Pagegiu

 

Pagėgių savivaldybėS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL pasiūlymų DĖL PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS DRAUSTINIŲ STEIGIMO, jŲ RIBŲ KEITIMO, GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ PASKELBIMO PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS SAUGOMAIS NAGRINĖJIMO TVARKOS APRAŠo PATVIRTINIMO

 

2021 m. birželio 30 d. Nr. T-134

Pagėgiai

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-491 „Dėl Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo ir pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos sudarymo patvirtinimo“, 15 punktu, Pagėgių savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Pasiūlymų dėl Pagėgių savivaldybės draustinių steigimo, jų ribų keitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo Pagėgių savivaldybės saugomais nagrinėjimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Sprendimą paskelbti Teisės aktų registre ir Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, 91230 Klaipėda) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotiems asmenims dienos.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                      Vaidas Bendaravičius

 


 

PATVIRTINTA

Pagėgių savivaldybės tarybos

2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-134

 

pasiūlymų DĖL PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS DRAUSTINIŲ STEIGIMO, jŲ RIBŲ KEITIMO, GAMTOS PAVELDO OBJEKTų PASKELBIMO PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS SAUGOMAIS NAGRINĖJIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1.  Pasiūlymų dėl Pagėgių savivaldybės draustinių steigimo, jų ribų keitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo Pagėgių savivaldybės (toliau – Savivaldybės) saugomais nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato pasiūlymų dėl Savivaldybės draustinių steigimo, jų ribų keitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo reikalavimus, draustinių ir gamtos paveldo objektų registravimo ir apskaitos tvarką.

2.  Teikiant pasiūlymus dėl Savivaldybės draustinių steigimo, jų ribų keitimo ir gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais, vadovaujamasi Saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. D1-736 „Dėl Saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijų patvirtinimo“ (toliau – Steigimo kriterijai).

3.  Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

4.  Savivaldybės draustiniai (toliau – draustiniai) steigiami Savivaldybės teritorijoje, kuri Savivaldybės arba regiono mastu turi gamtosauginę, kultūrinę, mokslinę, pažintinę arba visuomeninę vertę, svarbi kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui, pažintinio turizmo plėtrai ir kuriai išsaugoti būtina nustatyti specialų apsaugos režimą.

5.  Savivaldybės gamtos paveldo objektais (toliau – objektai) skelbiami pavieniai arba tankias grupes sudarantys kraštovaizdžio objektai, kurie Savivaldybės teritorijoje turi išskirtinę ekologinę, mokslinę, kultūrinę ar estetinę vertę, yra svarbūs vietos bendruomenės interesų tenkinimui, pažintinio turizmo plėtrai ir kuriems išsaugoti būtinas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

6.  Draustiniai gali būti steigiami teritorijose, kuriose neįsteigta kitų saugomų teritorijų (valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir kitų, išskyrus ekologinės apsaugos zonas). Objektais gali būti skelbiami tik tie objektai, kurie nepaskelbti valstybės saugomais gamtos paveldo objektais.

7.  Draustiniai steigiami ir objektai skelbiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 766, Gamtos paveldo objektų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-214, Kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. ĮV-553, kitais teisės aktais ir šiuo Tvarkos aprašu.

8.  Draustinių ir objektų klasifikacija, apsaugos režimas nustatomi ir veikla juose reglamentuojama pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir kitus teisės aktus.

9.  Draustinių steigimo ir objektų skelbimo iniciatoriais (toliau – iniciatorius) gali būti Savivaldybės administracija, Savivaldybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys. Pasiūlymai dėl draustinių steigimo ir objektų skelbimo turi atitikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, visuomenės poreikius ir būti pagrįsti mokslinių tyrimų išvadomis.

10.  Draustinių steigimo ir objektų skelbimo organizatorius (toliau – organizatorius) yra Savivaldybės administracija arba kitas Savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotas juridinis asmuo.

 

II SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS DRAUSTINIŲ STEIGIMO PROCESAS

 

11. Draustinių steigimo procesą sudaro šie etapai:

11.1. Iniciatorius (jeigu draustinio steigimą inicijuoja ne Savivaldybės administracija) Savivaldybės administracijos direktoriui teikia prašymą įsteigti draustinį. Prie prašymo turi būti pridėtas numatomo steigti draustinio teritorijos ir joje esančių vertybių aprašymas ir preliminarus siūlomų ribų planas.

11.2. Jeigu Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus, parengia išvadą, kad įsteigti draustinį netikslinga, jis turi pateikti argumentuotą paaiškinimą ir per 30 darbo dienų nuo prašymo įsteigti draustinį gavimo informuoti iniciatorių apie atsisakymą steigti draustinį.

11.3. Jeigu Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus, parengia išvadą, kad tikslinga įsteigti draustinį (taip pat kai draustinio steigimą inicijuoja Savivaldybės administracija), jis informuoja Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba), kultūrinio draustinio steigimo atveju – Kultūros ministeriją (toliau – Ministerija), o kompleksinio draustinio steigimo atveju – Tarnybą ir Ministeriją apie planuojamą steigti Savivaldybės draustinį, pateikia draustinio teritorijos ir joje esančių vertybių aprašymą ir preliminarų siūlomų ribų planą, prašydamas nustatyti, ar šios teritorijos gamtosauginė, kultūrinė, mokslinė, pažintinė arba visuomeninė vertė pakankama draustiniui įsteigti. Jeigu pateiktos medžiagos nepakanka numatomo steigti draustinio vertei nustatyti, Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas Tarnybos arba Ministerijos rašytiniu prašymu turi pateikti papildomą medžiagą. Jeigu Tarnyba ar (ir) Ministerija per nurodytą terminą nepateikia išvados dėl draustinio steigimo tikslingumo, laikoma, kad jos Savivaldybės draustinio steigimui neprieštarauja. Paaiškėjus, kad teritorijoje dėl jos svarbos gali būti steigiamas valstybinis draustinis, Savivaldybės administracija turimą medžiagą apie šią teritoriją perduoda Tarnybai arba Ministerijai, kurios pradeda valstybinio draustinio steigimo procedūrą.

11.4. Gavęs Tarnybos ar (ir) Ministerijos rekomendacinę išvadą, Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas parengia išvadą dėl draustinio steigimo galimybių ir per 30 darbo dienų nuo rekomendacinės išvados gavimo apie tai informuoja iniciatorių.

11.5. Gavus teigiamą išvadą ir atlikus Tvarkos aprašo 11.3 ir 11.4 punktuose nurodytus veiksmus, Savivaldybės tarybos sprendimu skiriamas organizatorius, kuris tęsia draustinio steigimo procesą ir atlieka šiuos darbus:

11.5.1. rengia dokumentaciją, pagrindžiančią teritorijos gamtinę ir kultūrinę vertę (steigiamo draustinio vertė turi būti pagrįsta tyrimų, stebėjimų ar archyvinės medžiagos analizės išvadomis);

11.5.2. atlieka teritorijų planavimo organizatoriaus funkcijas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Kultūrinių draustinių steigimo atveju teritorijų planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322. Draustinio ribos nustatomos rengiamame draustinio ribų plane skaitmeniniu formatu valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. Skaitmeninės ribos turi atitikti 1:10000 (urbanizuotoje teritorijoje – 1:5000) mastelio tikslumo reikalavimus, t.y. būti įskaitmenintos naudojant tikslų 1:10000/1:5000 mastelio kartografinį pagrindą. Skaitmeninės ribos turi būti rengiamos skaitmeniniu formatu, tinkančiu atviram duomenų apsikeitimui (shp, xml, gml 2), taip pat kitais formatais;

11.5.3. teikia Savivaldybės tarybai sprendimo dėl draustinio įsteigimo projektą. Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamas draustinio teritorijos ribų planas, statusas ir reglamentas;

11.5.4. registruoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka;

11.5.5. pateikia duomenis apie Savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtus draustinius Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą tvarkančiai įstaigai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.

12. Nustatomas kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, atsižvelgiant į draustinio paskirtį ir veiklos reglamentavimo pobūdį.

 

III SKYRIUS

OBJEKTŲ SKELBIMO SAVIVALDYBĖS SAUGOMAIS PROCESAS

 

13. Objektų skelbimo procesą sudaro šie etapai:

13.1. Iniciatorius (jeigu objekto skelbimą saugomu inicijuoja ne Savivaldybės administracija) Savivaldybės administracijos direktoriui teikia prašymą paskelbti objektą saugomu. Prie prašymo turi būti pridėtas objekto aprašymas ir preliminarus ribų planas, o jeigu objektas taškinis (medis, riedulys, šaltinis ar kita) – planas, kuriame pažymėta jo buvimo vieta.

13.2. Jeigu Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus, parengia išvadą, kad netikslinga skelbti objektą, jis turi pateikti argumentuotą paaiškinimą ir per 30 darbo dienų nuo prašymo paskelbti saugomu gamtos paveldo objektą gavimo informuoti iniciatorių apie atsisakymą skelbti objektą.

13.3. Jeigu Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus, parengia išvadą, kad tikslinga objektą skelbti saugomu (taip pat kai jo skelbimą saugomu inicijuoja Savivaldybės administracija), jis apie šį sprendimą informuoja institucijas, atsakingas už gamtos paveldo objektų apsaugą (Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ir Tarnybą), pateikia preliminarų objekto ribų planą ir aprašymą, o jeigu objektas taškinis, – planą, kuriame pažymėta jo buvimo vieta, prašydamas nustatyti, ar objekto vertė pakankama skelbti jį saugomu. Tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas per 30 darbo dienų nuo prašymo nustatyti objekto vertę gavimo turi pateikti rekomendacinę išvadą ir pasiūlymus dėl objekto skelbimo saugomu tikslingumo, numatomų ribų ir apsaugos režimo. Jeigu pateiktos medžiagos nepakanka numatomo skelbti saugomu objekto vertei nustatyti, Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas Tarnybos arba Aplinkos apsaugos departamento rašytiniu prašymu turi pateikti papildomą medžiagą. Jeigu Tarnyba ar (ir) Aplinkos apsaugos departamentas per nurodytą terminą nepateikia išvados dėl objekto skelbimo saugomu tikslingumo, laikoma, kad jie objekto skelbimui Savivaldybės saugomu neprieštarauja. Paaiškėjus, kad skelbtinas gamtos paveldo objektas pagal svarbą ar parametrus gali būti skelbiamas valstybės saugomu, Savivaldybės administracija turimą medžiagą apie šį objektą perduoda Tarnybai, kuri pradeda gamtos paveldo objekto įteisinimo valstybės saugomu procedūrą.

13.4. Gavęs Tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento rekomendacinę išvadą, Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas parengia išvadą dėl objekto skelbimo saugomu galimybių ir per 30 darbo dienų nuo rekomendacinės išvados gavimo apie tai informuoja iniciatorių.

13.5. Gavus teigiamą išvadą ir atlikus šio Tvarkos aprašo 13.3 ir 13.4 punktuose nurodytus veiksmus, Savivaldybės tarybos sprendimu skiriamas organizatorius, kuris tęsia objekto skelbimo saugomu procesą ir atlieka šiuos darbus:

13.5.1. parengia skelbiamo saugomu objekto vertę pagrindžiančią informaciją (objekto fizinių parametrų, medžiaginės sudėties, išskirtinių savybių, estetinės vertės aprašymą, svarbos vietos bendruomenei ir turizmo plėtrai pagrindimą), objekto teritorijos (ir buferinės apsaugos zonos, – jeigu ji nustatoma) ribų planą arba planą, kuriame pažymėta objekto buvimo vieta, taip pat apsaugos ir tvarkymo reglamentą;

13.5.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka atlieka planavimo organizatoriaus funkcijas (jeigu objekto teritorijos ar jo buferinės apsaugos zonos riboms nustatyti būtina rengti teritorijų planavimo dokumentus). Objektų teritorijų ir jų buferinės apsaugos zonų ribų planai rengiami skaitmeniniu formatu valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. Skaitmeninės ribos turi atitikti 1:10000 (urbanizuotoje teritorijoje – 1:5000) mastelio tikslumo reikalavimus, t.y. būti įskaitmenintos naudojant tikslų 1:10000/1:5000 mastelio kartografinį pagrindą. Skaitmeninės ribos rengiamos skaitmeniniu formatu, tinkančiu atviram duomenų apsikeitimui (shp, xml, gml 2), taip pat kitais formatais;

13.5.3. teikia Savivaldybės tarybai sprendimo dėl objekto skelbimo saugomu projektą. Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamas objekto statusas, reglamentas, teritorijos ir buferinės apsaugos zonos (jeigu ji nustatoma) ribų planas arba planas, kuriame pažymėta objekto buvimo vieta;

13.5.4. registruoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka;

13.5.5. pateikia duomenis apie Savivaldybės tarybos sprendimu paskelbtus Savivaldybės saugomus objektus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą tvarkančiai įstaigai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.

14. Nustatomas kiekvieno objekto tipinis arba individualus apsaugos ir tvarkymo reglamentas.

 

IV SKYRIUS

DRAUSTINIŲ IR OBJEKTŲ REGISTRAVIMAS IR APSKAITA

 

15. Informacija apie draustinius ir objektus kaupiama, registruojama ir saugoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre. Informacija apie kultūrinius draustinius taip pat kaupiama, registruojama ir saugoma Kultūros vertybių registre Kultūros vertybių registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053, nustatyta tvarka. Draustiniai ir objektai įregistruojami ir išregistruojami, duomenys apie juos tvarkomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 766, nustatyta tvarka.

16. Įsteigus draustinį ar paskelbus objektą saugomu, parengiama jo individuali byla, kurios turinį sudaro:

16.1. Savivaldybės sprendimų dėl draustinio steigimo ar objekto skelbimo saugomu kopijos;

16.2. draustinio ar objekto vertės pagrindimas ir teritorijos aprašas (kultūriniams draustiniams – ir kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) pasų kopijos);

16.3. draustinio ar objekto teritorijos ribų ir buferinės apsaugos zonų (jeigu jos nustatomos) ribų planai arba planai, kuriuose pažymėta objekto buvimo vieta, kitų šioje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų kopijos;

16.4. apsaugos ir tvarkymo reglamento kopijos;

16.5. turima vertybių fotografinė ir planinė medžiaga (vertingiausių objektų ar jų elementų fotofiksacija, brėžiniai);

16.6. kita archyvinė, ikonografinė ir tyrimų medžiaga, dokumentų kopijos.

17. Draustiniams steigti ir objektams skelbti, jiems tvarkyti ir jų apskaitai organizuoti gali būti naudojamos Savivaldybės biudžeto lėšos, taip pat specialiųjų ir tarptautinių programų, juridinių ir fizinių asmenų paramos, kitos teisėtai įgytos lėšos.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

18. Vykdant Tvarkos aprašą privaloma užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

19. Tvarkos aprašas papildomas, keičiamas ir pripažįstamas netekusiu galios Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu.

 

 

______________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

part_f3f85e6f7e4d4efdb03a93aa2c645970_end