LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS VAIKAMS SU NEGALIA, VAIKAMS, KURIE DĖL SAVO SVEIKATOS BŪKLĖS AR RAIDOS SUTRIKIMŲ TURI SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ, IR JŲ ŠEIMOS NARIAMS PLĖTROS VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2019 m. gruodžio 16 d. Nr. A1-773
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano I prioriteto 1.2.2. darbo „Šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų vaikams, neįgaliesiems, jų šeimoms plėtra“ 4 priemonę:
1. T v i r t i n u Paslaugų infrastruktūros vaikams su negalia, vaikams, kurie dėl savo sveikatos būklės ar raidos sutrikimų turi specialiųjų poreikių, ir jų šeimos nariams plėtros veiksmų planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-773
PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS VAIKAMS SU NEGALIA, VAIKAMS, KURIE DĖL SAVO SVEIKATOS BŪKLĖS AR RAIDOS SUTRIKIMŲ TURI SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ, IR JŲ ŠEIMOS NARIAMS PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paslaugų infrastruktūros vaikams su negalia, vaikams, kurie dėl savo sveikatos būklės ar raidos sutrikimų turi specialiųjų poreikių (toliau – vaikai su negalia), ir jų šeimos nariams plėtros veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) nustato paslaugų infrastruktūros vaikams su negalia bei jų šeimos nariams plėtros tikslą, uždavinius, laukiamus rezultatus, vertinimo kriterijus, įgyvendinimą ir finansavimą, pagrindinius reikalavimus projektams.
2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos:
2.1. Šeimos nariai – vaiko su negalia tėvai, broliai, seserys, globėjai (rūpintojai), įvaikintojai, atstovai pagal įstatymą.
2.2. Kitos Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialines paslaugas, ugdymą, sveikatos priežiūrą ir vaiko teisių apsaugą, apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
ESAMA SITUACIJA
3. Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamentas) duomenimis, 2018 metais Lietuvoje buvo 1 321 700 namų ūkių, iš jų 6,9 proc. – su vienu vaiku, 6,1 proc. – su dviem vaikais, 1,8 proc. – su trim ir daugiau vaikų. Namų ūkių, kuriuose vienas suaugęs asmuo yra su vienu ar daugiau vaikų, – 7,1 proc.
4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) duomenimis, 2018 metais Lietuvoje buvo 14 992 vaikai, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, iš jų sunkus neįgalumo lygis nustatytas 2 720 vaikų, vidutinis neįgalumo lygis – 7 649 vaikams, lengvas neįgalumo lygis – 4 652 vaikams. Dažniausiai neįgalumo lygis nustatomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų.
5. Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais 100 tūkstančių vaikų teko 52 vaikai (iš viso 524), kuriems diagnozuotas piktybinis navikas, ir 1 453 vaikai (iš viso 7 259 vaikai), kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai. Pirmą kartą piktybinis navikas 2018 metais diagnozuotas 52 vaikams, iš jų neįgalumo lygis nustatytas 14 vaikų, psichikos ir emocijų sutrikimai pirmą kartą diagnozuoti 582 vaikams, neįgalumo lygis dėl psichikos ir emocijų sutrikimų pirmą kartą nustatytas 448 vaikams.
6. Šeimos, auginančios vaikus su negalia, susiduria su kompleksinėmis, sudėtingomis problemomis ir su psichinės sveikatos iššūkiais, kurie didina ir valstybei tenkančią naštą, susijusią su didėjančiu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu, prarastu (sumažėjusiu) piliečių produktyvumu (darbingumu) ir padidėjusia skurdo rizika:
6.1. mažėja į(si)darbinimo / dalyvavimo darbo rinkoje galimybės – šeimos nariai dažnai turi atsisakyti užimtumo darbo rinkoje arba jį apriboti, kad galėtų rūpintis vaikais su negalia, ypač tais atvejais, kai vaikui su negalia būtina nuolatinė priežiūra arba slauga;
6.2. didėja skurdo rizika – dėl sumažėjusių darbo galimybių, taip pat dėl didesnių šeimos išlaidų, susijusių su vaiko su negalia poreikių tenkinimu (vaistai, speciali įranga ir kt.), šeimoms yra didesnė rizika patirti skurdą;
6.3. daugėja psichinės sveikatos rizikos veiksnių – pavyzdžiui, sudėtingi jausmai, beviltiškumo jausmas, depresija ir kt. Organizacijų ir (ar) įstaigų, dirbančių su vaikais su negalia ir jų šeimų nariais, specialistai nurodo, kad viena iš būdingiausių problemų šeimoje, kurioje auga vaikas su negalia, yra sudėtingi jausmai, kurie dažnai perauga į rimtas psichinės sveikatos problemas, pavyzdžiui, depresiją. Specialistai nurodo, kad tėvai, sužinoję apie vaiko negalią, ilgai gedi ir tai gali užtrukti net iki kelerių metų, o jei tėvai laiku negauna reikalingo palaikymo ir pagalbos, sudėtinga būsena gali peraugti ir į depresiją;
6.4. prastėja santykiai šeimoje, didėja skyrybų tikimybė – šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, būdinga problema – suprastėję santykiai tarp sutuoktinių (partnerių), tarp tėvų ir kitų vaikų šeimoje, nes didžiausias dėmesys būna skiriamas vaikui su negalia ir jo poreikių tenkinimui. Taip pat kadangi tėvams sudėtinga susitaikyti su vaiko negalia, didėja konfliktų bei nesutarimų rizika, o tai neretai pasibaigia ir skyrybomis;
6.5. socialinė atskirtis – šeimos, auginančios vaiką su negalia, dažnai jaučiasi sutrikusios, vienišos, dėl nuolatinės ar didesnės vaiko su negalia priežiūros poreikio, taip pat dėl stigmatizacijos ir panašių problemų prastėja šeimų socialiniai ryšiai, didėja socialinė atskirtis;
6.6. ignoruojami kitų šeimos vaikų poreikiai – specialistai pastebi, kad šeimoje didžiausias dėmesys skiriamas vaikui su negalia, jo priežiūrai, gydymui, o kiti šeimos vaikai dažnai stokoja dėmesio. Dėl šios priežasties didėja jų emocinis apleistumas, atsiranda vaikų elgesio problemų; vaikai ne visada žino, kaip tinkamai elgtis ar reaguoti į brolį ar seserį su negalia. Vaikai jaučiasi atstumti ar gaunantys mažiau dėmesio nei jų brolis ar sesė, turintys negalią;
6.7. trūksta žinių ir kompetencijų auginant ir ugdant vaiką su negalia. Daugėjant autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bei vaikų, kuriems diagnozuoti kiti panašaus pobūdžio sutrikimai, specialistai pabrėžia, kad tėvams trūksta žinių ir kompetencijų palaikant socialinius ryšius su vaiku su negalia ir prisidedant prie vaiko su negalia ugdymo namuose, atsižvelgiant į konkrečius poreikius, ligą, sutrikimą ar negalią.
Taip pat tyrimai rodo, kad kuo anksčiau identifikuojama problema ir kuo anksčiau vaikams su negalia bei jų šeimos nariams suteikiama jų individualius poreikius atitinkanti kokybiška pagalba ir paslaugos, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas su negalia turės galimybę integruotis į visuomenę ir atskleisti savo turimą potencialą, o jo šeimos nariai išmoks geriau atpažinti ir tenkinti vaiko su negalia poreikius nuo ankstyvo jo amžiaus visą gyvenimą. Infrastruktūra, kuri yra saugi vaikams su negalia ir jų šeimos nariams, atitinka jų poreikius ir sudaro galimybę teikti aukštos kokybės paslaugas, yra vienas iš svarbiausių efektyvios pagalbos vaikams su negalia ir jų šeimos nariams elementų.
7. Ministerija, siekdama, kad būtų sukurta kompleksiškai teikiamų paslaugų sistema, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimos nariams gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, įgyvendina Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“.
8. Siekdama plėtoti kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai, gerinti šių paslaugų prieinamumą ir kokybę, Ministerija įgyvendina Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. 2018 m. su visomis Lietuvos savivaldybėmis pasirašytos šio plano priemonių finansavimo Europos Sąjungos fondų lėšomis sutartys. Kompleksines paslaugas gavo 30 016 asmenų.
9. Apibendrinus turimą informaciją ir informaciją apie įgyvendinamus projektus, galima teigti, kad Lietuvoje kompleksiškai teikiamų paslaugų sistema vaikams su negalia ir jų šeimoms nepakankamai išplėtota, o teikiamų paslaugų prieinamumas labai ribotas. Įvairių kokybiškų paslaugų vaikams su negalia ir jų šeimos nariams trūkumas jaučiamas ir didžiuosiuose, ir mažesniuose miestuose, ir kaimo vietovėse, reikalingų specialistų ar paslaugų tenka laukti ilgesnį laiką, todėl kyla grėsmė vaiko su negalia raidai ir mažėja vaiko su negalia lavinimo, ugdymo rezultatų sėkmės tikimybė. Nepakankamai išplėtotos paslaugos (pvz., emocinio palaikymo, psichoterapijos, savigalbos grupių, integracijos į darbo rinką ar šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo bei kitos paslaugos ir pagalba) vaikų su negalia šeimos nariams. Taip pat trūksta paslaugų vaiko su negalia broliams ir seserims, kurie dažniausiai net nėra identifikuojami kaip pagalbos ir paslaugų reikalaujanti tikslinė grupė.
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10. Veiksmų plano tikslas – gerinti kompleksiškai ir individualizuotai teikiamų paslaugų vaikams su negalia ir jų šeimos nariams prieinamumą, plėtojant šių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėje, taip sudarant sąlygas vaikams su negalia ir jų šeimos nariams gauti įvairiapusę socialinę, švietimo, sveikatos priežiūros pagalbą bei paslaugas.
11. Veiksmų plano uždaviniai:
11.1. kurti naujus arba plėsti esamus paslaugų centrus, kuriuose būtų kompleksiškai pagal poreikį teikiamos paslaugos, kurių šiuo metu trūksta arba kurios ribotai prieinamos vaikams su negalia ir jų šeimos nariams:
11.1.1. bendrosios (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas; maitinimo organizavimas, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos) ir specialiosios (intensyvi krizių įveikimo pagalba, socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas, psichosocialinė pagalba, dienos socialinė globa, trumpalaikė socialinė globa, laikinas atokvėpis ir kt.) socialinės paslaugos;
11.1.3. kineziterapijos, ergoterapijos, žaidimų terapijos, dailės terapijos, logopedo, psichologo, reabilitologo, specialiojo pedagogo, judesio korekcijos vaikams su negalia paslaugos;
11.1.4. specializuotos pagalbos šeimos nariams paslaugos: psichologinės konsultacijos, individualios socialinės konsultacijos, individuali ar grupinė terapija, mokymai, susiję su raidos sutrikimais, tėvystės įgūdžių formavimo grupės ir kitos paslaugos;
11.2. užtikrinti, kad finansuojamų infrastruktūros objektų aplinka būtų saugi paslaugų gavėjams, pritaikyta skirtingų rūšių paslaugoms teikti, orientuota į holistinį individualizuotų paslaugų vaikams su negalia ir jų šeimos nariams teikimą:
11.2.1. paslaugų centrai turi būti steigiami kiekviename iš šių šalies regionų (ne daugiau nei 2 viename regione):
11.2.2. paslaugų centrų infrastruktūra turi būti pritaikyta vaikams su negalia, atitikti nustatytus sveikatos saugos ir kitų teisės aktų reikalavimus, kuriais vadovaujantis turi būti įrengtos tinkamos patalpos visoms numatomoms paslaugoms teikti;
11.2.3. paslaugų centrai turi būti pasirengę teikti paslaugas ne tik tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra pastatyti, gyventojams, bet ir iš kitų savivaldybių atvykstančioms šeimoms, auginančioms vaikus su negalia;
11.2.4. turi būti numatytas aiškus planuojamų teikti ar teikiamų paslaugų sąrašas, privaloma turėti pakankamą skaičių tinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų numatomoms paslaugoms teikti arba aiškų planą, kaip tokie specialistai bus pritraukti, taip pat turi būti suplanuotas paslaugų centrų teikiamų paslaugų finansavimo šaltinis.
IV SKYRIUS
PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI PROJEKTAMS IR PAREIŠKĖJAMS, PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
12. Veiksmų planas įgyvendinamas projektų konkurso būdu, finansuojant Veiksmų plane numatytam tikslui ir uždaviniams pasiekti būtinas viešųjų juridinių asmenų projektų, kuriais numatoma plėtoti kompleksiškai teikiamų (ne mažiau kaip 3 iš Veiksmų plano 11.1.1–11.1.4 papunkčiuose numatytų paslaugų grupių) paslaugų infrastruktūrą, siekiant vienu metu teikti paslaugas ne mažiau kaip 30 vaikų su negalia ir jų šeimos narių, išlaidas.
14. Pareiškėjas turi būti viešasis juridinis asmuo ir turėti ne mažesnę nei 3 metų socialinių paslaugų ir kitos pagalbos vaikams ir neįgaliesiems teikimo patirtį, jo veiklos nuostatuose turi būti numatytos veiklos sritys, susijusios su planuojamų paslaugų teikimu.
15. Įgyvendinant projektus, tinkamomis finansuoti bus laikomos išlaidos, skirtos:
16. Veiksmų plano lėšomis nefinansuojami projektai:
16.3. skirti tik įrangai ir (ar) baldams įsigyti (nevykdant statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų);
17. Atrenkant projektus, prioritetas teikiamas projektams:
17.1. kuriais numatoma paslaugas teikti vaikams, sergantiems psichikos ligomis ir turintiems psichikos sutrikimų, bei vaikams, turintiems elgesio, emocijų ir / ar raidos sutrikimų;
V SKYRIUS
LAUKIAMI REZULTATAI
18. Laukiami Veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai:
18.2. sudarytos sąlygos šeimoms pačioms spręsti problemas, įveikti iššūkius ar krizes, kilusius auginant vaiką su negalia;
VI SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
19. Veiksmų plano įgyvendinimas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus:
19.2. tikslinės grupės asmenų (vaikų su negalia ir jų šeimos narių), gavusių paslaugas per 12 mėnesių nuo modernizuotų ar naujai įkurtų įstaigų veiklos pradžios, skaičius – 840, iš jų vaikų su negalia – 280, šeimos narių – 560 (planuojama, kad vidutinis paslaugų gavėjų (vaikų su negalia ir jų šeim narių) skaičius vienoje įstaigoje – 70).
VII SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO FINANSAVIMAS
20. Pagal Veiksmų planą finansuojami projektai planuojami, vertinami, atrenkami ir įgyvendinami Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
21. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir tinkamoms finansuoti išlaidoms, paraiškų teikimo tvarka ir kitos sąlygos nustatomi 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.1.1-CPVA-K-429 „Paslaugų centrai vaikams“ projektų finansavimo sąlygų apraše, tvirtinamame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro.