Administracinė byla Nr. A-262-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00115-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 7.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 641 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą įskaityti pareiškėjui į jam paskirtą atlikti visuomenei naudingą veiklą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio prie jo šeimos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priežiūros ir tvarkymo darbus; 3) išmokėti 122 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Sprendimu pareiškėjui neskyrė socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., kadangi jis nedalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Minėtoje veikloje jis nedalyvavo dėl to, kad nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo bei tvarkė prie jo tėvų namų esantį 12 arų valstybinės žemės sklypą, šiems darbams atlikti pareiškėjas naudojosi jo motinai priklausančia žoliapjove, o jo motina mokėjo už pareiškėjo sunaudotą elektros energiją. Pareiškėjas tvirtino, kad jis, šienaudamas valstybinės žemės plotą, atidirbo daugiau, nei reikalaujama, o atsakovas šiuos darbus turėjo užskaityti kaip jo atliktą visuomenei naudingą veiklą bei paskirti ir ginčo laikotarpiu kas mėnesį pareiškėjui mokėti socialinę pašalpą. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad Savivaldybės administracijos veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), jis yra verčiamas atidirbti antrą kartą, prašė bylą sustabdyti ir perduoti ją nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas), kad būtų įvertintas Savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumas.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius), kuris nustatė, kad pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. vasario 10 d. pagal Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui išrašytą Siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 1267 (toliau – ir Siuntimas) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 6 punktą. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos gavimo, Socialinės paramos skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę neatlikti visuomenei naudingos veiklos. 2017 m. gruodžio 5 d. išrašytu Siuntimu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2017 m. gruodžio 20 d. atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją, ir iki kito kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos atlikti visuomenei naudingą veiklą. 2018 m. vasario 12 d. Socialinės paramos skyrius gavo Skapiškio seniūnijos Pranešimą apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą Nr. 168 (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas pagal išduotą Siuntimą naudingos veiklos neatliko, per Siuntime nurodytą laikotarpį dėl visuomenei naudingos veiklos sutarties sudarymo ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo į Skapiškio seniūniją nesikreipė ir Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė. Pareiškėjo nurodytiems 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūros bei tvarkymo darbams negali būti suteikta pareiškėjo nurodyta reikšmė, kadangi jokie dokumentai dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo nebuvo įforminti ir Pranešimas apie R. K. visuomenei naudingos veiklos atlikimą Socialinės paramos skyriui nebuvo pateiktas. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 14 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (registruotas 2018 m. vasario 26 d.) kreipėsi į Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio. Socialinės paramos skyrius 2018 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. 641 pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., kuris ir yra ginčijamas šioje byloje. Sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas – Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje).
7. Teismas aptarė aktualias Įstatymo, Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-120 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), nuostatas.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. R4-3659 pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 5 d. siuntimas Nr. 1267 atlikti visuomenei naudingą veiklą. Siuntime nurodyta, kad jis iki 2017 m. gruodžio 30 d. turėjo atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją atlikti 72 val. trukmės visuomenei naudingos veiklos per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. vasario 10 d. Tačiau pareiškėjas į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko, ką patvirtina Skapiškio seniūnijos 2018 m. vasario 12 d. pranešimas Nr. 168 bei paties pareiškėjo paaiškinimai. Pareiškėjas nei Socialinės paramos skyriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso kategorijai asmenų, išvardintų Tvarkos aprašo 13 punkte, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Teismo posėdžio metu duoti atsakovės atstovo – Skapiškio seniūnijos seniūno V. J. paaiškinimai patvirtina, kad Skapiškio seniūnijoje yra organizuojama visuomenei naudinga veikla, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame gyvena pareiškėjas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo pakankamas sąlygas atlikti visuomenei naudingą veiklą jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdė, t. y. dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko.
9. Teismas nurodė, kad atsisakymą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje pareiškėjas grindė tuo, jog jis, padedamas motinos ir tėvo, nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo (šienavo) valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), greta pareiškėjo motinai G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūnijos raštai, o byloje nėra ginčo dėl fakto, kad G. K. su šeimos nariais, įskaitant ir pareiškėją, savo iniciatyva iki 2014 metų prižiūrėjo prie jos namų valdos esantį valstybinės žemės sklypą.
10. Teismas pažymėjo, kad visuomenei naudingos veiklos sąvokos apibūdinimas pateikiamas Tvarkos aprašo 2 punkte. Sistemiškai įvertinęs Tvarkos aprašo III skyriaus, reglamentuojančio telkimo visuomenei naudingai veiklai įgyvendinimo nuostatas, teismas darė išvadą, kad tai ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, o tokia, kuri atliekama laikantis jos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, tarp jų – ir sudarius rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos, ir kuri gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, nurodant veiklos turinį (pobūdį), arba konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, kuri bus atlikta per konkretų laiką. Todėl teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui. Darydamas šią išvadą, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėse bylose Nr. A502-1722/2013, Nr. A143-770/2014, Nr. A-391-822/2016, Nr. A-1620-520/2017, kuriose teismas išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinius skundus dėl atsakovės sprendimų, susijusių su socialinės paramos neskyrimu pareiškėjui skirtingais laikotarpiais. Minėtose administracinėse bylose dėl socialinės paramos neskyrimo pareiškėjas prašė pripažinti jo iki 2014 metų atliktus valstybinės žemės sklypo tvarkymo bei priežiūros darbus kaip visuomenei naudingą veiklą ir juos įskaityti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos įvykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog tokie vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, negali būti pripažinti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai.
11. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas toliau vykdyti valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus, laikytinus visuomenei naudinga veikla, privalo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai bei su seniūnija sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį.
12. Teismas pareiškėjo reikalavimą įskaityti iki 2014 metų atliktus valstybinės žemės ploto priežiūros darbus į visuomenei naudingos veiklos atlikimą laikė nepagrįstu ir konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintos pareigos, ir tai buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas atsisakyti skirti jam socialinę pašalpą pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.
13. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą sustabdyti bylą ir ją perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui, pažymėjo, kad bylos dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, t. y. asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktų, nepriskirtinos nagrinėti Konstituciniam Teismui, tokios bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1, 2, 3, 17 straipsnių nuostatas priskirtinos nagrinėti administraciniams teismams. Todėl nėra jokio pagrindo bylą perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonės, jog nagrinėjamojoje byloje taikytinas Įstatymas galėtų prieštarauti Konstitucijai. Todėl teismas neturėjo pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
III.
14. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą.
15. Pareiškėjo nuomone, teismas priėmė neteisingą sprendimą. Pareiškėjas tvirtina, kad visuomenei naudingus veiklos darbus atliko, nes nuo 1992 metų iki 2014 metų tvarkė ir prižiūrėjo 12 arų valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinos gyvenamojo namo sklypo, tam naudojo elektrinę žoliapjovę bei patyrė elektros sąnaudų, kurias apmokėdavo jo motina. Tačiau Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūnijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. S-207 nurodyta, kad minėtą laisvą žemės plotą tvarkė, šienavo ir prižiūrėjo G. K., tuo galbūt norėta suklaidinti teismus. Skapiškio seniūnijos seniūno 2014 m. balandžio 29 d. raštas Nr. S-159, patvirtina, jog buvo šienaujama, tvarkoma bendruomenės labui, tai yra kaip visuomenei naudingi darbai. Tai, jog minėtas žemės plotas yra valstybinė žemė, pareiškėjas teigia sužinojęs tik 2013 metais. Skapiškio seniūnija minėtame rašte nurodė neprieštaraujanti, kad būtų prižiūrimas valstybinės žemės plotas, nesiekiant sau naudos. Kadangi minėtą žemės plotą nuolat prižiūrėjo pareiškėjo šeima, atsakovas privalėjo užskaityti šį darbą į visuomenei naudingos veiklos atlikimą ir paskirti bei išmokėti man socialinę pašalpą pareiškėjui kas mėnesį po 421 Lt arba 122 Eur nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 metų gegužės 1 dienos. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dar kartą atidirbti už socialinę pašalpą, prilygsta prievartiniam darbui, nes jis jau atidirbo daugiau, nei reikalaujama. Nėra įstatymo, kuris draustų atsakovui su Savivaldybės tarybos pritarimu įskaityti jo padarytus darbus kaip atidirbimą už prašomą socialinę pašalpą. Pareiškėjo teigimu, atsakovo tarnautojų elgesys sukėlė jam fizinių bei dvasinių kančių, dėl įtampos blogėja jo sveikata.
16. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu pažeista Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, jog Valstybė tarnauja žmonėms, 21 straipsnio 3 dalis, jog draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, tai pat nustatyti tokias bausmes, 22 straipsnio 1 dalis, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, nes Socialinės paramos skyrius neteisėtai domisi jo asmeniniu gyvenimu, tai viešai paaiškina Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Pažeista Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami, 22 straipsnio 4 dalis, 48 straipsnio 1 dalis, kad kiekvienas žmogus gali ir turi teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju bei nuostatą, jog priverčiamas darbas yra draudžiamas. Taip pat pažeistas Konstitucijos 52 straipsnis, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymo numatytais atvejais.
17. Pareiškėjas prašo, kad jo atlikti darbai būtų pripažinti kaip atidirbimas už turėtą gauti socialinę pašalpą ir atsakovas būtų įpareigotas išmokėti socialinę pašalpą. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Savivaldybės administraciją bei Skapiškio seniūniją pateikti į bylą išsamius duomenis ir turimus dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kokie konkretūs visuomenei naudingos veiklos darbai buvo organizuojami nuo 1992 metų iki 2018 metų Skapiškio seniūnijos teritorijoje; nurodyti, ar yra sudaryti visuomenei naudingos veiklos darbų ir įstaigų, įmonių bei organizacijų, kuriuose atliekami šie darbai, sąrašai; ar vedama šių darbų apskaita, dokumentus, kurių neišsireikalavo pirmosios instancijos teismas. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje liudytojais apklausti Administracijos Skapiškio seniūnijos seniūną V. J. bei pareiškėjo motiną G. K..
18. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. rugsėjo 18 d. gautas pareiškėjo prašymas stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir skubos tvarka perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.
20. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kurių nebūtų išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir kuriais galėtų nuginčyti skundžiamą sprendimą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo nurodyto sklypo šienavimas ir priežiūra buvo atliekama paties pareiškėjo ir jo tėvų iniciatyva, tvarkant jų namų aplinką, o ne tenkinant bendruomenės viešuosius interesus teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas privalėjo vykdyti Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytą pareigą dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenės naudingoje veikloje, kurios neįvykdė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tuos pačius teiginius apie Skapiškio seniūnijos 2013 m. ir 2014 m. išduotas pažymas apie laisvos žemės ploto, esančio aplink R. K. gyvenamąją vietą, šienavimą, tačiau šios pažymos negali būti prilyginamos Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarčiai, kurios sudarymas tarp asmens, gaunančio ar pretenduojančio gauti piniginę socialinę paramą ir visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus, yra nustatytas teisės aktais. Tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pagal pareiškėjo skundus dėl socialinės pašalpos neskyrimo jau buvo išnagrinėtos analogiškos administracinės bylos ir priimti sprendimai. Ginčijamo teismo sprendimo išvados dėl visuomenei naudingos veiklos sampratos visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikiamą aiškinimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Ginčas byloje kilo dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 641 teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą įskaityti pareiškėjui R. K. į jam paskirtą atlikti visuomenei naudingą veiklą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio prie jo šeimos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priežiūros ir tvarkymo darbus, 122 Eur dydžio socialinės pašalpos už kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. išmokėjimo.
22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ir atsakovo atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose. Nėra pagrindo manyti, kad administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą galėtų būti pažeista arba būtų sudarytos reikšmingos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
26. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo teismo posėdyje apklausti jo motiną bei Skapiškio seniūną pažymi, kad pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, be kita ko, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečiai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes galėtų paaiškinti minėti asmenys. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas siekia, jog G. K. ir V. J. patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę dėl minėto valstybinės žemės sklypo priežiūros 1992–2014 metų laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pašalpą laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., todėl aplinkybės, buvusios 1992–2014 metais nagrinėjam ginčui neturi teisinės reikšmės, be to, tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas savo iniciatyva minėtu laikotarpiu prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo kviesti papildomus liudytojus, todėl ir šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.
27. Įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina savivaldybės administracijos teisę teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Šio įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, 6 punktas nustato pareigą socialinės paramos gavėjui dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje. Pagal Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, savivaldybės administracija turi teisę neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų arba nutraukti jos teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos.
28. Tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, kad visuomenei naudinga veikla – tai neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, visuomenei naudingos veiklos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją. Organizuojant visuomenei naudingą veiklą, atsižvelgiama į asmens, pasitelkiamo visuomenei naudingai veiklai atlikti, profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius ir kita (Tvarkos aprašo 6 p.). Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, visuomenei naudingai veiklai priskiriamas aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas (7.1. p.); parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra (7.2. p.); <...> kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui (7.7. p.). Visuomenei naudinga veikla organizuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais (8 p.). Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius yra savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (12 p.), o Tvarkos aprašo 13 punkte nurodytas asmenų, kurie visuomenei naudingai veiklai nėra pasitelkiami, sąrašas. Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 p.). Visuomenei naudingos veiklos organizatorius, prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones (17 p.). Apie atliktą visuomenei naudingą veiklą ir laiką visuomenei naudingos veiklos organizatorius pažymi visuomenei naudingos veiklos sutartyje (19 p.). Visuomenei naudingos veiklos trukmę ir atlikimo laiką nustato visuomenei naudingos veiklos organizatorius (20 p.).
29. Aprašas reglamentuoja piniginės socialinės paramos kreipimosi, skyrimo ir mokėjimo tvarką, trūkstamų dokumentų pateikimą, pagrindus, kuriems esant piniginė socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą, neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo, mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimą, paramos teikimo nepinigine forma būdus, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, Savivaldybės administracijos ir bendruomeninių organizacijų teises ir pareigas. Šio aprašo 67.6 punkte numatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 14 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo 2018 m. vasario iki 2018 m. gegužės mėnesio (b. l. 44–50). Socialinės paramos skyrius 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 641 nusprendė pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. (b. l. 10). Sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teigia pareiškėjas, jis 1992–2014 metų laikotarpiu prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai ginčo laikotarpiu gauti.
32. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas su reikalavimu įpareigoti Administraciją įskaityti minėto valstybinės žemės sklypo priežiūrą 1992–2014 metais į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 1 d. gauti ne kartą kreipėsi į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinius skundus ne kartą konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, atlikti vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai; ir, kad pareiškėjas nevykdė pareigos dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014; 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-299-552/2019). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytas tapačias aplinkybes dėl valstybinės žemės sklypo priežiūros vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos minėtose apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
34. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir šią bylą perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui dėl Administracijos veiksmų, kurie pažeidžia pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, konstitucines teises.
35. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai. Pažymėtina, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodo, kokie konkrečiai šioje byloje taikytini teisės aktai bei jų konkrečios nuostatos, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai, o tik abstrakčiai teigia, kad dėl Administracijos veiksmų yra pažeidžiamos pareiškėjo Konstitucijoje įtvirtintos teisės. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo veiksmų atitikties Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija