LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL GERIAUSIAI VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ BAIGUSIŲJŲ EILĖS SUDARYMO 2018 METAIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2016 m. rugpjūčio 29 Nr. V-718

Vilnius

 

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalį,

t v i r t i n u Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                               Audronė Pitrėnienė


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro

2016 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu Nr. V-718

 

geriausiai VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos aprašas

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programas ir 2018 metais pretenduojančių į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijų vietas arba studijų stipendijas (toliau – valstybės finansavimas), atrankos vykdymo kriterijus ir šių asmenų eilės (toliau – geriausiųjų eilė) sudarymo kriterijus.

 

2. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas vidurinį arba jam lygiavertį išsilavinimą (kvalifikaciją) įgiję asmenys priimami į valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijų vietas arba jiems skiriamos studijų stipendijos vadovaujantis „Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas ir dėl studijų stipendijų tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-551 „Dėl Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas ir dėl studijų stipendijų tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

3. Asmenys gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalūs rodikliai (toliau – minimalūs rodikliai), nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-888  „Dėl asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių nustatymo“.

 

 

II SKYRIUS

geriausiųjų eilĖS sudaryMO KRItERIJAI

 

4. Geriausiųjų eilė sudaroma pagal šiuos kriterijus:

 

4.1. pirmojo dalyko brandos, stojamojo egzamino arba sporto pasiekimų įvertinimas;

 

4.2. antrojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys;

 

4.3. trečiojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (technologijos mokslų studijų sričiai gali būti imamas kvalifikacijos egzamino įvertinimas);

 

4.4. ketvirtojo dalyko lietuvių kalbos ir literatūros arba kito dalyko brandos egzamino, numatyto vietoje lietuvių kalbos ir literatūros dalyko, jeigu lietuvių kalba ir literatūra yra pirmasis dalykas, įvertinimas.

 

4.5. tarptautinių ir šalies olimpiadų, konkursų I–III vietos laimėjimas;

 

 

4.6. motyvacijos įvertinimas stojantiesiems į pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas;

 

4.7. stojantiesiems į universitetinių studijų programas – tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu, stojantiesiems į koleginių studijų programas – tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu arba vienerių metų darbo stažas pagal įgytą kvalifikaciją;

 

4.8. bazinių karinių mokymų arba nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos baigimo pažymėjimas;

4.9. brandos darbo įvertinimas;

4.10. dalyvavimą ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje, kuri yra ne trumpesnė negu 3 mėnesiai, patvirtinantis pažymėjimas; nacionalinę jaunimo savanorišką veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. A1-73 „Dėl Nacionalinės jaunimo savanoriškos veiklos programos patvirtinimo“ ir Jaunimo reikalų departamento direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 2V-99-(1.4) „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos projekto „Atrask save“ savanorystės organizavimo veiklos tvarkos aprašo patvirtinimo“; tarptautinė jaunimo savanoriška veikla reglamentuojama 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL 2013 L 347, p. 5073) ir Europos Komisijos dokumente Erasmus+  programos vadove;

4.11. siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą mokymo įstaigą;

4.12. stojantiesiems į universitetinių muzikos studijų krypties programas – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas.

5. Konkursinis balas formuojamas iš 1 ir 2 prieduose nurodytų konkursinių dalykų valstybinių brandos egzaminų, stojant į menų studijų srities ir socialinių mokslų studijų srities meno pedagogikos studijų programas – ir stojamojo egzamino, o stojant į sporto krypties studijų programas – ir sporto pasiekimų įvertinimų, bei kitų pasiekimų, išvardytų 3 priede, įvertinimų. Trečiasis dalykas – bet kuris su kitu konkursinio balo dalyku nesikartojantis brandos atestato dalykas, kuriam stojimo metais organizuojamas valstybinis brandos egzaminas. Technologijos mokslų studijų srityje trečiuoju dalyku gali būti laikomas ir kvalifikacijos egzamino, skirto įgyti Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV lygiui priskirtiną kvalifikaciją (baigusiesiems profesinio mokymo programas iki 2013 metų), teorijos ir praktikos darbo įvertinimo balų aritmetinis vidurkis arba kompetencijų, įgytų siekiant Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV lygio kvalifikacijos, teorinės ir praktinės dalies įvertinimo balų aritmetinis vidurkis.

6. Vietoje valstybinio brandos egzamino įvertinimo gali būti imami atitinkamų dalykų metiniai arba mokyklinių brandos egzaminų įvertinimai (įrašyti į brandos atestatą). Pirmojo (pagrindinio) dalyko imamas tik brandos egzamino įvertinimas, jeigu jo nėra, ši konkursinio balo dedamoji prilyginama nuliui. Stojantiesiems, kuriems privalomi 3 punkte nurodyti minimalūs rodikliai, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos brandos egzaminų įvertinimai yra privalomi, vietoje jų negali būti imami metiniai pažymiai. Metinių pažymių ir mokyklinių brandos egzaminų įvertinimų vertė mažinama 4 priede nustatyta tvarka. Stojant į universitetinių studijų programas, perskaičiuojami tik dalykų metiniai (tikslinio (T) kurso arba S lygio, išplėstinio (A) kurso arba A lygio), užsienio kalbos dalyko B1 ir B2 mokėjimo lygių (anksčiau negu 2012 metais baigusiųjų – A lygio) kursų įvertinimai, brandos egzaminų (mokyklinių, A lygio, S lygio, be lygio) įvertinimai. Stojant į koleginių studijų programas, perskaičiuojami ir dalykų metiniai (B kurso, B lygio), B lygio brandos egzaminų įvertinimai ir užsienio kalbos dalyko A1 ir A2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai. Jei nėra tinkamo dalyko įvertinimo atitikmens, atitinkama konkursinio balo dedamoji prilyginama nuliui.

7. Jeigu asmens brandos atestate įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“, vietoje nelaikytų brandos egzaminų įvertinimų imami metiniai pažymiai, kurie perskaičiuojami pagal šio aprašo 4 priedą. Atskiri brandos egzaminų įvertinimų ir metinių pažymių įskaitymo ir perskaičiavimo principai nurodyti aprašo 4 priede.

8. Švietimo ir mokslo ministerijos nurodytų tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimai įskaitomi ir perskaičiuojami Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-435 „Dėl Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

9. Pirmojo (pagrindinio) dalyko svertinis koeficientas nustatomas 0,4, kitų dalykų svertiniai koeficientai – nuo 0,1 iki 0,2, kaip nurodyta 1 ir 2 prieduose. Stojamųjų egzaminų įvertinimų, priklausomai nuo jų svarbos, svertiniai koeficientai sudaro nuo 0,5 iki 0,7. Kitų pasiekimų įvertinimai papildo konkursinį balą 3 priede nurodytomis vertėmis. Bendra 3 priede nurodytų susumuotų kriterijų vertė, įskaitoma į konkursinį balą, negali viršyti 2,5 balo.

10. Konkursiniam balui apskaičiuoti naudojama 0–12,5 balų skalė. Šimtabalėje skalėje pateikiami valstybinių brandos egzaminų, stojamųjų egzaminų, sporto pasiekimų įvertinimai ar 4 priede nustatyta tvarka perskaičiuoti mokyklinių brandos egzaminų įvertinimai arba metiniai pažymiai dalinami iš 10.

11. Stojantiesiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės studijų programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, privalomas teigiamas motyvacijos įvertinimas, ne žemesnis negu 1 balas. Asmenims, išlaikiusiems motyvacijos įvertinimą, Motyvacijos įvertinimo turinio ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-917 „Dėl Motyvacijos įvertinimo turinio ir vykdymo tvarkos aprašo“, nustatyta tvarka pridedamas 1 arba 2 balai (0 balų įvertinimą gavęs stojantysis laikomas neišlaikiusiu ir negali dalyvauti konkurse į minėtų studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas).

12. Asmenims, stojantiems į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas, būtina laikyti stojamuosius egzaminus. Stojamųjų egzaminų organizavimo ir vertinimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Stojamųjų egzaminų į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašo“. Stojamųjų egzaminų rezultatai perskaičiuojami pagal aprašo 10 punktą, vadovaujantis valstybiniams brandos egzaminams nustatyta tvarka. Asmenys, stojantys į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas, neišlaikę stojamojo egzamino, negali dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamas studijų vietas. Aukštosios mokyklos, vykdančios menų studijų srities studijų programas, studentų priėmimo taisyklėse nustatytus stojamuosius egzaminus turi vykdyti bendrai.

13. Stojantiesiems į sporto ir sporto pedagogikos studijų programas į konkursinį balą įskaičiuojami sporto pasiekimai. Jie įvertinami pagal dešimtbalę skalę Sporto nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Sporto nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

14. Stojantiesiems į visų studijų sričių programas į konkursinį balą įskaičiuojami tarptautinių ir šalies olimpiadų, konkursų, nurodytų aprašo 5 priede, taip pat I–III vietų laimėjimų įvertinimų rezultatai, nurodyti 3 priede. Vertinami tik 10–12 (gimnazijos II–IV) klasėse per olimpiadas ir konkursus parodyti laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar tą patį konkursą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas ir skirtingus konkursus skirti papildomi balai sumuojami, tačiau taip, kad bendra 3 priede nurodytų dedamųjų suma neviršytų 2,5.

15. Mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą iki 2017 metų įskaitytinai, pridedama balų už tas olimpiadas ir konkursus, kurie tais metais, kai mokinys įgijo vidurinį išsilavinimą, buvo įrašyti į Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašo priedą.

 

III SKYRIUS

Stojančiųjų atraNkA

 

16. Geriausiųjų eilei sudaryti organizuojamas bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bendrąjį stojančiųjų į aukštąsias mokyklas priėmimą organizuoja ir atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija (toliau – įgaliota institucija).

 

17. Bendrajame priėmime dalyvaujantys stojantieji vienu metu gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas. Stojančių asmenų į kolegines ir universitetines studijas geriausiųjų eilė sudaroma, remiantis aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų, kurių įtaka geriausiųjų eilei nurodyta 1, 2 ir 3 prieduose, susumuotomis reikšmėmis.

 

18. Bendrąjį priėmimą sudaro pagrindinis ir papildomas priėmimai, pastarasis organizuojamas, jei, pasibaigus pagrindiniam priėmimui, lieka laisvų studijų vietų. Papildomame priėmime gali dalyvauti ir stojantieji, nedalyvavę pagrindiniame priėmime, tačiau atitinkantys minimalius rodiklius ir įvertinti pagal kriterijus.

 

19. Sudarant geriausiųjų eilę, visi asmenys, nurodyti aprašo 1 punkte, pateikę prašymus priimti studijuoti nuolatine ar ištęstine forma ir tenkinantys aukštųjų mokyklų nustatytus priėmimo reikalavimus, įvertinami pagal kriterijus.

 

20. Asmenys, kurių studijų kaina apmokama valstybės biudžeto lėšomis ir kuriems skirta studijų stipendija, informuojami apie tai įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai paaiškėja priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.

 

21. Jeigu stojančiųjų įvertinimas pagal pagrindinius ir papildomus kriterijus sutampa, pirmumo teisę geriausiųjų eilėje prioriteto mažėjimo tvarka turi asmuo:

 

21.1. kurio brandos (stojamųjų) egzaminų arba sporto pasiekimų įvertinimų, padaugintų iš svertinių koeficientų, nurodytų aprašo 1 ir 2 prieduose, suma yra didesnė;

 

21.2. kurio brandos (stojamojo) egzamino arba sporto pasiekimų, turinčių didžiausią svertinį koeficientą, nurodytą aprašo 1 ir 2 prieduose, įvertinimas yra didesnis;

21.3. kurio pageidavimas nurodytas aukštesniu prioritetu.

 

22. Į aukštąsias mokyklas stojančių asmenų duomenis apie baigtą vidurinio ugdymo programą ir išlaikytus brandos egzaminus, kurių įvertinimai nurodomi vidurinio ugdymo programos baigimą patvirtinančiame dokumente, metinius pažymius ir dalykų brandos egzaminų įvertinimus, taip pat duomenis apie olimpiadų ir konkursų laimėtojus įgaliotai institucijai elektronine forma teikia Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinis egzaminų centras. Jeigu asmuo vidurinį išsilavinimą yra įgijęs iki 2009 metų įskaitytinai, užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, registruojant dokumentus, duomenys imami iš brandos atestato ir kitų vidurinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų ir įvedami į įgaliotos institucijos duomenų bazę. Kitus dokumentus, patvirtinančius kriterijus, už kuriuos skiriami balai, nurodyti 3 priede, stojantieji pateikia įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

23. Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus savo interneto svetainėje skelbia įgaliota institucija, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.

 

24. Pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d. perduoda Švietimo ir mokslo ministerijai priimtų studentų, kurių studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studentų, sutinkančių mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, ir studentų, kurie turi teisę gauti studijų stipendiją, duomenis.

 

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

25. Į valstybės finansavimą šio aprašo nustatyta tvarka gali pretenduoti šie asmenys: turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių, nesančių Europos Sąjungos ir kitų Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai ir asmenys be pilietybės, įgiję vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą.

 

______________________


 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos aprašo

1 priedas

 

 

Brandos atesTato DALYKŲ ir stojamųjų egzaminų ĮTAKA GERIAUSIŲJŲ EILei Į UNIVERSITETINES STUDIJAS SUDARYtI PAGAL STUDIJŲ KRYPTIS AR KRYPČIŲ GRUPES

 

 

Studijų kryptis arba krypčių grupė

Konkursiniai dalykai ir jų svertiniai koeficientai

pirmasis dalykas

svertinis koeficientas

antrasis dalykas

svertinis koeficientas

trečiojo dalyko, nesutampančio su kitais dalykais, svertinis koeficientas 

lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ studijų sritis

V100 istorija, V200 istorija pagal teritoriją, V300 istorija pagal tematiką, V400 archeologija, V600 teologija, V700 paveldo studijos, V800 religijos studijos, U700 regiono kultūros studijos, U800 etnologija ir folkloristika

istorija

0,4

geografija

0,2

0,2

0,2

V500 filosofija

matematika

U000 baltų filologija, UI00 lietuvių filologija, U900 menotyra, Q200 literatūrologija,

Q100 lingvistika, Q300 anglų filologija, Q400 senovės kalbos, Q800 klasikinė filologija, R100–600 prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, portugalų, skandinavų filologija, T100 kinų filologija, T200 japonų filologija, T300 Pietų Azijos kalbų ir literatūrų studijos, T500 Afrikos kalbų ir literatūrų studijos, T600 šiuolaikinių Artimųjų Rytų kalbų ir literatūrų studijos, U200–500 lenkų, rusų, hebrajų, jidiš filologija, U600 vertimas, T900 filologija

 

lietuvių kalba ir literatūra

 

istorija

 

užsienio kalba – 0,2

 

MenŲ studijų sritis

W300 muzika, W100 dailė, W200 dizainas, W700 amatai, W600 fotografija ir medijos, W800 rašytinė kūryba, W900 meno studijos, W400 teatras ir kinas, W500 šokis

stojamasis egzaminas

0,7

0,1

0,2

K100 architektūra

stojamasis egzaminas

0,5

matematika

0,2

 

Socialinių mokslų studijų sritis

L200 politikos mokslai, L400 socialinė politika, L500 socialinis darbas, L600 antropologija, M100 teisė pagal galiojimo teritoriją, M200 teisė pagal tematiką, M900 teisė, N700 viešasis administravimas, N800 turizmas ir poilsis, S200 visuomenės saugumas

istorija

0,4

matematika arba informacinės technologijos

0,2

0,2

0,2

L700 visuomeninė geografija, S300 teritorijų planavimas

geografija

matematika

N100 verslas, N200 vadyba, N300 finansai, N400 apskaita, N500 rinkodara, N600 žmonių išteklių vadyba, N900 verslas ir vadyba, L100 ekonomika, L300 sociologija

matematika

istorija

S100 psichologija

matematika

biologija

P100 informacijos paslaugos, P200 viešieji ryšiai, P400 leidyba, P500 žurnalistika, P900 komunikacija

lietuvių kalba ir literatūra

 

informacinės technologijos

istorija –

0,2

X100 pedagogika: X110 ikimokyklinio ugdymo pedagogika, X120 pradinio ugdymo pedagogika, X150 profesijos pedagogika, X160 socialinė pedagogika, X170 specialioji pedagogika, X180 pedagoginė pagalba, X200 edukologija, X300 andragogika, X900 švietimas ir ugdymas

matematika arba informacinės technologijos

X130 dalyko pedagogika

Konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir kt.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų.

Stojant į dviejų dalykų pedagogikos studijų programą, pirmuoju dalyku gali būti bet kuris dalykas, tačiau konkursinio balo sandaroje dalykai negali kartotis.

X140 meno pedagogika

stojamasis egzaminas

0,6

0,2

0,2

Fizinių mokslų studijų sritis

G100 matematika, G300 statistika, I100 informatika, I200 informacijos sistemos, I300 programų sistemos, I500 sveikatos informatika

matematika

0,4

informacinės technologijos arba fizika

0,2

0,2

0,2

F600 geologija

fizika arba chemija

F800 gamtinė geografija, F830 hidrometeorologija,

F770 geoaplinkotyra

geografija

matematika arba biologija, arba istorija

F300 fizika, F500 astronomija

fizika

matematika arba biologija

F100 chemija, F200 medžiagotyra

chemija

 

F700 aplinkotyra

matematika

chemija arba biologija

Biomedicinos mokslų studijų sritis

C100 biologija, C200 botanika, C300 zoologija, C400 genetika, C500 mikrobiologija, C710 molekulinė biologija, C740 medicininė ir veterinarinė biochemija, C750 taikomoji molekulinė biologija, D400 žemės ūkis, D500 miškininkystė, D700 žemės ūkio mokslai, D200 veterinarinė medicina, D600 maisto studijos, D900 žemės ūkis ir veterinarija, C900 gyvybės mokslai, A300 medicina, A400 odontologija, A500 burnos priežiūra, A600 visuomenės sveikata, B200 farmacija, B300 reabilitacija, B400 mityba, B700 slauga, B800 medicinos technologijos

biologija

0,4

chemija arba matematika

0,2

0,2

0,2

C720 biofizika, C760 taikomoji biofizika

fizika

C600 sportas

sporto pasiekimai

biologija

C730 biochemija, C770 taikomoji biochemija

chemija

matematika arba biologija

Technologijos mokslų studijų sritis

H600 elektronikos ir elektros inžinerija, H400 aeronautikos inžinerija, H500 jūrų inžinerija, E200 sausumos transporto inžinerija, E300 energijos inžinerija, J600 jūrų technologijos, J800 statybų technologijos, J900 technologijos, H300 mechanikos inžinerija, H700 gamybos inžinerija, H100 bendroji inžinerija, H110 integruota inžinerija, H130 inžinerinis projektavimas, H140 matavimų inžinerija, H150 biomechanikos inžinerija, H160 biomedicinos inžinerija, H200 statybos inžinerija, H210 statinių konstrukcijų inžinerija, H220 kelių inžinerija, H240 statinių inžinerinės sistemos, H260 geodezija, H270 urbanistinė inžinerija

matematika

 

0,4

fizika

0,2

0,2

0,2

H120 saugos inžinerija, H170 aplinkos inžinerija, H250 geotechninė inžinerija, H230 vandens inžinerija, H900 inžinerija, H910 žemėtvarka, J170 biomasės inžinerija, J400 polimerų ir tekstilės technologijos, J500 medžiagų technologijos

chemija arba fizika

H800 chemijos ir procesų inžinerija, J100 gamtos išteklių technologijos, J300 keramikos ir silikatų technologijos, E400 maisto technologijos, J700 biotechnologijos

chemija

E100 informatikos inžinerija

informacinės technologijos arba fizika

 

________________________


 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos aprašo

2 priedas

 

 

Brandos atesTato DALYKŲ ir stojamųjų egzaminų ĮTAKA GERIAUSIŲJŲ EILei Į KOLEGINES STUDIJAS SUDARYtI PAGAL STUDIJŲ KRYPTIS AR KRYPČIŲ GRUPES

 

Studijų kryptis arba krypčių grupė

Konkursiniai dalykai ir jų svertiniai koeficientai

pirmasis dalykas

svertinis koeficientas

antrasis dalykas

svertinis koeficientas

trečiojo dalyko, nesutampančio su kitais dalykais, svertinis koeficientas 

lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ studijų sritis

Q300 anglų filologija, T900 filologija, U600 vertimas

lietuvių kalba ir literatūra

0,4

istorija

0,2

0,2

užsienio kalba – 0,2

MenŲ studijų sritis

W300 muzika, W100 dailė, W200 dizainas, W400 teatras ir kinas, W500 šokis, W600 fotografija ir medijos, W900 meno studijos

stojamasis egzaminas

0,7

0,1

0,2

Socialinių mokslų studijų sritis

M900 teisė, L500 socialinis darbas, N800 turizmas ir poilsis

istorija

0,4

matematika arba informacinės technologijos

0,2

0,2

0,2

X100 pedagogika, X900 švietimas ir ugdymas

lietuvių kalba ir literatūra

0,4

matematika

0,2

0,2

istorija – 0,2

X130 dalyko pedagogika

Konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir kt.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų.

Stojant į dviejų dalykų pedagogikos studijų programą, pirmuoju dalyku gali būti bet kuris dalykas, tačiau konkursinio balo sandaroje dalykai negali kartotis.

X140 meno pedagogika

stojamasis egzaminas

0,6

0,2

 

 

 

 

 

0,2

 

N100 verslas, N200 vadyba, N300 finansai, N400 apskaita, N500 rinkodara, L100 ekonomika, N600 žmonių išteklių vadyba, N900 verslas ir vadyba

matematika

0,4

istorija arba geografija

0,2

S100 psichologija

biologija

P100 informacijos paslaugos, P200 viešieji ryšiai, P900 komunikacija

lietuvių kalba ir literatūra

informacinės technologijos

istorija –

0,2

Fizinių mokslų studijų sritis

I100 informatika, I200 informacijos sistemos, I300 programų sistemos

matematika

0,4

informacinės technologijos arba fizika

0,2

0,2

0,2

F100 chemija

chemija

0,4

matematika

0,2

 

Studijų kryptis arba krypčių grupė

Konkursiniai dalykai ir jų svertiniai koeficientai

pirmasis dalykas

svertinis koeficientas

antrasis dalykas

svertinis koeficientas

trečiojo dalyko, nesutampančio su kitais dalykais, svertinis koeficientas 

lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas

Biomedicinos mokslų studijų sritis

D400 žemės ūkis, D600 maisto studijos, D700 žemės ūkio mokslai, D500 miškininkystė, B800 medicinos technologijos, A500 burnos priežiūra, A600 visuomenės sveikata, B200 farmacija, B400 mityba, B700 slauga, B300 reabilitacija, B900 medicina ir sveikata, D100 ikiklinikinė veterinarinė medicina

 

 

biologija

0,4

chemija arba matematika

0,2

0,2

0,2

Technologijos mokslų studijų sritis

H600 elektronikos ir elektros inžinerija, H200 statybos inžinerija, H400 aeronautikos inžinerija, H500 jūrų inžinerija, E200 sausumos transporto inžinerija, E300 energijos inžinerija, J500 medžiagų technologijos, J600 jūrų technologijos, J800 statybų technologijos, J900 technologijos, H300 mechanikos inžinerija, H900 inžinerija

matematika

0,4

fizika

0,2

0,2

0,2

J400 polimerų ir tekstilės technologijos, H100 bendroji inžinerija

chemija arba fizika

E400 maisto technologijos

chemija

E100 informatikos inžinerija

informacinės technologijos arba fizika

__________________


 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos aprašo

3 priedas

 

KITŲ PASIEKIMŲ ĮTAKA GERIAUSIŲJŲ EILEI SUDARYTI

 

 

Kriterijus

 

Kriterijaus vertė

 

Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo ne žemesnis nei 9 įvertinimas

 

 

 

0,25 balo

 

Baigti baziniai kariniai mokymai arba atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba (į aukštųjų mokyklų priėmimo taisyklėse nurodytas studijų programas)

 

 

 

0,5 balo

 

Tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinės vietos.

 

Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami

 

1 vieta – 2,5 balo;

 

2 vieta – 1,5 balo;

 

3 vieta – 1 balas

 

Šalies olimpiadų ir konkursų prizinės vietos.

 

Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.

 

1 vieta – 1,5 balo;

 

2 vieta – 1 balas;

 

3 vieta – 0,5 balo

 

Stojantiesiems į universitetinių studijų programas ir baigusiesiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu

 

1 balas

 

Stojantiesiems į koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba baigusiesiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją

 

1 balas

Stojantiesiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, ir turintiems motyvacijos įvertinimą

 

1 arba 2 balai

Stojantiesiems į visuomenės saugumo studijų krypties programas, kurių balas ne žemesnis kaip 40 procentų už aukščiausią balą toje programoje turinčio stojančiojo, ir turintiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1V-72 „Dėl priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka išduotą siuntimą

 

 

 

1,5 balo

Dalyvavimas tarptautinėje arba nacionalinėje jaunimo savanoriškoje veikloje, kuri yra ne trumpesnė negu 3 mėnesiai

 

0,25 balo

Stojantiesiems į universitetinių studijų muzikos krypties programas

 

0,15×A, čia A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

 

 

___________________________


 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos aprašo

4 priedas

 

 

Asmenų, baigusių vidurinio ugdymo programą, dalykų pažymių ĮSKAITYMO IR perskaičiavimo principai

 

1. Brandos atestato penkių balų sistemos pažymiai dvigubinami ir vėliau perskaičiuojami šio priedo 10 ir 16 punktuose nustatyta tvarka.

 

2. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas ne bendrojo ugdymo (lavinimo) mokykloje, pažymiai įskaitomi iš vidurinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento (diplomo ir (arba) jo priedo).

 

3. Anglų, vokiečių ir kita kalba įskaitoma kaip užsienio kalba, jei brandos atestate ji nėra įrašyta kaip gimtoji arba mokymosi kalba.

 

4. Jeigu vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente, išduotame iki 1993 metų įskaitytinai, nėra įrašytų brandos egzaminų, dalyko brandos egzamino ir jo metiniu pažymiu įskaitomas to dalyko metinis (galutinis) pažymys. Jeigu vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente nurodyti išlaikyti brandos egzaminai, bet neįrašyti pažymiai kaip išlaikytų dalykų brandos egzaminų pažymiai, įskaitomi tų dalykų metiniai (galutiniai) pažymiai. Tokiu atveju lietuvių kalbos ir literatūros pažymiu laikomas lietuvių kalbos metinis (galutinis) pažymys, apskaičiuotas šio priedo 5 punkte nustatyta tvarka.

 

5. Jeigu brandos atestate yra keli matematikos (pavyzdžiui, algebros ir analizės pagrindų bei geometrijos), istorijos (pavyzdžiui, istorijos ir visuotinės istorijos), lietuvių kalbos (pavyzdžiui, lietuvių kalbos (raštu), lietuvių kalbos (žodžiu), lietuvių literatūros (raštu), lietuvių literatūros (žodžiu) ir panašiai) pažymiai, tai apskaičiuotas jų aritmetinis vidurkis šimtųjų dalių tikslumu laikomas atitinkamai brandos egzamino ir (arba) metiniu pažymiu. Šis pažymys į šimtabalę vertinimo sistemą perskaičiuojamas, prieš tai apskaičiuotą brandos egzamino pažymį suapvalinus iki sveikojo skaičiaus pagal matematines apvalinimo taisykles.

 

6. Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgijusių bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose iki 1993 metų įskaitytinai, dalykų metiniai (galutiniai) įvertinimai prilyginami A kurso pažymiams, išskyrus užsienio kalbą, kurios įvertinimai prilyginami B2 lygiui. Vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose metiniai (galutiniai) pažymiai prilyginami B kurso pažymiams, išskyrus užsienio kalbą, kurios įvertinimai prilyginami B1 lygiui. Pažymiai perskaičiuojami šio priedo 15 punkte nustatyta tvarka.

 

7. Jeigu vidurinis išsilavinimas bendrojo lavinimo mokyklose įgytas 1993 metais ir anksčiau, valstybinio brandos egzamino įvertinimu imamas A lygio brandos egzamino pažymys. Jeigu vidurinis išsilavinimas profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose įgytas 1993 metais ir anksčiau, valstybinio brandos egzamino įvertinimu imamas B lygio brandos egzamino pažymys. Pažymiai perskaičiuojami šio priedo 10 punkte nustatyta tvarka.

 

8. Jeigu vidurinis išsilavinimas bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose įgytas 1994–1999 metais, lietuvių (gimtosios) kalbos (raštu) brandos egzamino pažymiai įskaitomi kaip išplėstinio kurso (A) arba A lygio, o profesinėse ir aukštesniosiose – B lygio ir perskaičiuojami šio priedo 10 punkte nustatyta tvarka.

 

9. 1994–2011 m. laikotarpiu gauti dalykų, kurių valstybiniai brandos egzaminai dar nebuvo vykdomi, brandos egzaminų įvertinimai perskaičiuojami į valstybinio brandos egzamino įvertinimus šimtabalėje sistemoje: 1994–1998 m. – istorijos, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros; 1999 m. – biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros; 2000 m. – užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros; 2001 m. – užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos; 1994–2011 m. – geografijos. Perskaičiuojama šio priedo 10 punkte nustatyta tvarka.

 

10. Mokyklinių A lygio, S lygio, be lygio brandos egzaminų, prilyginamų valstybiniams brandos egzaminams, įvertinimai perskaičiuojami tiesiškai į kriterinę 16–100 balų vertinimo skalę, o B lygio brandos egzaminų įvertinimai dar mažinami 25 proc., suapvalinant iki sveikojo skaičiaus (šis perskaičiavimas netaikomas mokykliniams brandos egzaminams tų dalykų, kurių valstybiniai brandos egzaminai neorganizuojami):

 

 

Įvertinimų skalės

Patenkinami įvertinimai

Mokyklinė dešimtbalė skalė

4

5

6

7

8

9

10

A lygio mokyklinio brandos egzamino įvertinimas, perskaičiuotas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimo atitikmuo

22

34

46

58

70

82

94

B lygio mokyklinio brandos egzamino įvertinimas, perskaičiuotas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimo atitikmuo

17

26

35

44

53

62

71

 

 

11. Jeigu vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente, išduotame 2002–2007 metais įskaitytinai, įrašyti lietuvių kalbos testo ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai arba lietuvių valstybinės kalbos ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai, formuojant stojančiojo į filologijos krypties studijų programas konkursinį balą, imamas šių abiejų pažymių aritmetinis vidurkis; stojantiesiems į visas kitas studijų programas – lietuvių kalbos testo brandos egzamino pažymys arba lietuvių valstybinės kalbos egzamino pažymys. Jeigu lietuvių gimtosios kalbos (testo) ir lietuvių gimtosios kalbos (teksto interpretacijos) vienas įvertinimas yra valstybinio egzamino, o kitas – mokyklinio (perskaičiuoto šio priedo 15 punkte nustatyta tvarka), apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis.

 

12. Kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, turintiems vidutinį, žymų arba labai žymų klausos sutrikimo laipsnį ir išlaikiusiems mokyklinį lietuvių (gimtosios) kalbos arba lietuvių (valstybinės) kalbos egzaminą iki 2012 metų įskaitytinai, įvertinimas įskaitomas ir perskaičiuojamas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimas.

 

13. Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgijusių iki 2012 metų įskaitytinai, valstybinių brandos egzaminų įvertinimai iš norminės 1–100 balų vertinimo sistemos tiesiškai perskaičiuojami į kriterinę 16–100 balų vertinimo sistemą.

 

14. Asmenims, baigusiems Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotas pirminio profesinio mokymo programas, skirtas pagrindinį išsilavinimą turintiems asmenims ir suteikiančias galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą, ir pirminio profesinio mokymo programas, skirtas vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims, įgijusiems kvalifikaciją iki 2012 metų įskaitytinai, vietoje kompetencijų įvertinimo įskaitomas kvalifikacijos egzamino teorijos ir praktinio darbo įvertinimo balų aritmetinis vidurkis.

 

15. Dalykų metiniai ir mokyklinių brandos egzaminų, neįskaitytų kaip valstybinių, įvertinimai, naudojami priėmimo konkursiniam balui apskaičiuoti, perskaičiuojami į valstybinių brandos egzaminų kriterinę 16–100 balų vertinimo sistemą taip, kad tikslinio T kurso arba S lygio, išplėstinio A kurso arba A lygio, užsienio kalbos dalyko B1 ir B2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai, mokyklinių A lygio, S lygio, be lygio brandos egzaminų įvertinimai (išskyrus 4 ir 5) tiesiškai perskaičiuojami į valstybinių brandos egzaminų patenkinamo lygio intervalą (16–35), o B kurso, B lygio dalykų metiniai, užsienio kalbos dalyko A1 ir A2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai, B lygio brandos egzaminų įvertinimai dar mažinami 50 proc., suapvalinant iki sveikųjų skaičių:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įvertinimų skalės

Patenkinami įvertinimai

Mokyklinė dešimtbalė skalė

4

5

6

7

8

9

10

A lygio dalyko metinis įvertinimas, perskaičiuotas kaip valstybinio brandos egzamino BE įvertinimo atitikmuo

12

15

19

23

26

30

33

B lygio dalyko metinis įvertinimas, perskaičiuotas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimo atitikmuo

6

8

10

12

13

15

17

 

____________________________________


 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos aprašo

5 priedas

 

 

šalies IR TARPTAUTINIŲ olimpiadų ir konkursų, kurių LAIMĖTOjams pridedamI balAI, sąrašas

 

I SKYRIUS

Tarptautinės olimpiados ir konkursai

 

1. Tarptautinė biologijos olimpiada

2. Tarptautinė chemijos olimpiada

3. Tarptautinė fizikos olimpiada

4. Tarptautinė astronomijos olimpiada

5. Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada

6. Tarptautinė matematikos olimpiada

7. Tarptautinė lenkų kalbos olimpiada

8. Tarptautinė rusų kalbos olimpiada

9. Tarptautinė filosofijos olimpiada

10. Tarptautinė vokiečių kalbos olimpiada

11. Tarptautinė informatikos olimpiada

12. Tarptautinė geografijos olimpiada

13. Baltijos šalių chemijos olimpiada

14. Baltijos šalių informatikos olimpiada

15. Baltijos šalių vokiečių kalbos olimpiada

16. Vidurio Europos geografijos olimpiada

17. Vidurio Europos matematikos olimpiada

18. ES jaunųjų mokslininkų konkursas

19. Pasaulio individualių debatų ir oratorinio meno čempionatas

20. Tarptautinis viešo kalbėjimo anglų kalba konkursas

21. Tarptautiniai jaunimo debatai (vokiečių kalba)

22. Tarptautinė muzikos olimpiada

23. Tarptautinis konkursas EuroSkills

 

II SKYRIUS

ŠALIES OLIMPIADOS IR KONKURSAI

 

24. ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas

25. Lietuvos mokinių biologijos olimpiada

26. Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada

27. Lietuvos mokinių prancūzų kalbos olimpiada

28. Lietuvos mokinių fizikos olimpiada

29. Lietuvos mokinių chemijos olimpiada

30. Lietuvos mokinių rusų (gimtosios ir užsienio) kalbos olimpiada

31. Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams

32. Lietuvos mokinių technologijų olimpiada

33. Lietuvos mokinių filosofijos olimpiada

34. Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiada

35. Lietuvos mokinių vokiečių kalbos olimpiada

36. Lietuvos mokinių matematikos olimpiada

37. Lietuvos mokinių informatikos olimpiada

38. Lietuvos mokinių astronomijos olimpiada

39. Lietuvos mokinių istorijos olimpiada

40. Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada

41. Lietuvos mokinių geografijos olimpiada

42. Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas

43. Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiada

44. Šalies debatų turnyras anglų kalba

45. Nacionalinis viešo kalbėjimo anglų kalba konkursas

46. Lietuvos mokinių technologijų olimpiada

47. Lietuvos mokinių muzikos olimpiada

48. Lietuvos mokinių dailės olimpiada

49. Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkursas

 

 

 

________________________