Iš viso

iš jų kitos lėšos pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus

I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

68

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

1

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

40

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

2

Vidaus reikalų ministerija

25

II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA

86 261

84 484

Aplinkos ministerija

86 261

84 484

III SKYRIUS. ENERGETIKA

8 800

8 800

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

8 800

8 800

IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA

76 743

74 043

Finansų ministerija

76 733

74 043

Valstybės duomenų agentūra

10

V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

8 586

7 921

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

8 386

7 921

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

200

VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

804

Krašto apsaugos ministerija

646

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

150

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

8

VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS

9 076

Vidaus reikalų ministerija

9 076

VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

18 639

1 650

Kultūros ministerija

11 742

500

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

511

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

100

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

380

Lietuvos nacionalinis muziejus

250

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

390

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

120

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

1 700

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

650

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

700

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

425

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

1 150

1 150

Nacionalinis Kauno dramos teatras

521

IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

30 910

554

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

30 910

554

X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

8 807

8 545

Susisiekimo ministerija

252

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

8 555

8 545

XI SKYRIUS. SVEIKATA

4 401

Sveikatos apsaugos ministerija

4 401

XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

6 191

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

3 974

Lietuvos mokslų akademija

20

Lietuvių kalbos institutas

29

Lietuvos istorijos institutas

30

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

30

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

25

Nacionalinis vėžio institutas

863

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

440

Gamtos tyrimų centras

515

Lietuvos socialinių mokslų centras

265

XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS

3 268

2 000

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

1

Teisingumo ministerija

3 153

2 000

Nacionalinė teismų administracija

30

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

1

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

13

Lietuvos apeliacinis teismas

13

Vilniaus apygardos teismas

3

Kauno apygardos teismas

1

Klaipėdos apygardos teismas

7

Šiaulių apygardos teismas

1

Panevėžio apygardos teismas

1

Klaipėdos apylinkės teismas

3

Panevėžio apylinkės teismas

2

Alytaus apylinkės teismas

2

Marijampolės apylinkės teismas

1

Telšių apylinkės teismas

1

Utenos apylinkės teismas

1

Vilniaus regiono apylinkės teismas

1

Vilniaus apygardos administracinis teismas

15

Regionų apygardos administracinis teismas

1

Vilniaus miesto apylinkės teismas

6

Kauno apylinkės teismas

10

Šiaulių apylinkės teismas

1

XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA

25

Užsienio reikalų ministerija

25

XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR

ŽEMĖS TVARKYMAS

3 203

90

Žemės ūkio ministerija

703

90

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

2 500

IŠ VISO

265 782

188 087

 

_________________________

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

4 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

 

Tūkst. Eur

Valstybės įstaigos pavadinimas

Dotacijos paskirties pavadinimas

Iš viso

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti

35

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

1 602

iš jų:

piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti

30

valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti

29

 

savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti

43

 

savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti

1 500

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą

1 141

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei

609

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

181 435

iš jų:

socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti

19 556

būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti

5 598

socialinei paramai mokiniams

50 115

socialinėms paslaugoms

93 339

jaunimo teisių apsaugai

1 243

savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti

9 715

pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

1 869

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

27 484

iš jų:

visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti

27 258

neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti

226

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1 219 808

iš jų:

ugdymo reikmėms finansuoti

1 187 172

savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

31 427

 

koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti

1 209

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2 995

iš jų:

civilinės būklės aktams registruoti

2 214

valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti

730

Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti

51

Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija

 

44 632

 

iš jų:

 

 

priešgaisrinei saugai

38 287

 

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti

305

 

civilinei saugai, iš jų:

6 040

 

Astravo atominės elektrinės branduolinei avarijai pasirengti

1 730

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerija

22 915

iš jų:

žemės ūkio funkcijoms atlikti

11 342

valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti

11 573

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti

1 666

IŠ VISO

 

1 504 322

 

___________________

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

5 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI

 

Tūkst. Eur

Savivaldybės pavadinimas

Gyventojų pajamų mokestis

iš jo:

Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)

naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

2018–2022 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

minimaliems koeficientams padidinti

pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti

minimaliajai mėnesinei algai padidinti

kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti

biudžetinių įstaigų vadovaujančių darbuotojų minimaliems pareiginės algos koeficientams padidinti

pedagoginių darbuotojų, vykdančių neformalųjį vaikų švietimą ir ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, darbo užmokesčiui padidinti

Vilniaus miesto

517 039

34 135

1 360

5 023

3 821

280

419

6 353

20,0064

Alytaus miesto

44 409

6 969

64

598

369

122

45

769

1,7184

Birštono

8 042

3 435

102

127

96

39

6

130

0,3112

Druskininkų

18 837

1 780

571

186

114

49

29

218

0,7289

Kauno miesto

273 118

16 281

1 032

2 563

1 283

452

82

5 877

10,5681

Klaipėdos miesto

146 123

11 922

2 106

1 821

1 347

191

3

3 537

5,6541

Marijampolės

45 230

4 413

276

564

296

200

2

655

1,7501

Neringos

9 434

893

3

169

86

45

2

132

0,3650

Palangos miesto

21 483

2 307

112

298

229

129

2

446

0,8313

Panevėžio miesto

71 265

6 313

1 139

898

691

314

102

1 419

2,7576

Šiaulių miesto

88 791

8 152

921

1 036

632

215

4

1 764

3,4357

Visagino

21 285

5 187

534

251

306

69

89

437

0,8236

Akmenės rajono

19 321

4 350

194

235

132

86

27

228

0,7476

Alytaus rajono

21 511

1 462

155

131

114

90

1

70

0,8324

Anykščių rajono

22 898

3 923

260

277

178

147

55

215

0,8860

Biržų rajono

20 730

2 273

170

259

318

136

44

218

0,8021

Ignalinos rajono

15 125

2 667

417

212

165

80

27

119

0,5852

Jonavos rajono

37 643

5 496

628 

407

348

115

39

417

1,4566

Joniškio rajono

18 888

2 599

211

231

182

90

46

239

0,7309

Jurbarko rajono

22 665

3 103

32

293

334

111

3

112

0,8770

Kaišiadorių rajono

24 365

2 694

122

320

229

112

31

275

0,9428

Kauno rajono

91 613

5 250

183

853

764

166

50

457

3,5449

Kėdainių rajono

39 669

3 684

381

483

514

168

62

459

1,5350

Kelmės rajono

24 340

4 128

127

313

206

150

7

226

0,9418

Klaipėdos rajono

61 338

4 156

1 639

723

477

162

85

464

2,3734

Kretingos rajono

31 042

2 533

179

338

296

146

39

464

1,2011

Kupiškio rajono

15 341

2 129

425

207

176

100

21

152

0,5936

Lazdijų rajono

16 573

2 275

124

147

151

82

13

101

0,6413

Mažeikių rajono

46 180

5 200

577

667

478

156

71

1 112

1,7869

Molėtų rajono

15 826

1 878

129

186

149

99

 

174

0,6124

Pakruojo rajono

17 295

2 571

208

245

239

100

32

132

0,6692

Panevėžio rajono

31 325

2 759

208

357

362

161

50

237

1,2121

Pasvalio rajono

20 836

2 575

335

290

248

145

29

275

0,8062

Plungės rajono

28 527

2 484

131

359

333

87

36

492

1,1038

Prienų rajono

22 187

2 250

515

271

214

102

3

316

0,8585

Radviliškio rajono

31 568

4 458

344

372

458

136

7

292

1,2215

Raseinių rajono

25 952

2 343

410

311

223

158

12

231

1,0042

Rokiškio rajono

26 232

3 667

497

375

261

153

7

389

1,0150

Skuodo rajono

14 839

1 962

162

181

124

67

21

211

0,5742

Šakių rajono

23 320

2 552

259

326

286

106

5

209

0,9023

Šalčininkų rajono

27 880

3 729

214

284

524

112

 

294

1,0788

Šiaulių rajono

34 944

2 947

184

376

301

129

60

442

1,3521

Šilalės rajono

20 214

2 759

298

250

223

87

19

239

0,7822

Šilutės rajono

33 289

2 811

167

412

320

115

18

479

1,2881

Širvintų rajono

13 591

1 227

283

163

114

69

22

156

0,5259

Švenčionių rajono

20 936

1 967

756

239

178

116

26

191

0,8101

Tauragės rajono

31 650

2 429

225

340

292

148

18

297

1,2247

Telšių rajono

34 909

3 595

628

399

322

147

50

497

1,3508

Trakų rajono

32 988

2 255

333

384

92

100

 

321

1,2764

Ukmergės rajono

29 860

3 385

595

337

344

147

73

444

1,1554

Utenos rajono

31 998

3 286

275

401

288

144

4

305

1,2381

Varėnos rajono

20 282

2 801

392

269

215

126

2

154

0,7848

Vilkaviškio rajono

31 351

3 692

1 078

356

288

139

42

426

1,2131

Vilniaus rajono

96 469

6 905

53 

817

1 195

232

2

435

3,7328

Zarasų rajono

15 564

2 855

207

189

146

104

29

145

0,6022

Elektrėnų

23 871

2 007

213

327

232

70

34

338

0,9237

Kalvarijos

9 021

1 245

157

116

92

44

7

62

0,3491

Kazlų Rūdos

9 351

767

147

111

90

35

7

123

0,3618

Pagėgių

7 187

940

79

122

98

34

11

57

0,2781

Rietavo

6 808

783

99

93

96

32

 

86

0,2634

IŠ VISO

2 584 368

241 593

23 625

28 888

22 679

7 646

2 032

35 514

100

____________________

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

6 priedas

 

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2023–2025 METŲ PROGRAMA

(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)

 

Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti 2023–2025 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir valstybės garantuojamų paskolų lėšos:

 

 

 

 

Tūkst. Eur

Sritis

2023 metams,

iš viso

iš jų

2024 metams

valstybės biudžetas

2025

metams

valstybės biudžetas

valstybės biudžetas

valstybės garantuojamos paskolos

Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

50 988

50 988

2 600

 

Aplinka, miškai ir klimato kaita

95 218

95 218

 

 

 

 

Energetika

43 145

43 145

311

 

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

20 548

20 548

 

3 360

586

 

Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai

2 558

2 558

 

Valstybės saugumas ir gynyba

117 433

117 433

 

136 714

94 927

 

Viešasis saugumas

22 171

22 171

14 490

2 120

 

Kultūra ir visuomenės informavimas

68 557

68 557

23 195

23 443

 

Socialinė apsauga ir užimtumas

27 783

27 783

 

Transportas ir ryšiai

446 278

373 128

73 150

160 356

 

Sveikata

36 711

36 711

8 976

1 909

 

Švietimas, mokslas ir sportas

104 900

104 900

26 717

22 637

 

Teisingumas

5 197

5 197

3 369

169

 

Užsienio politika

1 290

1 290

1 290

1 290

 

Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas

12 372

12 372

7 000

5 000

 

IŠ VISO

1 055 149

981 999

73 150

 

388 067

152 392

 

 

____________________

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

7 priedas

 

2023 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

Tūkst. Eur

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.

472 732

 

iš jų:

 

1.1.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

61 794

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

67 333

2.1.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus

1 500

2.2.

50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų

40 087

2.3.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus

8 307

2.4.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus

16 419

2.5.

lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą ir kaupiamos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

1 020

2.6.

pajamos, gautos investavus Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas

0

2.7.

pajamos, gautos už Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutį banko sąskaitose

0

3.

IŠLAIDOS

0

iš jų:

3.1.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos

0

4.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, kuri 2023 metais kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

3 000

5.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2025 m. gruodžio 31 d.

500 000

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2024 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)

540 065

 

iš jų:

 

6.1.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, kuri sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

64 794

 

_________________

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

8 priedas

 

 

2023 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

Tūkst. Eur

 

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.

122 349

 

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 

 

2.1.

Darbdavių įmokos

35 789

 

2.2.

Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti

600

 

2.3.

Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas

0

 

2.4.

Kitos teisėtai gautos lėšos

250

 

3.

Iš viso pajamų ir įplaukų

36 639

 

4.

IŠLAIDOS

 

 

4.1.

Išmokos darbuotojams

25 516

 

4.2.

Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas

0

 

4.3.

Garantinio fondo administravimo išlaidos

251

 

4.4.

Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos

0

 

5.

Iš viso išlaidų

25 767

 

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2024 M. SAUSIO 1 D.

133 221

 

 

 

 

 

 

 

___________________

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

9 priedas

 

 

2023 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

Tūkst. Eur

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.

140 491

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 

2.1.

Darbdavių įmokos

35 789

2.2.

Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas

0

2.3.

Kitos teisėtai gautos lėšos

0

3. 

Iš viso pajamų ir įplaukų

35 789

4.

IŠLAIDOS

 

4.1.

Išmokos darbuotojams

12 843

4.2.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos

241

4.3.

Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos

0

5.

Iš viso išlaidų

13 084

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2024 M. SAUSIO 1 D.

163 196

_______________________

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

10 priedas

 

2023 METAIS VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMOS 20212030 METŲ NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTŲ PAŽANGOS UŽDAVINIŲ, JŲ POVEIKIO RODIKLIŲ REIKŠMĖS

 

Valstybės veiklos sritis,

2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas pažangos uždavinys

2021–2030 metų

nacionaliniame pažangos plane nustatytas poveikio rodiklis

Faktinė poveikio rodiklio reikšmė

2023 m. siekiama poveikio rodiklio reikšmė

I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

8.4. Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą

8.4.1. Gyventojų, pasitikinčių valstybės institucijomis ir įstaigomis, dalis (proc.)

56

(2021)

73

II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA

6.7. Gerinti vandens telkinių

būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą

6.7.2. Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais (proc.)

83

(2021)

84 

6.7.3. Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais (proc.)

80

(2021)

81 

6.10. Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti

6.10.2. Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis (proc.)

17,6

(2020) 

17,1 

III SKYRIUS. ENERGETIKA

6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje

6.3.3. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.)

20,92

(2021)

27,53

6.5. Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių juose naudojimą

6.5.1. Sutaupytas viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių ūkyje energijos suminis kiekis (GWh)

1 578

IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA

 

8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą 

8.5.1. Valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP)

43,7

(2021)

43,0

 

8.5.4. Vidutinės trukmės biudžeto valdysenos indeksas

0,73

(2020)

0,77

 

8.5.6. Strateginio pajėgumo indeksas

7

(2020)

8

 

8.5.3. Investicijų ekonominės grąžos koeficientas

1,6

(2021)

1,7

 

8.5.2. Pajamų iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų dalis nuo BVP

32,9

(2021)

31,1

 

8.5.5. Centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ploto pokytis, palyginti su 2021 m.

 

–3

V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą

1.5.1. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP (proc.) 

0,55

(2021)

0,62

1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą

1.7.1. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI), vieta Europos Sąjungoje

14

(2021)

12

1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą

1.11.1. Lietuviškos kilmės prekių (be energinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (mln. eurų)

31 332,6

(2021)

34 064

VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą

10.1.1. Bendros gynybai skirtos išlaidos, BVP dalis (proc.)

2,08

(2020)

2,52

10.1.2. Profesinės karo tarnybos karių skaičius (vnt.)

11 501

(2021)

12 993

10.1.3. Modernizacijai skiriamų lėšų dalis, palyginti su bendromis gynybai skirtomis išlaidomis (proc.)

22

(2021)

29

10.3. Stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms bei informuotumą ir pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui

10.3.3. Lietuvos piliečių, žinančių, kaip reikia elgtis mobilizacijos atveju, dalis (proc.)

29

(2021)

31

10.3.4. Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.)

51,5

(2021)

54

10.5 Stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą 

10.5.1. Kibernetinio saugumo indeksas, Lietuvos įvertinimas balais (balai)

97,93

(2020)

98

VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS 

10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją 

10.4.2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)

70

(2019)

80

10.7. Mažinti sunkaus nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes 

10.7.2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis (proc.)

65

(2020)

68

VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros

4.1.2. Gyventojų, esančių mažiau palankiame kultūriniame kontekste, dalyvaujančių kultūrinėse veiklose, dalis (proc.)

6,6

(2020)

9,9

IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

2.1. Mažinti pajamų nelygybę

2.1.2. Pajamų pasiskirstymo koeficientas (skirtumas kartais)

6,1

(2021)

5,9

2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę

2.2.3. Neįgaliųjų gyvenimo kokybės indeksas (balai iš 100)

52,07

(2021)

54

2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą

2.3.2. Pakartotinai per 12 mėnesių nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalis (proc.)

24,5

(2021)

17

2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus

2.5.1. Namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis (proc.)

15,2

(2021)

 

 

14,8

2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse

2.6.1. Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis (proc.)

47,04

(2021)

47,04

2.7. Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą

2.7.3. Pilietinės galios indeksas (balai iš 100)

41,3

(2020)

43

2.8. Skatinti verslo atsakomybę

2.8.1. Įmonių, kurios matuoja pažangą socialinės atsakomybės srityje pagal verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą, skaičius (vnt.)

10

(2019)

65

2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę

2.9.2. Darbo vietos ir užimtumo kokybės įvertis (balai iš 100)

53,62

(2013–2017)

54,8

X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą 

6.1.1. Transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2005 metų kiekiu

6.1.2. Transporto sektoriuje išmetamų azoto oksidų kiekio pokytis, palyginti su 2005 metų kiekiu

45,4

(2020)

 

 

 

 

 

–19,36

(2020)

17,95

 

 

 

 

 

 

–48,9

5.3 Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą

5.3.1.TEN-T pagrindinio tinklo dalis, atitinkanti Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus

7

(2016)

35

 

5.3.5.Valstybinės reikšmės (krašto) kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmė viršija leistinas ribas, dalies sumažėjimas

39,69

(2021)

34,46

XI SKYRIUS. SVEIKATA

2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą

2.10.1. Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)

293

(2018)

255,8

2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms

2.11.1. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)

186

(2017)

165

XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą

1.2.2. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimas iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų lėšų (be valstybės biudžeto lėšų), dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimo (proc.)

5,2

(2021)

5,5

3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį

3.1.1. Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių skaitymo gebėjimų tyrimo PISA lygio, dalis (proc.)

24,4

(2018)

21,3

XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS

8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą

8.1.2. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)

182

(2021)

165

8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą

8.2.1. Asmenų, grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalies mažėjimas (proc.)

15,4

(2021)

22,4

1.10. Skatinti intelektinės nuosavybės kūrimą ir naudojimą

1.10.1. Patentinių paraiškų pagal Patentinės kooperacijos sutartį (PCT) skaičius vienam mlrd. BVP (perkamosios galios standartais) 

0,6

(2021)

0,9

XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA

9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką

9.1.4. Užsienio lietuvių, įsitraukusių į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą, dalis (proc.)

66

(2021)

66

XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR ŽEMĖS TVARKYMAS

6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose 

6.2.1. Žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2005 metų kiekiu (proc.)

3,1

(2016–2018)

1,32

 

_____________________

 

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

11 priedas

 

FINANSŲ MINISTERIJOS ASIGNAVIMUOSE PAŽANGOS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI NUMATYTŲ 2023 METŲ PAŽANGOS LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

 

 

 

Tūkst. Eur

Eil. Nr.

Ministerijos pavadinimas

Suma

1.

Aplinkos ministerija

25 349

2.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

16 027

3.

Energetikos ministerija

183 975

4.

Finansų ministerija

42 429

5.

Krašto apsaugos ministerija

5 346

6.

Kultūros ministerija

426

7.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

7 263

8.

Susisiekimo ministerija

445 542

9.

Sveikatos apsaugos ministerija

2 739

10.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

21 460

11.

Teisingumo ministerija

2 134

12.

Užsienio reikalų ministerija

2 842

13.

Vidaus reikalų ministerija

39 656

14.

Žemės ūkio ministerija

67 725

 

IŠ VISO

862 913

Pastaba. Iš 4 punkte nurodytos sumos Europos Komisijos plano REPower EU lėšos sudaro 36 000 tūkst. eurų, kurie pagal ministerijas dar nepaskirstyti.

 

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2272, 2023-11-21, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22997

Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-1556 14 straipsnio pakeitimo įstatymas