STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRO
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL AUKŠTOSIOS MOKYKLOS egzilyje VEIKLOS VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2020 m. lapkričio 4 d. Nr. V-90
Vilnius
Vadovaudamasis Egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149, 4 punktu,
PATVIRTINTA
Studijų kokybės vertinimo centro
direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d.
įsakymu Nr. V-90
AUKŠTOSIOS MOKYKLOS EGZILyje VEIKLOS VERTINIMO METODIKA
i SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštosios mokyklos egzilyje veiklos vertinimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos (toliau – aukštoji mokykla egzilyje) veiklos savianalizės suvestinės (toliau – savianalizės suvestinė) rengimo reikalavimus, Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) organizuojamo aukštųjų mokyklų egzilyje išorinio veiklos vertinimo (toliau – išorinis vertinimas) principus, išorinio vertinimo eigą, sprendimų dėl išorinio įvertinimo ir akreditavimo priėmimą bei paskesnę veiklą.
2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (toliau – Įstatymas), Egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 113 redakcija) (toliau – Aprašas), Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis bei kitais aukštųjų mokyklų veiklą ir išorinį vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
3. Metodikoje vartojamos sąvokos:
3.1. Socialiniai dalininkai – asmenys, asmenų grupės ar organizacijos, suinteresuoti aukštosios mokyklos egzilyje veiklos rezultatais, galintys institucijai daryti įtaką ir prisiimantys už tai socialinę atsakomybę (institucijos administracinis ir akademinis personalas, studentai, absolventai, darbdaviai, profesinių asociacijų atstovai, valstybinės institucijos, profesinių sąjungų atstovai ir pan.).
3.2. Socialiniai partneriai – darbdavių, profesinių asociacijų ar panašių organizacijų atstovai, valstybės institucijos ar įstaigos bendradarbiaujantys su aukštąja mokykla egzilyje, suinteresuoti aukštosios mokyklos egzilyje veiklos rezultatais.
3.3. Vertinimo koordinatorius – Centro valstybės tarnautojas arba darbuotojas, atsakingas už konkrečios aukštosios mokyklos egzilyje išorinio vertinimo organizavimą.
II SKYRIUS
SAVIANALIZĖS SUVESTINĖS RENGIMAS
5. Aukštoji mokykla egzilyje atlieka veiklos savianalizę savo nusistatyta tvarka (įtraukdama studentus) ir parengia savianalizės suvestinę, vadovaudamasi Metodikoje nustatytais reikalavimais.
7. Savianalizės suvestinė turi atskleisti pagrindinių aukštosios mokyklos egzilyje veiklų analizę bei jų tobulinimo perspektyvą. Savianalizės suvestinėje pateikiami teiginiai turi būti grindžiami faktiniais duomenimis bei dokumentais.
8. Savianalizės suvestinėje turi būti pateikta Metodikos 14 – 16 punktuose nurodyta išoriniam vertinimui reikalinga informacija.
9. Savianalizės suvestinėje pateikiami paskutinių 5 metų duomenys. Jei organizuojamas pakartotinis išorinis vertinimas, savianalizės suvestinėje analizuojami paskutinių 3 metų duomenys. Jei aukštoji mokykla egzilyje veiklą vykdo trumpiau, analizuojami viso aukštosios mokyklos egzilyje veiklos laikotarpio duomenys.
10. Savianalizės suvestinė su priedais ir aukštosios mokyklos egzilyje prašymas įvertinti ir akredituoti aukštosios mokyklos egzilyje veiklą Centrui pateikiami tik skaitmenine forma adresu ivs@skvc.lt arba per sistemą E. pristatymas. Šie dokumentai Centrui teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
11. Savianalizės suvestinė su priedais turi būti pateikta „docx‘‘, „adoc“ arba „pdf“ formato dokumente. Vertinimui pasitelkiant ekspertus iš užsienio šalių, savianalizės suvestinė pateikiama lietuvių kalba su vertimu į anglų kalbą.
12. Savianalizės suvestinės dalys yra įžanga, aukštosios mokyklos egzilyje veiklos analizė pagal Apraše nurodytas vertinamąsias sritis ir rodiklius bei priedai.
13. Savianalizės suvestinės įžangoje turėtų būti pateikiama pagrindinė glausta informacija apie aukštąją mokyklą egzilyje, kuria buvo remiamasi atliekant savianalizę (tipas ir veiklos pagrindas, įsteigimo data, veiklos vykdymo vieta (-os), veiklos vykdymo egzilyje priežastys ir specifika, padaliniai pagal tipus, jų valdymas ir tarpusavio ryšiai, aukštosios mokyklos egzilyje misija, pagrindiniai valdymo organai, vykdomų studijų krypčių aprėptis, bendras studentų skaičius, bendras akademinio ir neakademinio personalo skaičius trumpa informacija apie kitą nei mokslas ir studijos vykdomą veiklą, anksčiau vykę išoriniai institucijos vertinimai ir jų rezultatai bei sprendimai).
14. Savianalizės suvestinės aukštosios mokyklos egzilyje veiklos analizės dalyje išskiriamos ir analizuojamos visos Apraše nustatytos vertinamosios sritys ir rodikliai, pristatant faktinius duomenis bei jų analizę. Kiekvienos vertinamosios srities pabaigoje įvardijamos stipriosios pusės ir tobulintini aspektai.
15. Prie savianalizės suvestinės pateikiami šie priedai:
15.5. paskutiniųjų 5 metų pajamos ir išlaidos. Jei aukštoji mokykla egzilyje veiklą vykdo trumpiau, informacija pateikiama apie visų jos veiklos metų pajamas ir išlaidas;
16. Centras įvertina, ar aukštosios mokyklos egzilyje pateikta savianalizės suvestinė parengta pagal Metodikoje nustatytus reikalavimus, ir informuoja aukštąją mokyklą egzilyje apie reikalingus pataisymus (jei yra) per 5 darbo dienas nuo savianalizės suvestinės gavimo dienos.
17. Gavusi informaciją apie reikalingus pataisymus, aukštoji mokykla egzilyje ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos Centrui pateikia pataisytą savianalizės suvestinę.
18. Centras, gavęs aukštosios mokyklos egzilyje parengtą savianalizės suvestinę, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikia ją Užsienio reikalų ministerijai, kuri, vadovaudamasi Aprašo 11 punktu, per 2 mėnesius nuo jos gavimo dienos įvertina aukštosios mokyklos egzilyje poveikį kilmės valstybei ir regionui, ir pateikia vertinamosios srities išorinio vertinimo išvadas Centrui ir aukštajai mokyklai egzilyje.
III SKYRIUS
IŠORINIO VERTINIMO PRINCIPAI
20. Išorinis vertinimas grindžiamas šiais principais:
21. Išorinio vertinimo metu aukštosios mokyklos egzilyje veikla įvertinama pagal Apraše nustatytas vertinamąsias sritis ir rodiklius bei Metodikos 1 priede nurodytus analizuojamus duomenis ir informaciją, nagrinėjamos ir įvertinamos sąsajos ir dermė su pateikiama informacija.
IV SKYRIUS
IŠORINIO VERTINIMO EIGA
23. Aukštosios mokyklos egzilyje išorinį vertinimą inicijuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). Apie savianalizės suvestinės pateikimo Centrui terminus Centras informuoja aukštąją mokyklą egzilyje ir skelbia savo interneto tinklapyje.
24. Savianalizės suvestinė Centrui turi būti pateikta ne vėliau nei Centro nustatytas savianalizės pateikimo terminas. Kartu su savianalizės suvestine pateikiamas ir prašymas vertinti aukštosios mokyklos egzilyje veiklą ir ją akredituoti.
25. Centras, pasitelkdamas ekspertus, organizuoja išorinį vertinimą pagal Aprašo 10.1-10.3 papunkčiuose nurodytas vertinamąsias sritis. Išoriniam vertinimui atlikti ekspertai atrenkami ir ekspertų grupė sudaroma vadovaujantis Centro direktoriaus patvirtinto Ekspertų atrankos aprašo nustatyta tvarka.
26. Ekspertų darbo organizavimo principai ir tvarka yra nustatyti Centro direktoriaus patvirtintame Ekspertų darbo organizavimo apraše.
27. Centras informuoja aukštąją mokyklą egzilyje apie numatomą ekspertų grupės sudėtį likus ne vėliau kaip 1 mėnesiui iki vizito į aukštąją mokyklą egzilyje pradžios. Aukštoji mokykla egzilyje per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą ekspertų grupės sudėtį gavimo dienos gali argumentuotai siūlyti pakeisti numatomos ekspertų grupės narį (-ius). Centras gautas pastabas dėl ekspertų grupės sudėties svarsto Centro direktoriaus įsakymu sudarytoje Nuolatinėje komisijoje aukštųjų mokyklų prašymams pakeisti ekspertus nagrinėti, ir apie priimtą sprendimą informuoja aukštąją mokyklą egzilyje. Tuo atveju, jei per šiame punkte nustatytą terminą nepateikiama siūlymo dėl ekspertų grupės sudėties keitimo, laikoma, kad ekspertų grupės sudėčiai aukštoji mokykla egzilyje pritarė.
28. Centras ekspertams pateikia savianalizės suvestinę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki vizito į aukštąją mokyklą egzilyje. Ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki vizito Centras ekspertams pateikia Užsienio reikalų ministerijos atlikto Aprašo 10.4 papunktyje nurodytos vertinamosios srities ir rodiklio vertinimo rezultatus, paskutiniojo palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos vertinimo ir (arba) kasmetinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus už 3 metus, vykdomų studijų krypčių vertinimo rezultatus, ankstesnio išorinio vertinimo išvadas ir duomenis apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą ir rezultatus, kiekvienų metų studentų skaičius pagal studijų kryptis, studijų pakopas vertinamuoju laikotarpiu, dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų skaičius bei kitą vertinimui reikalingą informaciją, gaunamą iš oficialių valstybės registrų, Lietuvos mokslo tarybos, Vyriausybės strateginės analizės centro bei Centro turimų duomenų.
29. Tais atvejais, kai dėl nuo Centro nepriklausančių priežasčių pasikeičia dalis ekspertų grupės ir objektyviai neįmanoma naujiems ekspertų grupės nariams pateikti informacijos Metodikos 29 punkte numatytais terminais, informacija pateikiama nedelsiant po naujų ekspertų įtraukimo į ekspertų grupę.
30. Ekspertų grupės vizitą į aukštąją mokyklą egzilyje organizuoja Centro paskirtas vertinimo koordinatorius.
31. Vizito trukmė yra 2 – 4 dienos. Tikslią vizito trukmę nustato Centras, atsižvelgdamas į aukštosios mokyklos egzilyje dydį ir veiklos apimtis.
32. Vizitas vyksta pagal Centro sudarytą vizito darbotvarkę, kuri suderinama su ekspertais ir aukštąja mokykla egzilyje. Informacija apie būsimą vizitą išsiunčiama ir aukštosios mokyklos egzilyje studentų atstovybei. Aukštoji mokykla egzilyje vizito datą ir darbotvarkę skelbia viešai savo tinklapyje.
33. Aukštoji mokykla egzilyje vizito metu turi užtikrinti susitikimams ir ekspertų grupės darbui tinkamas patalpas bei įrangą.
34. Aukštoji mokykla egzilyje pagal galimybes sudaro sąlygas visiems pageidaujantiems bendruomenės nariams susitikti su ekspertų grupe.
35. Vienas aukštosios mokyklos egzilyje bendruomenės narys gali dalyvauti tik viename susitikime su ekspertų grupe, išskyrus su vertinimo koordinatoriumi iš anksto suderintus atvejus.
36. Vizito metu susitikimai vyksta su aukštosios mokyklos egzilyje administracija, savianalizės rengimo grupe, dėstytojais, mokslo darbuotojais, studentais, absolventais ir socialiniais partneriais, yra apžiūrima aukštosios mokyklos egzilyje infrastruktūra. Esant poreikiui, ekspertai susipažįsta su papildomai pateiktais dokumentais.
37. Susitikimuose su absolventais ir socialiniais partneriais negali dalyvauti toje aukštojoje mokykloje studijuojantys ir (ar) dirbantys asmenys.
38. Išorinį vertinimą atliekant tarptautinei ekspertų grupei, paprastai susitikimai vyksta anglų kalba. Susitikimų metu, esant poreikiui, aukštoji mokykla egzilyje turi užtikrinti kokybiškas vertėjo paslaugas. Susitikimuose su studentais vertėjas dalyvauja tik suderinus su vertinimo koordinatoriumi.
39. Ekspertų grupė parengia išorinio vertinimo išvadų projektą ir pateikia jį elektroniniu paštu Centrui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo vizito į aukštąją mokyklą egzilyje pabaigos. Ekspertų grupė išorinio vertinimo išvadose pateikia aukštosios mokyklos egzilyje veiklos analizę pagal kiekvieną iš Aprašo 10.1-10.3 papunkčiuose nustatytų vertinamųjų sričių, Metodikoje nurodytus rodiklius ir analizuojamus duomenis ir informaciją bei apibendrinamąjį įvertinimą pagal Aprašo 14 punkte nustatytą įvertinimo skalę. Ekspertų grupė išorinio vertinimo išvadose pateikia siūlymus ir rekomendacijas aukštajai mokyklai egzilyje dėl veiklos tobulinimo, apibendrinamąją aukštosios mokyklos egzilyje išorinio vertinimo išvadą. Centras peržiūri išorinio vertinimo išvadų projektą ir jį persiunčia aukštajai mokyklai egzilyje elektroniniu paštu.
40. Aukštoji mokykla egzilyje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išorinio vertinimo išvadų projekto išsiuntimo dienos gali Centrui pateikti pastabas dėl išorinio vertinimo išvadų projekte esančių faktinių klaidų ir jomis grindžiamų vertinimų. Jei išoriniam vertinimui buvo pasitelkti ekspertai iš užsienio valstybių, taip pat pateikiamas pastabų dėl faktinių klaidų ir jomis grindžiamų vertinimų vertimas į anglų kalbą.
41. Centras ne vėliau kaip per 1 darbo dieną persiunčia aukštosios mokyklos egzilyje pastabas dėl faktinių klaidų ir jomis grindžiamų vertinimų ekspertų grupei.
42. Ekspertai, išnagrinėję aukštosios mokyklos egzilyje pastabas dėl faktinių klaidų ir jomis grindžiamų vertinimų, per 10 darbo dienų nuo pastabų gavimo dienos ir esant poreikiui patikslina išorinio vertinimo išvadų projektą ir pateikia jį Centrui.
43. Išorinio vertinimo išvadų projektą dėl Aprašo 10.1-10.3 papunkčiuose nurodytų vertinamųjų sričių svarsto Centro direktoriaus įsakymu sudaryta Aukštųjų mokyklų vertinimo komisija, kuri pataria Centrui dėl išorinio vertinimo išvadų objektyvumo, išsamumo ir pagrįstumo.
44. Išnagrinėjusi išorinio vertinimo išvadas ir išklausiusi posėdžio dalyvių argumentus, Aukštųjų mokyklų vertinimo komisija priima vieną iš siūlymų, numatytų Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos nuostatuose, patvirtintuose Centro direktoriaus įsakymu.
V SKYRIUS
SPRENDIMų dėl išorinio įvertinimo ir akreditavimo priėmimas
46. Centras Apraše nustatyta tvarka priima sprendimą dėl aukštosios mokyklos egzilyje išorinio vertinimo, vadovaudamasis ekspertų grupės parengtomis Aprašo 10.1-10.3 papunkčiuose nustatytų vertinamųjų sričių išorinio vertinimo išvadomis ir Užsienio reikalų ministerijos parengtomis Aprašo 10.4 papunktyje nustatytos vertinamosios srities vertinimo išvadomis bei atsižvelgdamas į Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos siūlymą.
47. Centras sprendimą dėl aukštosios mokyklos egzilyje vertinimo su išorinio vertinimo išvadomis išsiunčia aukštajai mokyklai egzilyje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Tuo atveju, jeigu vertinimui buvo pasitelkti ekspertai iš užsienio šalių, išorinio vertinimo išvados pateikiamos su vertimu į lietuvių kalbą.
48. Centras Apraše nustatyta tvarka priima sprendimą dėl aukštosios mokyklos egzilyje akreditavimo. Priimtą sprendimą dėl aukštosios mokyklos egzilyje akreditavimo Centras skelbia viešai Teisės aktų registre.
49. Jeigu aukštosios mokyklos egzilyje veikla įvertinama neigiamai ir ji akredituojama 3 metų terminui, inicijuojamas pakartotinis išorinis vertinimas, kuris atliekamas Metodikoje nustatyta tvarka. Pakartotinis išorinis vertinimas remiasi nauja savianalizės suvestine, kurioje taip pat pateikiamas veiksmų planas ir (ar) numatytos įgyvendinti priemonės savianalizės ir (ar) ankstesnio išorinio vertinimo metu nustatytiems trūkumams šalinti, aukštosios mokyklos egzilyje veiklai tobulinti bei informacija apie veiksmų plano faktinį įgyvendinimą.
VI SKYRIUS
PASKESNĖ VEIKLA
52. Paskesnė veikla atliekama šiais etapais:
52.1. veiklos gerinimo priemonių numatymas – po išorinio vertinimo aukštoji mokykla egzilyje numato priemones savianalizės ir išorinio vertinimo metu nustatytiems trūkumams šalinti, aukštosios mokyklos egzilyje veiklai gerinti. Šias priemones aukštoji mokykla egzilyje privalo paskelbti viešai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl aukštosios mokyklos egzilyje akreditavimo įsigaliojimo dienos bei apie tai informuoti Centrą;
52.2. numatytų priemonių įgyvendinimas:
52.2.1. aukštoji mokykla egzilyje įgyvendina numatytas priemones veiklai gerinti parengdama išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą (toliau – Pažangos ataskaita) ir viešindama ją aukštosios mokyklos egzilyje tinklapyje bei pateikdama Centrui. Pažangos ataskaitos pavyzdys pateiktas Metodikos 2 priede;
52.2.2. Centras, gavęs Pažangos ataskaitą, ją teikia Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijai, kuri išanalizuoja ir pateikia Centrui grįžtamąjį ryšį, skirtą aukštajai mokyklai egzilyje. Centras viešai skelbia Pažangos ataskaitą ir Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos rekomendacijas savo tinklapyje kartu su išorinio vertinimo išvadomis;
52.3. numatytų veiklos gerinimo priemonių įgyvendinimo stebėsena – Centras bent kartą per nustatytą aukštosios mokyklos egzilyje akreditavimo laikotarpį atlieka priemonių savianalizės ir išorinio vertinimo metu nustatytiems trūkumams šalinti, aukštosios mokyklos egzilyje veiklai gerinti įgyvendinimo stebėseną. Priemonių savianalizės ir išorinio vertinimo metu nustatytiems trūkumams šalinti, aukštosios mokyklos egzilyje veiklai gerinti įgyvendinimo aptarimui organizuojami Centro ir aukštosios mokyklos egzilyje atstovų susitikimai.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
53. Aukštoji mokykla egzilyje išorinio vertinimo metu iki vertinimo sprendimo priėmimo gali teikti skundą Centrui dėl vertinimo proceso dalyvių veiklos ir (arba) neveikimo ir procedūrų.
54. Nesutikdama su Centro sprendimu dėl išorinio vertinimo aukštoji mokykla egzilyje gali teikti motyvuotą apeliaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Aprašo 22 punkte nustatyta tvarka.
Aukštosios mokyklos egzilyje veiklos vertinimo metodikos
1 priedas
VERTINAMOSIOS SRITYS IR RODIKLIAI, ANALIZUOJAMI DUOMENYS IR INFORMACIJA
| VERTINAMOJI SRITIS |
RODIKLIS |
ANALIZUOJAMI DUOMENYS IR INFORMACIJA |
| 1. Valdymas |
1.1. Aukštosios mokyklos egzilyje strateginio veiklos plano atitiktis aukštosios mokyklos egzilyje misijai, jo įgyvendinimo užtikrinimas
|
1.1.1. Analizuojama strateginio veiklos plano dermė su aukštosios mokyklos egzilyje misija, mokslo ir studijų veikla. Pristatoma, kaip (ar) aukštoji mokykla atsižvelgia į Lietuvos mokslo ir studijų politikos, Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatas. 1.1.2. Atskleidžiamas strateginio veiklos plano (atliktos esamos situacijos analizė, veiklos prioritetų ir tikslų, uždavinių, įgyvendinimo priemonių, išteklių, numatomų veiklos rodiklių) tinkamumas ir pagrįstumas bei dermė su kitais formaliais aukštosios mokyklos egzilyje dokumentais. 1.1.3. Analizuojama strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsena, jos reguliarumas, aprašoma, kaip stebėsenos rezultatai panaudojami veiklos valdymo tobulinimui. 1.1.4. Pateikiama informacija apie paskutinių trejų metų strateginio plano įgyvendinimo rezultatus. 1.1.5. Pateikiama stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė, nurodoma, kaip institucija planuoja tolesnę veiklą atsižvelgiant į atliktą analizę. |
|
|
1.2. Aukštosios mokyklos egzilyje valdymo veiksmingumas |
1.2.1. Pristatoma valdymo, sprendimų priėmimo, atsakomybių paskirstymo struktūra, pagrindžiami įvykdyti ar vykdomi pokyčiai. 1.2.2. Pateikiami duomenys apie procesų valdymo analizės reguliarumą, paaiškinama, kaip numatomos procesų tobulinimo prielaidos. Analizuojama, kaip fiksuojamos galimos rizikos ir kokią įtaką jų analizės rezultatai daro planavimo dokumentams. 1.2.3. Pateikiami duomenys, kaip ir kokia apimtimi į valdymą įtraukiami socialiniai dalininkai. |
|
|
1.3. Informacijos apie aukštosios mokyklos egzilyje veiklą viešumas ir jos valdymo veiksmingumas |
1.3.1. Paaiškinama, kaip kaupiami ir analizuojami duomenys apie aukštosios mokyklos egzilyje veiklą ir rezultatus, kokiais būdais surinkti duomenys panaudojami veiklai gerinti. 1.3.2. Paaiškinama, kaip teikiama informacija apie aukštosios mokyklos egzilyje veiklą kiekvienai akademinės bendruomenės ir visuomenės tikslinei grupei (įskaitant juridinio asmens dalyvius ir steigėjus). Įvertinamas informacijos teikimo reguliarumas, aiškumas ir tikslumas. Analizuojami pasirinkti skirtingi komunikacijos kanalai ir jų veiksmingumas. 1.3.3. Pateikiami ir analizuojami duomenys apie absolventų įsidarbinimą praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo. 1.3.4. Analizuojamas informacijos apie studijų programų, krypčių ir veiklos išorinio vertinimo išvadas ir sprendimus viešumas ir prieinamumas aukštosios mokyklos egzilyje bendruomenei ir visuomenei. |
|
|
1.4. Personalo valdymo veiksmingumas
|
1.4.1. Įvertinama, ar akademinio ir neakademinio personalo formavimo, valdymo, vertinimo principai ir procedūros yra aiškiai nustatyti, skaidrūs ir veiksmingai taikomi (priėmimo į darbą, atlyginimų nustatymo, motyvacijos kėlimo ir atestacijos planai bei įgyvendinimo priemonės). 1.4.2. Pateikiami duomenys, rodantys ar aukštoji mokykla turi pakankamai akademinio (įvertinant nuolat institucijoje dirbantį akademinį personalą) ir neakademinio personalo iškeltiems veiklos tikslams pasiekti, nurodomas ir analizuojamas dėstytojų skaičiaus ir studijuojančių studentų skaičiaus santykis (pagal studijų kryptis ir pakopas), paskutinių 5 metų dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų skaičius, pagal amžių ir lytį; nuolat institucijoje dirbančių (ne mažiau kaip puse etato ir ne mažiau kaip 3 metus vertinamoje aukštojoje mokykloje) dėstytojų skaičius. 1.4.3. Analizuojama, ar akademinio ir neakademinio personalo kvalifikacija yra tinkama aukštosios mokyklos tikslams pasiekti. 1.4.4. Apibūdinamos sudaromos sąlygos akademiniam personalui tobulinti pedagoginei ir mokslinei veiklai reikalingas žinias ir gebėjimus, nurodoma dėstytojų, išvykusių dėstyti, vykdyti tyrimų į užsienio mokslo ir studijų institucijas per paskutinius 5 metus dalis (proc.) nuo bendro dėstytojų skaičiaus. Duomenys pateikiami kiekvieniems studijų metams atskirai; dėstytojų, atvykusių dėstyti, vykdyti tyrimų į aukštąją mokyklą per paskutinius 5 metus dalis (proc.) nuo bendro dėstytojų skaičiaus. Duomenys pateikiami kiekvieniems studijų metams atskirai. 1.4.5. Sudaromos sąlygos neakademiniam personalui tobulinti kompetencijas, aprašoma dėstytojų kompetencijų tobulinimo sistema, reguliarumas bei pagrindinės kryptys, nurodomas kvalifikaciją tobulinusių darbuotojų skaičių per pastaruosius 5 metus; duomenys apie kvalifikacijos tobulinimui skirtas lėšas per pastaruosius 5 metus. |
|
|
1.5. Finansinių ir materialiųjų išteklių valdymo efektyvumas |
1.5.1. Analizuojama, ar finansiniai ištekliai planuojami, paskirstomi ir panaudojami racionaliai, pateikiami finansinių išteklių planavimo ir panaudojimo duomenys tiek centrinės administracijos, tiek aukštu savarankiškumu disponuojančių padalinių lygmeniu, nurodomi ir analizuojami finansavimo šaltiniai, pateikiamas pajamų pagal finansavimo šaltinius (tūkst. Eur) ir aukštosios mokyklos išlaidų pagal kategorijas (tūkst. Eur.) pasiskirstymas. 1.5.2. Aprašoma, kaip pritraukiami įvairūs finansiniai ištekliai aukštosios mokyklos veiklos, į strategiją integruotos infrastruktūros plėtros priemonių įgyvendinimui. 1.5.3. Analizuojama, ar materialieji ištekliai studijų ir mokslo (meno) veiklai vykdyti planuojami ir panaudojami racionaliai, gaunamų lėšų paskirstymą siejant su aukštosios mokyklos strateginiais tikslais, nurodomos pastatų ir patalpų atnaujinimo lėšos, skiriamos kasmet; bibliotekos (bibliotekų) fondų atnaujinimui skiriamos lėšos kasmet; bibliotekos (bibliotekų) fizinių darbo vietos vietų skaičius; informacinių technologijų išteklių atnaujinimui skiriamos lėšos kasmet; technologinės (meninės kūrybos) įrangos atnaujinimui skiriamos lėšos kasmet; studijų vykdymui nuomojama infrastruktūra (patalpos, pastatai, bibliotekos fondai ir fizinės vietos, IT ištekliai, technologinė įranga) ir išlaidos. 1.5.4. Analizuojama ir įvertinama, ar materialieji ištekliai studijų ir mokslo (meno) veiklai vykdyti yra tinkami, pakankami, naudojami ir plėtojami racionaliai. |
| 2. Kokybės užtikrinimas |
2.1. Vidinės veiklos kokybės užtikrinimo sistemos funkcionalumas ir veiksmingumas |
2.1.1. Aprašomi aukštosios mokyklos patvirtinti ir viešai skelbiami vidinį kokybės užtikrinimą reglamentuojantys dokumentai, analizuojama jų dermė su Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. 2.1.2. Pristatomos vidinio kokybės užtikrinimo planavimo, įgyvendinimo, tobulinimo priemonės, analizuojamas jų tinkamumas, taikymo periodiškumas, aprašomas visos institucijos ir socialinių dalininkų įsitraukimas į vidinio kokybės užtikrinimo procesus, analizuojami ir apibendrinami grįžtamojo ryšio rezultatai per pastaruosius 5 metus. 2.1.3. Aprašomi nustatyti veiklos planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos, periodiško vertinimo ir tobulinimo procesai (įskaitant grįžtamojo ryšio rezultatų analizę ir panaudojimą). 2.1.4. Analizuojamas aukštojoje mokykloje teikiamos paramos studentams ir akademiniam bei neakademiniam personalui veiksmingumas. 2.1.5. Aprašomos nustatytos ir taikomos akademinio sąžiningumo, tolerancijos ir nediskriminavimo, apeliavimo, etikos nuostatos ir procedūros; pateikiami duomenys apie pateiktų skundų skaičius kasmet (per pastaruosius 5 metus); aprašomi skundų nagrinėjimo rezultatai (per pastaruosius 5 metus); pateikiami duomenys apie Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus gautų skundų, pradėtų tyrimų ir priimtų sprendimų skaičius, ir aukštosios mokyklos paskesni sprendimai. 2.1.6. Analizuojami aukštosios mokyklos veiklos gerinimo planai ir jų įgyvendinimo rezultatai. |
| 3. Studijų ir mokslo (meno) veikla |
3.1. Studijų ir mokslo (meno) veiklos suderinamumas ir atitikimas strateginiams veiklos tikslams
|
3.1.1. Analizuojama, kaip vykdoma studijų ir mokslo (meno) veikla ir kaip jos rezultatai atitinka institucijos misiją ir strateginius tikslus. 3.1.2. Analizuojama, kaip studijos yra grindžiamos mokslo (meno) veikla, kokia dermė tarp vykdomų studijų krypčių ir mokslinių tyrimų sričių ir krypčių, kaip mokslo darbuotojai yra įtraukiami į studijų procesą, o dėstytojai ir studentai – į mokslinę veiklą (dalyvauti meninėje veikloje). 3.1.3. Aprašoma, kaip vykdant mokslo ir studijų veiklas yra bendradarbiaujama su išoriniais partneriais, kokią pridėtinę vertę šis bendradarbiavimas kuria aukštajai mokyklai. 3.1.4. Pateikiami ir analizuojami duomenys apie studentų skaičių pagal studijų kryptis, programas ir pakopas per pastaruosius 5 metus; į vykdomų studijų krypčių pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimtų ir studijų sutartį pasirašiusių studentų mažiausią stojamąjį konkursinį balą per pastaruosius 5 metus (kasmet, pagal finansavimo būdą); studentų, nutraukusių studijas per pirmuosius studijų metus, dalį (proc.) pagal studijų nutraukimo aplinkybes per pastaruosius 5 metus (kasmet); studentų, baigusių vykdomų studijų krypčių ir pakopų studijas laiku, dalį (proc.) per pastaruosius 5 metus; absolventų skaičių pagal studijų kryptis, programas per pastaruosius 5 metus; doktorantūros krypčių skaičių ir sąrašą. 3.1.5. Analizuojama, ar nuosekliai vykdomas užsienyje įgytų kvalifikacijų, dalinių studijų ir ankstesnio neformalaus bei savaiminio mokymosi pripažinimas bei kaip užtikrinama šių veiklų kokybė. 3.1.6. Analizuojama, ar reguliariai organizuojamos absolventų apklausos ir kaip jų rezultatai panaudojami studijų kokybei gerinti. 3.1.7. Analizuojama, kaip yra užtikrinamos studijų prieinamumo priemonės (ištęstinės, nuotolinės studijos; papildomosios ir išlyginamosios studijos; studijos pagal individualius studijų planus, akademinė, finansinė, socialinė, psichologinė, asmeninė ir kita parama). |
| 3.2. Studijų, mokslo ir (arba) meno tarptautiškumas |
3.2.1. Analizuojama aukštosios mokyklos mokslo (meno) ir studijų veiklos tarptautiškumo strategija (ar tarptautiškumo tikslai strateginiuose dokumentuose, įskaitant tarptautiškumo rodiklius). Įvertinama, ar priemonės jos įgyvendinimui yra aiškiai nustatytos ir taikomos, matuojamas šios veiklos veiksmingumas (netaikoma kolegijoms, išskyrus atvejus, kai tai numatyta jų strateginiuose dokumentuose). 3.2.2 Aprašoma, kaip aukštojoje mokykloje tarptautiškumo aspektai yra integruoti į studijas ir mokslo (meno) veiklą, kokie yra veiklos rezultatai ir sąsaja su strateginiais dokumentais. 3.2.3. Pateikiama informacija, ar dalyvaujama tarptautiniuose mokslo ir (arba) meno projektuose, tarptautinių organizacijų, tinklų veikloje ir kokią pridėtinę vertę aukštajai mokyklai tai kuria. 3.2.4. Aprašoma studijų ir mokslo (meno) veikla, vykdoma kartu su užsienio partneriais. 3.2.5. Pateikiama informacija apie studentų informavimą dėl judumo galimybių, užsienio studijoms siūlomų studijų programų atrankos kriterijų, užsienyje studijuotų dalykų įskaitymo tvarkos, aukštojoje mokykloje dėstomų studijų dalykų užsienio kalba įvairovės. 3.2.6. Analizuojami duomenys apie studentų judumą (studentų, išvykusių dalinėms studijoms į užsienio aukštąsias mokyklas bei atvykusių pilnoms ir (ar) dalinėms studijoms į aukštąją mokyklą, procentas nuo visų tos aukštosios mokyklos vykdomų studijų krypčių ir pakopų studijose studijuojančių studentų per paskutinius 5 metus (kasmet); studentų, išvykusių dalinėms studijoms į užsienio aukštąsias mokyklas bei atvykusių pilnoms ir dalinėms studijoms į aukštąją mokyklą, skaičius pagal studijų kryptis per paskutinius 5 metus (kasmet)). 3.2.7. Pateikiama informacija apie dėstytojų judumo vizitų ir aukštųjų mokyklų-partnerių įvairovę ir kokybę, dėstytojų ir tyrėjų skatinimą dalyvauti judumo veiklose, dėstytojų judumo poveikį aukštajai mokyklai. 3.2.8. Analizuojami duomenys apie dėstytojų judumą (dėstytojų, išvykusių dėstyti, vykdyti tyrimų į užsienio mokslo ir studijų institucijas per paskutinius 5 metus, dalis (proc.) nuo bendro dėstytojų skaičiaus, nurodant vizitų tikslų įvairovę (kasmet)). |
Aukštosios mokyklos egzilyje veiklos vertinimo metodikos
2 priedas
IŠORINIO VERTINIMO REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ATASKAITA
| Vertinamoji sritis |
Ekspertų pastabos, rekomendacijos |
Rekomendacijų įgyvendinimo apimtis ir terminai |
Aukštosios mokyklos atlikti veiksmai ir (arba) pasiekti rezultatai |
Atsakingi padaliniai/asmenys |
Pastabos |
| 1. Valdymas
|
|
|
|
|
|
| 2. Kokybės užtikrinimas
|
|
|
|
|
|
| 3. Studijų ir mokslo (meno) veikla
|
|
|
|
|
|
| 4. Poveikis aukštosios mokyklos egzilyje kilmės valstybei ir regionui |
|
|
|
|
|