LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2015 M. RUGPJŪČIO 13 D. ĮSAKYMO NR. V-895 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS ADMINISTRUOJAMŲ AUKŠTOJO MOKSLO IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS POLITIKOS PRIEMONIŲ, PRISIDEDANČIŲ PRIE PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ PLĖTOJIMO, JŲ PRIORITETŲ IR SUSIJUSIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO BENDROJO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2017 m. birželio 27 d.  Nr. V-524

Vilnius

 

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrąjį veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“:

1.   Pakeičiu 23.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

23.5. priemonė „Įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra“ reikalinga siekiant užtikrinti mokslo ir studijų institucijose sukurtos MTEP ir inovacijų infrastruktūros veiklos tvarumą ir išpildyti sąlygas, būtinas prisijungimui prie tarptautinių MTEP ir inovacijų infrastruktūrų kas leistų Lietuvos mokslininkams ir kitiems tyrėjams naudotis aukšto lygio MTEP ir inovacijų infrastruktūra, esančia geriausiuose MTEP ir inovacijų centruose. 2007–2013 metų finansavimo laikotarpiu įgyvendinant integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas buvo skirtos reikšmingos investicijos MTEP ir inovacijų infrastruktūrai mokslo ir studijų institucijose kurti ir atnaujinti. Moderni infrastruktūra ir dėl jos išaugęs mokslinis potencialas tapo pagrindu identifikuojant prioritetines MTEPI raidos kryptis ir jų prioritetus bei sudarys sąlygas juos įgyvendinti, kuriant naujas žinias, technologijas, produktus, procesus ir metodus. Moderni MTEP ir inovacijų infrastruktūra dėl jos unikalių galimybių ir išskirtinumo taip pat leido mokslo ir studijų institucijoms ir jų mokslininkams sustiprinti ryšius su kitų valstybių mokslo centrais bei jų mokslininkais. Dėl to padidėjo galimybės dalyvauti bendruose projektuose, tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kvietimuose, plėtoti kitokių formų tarptautinį bendradarbiavimą. Viena iš tarptautinio bendradarbiavimo formų yra įsijungimas į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras ir aktyvus dalyvavimas jose. sudarant sąlygas Lietuvos mokslininkams ir kitiems tyrėjams naudotis aukšto lygio MTEP laboratorine įranga, esančia garsiausiuose tarptautiniuose MTEP ir inovacijų centruose, taip pat įveiklinant Lietuvoje sukurtą mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Europos MTEP ir inovacijų infrastruktūrų kūrimas skatina tarptautinį bendradarbiavimą, sukurdamas sąlygas formuotis skirtingas šalis apimančias mokslo bendruomenes. Lietuvoje atliktos studijos rodo, kad integracija į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras yra veiksmingiausias būdas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms gauti prieigą prie aukščiausio lygio MTEP ir inovacijų infrastruktūros, kuriai kurti ir išlaikyti nacionaliniu lygiu nepakaktų turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Europos Komisijos užsakymu atlikti vertinimai rodo, kad europinių MTEP ir inovacijų infrastruktūrų kūrimas yra svarbi Europos mokslo konkurencingumo sąlyga, kadangi aukščiausio lygio tyrimams reikia labai brangios mokslinių tyrimų infrastruktūros, kurios sukūrimo ir veiklos kaštai yra tokie dideli, kad juos padengti galima tik bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygiu. Europos MTEP ir inovacijų infrastruktūrų strategijos forumas (ESFRI) parengtuose Mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžiuose siekia identifikuoti bendras europinės svarbos tyrimų infrastruktūras, kurios jau vystomos ar ateityje galėtų būti vystomos bendradarbiaujant ES narėms. 2010 m. paskelbtame ESFRI Kelrodyje buvo identifikuoti 48 mokslinių tyrimų infrastruktūrų projektai, kuriuos valstybės galėtų kartu įgyvendinti. 2016 m. kovo 10 d. buvo paskelbtas naujas ESFRI Kelrodis, kuriame įvardinta 21 aukšto brandumo lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra, įskaitant 6 naujus projektus, ir 29 – pasiekusios įgyvendinimo fazę 2015 m. Tokių infrastruktūrų kūrimo ir veiklos sąlygas numato 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo ir 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1261/2013, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo. Šalys narės, siekdamos išskirti prioritetus dėl nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų vystymo ir integracijos į Europos MTEP ir inovacijų infrastruktūras, rengia nacionalinius kelrodžius. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. VIII-22 „Dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio projektų sąrašo patvirtinimo“. Siekiant išlaikyti teigiamas tarptautinio bendradarbiavimo tendencijas, jį toliau jį plėsti pasinaudojant modernios MTEP ir inovacijų infrastruktūros Lietuvoje teikiamomis galimybėmis, taip pat sudaryti sąlygas kitokiai aukšto lygio MTEP veiklai, įskaitant ir prioritetinių MTEPI raidos krypčių plėtojimą ir jų prioritetų įgyvendinimą, būtina užtikrinti nuolatinį MTEP ir inovacijų infrastruktūros aukšto lygio palaikymą ir paskatas mokslo ir studijų institucijoms jungtis į tarptautines MTEPI infrastruktūras, atitinkančias Lietuvos strateginius interesus. Planuojama, kad iki 2020 m. naujai įsigyta MTEP laboratorinė įranga nusidėvės, tad norint ir toliau išlaikyti aukštą jos lygį, ją reikia nuolat atnaujinti, o tam reikia investicijų. Dėl ribotų galimybių skirti paramą MTEP laboratorinės įrangos atnaujinimui 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu, skiriant lėšas atitinkamoms mokslo ir studijų institucijoms bus atsižvelgiama į galimybes įsijungti į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras, pasiekti reikšmingų rezultatų plėtojant prioritetines MTEPI raidos kryptis ir įgyvendinant jų prioritetus, 2007–2013 metų laikotarpio investicijų į įrangą apimtis, Veiksmų programos nuostatas, turimos įrangos naudojimo apimtis, pasiektus rezultatus ir turimą intelektinį potencialą. Atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijas ketinama įpareigoti pačias padengti dalyvavimo tarptautinėse infrastruktūrose (eksploatacinius) kaštus, narystės mokesčius ir kitas susijusias išlaidas ne mažiau nei 5 metus po infrastruktūros kūrimo ar atnaujinimo projektų įgyvendinimo pabaigos. Tai taip pat turėtų paskatinti mokslo ir studijų institucijas atsakingiau planuoti MTEP ir inovacijų infrastruktūros kūrimą, atnaujinimą ir plėtrą, taip pat išvengti atvejų, kuomet naujai įsigyta įranga būtų naudojama neveiksmingai. Rengiantis įgyvendinti šią veiklą 2016 m. kovo mėnesį organizuotas tarptautinis ekspertinis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų turimos MTEP ir inovacijų infrastruktūros vertinimas. Vertindami MTEP ir inovacijų infrastruktūras ekspertai atsižvelgė į svarbą tolimesnei šalies socio-ekonominei raidai, vykdomas MTEP veiklas, tarptautinio bendradarbiavimo lygį ir galimybes, galimybes veiksmingai ir naudingai įsijungti į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras, atitikimą prioritetinėms MTEPI raidos kryptims ir jų prioritetams ir pan. Taip pat vertinimo metu ekspertai atsižvelgė į tai, ar planuojama kurti ar atnaujinti MTEP ir inovacijų infrastruktūra yra nacionalinio, institucinio lygio, ar skirta išimtinai vienam mokslinių tyrimų projektui įgyvendinti. Remiantis ekspertiniu vertinimu sudarytas prioritetinių MTEPI infrastruktūrų sąrašas (reitingas) pateikiamas Bendrojo veiksmų plano 1 priedo 4.5.1–4.5.18 papunkčiuose.

Atsižvelgiant į 2016 m. tarptautinio ekspertinio Lietuvos mokslo ir studijų institucijų turimos MTEP ir inovacijų infrastruktūros vertinimo rezultatus, priemonės įgyvendinimas numatytas dviem etapais. Pirmajame etape (poveiklėje) bus finansuojamas įsijungimas į ESFRI ir kitas tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant galimą atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose atnaujinimą, kūrimą ir plėtrą. Antrajame etape (poveiklėje) bus finansuojamas atviros prieigos MTEP infrastruktūros, reikalingos dalyvauti tarptautinių ir (ar) regioninių iniciatyvų projektuose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra.

Įgyvendinant šią priemonę, ketinama finansuoti atviros prieigos MTEP infrastruktūros, atnaujinimo, kūrimo ir plėtros projektus, mokslo ir studijų institucijų stojimo į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (tarp jų ir ESFRI) ir (ar) narystės mokesčius tik projektų įgyvendinimo laikotarpiu.“

2.   Pakeičiu 1 priedą ir 4.5 papunktį išdėstau taip:

 

„4.5.

(23.5)

Priemonė[1]: įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra

Išpildyti sąlygas, būtinas prisijungimui prie tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų (taip pat ir vystant nacionalines mokslinių tyrimų infrastruktūras, kiek tai būtina dalyvavimui tarptautinės infrastruktūros veikloje), ir prie jų prisijungti.

Plana-

vimas

Mokslo ir studijų institu-cijos

Mokslo ir studijų institu-cijų tyrėjai

52 132

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.1.

Projektas: Nacionalinės ir tarptautinės prieigos didelio intensyvumo ir plataus bangų ruožo ultratrumpųjų lazerinių impulsų mokslinių tyrimų infrastruktūra (Laser RI)

Patobulinti infrastruktūrą, skirtą tirti ultratrumpųjų šviesos impulsų generavimą plačiame bangų ruože bei jų taikymą spinduliuotės ir medžiagos sąveikos, netiesinės optikos ir parametrinių reiškinių, ultrasparčiųjų procesų tyrimuose bei lazerinėje nano- ir mikrotechnologijoje

Plana-

vimas

Vilniaus universi-

tetas, Fizinių ir technolo-giijos mokslų centras

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

6 000

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.2.

Projektas: Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras (CossyBio)

Patobulinti infrastruktūrą, padidinsiančią galimybes suprasti ir valdyti biologinius procesus molekuliniu lygmeniu

Plana-

vimas

Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

6 181

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.3.

Projektas: Elektroniniai lietuvių kalbos ištekliai E-lingua (E-Lingua)

Patobulinti infrastruktūrą, skirtą darniam kietuvių kalbos išteklių ir technologijų įsijungimui į tarptautinį Bendrosios kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūros (CLARIN) tinklą, kuris teikia lengvos ir tiesioginės prieigos prie kitų Europos valstybių kalbų išteklių ir technologijų

Plana-

vimas

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

41

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.4.

Projektas: Spektrometrinio medžiagų ir elektroninių/ molekulinių vyksmų charakterizavimo centras (SPECTROVERSUM)

Patobulinti infrastruktūrą, skirtą teikti aukšto mokslinio lygio paslaugas charakterizuojant medžiagas, skirtas šiuolaikinėms puslaidininkėms, nano-, bio- ir šviesos technologijoms, plačiame spektriniame intervale optinės ir masių spektroskopijos metodais, taip pat ruošiant aukščiausios kompetencijos specialistus darbui šiose srityse

Pla-na-

vimas

Vilniaus universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

3 610

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.5.

Projektas: Žmogaus biologinių išteklių centras (HBRC)

Sukurti nacionalinių biologinių išteklių centrą biomedicinos, biofarmacijos ir biotechnologijų tyrimams

Plana-

vimas

Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Nacionalinis vėžio institutas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, 

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

7 928

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.6.

Projektas: Lietuvos GRID našių skaičiavimų tinklas (LitGrid-HPC)

Patobulinti infrastruktūrą, kompleksiškai ir veiksmingai teikiančią vartotojams reikalingas skaičiavimų galimybes ir susijusias paslaugas bei užtikrinančią įvairiapusį didelio našumo skaičiavimo sistemų ir duomenų saugyklų atviros prieigos resursų funkcionalumą

Plana-

vimas

Vilniaus universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

5 097

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.7.

Projektas: Europos socialinis tyrimas (ESS LT)

Sukurti infrastruktūrą, įgalinančią stebėti ir prognozuoti Lietuvos ir Europos visuomenių sandaros, nuostatų ir vertybių kaitą

Plana-

vimas

Kauno technologi-

jos universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

80

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.8.

Projektas: Molėtų astronomijos observatorija (MAO)

Patobulinti infrastruktūrą, skirtą užtikrinti tvirtas ir ilgalaikes efektyvios mokslinės panaudos perspektyvas vykdant spektrinius, fotometrinius ir astroseisminius galaktikos žvaigždžių populiacijų tyrimus tarptautiniame lygmenyje, ugdyti  įtraukią ir kūrybingą mokslininkų bendruomenę

Plana-

vimas

Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologi-jos mokslų centras

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

2 400

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.9.

Projektas: Puslaidininkių technologijų centras (PTC)

Sukurti infrastruktūrą, sudarančią technologinę platformą, skirtą gaminti puslaidininkines medžiagas ir jų darinius bei jų pagrindu kurti optoelektroninių produktų prototipus, kurti technologijas, skirtas gaminti viduriniosios ir tolimosios  infraraudonosios spinduliuotės emiterius ir detektorius, specialios paskirties regimosios srities ir ultravioletinius šviestukus bei lazerinius diodus, organinės optoelektronikos komponentus

Plana-

vimas

Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologi-jos mokslų centras

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

20 795

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.10.

Projektas: Inovatyvios chemijos centras (INOCHEM)

Patobulinti infrastruktūrą, skirtą sudaryti sąlygas kurti inovatyvius, veiksmingus, pigius ir aplinkai draugiškus organinių komponentų sintetinimo mikrolygiu, optinių sluoksnių, membranų formavimo ir kitus susijusius metodus, taikomus biotechnologijos, elektronikos ir optoelektronikos mokslui ir pramonei

Plana-

vimas

Fizinių ir technologi-jos mokslų centras, Vilniaus universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.11.

Projektas: Ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos centras (ULTRATEST)

Sukurti infrastruktūrą, skirtą vykdyti mokslinius tyrimus kuriant inovatyvius ultragarsinius matavimo, medžiagų savybių tyrimo, neardomųjų bandymų, techninės ir medicininės diagnostikos bei stebėsenos metodus ir atitinkamas technologijas

Plana-

vimas

Kauno technologi-jos universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.12.

Projektas: Branduolinių tyrimų centras (NRC)

Sukurti infrastruktūrą, skirtą branduolinės medicinos ir biofarmacijos tyrimams vykdyti, kuri pagerintų teikiamų medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą

Plana-

vimas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologi-jos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.13.

Projektas: Taikomosios chemijos ir biofarmacijos centras (AChePha)

Sukurti infrastruktūrą, galinčią įsijungti į tarptautinius inovatyvių medžiagų bei procesų kūrimo, apibūdinimo ir taikymo chemijos pramonėje, biofarmacijos, energetikos ir aplinkosaugos sektoriuose, procesus

Plana-

vimas

Kauno technologi-jos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos energetikos institutas 

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.14.

Projektas: Žmogaus gerovės ir raidos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HUMRE)

Patobulinti infrastruktūrą, skirtą tarpdiscipliniams socialiniams ir biomedicinimas sveikatos, senėjimo žmogaus gerovės, išėjimo į pensiją tyrimams ir prieigai prie duomenų, susijusių su šiais tyrimais

Plana-

vimas

Vilniaus universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.15.

Projektas: Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA)

Patobulinti virtualią skaitmeninę empirinių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų kaupimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūrą

Plana-

vimas

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.16.

Projektas: Gama peilio infrastruktūros kūrimas (Gama Knife)

Sukurti infrastruktūrą, įgalinančią naujų krypčių žmogaus galvos smegenų onkologinių ir neurodegeneracinių ligų tyrimus bei spartesnį fundamentinių mokslų kūriamų produktų pritaikymą klinikinėje praktikoje

Plana-

vimas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.17.

Projektas: Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra (RIEA)

Užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią moksliniam tiriamajam darbui su linijiniais ir transgeniniais eksperimentiniais gyvūnais skirtą tinklinę infrastruktūrą

Plana-

vimas

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

4.5.18.

Projektas: Mikro-, nanotechnologijų ir analizės atviros prieigos centras (APC KTUMMI)

Patobulinti infrastruktūrą, skirtą mikrostruktūrų, mikrosistemų, mikroelektromechanikos, optoelektronikos, nano- optikos, puslaidininkių įrenginių tyrimams ir su tuo susijusioms technologijoms kurti

Plana-

vimas

Kauno technologi-jos universitetas

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai

-

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“

 

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                    Jurgita Petrauskienė



[1] Bendrojo veiksmų plano 23.5 papunktyje nurodytos priemonės pirmasis įgyvendinimo etapas (poveiklė) – įsijungimas į ESFRI ir kitas tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant galimą atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose atnaujinimą, kūrimą ir plėtrą, bus baigtas įgyvendinus Bendrojo veiksmų plano 1 priedo 4.5.1–4.5.8 papunkčiuose nurodytus projektus; Bendrojo veiksmų plano 23.5 papunktyje nurodytos priemonės antrasis įgyvendinimo etapas (poveiklė) – atviros prieigos MTEP infrastruktūros, reikalingos dalyvauti tarptautinių ir (ar) regioninių iniciatyvų projektuose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra, bus baigtas įgyvendinus Bendrojo veiksmų plano 1 priedo 4.5.9–4.5.18 papunkčiuose nurodytus projektus.