LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL LIETUVAI REIKŠMINGO KULTŪROS PAVELDO, ESANČIO UŽSIENYJE, APSAUGOS POLITIKOS
2023 m. gegužės 26 d. Nr. S-3(6.2.-255)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) siekdama įvertinti kaip vykdoma Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje politika bei atsižvelgdama į institucijų, kurios atsakingos už Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje, keliamus aktualius klausimus, įvertino Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio užsienyje, atpažinimo principus ir kriterijus, patvirtintus kultūros ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-719 „Dėl Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio užsienyje, atpažinimo principų ir kriterijų patvirtinimo“. Paveldo komisija taip pat atliko šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizę, apžvelgė atsakingų institucijų veiklą bei išskyrė šias problemines sritis:
1. Dėl teisės aktų sistemos ir institucijų veiklos.
Paveldo komisija, 2000 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 76 „Dėl Lietuvos kultūros paveldo ir jo vertybių užsienyje“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų įsteigta Valstybės įgaliotinio kultūros paveldui užsienyje institucija, kuri rūpintųsi Lietuvos paveldo ir jo vertybių užsienyje reikalais, jų integravimu į Lietuvos kultūrą ir mokslą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1354 patvirtino „Lietuvos kultūros vertybių, esančių užsienyje, paieškos ir integravimo į Lietuvos visuomeninį gyvenimą koncepciją“ (toliau – Koncepcija). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568 patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planas, kurio 37 p. numatyta organizuoti Lietuvos kultūrai svarbaus paveldo užsienyje tyrimą, paiešką ir išsaugojimą ir prisidėti prie šių darbų. Šią funkciją paskirta vykdyti Paveldo komisijai, Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui.
2005 m. spalio 7 d. Paveldo komisija priėmė sprendimą Nr. S-7-(115) „Dėl Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo principų ir kriterijų“, kuriame prašė Kultūros bei Užsienio reikalų ministerijų apsvarstyti ir patvirtinti Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atpažinimo principus ir kriterijus. Kultūros, Užsienio reikalų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms buvo siūloma organizuoti Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje inventorinio sąrašo ir Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje globos registro rengimą. 2005 m. gruodžio 20 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-719 buvo patvirtinti „Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio užsienyje, atpažinimo principai ir kriterijai“.
2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. ĮV-205 „Dėl Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, sąvado nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, sąvado nuostatai“. Šio sąvado (informacinės sistemos) valdytoju paskirta Kultūros ministerija, o sąvado tvarkytoju – Kultūros paveldo departamentas. Kultūros ministras 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-344 patvirtino Kultūros paveldo departamento nuostatus, numatydamas Kultūros paveldo departamentui organizuoti ir finansuoti Lietuvai reikšmingų kultūros objektų, esančių užsienyje, paiešką ir grąžinimą, istorinės apžvalgos rengimą, kaupti ir sisteminti informaciją apie juos, organizuoti ir finansuoti leidinių apie Lietuvai reikšmingus kultūros objektus užsienyje leidimą. Tačiau vėlesnėse Kultūros paveldo departamento nuostatų redakcijose ši funkcija buvo panaikinta ir ji buvo vykdoma Kultūros ministerijos. Nėra aišku, kokia apimtimi Kultūros ministerija atlieka šią funkciją nes tokia tarpinstitucinė funkcija turėtų būti suderinta (galbūt tarpinstituciniu veiklos planu).
Kultūros ministro 2006 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ĮV-200 patvirtinta Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, integravimo į Lietuvos visuomeninį gyvenimą programa, kuri galiojo iki 2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 784 „Dėl Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, pažinimo, sklaidos ir globos programos patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, pažinimo, sklaidos ir globos programos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonės. Šiuo įsakymu atsakingu vykdytoju už kultūros paveldo, esančio užsienyje, apskaitą buvo paskirtas Kultūros paveldo departamentas. Ši programa ir įgyvendinimo priemonės buvo panaikintos ir įsigaliojo nauja kultūros ministro 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. ĮV-262 patvirtinta Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, pažinimo, sklaidos ir globos programa. Šios programos tikslas – užtikrinti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, pažinimą ir sklaidą, Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio užsienyje, globą. Kultūros ministerija įsipareigojo koordinuoti šios programos įgyvendinimą. Pagal programą buvo siekiama, kad:
· kiekvienais metais būtų surasta informacija apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje (vertinama pagal naujai išaiškintų objektų skaičių ir (ar) objektų, apie kuriuos surasta papildoma informacija, dalį lyginant su visų išaiškintų objektų skaičiumi) ir parengti bei išleisti informaciniai leidiniai apie šį paveldą (vertinama pagal leidinių skaičių);
· bus siekiama interneto svetainės ir leidinių užsienio kalba pagalba skleisti informaciją apie Lietuvai reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą užsienio valstybių visuomenei;
· kiekvienais metais bus paženklinti ir (ar) sutvarkomi Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio užsienyje, objektai (vertinama pagal objektų skaičių)“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ 2021 m. rugsėjo 29 d. patvirtintas naujas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, tačiau naujas jo įgyvendinimo priemonių planas nėra parengtas. Vadovaujantis Teisės aktų registro informacija, senasis, 2003 m. gruodžio 9 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planas vis dar galioja ir juo, kaip minėta aukščiau, numatyta organizuoti Lietuvos kultūrai svarbaus paveldo užsienyje tyrimą, paiešką ir išsaugojimą ir prisidėti prie šių darbų Paveldo komisijai, Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui.
Paveldo komisija 2021 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. N-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ projekto“ siūlė Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyti veiksmą vykdyti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, paiešką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatė kitą veiksmą – spartinti užsienyje esančio Lietuvos ir tarptautinei visuomenei reikšmingo kultūros ir tautinio paveldo, taip pat ir išvežto okupacijos metu, identifikaciją, jį sisteminti, skaitmenizuoti, kartu su kitomis institucijomis nustatyti prioritetinius paveldo išsaugojimo projektus ir, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis ir organizacijomis siekti jo apsaugos ir grąžinimo. Tačiau praktikoje matome, kad šio veiksmo nepakanka tinkamai užtikrinti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, paiešką.
2. Dėl informacinių sistemų, kurios skirtos Lietuvai reikšmingam kultūros paveldui užsienyje.
2016 m. Kultūros ministerijos svetainėje buvo sukurtas puslapis, skirtas Lietuvai reikšmingam kultūros paveldui užsienyje „Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, sąvado informacinė sistema“. Puslapyje buvo viešinama duomenų bazė su minimaliu skaičiumi duomenų. 2018 m. Kultūros ministerijos duomenų bazė nustojo funkcionuoti.
Paveldo komisija vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568 patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano 37 priemonę, 2016 m. sukūrė internetinę duomenų bazę U-PAVELDAS. Duomenų bazėje registruojami ir skleidžiami duomenys apie Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo, kilnojamojo ir nematerialaus paveldo užsienyje objektus. Nors atpažinimo kriterijai buvo patvirtinti tik nekilnojamosioms kultūros vertybėms, Paveldo komisija duomenų bazėje nusprendė viešinti ir gautus duomenis apie kilnojamąsias vertybes bei nematerialiąsias vertybes (paminklus, atminties lenteles, vietovardžius asmenybėms ar reikšmingoms lietuvių organizacijoms atminti ir pan.). Kriterijų trūkumas kilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinti buvo kompensuotas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme įvardintomis sąvokomis. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2022 m. ši veikla buvo vykdoma savanoriškai. 2022 m. buvo atlikta šios duomenų bazės analizė, organizuotas duomenų bazės atnaujinimas ir šiems darbams skyrėme lėšų iš vidinių įstaigos resursų. Tačiau ši veikla yra tęstinė ir reikalauja pastovaus dėmesio, todėl norint vykdyti sistemiškai, nuosekliai ir intensyviai šią funkciją, būtinas tikslinis finansavimas.
Informacija apie U-PAVELDO duomenų bazės objektų kaupimą bei sklaidą 2021 m. buvo įtraukta į Užsienio reikalų ministro 2022 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-263 patvirtintą Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. veiksmų planą, numatyti veiksmai dėl tolimesnių U-PAVELDO duomenų bazės objektų kaupimo ir sklaidos. Šios gairės ir veiksmų planas yra viena iš užsienio politikos formavimo krypčių Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje kontekste. Šiame plane numatytos U-PAVELDO veiklos pilna apimtimi gali būti įgyvendintos tik tuo atveju, jei tam bus skirtos lėšos ir veikla nuosekliai ir sistemiškai vykdoma.
3. Dėl Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio užsienyje, atpažinimo principų ir kriterijų aprašo keitimo.
2022 m. Kultūros ministerija kreipėsi į Paveldo komisijai prašydama įvertinti informaciją, peržiūrėti kriterijus ir prireikus juos atnaujinti arba papildyti. Paveldo komisija organizavo tarpinstitucinį pasitarimą, kuriame dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento bei visuomenės atstovai. Pasitarime buvo prašoma įvardinti kylančias problemas taikant šiuos kriterijus. Institucijos nepateikė ar negalėjo pateikti pastabų dėl kriterijų keitimo, nes ši veikla nebuvo vykdoma arba buvo vykdoma tik periodiškai. Taip pat akivaizdu, kad nesant suderintam šios veiklos tarpinstituciam planui, ši veikla vyksta nenuosekliai, vangiai ir neaišku, kokia institucija už kokias veiklas yra atsakinga bei kas yra planuojama ateityje.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Paveldo komisija mano, kad kriterijų atnaujinimo klausimas šiame etape nėra tikslingas, kadangi esama neišspręstų ir įsisenėjusių problemų, t. y. nėra aiškios Lietuvos reikšmingo paveldo užsienyje globos ir išsaugojimo strategijos, institucinės sistemos, atsakomybių pasiskirstymo ir kt. Todėl siūloma iš esmės iš naujo kelti Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje klausimą, pradedant nuo valstybės strategijos šiuo klausimu nustatymo, pabrėžiant šio paveldo reikšmę rengiamame Kultūros politikos pagrindų įstatyme ir keičiamuose Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymuose.
Paveldo komisija, siekdama tinkamo Lietuvos kultūrai svarbaus paveldo užsienyje tyrimo, apskaitos, paieškos ir išsaugojimo organizavimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais n u s p r e n d ž i a siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
2. įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti nuostatą, kad užsienyje esantis kultūros paveldas atliepia šių dienų iššūkį išlaikyti lietuviškąjį identitetą globalėjančiame pasaulyje, o lietuvių kultūros sklaida užsienyje yra neatsiejama nuo paveldo;
3. numatyti Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje paieškos ir grąžinimo, informacijos apie objektus rengimo ir kaupimo, jų sisteminimo ir viešinimo vykdytojus;
5. nustatyti Lietuvai ypatingą reikšmę turinčius paveldo objektus užsienyje ir pritraukti resursus jų išlaikymui lietuvių rankose, tvarkymui ir perdavimui ateities kartoms;
7. spręsti dėl nuolatos veikiančios ir pildomos duomenų bazės, kurioje kaupiama informacija apie Lietuvai ir lietuvių bendruomenėms gyvenančioms užsienyje svarbų kultūros paveldą kūrimą arba esamos U-PAVELDO duomenų bazės plėtojimą;