LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO 2005 M. BALANDŽIO 4 D. ĮSAKYMO

NR. V-379 „DĖL TARNYBINIO TYRIMO KOMISIJOS SUDĖTIES IR NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. gegužės 26 d. Nr. V-531

Vilnius

 

 

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. V-379 „Dėl Tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

1. Sudarau tokią Tarnybinio tyrimo komisiją:

pirmininkas                              Sergejus Montvila, KAM Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjas;

 

pirmininko pavaduotojas         Aušra Kazlauskienė, KAM Personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja;

 

nariai:                                      Asta Mozerienė, LK Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Infrastruktūros valdymo skyriaus vedėja;

mjr. Nijolė Bražinskaitė, LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos centro viršininkė;

plk.ltn. Saulius Pikturna, KAM Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vedėjas;

kpt. Laurynas Mikelėnas, LK Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas.“

 

1.2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintus Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatus:

1.2.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

2. Komisija yra nuolat veikianti krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucija, kuri:

2.1. nustato kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo (toliau – mirties ar sveikatos sutrikimo) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu;

2.2. nustato šaulio mirties, susižalojimo, sužalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo (toliau – mirties ar sveikatos sutrikimo) priežastinį ryšį su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

2.3. nustato, ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.“

1.2.2. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

4. Priimdama sprendimą komisija vadovaujasi teisės aktais, galiojusiais kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo nustatymo metu.“

1.2.3. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

8. Komisijos uždaviniai:

8.1. ištirti ir nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu;

8.2. ištirti ir nustatyti šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

8.3. nustatyti, ar šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikimo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;“.

1.2.4. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

9. Komisija atlieka šias funkcijas:

9.1. surenka iš KAS institucijų ir jų padalinių, Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) ir jos padalinių, Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – KMT) ir asmenų komisijos posėdžiams reikalingą medžiagą;

9.2. atlieka įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo, liudytojų, kitų su įvykiu susijusių asmenų paaiškinimų ir kitos rašytinės medžiagos analizę;

9.3. priima sprendimą dėl kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu;

9.4. priima sprendimą dėl šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

9.5. priima sprendimą, ar šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikimo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;

9.6. pagal kompetenciją teikia siūlymus KAS institucijoms ir jų padaliniams, LŠS ir jos padaliniams, kaip užtikrinti tinkamas ir saugias tarnybos sąlygas, siekiant išvengti karių ar šaulių mirties ar sveikatos sutrikimų;

9.7. kreipiasi į Karo medicinos ekspertizės komisiją (toliau – KMEK) prašydama pateikti medicininę išvadą dėl mirties ar nustatyto sveikatos sutrikimo ir galimybės tai susieti su kario tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, o šaulio – su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

9.8. atlieka kitas funkcijas, susijusias su komisijos uždaviniais.“

1.2.5. Pakeičiu 10.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

10.1. į komisijos posėdžius kviesti karį, šaulį ar jų įgaliotus atstovus, mirusio kario ar šaulio šeimos narius, KAS institucijų ar jų padalinių, LŠS ar jos padalinių, kuriuose užregistruota kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikimas, vadovus, karinio vieneto gydytoją, kitus asmenis ir (ar) gauti jų rašytinius paaiškinimus;“.

1.2.6. Pakeičiu 10.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

10.4. gauti iš KAS institucijų ir jų padalinių, LŠS ir jos padalinių vadovų paaiškinimus dėl karių ar šaulių mirties ar sveikatos sutrikimo ir mirties ar sveikatos sutrikimo faktą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus (planus, pareiginius nuostatus, projektus, tarnybinio tyrimo išvadas ir kt.);“.

1.2.7. Pakeičiu 11.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

11.1. sveikatos sutrikimą patyrusio kario ar šaulio ar jų įgalioto asmens prašymo, taip pat mirusio kario arba šaulio šeimos narių ar jų įgalioto asmens prašymo pagrindu. Prašymas nustatyti mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį pateikiamas komisijai adresu: Totorių g. 25, Vilnius. Prašyme turi būti nurodyta: patirtas sveikatos sutrikimas (diagnozė), jei prašoma nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su kario tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (šaulio – su šaulio tarnyba ar šaulio statusu), įvykio, kurio metu karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą, vieta, laikas, kitos aplinkybės, kurioms esant karys (šaulys) mirė ar sutriko jo sveikata. Prašymą pateikiantis asmuo kartu pateikia šiuos dokumentus:

11.1.1. mirties ar sveikatos sutrikimo faktą patvirtinančius medicininius dokumentus (mirties liudijimą, ligos istorijos išrašus ir kt.);

11.1.2. kario ar šaulio asmens sveikatos istoriją (ne trumpesnę kaip 5 metų) iš sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose karys ar šaulys naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis;

11.1.3. mirties ar sveikatos sutrikimo aplinkybes patvirtinančius dokumentus (nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kt.);“.

1.2.8. Pakeičiu 11.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

11.2. gavusi LŠS ar jos padalinio arba KAS institucijos ar jos padalinio vado nelaimingo atsitikimo, kurio metu mirė karys ar šaulys ar buvo patirtas sveikatos sutrikimas, dėl kurio mirė karys ar šaulys, tyrimo dokumentus (nelaimingo atsitikimo aktą, tarnybinio patikrinimo išvadą ar kt.);“.

1.2.9. Pakeičiu 12.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

12.2. dokumentus, patvirtinančius kario ar šaulio sveikatos sutrikimo priežastis (tarnybinio tyrimo išvadą, nelaimingo atsitikimo aktą, medicininę charakteristiką, liudytojų paaiškinimus ir kt.), – kario ar šaulio sveikatos sutrikimo atveju;“.

1.2.10. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:

14. KMEK, gavusi komisijos paklausimą, per 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos pateikia medicininę išvadą dėl galimybės kario (šaulio) mirtį ar sveikatos sutrikimą susieti su kario tarnybinių pareigų vykdymu (šaulio tarnyba).“

1.2.11. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

20. Komisija dėl reikalingos informacijos į kitas institucijas kreipiasi ir tyrimą atlieka laikydamasi protingų terminų, o sprendimą priima surinkusi visą informaciją, galinčią turėti įtakos sprendimui priimti, bet ne vėliau kaip per 1 metus nuo prašymo gavimo dienos. Jei gavus prašymą ar nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentus paaiškėja, kad sveikatos sutrikimo ar mirties įvykis turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių ir kompetentingos institucijos nagrinėja atitinkamas bylas dėl minėtų veikų, kurias išnagrinėjus priimti sprendimai gali turėti įtakos komisijos sprendimui, komisijos sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo institucijos, kompetentingos tirti atitinkamas bylas, sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos.“

1.2.12. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:

23. Komisijos sprendimus, siunčiamus kariui ar šauliui arba jų įgaliotiems atstovams, mirusio šaulio ar kario šeimos nariams, LŠS arba jos padalinio ar KAS institucijos ar jos padalinio vadui, pateikusiam nelaimingo atsitikimo, kurio metu mirė karys ar šaulys arba buvo patirtas sveikatos sutrikimas, dėl kurio mirė karys ar šaulys, tyrimo dokumentus, pasirašo komisijos pirmininkas (kai jo nėra – pavaduotojas) ir sekretorius. Parašai tvirtinami komisijos antspaudu.“

1.2.13. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:

24. Komisijos sprendimas per 15 darbo dienų nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas kariui, šauliui ar jų įgaliotiems atstovams arba mirusio kario ar šaulio šeimos nariams ar jų įgaliotiems atstovams, pateikiamas LŠS ar jos padalinio arba KAS institucijos ar jos padalinio vadui, pateikusiam nelaimingo atsitikimo, kurio metu mirė karys ar šaulys arba buvo patirtas sveikatos sutrikimas, dėl kurio mirė karys ar šaulys, tyrimo dokumentus.“

1.2.14. Pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

VI. KARIO (AR ŠAULIO) MIRTIES AR SVEIKATOS SUTRIKIMO PRIEŽASTINIO RYŠIO SU KARIO TARNYBINIŲ PAREIGŲ VYKDYMU (AR ŠAULIO TARNYBA) AR KARIO (AR ŠAULIO) STATUSU NUSTATYMO KRITERIJAI IR KOMISIJOS PRIIMAMI SPRENDIMAI

1.2.15. Papildau nauju 26 punktu:

26. Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, o šaulio – su šaulio tarnyba, komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikimo. Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas susijęs su kario statusu, o šaulio – su šaulio statusu, komisija priima, kai nustatoma, kad karys ar šaulys mirė ar jo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo turimo kario (šaulio) statuso.“

1.2.16. Buvusį 26 punktą laikau 27 punktu.

1.2.17. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:

27. Komisija, įvertinusi turimą informaciją ir KMEK medicininę išvadą, priima vieną iš šių sprendimų:

27.1. kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu;

27.2. šaulio mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

27.3. kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu;

27.4. šaulio mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su šaulio tarnyba ar šaulio statusu;

27.5. šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikimo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;

27.6. šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikimo metu nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.“

1.2.18. Pripažįstu netekusiu galios 28 punktą.

1.2.19. Buvusius 29–33 punktus laikau atitinkamai 28–32 punktais.

1.2.20. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

28. Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, o šaulio – su šaulio tarnyba, komisija priima, kai:

28.1. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų (jei tas apsvaigimas nebuvo susijęs su darbo ar tarnybos procese vartojamomis medžiagomis);

28.2. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą darydamas nusikalstamą veiką, kitą teisės pažeidimą, kurio pasekmės galėjo lemti mirtį ar sukelti kario ar šaulio sveikatos sutrikimą;

28.3. karys ar šaulys nusižudė, kėsinosi nusižudyti arba tyčia save žalojo;

28.4. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą savavališkai pasišalinęs iš tarnybos vietos;

28.5. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą eismo įvykio metu, jei karys ar šaulys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, arba neturinčiam teisės jos vairuoti;

28.6. karys ar šaulys atsisakė tikrintis sveikatą, rekomenduojamo gydymo bei medicininio stebėjimo ir nesilaikė nustatytų apribojimų dėl sveikatos būklės po sveikatos tikrinimo;

28.7. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą, nes pažeidė saugos taisykles ar nesilaikė kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugias tarnybos sąlygas, reikalavimų;

28.8. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą nevykdydamas tarnybos pareigų;

28.9. karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą, nes tyčia ar dėl aplaidumo nevykdė arba netinkamai vykdė teisėtą įsakymą;

28.10. kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė;

28.11. karys ar šaulys mirė dėl sveikatos sutrikimo, kuris nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu;

28.12. nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant karys (šaulys) mirė ar jo sveikata sutriko;

28.13. komisija nustato, kad šaulio tarnyba jo mirties ar sveikatos sutrikimo metu nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.“

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.

 

 

 

Krašto apsaugos ministras                                                                                           Juozas Olekas