PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO TVARKĄ PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO
2017 m. rugsėjo 21 d. Nr. T1-212
Plungė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 15 punktu, Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo 2 punktu, Plungės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti žmonių palaikų laidojimo tvarką Plungės rajono savivaldybės teritorijoje reglamentuojančius teisės aktus:
1.2. Leidimo laidoti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašą (pridedama);
1.3. Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimų giminaičių informavimo apie Plungės rajono teritorijoje esančių kapinių panaikinimą tvarkos aprašą (pridedama);
1.4. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašą (pridedama);
2. Pripažinti netekusiu galios Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. T1-10 „Dėl Plungės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Patvirtinta
Plungės rajono savivaldybės
tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d.
sprendimu Nr. T1-212
PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE ESANČIŲ KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – šios taisyklės) nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šios taisyklės privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymui šios taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Kapinių perdavimo sutartis – šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
Konfesinės kapinės – kapinės (ar kapinių dalis) pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.
Viešosios kapinės – visos kapinės, išskyrus konfesines kapines.
Neprižiūrima kapavietė – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima.
Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir visuomenės sveikatos centro apskrityje išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ, DRAUDIMAS LAIDOTI
5. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) teritorinio padalinio ir Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės skyriaus suderinimą. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento suderinimą. Savivaldybės taryba, priėmusi sprendimą pakeisti kapinių statusą, per 7 darbo dienas raštu informuoja apie tai Kultūros paveldo departamentą.
6. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, jeigu jose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų. Apie kapinių priskyrimą neveikiančioms Plungės rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) praneša vietos spaudoje, Savivaldybės administracijos seniūnijos seniūnai informaciją paskelbia kapinių informacinėje lentoje.
7. Kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.
8. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kur gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
9. Sprendimą dėl draudimo laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse arba jų dalyje Savivaldybės administracijos direktorius priima per 3 darbo dienas, gavęs Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės skyriaus siūlymą. Apie priimtą sprendimą Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo skelbia kapinių informacinėje lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu priimamas sprendimas dėl draudimo laidoti visoje veikiančių ar riboto laidojimo kapinių teritorijoje, šių taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka joms turi būti nustatytas neveikiančių kapinių statusas.
III SKYRIUS
KONFESINĖS KAPINĖS
10. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą Savivaldybės nustatyta tvarka gali turėti savo konfesines kapines.
11. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka, arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
12. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtoju juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė ar bendrija (toliau – religinė bendruomenė ar bendrija) pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, ši religinė bendruomenė ar bendrija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi.
IV SKYRIUS
KAPINIŲ IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS
13. Rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą išduoda Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai, kurie seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą.
14. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, neatlygintinai skiriama kapavietė arba niša kolumbariume (jeigu jis yra), arba kremuotus žmogaus palaikus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu jis yra). Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m (2,8x2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, jam esant gyvam, išreikštai valiai.
15. Laidojimo ir kapinių lankymo tvarką viešosioms kapinėms nustato Savivaldybė, o konfesinėms kapinėms – atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas, raštu informuoja Savivaldybę apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Kol religinė bendruomenė ar bendrija nenustatė laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos ir neinformavo Savivaldybės, konfesinėse kapinėse laikomasi iki jų perdavimo buvusios laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos. Jeigu religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo arba per kitokį šioje sutartyje numatytą terminą raštu neinformuoja Savivaldybės apie jos nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, konfesinėse kapinėse laikomasi Savivaldybės nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
16. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas laikinas kapo vietą žymintis ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
17. Naujas kapas esamoje kapavietėje formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti ar neleisti pakeisti kapavietės ribas priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
18. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina, kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, laikydamasis šių taisyklių 15 punkte nurodytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
19. Prie įėjimo į kapines įrengiamas informacinis stendas ar informacinė lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialo pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis dėl informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
20. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens – vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens – pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
21. Jeigu asmuo, žurnale įrašytas atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.
22. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
23. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja Savivaldybės administracijos direktorių ir seniūnijos seniūną ir religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės administracijos direktorius gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos priima Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.
Savivaldybės vykdomoji institucija ir seniūnijos seniūnas pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikia kapinių prižiūrėtojui ir paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje, nurodydama duomenų paskelbimo datą.
24. Šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja Savivaldybė, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje raštu kreipiasi į Seniūnijos seniūną, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse, – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Seniūnijos seniūnas, arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių taisyklių 20 punktą. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas joje.
25. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams (toliau šiame punkte – kiti kapavietės objektai), įrengiami vadovaujantis šių taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Statant ir (ar) rekonstruojant statinius kapavietėje, įrengiant kitus kapavietės objektus, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, o šis žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas.
26. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:
26.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę;
26.2. nauji statiniai jose gali būti statomi laikantis šių reikalavimų:
26.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę; išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė;
27. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
28. Naujos kapinės įrengiamos ir esamų kapinių ribos keičiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus.
29. Vieta kolumbariumui, laidojimo rūsiui statyti ir (ar) pelenų barstymo laukui įrengti kapinėse nustatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
30. Projektuojant naujas kapines gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena įvairioms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausantys gyventojai, religinių bendruomenių ar bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, kurie, įrengus kapines, šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka perduodami religinėms bendruomenėms ar bendrijoms.
V SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
31. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, privalo:
31.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
31.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis.
32. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija – pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
33. Savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti seniūnijos seniūnui, kurios teritorijoje yra kapinės, vykdyti direktoriaus sudarytos komisijos priimtą sprendimą. Seniūnijos seniūnas per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) konfesinėse kapinėse Savivaldybės administracijos direktorius arba Seniūnijos seniūnas papildomai raštu informuoja atitinkamą religinę bendruomenę ar bendriją; jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, – Kultūros paveldo departamentą.
VI SKYRIUS
KAPINIŲ LANKYMAS
34. Kapinės lankomos visais metų laikais šviesiu paros metu. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2 d. – Vėlinių dieną lankymo laikas neribojamas. Lankantis kapinėse privaloma palaikyti rimtį ir švarą.
35. Kapinėse draudžiama:
35.1. laidoti, perlaidoti žmogaus palaikus neturint Leidimo laidoti, savavališkai vykdyti kapo atkasimo darbus;
35.2. važinėti bet kokiomis transporto priemonėmis, išskyrus specialiųjų tarnybų atliekančių kapinių priežiūros darbus, technikos priemones, neįgaliųjų transporto priemones, transporto priemones, įvežančias kapavietės statinius, statybinius gaminius ir medžiagas kapavietėms sutvarkyti, kai tai sudėtinga gabenti iki kapavietės be transporto (kapinių prižiūrėtojui leidus);
35.5. savavališkai sodinti želdinius už kapavietės ribų, kirsti, genėti želdinius be išduoto leidimo (krūmų, augančių kapavietės ribose, genėjimui, šalinimui leidimas nereikalingas), žaloti medžius ar krūmus;
35.6. praėjimuose tarp kapaviečių statyti suolus, dėžes įrankiams, kitus įrenginius, laikyti statybines medžiagas, kitus daiktus;
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
37. Plungės miesto garbės piliečiai, jei to pageidauja mirusiųjų artimieji, laidojami Jovaišiškės k. kapinių aštuntajame kvartale.
38. Kitus kapinių priežiūros organizavimo klausimus, kurie neaptarti šiose taisyklėse, sprendžia Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais teisės aktais.
–––––––––––––––––––––––
Plungės rajono savivaldybėje esančių kapinių tvarkymo taisyklių
1 priedas
_______________________SENIŪNIJA_
(seniūnijos pavadinimas)
LEIDIMAS LAIDOTI
_______________ Nr. _________
(data)
______________
(sudarymo vieta)
Atsižvelgiant į _______________ Nr. ____________________ gautą _____________
(prašymo gavimo data) (gavimo registracijos numeris) (laidojančio asmens:
__________________________________________________________________ prašymą ir
fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma)
pateiktą medicininį mirties ___________________________ liudijimą, leidžiama laidoti mirusį asmenį:
(mirties liudijimo data ir numeris)
Pavardė _______________________________
Vardas ________________________________
Asmens kodas __________________________
Gimimo data ___________________________
Mirties data ____________________________
Kapinių pavadinimas _____________________
Kvartalo numeris ________________________
Kapavietės numeris ______________________
Kapavietės dydis ________________________
Kolumbariumas _________________________
Nišos numeris __________________________
Pelenų barstymo laukas ___________________
____________________ _______________ ___________________
(leidimą išdavusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse*.
_____________________________________________________________
(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)
_____________________ ________________ ____________________
(pritarimą išdavusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
–––––––––––––––––––––
*Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo reikia laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse.
Patvirtinta
Plungės rajono savivaldybės
tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d.
sprendimu Nr. T1-219
LEIDIMO LAIDOTI PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE ESANČIŲ KAPINIŲ NEPRIŽIŪRIMOSE KAPAVIETĖSE IŠDAVIMO
TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse tvarkos aprašas (toliau – šis aprašas) nustato leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimą ir informacijos apie neprižiūrimas kapavietes teikimą.
II SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI NEPRIŽIŪRIMOSE KAPAVIETĖSE IŠDAVIMAS
3. Rašytinį leidimą laidoti neprižiūrimose kapavietėse išduoda Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai, kurie seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą. Leidimas laidoti išduodamas pagal Kapinių tvarkymo taisyklių priede nustatytą formą.
4. Asmuo, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikia seniūnijos seniūnui medicininį mirties liudijimą ir rašytinį prašymą išduoti leidimą laidoti. Prašyme pažymima, kuriose kapinėse esančioje pripažintoje neprižiūrima kapavietėje pageidaujama gauti leidimą laidoti, ir nurodomas seniūnijos seniūno sprendimas, konfesinėse kapinėse – religinės bendruomenės ar bendrijos sprendimas, suteikęs teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti ir praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos.
5. Mirus asmeniui, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, leidimas jį palaidoti šioje kapavietėje išduodamas laidojančiam asmeniui šiame apraše nustatyta tvarka.
Patvirtinta
Plungės rajono savivaldybės
arybos 2017 m. rugsėjo 21 d.
sprendimu Nr. T1-212
VISUOMENĖS IR KAPINĖSE PALAIDOTŲ ASMENŲ ARTIMŲ GIMINAIČIŲ INFORMAVIMO APIE PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE ESANČIŲ KAPINIŲ PANAIKINIMĄ TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašas (toliau – šis aprašas) nustato informaciją, kurią kapinių prižiūrėtojas apie Savivaldybės tarybos priimtą sprendimą panaikinti kapines skelbia visuomenei ir raštu pateikia kapinėse palaidotų asmenų artimiems giminaičiams, jeigu jų adresus kapinių prižiūrėtojas žino, taip pat šios informacijos skelbimo tvarką ir priemones.
II SKYRIUS
VISUOMENĖS IR KAPINĖSE PALAIDOTŲ ASMENŲ ARTIMŲ
GIMINAIČIŲ INFORMAVIMAS
3. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą panaikinti kapines, apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas informuojamas kapinių prižiūrėtojas. Kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo privalo informuoti visuomenę, pateikdamas šio aprašo 4 punkte nurodytą informaciją šiais būdais:
3.1. paskelbdamas nacionaliniame laikraštyje, per nacionalinio transliuotojo radiją, esant galimybei, ir per televiziją;
4. Informacijoje nurodoma:
4.5. kapinės, į kurias bus perkeliami panaikinamose kapinėse palaidoti žmonių palaikai, žemė ir žolinė pievų danga, kurioje yra išbarstyti ar užkasti į žemę kremuoti žmonių palaikai. Šiame punkte nurodyta informacija skelbiama, jeigu kapines buvo būtina panaikinti nepasibaigus kapo ramybės laikotarpiui po žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kape;
5. Kapinėse, dėl kurių panaikinimo Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, palaidotų asmenų sutuoktinius ir artimus giminaičius, kurie kapinių prižiūrėtojui yra nurodę savo adresus, kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo informuoja raštu (registruotu laišku), pateikdamas šio aprašo 4 punkte nurodytą informaciją.
Patvirtinta
Plungės rajono savivaldybės
tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d
sprendimu Nr. T1-212
PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE ESANČIŲ KAPINIŲ PRIŽIŪRĖTOJO KAUPIAMŲ DUOMENŲ TVARKYMO
sąlygų APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašas (toliau – šis aprašas) nustato kapinių prižiūrėtojo kaupiamus ir tvarkomus duomenis apie kapinėse palaidotus asmenis, laidojimus ir kapavietėse esančius statinius, šių duomenų registravimo tvarką, taip pat laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo formą.
II SKYRIUS
DUOMENYS APIE KAPINĖSE PALAIDOTUS ASMENIS IR LAIDOJIMUS. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS
3. Kapinių prižiūrėtojai laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas) pagal šio aprašo priede pateiktą formą registruoja šiuos duomenis:
3.1. asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo ir mirties vietas ir datas, asmens kodą, medicininio mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį;
3.2. žmogaus palaikų palaidojimo datą ir vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos kolumbariume numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas), laidojimo gylį;
3.3. įrašus apie pavojingą arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai (išskyrus kremuotus) palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;
3.4. kapavietėje pastatytų statinių statymo ir rekonstravimo datas, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datas;
3.6. laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą: fizinio asmens – vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens – pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį;
5. Žurnalas privalo būti tvarkomas taip, kad nebūtų įmanoma pakeisti jame esančių įrašų, lapų, papildyti žurnalo naujais įrašais, pažeidžiančiais chronologinę tvarką.
6. Jeigu žurnalas pildomas elektronine forma, turi būti fiksuojama veiksmų istorija. Šiuo atveju kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje visi per praėjusius kalendorinius metus užregistruoti duomenys spausdinami, lapai numeruojami, o įrašas, nurodantis lapų skaičių, tvirtinamas kapinių prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir kapinių prižiūrėtojo antspaudu, jeigu kapinių prižiūrėtojas antspaudą privalo turėti.
Plungės rajono savivaldybėje esančių
kapinių prižiūrėtojo kaupiamų
duomenų tvarkymo sąlygų aprašo
priedas
(Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo forma)
_________________________________________________________________________________________________________________________
(kapinių pavadinimas, adresas)
LAIDOJIMŲ IR KAPAVIEČIŲ STATINIŲ REGISTRAVIMO ŽURNALAS
_____________________________________________________________
(kapinių prižiūrėtojo pavadinimas arba vardas, pavardė)
| Eil. Nr. |
Palaidotas asmuo |
Laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą: fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefono numeris; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, telefono numeris |
Kapavietės statiniai, jų statymo ir rekonstravimo datos, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datos |
Unikalus kodas Kultūros vertybių registre |
Draudimo laidoti pagrindas, pradžia ir trukmė |
Duomenis įregistravusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas |
|||||||
| Pavardė, vardas, asmens kodas |
Gimimo ir mirties datos |
Gimimo vieta |
Mirties vieta |
Medici-ninio mirties liudijimo išdavimo data ir numeris |
Kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos numeris ir matmenys, arba pelenų barstymo laukas |
Laido-jimo data, kapo duobės gylis |
Pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamoji liga, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą* |
||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
––––––––––––––––––––-
*9 skiltis pildoma tuo atveju, jeigu asmuo, kurio palaikai palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas.
_________________________________
Patvirtinta
Plungės rajono savivaldybės
tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d.
sprendimu Nr. T1-212
PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE ESANČIŲ KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašas (toliau – šis aprašas) nustato kapinių, kuriose laidojami žmonių palaikai, balzamuoti ir (ar) kremuoti žmonių palaikai, priežiūros organizavimo tvarką.
II SKYRIUS
KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS
4. Savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria Savivaldybė. Konfesinių kapinių priežiūrą kapinių perdavimo sutartyse numatyta tvarka taip pat gali organizuoti ir (ar) finansuoti juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos (toliau – religinės bendruomenės ar bendrijos).
5. Viešosioms kapinėms prižiūrėti Savivaldybė paskiria kapinių prižiūrėtoją ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį.
6. Savivaldybė paskiria kapinių prižiūrėtoją konfesinėms kapinėms prižiūrėti ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį tuo atveju, kai kapinių perdavimo sutartyje nenumatyta, kad konfesinių kapinių prižiūrėtoją skiria religinė bendruomenė ar bendrija. Jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį konfesinių kapinių priežiūrą organizuoja ir kapinių prižiūrėtoją skiria religinė bendruomenė ar bendrija, kapinių priežiūros sutartį su paskirtu kapinių prižiūrėtoju sudaro religinė bendruomenė ar bendrija. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtojas yra fizinis asmuo, su juo religinė bendruomenė ar bendrija sudaro darbo sutartį.
7. Kai šio aprašo 6 punkte nustatytu atveju konfesinėms kapinėms prižiūrėti kapinių prižiūrėtoją paskiria ir su juo kapinių priežiūros sutartį sudaro Savivaldybė, konfesinėms kapinėms paskirtą kapinių prižiūrėtoją Savivaldybė iki kapinių priežiūros sutarties sudarymo supažindina pasirašytinai su religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta konfesinėms kapinėms laidojimo ir kapinių lankymo tvarka ir apie supažindinimą pažymi kapinių priežiūros sutartyje. Konfesinių kapinių prižiūrėtojas privalo laikytis religinės bendruomenės ar bendrijos konfesinėms kapinėms nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
8. Kapinių prižiūrėtojas kapinėse turi palaikyti švarą ir tvarką, registruoti duomenis laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, atlikti kitas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse ir sutartyje su savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad kapinėse būtų vandens (iš gręžinių, šachtinių šulinių, centralizuoto vandentiekio tinklų, vanduo būtų atvežamas cisternomis pagal nustatytą grafiką ir panašiai), kapinių teritorijoje susidarančios atliekos būtų tvarkomos pagal suderintą su Savivaldybe ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi atliekų surinkimo grafiką. Atliekų surinkimo priemones pripildžius atliekų anksčiau, negu numatyta grafike, kapinių prižiūrėtojas organizuoja papildomą šių atliekų surinkimą.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9. Kapinių teritorijoje pagal poreikį turi būti pastatytos atliekų surinkimo priemonės, atliekos surenkamos ir išvežamos į atliekų apdorojimo įrenginius.
Patvirtinta
Plungės rajono savivaldybės
tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d.
sprendimu Nr. T1-212
KAPŲ IDENTIFIKAVIMO KOMISIJOS VEIKLOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kapų identifikavimo komisijos veiklos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Plungės rajono administracijos (toliau – Administracija) Kapų identifikavimo komisijos (toliau – Komisija) – kolegialaus organo, atsakingo už kapo identifikavimą, - darbo tvarką.
2. Komisijos paskirtis - identifikuoti Plungės miesto Birutės gatvėje esančių kapinių, kurios yra architektūrinio paminklo apsaugos zonoje, asmens giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišlikę. Taip pat nagrinėti prašymus dėl kapavietės ribų pakeitimo (pvz., praplėtimo, padalijimo, sujungimo ar pan.).
3. Šiame apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir Kapinių tvarkymo taisyklėse.
4. Komisija savo sprendimus priima savarankiškai, laikydamasi nešališkumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų.
5. Komisija yra atskaitinga Administracijos direktoriui.
II SKYRIUS
KOMISIJOS FUNKCIJOS
6. Komisija, gavusi asmenų prašymus, pagal šių nuostatų priede pateiktą formą, identifikuoti kapą, atlieka šiuos veiksmus:
6.1 nagrinėja gautą prašymą, pateiktus papildomus dokumentus, patvirtinančius pateiktus duomenis (išrašus iš bažnytinių knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduotus mirties liudijimus, nuotraukas ir kt.) ir įvertina visą informaciją;
6.2. vyksta į nurodytą vietą ir patikrina kapavietę vietoje;
6.3. priima sprendimą dėl kapo identifikavimo ir praneša apie jį pareiškėjui.
7. Komisija, gavusi prašymus pakeisti kapavietės ribas, vyksta į nurodytą vietą, patikrina kapavietės ribų pakeitimo galimybę ir nubraižo kapavietės schemą.
8. Komisija, vykdydama jai pavestą užduotį, turi teisę:
8.1. prašyti, kad prašymą pateikę asmenys pateiktų papildomų dokumentų, paaiškinimų, kitų duomenų;
8.2. prašyti, kad asmuo, norintis identifikuoti kapavietę (kapą) ir tapti jos prižiūrėtoju, surinktų kitų giminaičių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, raštiškus sutikimus, kad šie neturi pretenzijų į identifikuojamą kapavietę;
8.3. prašyti pateikti motyvuotus, patvirtinančius pateiktus duomenis liudininkų paaiškinimus.
9. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo:
9.1. vadovautis šiais nuostatais;
9.2. identifikuodama kapą, kurio ribos yra nesuformuotos, nustatyti kapavietės ribas;
9.3. priimdama sprendimus, be asmens pateiktų dokumentų su prašymu, įvertinti šalia esančių kapaviečių prižiūrinčių asmenų interesus.
9.4. priimto sprendimo kopiją pateikti Plungės miesto seniūnijai ir asmeniui, kuris kreipėsi dėl kapavietės identifikavimo.
III SKYRIUS
KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
10. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų komisijos narių.
11. Komisijai vadovauja ir jos darbą organizuoja komisijos pirmininkas, jo nesant – jo pareigas eina vienas iš komisijos narių, kuris išrenkamas posėdžio metu.
12. Komisijos pirmininkas komisijos sekretoriumi paskiria vieną iš komisijos narių.
13. Komisija spendimus priima paprasta dalyvavusių posėdyje narių balsų dauguma atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kuriame nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno komisijos nario nuomonė. Protokolą rašo komisijos sekretorius. Protokolas įforminamas pagal Dokumentų rengimo taisykles.
15. Po kapavietės apžiūros komisija savo priimtus spendimus įteikia: vieną kopiją – asmeniui, kuris kreipėsi, kitą kopiją – Plungės miesto seniūnijai.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16. Komisijos posėdžiai yra šaukiami pagal poreikį.
–––––––––––––––––––––––
Kapų identifikavimo komisijos veiklos nuostatų
priedas
|
|
| (Prašymą pateikiančio asmens vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis)
|
| (gyvenamoji vieta)
|
| (duomenys ryšiui palaikyti) |
|
|
PRAŠYMAS
IDENTIFIKUOTI KAPAVIETĘ (KAPĄ)
|
|
| (data) |
|
Prašyčiau identifikuoti mano |
|
||||||
|
(nurodyti giminystės ryšį, mirusiojo vardą, pavardę) |
|||||||
| mirusio (-ios) |
|
, kapavietę, esančią |
|
kapinėse, |
||||
|
(mirimo data) |
|
(kapinių pavadinimas) |
|
||||
| ir įrašyti kapą (kapavietę) prižiūrinčiuoju asmeniu |
|
|||||||
|
(įrašomojo asmens vardas, pavardė, adresas, tel.) |
|||||||
|
|
||||||||
|
Papildoma informacija apie aplinkybes, dėl kurių nėra kapavietės duomenų: |
|
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
Pastaba. Nurodau, kad daugiau artimųjų, galinčių rūpintis šia kapaviete nėra, priešingu
| atveju pridedu 5 punkte nurodytus dokumentus (reikalinga pabraukti). |
|
| (parašas) |
PRIDEDAMA:
|
1. Mirusiojo mirties liudijimas (ar kitas dokumentas, įrodantis mirties faktą) |
|
|
|||||||||
| lapas (-ai). |
|
|||||||||||
|
2. Dokumentai, įrodantys giminystės ryšį su mirusiuoju, |
|
lapas (-ai). |
|
||||||||
|
3. Nuotraukos, įrodančios palaidojimo nurodytoje vietoje faktą, |
|
lapas (-ai). |
|
||||||||
|
4. Liudininkų parodymai nagrinėjamu klausimu, |
|
lapas (-ai). |
|
||||||||
|
5. Mirusiojo kitų giminaičių sutikimai (nurodyti giminystės ryšį, asmens vardą, |
|||||||||||
| pavardę, adresą, telefoną, |
|
lapas (-ai). |
|
|||||||||
| Atsakymą pageidaučiau |
atsiimti asmeniškai, gauti paštu arba el. paštu. |
|
(nereikalingus gavimo būdus išbraukti) |
|
|
|
|
(parašas) (vardas, pavardė)