Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMO NR. 768 „DĖL MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m. gruodžio 22 d. Nr. 1110

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti nurodytą nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija (Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės nauja redakcija nedėstomos):

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, 41 straipsnio 7 ir 9 dalimis, 43 straipsnio 7 dalimi ir 67 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :

Patvirtinti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (pridedama).“ 

1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles:

1.2.1. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

9. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui nusprendus, Mokykla gali vykdyti priešmokyklinio, ikimokyklinio ugdymo programas, kitas neformaliojo vaikų ar (ir) suaugusiųjų švietimo programas, turėti mokyklos struktūrinius padalinius, vykdančius neformaliojo vaikų ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas ir (ar) sudarančius sąlygas vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ar kitoms paslaugoms teikti, veikiančius toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas Mokykla gali vykdyti nustatyta tvarka, gavusi švietimo, mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą.“

1.2.2. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

10. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos specializuoto ugdymo krypties programos vykdomos valstybinėse, nevalstybinėse mokyklose, savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, skirtose dėl išskirtinių gabumų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, raštu suderinus tai su švietimo, mokslo ir sporto ministru.“

1.2.3. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

11. Pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos tipo mokyklos, kuriose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuojamos arba likviduojamos, išskyrus nevalstybines mokyklas, vaikų socializacijos centrus, specialiąsias mokyklas, specialiojo ugdymo centrus. Rekomenduojama prijungti ar sujungti mokyklas, kuriose bendrojo ugdymo programos vykdomos ta pačia mokomąja kalba. Pradinių mokyklų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų, prijungtų prie kitų Mokyklų, vykdančių atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas, gali būti atliekama struktūros pertvarka ir toliau jos gali veikti tose pačiose patalpose kaip Mokyklos struktūrinis padalinys.“

1.2.4. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

11. Pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos tipo mokyklos, kuriose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuojamos arba likviduojamos, išskyrus nevalstybines mokyklas, vaikų socializacijos centrus, specialiojo ugdymo centrus. Rekomenduojama prijungti ar sujungti mokyklas, kuriose bendrojo ugdymo programos vykdomos ta pačia mokomąja kalba. Pradinių mokyklų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų, prijungtų prie kitų Mokyklų, vykdančių atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas, gali būti atliekama struktūros pertvarka ir toliau jos gali veikti tose pačiose patalpose kaip Mokyklos struktūrinis padalinys.“

1.2.5. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

13. Didinamos ugdymo individualizavimo galimybės:

13.1. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus Taisyklių 26.11 papunktyje nustatytus atvejus;

13.2. gimnazijose, vykdančiose pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases;

13.3. gimnazijose, kuriose pagal Taisykles leidžiama sudaryti vieną III gimnazijos klasę, rekomenduojama sudaryti ne mažesnę kaip 21 mokinio klasę.“

1.2.6. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:

17. Nevalstybinėse mokyklose, visiems dalininkams (savininkui) sutikus, ugdymas grindžiamas savitos pedagoginės sistemos samprata, tvirtinama švietimo, mokslo ir sporto ministro. Valstybinėse ir savivaldybių mokyklose gali būti įgyvendinami tam tikri savitos pedagoginės sistemos elementai, nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintoje savitos pedagoginės sistemos sampratoje, jeigu jie dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimai. Savitos pedagoginės sistemos samprata rengiama vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama Netradicinio ugdymo koncepcija.“

1.2.7. Pakeisti 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

18. Valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų atitiktį Taisyklėse nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems kriterijams vertina šių mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai), nevalstybinių – savininkai (dalyvių susirinkimai). Vertinimo duomenys naudojami rengiant savivaldybių ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus, steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant Mokyklas ir jų struktūrą.“

1.2.8. Pakeisti 22.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

22.2. bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pritaikytas dėl išskirtinių gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų ar nepalankių aplinkos veiksnių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bendrojo ugdymo programas atitinkamai pritaikytoje mokymosi aplinkoje ir teikia reikiamą švietimo pagalbą.“

1.2.9. Pakeisti 23.1.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

23.1.4. savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita), skirtos 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio ugdymo programą arba mokyklos parengtą pradinio ugdymo programą; ugdymas grindžiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata;“.

1.2.10. Pakeisti 23.2.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

23.2.2. savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita), skirtos 7 (6)–14 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio ugdymo programą ir bendrosios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba mokyklos parengtą pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį; ugdymas grindžiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata;“.

1.2.11. Pakeisti 23.3.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

23.3.3. savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita), skirtos 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio ir bendrąją pagrindinio ugdymo programas arba 11–16 metų mokiniams – pagal bendrąją pagrindinio ugdymo programą, arba mokyklos parengtas pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programas; ugdymas grindžiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata;“.

1.2.12. Pripažinti netekusiu galios 23.4 papunktį.

1.2.13. Pakeisti 23.5.3.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

23.5.3.4. mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas;“.

1.2.14. Papildyti 23.5.3.6 ir 23.5.3.7 papunkčiais:

23.5.3.6. mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai;

23.5.3.7. mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.“

1.2.15. Pripažinti netekusiu galios 24.3 papunktį.

1.2.16. Pakeisti 24.2.1.1 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

24.2.1.1. specialiosios mokyklos, skirtos mokiniams mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą nuo 7 (6)  metų  iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos (jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos):“.

1.2.17. Pakeisti 24.2.1.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

24.2.1.2. specialiojo ugdymo centras, skirtas mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą nuo 6 (7) metų iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos (jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos) ir teikiantis metodinę pagalbą kitų Mokyklų mokytojams, švietimo pagalbos specialistams ugdymo metodų, bendrojo ugdymo programų, mokymosi aplinkos pritaikymo, specialiųjų mokymo priemonių parinkimo klausimais, konsultacinę pagalbą tėvams (globėjams, rūpintojams), sudarantis sąlygas tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją;“.

1.2.18. Pakeisti 24.2.1.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

24.2.1.3. specialioji mokykla-daugiafunkcis centras, skirtas mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal pritaikytas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą nuo 6 (7) metų iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos (jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos), 6 (5) metų vaikams – pagal pritaikytą priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal pritaikytą ikimokyklinio ugdymo programą; šioje mokykloje vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas;“.

1.2.19. Pakeisti 24.4.2.1 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

24.4.2.1. specialiosios mokyklos, skirtos mokiniams mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą nuo 7 (6)  metų iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos (jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos):“.

1.2.20. Pakeisti 24.4.2.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

24.4.2.2. specialiojo ugdymo centras, skirtas mokiniams mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą, gaunant reikiamą švietimo pagalbą, nuo 7 (6) metų iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos (jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos) ir teikiantis metodinę pagalbą kitų Mokyklų mokytojams, švietimo pagalbos specialistams bendrojo ugdymo programų, ugdymosi aplinkos pritaikymo, specialiųjų mokymo priemonių parinkimo klausimais, konsultacinę pagalbą tėvams (globėjams, rūpintojams), sudarantis sąlygas tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją;“.

1.2.21. Pakeisti 25.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

25.2. Mokyklos vadovo, jo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymo skyrių vedėjų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka Švietimo įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus ar užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programose nustatytus reikalavimus (jeigu mokiniai mokomi pagal užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas).“

1.2.22. Pakeisti 25.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:

25.7. Klasės, tam tikrais atvejais jungtinės klasės sudaromos mokslo metams taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo kriterijus, nurodytus Taisyklių 1 priede, ir klasių, jungtinių klasių bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudarymo kriterijus, nurodytus Taisyklių 2 priede. Jungtinėms klasėms, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, tvirtinamais švietimo, mokslo ir sporto ministro, sudaromas jungtinis ugdymo planas. Savivaldybės mokykloje iš visų klasių, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą, mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių gali būti tik vienoje klasėje tuo atveju, kai savivaldybės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas) bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria mokymo lėšų (išskyrus mokymo lėšas, skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią mokinių skaičių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Valstybinėje mokykloje iš visų klasių, kuriose ugdoma pagal pagrindinio ugdymo programą, mažesnis mokinių skaičius už nustatytą Taisyklių 1 priede mažiausią mokinių skaičių gali būti tik vienoje klasėje tuo atveju, kai valstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas) bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria mokymo lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete jam numatytų asignavimų ir (arba) kitų dalininkų lėšų tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią mokinių skaičių pagal Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Nevalstybinėje bendrojo ugdymo mokykloje klasių dydį nustato savininkas (dalyvių susirinkimas), klasės jungiamos vadovaujantis Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytais kriterijais. Nevalstybinės mokyklos klasei, išskyrus klasę, kurioje mokoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą, jungtinei klasei, kai mokinių skaičius joje yra mažesnis už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, mokymo lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Jeigu savivaldybės ir valstybinės mokyklos klasėje, jungtinėje klasėje yra mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, tokiai klasei, jungtinei klasei mokymo lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto neskiriamos, išskyrus šiuos atvejus, kai mokymo lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą: klasėms, kuriose mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jei iš jų sudaroma jungtinė klasė; klasei, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį tautinės mažumos kalba; Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijoje esančių mokyklų klasei, kurioje pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokoma lietuvių kalba. Jeigu savivaldybės ar valstybinėje gimnazijoje yra mažesnis klasių, kuriose mokoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą, skaičius už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią tokių klasių skaičių, tokioms klasėms mokymo lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto neskiriamos.“

1.2.23. Pakeisti 26.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

26.5. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) numatytas mokymas nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, mokinius pagal pradinio, pagrindinio ir akredituotas vidurinio ugdymo programas moko šiuo būdu, jeigu atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijus. Laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat užsienyje gyvenančius šalies mokinius mokykla nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu moko, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui raštu suderinus su švietimo, mokslo ir sporto ministru.“

1.2.24. Pripažinti netekusiais galios 26.8, 26.9 ir 26.10 papunkčius.

1.2.25. Papildyti 26.11 papunkčiu:

26.11. Gimnazijos tipo mokykloje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus šiuos atvejus, kai gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė:

26.11.1. kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba, lietuvių ir tautinės mažumos kalba ar tautinių mažumų kalbomis, arba gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose gimnazijose, vykdančiose akredituotą vidurinio ugdymo programą skirtingomis mokomosiomis kalbomis;

26.11.2. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje lietuvių kalba;

26.11.3. vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje;

26.11.4. gimnazijoje, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km;

26.11.5. gimnazijos tipo mokykloje, skirtoje mokiniams dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių: konservatorijoje, menų gimnazijoje, menų mokykloje, dailės gimnazijoje, sporto gimnazijoje ar kitoje gimnazijoje, vykdančioje specializuoto ugdymo krypties programas;

26.11.6. nevalstybinėje gimnazijoje;

26.11.7. kaimo gyvenamojoje vietovėje esančioje gimnazijoje lietuvių kalba;

26.11.8. gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale), esančiame kaimo gyvenamojoje vietovėje ir kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija;

26.11.9. gimnazijoje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, ir pasienio ruože esančioje gimnazijoje;

26.11.10. bendrojoje gimnazijos tipo mokykloje, vykdančioje akredituotą suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą;

26.11.11. gimnazijos tipo mokykloje, skirtoje mokiniams dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų ar dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių: specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, sanatorijos mokykloje, ligoninės mokykloje, lietuvių namuose, vaikų socializacijos centre, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloje, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloje.“

1.2.26. Pakeisti 26.11 papunktį ir jį išdėstyti taip:

26.11. Gimnazijos tipo mokykloje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus šiuos atvejus, kai gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė:

26.11.1. kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba, lietuvių ir tautinės mažumos kalba ar tautinių mažumų kalbomis, arba gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose gimnazijose, vykdančiose akredituotą vidurinio ugdymo programą skirtingomis mokomosiomis kalbomis;

26.11.2. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje lietuvių kalba;

26.11.3. vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje;

26.11.4. gimnazijoje, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km;

26.11.5. gimnazijos tipo mokykloje, skirtoje mokiniams dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių: konservatorijoje, menų gimnazijoje, menų mokykloje, dailės gimnazijoje, sporto gimnazijoje ar kitoje gimnazijoje, vykdančioje specializuoto ugdymo krypties programas;

26.11.6. nevalstybinėje gimnazijoje;

26.11.7. gimnazijos tipo mokykloje, skirtoje mokiniams dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų ar dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių: specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, sanatorijos mokykloje, ligoninės mokykloje, lietuvių namuose, vaikų socializacijos centre, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloje, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloje.“

1.2.27. Pakeisti 27.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

27.1. atitinka Taisyklių 25 punkte ir 26.11 papunktyje nustatytus kriterijus;“.

1.2.28. Pakeisti 27.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:

27.6. sudaroma ne mažiau kaip viena III gimnazijos klasė;“.

1.2.29. Pakeisti 27.9 papunktį ir jį išdėstyti taip:

27.9. yra raštu su švietimo, mokslo ir sporto ministru suderintas specializuoto ugdymo krypties programos vykdymas.“

1.2.30. Pakeisti 29.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

29.2. atitinka su švietimo, mokslo ir sporto ministru raštu suderintą mokinių ir klasių skaičių;“.

1.2.31. Pakeisti 30.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

30.2. ji atitinka Taisyklių 25 punkte, 26.1–26.3 papunkčiuose nustatytus kriterijus.“

1.2.32. Pakeisti 31 punktą ir jį išdėstyti taip:

31. Jaunimo namams, sanatorijos mokyklai (sanatorijos klasei), ligoninės mokyklai (ligoninės klasei), nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokyklai (nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos klasei), tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklai (suaugusiųjų klasei) ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama, jeigu ji atitinka Taisyklių 25 punkte nustatytus kriterijus.“ 

1.2.33. Pakeisti 32 punktą ir jį išdėstyti taip:

32. Savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms skiriama ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių teikimu, įvertinus jų atitiktį nustatytiems kriterijams, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras iki einamųjų metų spalio 10 dienos.“

1.2.34. Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

VII SKYRIUS

MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS BENDRŲJŲ PLANŲ RENGIMAS, TVIRTINIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

1.2.35. Pakeisti 33 punktą ir jį išdėstyti taip:

33. Valstybinių mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą rengia, ir jį įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų projektus rengia ir įgyvendina savivaldybės.“

1.2.36. Pakeisti 35.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

35.3. Konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis dėl mokyklų tinklo kūrimo, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto. Savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms ūkio lėšų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planų projektus savivaldybės derina su švietimo, mokslo ir sporto ministru; valstybinių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektą švietimo, mokslo ir sporto ministras derina su savivaldybėmis, kurių teritorijose yra Mokyklos.“

1.2.37. Pakeisti 35.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

35.5. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas tobulinamas atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių sprendimus ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktus siūlymus, jeigu šie neprieštarauja Švietimo įstatymui, Taisyklėms ir kitiems teisės aktams. Kai pavienės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą ir Mokyklos bendruomenės sprendimą, kuriame argumentuotai nesutinkama su planuojamu mokyklos reorganizavimu, likvidavimu ar pertvarkymu, teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia siūlymus Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjui ir Mokyklai. Savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymus, teikia mokyklos bendruomenei atsakymą ir priima galutinį argumentuotą sprendimą. Kai pavienės valstybinės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įvertinusi bendruomenės argumentus, teikia jai atsakymą ir priima galutinį argumentuotą sprendimą;“.

1.2.38. Papildyti 35.6 papunkčiu:

35.6. Valstybinių mokyklų tinklo pertvarkos bendrieji planai ir savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendrieji planai tvirtinami kas penkeri metai ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 1 dienos. Valstybinių mokyklų, kurių savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tinklo pertvarkos bendrąjį planą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą – savivaldybės taryba.“

1.2.39. Pakeisti 36 punktą ir jį išdėstyti taip:

36. Įgyvendinimo stadijoje savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūros pertvarkos pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir  struktūros pertvarkos planą, o Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planą, jeigu tokie planai rengiami.“

1.2.40. Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.2.41. Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.2.42. Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.2.43. Pakeisti 2 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„1.

Mokinių, mokomų pagal specializuoto ugdymo krypties programą, klasė.

Mokinių, mokomų nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, klasė.

Lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių ir lietuvių kilmės užsieniečių klasė (išlyginamoji klasė).

30

 

Didžiausias mokinių, mokomų pagal pradinio ugdymo programą, skaičius klasėje – 24.

Mažiausias mokinių, mokomų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo

programą, skaičius klasėje – 8, pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą – 21. 2024–2025 mokslo metais šis reikalavimas netaikomas sudarant IV gimnazijos klasę: gali būti sudaryta IV gimnazijos klasė, kurioje mažiausias mokinių skaičius – 12.

Jungtinės klasės nesudaromos.“

 

2. Nustatyti, kad:

2.1. šio nutarimo 1.2.4, 1.2.41 ir 1.2.43 papunkčiai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.;

2.2. šio nutarimo 1.2.26 ir 1.2.42 papunkčiai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

 

 

 

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                Jurgita Šiugždinienė

 

 

 

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo

programas, tinklo kūrimo taisyklių

1 priedas

 

KLASIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ BENDROSIOSE BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE SUDARYMO KRITERIJŲ 2022–2023 ir 2023–2024 mokslo metams sąrašas

 

Eil.

Nr.

Ugdymo programa

Didžiausias mokinių skaičius klasėje

Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje

Mažiausias mokinių skaičius klasėje

Mažiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje

Pastabos

1.

Pradinio ugdymo programa

24

24

8

8

Gali būti jungiama tik po dvi klases. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

2.

Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

30

8

3.

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis

30

 

8

 

 

4.

Vidurinio ugdymo programa

30

 

12

 

 

5.

Suaugusiųjų pradinio ugdymo programa

30

30

8

8

Gali būti jungiama tik po dvi klases. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

6.

Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

30

8

7.

Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis

30

 

8

 

 

8.

Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa

30

 

12

 

 

Pastaba. Vienas mokinys, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Atitinkamai gali būti mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje. Bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje gali būti ne daugiau kaip 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (skaičius taikomas sudaromoms naujoms klasėms, jungtinėms klasėms).

______________________________

 

 

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo

programas, tinklo kūrimo taisyklių

1 priedas

 

KLASIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ BENDROSIOSE BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE SUDARYMO KRITERIJŲ 2024–2025 IR 2025–2026 mokslo metams sąrašas

 

Eil.

Nr.

Ugdymo programa

 

Didžiausias mokinių skaičius klasėje

Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje

Mažiausias mokinių skaičius klasėje

Mažiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje

Pastabos

1.

Pradinio ugdymo programa

24

24

8

8

Gali būti jungiama tik po dvi klases. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

2.

Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

30

8

3.

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis

30

 

8

 

 

4.

Vidurinio ugdymo programa

30

 

12 

 

Nurodytas mažiausias  mokinių skaičius klasėje taikomas, kai sudaroma po vieną III gimnazijos ir IV gimnazijos klasę kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba, lietuvių ir tautinės mažumos kalba ar tautinių mažumų kalbomis, arba gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose gimnazijose, vykdančiose akredituotą vidurinio ugdymo programą skirtingomis mokomosiomis kalbomis, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje lietuvių kalba, vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje, gimnazijoje, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km.

5.

Vidurinio ugdymo programa

30

 

21

 

Nurodytas mažiausias  mokinių skaičius klasėje taikomas, kai sudaroma po vieną III gimnazijos ir IV gimnazijos klasę kaimo gyvenamojoje vietovėje esančioje gimnazijoje lietuvių kalba, gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale), esančiame kaimo gyvenamojoje vietovėje  ir kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija, gimnazijoje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, ir pasienio ruože esančioje gimnazijoje.

2024–2025 mokslo metais šis reikalavimas netaikomas sudarant IV gimnazijos klasę: gali būti sudaryta IV gimnazijos klasė, kurioje mažiausias mokinių skaičius – 12.

6.

Suaugusiųjų pradinio ugdymo programa

30

30

8

8

Gali būti jungiama tik po dvi klases. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

7.

Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

30

 

8

 

 

8.

Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis

30

 

8

 

 

9.

Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa

30

 

21

 

2024–2025 mokslo metais nurodytas mažiausias mokinių skaičius klasėje netaikomas sudarant IV gimnazijos klasę: gali būti sudaryta IV gimnazijos klasė, kurioje mažiausias mokinių skaičius – 12.

Pastaba. Vienas mokinys, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Atitinkamai gali būti mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje. Bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje gali būti ne daugiau kaip 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (skaičius taikomas sudaromoms naujoms klasėms, jungtinėms klasėms

_____________________

 

 

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo

programas, tinklo kūrimo taisyklių

1    priedas

 

KLASIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ BENDROSIOSE BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE SUDARYMO KRITERIJŲ sąrašas NUO 2026–2027 moKSlo metų

 

Eil.

Nr.

Ugdymo programa

Didžiausias mokinių skaičius klasėje

Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje

Mažiausias mokinių skaičius klasėje

Mažiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje

Pastabos

1.

Pradinio ugdymo programa

24

24

8

8

Gali būti jungiama tik po dvi klases. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

2.

Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

30

8

3.

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis

30

 

8

 

 

4.

Vidurinio ugdymo programa

30

 

21

 

Nurodytas mažiausias mokinių skaičius klasėje taikomas, kai sudaroma po vieną III gimnazijos ir IV gimnazijos klasę. 2026–2027 mokslo metais šis reikalavimas netaikomas sudarant IV gimnazijos klasę, jei 2025–2026 mokslo metais III gimnazijos klasei buvo nustatytas mažiausias mokinių skaičius – 12: gali būti sudaryta IV gimnazijos klasė, kurioje mažiausias mokinių skaičius – 12.

 

 

5.

Vidurinio ugdymo programa

30

 

 

Sudaroma ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos ir IV gimnazijos klases (ne mažiau kaip po 31 mokinį klasės sraute). 2026–2027 mokslo metais šis reikalavimas netaikomas IV gimnazijos klasės srautui.

6.

Suaugusiųjų pradinio ugdymo programa

30

30

8

8

Gali būti jungiama tik po dvi klases. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

7.

Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

30

8

8.

Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis

30

 

8

 

 

9.

Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa

30

 

 

Sudaroma ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos ir IV gimnazijos klases (ne mažiau kaip po 31 mokinį klasės sraute). 2026–2027 mokslo metais šis reikalavimas netaikomas IV gimnazijos klasės srautui.

Pastaba. Vienas mokinys, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Atitinkamai gali būti mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje. Bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje gali būti ne daugiau kaip 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (skaičius taikomas sudaromoms naujoms klasėms, jungtinėms klasėms).

 

 

___________________________________