LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2015 M. RUGPJŪČIO 13 D. NUTARIMO NR. 03-131 „DĖL PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. sausio 6 d. Nr. 03-6
Vilnius
Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 03-131 „Dėl Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2015 m. rugpjūčio 13 d.
nutarimu Nr. 03-131
(Lietuvos banko valdybos
2022 m. sausio 6 d.
nutarimo Nr. 03-6 redakcija)
Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso REIKALAVIMŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kaip turi būti atliekamas Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP), Lietuvos banko, Europos Centrinio Banko licenciją turinčiuose bankuose ir Centrinėse kredito unijose (toliau – bankas). Aprašas mutatis mutandis taikomas ir užsienio bankų filialams.
2. Apraše nustatyti pagrindiniai Lietuvos banko atliekamo SREP techniniai kriterijai, jo metu vertinamos banko rizikos rūšys, bankų priežiūros analizės programos sudarymo principai, priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis periodiškumas, taip pat Lietuvos banko taikomos bankų priežiūros priemonės ir jų taikymo tvarka. Apraše taip pat nustatyti reikalavimai, kada bankams taikomas papildomų nuosavų lėšų reikalaujamas ir (arba) rekomenduotinas dydis.
3. SREP tikslas – atsižvelgiant į Aprašo III skyriaus reikalavimus, peržiūrėti banko taisykles ir procedūras, veiklos strategijas, procesus ir įrenginius (sistemas), kuriuos bankas įdiegė, siekdamas laikytis Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013), kituose teisės aktuose, įgyvendinančiuose Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2013/36, nustatytų reikalavimų, ir įvertinti:
4. Lietuvos bankas, remdamasis atliktu SREP, nustato, ar banko įdiegtos taisyklės ir procedūros, strategijos, procesai ir įrenginiai (sistemos) užtikrina tinkamą banko rizikos valdymą, ar turimo kapitalo ir likvidžiojo turto pakanka veiklos rizikai padengti.
5. Lietuvos bankas kiekvieno banko SREP dažnumą ir intensyvumą nustato atsižvelgdamas į banko dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir vadovaudamasis proporcingumo principu bei SREP techniniais kriterijais.
6. Lietuvos bankas bankams, kurių veiklos rizikos pobūdis dėl verslo modelio, geografinės banko pozicijų padėties yra panašus, gali parengti ir taikyti panašias SREP metodikas. Tokios SREP metodikos turi apimti į riziką orientuotus rodiklius ir kiekybinius rodiklius, leisti įvertinti konkrečias rizikos, su kuria bankas susiduria arba gali susidurti, rūšis bei negali turėti poveikio individualiam bankui taikomoms priežiūros priemonėms. Apie tokių SREP metodikų taikymą Lietuvos bankas informuoja Europos bankininkystės instituciją (EBI).
7. Kai SREP rezultatai rodo, kad bankas gali kelti sisteminę riziką pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos (ES) Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, 23 straipsnį, Lietuvos bankas informuoja Europos bankininkystės instituciją.
8. Kai SREP rezultatai, atlikus banko valdymo priemonių, verslo modelio arba veiklos vertinimą, kelia Lietuvos bankui pagrįstų įtarimų, kad su banku susijęs vykdomas arba vykdytas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas arba ketinimas vykdyti pinigų plovimą ar teroristų finansavimą arba yra padidėjusi tokia rizika, Lietuvos bankas informuoja EBI apie atliktą šios rizikos vertinimą.
II SKYRIUS
PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESAS
9. Lietuvos banko vykdomas SREP apima:
9.1. banko veiklos reikšmingos rizikos rūšių ir banko valdymo vertinimą. Vertinimas apima visas banko veiklos sritis, kuriose bankas susiduria (ar gali susidurti) su reikšminga rizika. Atliekant vertinimą daugiausia dėmesio skiriama kiekvienos rizikos rūšies lygiui nustatyti ir rizikos valdymo sistemos kokybei įvertinti. Atliekamas vertinimas orientuotas į ateitį, kad remiantis turima informacija būtų nustatyta, ar tikėtina, kad banko rizikos lygis pasikeis per artimiausią laikotarpį;
9.2. banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo ir banko vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesų (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process, Internal Liquidity Adequacy Assesment Process, ICAAP ir ILAAP) tikrinimą ir vertinimą. Lietuvos bankas vertina banko ICAAP ir ILAAP sudėtines dalis, metodiką, prielaidas, taikymo mastą ir gautus rezultatus, atsižvelgdamas į tai, kad ICAAP ir ILAAP turi būti proporcingas banko veiklai. Šis tikrinimas ir vertinimas apima tiek banko rizikos valdymo procesus, tiek banko atliktą vidaus kapitalo pakankamumo vertinimą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Lietuvos bankas įvertina banko taikomas rizikos mažinimo priemones, taip pat visoms rizikos rūšims padengti turimą kapitalą ir kapitalo sudėtį;
9.3. tikrinimą ir vertinimą, ar bankas tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatytus kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus;
10. Vykdydamas SREP, Lietuvos bankas, jei būtina, taiko ir kitas priemones:
III SKYRIUS
TECHNINIAI PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO KRITERIJAI
11. Lietuvos banko vykdomas bankų SREP apima kredito, rinkos, operacinės rizikos vertinimą ir bent šiuos aspektus:
11.1. banko koncentracijos rizikos ir jos valdymo, įskaitant reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ketvirtojoje dalyje ir Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, 15.7 papunktyje, laikymosi įvertinimą;
11.2. banko politikos ir procedūrų, skirtų likutinei rizikai dėl pripažintų kredito rizikos mažinimo metodų naudojimo, taikymo būdo, tinkamumo ir patikimumo valdyti, įvertinimą;
11.3. banko turimų nuosavų lėšų dėl turto, kurį jis pakeitė vertybiniais popieriais, tinkamumo, atsižvelgiant į ekonominį sandorio turinį, įskaitant pasiektą rizikos perleidimo laipsnį, įvertinimą;
11.4. banko likvidumo rizikos, įskaitant alternatyvių scenarijų analizių rengimą, rizikos mažinimo priemonių valdymą ir veiksmingus nenumatytų atvejų planus, įvertinimą;
11.6. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 177 straipsnį atlieka bankai, taikantys vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą, rezultatų įvertinimą;
11.7. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atlieka bankai, taikydami vidaus modelį su rinkos rizika susijusiam nuosavų lėšų reikalavimui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečiosios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatas apskaičiuoti, rezultatų įvertinimą;
12. SREP metu Lietuvos bankas atlieka išsamų kredito rizikos vertinimą ir skatina bankus, kurie yra svarbūs dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, masto bei sudėtingumo, plėtoti vidaus kredito rizikos vertinimo pajėgumus ir naudoti vidaus reitingais grindžiamą nuosavų lėšų reikalavimo kredito rizikai padengti apskaičiavimo metodą, jei jų pozicijos yra reikšmingos ir jie turi daug reikšmingų sandorio šalių.
13. Lietuvos bankas, vertindamas likvidumo riziką pagal Aprašo 11.4 papunkčio reikalavimus, atlieka išsamų banko bendro likvidumo rizikos valdymo vertinimą ir skatina rengti patikimas vidaus metodikas. Atlikdamas šį vertinimą, Lietuvos bankas atsižvelgia į banko svarbą finansų rinkose ir galimą Lietuvos banko sprendimų poveikį finansų sistemos stabilumui kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
14. Lietuvos bankas vertina, ar bankas netiesiogiai parėmė pakeitimą vertybiniais popieriais. Jeigu nustatoma, kad bankas šią netiesioginę paramą suteikė daugiau nei vieną kartą, Lietuvos bankas imasi tinkamų priemonių, atsižvelgdamas į padidėjusią tikimybę, kad bankas ateityje rems pakeitimą vertybiniais popieriais ir taip neužtikrins reikšmingo rizikos perleidimo.
15. Pagal Aprašo 4 punktą vertindamas bankus, Lietuvos bankas taip pat nustato, ar vertinimo koregavimų, kurie apskaičiuoti prekybos knygos pozicijoms arba portfeliui, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnyje, pakanka, kad bankas, esant įprastoms rinkos sąlygoms, be reikšmingų nuostolių per trumpą laiko tarpą galėtų parduoti arba apdrausti savo pozicijas.
16. SREP metu Lietuvos bankas atsižvelgia į bankams tenkančią palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos.
17. SREP metu Lietuvos bankas atsižvelgia į bankams tenkančią pernelyg didelio finansinio sverto riziką, kurią parodo pernelyg didelio finansinio sverto rodikliai, įskaitant pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnį apskaičiuotą finansinio sverto koeficientą. Vertindamas banko finansinio sverto koeficientą, taisykles, strategijas, procesus ir įrenginius (sistemas), kuriuos bankas naudoja pernelyg didelio finansinio sverto rizikai valdyti, Lietuvos bankas atsižvelgia į banko verslo modelį.
18. SREP metu Lietuvos bankas atsižvelgia į banko valdymo priemones, banko kultūrą ir vertybes, jo valdymo organų narių gebėjimą eiti savo pareigas. Tuo tikslu Lietuvos bankas vertina banko valdymo organų ir jo komitetų dokumentus, taip pat analizuoja banko valdymo organų vidaus ir išorės vertinimo rezultatus.
IV SKYRIUS
PRIEŽIŪROS ANALIZĖS PROGRAMA
20. Lietuvos bankas kiekvienais metais (iki einamųjų metų pabaigos) patvirtina prižiūrimų bankų priežiūros analizės programą ateinantiems metams, atsižvelgdamas į Aprašo 10 punkte nurodytus SREP aspektus. Priežiūros analizės programoje nurodoma:
20.2. kuriems bankams ketinama taikyti griežtesnę priežiūrą ir kurios iš Aprašo 10.1–10.5 papunkčiuose nurodytų priežiūros priemonių bus taikomos;
21. Priežiūros analizės programa turi apimti šiuos bankus:
21.1. bankus, kurių pagal Aprašo 11.6, 11.7 papunkčius ir 19 punktą atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai arba SREP rezultatai rodo didelę riziką jų nuolatiniam finansiniam patikimumui arba galimus Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatytų kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų pažeidimus;
V skyrius
veiklos riziką ribojančių priemonių taikymas
22. Lietuvos bankas SREP rezultatų pagrindu bankui gali duoti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje arba Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus.
23. Prieš duodamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte arba Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytus privalomus nurodymus, Lietuvos bankas turi įsitikinti, kad nurodymas yra tikslingas ir proporcingas nurodymu siekiamam tikslui.
24. Remdamasis SREP rezultatais, Lietuvos bankas gali bankui taikyti papildomo kapitalo poreikio reikalavimus, kai:
24.1. bankui kyla rizika arba atsiranda rizikos elementų, kurie nepadengiami arba nepakankamai padengiami pagal kapitalo reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei Reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012, 2 skyriuje;
24.2. bankas nesilaiko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 393 straipsnyje nustatytų reikalavimų, banko valdymo priemonės, įskaitant banko organizacinę struktūrą, rizikos, kuri bankui kyla arba gali kilti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir informavimo apie šią riziką procesai ir vidaus kontrolės mechanizmai, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras, atlygio politika ir praktika neužtikrina tinkamo banko veiklos rizikos padengimo banko kapitalu ir mažai tikėtina, kad vien tik taikant kitas administracines priemones per nustatytą laikotarpį būtų tinkamai pagerintos banko taisyklės, procesai, mechanizmai ir strategijos;
24.3. Lietuvos bankas, atlikęs Aprašo 4 punkte nurodytą vertinimą, nustato, kad banko vertinimo koregavimų nepakanka;
24.4. Lietuvos bankas nustato, kad bankui nesilaikant nustatytų reikalavimų taikyti atitinkamus vidaus rizikos vertinimo metodus, kuriems reikalingas išankstinis Lietuvos banko leidimas, skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą rizikai padengti, tikėtina, kad bankas tinkamai neįvertins rizikos ir neturės pakankamai kapitalo rizikai padengti;
24.5. bankas neturi pakankamo lygio vidaus kapitalo, kad užtikrintų praėjusio SREP metu Lietuvos banko rekomenduotų papildomo kapitalo reikalavimų vykdymą;
24.6. banko ICAAP metu apskaičiuota nuosavo kapitalo ekonominė vertė dėl staigaus ir nenumatyto palūkanų normų pokyčio, pagal taikomą vieną iš šešių priežiūrinių sukrėtimo scenarijų, sumažėja daugiau kaip 15 proc. jo I lygio kapitalo, apskaičiuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatas;
24.7. banko grynosios palūkanų pajamos dėl staigaus ir nenumatyto palūkanų normų pokyčio, pagal taikomą vieną iš dviejų priežiūrinių sukrėtimo scenarijų, reikšmingai sumažėja.
25. Aprašo 24 punkte nustatyti papildomi kapitalo reikalavimai nustatomi tik tam, kad būtų padengta rizika, kurią atskiri bankai patiria dėl savo vykdomos veiklos, įskaitant riziką, atspindinčią tam tikrų ekonominių ir rinkos pokyčių poveikį banko rizikos pobūdžiui. Lietuvos bankas vertina bankui kylančią riziką atsižvelgdamas į:
25.1. banko riziką arba tokios rizikos elementus, kurie aiškiai neįtraukti į kapitalo reikalavimus arba nėra aiškiai šalinami taikant kapitalo reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje;
26. Taikant Aprašo 24.1 papunkčio nuostatas laikoma, kad rizika arba rizikos elementai nepadengiami arba nepakankamai padengiami kapitalo reikalavimais, tik tada, jeigu SREP metu nustatyto kapitalo poreikio, kurį Lietuvos bankas laiko pakankamu (įvertinus banko ICAAP), sumos, rūšys ir paskirstymas viršija kapitalo reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje.
27. Vertinant banko riziką atsižvelgiama į Lietuvos banko taikomas nacionalines išimtis, kurios nustatytos Lietuvos banko valdybos 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 03-223 „Dėl Lietuvos banko pasirenkamų taikyti nuostatų dėl nacionalinių išimčių, teisės veikti savo nuožiūra, numatytų 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013, 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotame reglamente (ES)2015/61, 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/62, 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2395, 2017 m. spalio 19 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/171“.
28. Taikant Aprašo 24 punkto nuostatas, papildomo kapitalo reikalavimai rizikai, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, nustatomi kaip skirtumas tarp Lietuvos banko SREP metu apskaičiuoto kapitalo reikalavimų ir reikalavimų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios, ketvirtos ir septintos dalių ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus nuostatas.
29. Taikant Aprašo 24 punkto nuostatas, papildomo kapitalo reikalavimai pernelyg didelio sverto rizikai nustatomi kaip skirtumas tarp Lietuvos banko SREP metu apskaičiuoto kapitalo reikalavimų ir reikalavimų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios ir septintos dalių nuostatas.
30. Papildomo kapitalo reikalavimams užtikrinti bankas turi laikytis šių sąlygų:
30.1. ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai papildomo kapitalo poreikio turi būti užtikrinami 1 lygio banko kapitalu, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 25 straipsnyje;
31. Lietuvos bankas, įvertinęs su atskiru banku susijusias SREP aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad banko papildomo kapitalo poreikiui užtikrinti butų naudojamos didesnės, negu nurodyta Aprašo 30 punkte, 1 lygio kapitalo arba bendro nuosavo 1 lygio kapitalo dalys.
32. Banko kapitalas, kuriuo užtikrinamas Lietuvos banko nustatytas papildomo kapitalo poreikis rizikai, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, negali būti papildomai naudojamas šiems reikalavimams vykdyti:
32.1. kapitalo reikalavimams, nustatytiems Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose;
32.2. jungtinio rezervo reikalavimams vykdyti, kaip nustatyta Kapitalo rezervų sudarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 03-51 „Dėl Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių patvirtinimo“;
33. Banko kapitalas, kuriuo užtikrinamas Lietuvos banko nustatytas papildomo kapitalo poreikis pernelyg didelio sverto rizikai, negali būti papildomai naudojamas šiems reikalavimams vykdyti:
33.1. kapitalo reikalavimui, nustatytam Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte;
33.2. sverto koeficiento rezervo reikalavimui, nustatytam Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje;
VI SKYRIUS
REKOMENDUOJAMAS PAPILDOMAS KAPITALAS
34. Remdamasis SREP ir (arba) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, Lietuvos bankas gali nustatyti bankui rekomenduojamą papildomo kapitalo reikalavimą.
35. Rekomenduojamas papildomo kapitalo reikalavimas yra reikalavimas, viršijantis kapitalo reikalavimus, apskaičiuotus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios, ketvirtos ir septintos dalių ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus, Aprašo 24 punkto ir 32.2 papunkčio nuostatas, kuriuos Lietuvos bankas laiko pakankamais, kad banko veiklos rizika būtų visiškai padengta.
36. Rekomenduojamas papildomo kapitalo reikalavimas nustatomas kiekvienam bankui individualiai ir apima tik tą rizikos mastą, kuris, Lietuvos banko nuomone, turėtų būti papildomai padengtas, atsižvelgus į SREP ir (arba) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.
37. Banko kapitalas, kuriuo užtikrinamas Lietuvos banko nustatytas rekomenduojamo papildomo kapitalo reikalavimas rizikai, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, negali būti papildomai naudojamas šiems reikalavimams vykdyti:
37.1. kapitalo reikalavimams, nustatytiems Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose;
38. Banko kapitalas, kuriuo užtikrinamas Lietuvos banko nustatytas rekomenduojamo papildomo kapitalo poreikis pernelyg didelio sverto rizikai, negali būti papildomai naudojamas Aprašo 33 punkte nurodytiems kapitalo reikalavimams vykdyti.
39. Bankui nevykdant Aprašo 34 punkte nustatyto rekomenduojamo papildomo kapitalo reikalavimo, Lietuvos bankas neatsižvelgia į Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 03-51 „Dėl Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių patvirtinimo“, VII skyriuje nustatytus paskirstymo apribojimus, jeigu bankas vykdo kapitalo reikalavimus, apskaičiuotus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios, ketvirtos ir septintos dalių ir 92 straipsnio 1a dalies, Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus, Aprašo 24 punkto ir 32.2 papunkčio nuostatas.
VII SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS SĄJUNGOS valstybių narių PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS SREP METU
40. Lietuvos bankas bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų priežiūrą vykdančiomis institucijomis (toliau – suinteresuotos priežiūros institucijos) SREP metu, siekiant priimti bendrą sprendimą dėl kiekvieno ES patronuojančiojo banko arba banko, kurį kontroliuoja ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė (toliau – bendras sprendimas):
40.1. dėl ICAAP ir SREP taikymo, siekiant nustatyti finansinės grupės kapitalo pakankamumo reikalavimą konsoliduotai, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį ir rizikos pobūdį, taip pat papildomo kapitalo reikalavimo dydį tiek kiekvienam tos finansinės grupės subjektui, tiek visai finansinei grupei;
40.2. dėl priemonių, skirtų svarbiems klausimams, susijusiems su likvidumo priežiūra, likvidumo rizikos valdymo ir vertinimo pakankamumu bei su poreikiu nustatyti konkrečiai įstaigai specialius likvidumo reikalavimus, spręsti.
41. Bendras sprendimas priimamas laikantis šių nuostatų:
41.1. bendras sprendimas pagal Aprašo 40.1 ir 40.3 papunkčius priimamas per keturis mėnesius, kai priežiūros institucija, atsakinga už ES patronuojančiojo banko ir bankų, kuriuos kontroliuoja ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, jungtinės konsoliduotosios priežiūros vykdymą (toliau – konsoliduotosios priežiūros institucija), pateikia kitoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms finansinės grupės SREP ataskaitą. Priimant bendrą sprendimą atsižvelgiama ir į suinteresuotų priežiūros institucijų atliktus patronuojančiojo banko kontroliuojamųjų bankų (toliau – kontroliuojamasis bankas) SREP ataskaitas;
41.2. bendras sprendimas pagal Aprašo 40.2 papunktį priimamas per keturis mėnesius, kai konsoliduotosios priežiūros institucija pateikia kitoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms finansinės grupės likvidumo rizikos vertinimo ataskaitą;
41.3. nesusitarus priimti bendrą sprendimą, konsoliduotosios priežiūros institucija kitos suinteresuotos priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva gali konsultuotis su EBI. Gautas atsakymas apsvarstomas dalyvaujant visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms;
41.4. suinteresuotoms priežiūros institucijoms priėmus bendrą sprendimą dėl kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimų, konsoliduotosios priežiūros institucija patronuojančiajam bankui pateikia priimtą sprendimą ir jo pagrindimą;
41.5. suinteresuotoms priežiūros institucijoms nepriėmus bendro sprendimo per Aprašo 41.1 ir 41.2 papunkčiuose nurodytus terminus, sprendimą dėl kapitalo pakankamumo reikalavimų ir likvidumo reikalavimų konsoliduotai priima konsoliduotosios priežiūros institucija, deramai apsvarsčiusi ir atsižvelgusi į suinteresuotų priežiūros institucijų atliktų kontroliuojamųjų bankų SREP ataskaitas. Suinteresuotos priežiūros institucijos sprendimus dėl kontroliuojamųjų bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimų priima atskirai, atsižvelgusios į konsoliduotosios priežiūros institucijos nuomonę ir išlygas;
41.6. jeigu baigiantis Aprašo 41.1 ir 41.2 papunkčiuose nurodytiems laikotarpiams kuri nors iš suinteresuotų priežiūros institucijų perduoda klausimą EBI, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, konsoliduotosios priežiūros institucija atideda sprendimo priėmimą konsoliduotai iki tada, kol EBI priims savo sprendimą (per vieną mėnesį), ir priima sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu;
41.7. jeigu susiklosto Aprašo 41.5 papunktyje nurodyta padėtis, konsoliduotosios priežiūros institucija parengia dokumentą, kuriame išdėstomi konsoliduotosios priežiūros institucijos ir visų suinteresuotų priežiūros institucijų priimti sprendimai dėl kontroliuojamųjų bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimų vykdymo su visomis nuomonėmis ir išlygomis, ir pateikia visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms ir patronuojančiajam bankui;
41.8. Aprašo 41.4 papunktyje nurodytas bendras sprendimas arba pagal Aprašo 41.5 ir 41.7 papunkčius priimti sprendimai yra galutiniai ir juos atitinkamoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdo suinteresuota priežiūros institucija;
41.9. Aprašo 41.4 papunktyje nurodytas bendras sprendimas arba pagal Aprašo 41.5 ir 41.7 papunkčius priimti sprendimai atnaujinami kiekvienais metais arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai suinteresuota priežiūros institucija pateikia konsoliduotosios priežiūros institucijai pagrįstą prašymą atnaujinti sprendimą. Sprendimo atnaujinimas gali būti vykdomas ir dvišaliu pagrindu: tarp konsoliduotosios priežiūros institucijos ir prašymą pateikusios priežiūros institucijos.
42. Lietuvos bankas, būdamas konsoliduotosios priežiūros institucija, yra atsakingas už:
42.1. veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis priežiūros institucijomis dėl Aprašo 41 punkte nurodyto bendro sprendimo priėmimo pagal Aprašo 41.1–41.4 papunkčius, o jeigu jo nepavyksta priimti, kaip nurodyta Aprašo 41.5 papunktyje, – už Aprašo 41.7 papunktyje nurodyto dokumento parengimą ir pateikimą;
42.2. patronuojančiojo banko finansinės grupės SREP rezultatų ir likvidumo rizikos vertinimo ataskaitos pateikimą kitoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms;
43. Lietuvos bankas, būdamas suinteresuota priežiūros institucija, yra atsakingas už:
43.1. bendradarbiavimą su konsoliduotosios priežiūros institucija ir kitomis suinteresuotomis priežiūros institucijomis dėl Aprašo 41 punkte nurodyto bendro sprendimo priėmimo pagal Aprašo 41.1–41.4 papunkčius;
43.2. kontroliuojamojo banko (arba jo finansinės grupės) likvidumo rizikos vertinimo ataskaitos, SREP ataskaitos ir sprendimo dėl jos kapitalo pakankamumo parengimą, atsižvelgus į konsoliduotosios priežiūros institucijos patronuojančiojo banko finansinės grupės SREP ataskaitą;
43.3. Aprašo 43.2 papunktyje nurodytų dokumentų perdavimą konsoliduotosios priežiūros institucijai per Aprašo 41.1 ir 41.2 papunkčiuose nurodytus terminus;
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS