LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRAS
įsakymas
DĖL LIEtuvos respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymo nr. 4-131 „Dėl LIETUVOS KLASTERIŲ PLĖTROS KONCEPCIJOS patvirtinimo“ pakeitimo
2020 m. gruodžio 10 d. Nr. 4-1109
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 4-131 „Dėl Lietuvos klasterių plėtros koncepcijos patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS KLASTERIŲ PLĖTROS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
Įgyvendindamas Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), 24 punkto ir Programos priedo 4.2 papunkčio nuostatas ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.26 papunktį,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro
2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 4-1109
LIETUVOS KLASTERIŲ PLĖTROS KONCEPCIJA
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Lietuvos klasterių plėtros koncepcija (toliau – Koncepcija) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymu, 2021–2030 metų nacionaliniu pažangos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – NPP), Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, 24 punktu.
2. Koncepciją sudaro klasterių esamos būklės analizė, įmonių ir kitų subjektų būrimosi ir veikimo klasteriuose (toliau – klasterizacija) nauda, klasterių plėtros tikslai ir uždaviniai, klasterių tipai ir išsivystymo lygiai, klasterizacijos skatinimas, stebėsena ir vertinimas.
3. Koncepcijos tikslas – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, padėti spręsti iššūkius, su kuriais susiduriama vykdant pramonės pertvarką. Koncepcija siekiama sudaryti sąlygas priimti novatoriškus sprendimus, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, skatinti investicijas, didinti užimtumą, verslo našumą, eksportą, diegti inovacijas.
4. Koncepcijos sąvokos:
4.1. Pridėtinės vertės kūrimo grandinė – tarpusavyje susijusių veiklų, kurių kiekviena suteikia papildomą vertę kuriant, tobulinant ir realizuojant produktą (-us), sistema.
II SKYRIUS
ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ
5. NPP 1, 6, 7 strateginio tikslo uždaviniams įgyvendinti reikia sukurti mokslo žinių, naujų pramonės ir kitų ūkio sektorių technologijų ir inovacijų kūrėjų sąveikos sistemą, skatinti Lietuvos ir užsienio rinkų dalyvių bendradarbiavimą.
6. 2017 m. viešosios įstaigos Pokyčių tyrimų instituto parengtos studijos „Lietuvos klasterizacijos studija“ (toliau – 2017 m. studija) 91 puslapyje nurodoma, kad pirmasis klasteris Lietuvoje buvo įkurtas 1994 m., o klasterizacijos procesas paspartėjo 2010–2015 metais, kai buvo paskelbti tikslingai klasteriams skirti kvietimai pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) finansavimo priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“. Remiantis 2019 m. viešosios įstaigos Pokyčių tyrimų instituto parengtos studijos „Lietuvos klasterizacijos studija“ (toliau – 2019 m. studija) 2.1 papunkčio 2 diagrama, 2016–2019 metais pastebimas klasterių kūrimosi sulėtėjimas, nes daugiausia dėmesio skiriama ne naujiems klasteriams kurti, o esamų klasterių brandai didinti – į juos priimama naujų narių, vykdoma daugiau bendrų iniciatyvų.
7. Lietuvoje nėra bendros klasterių identifikavimo ir registravimo sistemos. Klasteriai identifikuojami pagal jų savanorišką dalyvavimą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (toliau – MITA) ir viešosios įstaigos Lietuvos inovacijų centro (toliau – LIC) organizuojamose veiklose ir (arba) pagal jų pateikiamas paraiškas gauti finansavimą. MITA turimais duomenimis, 2019 metais Lietuvoje veikė 57 klasteriai, kurie jungė 777 narius. Lietuvoje ilgiausiai veikiančiam klasteriui yra 25 metai, o daugiausia Lietuvoje klasterių, kurių veiklai 4 metai. Pagal geografinį pasiskirstymą daugiausia į klasterių veiklą įsitraukusių įmonių yra Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybėse, tačiau, remiantis 2019 m. studija, klasterizacijos procesai didžiuosiuose miestuose mažėja, užleisdami vietą regionams.
8. Iš 57 Lietuvoje veikiančių klasterių 53 jungia skirtingiems sektoriams atstovaujančias įmones, o tarptautiškumas, kaip nurodoma 2019 m. studijos 2.1 papunktyje, Lietuvos klasteriuose yra neišplėtotas.
9. Lietuvoje daugiausia klasterių, kuriuos sudaro vidutiniškai 13 narių. Europos klasterių bendradarbiavimo platformoje (angl. The European Cluster Collaboration Platform) registruojami klasteriai, kuriuos sudaro ne mažiau kaip 15 narių. Kai kuriose Europos, Skandinavijos šalyse siekiama sujungti klasterius į grupes, kuriose yra ne mažiau nei 100 narių, tačiau šios šalys turi ilgalaikes programas, kurios numatytos įgyvendinti per klasterius. Ilgalaikių programų turėjimas nesudaro problemų šių šalių klasteriams suformuoti kritinę dalyvių masę, turėti atitinkamą darbuotojų, reikalingų tokio dydžio klasteriams valdyti, skaičių.
III SKYRIUS
KLASTERIZACIJOS NAUDA
10. Klasterizacija nuo kitų bendradarbiavimo formų skiriasi tuo, kad klasterio narius sieja bendri ekonominiai interesai dalyvaujant produktų ir (arba) paslaugų vertės kūrimo grandinės veikloje. Klasteriai padeda pritraukti užsienio investicijas ir pasinaudoti Europos programų teikiamomis galimybėmis.
11. Klasteriai skatina valstybių ekonomikos augimą, pritraukia naujųjų technologijų, kvalifikuotų darbuotojų. Klasteriai taip pat suburia įmones, mokslo ir studijų institucijas ir kitus subjektus, kurių socialiniai gamybiniai ryšiai suteikia sąlygas jų specializacijai, leidžia pasinaudoti specializuotais ištekliais ir taip sustiprina tiek klasterio narių, tiek visos valstybės konkurencinį pranašumą.
12. Klasteriai ne tik keičia miesto, valstybės ar regiono ekonominę struktūrą ir potencialą, bet ir stiprina skirtingų klasterio narių žmogiškuosius, techninius, mokslinius, kapitalo, inovacinius, partnerystės pajėgumus. Produktyvumas, konkurencinis pranašumas tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje, inovatyvūs, didesnės pridėtinės vertės produktai ar darbuotojų kompetencijos tobulinimas, ir partneriams, ir įmonių klientams teikiama nauda – tik dalis rezultatų, kurių gali pasiekti klasterio nariai, veikdami išvien.
13. Klasterizacija padeda plėtoti naujas idėjas ir verslą, sparčiau perduoti žinias ir diegti technologijas, kurti produktus, gerinti darbo ir produktų kokybę, kurti įmonių produktyvumo, inovatyvumo didinimo sąlygas, skatinti eksporto plėtrą, mažinti riziką ir didinti sėkmės tikimybę renkantis naujas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) kryptis, efektyvinti MTEPI procesus, pasitelkiant potencialo konsolidavimą, padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, įsilieti į pasaulinius žinių ir inovacijų tinklus, išnaudoti jų teikiamas galimybes kuriant didesnę pridėtinę vertę, didinti konkurencingumą ir užimtumą.
14. Kaip nurodoma ES pramonės politikos strategijoje, klasteriai yra svarbi ekonomikos plėtros priemonė.
15. Siekiant spartaus koronaviruso infekcijos (COVID-19) krizės paveiktų ūkio sektorių atsigavimo, klasterių vaidmuo taip pat svarbus, nes jie gali padėti kurti ir įgyvendinti verslo atsigavimo strategiją. 2020 metų Europos apžvalgos ataskaitoje klasteriai yra įvardijami kaip pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga.
16. Klasteriai svarbūs stiprinant tiek tarptautines, tiek vietines trumpąsias pridėtinės vertės kūrimo grandines. Tarptautinė pridėtinės vertės kūrimo grandinė – tai daugiau negu vienoje šalyje vykdoma koordinuota bendradarbiavimo tinklui priklausančių įmonių veikla, kuri padeda įmonėms išlikti konkurencingoms, užtikrina įmonių sąnaudų mažinimą bei produktų pristatymą laiku galutiniam pirkėjui. Vietinė trumpoji pridėtinės vertės kūrimo grandinė – tai vienoje šalyje vykdoma koordinuota bendradarbiavimo tinklui priklausančių įmonių veikla, kuri padeda įmonėms išlikti konkurencingoms, užtikrina įmonių sąnaudų mažinimą bei produktų pristatymą laiku galutiniam pirkėjui.
IV SKYRIUS
KLASTERIŲ PLĖTROS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
17. Klasterių plėtros tikslas – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, skatinti pramonės pertvarką ir eksportą.
18. Pagrindiniai klasterių plėtros uždaviniai:
V SKYRIUS
KLASTERIŲ TIPAI
19. Atsižvelgiant į klasterių pridėtinės vertės kūrimo grandinės specifiką, klasteriai skirstomi į regioninius, nacionalinius ir tarptautinius. Klasterių pridėtinės vertės kūrimo grandinė – tai vienos šalies regione, vienos arba kelių šalių teritorijose vykdoma koordinuota bendradarbiavimo tinklui priklausančių įmonių veikla, kuri padeda įmonėms išlikti konkurencingoms, užtikrina įmonių sąnaudų mažinimą bei produktų pristatymą laiku galutiniam pirkėjui.
20. Regioninio klasterio požymiai (turi atitikti bent vieną kriterijų):
20.1. ne mažiau kaip du trečdaliai klasterio narių yra subjektai, kurių buveinės nutolusios ne daugiau kaip 50 km spinduliu;
21. Nacionalinio klasterio požymiai (turi atitikti bent du kriterijus):
21.1. klasterio narių investicijos į MTEPI per paskutinius trejus metus sudaro ne mažiau kaip 1 procentą klasterio parduotų produktų apyvartos;
22. Tarptautinio klasterio požymiai (turi atitikti bent keturis kriterijus):
22.1. klasterio narių investicijos į MTEPI per paskutinius trejus metus sudaro daugiau nei 1 procentą klasterio parduotų produktų apyvartos;
22.2. klasterio arba klasterio narių tarptautiškumas (turi atitikti bent vieną iš nurodytų sąlygų):
22.2.2. klasteris yra kito tarptautinio klasterio arba klasterį koordinuojančios organizacijos, registruotos užsienyje, narys;
22.3. klasteris per paskutinius trejus metus yra dalyvavęs ne mažiau kaip 3 tarptautinėse MTEPI iniciatyvose;
22.5. daugiau kaip 50 procentų klasterio pridėtinės vertės kūrimo grandinėje sukurtų produktų yra eksportuojama;
23. Klasterių tipų poveikis:
23.2. nacionaliniai klasteriai: aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijos specialistų darbo vietų, kaip nurodyta NPP 1 priedo 3.5 uždavinyje, kūrimas, MTEPI rezultatais grįstos pridėtinės vertės, kiekvienos gamybos stadijos prekių ir paslaugų vertės didinimas;
23.3. tarptautiniai klasteriai: aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijos specialistų darbo vietų, kaip nurodyta NPP 1 priedo 3.5 uždavinyje, kūrimas, MTEPI rezultatais grįstos pridėtinės vertės, kiekvienos gamybos stadijos prekių ir paslaugų vertės didinimas, aukštos pridėtinės vertės produktų, kaip numatyta NPP IV skyriuje, eksporto didinimas.
VI SKYRIUS
KLASTERIŲ VADYBOS IŠSIVYSTYMO LYGIAI
24. Klasterių vadybos išsivystymo lygį lemia šie kriterijai:
24.8. klasteris turi patvirtintą komunikacijos planą, interneto svetainę, paskyrą socialiniuose tinkluose ir (arba) skelbia apie savo veiklas žiniasklaidoje, internete arba socialiniuose tinkluose;
25. Klasterio nariai bendradarbiauja ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekdami padidinti ekonominį veiklos efektyvumą, dalytis žiniomis, perduoti technologijas, kurti naujus produktus. Pagrindinės iniciatyvos:
25.2. dalyvavimas projektuose, kurie yra finansuojami ES, Lietuvos Respublikos biudžeto arba įmonių nuosavomis lėšomis;
25.5. bendro rinkodaros plano turėjimas ir įgyvendinimas bei interneto svetainės turėjimas ir pranešimų žiniasklaidoje platinimas;
26. Skiriami trys klasterių išsivystymo lygiai:
26.1. besivystantys klasteriai:
26.2. susiformavę klasteriai:
26.2.8. klasteris turi patvirtintą komunikacijos planą, interneto svetainę, paskyrą socialiniuose tinkluose ir (arba) skelbia apie savo veiklas žiniasklaidoje, internete arba socialiniuose tinkluose;
26.3. brandūs klasteriai:
26.3.9. klasteris turi patvirtintą komunikacijos planą, interneto svetainę, paskyrą socialiniuose tinkluose ir (arba) skelbia apie savo veiklas žiniasklaidoje, internete arba socialiniuose tinkluose;
VII SKYRIUS
KLASTERIZACIJOS SKATINIMAS
28. Klasteriai kuriami ir plėtojami klasterio narių lėšomis ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, ir (arba) ES ir kitomis finansinės paramos lėšomis.
29. Klasterių plėtros politikos priemonių taikymo praktika rodo, kad klasterių skatinimo priemonės turi būti pritaikytos tam tikriems regionams, klasterių brandos lygiui, turi būti atsižvelgiama į gerosios praktikos pavyzdžius, įskaitant galimybę nukreipti politikos priemones į besivystančias naujas sritis, kurios apima įvairius sektorius. Geroji praktika – tai daugelyje organizacijų patikrintas veiksmingo ir našaus darbo bei darbų valdymo metodų apibendrinimas. Klasterių politikos priemonės ir klasterių patirtis bei potencialas leidžia didinti bendrą regiono konkurencingumą.
30. Atsižvelgiant į naujus Lietuvos ir visos ES ekonomikai kylančius iššūkius, klasterizacijos skatinimas turėtų būti orientuotas į šias sritis: skaitmeninimą, pramonės pertvarką, ES pridėtinės vertės kūrimo grandines, vietines trumpąsias pridėtinės vertės kūrimo grandines. ES pridėtinės vertės kūrimo grandinė – tai daugiau negu vienos ES šalies teritorijoje vykdoma koordinuota bendradarbiavimo tinklui priklausančių įmonių veikla, kuri padeda įmonėms išlikti konkurencingoms, užtikrina įmonių sąnaudų mažinimą bei produktų pristatymą laiku galutiniam pirkėjui.
VIII SKYRIUS
KLASTERIZACIJOS STEBĖSENA IR VERTINIMAS
33. Klasterizacijos stebėsenos tikslas – sudaryti sąlygas priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, siekiant didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, skatinti ir efektyvinti klasterizaciją.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35. Koncepcijos tikslo ir uždavinių įgyvendinimas turės įtakos šalies ekonomikos konkurencingumui Europoje ir pasaulyje, didins informacijos apie Lietuvos klasterius sklaidą, skatins tvarios inovacijų, pramonės ir verslo sistemos kūrimą, glaudesnį tarptautinį ir vidaus bendradarbiavimą ir jungimąsi į klasterius.