Administracinė byla Nr. A-1965-415/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02155-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 18.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir J. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. T. Š. (Z. T. Š.) dėl protokolo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai I. B. ir J. M. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus skyriaus komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 24 d. protokolą Nr. 49PRT-9-(14.49.101.) (toliau – ir Protokolas) ir juo priimtą sprendimą 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pripažinti teisingomis; 2) panaikinti NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 1SS-1182-(9.5.) ir 2017 m. gegužės 30 d. NŽT sprendimo 1SS-1470-(9.5.) dalis ta apimtimi, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymus įpareigoti NŽT Vilniaus skyriaus komisiją svarstyti ir vertinti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus; 3) įpareigoti NŽT pavesti NŽT Vilniaus skyriui (komisijai) klausimą dėl 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos teisingumo svarstyti iš naujo ir sprendimą dėl kaimų (duomenys neskelbtini) ribų priimti tik apsvarsčius ir įvertinus pareiškėjų pateiktus dokumentus.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad rašytiniais dokumentais įrodinėja, jog V. M. (J. M.) priklausęs žemės sklypas visada buvo (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, o išlikę statinių pamatai taip pat patenka į kaimo (duomenys neskelbtini) ribas, tačiau atsakovas atsisako nagrinėti tai įrodančius dokumentus, minėto fakto nepripažįsta ir vadovaujasi klaidingomis kaimų (duomenys neskelbtini) kartografijomis.
3. Paaiškino, kad 2017 m. vasario 15 d. NŽT Vilniaus skyriuje vyko Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdis, kuriame turėjo būti pakartotinai svarstoma buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų nustatytų ribų kartografavimo dokumentacija. Komisija nusprendė, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pripažinti teisingomis.
4. Pareiškėjai nesutiko su NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisijos Protokolu pripažinti teisingomis 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, pagal kurias pareiškėjams priklausantys pastatai nepatenka į kaimo (duomenys neskelbtini) ribas, taip pat su NŽT išvada, neva pareiškėjų Komisijai pateikti papildomi dokumentai neatitinka nagrinėtinų dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 407) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 349), todėl Komisijai nekilo pareiga juos svarstyti.
5. Pareiškėjai nurodė, kad jų teikiami oficialūs rašytiniai dokumentai liudija apie jų tėvui (ir seneliui) priklausiusios žemės buvimą buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, o NŽT minimi Vyriausybės nutarimai Nr. 407 ir Nr. 349 nustato, kokiais dokumentais gali būti įrodinėjamas nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą faktas. Rėmėsi Metodiniais nurodymais dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), pabrėždami, kad būtina buvo susipažinti su visa dokumentacija.
6. Teigė, kad visuose pareiškėjų pateiktuose oficialiuose rašytiniuose dokumentuose, t. y. Vilniaus mieto 2-ojo apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 26-1601, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 1 d. Pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 36 konstatuota, kad V. M. nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas (0,2106 ha) buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjų seneliui mirus, (duomenys neskelbtini) jų tėvui V. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimas gyvenamasis namas ir trys ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Nr. 12; 2015 m. kovo 25 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus surašytame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-128 konstatuota, kad pareiškėjų seneliui ir jų tėvui priklausiusio namo ir kitų pastatų, kuriuos pareiškėjai yra paveldėję ir kurie jiems priklauso nuosavybės teise, išlikę pamatai yra (duomenys neskelbtini) kaime; 2004 m. kovo 30 d. pareiškėjų tėvas V. M. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimu Nr. 31/04/17-1044 buvo įtrauktas į buvusių (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų, pageidaujančių susigrąžinti jiems priklausančią žemę, sąrašą, kuriuo patvirtinta, jog jam priklauso 0,2106 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A16-1185/2007 konstatavo, kad pareiškėjų tėvui priklausiusi žemė (duomenys neskelbtini) kaime, į kurią nuosavybę atkurti siekia pareiškėjai, buvo išskirta į atskirą namų valdą. Pareiškėjų teigimu, visi šie rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Komisija turėjo pareigą svarstyti pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyta informacija akivaizdžiai prieštarauja Komisijos sprendimui dėl kaimų (duomenys neskelbtini) ribų, taip pat turėjo pareigą tirti skirtinguose informacijos šaltiniuose esančių duomenų nesutapimo priežastis, pašalinti akivaizdžius prieštaravimus ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
7. Nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjai praleido Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytą terminą dokumentams pateikti, todėl Komisija neturėjo pareigos jų vertinti. Sprendė, kad tokia išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi pareiškėjų prašymas atkurti nuosavybės teises į jų tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą pateiktas teisės aktų nustatytais terminais ir nustatyta tvarka ir dėl to nėra teisinio ginčo; pareiškėjai Komisijai teikė papildomus dokumentus, kuriais įrodinėja ne jų teisę atkurti nuosavybės teisę į jų tėvui (ir seneliui) priklausiusią žemę, bet aplinkybę, kad žemė, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teisę, taip pat išlikę buvusių statinių pamatai, visada buvo (duomenys neskelbtini) kaimo ribose.
8. Pareiškėjų atstovas papildomai pažymėjo, kad ginčas byloje keliamas ne dėl natūrinės žemės grąžinimo, o dėl duomenų, kurie patvirtintų, jog nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjams vykdomas (duomenys neskelbtini) kaime, nėra.
9. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atstovaudamas ir atsakovą NŽT, atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), bei kitais teisės aktais. Rėmėsi Metodiniais nurodymais ir pažymėjo, kad žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.
11. Paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus kompetencija dėl žemės sklypų kartografavimo yra detalizuota Tvarkos 1061 punkte ir Metodiniuose nurodymuose, kurie nurodo, kad žemės sklypo ribos kartografuojamos ir pažymimos teisės aktų nustatyta tvarka naudojant visą jo žinioje esančią archyvinę medžiagą (grafinę ir tekstinę) bei kitus informacijos šaltinius (esant reikalui liudytojus). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas buvo pakartotinai kartografuotas 2007 m. rugsėjo 24 d., o (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas buvo pakartotinai kartografuotas 2011 m. balandžio 21 d. ir pareiškėjai šių kartografijų neginčijo. Sprendė, jog pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises ne į natūra grąžintiną žemę, kadangi jie neginčija, kad jų tėvui V. M. nuosavybės teisių atkūrimas yra vykdomas (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime grąžinant žemę natūra kartu su kitais rėžinio kaimo pretendentais, kaip tai numato Tvarkos 1061 punktas, t. y. grąžinant žemę natūra rėžinio kaimo teritorijoje nėra svarbu, kur buvo konkreti savininko turėtos žemės vieta, o pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į namų valdą, kurioje yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai (išlikę pamatai).
12. Nurodė, kad namų valdos žemės sklypą formuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad namų valdos žemės sklypo ribos yra nustatomos pagal techninės apskaitos byloje esančius dokumentus. Vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant žemę natūra, šioje atkūrimo procedūroje dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, bet ir savivaldybės. Tvarkos 1061 punkte numatyta, kad NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas gali priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūra tik kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina natūra grąžinamo laisvos neužstatytos žemės sklypo planą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. A51-66772/15- (2.14.2.12-MP8) informavo NŽT, kad pagal Vilniaus miesto tuomečio liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 212 „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ individualūs gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) g. 10 ir 12 nugriauti, suteikiant griaunamų namų gyventojams butus ir sumokant kompensaciją. Nuo tada žemės sklypas, kuris buvo prie V. M. gyvenamojo namo, nebuvo naudojamas kaip namų valdos žemės sklypas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 30-344 patvirtino (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo laisvos (neužstatytos) žemės plotus ir šių žemės sklypų dokumentaciją perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus apskrities viršininko sprendimais nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant žemę natūra (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams, t. y. nurodytiems asmenims buvo grąžintas natūra ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio ribas patenka pareiškėjų nuosavybės teise valdomi pamatai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo kompetencijos ribose yra pasisakiusi, kad ginčo pastatai yra nugriauti ir už tai sumokėta kompensacija, todėl sprendė, kad nebus formuojamas namų valdos žemės sklypas prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog būtų ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. kovo 7 d. raštas Nr. A51-222/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. birželio 4 d. raštas Nr. A51-57597/15(2.14.2.12MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriais pareiškėja I. B. buvo informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo remiantis tik pastatų teisinės registracijos faktu formuoti namų valdos žemės sklypą, nes jis nėra faktiškai naudojamas.
13. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 26-1601 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 106 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtu teismo sprendimu konkreti turėto žemės sklypo vieta nėra nustatyta. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis nurodytu teismo sprendimu, 2007 m. vasario 1 d. patvirtino pažymą Nr. 36 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią V. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2106 ha žemės plotą, kurį iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime valdė V. M.. Nuosavybės teisių atkūrimas V. M. yra vykdomas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, tai patvirtina NŽT 2013 m. gruodžio 10 sprendimas Nr. 49S-848 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“, kuriuo jam buvo atkurtos nuosavybės teises į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę grąžinant natūra 0,0134 ha. Pažymėjo, kad pareiškėjai neginčijo šio sprendimo teismine tvarka.
14. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 14 d. kartografavo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkines ribas ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/04/15-248. Kartografavimas buvo atliktas remiantis liudininkų parodymais, nustatytas apytikslis kaimo plotas – 26,0091 ha. 2005 m. gegužės 19 d. buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos patikslintos remiantis archyviniais planais, nustatytas plotas – 11,6900 ha. 2005 m. spalio 14 d. minėto kaimo ribos pakartotinai buvo patikslintos remiantis archyviniais planais, nustatytas plotas – 16,1000 ha. 2011 m. balandžio 21 d. buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija pakartotinai patikslinta remiantis 1922 m. ir 1937 m. archyviniais planais. (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkinė riba patikslinta atsižvelgiant į NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų nagrinėti posėdžio 2011 m. gegužės 27 d. protokolą Nr. 49KZF-(14.49.2.)-6, kuris laikomas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo akto Nr. R17-294 neatskiriama dalimi, nustatytas kaimo plotas – 18,6542 ha.
15. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2003 m. kovo 18 d. atliko buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, remiantis liudininkų parodymais, ji patikslinta 2003 m. liepos 2 d. (patikslinta vakarinė riba), 2005 m. spalio 14 d. ir 2007 m. rugsėjo 24 d., surašytas žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-133. Remiantis (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų 1869 m. planu, 1907 m. V. S. žemės sklypo planu ir 1922 m. M. D. žemės sklypo planu, kartografija buvo patikslinta, nustatytas apytikslis buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas – 35,5372 ha.
16. Pažymėjo, kad vadovaujantis Metodinių nurodymų reikalavimais, buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų aplinkinės ribos yra užfiksuotos nurodytais dokumentais, paskelbtos ir galiojančios, pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad teismine tvarka būtų ginčytos minėtos kartografijos.
17. Atsakovas teigė, kad pareiškėjų pateikti dokumentai pagrįstai nebuvo vertinami, kadangi jie negali būti priskiriami prie nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nurodytų Tvarkos 12 punkte, be to, Tvarkos 13 punkte yra nurodyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Pareiškėjų Komisijos vertinimui pateikti dokumentai negali būti laikomi nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti buvusio savininko turėtos žemės vietą, be to, jie ir pagal laiko kriterijų yra pernelyg nutolę nuo 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai per Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) yra pateikę Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. (pareiškėjų senelis; miręs (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 106 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. y. teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjų tėvui V. M. neturint kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų), Komisija pagrįstai nevertino pareiškėjų pateiktų dokumentų, tuo labiau, kad Komisija, spręsdama dėl (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų nustatytų ribų teisingumo, pirmiausia vertina planinę medžiagą, kurioje yra nurodytas kaimų išsidėstymas iki 1940 m. nacionalizacijos. Metodiniuose nurodymuose nustatytos procedūros ir taisyklės skirtos nagrinėti ne bet kokius suinteresuotų nuosavybės teisių atkūrimu asmenų prašymus ir pateiktus dokumentus, o būtent dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, pateiktus papildomai, nurodytus Vyriausybės nutarime Nr. 407, o NŽT teritoriniai skyriai medžiagą nagrinėjimui Komisijos posėdyje turi rengti tik tuo atveju, kai pateikti papildomi dokumentai atitinka minėtas sąlygas.
18. Atsakovas atsiliepime nurodė dokumentus, kurie Komisijos buvo įvertinti ir papildomai pažymėjo, kad pagal 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, M. D. žemėvalda yra rytinėje (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalyje ir riba tarp buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų pagal archyvinius planus iki 1940 m. nacionalizacijos išliko tiesi, o pareiškėjai skunde nepateikė įrodymų, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pietvakarinė riba apėmė ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kuriame yra pareiškėjų nuosavybės teise valdomi pamatai.
19. Tvarkos 1061 punktas numato, kad vykdant pretendentams nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų turėtą žemę kaimuose, kuriuose iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžių sistema, konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta nėra reikšminga – formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas, todėl nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad jų pateikti įrodymai yra reikšmingi siekiant nustatyti V. M. priklausiusios namų valdos vietą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.
II.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
22. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 26-1601-1997 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. (pareiškėjų senelis) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 106 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis nurodytu teismo sprendimu ir giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, 2007 m. vasario 1 d. patvirtino pažymą Nr. 36 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią V. M. (pareiškėjų tėvas) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2106 ha žemės plotą, kurį iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdė V. M..
23. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 14 d. kartografavo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkines ribas ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/04/15-248. Buvo nustatytas apytikslis (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas – 26,0091 ha. Kartografavimas atliktas remiantis liudininkų parodymais.
24. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimas), 2011 m. balandžio 21 d. pakartotinai patikslino (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, remiantis (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų 1869 m. planu, 1907 m. V. S. žemės sklypo planu, 1922 metų M. D. žemės sklypo archyviniu planu, 1937 metų archyviniu planu, Vilniaus-Trakų apskrities Riešės ir Rudaminos valsčių (duomenys neskelbtini) kaimų 1923 m. sąrašu, Riešės ir Maišiagalos valsčių žemės mokesčių mokėtojų, turinčių iki 30 ha (27 dešimtinių) žemės, 1924 m. sąrašu, 1937 m. bylos aktais civilinėje byloje dėl J. Š. prieš J. K. (J. K.), K. ir H. Š. dėl padalinimo, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertizės aktu. Remiantis šiais dokumentais, (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas buvo nustatytas – 18,6542 ha, išskiriant M. D. žemės sklypo plotą – 9.5100 ha, kaip atskirą žemės valdą. Surašytas NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų nagrinėti posėdžio 2011 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. 49KŽV-(14.49.52.)-6, kuris laikomas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo akto Nr. R17-294 neatskiriama dalimi.
25. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2003 m. kovo 18 d. atliko buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, remiantis liudininkų parodymais. Patikslinus 2003 m. liepos 2 d. (patikslinta vakarinė riba), 2005 m. spalio 14 d. ir 2007 m. rugsėjo 24 d. surašytas žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-133.
26. NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 49S-848 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“ V. M. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytos žemės grąžindama natūra 0,0134 ha žemės. NŽT 2015 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 49S-287„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“ V. M. atkūrė nuosavybės teises į 0,06 ha plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. Komisija 2017 m. vasario 15 d. įvykusio posėdžio metu nusprendė 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pripažinti teisingomis.
27. Teismas nurodė, kad pareiškėja I. B. 2017 m. balandžio 10 d. su prašymu kreipėsi į NŽT, prašydama įpareigoti Komisiją pakartotinai svarstyti jos pateiktus rašytinius įrodymus sprendžiant dėl buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų kartografijų teisingumo, kadangi V. M. turėta namų valda patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą. Pareiškėjas J. M. 2017 m. balandžio 26 d. kreipėsi į NŽT su analogišku skundu.
28. NŽT 2017 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1182-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad Komisijai pateikti dokumentai neatitinka nagrinėtinų dokumentų, nurodytų Vyriausybės nutarimuose Nr. 407 ir Nr. 349, nes yra priskirtini prie kitų informacijos šaltinių ir nėra teisinio pagrindo 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pripažinti negaliojančiomis.
29. NŽT 2017 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1470-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad Komisijai pavesta išsiaiškinti aplinkybes dėl buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų nurodyto ploto ir kartografuoto ploto skirtumų ir priimti naują sprendimą dėl buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų ribų ir ploto.
30. Teismas nustatė, kad pareiškėjai Komisijai buvo pateikę išrašus iš protokolo, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, paveldėjimo teisės liudijimą 2012 m. gegužės 7 d., paveldėjimo teisės liudijimą, žemės naudojimo patikrinimo aktą, 1938 m. spalio 10 d. rinkėjų sąrašą į Seimą, pažymą dėl nuosavybė teises patvirtinančių dokumentų, Vilniaus m. nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos raštą, 1991 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimą, liudytojų parodymus, patvirtintus notaro, (duomenys neskelbtini) namo inventorinę techninę apskaitos kortelę, 1997 m. spalio 27 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą, butų ūkio lapą, inventorines žemės sklypo žinias, karinį bilietą, pranešimą dėl mokesčio apskaičiavimo, žemės sklypo planą, darbo žmonių deputatų tarybos išvadą, 2016 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nurodė, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę, priklausiusią buvusiam (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui.
31. Teismas konstatavo, kad Metodiniuose nurodymuose nustatytos procedūros ir taisyklės yra skirtos nagrinėti ne bet kokius suinteresuotų nuosavybės teisių atkūrimu asmenų prašymus ir pateiktus dokumentus, tačiau dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybėmis faktą, pateiktus papildomai, nurodytus Vyriausybės nutarime Nr. 407. Iš Komisijos Protokolo matyti, kad siekdama nustatyti buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų ribas, vadovaudamasi Metodinių nurodymų nuostatomis, nagrinėjo šiuos dokumentus: 1869 m. planą; 1907 m. V. S. žemės sklypo planą; 1922 m. M. D. žemės sklypo planą; 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, planą; Vilniaus - Trakų apskrities Riešės ir Rudaminos valsčių (duomenys neskelbtini) kaimų 1923 m. sąrašą; Riešės ir Maišiagalos valsčių žemės mokesčių mokėtojų, turinčių iki 30 ha (27 dešimtinių) žemės, 1924 m. sąrašą; 1935 m. (duomenys neskelbtini) žemės aprašymą; 1938 m. Mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąrašą; Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, nekilnojamojo turto ipotekos knygoje Nr. 4961 esantį 1923 m. liudijimą, 1927 m. plano nuorašą, 1933–1937 m. įrašus; Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertizės aktą; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą ir LVAT 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1852/2014 ir remdamasi nurodyta planine medžiaga ir kitais dokumentais, patvirtinančiais buvusių (duomenys neskelbtini) kaimų aplinkines ribas iki 1940 m. nacionalizacijos, Komisija pripažino 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją teisingomis, kadangi jas atliekant buvo remiamasi arčiausiai iki 1940 m. nacionalizacijos išlikusia planine medžiaga.
32. Teismas pritarė NŽT pozicijai, kad pareiškėjų pateikti anksčiau minėti dokumentai nepriskirtini prie nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nurodytų Tvarkos 12 punkte. Pažymėjo, kad Tvarkos 13 punkte nustatyta, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Remiantis LVAT 2005 m. lapkričio 24 d. patvirtintomis teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijomis, nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu nepaneigė, jog jų pateikti dokumentai pagal laiko kriterijų yra pernelyg nutolę nuo 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos.
33. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos matyti, kad pareiškėjų senelis V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (šių aplinkybių neneigia atsakovai), tačiau nagrinėjamu atveju, nėra išlikusi planinė medžiaga, pagal kurią būtų galima nustatyti jo turėtos žemės vietą. Tvarkos 1061 punkte nustatyta, jog vykdant pretendentams nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų turėtą žemę kaimuose, kuriuose iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžių sistema, konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta nėra reikšminga, nes formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas. Teismo vertinimo, NŽT pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų pateikti įrodymai nėra reikšmingi, siekiant nustatyti priklaususios namų valdos vietą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.
34. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų skundo turinio bei pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu galima spręsti, jog pareiškėjai vienu atveju įrodinėja, kad jų tėvui priklausiusio namo ir kitų pastatų išlikę pamatai yra (duomenys neskelbtini) kaime (konkrečioje vietoje) ir taip siekdami atkurti nuosavybes teises į namų valdą, kuriai nustatyta kitokia nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, tačiau teismo posėdžio metu pažymėjo, jog tokio ginčo nekelia. Iš atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakytų argumentų ir pateiktos medžiagos galima teigti, kad pareiškėjų tėvui nuosavybės teisių atkūrimas yra vykdomas (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, o grąžinant žemę natūra rėžinio kaimo teritorijoje nėra svarbu, kur buvo konkreti savininko turėtos žemės vieta.
35. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o pareiškėjų pateikti papildomi dokumentai prie tokių nepriskirtini, skundžiamus Komisijos Protokolą bei NŽT sprendimų dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymus įpareigoti Komisiją svarstyti ir vertinti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus, laikė teisėtais ir pagrįstais.
III.
36. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.
37. Pareiškėjai nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštaringas, jame nėra atsakyta į pareiškėjų patikslintame skunde suformuluotus klausimus, todėl negali būti laikomas teisėtu. Priešingai nei nurodyta sprendime, pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimas (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime realiai nėra vykdomas, o pats nuosavybės teisių atkūrimas vertintinas kaip teorinis (iliuzinis), o ne realus nusavintos nuosavybės grąžinimas. Prašymą atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę pareiškėjų tėvas V. M. pateikė dar 1991 m. Pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 36, kurioje konstatuota, kad pareiškėjų tėvas V. M. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,2106 ha žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, buvo išduota 2007 m. vasario 1 d. NŽT tik 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 49S-848 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“ atkūrė nuosavybės teises į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę grąžindama natūra 0,0134 ha. NŽT 2015 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-287 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“, kuriuo V. M. atkurtos nuosavybės teisės į 0,06 ha plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. Šį NŽT sprendimą teismui yra apskundę Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir viešąjį interesą ginanti Generalinė prokuratūra, dėl sprendimų teisėtumo vyksta teisminiai ginčai, teismas yra pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždraudęs su žemės sklypu atlikti bet kokius veiksmus. Taigi praėjus daugiau nei 27 metams nuo V. M. prašymo atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę pateikimo dienos bei 11 metų nuo pripažinimo, kad V. M. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,2106 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, iki šiol pareiškėjams natūra grąžinta tik dalis nacionalizuotos žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir vis dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į 0,1372 ha žemės.
38. Pareiškėjai pažymi, kad jiems nuosavybės teisių atkūrimas (duomenys neskelbtini) kaime nevykdomas todėl, kad NŽT Vilniaus skyriui klaidingai nustačius greta esančių (duomenys neskelbtini) kaimų ribas (remiantis 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija), dalis (duomenys neskelbtini) kaimo ribose buvusios žemės (taip pat ir pareiškėjų tėvui V. M. priklausiusi žemė, kurioje buvo jo namas), buvo priskirta (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijai ir grąžinta natūra (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams. Dėl to sumažėjo laisvos žemės, kuri galėtų būti grąžinta natūra (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams (taip pat ir pareiškėjams), plotas, todėl pareiškėjams realiai nėra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas (duomenys neskelbtini) kaime.
39. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neturi reikšmės faktinė aplinkybė, kurioje vietoje buvo pareiškėjų tėvui V. M. priklausiusi namų valda, nes formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę ir yra susijusi su pareiškėjų patikslintame skunde keliamais reikalavimais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ir pareiškėjų senelis, ir jų tėvas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. NŽT teismui nurodė, kad pareiškėjų tėvui priklausęs namas (kurio pamatai yra išlikę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriuos yra paveldėję pareiškėjai) buvo nugriautas, o namo savininkui (pareiškėjų tėvui V. M.) sumokėta kompensacija. Faktą, kad pareiškėjų tėvui priklausęs namas buvo būtent (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, patvirtina byloje esantys įrodymai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 26-1601) konstatuota, kad pareiškėjų senelis V. M. nuosavybės teise valdė 0,2106 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ir jame pastatė gyvenamąjį namą. Pareiškėjų seneliui mirus, (duomenys neskelbtini) jų tėvui V. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimas gyvenamasis namas ir trys ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 25 d. surašytame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-128 konstatuota, kad pareiškėjų seneliui ir jų tėvui priklausiusio namo ir kitų pastatų, kuriuos pareiškėjai yra paveldėję ir kurie jiems priklauso nuosavybės teise, išlikę pamatai yra (duomenys neskelbtini) kaime. Be to, 2004 m. kovo 30 d. pareiškėjų tėvas V. M. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimu Nr. 31/04/17-1044 buvo įtrauktas į buvusių (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų, pageidaujančių susigrąžinti jiems priklausančią žemę, sąrašą, kuriuo patvirtinta, jog jam priklauso 0,2106 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi nėra abejonių, kad pareiškėjų tėvui V. M. priklausęs namas, kurio pamatai yra žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriuos paveldėjo pareiškėjai, visada buvo (duomenys neskelbtini) kaime.
40. Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A16-1185/2007 konstatavo, jog pareiškėjų tėvui priklausiusi žemė (duomenys neskelbtini) kaime, į kurią nuosavybes teises atkurti siekia pareiškėjai, buvo išskirta į atskirą namų valdą. Tiksli pareiškėjų tėvui priklausiusios namų valdos vieta taip pat buvo nustatyta ekspertizės, kurią administracinėje byloje Nr. I-491-5801/2009 buvo paskyręs Vilniaus apygardos administracinis teismas, akte. Taigi pripažinus, kad pareiškėjų tėvui priklausiusi namų valda (žemės sklypas su pastatais) buvo toje vietoje, kurioje yra išlikę pareiškėjų paveldėti pamatai (t. y. žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjams atsirastų faktinis pagrindas reikalauti nuosavybės teises atkurti į būtent jų tėvui priklausiusį žemės sklypą, kaip tai numatyta Tvarkos 1061 punkte.
41. Nurodo, kad NŽT vengia pripažinti šį faktą bei menkina jo teisinę reikšmę, kadangi pripažinus, jog išlikę pamatai yra pareiškėjų tėvo V. M. buvusio namo pamatai (kas yra akivaizdu, nes pareiškėjai juos paveldėjo iš tėvo V. M.), tektų konstatuoti, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija, kurių pagrindu žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais pareiškėjų tėvo namo pamatais (nuosavybės teise priklausančiais pareiškėjams) yra natūra grąžintas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, yra neteisingos, ir turi būti persvarstytos, analizuojant visus teisiškai reikšmingus įrodymus, taip pat ir pareiškėjų pateiktus archyvinius dokumentus. Būtent tokį reikalavimą pareiškėjai kėlė savo patikslintame skunde, todėl sprendimą priėmęs teismas turėjo įvertinti ir kvalifikuoti dėl atsakovų veiksmų susiklosčiusią situaciją, o ne vadovautis argumentais, kuriais siekiama įteisinti jau sukurtą, akivaizdžiai nelogišką ir neteisėtą faktinę situaciją.
42. Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog jų atsakovams pateikti dokumentai neatitinka Tvarkos 12 punkte nurodytų reikalavimų ir jie pernelyg nutolę nuo 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Teisės aktuose nėra pateiktas baigtinis sąrašas dokumentų, (tik) kuriais remiantis būtų galima spręsti apie asmens teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjų nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas yra orientuotas į tikslą, kurio juo siekiama kuo greičiau ir teisingiau Lietuvos Respublikos piliečiams atkurti nuosavybės teises į okupacinės valdžios nacionalizuotą turtą. Tai yra pagrindinis šio reguliavimo principas ir pirmiausia juo turėtų būti vadovaujamasi. Atkreipia dėmesį į tai, kad visų pareiškėjų pateiktų įrodymų turinys yra nuoseklus, neprieštaringas ir įrodantis tą pačią esminę aplinkybę, kad ir pareiškėjų senelis, ir jų tėvas visada gyveno (duomenys neskelbtini) kaime ir būtent (duomenys neskelbtini) kaime buvo pasistatęs namą ir ūkinius pastatus. Pareiškėjų pateikti archyviniai dokumentai atsakovams nepriimtini dėl jų turinio, kuris paneigia arba kvestionuoja tą faktinę situaciją, kuri sukurta neteisingais ir neteisėtais atsakovų sprendimais.
43. Pažymi, kad atsakovai primygtinai siekia įrodyti, jog pareiškėjų teikiami archyviniai dokumentai neatitinka Tvarkoje nurodytų reikalavimų, tačiau tuo pačiu pripažįsta, jog neturi logiško paaiškinimo, kodėl skiriasi žemės plotas, į kurį pageidaujama atkurti nuosavybės teises, ir (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų žemės plotas, kuris nustatytas vykdant kartografavimo darbus. NŽT 2017 m. gegužės 30 d. rašte 1SS-1470-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pripažino, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus komisija sprendimą pripažinti teisingomis 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją priėmė neišsiaiškinusi, dėl kokių priežasčių bendras žemės plotas, į kurį buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai pretenduoja atkurti nuosavybės teises yra didesnis nei žemės plotas, kuris nustatytas vykdant šio kaimo kartografavimo darbus.
44. Pareiškėjai teigia, kad teismas, priėmęs sprendimą atmesti pareiškėjų reikalavimą, neišsprendė tarp šalių kilusio teisinio ginčo (jo esmės), tuo pačiu tik legitimavo atsakovų veiksmais sukurtą neteisingą ir neteisėtą faktinę situaciją.
46. Atsakovai nurodo, kad sprendimas priimtas visapusiškai išnagrinėjus pateiktus įrodymus, remiantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nuostatomis bei teismų praktika. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, kurio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) ribose yra žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėjai. Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad teismas ginčijamame sprendime padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjų tėvui V. M. nuosavybės teisių atkūrimas yra vykdomas (duomenys neskelbtini) kaime. Atkreipia dėmesį, kad V. M. žemės valdymo nuosavybės faktas buvo nustatytas dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimu, kuriame nurodyta, jog V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 106 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jame nurodyta buvusio savininko turėtos žemės vieta - (duomenys neskelbtini), pareiškėjai sutiko su juo ir jo neskundė, o tik praėjus 20 metų pradėjo ginčyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo vietą.
47. Pažymi, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Tvarka bei kitais teisės aktais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas buvo pakartotinai kartografuotas 2007 m. rugsėjo 24 d., o (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas buvo pakartotinai kartografuotas 2011 m. balandžio 21 d. ir pareiškėjai šių kartografijų neginčija, tačiau nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendime konstatuota, jog pareiškėjų senelis V. M. nuosavybės teise valdė 0,2106 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ir jame pastatė gyvenamąjį namą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad pareiškėjų tėvui V. M. priklausiusi žemė (duomenys neskelbtini) kaime, į kurią nuosavybės teises siekia atkurti pareiškėjai, buvo išskirta į atskirą namų valdą. Taigi pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises ne į natūra grąžintiną žemę, kadangi jie neginčija, kad jų tėvui V. M. nuosavybės teisių atkūrimas yra vykdomas (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime grąžinant žemę natūra kartu su kitais rėžinio kaimo pretendentais, kaip tai numato Tvarkos 1061 punktas, t. y. grąžinant žemę natūra rėžinio kaimo teritorijoje nėra svarbu kur buvo konkreti savininko turėtos žemės vieta, o pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į namų valdą, kurioje yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai (išlikę pamatai).
48. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. A51-66772/15-(2.14.2.12-MP8) informavo NŽT, kad pagal Vilniaus miesto tuomečio liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 212 „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ individualūs gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) nugriauti, suteikiant griaunamų namų gyventojams butus ir sumokant kompensaciją. Nuo tada žemės sklypas, kuris buvo prie V. M. gyvenamojo namo, nebuvo naudojamas kaip namų valdos žemės sklypas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 30-344 patvirtino (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo laisvos (neužstatytos) žemės plotus ir šių žemės sklypų dokumentaciją perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus apskrities viršininko sprendimais nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant žemę natūra (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams t. y. nurodytiems asmenims buvo grąžintas natūra ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio ribas patenka pareiškėjų nuosavybės teise valdomi pamatai. Taigi kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo kompetencijos ribose yra pasisakiusi, kad ginčo pastatai yra nugriauti ir už tai sumokėta kompensacija, todėl darytina išvada, kad nebus formuojamas namų valdos žemės sklypas prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų ir pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, kad būtų ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. kovo 7 d. raštas Nr. A51-222/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. birželio 4 d. raštas Nr. A51-57597/15(2.14.2.12MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriais pareiškėja I. B. buvo informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo remiantis tik pastatų teisinės registracijos faktu formuoti namų valdos žemės sklypą, nes jis nėra faktiškai naudojamas.
49. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sprendimai, kuriais nuosavybės teisės atkurtos, grąžinant žemę natūra, t. y. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkams šiuo metu teismine tvarka nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 26-1601 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 106 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtu teismo sprendimu konkreti turėto žemės sklypo vieta nėra nustatyta. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis nurodytu teismo sprendimu, 2007 m. vasario 1 d. patvirtino pažymą Nr. 36 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią V. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2106 ha žemės plotą, kurį iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime valdė V. M.. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė teisingą išvadą ginčijamame sprendime nurodydamas, kad V. M. nuosavybės teisių atkūrimas yra vykdomas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, kadangi tai patvirtina NŽT 2013 m. gruodžio 10 sprendimas Nr. 49S-848 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“, kuriuo V. M. buvo atkurtos nuosavybės teises į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę grąžinant natūra 0,0134 ha žemės plotą. Pažymi, kad pareiškėjai šio nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo neginčija teismine tvarka.
50. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 14 d. kartografavo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkines ribas ir surašė Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/04/15- 248. Kartografavimas buvo atliktas remiantis liudininkų parodymais, nustatytas apytikslis kaimo plotas - 26,0091 ha. 2005 m. gegužės 19 d. buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos patikslintos remiantis archyviniais planais, nustatytas plotas - 11,6900 ha. 2005 m. spalio 14 d. minėto kaimo ribos pakartotinai buvo patikslintos remiantis archyviniais planais, nustatytas plotas - 16,1000 ha. 2011 m. balandžio 21 d. buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija pakartotinai patikslinta remiantis 1922 m. ir 1937 m. archyviniais planais. (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkinė riba patikslinta atsižvelgiant į NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų nagrinėti posėdžio 2011 m. gegužės 27 d. protokolą Nr. 49KŽF-(14.49.2.)-6, kuris laikomas sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės ribų nustatymo akto Nr. R17-294 neatskiriama dalimi, nustatytas kaimo plotas - 18,6542 ha. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2003 m. kovo 18 d. atliko buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, remiantis liudininkų parodymais, ji patikslinta 2003 m. liepos 2 d. (patikslinta vakarinė riba), 2005 m. spalio 14 d. ir 2007 m. rugsėjo 24 d., surašytas žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-133. Remiantis (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų 1869 m. planu, 1907 m. V. S. žemės sklypo planu ir 1922 m. M. D. žemės sklypo planu kartografija buvo patikslinta, nustatytas apytikslis buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas - 35,5372 ha. Kaip nurodoma ginčijamuose NŽT raštuose ir vadovaujantis Metodinių nurodymų reikalavimais, buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų aplinkinės ribos yra užfiksuotos nurodytais dokumentais, paskelbtos ir galiojančios, pareiškėjai į bylą nepateikia jokių įrodymų, kad teismine tvarka būtų ginčytos minėtos kartografijos.
51. Nurodo, kad pareiškėjai taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendime pateikta išvada, jog apeliantų atsakovams pateikti dokumentai neatitinka Tvarkos 12 punkte nurodytų reikalavimų ir jie pernelyg nutolę nuo 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Taip pat, kad teisės aktuose nėra pateiktas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie asmens teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kadangi Tvarkos 12 punkte nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais yra ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą. Pažymi, kad 12 punkte yra aiškiai nurodyti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises, nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos. Pareiškėjos Komisijai pateikti išrašas iš 1954 m. gruodžio mėnesio protokolo, išrašas iš 1954 m. spalio mėnesio protokolo Nr. 12, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, paveldėjimo teisės liudijimas, žemės naudojimo patikrinimo aktas, 1938 m. spalio 10 d. rinkėjų sąrašas, pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos raštas, paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimas, liudininkų parodymai, patvirtinti notaro, (duomenys neskelbtini) 10 namų valdos inventorinė techninė apskaitos kortelė, 1997 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimas, butų ūkio lapas, inventorinės žemės sklypo žinios, karinė V. M. knyga (bilietas), žemės nuomos mokesčio pranešimas, kaip nurodoma ginčijamame NŽT 2017 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 1SS-1182-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pagrįstai nebuvo vertinami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodyti dokumentai negali būti priskiriami prie nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nurodytų Tvarkos 12 punkte.
52. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad pagal 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, M. D. žemėvalda yra rytinėje (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalyje ir riba tarp buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų pagal archyvinius planus iki 1940 m. nacionalizacijos išliko tiesi, todėl pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikia įrodymų, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pietvakarinė riba apėmė ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kuriame yra pareiškėjų nuosavybės teise valdomi pamatai. Pagal Vilniaus miesto skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 158 esančius dokumentus matyti, kad pareiškėjų senelis V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, tačiau nėra išlikusios planinės medžiagos, pagal kurią galima būtų nustatyti jo turėtos žemės vietą, kita vertus, Tvarkos 1061 punktas numato, kad vykdant pretendentams nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų turėtą žemę kaimuose, kuriuose iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžių sistema, konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta nėra reikšminga - formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais, kad jų pateikti įrodymai yra reikšmingi siekiant nustatyti V. M. priklausiusios namų valdos vietą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 25 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-128, kuriame pagal I. B. parodymus buvo užfiksuoti pareiškėjų nuosavybės teise valdomi pamatai (adresų registre neįregistruotu adresu (duomenys neskelbtini) esančių pastatų pamatai) negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu buvusio savininko V. M. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą, be to, Vilniaus miesto skyriais specialistų schemoje pažymėta pamatų buvimo vieta nesutampa su Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Miesto plėtros departamento pažymėta vieta, kurioje galbūt buvo namų valda adresu: (duomenys neskelbtini), todėl Komisija, spręsdama dėl buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų nustatytų ribų teisingumo, pagrįstai nesivadovavo pareiškėjų pateiktais ir turimais papildomais informacijos šaltiniais.
53. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašomi dalyje panaikinti sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir priimti kompetentingos institucijos, todėl pareiškėjams nepateikus pagrįstų įrodymų, kad buvo pažeistos ABTĮ 91 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo naikinti šių raštų ir vien dėl to apeliacinis skundas yra atmestinas, o teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas turi būti paliktas galioti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
54. Prieš sprendžiant klausimą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, pirmiausia pasisakytina dėl pareiškėjos I. B. apeliacinės instancijos teismui 2019 m. lapkričio 12 d. bei 2019 m. lapkričio 13 d. pateiktų prašymų prijungti prie bylos papildomus įrodymus.
55. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
56. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką, pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl įrodymų prijungimo, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja nenurodo, kodėl prašomų prijungti dokumentų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjos prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo netenkina.
58. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
59. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
60. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.
61. Pareiškėjai teigia, kad jiems nuosavybės teisių atkūrimas buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime realiai nevykdomas, kadangi NŽT Vilniaus skyrius klaidingai nustatė greta esančių (duomenys neskelbtini) kaimų ribas (remiantis 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija), o pareiškėjų turimus dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti buvusio savininko turėtos žemės vietą, Komisija atsisakė svarstyti ir vertinti, todėl dalis (duomenys neskelbtini) kaimo ribose buvusios žemės (taip pat ir pareiškėjų tėvui V. M. priklausiusi žemė, kurioje buvo jo namas) buvo priskirta (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijai ir grąžinta natūra (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams.
62. Taigi ginčas byloje kilęs dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjų prašymus įpareigoti Komisiją svarstyti ir vertinti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus, pagal kuriuos, pareiškėjų teigimu, būtų galima nustatyti buvusio savininko turėtos žemės vietą, kuris įformintas NŽT Vilniaus skyriaus komisijos 2017 m. kovo 24 d. protokolu Nr. 49PRT-9-(14.49.101.), NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1SS-1182-(9.5.) ir 2017 m. gegužės 30 d. NŽT sprendimu Nr. 1SS-1470-(9.5.).
63. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal šios Tvarkos 1061 punkto nuostatas žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Jeigu pretendentai nesutaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto dalyje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.
64. Minėtų Metodinių nurodymų 3.3 punkte numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą pagal planus. Metodinių nurodymų 3.4 punkte numatyta, kad dokumentacijos tyrimas įforminamas protokolu, kuriame turi būti nurodyta, kada ir kas tyrė papildomus dokumentus, kokius įrašus juose pripažino tinkamais žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktui įrodyti. Kai tiriant disponuojama ne vieninteliu papildomu dokumentu, jie tarpusavyje sulyginami ir detaliau tiriamos nesutapimų priežastys (Metodinių nurodymų 3.5 punktas). Metodinių nurodymų 3.6.2 punkte nustatyta, jei kaimas yra rėžinis (neišskirstytas į vienkiemius), būtina vietoje kartografuoti kaimo aplinkines ribas ir nustatytą bei apskaičiuotą kaimo plotą, taip pat savininkų, turėjusių žemės valdas šiame kaime, skaičių palyginti su pateiktu sąrašuose. Rėžinio kaimo kartografavimo darbų atlikimo data ne vėliau kaip prieš 10 dienų paskelbiama vietinėje spaudoje arba piliečiai iškviečiami raštu. Jei kartografuojant rėžinio kaimo ribas kyla ginčai dėl kaimo ribų ar ploto, kartografavimą atliekantis specialistas išnagrinėja gautas pretenzijas ir pateikia komisijai pasiūlymus dėl ginčų išsprendimo būdo.
65. Tvarkos 12 punkte nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Taip pat nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“; įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas. Šiais atvejais ir tada, kai piliečiams nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) nustatyta tvarka. Jeigu yra keli to paties turto savininko testamentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai sudarytą testamentą.
66. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų, 1 punkte nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais, be dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ (Žin., 1992, Nr. 4-74; 1993, Nr. 17-440), 4 punkto ketvirtojoje pastraipoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441), gali būti šie papildomi dokumentai: Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947–1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; įvairūs Lenkijos (1920–1939 metais), Lietuvos TSR (1940–1941 metais, 1945–1948 metais), Vokietijos (1941–1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939–1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas; Lenkijos žemės tvarkymo įstaigų parengti žemėvaldų planai, kuriuose nenurodytos savininkų pavardės; Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941–1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai; mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą.
67. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, 1 punkte nustatyta, kad dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą Vilniaus, Druskininkų miestuose, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Trakų, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonuose, gali būti žemės perleidimo aktai ir sutartys, taip pat ištraukos iš kaimų žemės suskirstymo viensėdžiais projektų planų, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš hipotekos ir notarų aktų knygų bei kiti piliečių išsaugoti dokumentai, išduoti 1920–1939 metais Lenkijos įstaigų, tvarkiusių šiose Lietuvos vietovėse žemės ir turto reikalus, taip pat nurodytųjų dokumentų pagrindu valstybinių archyvų piliečiams išduoti pažymėjimai ir agrarinės reformos tarnyboms pateikti šių dokumentų nuorašai bei išrašai.
68. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 14 d. kartografavo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo aplinkines ribas. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. balandžio 21 d. pakartotinai patikslino (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, remdamasis (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų 1869 m. planu, 1907 m. V. S. žemės sklypo planu, 1922 metų M. D. žemės sklypo archyviniu planu, 1937 metų archyviniu planu, Vilniaus-Trakų apskrities Riešės ir Rudaminos valsčių (duomenys neskelbtini) kaimų 1923 m. sąrašu, Riešės ir Maišiagalos valsčių žemės mokesčių mokėtojų, turinčių iki 30 ha (27 dešimtinių) žemės, 1924 m. sąrašu, 1937 m. bylos aktais civilinėje byloje dėl J. Š. prieš J. K., K. ir H. Š. dėl padalinimo, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertizės aktu. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 18 d. atliko buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, remiantis liudininkų parodymais, patikslinta kartografija atlikta 2003 m. liepos 2 d. (patikslinta vakarinė riba), 2005 m. spalio 14 d., ir 2007 m. rugsėjo 24 d. surašytas žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-133.
69. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) atliktos patikslintos kartografijos yra galiojančios, pareiškėjai jų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, todėl, atsižvelgiant į šioje byloje iškelto ginčo dalyką bei ribas, šioje byloje jų pagrįstumas ir teisėtumas negali būti tikrinamas.
70. Pareiškėja Komisijai, nagrinėjančiai žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, pateikė išrašą iš 1954 m. gruodžio mėnesio protokolo, išrašą iš 1954 m. spalio mėnesio protokolo Nr. 12, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, paveldėjimo teisės liudijimą, žemės naudojimo patikrinimo aktą, 1938 m. saplio 10 d. rinkėjų sąrašą, pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos raštą, 1991 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimą, liudytojų parodymus, patvirtintus notaro, (duomenys neskelbtini) namų valdos inventorinę techninės apskaitos kortelę, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimą, butų ūkio lapą, inventorines žemės sklypo žinias, karinę V. M. knygą (bilietą), žemės nuomos mokesčio pranešimą, žemės sklypo planą, darbo žmonių deputatų tarybos išvadą, 2016 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
71. Komisija, kaip matyti iš 2017 m. kovo 24 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų, pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą esančių iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, nustatytų ribų kartografavimo dokumentai, protokolo, nagrinėjo: 1869 m. planą, 1907 m. V. S. žemės sklypo planą, 1922 m. M. D. žemės sklypo planą, 1937 m. žemėvaldų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, planą, Vilniaus - Trakų apskrities Riešės ir Rudaminos valsčių (duomenys neskelbtini) kaimų 1923 m. sąrašą, Riešės ir Maišiagalos valsčių žemės mokesčių mokėtojų, turinčių iki 30 ha (27 dešimtinių) žemės, 1924 m. sąrašą, 1935 m. (duomenys neskelbtini) žemės aprašymą, 1938 m. Mokesčių apskaitai suklasifikuotų žemės sklypų sąrašą, Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, nekilnojamojo turto ipotekos knygoje Nr. 4961 esantį 1923 m. liudijimą, 1927 m. plano nuorašą, 1933-1937 m. įrašus, 1937 m. civilinę bylą Nr. 2692/37, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertizės aktą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1852/2014, ir remdamasi nurodyta planine medžiaga ir kitais dokumentais, patvirtinančiais buvusių (duomenys neskelbtini) kaimų aplinkines ribas iki 1940 m. nacionalizacijos, Komisija pripažino 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją teisingomis, kadangi jas atliekant buvo remiamasi arčiausiai iki 1940 m. nacionalizacijos išlikusia planine medžiaga.
72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų Komisijai pateikti aukščiau minėti dokumentai nelaikytini nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, nurodytais minėtos Tvarkos 12 punkte. Taip pat pažymėtina, jog Tvarkos 13 punkte nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.
73. Teisėjų kolegija pažymi, kaip jau buvo minėta, kad vykdant pretendentams nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų turėtą žemę kaimuose, kuriuose iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžių sistema, konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta nėra reikšminga, kadangi formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas. Todėl, kaip pagrįstai atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodė atsakovas, pareiškėjų pateikti įrodymai nėra reikšmingi siekiant nustatyti V. M. priklausiusios namų valdos vietą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.
74. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, kad realiai nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjams į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nėra vykdomas, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų bei konstatavo pirmosios instancijos teismas, NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 49S-848 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“, V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytos žemės grąžinant natūra 0,0134 ha žemės sklypą.
75. Vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kad NŽT 2017 m. gegužės 30 d. rašte 1SS-1470-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pripažino, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus komisija sprendimą pripažinti teisingomis 2007 m. rugsėjo 24 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir 2011 m. balandžio 21 d. patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją priėmė neišsiaiškinusi, dėl kokių priežasčių bendras žemės plotas, į kurį buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra didesnis nei žemės plotas, kuris nustatytas vykdant šio kaimo kartografavimo darbus, pažymi, kad ši aplinkybė nėra reikšminga šioje byloje nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Kiti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimu ir pan., nevertinami, kadangi nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku.
76. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, įvertinusi tai, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų I. B. ir J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.