LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2002 M. RUGSĖJO 23 D. ĮSAKYMO NR. 486/359 „DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS, ŪKINIAMS GYVŪNAMS IR MIŠKUI APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. rugpjūčio 21 d. Nr. D1-603/3D-652

Vilnius

 

 

P a k e i č i a m e Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“:

1. Pakeičiame 3 punktą ir jį išdėstome taip:

„3. Žalą atlyginant valstybės vardu, vadovaujamasi 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL 2013 L 352, p. 9), 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1), 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/2014 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žuvininkystės sektoriui, Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus ir kaimo vietovėse gairių 2014–2020 m. (2014/C 204/01) nuostatomis .“.

2. Pakeičiame 4 punktą ir jį išdėstome taip:

„4. Žalą valstybės vardu atlyginanti institucija, prieš atlygindama medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklių patvirtinimo“, patikrina, ar bendra per atitinkamus mokestinius ir dvejus ankstesnius mokestinius metus žemės savininkui, naudotojui ar valdytojui suteikta de minimis pagalba, į kurią įskaitomos ir išmokos už žalą pagal šią metodiką, išskyrus išmokas už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą (jei buvo taikytos prevencinės apsaugos priemonės) ir išmokas už stumbrų padarytą žalą, neviršys 3 punkte minimuose Reglamentuose nustatyto maksimalaus leistino de minimis pagalbos dydžio. Jeigu, išmokėjus kompensacinę išmoką, būtų viršytas maksimalus leistinas de minimis pagalbos dydis, apskaičiuota išmoka sumažinama tiek, kad nebūtų pažeistas nurodytasis reglamentas. Informacija apie suteiktą de minimis pagalbą žemės savininkui, naudotojui ar valdytojui, vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatais ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis, teikiama Suteiktos valstybės pagalbos registrui ir išmoką gavusiam žemės savininkui, naudotojui ar valdytojui. Žalą atlyginanti institucija informuoja išmoką gavusį žemės, miško ar vandens telkinio savininką, naudotoją ar valdytoją apie jam skirtą de minimis pagalbos dydį, kartu nurodydama Reglamentą.

Žalą valstybės vardu atlyginanti institucija, kompensuodama pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą vykdančioms įmonėms už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą (jei buvo taikytos prevencinės apsaugos priemonės) ir už stumbrų padarytą žalą, vadovaujasi Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus ir kaimo vietovėse gairių 2014–2020 m. (2014/C 204/01) nuostatomis. Tuo atveju, kai valstybės pagalba teikiama už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, iš pagalbos gavėjų reikalaujama, kad būtų taikytos pagrįstos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, įvairios apsauginės tvoros, sarginiai šunys ūkiniams gyvūnams apsaugoti.

Skaičiuojant išmokas, reikia įvertinti, ar žalą padarė vilkai ir/ar stumbrai (nustatyti tiesioginį patirtos žalos priežastinį ryšį dėl vilkų ir/ar stumbrų elgesio).

Tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti laikomos su žala susijusios išlaidos, kurios yra tiesioginė žalą padariusio įvykio pasekmė. Žalos kompensavimas gali apimti:

1. 100 procentų tiesioginių išlaidų, susijusių su sunaikintų gyvūnų arba augalų rinkos verte;

2. 80 procentų netiesioginių išlaidų, susijusių su sužeistų gyvūnų gydymu“.

3. Pakeičiame 15 punktą ir jį išdėstome taip:

Jeigu ūkinio gyvūno (gyvuoju svoriu) praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina (supirkimo) kaina neskelbiama šios metodikos 14 punkte nurodytoje interneto svetainėje, vadovaujamasi normatyvinėmis kainomis.

Padaryta žala sunaikinus ūkinius gyvūnus pagal šiame punkte nurodytas sąlygas apskaičiuojama pagal formulę:

N=SUM (j) [(gj x kj)], Eur

N – nuostoliai, patirti sunaikinus ūkinius gyvūnus, Eur;

SUM – suma;

j – ūkinio gyvūno rūšis (aibė);

gj – ūkinių gyvūnų skaičius pagal j rūšį, vnt.;

kj – ūkinio gyvūno pagal j rūšį ir amžiaus grupę normatyvinė kaina, o, jei ūkinio gyvūno pagal amžiaus grupę normatyvinė kaina nurodyta per intervalą, tuomet taikoma minimali normatyvinė kaina (Eur už vnt.) (be PVM), padauginta iš koeficiento 1,5, tačiau neviršijant tos pačios amžiaus grupės ūkiniam gyvūnui taikomos maksimalios normatyvinės kainos.

Padaryta žala sunaikinus veislinius ūkinius gyvūnus apskaičiuojama ir atlyginama pagal veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo dokumentuose nurodytą kainą.

 

 

 

Susisiekimo ministras,

pavaduojantis aplinkos ministrą                                                                          Rimantas Sinkevičius

 

 

 

Žemės ūkio ministrė                                                                                            Virginija Baltraitienė