Administracinė byla Nr. eA-311-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04786-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Mokumo valdymo sprendimai“ (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Šilputa“, O. D., uždaroji akcinė bendrovė prekybos namai „V.V.V“ ir V. F.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Atsakovas (skundą padavęs asmuo) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21R-741(AG-653/07-2021) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mokumo valdymo sprendimai“ skundas buvo patenkintas ir panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. V4-173 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. D4-1963 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) (1–3 dalys), ir pareiškėjo UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2. Tarnyba skunde nurodė, kad:
2.1. Tarnyba 2020 m. lapkričio 24 d. gavo bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) banko SNORAS 2020 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. SL-3068 dėl pareiškėjo veiksmų. Tarnyba 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (10.4 E) D2-3106 paprašė pareiškėjo iki 2021 m. sausio 6 d. pateikti išsamius paaiškinimus į BAB banko SNORAS skunde keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas, taip pat, pareiškėjo nuomone, kitą svarbią informaciją nagrinėjamais klausimais. Tarnyba 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (10.4 E) D2-3107 informavo BAB banką SNORAS apie sprendimą atlikti neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą dėl BAB banko SNORAS skunde keliamų klausimų. Tarnyba 2021 m. sausio 11 d. gavo pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. pranešimą Nr. 21/01/11/01 (toliau – ir Paaiškinimai 2). Gavus BAB banko SNORAS skundą, Tarnyboje buvo atliekamas tikslinis planinis pareiškėjo veiklos patikrinimas administruojant ir bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – ir BTŪB) „ENERGIJA“ (toliau – ir Įmonė) bankroto procesą (tikrintas pareigų, kurios buvo numatytos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341, 1 priedo 9 punkte „Turto realizavimas“, vykdymas). Atsižvelgiant į tai, kad neplaninio pareiškėjo veiklos patikrinimo pagal BAB banko SNORAS skunde nurodytas aplinkybes metu iš esmės vertintinas visas Įmonės turto realizavimo procesas (ne tik pareiškėjo veiksmai iki 2020 m. balandžio 1 d. (kaip buvo numatyta minėto planinio patikrinimo metu), su juo susiję klausimai, tikslinio planinio pareiškėjo veiklos patikrinimo metu nuspręsta Įmonės turto realizavimo proceso šio patikrinimo metu atskirai netikrinti, jį patikrinant vieno, t. y. minėto neplaninio patikrinimo metu. Jo metu vertinti ir tikslinio planinio pareiškėjo veiklos patikrinimo metu, t. y. 2020 m. balandžio 30 d. (registracijos Nr. D1-2685) gauti pareiškėjo paaiškinimai (2020 m. balandžio 30 d. pranešimas) (toliau – ir Paaiškinimai).
2.2. 2021 m. liepos 28 d. išvados projektas Nr. D4-1817 (toliau – ir Išvados projektas) pateiktas Tarnybos direktoriui. 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas el. paštu buvo supažindintas su Išvados projektu. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Tarnyba gavo pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 21/08/09/01 dėl Išvados projekto (toliau – ir Nuomonė). 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvada Nr. D4-1963 pateikta Tarnybos direktoriaus pavaduotojui. 2021 m. rugpjūčio 16 d. gautas BAB banko SNORAS raštas dėl skundo atsisakymo. 2021 m. rugpjūčio 23 d. priimtas skundžiamas Įsakymas. 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (10.4 Mr) D2-2198 Tarnyba informavo pareiškėją ir BAB banką SNORAS apie pareiškėjo neplaninio patikrinimo rezultatus. 2021 m. lapkričio 16 d. priimtas skundžiamas Komisijos Sprendimas.
2.3. Įvertinus Išvadoje nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, gautą pareiškėjo Nuomonę bei 2021 m. rugpjūčio 16 d. gautą raštą BAB banko SNORAS ir UAB „JŪROS SMELTĖ“ atstovo, kuriuo pateikiama informacija apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. BAB banko SNORAS kreditorinis reikalavimas perleistas naujajam Įmonės kreditoriui UAB „JŪROS SMELTĖ“, dėl ko Išvadoje numatyto nurodymo skyrimas nėra tikslingas ir jis neskirtinas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 31 straipsnio 1 punktą bei JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nuspręsta už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus pareiškėjo neplaninį veiklos patikrinimą, pareiškėjui, kaip Įmonės bankroto administratoriui, skirti poveikio priemonę – įspėjimą.
2.4. LAGK Sprendime klaidingai akcentuojama inventorizacija. Esamu atveju konstatuoto pažeidimo esmė – nepagrįstas pareiškėjo neveikimas bankroto proceso pradžioje ir dėl to užvilkintas klausimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo sprendimas, o ne Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (toliau – ir Inventorizacijos taisyklės), nuostatų nevykdymas (netinkamas vykdymas) ar kokie nors kitokie inventorizacijos, kaip teisės aktais reglamentuoto proceso, trūkumai. Tarnybos įsitikinimu, nėra jokio pagrindo teigti, atsižvelgiant į nurodytą pirmiau, kad Tarnyba, šiuo atveju konstatuodama ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą, privalėjo Išvadoje nurodyti teisės aktus, kurie reglamentuotų inventorizacijos trukmę, ir kurie buvo nagrinėjamu atveju pažeisti, kadangi Tarnyba iš esmės nenagrinėjo klausimo dėl inventorizacijos, kaip teisės aktais reglamentuoto proceso, trukmės, o nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo aktyvumo ir operatyvumo bankroto proceso pradžioje sprendžiant turto pardavimo klausimus. Be to, Tarnybos nuomone, jokiame teisės akte nėra įmanoma reglamentuoti visų įmanomų situacijų ir tas nėra tikslinga. Nei ĮBĮ, nei JANĮ nėra nurodoma inventorizacija, nereglamentuojama jos trukmė ar pan. Tarnyba sutinka, kad inventorizacija ir turto pardavimas yra skirtingi dalykai, tačiau jie bankroto procese yra vienas nuo kito neatsiejami.
2.5. Nagrinėjamu atveju ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimas yra motyvuotas bei argumentuotas ir pagal nustatytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, taigi teigti priešingai (kad pareiškėjas tinkamai atliko privalomus bankroto proceso darbus ir užtikrino savalaikę klausimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo sprendimo pradžią) nėra jokio pagrindo: Įmonės bankroto proceso pradžia – 2017 m. birželio 8 d., o Įmonės likvidavimo procedūros – 2018 m. vasario 22 d., pareiškėjo teigimu, jis atlikinėjo inventorizaciją ir ją baigė tik 2018 metų pabaigoje, didžioji dalis turto – nekilnojamasis (registruotas) turtas ir tik po pareiškėjo nurodytos inventorizacijos pabaigos buvo inicijuotas šio turto vertinimas bei 2019 m. vasario 19 d. buvo surašytos konsultacinės pažymos dėl galimos Įmonės nekilnojamojo turto kainos rinkoje, nepaisant to, kad iki pat 2019 m. rugpjūčio 2 d., kai įvyko kreditorių komiteto posėdis, kuriame vieno iš kreditorių iniciatyva buvo patvirtina turto pardavimo tvarka ir kainos, pareiškėjas neinicijavo Įmonės turto pardavimo, t. y. nesiūlė kreditorių susirinkimui nustatyti turto pardavimo tvarkos ir kainos, ir tai buvo padaryta ne pareiškėjo, ir tik praėjus beveik pusantrų metų nuo likvidavimo pradžios, nors, kaip nurodyta ir Išvadoje, ĮBĮ numatė 2 metų maksimalų terminą nuo likvidavimo pradžios visam turtui parduoti ir iš esmės baigti likvidavimo procedūras (ĮBĮ 33 str. 7 d.), o JANĮ šis terminas – tik 1 (vieneri) metai (JANĮ 84 str. 3 d.).
2.6. LAGK Sprendime buvo konstatuota, jog „Butas, nors ir naudojamas nuomininkų, buvo išlaikomas, jo vertė buvo išsaugota. Administratoriaus perimtos Buto valdymo, naudojimo bei disponavimo teisės buvo apribotos dėl objektyvių priežasčių, o vykdomas Buto pardavimas įrodo, kad administratorius disponuoja Butu. Teisės aktai nenumato draudimo bankroto administratoriui vykdant kreditorių sprendimą, pasirinkti kitokią disponavimo turtu formą“, tačiau tokios LAGK padarytos išvados yra deklaratyvios ir klaidingos, t. y. skundžiamame LAGK Sprendime nepateikiama tikslių motyvų ir argumentų, kodėl Tarnybos sprendimo dalis dėl konstatuoto ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 31 straipsnio 1 punkto ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies punkto pažeidimo yra nepagrįsta.
2.7. Skundžiamu Įsakymu buvo konstatuotas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 31 straipsnio 1 punkto ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, kadangi pareiškėjas ilgą laiką faktiškai neperėmė dalies Įmonės turto (pvz., buto, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) (Tarnyba neturėjo informacijos, kad tas būtų padaryta ir Išvados surašymo dieną), kurį įmanoma ir privalu faktiškai perimti savo dispozicijoje, neužtikrindamas, jog šį turtą valdytų, naudotų ir juo disponuotų pareiškėjas (kaip Įmonės bankroto administratorius ir atsakingas asmuo).
2.8. Neaišku, kokiais objektyviais duomenimis remiantis LAGK Sprendime yra nurodoma, kad Butas buvo naudojamas nuomininkų, t. y. buvo nuomojamas. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pratęsęs ar sudaręs Buto nuomos sutartį (ĮBĮ 11 str. 5 d. 7 ir 13 p.), kad kreditorių susirinkimui būtų pateikęs spręsti klausimą dėl ūkinės komercinės veiklos (turto nuomos) (ĮBĮ 23 str. 6 p.), būtų atidaręs atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla, skirtą Įmonės sąskaitą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.) ir Įmonė už Buto naudojimą į šią sąskaitą gavo pastovias įplaukas, kad būtų gavęs teismo leidimą nuomoti Butą Įmonės likvidavimo metu (nuo 2018 m. vasario 22 d.), kadangi nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir galėjo sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius (ĮBĮ 30 str. 3 d.), kt. Priešingai, Tarnybos įsitikinimu, duomenys rodo faktišką Buto neperėmimą ir atitinkamai sąlygų juo naudotis neatlygintinai sudarymą tretiesiems asmenims.
2.9. LAGK Sprendime nepaaiškinta, kodėl pareiškėjas objektyviai negalėjo faktiškai savo dispozicijoje perimti Buto, spręsti asmenų iškeldinimo (Butas Įmonės, net ne privataus asmens nuosavybė, kurioje jis gyventų kaip savo vieninteliame būste), Buto nuomos pagal teisės aktų nuostatas ar kitų klausimų, kurių sprendimas būtent ir yra nemokumo administratoriaus įgaliojimų (darbo) dalis. LAGK Sprendime minimas Buto pardavinėjimas ir pateikiama nuoroda į varžytynių skelbimą bei teigiama, kad „vykdomas Buto pardavimas įrodo, kad administratorius disponuoja Butu“, tačiau šis Buto pardavimas vykdytas jau po Tarnybos patikrinimo pabaigos ir nepatenka į patikrinimo apimtį bei savaime neįrodo tinkamo administratoriaus veikimo (ĮBĮ 11 str. 5 d. 3 p., 31 str. 1 p. ir JANĮ 66 str. 1 d. 2 p. nuostatų tinkamo įgyvendinimo). Pareiškėjas LAGK Sprendime minimų varžytynių skelbime nurodė: „Nemokumo administratoriui turtas perduotas nebuvo ir nors nemokumo administratorius neturi duomenų apie parduodamo turto valdytojus ir/ar naudotojus, tačiau bankrutuojanti įmonė (pardavėjas) neįsipareigoja iki parduodamo turto nuosavybės perleidimo pirkėjui užtikrinti, jog parduodamu turtu nesinaudoja tretieji asmenys“.
2.10. Skundžiamu Įsakymu buvo konstatuotas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto pažeidimas, kadangi pareiškėjas nepateikė asmeniui, pateikusiam skundą Tarnybai, JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos informacijos pagal minėto pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. raštą (3 p.). LAGK Sprendimo argumentais iš esmės nepagrįstai konstatuojama, kad juridinio asmens kreditorius šiuo metu neturi teisės privalomai gauti informacijos apie juridinio asmens turtą (turto sąrašo, balansinės vertės, pradinės pardavimo kainos, pardavimo datos, pardavimo būdo, gautų pinigų sumų už parduotą turtą, išieškotų ir gautinų pinigų sumų pagal juridinio asmens skolininkus, kitų gautų sumų) ir išlaidas (pagal JANĮ 73 str. 1 ir 2 d. nurodytą struktūrą) (JANĮ 32 str. 2 d. 4 ir 5 p.) bei šios teisės įgyvendinimas yra priklausomas nuo nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo savarankiškos valios. Tai kreditoriui svarbi ir vienareikšmiai privalomai teiktina informacija, kadangi būtent kreditoriai priima sprendimus dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (JANĮ 44 str. 8 p., 86 str. 2, 4, 5 d. ir kt.) bei bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo (JANĮ 75 str. 2 d. ir kt.) ir yra šiais klausimais tiesiogiai materialiai suinteresuoti. Be to, JANĮ 43 straipsnio 4 punktas tiesiogiai nustato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus.
2.11. Neplaninis patikrinimas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti nutrauktas, kai nebelieka priežasties (atsiimtas prašymas (skundas), dėl kurios patikrinimas buvo pradėtas, ir pradėto patikrinimo metu nenustatyta administratoriaus veiklos pažeidimų požymių (Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 45.1 p.). Skundo pateikimas dėl nemokumo administratoriaus veiksmų nėra tapatus ieškinio pareiškimui civilinio proceso tvarka ir neplaninio patikrinimo metu nėra sprendžiamas ginčas, o yra vertinama skundu pateikta informacija ir sprendžiama, ar nemokumo administratoriaus veikla bankroto procese atitiko bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
3. Pareiškėjas UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Nors LAGK Sprendimu dėl to tiesiogiai ir nebuvo pasisakyta, tačiau Tarnyba turėjo prašymo nenagrinėti apskritai. Tarnyba jau anksčiau patikrinimo metu tikrino Įmonės nemokumo administratoriaus veiksmus ir jokių pažeidimų nenustatė, ir iš naujo tyrimas buvo pradėtas (ir pažeidimai nustatyti) tik gavus BAB banko SNORAS skundą.
3.2. Išvadoje gan aiškiai ir nedviprasmiškai Tarnybos yra nurodoma, kad „Inventorizacija atliekama vadovaujantis Inventorizacijos taisyklėmis. Visų pirma, nagrinėjamu atveju Įmonės turto inventorizacija truko pernelyg ilgai, t. y. klausimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo pirmąkart buvo sprendžiamas pernelyg vėlai – praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams (2019 m. rugpjūčio 2 d.) nuo bankroto proceso pradžios (2017 m. birželio 8 d.) ir ne Administratoriaus, o kreditorių komiteto pirmininko iniciatyva, pagal pastarojo pateiktus nutarimų projektus“, tačiau Tarnyba taip niekada nepaaiškino ir nepagrindė, dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju BTŪB „ENERGIJA“ buvo taikytos šios taisyklės (kurios reglamentuoja tik subjektų – ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išskyrus šeimynas, mokesčių ir išteklių fondų, fondų arba finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, – inventorizaciją). Tarnybos Išvadoje pateikti vertinamieji subjektyvūs kriterijai, tokie kaip „neužtikrinimas operatyvios klausimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo sprendimo pradžios (operatyviai neatliekant inventorizacijos ir neinicijuojant sprendimų dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo projektų)“ arba „neveikimas optimaliausiu galimu būdu, Įmonės ir visų kreditorių interesais bei nesiėmimas jokių realių priemonių, kad Įmonės bankroto procesas nebūtų vilkinamas ir jo metu būtų priimami pagrįsti pasiūlymai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“, yra iš esmės deklaratyvūs ir teisine prasme niekiniai – Išvadoje nėra nurodyta, per kiek, Tarnybos nuomone, turėjo būti atlikta inventorizacija, nėra vertinama, kokią įtaką turto pardavimo tvarkos nustatymui turėjo ginčai tiek dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo BTŪB „ENERGIJA“ bankroto byloje, tiek ir dėl pačios turto pardavimo tvarkos nustatymo (kaip minėta, dėl to buvo net 4 atskiri procesai), koks turėjo būti tas optimalus galimas būdas ir realios priemonės nevilkinti Įmonės bankroto proceso ir kokie būtų (ar turėjo būti konkrečiai) tie pagrįsti pasiūlymai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, ir kas turėjo juos pateikti, kodėl pateikti pasiūlymai Tarnybos vertinami kaip neoptimalūs ir t. t. – vien tik tokių deklaratyvių argumentų pagrindu, nesant Išvadoje išaiškinimo dėl teisingo elgesio modelio, nemokumo administratorius, net jei ir sutiktų su Išvadoje nurodytais pažeidimais, negalėtų užtikrinti tolimesnio elgesio ir nustatytų pažeidimų pašalinimo.
3.3. LAGK Sprendime yra teisingai pažymėta, pareiškėjas aptariamų nuostatų objektyviai net negalėjo pažeisti, kadangi JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata dar nėra net įsigaliojusi – įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. (JANĮ 152 str. 2 p.). Nepaisant to, JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyta informacija, pagal savo apimtį, yra vertintina kaip nemokumo administratoriaus ataskaita. Tiek ir anksčiau galiojusios ĮBĮ nuostatos, tiek ir galiojantis reguliavimas numatė tik kreditorių susirinkimui teisę reikalauti, kad bankroto (nemokumo) administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti, o ne pavieniams kreditoriams. Visa tai BAB bankui SNORAS buvo motyvuotai paaiškinta, dėl ko BAB bankas SNORAS paprašė sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris tiek informaciją ir ataskaitą apie BTŪB „ENERGIJA“ bankroto procedūros eigą, tiek ir apie BTŪB „ENERGIJA“ turto perdavimą, motyvuotai laikė pertekline ir bereikalinga (išsamūs motyvai pateikti kreditorių susirinkimo protokole – priedas Nr. 15 prie pradinio BAB banko SNORAS rašto). BAB bankas SNORAS paminėto protokolo teismui neskundė, jis yra įsiteisėjęs ir privalomas tiek nemokumo administratoriui, tiek ir pačiam BAB bankui SNORAS. Išvados argumentai šioje dalyje prieštarauja minėtam 2020 m. lapkričio 9 d. BTŪB „ENERGIJA“ kreditorių susirinkimo nutarimui ir tokios informacijos/ataskaitos parengimo kaštai nemokumo administratoriui atlyginti nebūtų, kadangi jiems parengti jau nepritarė BTŪB „ENERGIJA“ kreditorių susirinkimas ir tuo atveju, jei nemokumo administratorius būtų pateikęs informaciją, tas būtų sąlygoję kaštus, kurių atlyginti nesutiko nei pats BAB bankas SNORAS, nei BTŪB „ENERGIJA“ kreditorių susirinkimas, o informacijos teikimas reikštų kreditorių susirinkimo nutarimo nevykdymą ir nemokumo administratoriaus pareigų, įtvirtintų ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte / JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pažeidimą. Galiausiai, paskutinė nemokumo administratoriaus ataskaita buvo BTŪB „ENERGIJA“ kreditorių patvirtinta 2020 m. sausio 22 d. (protokolas pridedamas), BAB bankas SNORAS dėl jos pastabų neturėjo, dėl jos klausimų nepateikė, BTŪB „ENERGIJA“ kreditorių sprendimo tvirtinti ataskaitą neskundė, o nuo visų aptariamų veiksmų yra praėję jau daugiau nei 6 mėnesiai, dėl ko tai negalėjo būti patikrinimo objektas pagal BAB banko SNORAS skundą, kurį, negana to, BAB bankas SNORAS ir atsiėmė.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. sprendimu atsakovo Tarnybos skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2020 m. lapkričio 24 d. gavo BAB banko SNORAS 2020 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. SL-3068 dėl pareiškėjo veiksmų. Tarnyba 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (10.4E) D2-3106 paprašė pareiškėjo iki 2021 m. sausio 6 d. pateikti išsamius paaiškinimus į BAB banko SNORAS skunde keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas, taip pat, pareiškėjo nuomone, kitą svarbią informaciją nagrinėjamais klausimais. 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (10.4 E) D2-3107 Tarnyba informavo BAB banką SNORAS apie sprendimą atlikti neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą dėl BAB banko SNORAS skunde keliamų klausimų. Tarnyba 2021 m. sausio 11 d. gavo pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. Paaiškinimus. Gavus BAB banko SNORAS skundą, Tarnyboje buvo atliekamas tikslinis planinis pareiškėjo veiklos patikrinimas administruojant ir Įmonės bankroto procesą (tikrintas pareigų, kurios buvo numatytos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341, 1 priedo 9 punkte „Turto realizavimas“, vykdymas). Atsižvelgiant į tai, kad neplaninio pareiškėjo veiklos patikrinimo pagal BAB banko SNORAS skunde nurodytas aplinkybes metu iš esmės vertintinas visas Įmonės turto realizavimo procesas (ne tik pareiškėjo veiksmai iki 2020 m. balandžio 1 d. (kaip buvo numatyta minėto planinio patikrinimo metu), su juo susiję klausimai, tikslinio planinio pareiškėjo veiklos patikrinimo metu nuspręsta Įmonės turto realizavimo proceso šio patikrinimo metu atskirai netikrinti, jį patikrinant vieno, t. y. minėto neplaninio patikrinimo metu. Jo metu vertinti ir tikslinio planinio pareiškėjo veiklos patikrinimo metu, t. y. 2020 m. balandžio 30 d. (registracijos Nr. D1-2685) gauti pareiškėjos Paaiškinimai 2. 2021 m. liepos 28 d. Išvados projektas pateiktas Tarnybos direktoriui. 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas el. paštu buvo supažindintas su Išvados projektu. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Tarnyba gavo pareiškėjo Nuomonę. 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvada Nr. D4-1963 pateikta Tarnybos direktoriaus pavaduotojui. 2021 m. rugpjūčio 16 d. gautas BAB banko SNORAS raštas dėl skundo atsisakymo. 2021 m. rugpjūčio 23 d. priimtas skundžiamas Įsakymas. 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (10.4 Mr)D2-2198 Tarnyba informavo pareiškėją ir BAB banką SNORAS apie pareiškėjo neplaninio patikrinimo rezultatus. 2021 m. lapkričio 16 d. priimtas skundžiamas LAGK Sprendimas.
7. Teismas su atsakovo teiginiais, jog LAGK Sprendime klaidingai akcentuojama inventorizacija, nesutiko, kadangi Tarnyba nurodė ir Išvadoje pateikė tik vertinamuosius subjektyvius kriterijus. Išvadoje nėra nurodyta, per kiek turėjo būti atlikta inventorizacija, nėra vertinama, kokią įtaką turto pardavimo tvarkos nustatymui turėjo ginčai tiek dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo BTŪB „ENERGIJA“ bankroto byloje, tiek ir dėl pačios turto pardavimo tvarkos nustatymo, koks turėjo būti optimalus galimas būdas ir realios priemonės nevilkinti įmonės bankroto proceso, ir kokie būtų (ar turėjo būti konkrečiai) tie pagrįsti pasiūlymai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, ir kas turėjo juos pateikti, kodėl pateikti pasiūlymai Tarnybai vertinami kaip neoptimalūs ir t. t. – vien tik tokių deklaratyvių argumentų pagrindu, nesant Išvadoje išaiškinimo dėl teisingo elgesio modelio, nemokumo administratorius negalėtų užtikrinti tolimesnio elgesio ir nustatytų pažeidimų pašalinimo. Teismas sutiko su skundžiamu Sprendimu, kadangi „turto (daiktų) inventorizacija ir turto (daiktų) pardavimas – tai du skirtingi dalykai. Inventorizacija yra turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis, t. y. turimo turto patikrinimas, jo kiekio palyginimas su apskaitos duomenimis, o turto pardavimo klausimai sietini su parduodamo turto (daikto) kaina, kiekiu ir kt. Vadinasi, Išvados teiginiai dėl inventorizacijos pateikimo nėra paremti teisės aktų normomis. Komisijos posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat negalėjo nurodyti teisės aktų, kurie nustato, kad bankrutavusios įmonės turto inventorizacija turi būti atlikta bankroto proceso pradžioje nedelsiant ir prieš sudarant metines finansines ataskaitas“ ir Tarnyba visiškai nepagrįstai sieja (aiškina) inventorizaciją kaip klausimą dėl turto pardavimo.
8. Teismas dėl atsakovo teiginių, susijusių su Butu, pažymėjo, jog kaip pardavinėti BTŪB „ENERGIJA“ turtą (tokį, koks yra, jį pagerinti ar pradėti procesus dėl asmenų suradimo ir iškeldinimo) – sprendžia Įmonės kreditoriai (arba kilus ginčams tarp jų – bankroto bylą nagrinėjantis teismas) – šiuo atveju buvo teikiamas prioritetas greitesniam turto pardavimui (o ne turto pagerinimui, asmenų iškeldinimui) – nemokumo administratorius šiuos sprendimus vykdė (priešingi veiksmai reikštų kreditorių susirinkimo nutarimo nevykdymą ir nemokumo administratoriaus pareigų, įtvirtintų ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p. / JANĮ 66 str. 1 d. 13 p., pažeidimą). Prieš priimant tokį sprendimą, tiek jis, tiek ir jo galimos alternatyvos buvo aptartos, tačiau įvertinus tai, kad turtu naudojasi ne administruojamos įmonės valdymo organai ar dalyviai, o tretieji asmenys, gyvenantys su mažamečiais vaikais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina, jog nuosavybė neliečiama, o už būsto neliečiamumo pažeidimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str.), bylinėjimosi metu gali būti pareikšti ir priešpriešiniai reikalavimai, taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios apskritai galėtų sustabdyti šio konkretaus turto pardavimą), todėl toks sprendimas buvo pasvertas ir pagrįstas.
9. Teismas dėl Tarnybos teiginių, kad: skundžiamu Įsakymu buvo konstatuotas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto pažeidimas, kadangi pareiškėjas nepateikė pareiškėjui, pateikusiam skundą Tarnybai, JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos informacijos pagal minėto pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. raštą (3 p.); skundžiamo LAGK Sprendimo argumentais iš esmės nepagrįstai konstatuojama, kad juridinio asmens kreditorius šiuo metu neturi teisės privalomai gauti informacijos apie juridinio asmens turtą (turto sąrašo, balansinės vertės, pradinės pardavimo kainos, pardavimo datos, pardavimo būdo, gautų pinigų sumų už parduotą turtą, išieškotų ir gautinų pinigų sumų pagal juridinio asmens skolininkus, kitų gautų sumų) ir išlaidas (pagal JANĮ 73 str. 1 ir 2 d. nurodytą struktūrą) (JANĮ 32 str. 2 d. 4 ir 5 p.) bei šios teisės įgyvendinimas yra priklausomas nuo nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo savarankiškos valios, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas aptariamų nuostatų objektyviai negalėjo pažeisti, nes JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata dar nėra net įsigaliojusi – įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. (JANĮ 152 str. 2 p.). Nepaisant to, JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyta informacija, pagal savo apimtį, yra vertintina kaip nemokumo administratoriaus ataskaita. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tiek ir anksčiau galiojusios ĮBĮ nuostatos, tiek ir galiojantis reguliavimas, numatė tik kreditorių susirinkimui teisę reikalauti, kad bankroto (nemokumo) administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti, o ne pavieniams kreditoriams. Visa tai BAB bankui SNORAS buvo motyvuotai paaiškinta, dėl ko BAB bankas SNORAS paprašė sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris tiek informaciją ir ataskaitą apie Įmonės bankroto procedūros eigą, tiek ir apie Įmonės turto perdavimą motyvuotai laikė pertekline ir bereikalinga. BAB bankas SNORAS paminėto protokolo teismui neskundė, jis yra įsiteisėjęs ir privalomas tiek nemokumo administratoriui, tiek ir pačiam BAB bankui SNORAS, Išvados argumentai šioje dalyje prieštarauja minėtam 2020 m. lapkričio 9 d. Įmonės kreditorių susirinkimo nutarimui ir tokios informacijos/ataskaitos parengimo kaštai nemokumo administratoriui atlyginti nebūtų, kadangi jiems parengti jau nepritarė Įmonės kreditorių susirinkimas, ir tuo atveju, jei nemokumo administratorius būtų pateikęs informaciją, tas būtų sąlygoję kaštus, kurių atlyginti nesutiko nei pats BAB bankas SNORAS, nei Įmonės kreditorių susirinkimas, o informacijos teikimas reikštų kreditorių susirinkimo nutarimo nevykdymą ir nemokumo administratoriaus pareigų, įtvirtintų ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte/ JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pažeidimą.
10. Teismas pažymėjo, jog Sprendime detaliai nurodyta, kokiais teisės aktais buvo remtasi, be to, išsamiai buvo išanalizuota faktinė situacija, taip pat nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, jog ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais.
III.
11. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo sprendimo argumentai ir išvados susijusios su inventorizacija yra nepagrįstos. Esamu atveju konstatuoto pažeidimo esmė – nepagrįstas pareiškėjo neveikimas bankroto proceso pradžioje ir dėl to užvilkintas klausimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo sprendimas, o ne Inventorizacijos taisyklių nuostatų nevykdymas (netinkamas vykdymas) ar kokie nors kitokie inventorizacijos, kaip teisės aktais reglamentuoto proceso, trūkumai. Išvadoje inventorizacija buvo minima tik todėl, kad pats pareiškėjas Paaiškinimuose nurodė, jog vykdė inventorizaciją ir ją baigė tik 2018 metų pabaigoje, taip pat ir pateikdamas faktą, jog ją atlikti buvo įpareigotas 2017 metų pabaigoje (2017 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo). Nėra jokio pagrindo teigti, kad Tarnyba, šiuo atveju konstatuodama ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą, privalėjo Išvadoje nurodyti teisės aktus, kurie reglamentuotų inventorizacijos trukmę ir kurie buvo nagrinėjamu atveju pažeisti, kadangi Tarnyba iš esmės nenagrinėjo klausimo dėl inventorizacijos, kaip teisės aktais reglamentuoto proceso, trukmės, o, kaip minėta, nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo aktyvumo ir operatyvumo bankroto proceso pradžioje sprendžiant turto pardavimo klausimus. Nei ĮBĮ, nei JANĮ nėra nurodoma inventorizacija, nereglamentuojama jos trukmė ar pan. Teismo išvados, kad Išvadoje nėra nurodyta, per kiek turėjo būti atlikta inventorizacija, nėra vertinama, kokią įtaką turto pardavimo tvarkos nustatymui turėjo ginčai tiek dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo Įmonės bankroto byloje, tiek ir dėl pačios turto pardavimo tvarkos nustatymo, koks turėjo būti optimalus galimas būdas ir realios priemonės nevilkinti įmonės bankroto proceso, ir kokie būtų (ar turėjo būti konkrečiai) tie pagrįsti pasiūlymai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, ir kas turėjo juos pateikti, kodėl pateikti pasiūlymai Tarnybos vertinami kaip neoptimalūs ir t. t., niekaip nepaneigia ne tik, kad pareiškėjo neveikimo bei konstatuotų pažeidimų, bet nepaneigia ir skundžiamo Įsakymo teisėtumo. Bankroto proceso pradžios kontrolė ir savalaikis klausimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo sprendimas yra nemokumo administratoriaus atsakomybės sritis, o ne Tarnybos, todėl teismo argumentai, jog nesant Išvadoje išaiškinimo dėl teisingo elgesio modelio, nemokumo administratorius negalėtų užtikrinti tolimesnio elgesio ir nustatytų pažeidimų pašalinimo, ne tik, kad nepagrįsti, bet ir šiuo atveju niekaip nepaneigia pareiškėjo neveikimo ir konstatuotų pažeidimų bei nesudaro pagrindo pripažinti Įsakymą neteisėtu.
11.2. Informacijos apie turtą surinkimas ir aprašymas (kas buvo konstatuota Išvadoje) nėra pakankami veiksmai bankroto proceso metu ir negali pagrįsti to, kad turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama tik tinkamo asmens (nemokumo administratoriaus), ką turi užtikrinti pats nemokumo administratorius. Butas yra Įmonės, net ne privataus asmens nuosavybė, kurioje jis gyventų (kad ir nuomos pagrindu) kaip savo vieninteliame būste, todėl visiškai neaišku kuo remiantis teismas priėjo išvados, kad šiuo atveju taikomas Konstitucijos 23 straipsnis. Teismo išvados niekaip nepaneigia Įsakymu ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 31 straipsnio 1 punkto ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimų, kadangi pareiškėjas ilgą laiką faktiškai neperėmė dalies Įmonės turto (Buto), kurį įmanoma ir privalu faktiškai perimti savo dispozicijoje, neužtikrindamas, jog šį turtą valdytų, naudotų ir juo disponuotų pareiškėjas (kaip Įmonės bankroto administratorius ir atsakingas asmuo).
11.3. Teismo argumentais, susijusiais su JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto pažeidimu, iš esmės nepagrįstai konstatuojama, kad juridinio asmens kreditorius ginčui aktualiu laikotarpiu neturėjo teisės privalomai gauti informacijos apie juridinio asmens turtą (turto sąrašo, balansinės vertės, pradinės pardavimo kainos, pardavimo datos, pardavimo būdo, gautų pinigų sumų už parduotą turtą, išieškotų ir gautinų pinigų sumų pagal juridinio asmens skolininkus, kitų gautų sumų) ir išlaidas (pagal JANĮ 73 str. 1 ir 2 d. nurodytą struktūrą) (JANĮ 32 str. 2 d. 4 ir 5 p.) bei šios teisės įgyvendinimas yra priklausomas nuo nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo savarankiškos valios. Tai kreditoriui svarbi ir vienareikšmiai privalomai teiktina informacija, kadangi būtent kreditoriai priima sprendimus dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (JANĮ 44 str. 8 p., 86 str. 2, 4, 5 d. ir kt.) bei bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo (JANĮ 75 str. 2 d. ir kt.) ir yra šiais klausimais tiesiogiai materialiai suinteresuoti. Be to, JANĮ 43 straipsnio 4 punktas tiesiogiai nustato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus. Tarnyba nagrinėtu atveju nekonstatavo negaliojančios teisės akto normos pažeidimo ir nėra pagrįsta laikyti, kad, vertindama ar nemokumo administratorius pateikė kreditoriui informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę ir nemokumo procesą, dėl konkrečios teiktinos informacijos (jos apimties) Tarnyba negali atsižvelgti, be kita ko, į įstatymo leidėjo poziciją dėl kreditorių gautinos informacijos apimties.
11.4. Nepagrįstos teismo išvados, jog Išvados argumentai dėl konstatuoto JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto pažeidimo prieštarauja 2020 m. lapkričio 9 d. Įmonės kreditorių susirinkimo nutarimui ir tokios informacijos/ataskaitos parengimo kaštai nemokumo administratoriui atlyginti nebūtų, nes jiems parengti jau nepritarė Įmonės kreditorių susirinkimas ir tuo atveju, jei nemokumo administratorius būtų pateikęs informaciją, tas būtų sąlygoję kaštus, kurių atlyginti nesutiko nei pats BAB bankas SNORAS, nei Įmonės kreditorių susirinkimas, o informacijos teikimas reikštų kreditorių susirinkimo nutarimo nevykdymą ir nemokumo administratoriaus pareigų, įtvirtintų ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte/ JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pažeidimą, kadangi, kaip ir nurodyta Išvadoje, JANĮ kreditorių teisės gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę ir nemokumo procesą įgyvendinimas nėra siejamas su informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarkos patvirtinimu. Be to, kreditorių susirinkimui suteikta teisė, o ne pareiga nustatyti pirmiau paminėtą tvarką (JANĮ 44 str. 6 p.), todėl šios tvarkos nebuvimas nereiškia, kad informacija negali būti teikiama. Esama aptariamo pobūdžio tvarka (tiek patvirtinta ĮBĮ galiojimo metu, tiek po JANĮ įsigaliojimo) negali prieštarauti JANĮ nuostatoms, kuriomis vadovaujamasi pirmiausia. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados niekaip nepaneigia skundžiamo Įsakymo teisėtumo.
12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad atsakovas naudojasi apeliacijos institutu ne pagal paskirtį, nes iš esmės tik siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pagal tuos pačius, jau peržiūrėtus, argumentus. Dar kitą pagrindą atmesti atsakovo skundą apskritai sudarė kita aplinkybė, dėl kurios nepasisakė teismas sprendime, kurią viso proceso taip pat ignoruoja ir atsakovas – Patikrinimų taisyklių 37.2 punktas numato, kad prašymas (skundas) nenagrinėjamas jeigu nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų paaiškėjimo ar turėjimo paaiškėti asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Tarnyba jau anksčiau patikrinimo metu tikrino Įmonės nemokumo administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ veiksmus, ir jokių pažeidimų nenustatė. Tačiau po to, kai gavo BAB banko SNORAS skundą, atsakovas iš naujo pradėjo tyrimą (ir nustatė tariamus pažeidimus). Visi atsakovo apeliacinio skundo pateikti argumentai apie poreikį perimti turto valdymą yra itin savitiksliai ir deklaratyvūs, niekaip neįrodantys nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų, pareigų pažeidimo. Šiai dienai aptariamas UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ tariamai neteisėtai neperimtas ir nevaldytas turtas – Butas, yra sėkmingai parduotas ir perduotas pirkėjui už teismo nustatytą jo pardavimo kainą, tačiau atsakovas ir toliau stengiasi įrodyti, kad UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ vis tiek turėjo imtis veiksmų, nes neteisėtai neperėmė dalies Įmonės turto (Buto). Atsakovo abstraktūs apeliacinio skundo argumentai apie kreditoriaus teisę gauti informaciją teismo sprendimo argumentų nepaneigia. Paskutinė nemokumo administratoriaus ataskaita buvo Įmonės kreditorių patvirtinta 2020 m. sausio 22 d. (protokolas pateiktas kartu su UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ atsiliepimu į Tarnybos skundą byloje pirmosios instancijos teisme), šioje ataskaitoje taip pat buvo pateikta ir BAB banko SNORAS prašyta informacija (už kurios nepateikimą buvo Išvada nustatytas tariamas UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ pažeidimas), dėl pateiktos ataskaitos BAB bankas SNORAS pastabų neturėjo, dėl jos klausimų nepateikė, Įmonė kreditorių sprendimo tvirtinti ataskaitą neskundė, o nuo visų aptariamų veiksmų yra praėję jau daugiau nei 6 mėnesiai, dėl ko tai negalėjo būti atsakovo patikrinimo objektu pagal BAB banko SNORAS skundą apskritai, nekalbant jau apie tai, kad BAB bankas SNORAS pateiktą skundą išvis atsiėmė, tačiau atsakovas ir toliau bando apginti Išvados, surašytos pagal atsiimtą skundą, tariamą pagrįstumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Atsakovas Tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21R-741(AG-653/07-2021), kuriuo nuspręsta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ skundą tenkinti ir panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. V4-173 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ skyrimo“ bei 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. D4-1963 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ neplaninio veiklos patikrinimo“ 1–3 dalis, ir pareiškėjo UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ skundą atmesti.
15. Komisija Sprendime konstatavo, kad Tarnyba netinkamai taikė teisės aktų normas, nepagrįstai konstatavo Įsakyme bei Išvados 1–3 dalyse nurodytus pažeidimus ir pritaikė sankciją, todėl Įsakymas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
17. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė „Mongolija“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad minėta bendrovė buvo išregistruota ją likvidavus Registro tvarkytojo iniciatyva 2023 m. gegužės 11 d., teisių ir pareigų perėmėjo nėra. Atsižvelgiant į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė „Mongolija“ nelaikytina administracinės bylos proceso šalimi.
18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.
20. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).
21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo atsakovo reikalavimus ir pareiškėjo atsiliepimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais atsakovo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
22. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
23. Sistemiškai įvertinus atsakovo 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. V4-173 bei šio įsakymo motyvuojamąją dalį, išdėstytą 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvadoje, nustatyta, jog pareiškėjui ginčijamu Įsakymu poveikio priemonė pritaikyta dėl to, kad konstatuotas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto, ĮBĮ 31 straipsnio 1 punkto ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, nurodant kad pareiškėjas ilgą laiką faktiškai neperėmė dalies Įmonės turto, kurį įmanoma ir privalu faktiškai perimti savo dispozicijoje, neužtikrindamas, jog šį turtą valdytų, naudotų ir juo disponuotu pareiškėjas, taip pat konstatuotas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimas, nes pareiškėjas, organizuodamas turto pardavimą, tinkamai neatliko privalomų bankroto procesų darbų, neužtikrindamas operatyvios klausimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo sprendimo pradžios (operatyviai neatlikdamas inventorizacijos ir neinicijuodamas sprendimų dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo projektų), taip pat konstatuotas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto pažeidimas, nes pareiškėjas nepateikė JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos informacijos kiek ir už ką Įmonės bankroto procese nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki atsakymo pateikimo dienos yra gauta pajamų ir kiek patirta administravimo išlaidų, kokie yra gautų pajamų ir patirtų išlaidų šaltiniai.
24. ĮBĮ (įstatymo redakcija nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustatė, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas nustato, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. ĮBĮ 31 straipsnio 1 punktas nustato, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka. Inventorizacijos taisyklių 1 punktas nustato, kad jos reglamentuoja subjektų – ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išskyrus šeimynas, mokesčių ir išteklių fondų, fondų arba finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, – inventorizaciją. Inventorizacijos taisyklės rekomenduojamos neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, ūkininkų ūkiams, gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, užsienio juridinių asmenų filialams ir atstovybėms, esantiems Lietuvos Respublikoje, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Pareiškėjas administravo bankroto ir likvidavimo procesus Įmonės, kuri yra tikroji ūkinė bendrija ir kuri pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Todėl Inventorizacijos taisyklių taikymas ginčo atveju yra rekomendacinis.
25. Pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad jis, vykdydamas kreditorių susirinkimo 2017 m. gruodžio 6 d. protokolo nutarimą, atliko inventorizaciją, kuri buvo apsunkinta, nes reikėjo fiziškai surasti Įmonės turtą bei trūko duomenų. Atsakovas nurodo, kad turto ir įsipareigojimų inventorizacija bankroto proceso metu turėtų būti atliekama bankroto proceso pradžioje nedelsiant ir prieš sudarant metines finansines ataskaitas, tačiau atsakovas nepateikia jokio teisinio reglamentavimo, kuris nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas ir galėjo būti pažeistas. Atsakovo Išvadoje pateikiami argumentai, kad „inventorizacija truko pernelyg ilgai“, vertintini kaip subjektyvi teisės aktų reikalavimais nepagrįsta nuomonė.
26. 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvadoje atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neperėmė buto, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minimas butas buvo inventorizuotas, nurodytas likviduojamai Įmonei priklausančio nekilnojamojo turto sąraše (sąrašo 24 punktas), nurodytas jo unikalus numeris, taip pat Butas, kaip likviduojamai Įmonei priklausantis turtas, nurodytas pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašyme Vilniaus apygardos teismui, Butas buvo įvertintas UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacinėje pažymoje dėl galimos buto kainos rinkoje, Buto pardavimo klausimas buvo svarstomas kreditorių komiteto posėdžiuose, taip pat Butas buvo parduodamas varžytinėse. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad likviduojamos Įmonės inventorizaciją pareiškėjas atliko, Butas buvo apskaitytas ir pareiškėjo perimtas, Butas buvo išlaikomas ir jo vertė buvo išsaugota, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pareiškėjas pažeidė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 ir 14 punktų, 31 straipsnio 1 punkto reikalavimus.
27. Atsakovo Išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą, nes pareiškėjas nepateikė JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos informacijos pagal UAB „Intrum Lietuva“, kaip BAB bankas SNORAS įgalioto asmens, 2020 m. birželio 15 d. rašto 3 punktą.
28. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punktas nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas Išvadoje pateikia nuorodą į JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus, t. y. apeliuoja į tai, kad pareiškėjas pagal pateiktą prašymą privalėjo teikti JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatytą informaciją. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nes JANĮ 32 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja kokią informaciją pareiškėjas, kaip įmonės bankroto (likvidavimo) administratorius, turi teikti kreditoriams ar jų atstovams. Minėta straipsnio dalis reglamentuoja su kokia informacija kreditoriai gali susipažinti ne pareiškėjo, o atsakovo tvarkomoje informacinėje sistemoje. Be to, pažymėtina, kad JANĮ 32 straipsnio 2 dalis įsigaliojo tik 2023 m. sausio 1 d., t. y. atsakovui priimant byloje ginčijamą Įsakymą paminėta teisės norma dar negaliojo.
29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Konstatuotina, kad byloje ginčijamas atsakovo įsakymas šių reikalavimų neatitinka, todėl tiek Lietuvos administracinių ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimus jį panaikinti.
30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius