LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO „DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2001 M. GEGUŽĖS 25 D. ĮSAKYMO NR. 171 „DĖL VAISIŲ IR UOGŲ VYNO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“
2017 m. spalio 5 d. Nr. 3D-625
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 171 „Dėl Vaisių ir uogų vyno taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VAISIŲ IR (AR) UOGŲ VYNO, VAISIŲ IR (AR) UOGŲ GĖRIMŲ IR KOKTEILIŲ APIBŪDINIMO, GAMYBOS IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.17 papunkčiu ir siekdamas reglamentuoti vaisių ir (ar) uogų vyno, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių apibūdinimą, gamybą ir prekinį pateikimą:
2. N u s t a t a u, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 171
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 3D-625 redakcija)
VAISIŲ IR (AR) UOGŲ VYNO, VAISIŲ IR (AR) UOGŲ VYNO GĖRIMŲ IR KOKTEILIŲ APIBŪDINIMO, GAMYBOS IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIS REGLAMENTAS
I SKYRIUS
bendrosios nuostatos
1. Vaisių ir (ar) uogų vyno, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas (toliau – reglamentas) parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 657 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“.
2. Reglamentas nustato vaisių ir (ar) uogų vyno, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo reikalavimus. Reglamento nuostatos privalomos visoms Lietuvos Respublikos įmonėms, užsiimančioms šiame reglamente apibrėžtų vaisių ir (ar) uogų vyno, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių gamyba bei pardavimu. Taikant abipusio pripažinimo principą, šie gėrimai, pagaminti teisėtai kitoje Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje narėje, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, arba Turkijoje, kurie leidžiami tiekti rinkai toje valstybėje arba teisėtai importuoti iš trečiosios valstybės į ES valstybę narę arba Turkiją, kurie leidžiami tiekti rinkai toje valstybėje, gali būti be jokių apribojimų tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai, net jeigu šie gėrimai pagaminti vadovaujantis skirtingomis nei Lietuvos Respublikoje tokiems gėrimams taikomomis techninėmis taisyklėmis.
II SKYRIUS
BENDROSIOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
3. Vaisių ir (ar) uogų vynas – gėrimas, gaunamas fermentacijos būdu tiktai iš visiškai arba iš dalies sutraiškytų ar nesutraiškytų šviežių vaisių ir (ar) uogų (išskyrus vynuogių) arba šviežių vaisių ir (ar) uogų (išskyrus vynuogių) sulčių arba sulčių, gautų atskiedus vaisių ir uogų (išskyrus vynuogių) koncentratą, pridedant ar nepridedant vandens, cukrų ir (ar) jų sirupų, medaus, etilo alkoholio, leidžiamų maisto priedų. Šis vynas gali būti:
3.1. Natūralus vaisių ir (ar) uogų vynas – vaisių ir (ar) uogų vynas, kuriame esantis etilo alkoholis yra susidaręs tik fermentacijos būdu ir neviršija 14,5 tūrio proc. Priklausomai nuo cukraus kiekio, vynas gali būti sausas, pusiau sausas, pusiau saldus, saldus, desertinis. Jame gali būti anglies dioksido.
3.2. Brandintas vaisių ir (ar) uogų vynas – natūralus vaisių ir (ar) uogų vynas, kuris prieš išpilstymą brandintas statinėse naudojant ąžuolų drožles arba be jų. Raudonasis vaisių ir (ar) uogų vynas statinėse brandinamas ne trumpiau kaip 1 metus, o baltasis ir rausvasis vaisių ir (ar) uogų vynai – ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Priklausomai nuo cukraus kiekio, vynas gali būti sausas, pusiau sausas, pusiau saldus, saldus, desertinis.
3.3. Lengvas vaisių ir (ar) uogų vynas – natūralus vaisių ir (ar) uogų vynas, kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 1,2 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 8,5 tūrio proc. Priklausomai nuo cukraus kiekio, vynas gali būti sausas, pusiau sausas, pusiau saldus, saldus.
3.4. Vytintų vaisių ir (ar) uogų vynas – natūralus vaisių ir (ar) uogų vynas, kuris gaminamas nesodrinant iš dalies dehidratuotų vaisių ir (ar) uogų (vytintų saulėje arba pavėsyje) ir kurio faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 9 tūrio proc. Priklausomai nuo cukraus kiekio, vynas gali būti sausas, pusiau sausas, pusiau saldus, saldus.
3.5. Spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas – vaisių ir (ar) uogų vynas, kurį gaminant šio reglamento 15.1 papunktyje nustatytas alkoholio kiekis pasiekiamas fermentacijos būdu, po to pridedama žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir kitų leidžiamų priedų. Šis vynas gali būti:
3.5.1. Aromatizuotas spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas – spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas, kuriame yra ne mažiau kaip 75 proc. natūralaus vaisių ir (ar) uogų vyno pusgaminio ir (ar) spirituoto vaisių ir (ar) uogų vyno pusgaminio. Vynui aromatas suteikiamas pridedant natūralių kvapiųjų medžiagų ir (arba) kvapiųjų medžiagų nurodomų šio reglamento 30.3 papunktyje, ir kitų leidžiamų priedų. Faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 14,5 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 22 tūrio proc.
3.5.2. Specialios technologijos spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas – spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas, kuriame ne mažiau kaip 12 tūrio proc. etilo alkoholio gaunama fermentacijos būdu ir (arba) jam savitos juslinės savybės gaunamos cheresuojant, naudojant imobilizuotas vyno mieles, termiškai apdorojant, pridedant ąžuolų ekstrakto, ąžuolų drožlių ar išlaikant ąžuolinėse statinėse, pridedant natūralių kvapiųjų medžiagų ir (arba) kvapiųjų medžiagų, nurodytų šio reglamento 30.3 papunktyje, ir (arba) kitais vyndarystėje leidžiamais procesais.
3.5.3. Spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas su antpilu – spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas, kuriame yra ne mažiau kaip 60 proc. natūralaus vaisių ir (ar) uogų vyno pusgaminio ir (ar) spirituoto vaisių ir (ar) uogų vyno pusgaminio ir ne mažiau kaip 10 proc. antpilo. Faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 14,5 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 22 tūrio proc.
4. Natūralus vaisių ir (ar) uogų vynas pagal anglies dioksido kiekį skirstomas į šias kategorijas:
4.1. Putojantis vaisių ir (ar) uogų vynas – natūralus vaisių ir (ar) uogų vynas, kuriame visas anglies dioksidas susidaro antrinio fermentavimo proceso metu iki ne mažesnio nei šio reglamento 15.5 papunktyje nustatyto slėgio;
4.2. Pusiau putojantis vaisių ir (ar) uogų vynas – natūralus vaisių ir (ar) uogų vynas, kuriame visas anglies dioksido kiekis susidaro antrinio fermentavimo proceso metu iki ne mažesnio nei šio reglamento 15.5 papunktyje nustatyto slėgio.
4.3. Gazuotas vaisių ir (ar) uogų vynas – natūralus vaisių ir (ar) uogų vynas, prisotintas anglies dioksido iki ne mažesnio nei šio reglamento 15.5 papunktyje nustatyto slėgio;
5. Natūralus vaisių ir (ar) uogų vyno pusgaminis – pusgaminis, gaunamas fermentuojant vaisių ir (ar) uogų sultis ne mažiau kaip iki 5 etilo alkoholio tūrio proc.
6. Spirituotas vaisių ir (ar) uogų vyno pusgaminis – natūralus vaisių ir (ar) uogų vyno pusgaminis, į kurį pridedama žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ne daugiau kaip 16 tūrio proc.
7. Vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimas – iš vienos ar daugiau rūšių vaisių ir (ar) uogų vyno gaminamas gėrimas, į kurį gali būti pridėta sulčių, geriamojo vandens, nealkoholinių gėrimų ar jų mišinio, dažiklių, kvapiųjų medžiagų, tačiau negali būti pridėta etilo alkoholio. Etilo alkoholio koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 4,5 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 14,5 tūrio proc. Priklausomai nuo cukraus kiekio, gėrimas gali būti sausas, pusiau sausas, pusiau saldus, saldus.
8. Vaisių ir (ar) uogų vyno kokteilis – iš vienos ar daugiau rūšių vaisių ir (ar) uogų vyno gaminamas gėrimas, į kurį gali būti pridėta vynuogių vyno, sulčių, geriamojo vandens, nealkoholinių gėrimų ar jų mišinio, dažiklių, kvapiųjų medžiagų, tačiau negali būti pridėta etilo alkoholio. Etilo alkoholio koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 1,2 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 10 tūrio proc. Priklausomai nuo cukraus kiekio, gėrimas gali būti sausas, pusiau sausas, pusiau saldus, saldus.
9. Vaisių ir (ar) uogų vyno distiliatas – alkoholio produktas, gaunamas distiliuojant vaisių ir (ar) uogų vyną ir (arba) jo nuosėdas. Kartu gali būti distiliuojamos ir vynuogių vyno nuosėdos.
10. Antpilas – vandens ir alkoholio tirpalas, gaunamas šviežius ar leidžiamais cheminiais ir fiziniais metodais apdorotus, smulkintus ar nesmulkintus vaisius ir (arba) uogas, išskyrus vynuoges, žoleles ar prieskonius maceruojant su medumi žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje, vaisių distiliate arba midaus distiliate, prireikus pridedant cukrų.
III SKYRIUS
ASORTIMENTAS IR PAGRINDINIAI RODIKLIAI
12. Konkretaus pavadinimo vaisių ir (ar) uogų vynas gaminamas vadovaujantis receptūra, technologijos instrukcija, kurioje detalizuoti šio reglamento reikalavimai.
13. Vynas gali vadintis vienos uogų ar vaisių rūšies vynu, jeigu jame vaisių ir (ar) uogų yra ne mažiau kaip 80 proc., aronijos ir šermukšnių vynuose – ne mažiau kaip 60 proc. Toks vynas turi išlaikyti pagrindinės žaliavos juslines savybes.
14. Spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas gaminamas fermentuojant vaisių ir (ar) uogų sultis ne mažiau kaip iki 5 etilo alkoholio tūrio procentų, o specialios technologijos vynas, jeigu jam savitos juslinės savybės nesuteikiamos 3.5.2 papunktyje išvardytais technologijos procesais – iki 12 etilo alkoholio tūrio procentų, po to pridedant žemės ūkio kilmės etilo alkoholio iki šiame reglamente nustatytų vaisių ir (ar) uogų vyno rodiklių.
15. Vaisių ir (ar) uogų vyno rodikliai turi atitikti nurodytus dydžius:
15.1. etilo alkoholio ir cukraus kiekiai:
·
·
·
·
·
·
| Vaisių ir (ar) uogų vyno kategorija |
Rūšis pagal cukrų |
Faktinis etilo alkoholio kiekis, tūrio procentais |
Cukraus kiekis, g/l |
|
· Natūralus vaisių ir (ar) uogų vynas · Brandintas vaisių ir (ar) uogų vynas |
sausas |
8,5–14,5 |
Ne daugiau kaip 10 |
| pusiau sausas |
8,5–14,5 |
11–30 |
|
| pusiau saldus |
8,5–14,5 |
31–50 |
|
| saldus |
8,5–14,5 |
51–100 |
|
| desertinis |
8,5–16 |
Daugiau kaip 100 |
|
|
|
|
|
|
| · Putojantis vaisių ir (ar) uogų vynas · Pusiau putojantis vaisių ir (ar) uogų vynas · Gazuotas vaisių ir (ar) uogų vynas · Gazuotas putojantis vaisių ir (ar) uogų vynas |
sausas |
8,5–14,5 |
Ne daugiau kaip 25 |
| pusiau sausas |
8,5–14,5 |
26–40 |
|
| pusiau saldus |
8,5–14,5 |
41–50 |
|
| saldus |
8,5–14,5 |
Daugiau kaip 51 |
|
|
|
|
|
|
|
· Lengvas vaisių ir (ar) uogų vynas
|
sausas |
1,2–8,5 |
Ne daugiau kaip 10 |
| pusiau sausas |
11–30 |
||
| pusiau saldus |
31–50 |
||
| saldus |
51–100 |
||
|
|
|
|
|
| · Putojantis lengvas vaisių ir (ar) uogų vynas · Pusiau putojantis lengvas vaisių ir (ar) uogų vynas · Gazuotas lengvas vaisių ir (ar) uogų vynas · Gazuotas putojantis lengvas vaisių ir (ar) uogų vynas |
sausas |
1,2–8,5 |
Ne daugiau kaip 25 |
| pusiau sausas | 26–40 |
||
| pusiau saldus | 41–50 |
||
| saldus | Daugiau kaip 50 |
||
|
|
|
|
|
|
· Vytintų vaisių ir (ar) uogų vynas |
sausas |
1,2–9 |
Ne daugiau kaip 10 |
| pusiau sausas |
11–30 |
||
| pusiau saldus |
31–50 |
||
| saldus |
51–100 |
||
|
|
|
|
|
| · Putojantis vytintų vaisių ir (ar) uogų vynas · Pusiau putojantis vytintų vaisių ir (ar) uogų vynas · Gazuotas vytintų vaisių ir (ar) uogų vynas · Gazuotas putojantis vytintų vaisių ir (ar) uogų vynas |
sausas |
1,2–9 |
Ne daugiau kaip 25 |
| pusiau sausas | 26–40 |
||
| pusiau saldus | 41–50 |
||
| saldus | Daugiau kaip 51 |
||
|
|
|
|
|
| · Spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas · Aromatizuotas spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas · Specialios technologijos vaisių ir (ar) uogų vynas · Spirituotas vaisių ir (ar) uogų vynas su antpilu |
|
14,5–22 |
Ne mažiau kaip 20 |
15.2. titruojamų (bendrųjų rūgščių), perskaičiavus į obuolių rūgštį, turi būti ne mažiau kaip 3 g/l;
15.3. lakiųjų rūgščių, perskaičiuotų į acto rūgštį, turi būti ne daugiau kaip 1,3 g/l, o natūraliame saldžiame vyne – ne daugiau kaip 1,4 g/l;
15.4. ekstrakto (be cukraus) natūraliuose vaisių ir (ar) uogų vynuose turi būti ne mažiau kaip 13 g/l;
15.5. putojančio natūralaus vaisių ir (ar) uogų vyno ir gazuoto putojančio natūralaus vaisių ir (ar) uogų vyno slėgis buteliuose turi būti ne mažesnis kaip 300 kPa, o pusiau putojančio – 300 kPa – 100 kPa ir gazuoto natūralaus vaisių ir (ar) uogų vyno – ne mažesnis kaip 200 kPa, kai temperatūra 20 0C;
IV SKYRIUS
GAMYBai naudojamos žaliavos ir medžiagos
17. Vaisių ir (ar) uogų vynų, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių gamyboje naudojama:
17.3. vaisių ir (ar) uogų vyno natūralus pusgaminis, pagamintas fermentuojant vaisių sultis ne mažiau kaip iki 5 etilo alkoholio tūrio proc.;
17.4. spirituotas vaisių ir (ar) uogų vyno pusgaminis, gautas fermentuojant sultis iki 14 punkte nustatytų rodiklių, po to pridedant žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ne daugiau kaip iki 16 tūrio proc.;
17.5. spirituotos ne mažiau kaip iki 16 etilo alkoholio tūrio proc., bet ne daugiau kaip iki 25 etilo alkoholio tūrio proc. vaisių ir (ar) uogų sultys. Šios sultys gali būti naudojamos tik spirituoto vaisių ir (ar) uogų vyno gamybai ir sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. visų gamybai naudojamų žaliavų;
17.6. įvairūs cukrai ir jų sirupai, kurių kokybė turi atitikti Cukraus, skirto žmonėms vartoti, gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupų bei tirpalų sudėties ir tyrimo metodų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-325 „Dėl Cukraus, skirto žmonėms vartoti, gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupų bei tirpalų sudėties ir tyrimo metodų techninio reglamento patvirtinimo“, reikalavimus, reikiamam etilo alkoholio kiekiui fermentavimo būdu gauti ir vynui, gėrimams ir kokteiliams pasaldinti;
17.7. žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, vaisių ir (ar) uogų vyno distiliatas spirituotų vaisių ir (ar) uogų vynų ir jų pusgaminių nustatytiems etilo alkoholio rodikliams pasiekti;
17.9. geriamasis vanduo, atitinkantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V- 455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus, koncentruotoms sultims praskiesti ir šviežių sulčių (išskyrus obuolių sultis) rūgštingumui sumažinti;
17.10. medus, atitinkantis Medaus techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 „Dėl Medaus techninio reglamento patvirtinimo“ reikalavimus;
17.14. ąžuolo drožlės, ąžuolo ekstraktas, ąžuolinės statinės vaisių ir (ar) uogų vynų skoninėms savybėms pagerinti išlaikymo metu;
17.15. maisto priedai, kurių leidžiami vartoti kiekiai turi atitikti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL 2008 L 354, p. 16) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2016/1776 (OL 2016, L 272, p. 2) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1333/2008), reikalavimus.
V SKYRIUS
GAMYBOS TECHNOLOGIJOS PROCESŲ REIKALAVIMAI
19. Vaisių ir (ar) uogų žaliavos perdirbimo leidžiamos technologijos procesai:
19.2. susmulkintos vaisių ir (ar) uogų masės apdorojimas: rauginimas pridedant sieros dioksido, mielių ir jų maitintojų, terminis poveikis, apdorojimas pektolitiniais ir (arba) amilolitiniais fermentiniais preparatais;
19.3. vaisių ir (ar) uogų išspaudų ekstrahavimas vandeniu (siekiant praturtinti vynus ekstraktyviomis bei aromatinėmis medžiagomis);
20. Vaisių ir (ar) uogų vyno gamybos technologijos ir procesai:
20.4. mielių naudojimas sulčių fermentavimui, vyno kokybei pagerinti ar specialios technologijos vynams tam tikroms juslinėms savybėms suteikti;
20.6. vaisių ir (ar) uogų vyno, vaisių ir (ar) uogų vyno pusgaminių ir sulčių skaidrinimas, naudojant vieną ar kelias skaidrinančias medžiagas: valgomąją želatiną, augalinius baltymus, gautus iš javų ar žirnių, žuvų klijus, kazeiną ir kalio kazeinatą, kiaušinio albuminą (ovalbuminą), bentonitą, gelio arba koloidinio tirpalo pavidalo silicio dioksidą, kaoliną, taniną, pektolito enzimus, betagliukanazės enzimų preparatą;
20.7. vaisių ir (ar) uogų vyno, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų, vaisių ir (ar) uogų vyno kokteilių stabilizavimas ar parūgštinimas citrinų rūgštimi – ne daugiau kaip 2 g/l;
20.8. inertinių dujų atmosferos, saugančios vaisių ir (ar) uogų vyną nuo sąlyčio su deguonimi, sukūrimas virš vaisių ir (ar) uogų vyno paviršiaus, naudojant anglies dioksidą, azotą, argoną ar jų mišinį;
20.10. aeracija, suteikianti specialios technologijos vaisių ir (ar) uogų vynams savitų juslinių savybių;
20.14. vaisių ir (ar) uogų vyno stabilizavimas sorbo rūgštimi arba kalio sorbatu – ne daugiau kaip 200 mg/l;
20.18. vaisių ir (ar) uogų vyno apdorojimas kalio heksaciano feratu (geltonąja kraujo druska) arba kalcio fitatu geležies pertekliui pašalinti;
20.19. polivinilimidazolo ir polivinilpirolidono kopolimerų (PVI/PVP) naudojimas siekiant sumažinti vario, geležies ir sunkiųjų metalų kiekius;
20.20. rūgštingumui sumažinti naudojama viena ar kelios toliau išvardytos medžiagos: neutralus kalio tartratas, kalio bikarbonatas, kalcio karbonatas, kurio sudėtyje gali būti nedaug L(+) vyno ir L(-) obuolių rūgšties dvigubosios kalcio druskos, kalcio tartratas, L(+) vyno rūgštis, vienalytis purškiamas preparatas iš vyno rūgšties ir kalcio karbonato lygiomis proporcijomis;
20.22. mielių manoproteinų įmaišymas vaisių ir (ar) uogų vyno rūgšties ir baltymų stabilumui vyne užtikrinti;
21. Vaisių ir (ar) uogų vynai, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimai ir kokteiliai ir jų gamybai naudojamos žaliavos ir medžiagos turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 034 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 579/2014 (OL 2014 L 160, p. 14–20) nuostatas, ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“, reikalavimus.
22. Pesticidų likučiai žaliavose neturi viršyti 2005 m. vasario 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL 2005 L 70, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2016/1902 (OL 2016 L 298, p. 1), nustatytų leidžiamų dydžių.
23. Etilo alkoholio ir visos etilo alkoholio turinčių produktų, pusgaminių ir žaliavų priėmimo, saugojimo ir išdavimo operacijos vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais.
24. Tara ir jai uždaryti naudojami kamščiai turi būti pagaminti iš 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančio direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p.4), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p.14), ir Lietuvos higienos normos HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus atitinkančių medžiagų.
25. Vaisių ir (ar) uogų vynų gamybai draudžiama naudoti:
25.3. vandens, alkoholio kiekiui sumažinti natūralaus vaisių ir (ar) uogų vyno pusgaminyje, natūralaus vaisių ir (ar) uogų vyno gamyboje;
VI SKYRIUS
VAISIŲ IR (AR) UOGŲ VYNO GĖRIMAI IR KOKTEILIAI
27. Vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių rodikliai turi atitikti nurodytus dydžius:
27.1. etilo alkoholio ir cukraus kiekiai:
| Gėrimo kategorija |
Faktinis etilo alkoholio kiekis, proc. tūrio |
Cukraus kiekis, g/l |
| Vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimas: sausas pusiau sausas pusiau saldus saldus |
4,5–14,5 4,5–14,5 4,5–14,5 4,5–14,5 |
ne daugiau kaip 30 30–50 50–70 daugiau kaip 70 |
| Vaisių ir (ar) uogų vyno kokteilis: sausas pusiau sausas pusiau saldus saldus |
1,2–10 1,2–10 1,2–10 1,2–10 |
ne daugiau kaip 30 30–50 50–70 daugiau kaip 70 |
27.2. Kiti vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių rodikliai turi atitikti dydžius, nurodytus 15.2–15.6 papunkčiuose;
28. Vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimai ir kokteiliai gali būti putojantys, kai juose anglies dioksidas susidaro antrinio fermentavimo procese, arba gazuoti, kai anglies dioksido prisotinami dirbtinai, ir gazuoti putojantys, kai visas ar dalis anglies dioksido pridėta dirbtinai.
29. Putojančių vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių ir gazuotų putojančių vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių slėgis buteliuose turi būti ne mažesnis kaip 300 kPa, o pusiau putojančių – 300 kPa – 100 kPa ir gazuotų vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių – ne mažesnis kaip 200 kPa, kai temperatūra 200 C;
30. Vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimai ir kokteiliai:
30.1. gali būti gaminami iš vaisių ir (ar) uogų vyno, kuriame etilo alkoholis gautas tik natūralios fermentacijos būdu;
30.2. saldinami cukrumi, įvairių cukrų sirupais, koncentruotomis sultimis arba vaisių ir (ar) uogų sultimis;
30.3. aromatizuojami natūraliomis kvapiosiomis medžiagomis ir (arba) kvapiosiomis medžiagomis, kurios turi atitikti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL 2008 L 354, p. 34), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. liepos 28 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/1244 (OL 2016 L 204, p. 7), reikalavimus;
30.4. gamyboje gali būti naudojami maisto priedai. Jų leidžiami vartoti kiekiai turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 reikalavimus;
VII SKYRIUS
PREKINIS PATEIKIMAS
32. Vaisių ir (ar) uogų vynus, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimus ir kokteilius galima laikyti pardavimui ir parduoti vartotojui, jeigu jie atitinka šio reglamento, receptūros ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
33. Vaisių ir (ar) uogų vynai, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimai ir jų kokteiliai ženklinami pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/205/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2283/2015 (OL 2015 L 327, p. 1), nuostatas ir pagal Lietuvos higienos normą HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ patvirtinimo“.
34. Vaisių ir (ar) uogų vynai, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimai ir jų kokteiliai turi būti ženklinami vadovaujantis Alkoholinių gėrimų ženklinimo įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 4-527 „Dėl Alkoholinių gėrimų ženklinimo įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims taisyklių patvirtinimo“.
35. Vaisių ir (ar) uogų vynų, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių etiketėse ar kitu būdu pateikiamoje informacijoje be reglamento 33 ir 34 punktuose nurodytų teisės aktų nustatytų reikalavimų papildomai turi būti nurodoma vyno kategorija, nurodyta reglamento 15.1 papunktyje.
36. Vaisių ir (ar) uogų vynas, pagamintas iš vienos rūšies vaisių ir (ar) uogų, gali būti vadinamas tų uogų ar vaisių pavadinimo vynu (obuolių vynas, vyšnių vynas ir pan.). Vynas, pagamintas iš vaisių ir (ar) uogų mišinio, vadinamas vaisių ir uogų vynu. Vynas, pagamintas iš vaisių mišinio, gali būti vadinamas vaisių vynu, o iš uogų mišinio – uogų vynu.
37. Vaisių ir (ar) uogų vynas, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimas ar kokteilis negali būti pateiktas realizuoti, vadinant juos vynuogių vynu arba vynu (be prie šio žodžio pridėtų žodžių „vaisių ir uogų“, „vaisių“, „uogų“, „obuolių“, „vyšnių“ ir pan.) bei spiritinių gėrimų pavadinimu (likeris, „vyšnių brendis“ ir pan.), taip pat sudarant įspūdį, kad tai yra vynuogių vynas (vynuogių vaizdavimas etiketėse, vynuogių veislės pavadinimo naudojimas, žinomų vynuogių vyno gamybos technologijų pavadinimų „šampanskoje“, „igristoje“, „madeira“, „portveinas“ ir pan.).
38. Natūralių vynų etiketėse draudžiama vaizduoti vaisius ar uogas arba sudaryti įspūdį, kad gėrimas pagamintas iš tos rūšies vaisių ar uogų, jeigu jos nėra pagrindinė gėrimo sudedamoji dalis.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Vaisių ir (ar) uogų vynų, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių gamintojai bei pardavėjai turi užtikrinti, kad jų gaminamų ir parduodamų gėrimų prekinis pateikimas atitiktų šio reglamento reikalavimus.
41. Kiekviena Lietuvos Respublikoje pagaminta ir realizuojama vaisių ir (ar) uogų vynų, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių partija privalo turėti atitikties patvirtinimo dokumentus, išduotus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos laboratorijos. Laboratorijų, turinčių teisę išduoti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, sąrašas patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. B1-617 „Dėl Laboratorijų, turinčių teisę išduoti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, sąrašo patvirtinimo“.
42. Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pareikalavus, turi būti pateikiama informacija apie vaisių ir (ar) uogų vynų, vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimų ir kokteilių gamybos technologiją ir procesus, gamyboje panaudotų žaliavų ir medžiagų sudėtį, kokybę bei kilmę.
43. Atitikties patvirtinimo dokumentai turi būti įforminami, išduodami ir tvarkomi pagal Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, ir alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 „Dėl Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, ir alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimų patvirtinimo“.
44. Įmonėje draudžiama saugoti vaisių ir (ar) uogų vynus, kuriuose lakiųjų rūgščių daugiau kaip 3,5 g/l. Tokie vynai turi būti nedelsiant pasterizuojami ir, nesant veiklių bakterijų, panaudojami vynų kupažuose.
45. Pažeidus šio reglamento nuostatas, vaisių ir (ar) uogų vynus, gėrimus ir kokteilius realizuoti draudžiama.