LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NACIONALINĖS VĖŽIO PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2014–2025 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2014 m. liepos 16 d. Nr. V-814

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos patvirtinimo“, Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 264 punktą ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos, kurios projektas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 12 d. pasitarimo protokolą Nr. 6, pateiktas Europos Komisijai derinti, nuostatas bei siekdamas, kad vėžio profilaktika ir kontrolė būtų vykdoma koordinuotai:

1. T v i r t i n u Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programą (pridedama).

2. P a v e d u Sveikatos apsaugos ministerijos LNSS koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybai iki 2014 m. spalio 1 d. parengti Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos įgyvendinimo priemonių plano 2014–2016 m. projektą.

3. P a s i l i e k u įsakymo vykdymo kontrolę.

Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas                     Vytenis Povilas Andriukaitis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2014 m. liepos 16  d.

įsakymu Nr. V-814

NACIONALINĖ VĖŽIO PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2014–2025 METŲ PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vėžys – viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, nors daugumos iš vėžio sukeltų mirčių galima išvengti. Piktybiniai navikai ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje užima antrą vietą tarp visų mirties priežasčių.

2. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, mažiausiai trečdalio (iki 40 proc. mirčių) piktybinių navikų atvejų galima išvengti suvaldžius pagrindinių rizikos veiksnių (rūkymo ir alkoholio vartojimo, antsvorio ir nutukimo, nesveikos mitybos, fizinio pasyvumo, infekcijų ir oro taršos) poveikį.

3. Nacionalinė vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programa (toliau – Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programa) nustato strategines kryptis, pagal kurias Lietuvoje bus gerinama vėžio profilaktika ir kontrolė, veiklos tikslus ir uždavinius, siekiamus gyventojų sveikatos rodiklius.

4. Svarbiausias Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos tikslas – pasiekti, kad iki 2025 m. sumažėtų standartizuotas Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo onkologinių ligų.

5. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos tikslą pasiekti numatoma skatinant sveiką elgseną, gerinant ankstyvą piktybinių navikų diagnostiką, užtikrinant savalaikį kokybišką onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymą, gerinant jų gyvenimo kokybę, keliant sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją, mažinant socialinius netolygumus efektyvinant sveikatos priežiūros sektoriaus funkcijas, bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis pacientų teises ginančiomis organizacijomis, tobulinant vėžio profilaktikos ir kontrolės koordinavimą ir valdymą.

6. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos nuostatos remiasi Europos šalių gerąja patirtimi ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono naujosios sveikatos politikos „Sveikata 2020“ vertybine sistema.

7. 2013 m. gegužės 27 d. vykusioje 66-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimta Rezoliucija dėl Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo politinės deklaracijos dėl neužkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės (angl. WHA Resolution 66.10, Follow-up to the Political Declaration of the High-level Meeting of the General Assembly on the Prevention and Control of Non-communicable Diseases), kuria pritarta Visuotiniam lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės 2013–2020 metų veiksmų planui, kuriame nustatyta, kad šalys, siekdamos sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų (taip pat ir onkologinių ligų) sukeliamą naštą, turi veikti remdamosi šiais pagrindiniais principais:

7.1. Žmogaus teisių užtikrinimo – kiekvieno žmogaus teisė į aukštus standartus atitinkančią sveikatos priežiūrą yra pamatinė, ji negali būti ribojama priklausomai nuo rasės, lyties, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, priklausymo socialinėms ar kitokioms grupėms ir jokiais kitais pagrindais, nurodytais Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (angl. The Universal declaration of Human Rights).

7.2. Tolygaus sveikatos priežiūros prieinamumo užtikrinimo – skirtingas onkologinių ligų paplitimas teritoriniu atžvilgiu nulemtas nevienodo socialinių sveikatą lemiančių veiksnių pasiskirstymo, todėl veiksmai nukreipiami prieinamumo netolygumams pašalinti.

7.3. Nacionalinės veiklos, tarptautinio bendradarbiavimo – svarbiausias vaidmuo ir atsakomybė yra suteikiama šalims narėms, tarptautinis bendradarbiavimas papildo šalių narių pastangas.

7.4. Tarpsektorinio bendradarbiavimo – efektyvi onkologinių ligų prevencija ir kontrolė gali būti užtikrinta tik tarpsektoriniu bendradarbiavimu tiek Vyriausybės lygiu, tiek kitais lygiais, todėl turi bendradarbiauti sveikatos, socialinių reikalų, švietimo, žemės ūkio, ryšių, darbo, energetikos, aplinkos, finansų sektoriai, į bendradarbiavimą turi būti įtraukiamos piliečių bendruomenės, privatus sektorius.

7.5. Prieinamumo visą gyvenimą užtikrinimo – onkologinių ligų prevencija ir kontrolė turi būti užtikrinta visą gyvenimą. Didžiausią poveikį turi intervencijos jauname amžiuje. Onkologinių ligų prevencijos ir kontrolės veiksmai turi būti numatyti kiekvienam amžiaus tarpsniui – pradedant motinos sveikata, vaikų, paauglių, jaunų suaugusiųjų sveikatos gerinimu, aplinkos veiksnių poveikio mažinimu, sveiku senėjimu ir baigiant žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, priežiūra.

7.6. Žmonių ir bendruomenių dalyvavimo – žmonės ir bendruomenės turi aktyviai dalyvauti vykdant onkologinių ligų prevenciją ir kontrolę, pradedant politikos formavimu, baigiant paslaugų vertinimu.

7.7. Įrodymais pagrįstų strategijų – onkologinių ligų prevencijos ir kontrolės strategijos turi būti mokslo įrodymais pagrįstos, ekonomiškai naudingos, remtis gerąja patirtimi, būti priimtinos kultūriniu požiūriu.

7.8. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo užtikrinimo – kiekvienam žmogui turi būti prieinamos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos sveikatos priežiūros paslaugos, saugūs, efektyvūs ir kokybiški vaistiniai preparatai.

7.9. Interesų konfliktų vadybos – onkologinių ligų prevencijos ir kontrolės strategijos, tarpsektoriniai veiksmai turi būti apsaugoti nuo bet kokių interesų įtakos, interesų konfliktai turi būti identifikuoti ir suvaldyti.

II SKYRIUS

VĖŽIO KONTROLĖS 2014–2025 M. PROGRAMOS RYŠYS SU KITOMIS LIETUVOJE VYKDOMOMIS PROGRAMOMIS

8. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programa atitinka Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros metmenų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. XI-1430 „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros metmenų patvirtinimo“, Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo, Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Sveikata visiems“ tarpinstituciniu veiklos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 293 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Sveikata visiems“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta  Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos, kurios projektas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 12 d. pasitarimo protokolą Nr. 6, pateiktas Europos Komisijai derinti, nuostatas.

9. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programa glaudžiai susijusi su šiomis programomis ir planais:

9.1. Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programa (tarpinstituciniu veiklos planu), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 1080 „Dėl Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programos (tarpinstitucinio veiklos plano) patvirtinimo“ pakeitimo“;

9.2. Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programos patvirtinimo“;

9.3. Nacionalinės veiklos, susijusios su retomis ligomis, planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. V-938 „Dėl Nacionalinės veiklos, susijusios su retomis ligomis, plano patvirtinimo“;

9.4. Nacionaline imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programos patvirtinimo“;

9.5. Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros netolygumų mažinimo 2014–2022 m. veiksmų planu;

9.6. Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2022 m. planu;

9.7. kitomis onkologinių ligų rizikos veiksnių bei sveikatą lemiančių veiksnių valdymui skirtomis specialiosiomis programomis, tarpinstituciniais veiklos planais bei kitais planavimo dokumentais.

III SKYRIUS

VALSTYBINĖS VĖŽIO PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2003–2010 METŲ PROGRAMOS PASIEKIMAI IR PAGRINDINĖS ĮGYVENDINIMO PROBLEMOS

10. Valstybinėje vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593 „Dėl Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Vėžio kontrolės 2003–2010 m. programa), buvo numatyti šie pagrindiniai jos įgyvendinimo vertinimo kriterijai:

10.1. 15 procentų sumažėjęs mirtingumas nuo krūties ir gimdos kaklelio vėžio;

2003–2010 m. laikotarpiu mirtingumo nuo krūties vėžio rodiklis sumažėjo 5,3 proc., o standartizuotas mirtingumas – daugiau kaip 15 proc. Gimdos kaklelio vėžio mirtingumo rodikliai Vėžio kontrolės 2003–2010 m. programos vykdymo laikotarpiu išaugo (1 lentelė). Galima teigti, kad numatytas kriterijus pasiektas iš dalies.

1 lentelė. Mirtingumo nuo krūties ir gimdos kaklelio piktybinių navikų pokytis (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (toliau – HI SIC) duomenys).

Rodikliai	2003 m.	2010 m.	Pokytis
Mirtingumas nuo krūties piktybinių navikų (C50 (pagal TLK-10-AM) 100 000 moterų	34,49	32,68	- 5,3 proc.
Standartizuotas mirtingumas nuo krūties piktybinių navikų (C50 (pagal TLK-10-AM) 100 000 moterų (EASR*)	27,09	22,76	- 15,9 proc.
Mirtingumas nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų  (C53 (pagal TLK-10-AM) 100 000 moterų	12,17	13,81	+ 13,5 proc.
Standartizuotas mirtingumas nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų (C53 (pagal TLK-10-AM) 100 000 moterų (EASR*)	10,67	10,72	+ 0,8 proc.

(EASR*) – pagal Europos standartą.

10.2. Apie 30 procentų sumažėjęs sergamumas gimdos kaklelio vėžiu;

Sergamumo gimdos kaklelio vėžio rodikliai 2003–2010 metų laikotarpiu išaugo (2 lentelė) – suplanuotas kriterijus nepasiektas.

2 lentelė. Sergamumo gimdos kaklelio vėžiu pokytis (Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (toliau – VU Onkologijos institutas) duomenys):

Rodikliai	2003 m.	2010 m.	Pokytis
Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu (C53 (pagal TLK-10-AM), 100 000 moterų	26,5	28,8	+ 8,7 proc.
Standartizuotas sergamumas gimdos kaklelio vėžiu (C53 (pagal TLK-10-AM), 100 000 moterų (EASR*)	24,5	25,2	+ 2,9 proc.

(EASR*) – pagal Europos standartą.

10.3. Iki 20 procentų padaugėję anksti diagnozuotų piktybinių navikų atvejų;

Diagnozuojamų I ir II stadijos navikų skaičius 2003–2010 metų laikotarpiu padidėjo nežymiai – suplanuotas kriterijus nepasiektas (3 lentelė).

3 lentelė. Ankstyvųjų stadijų piktybinių navikų diagnostikos pokytis (VU Onkologijos instituto duomenys):

Rodikliai	2003 m.	2010 m.	Pokytis
Anksti diagnozuoti piktybiniai navikai (I ir II stadijų, vyrų ir moterų) – proc. nuo visų naujai diagnozuotų	48,5 proc.	50,3 proc.	+ 1,8 proc.
Anksti diagnozuoti piktybiniai navikai (I ir II stadijų, vyrų) – proc. nuo visų naujai diagnozuotų	41,3 proc.	43,9 proc.	+ 2,6 proc.
Anksti diagnozuoti piktybiniai navikai (I ir II stadijų, moterų) – proc. nuo visų naujai diagnozuotų	55,6 proc.	57,0 proc.	1,4 proc.

10.4. Apie 20 procentų sumažėję užleistų piktybinių navikų;

III ir IV stadijų piktybinių navikų diagnozavimo rodikliai 2003–2010 metų laikotarpiu gerėjo, ypač tarp vyrų – 2010 m. buvo diagnozuota 11,8 proc. mažiau vėlyvųjų stadijų navikų nei 2003 m., tačiau nustatytas vertinimo kriterijus nepasiektas (4 lentelė).

4 lentelė. Vėlyvųjų stadijų piktybinių navikų diagnostikos pokytis (VU Onkologijos instituto duomenys)

Rodikliai	2003 m.	2010 m.	Pokytis
Vėlyvųjų stadijų piktybiniai navikai (III ir IV stadijų, vyrų ir moterų) – proc. nuo visų naujai diagnozuotų	41,6 proc.	32,4 proc.	- 9,2 proc.
Vėlyvųjų stadijų piktybiniai navikai (III ir IV stadijų, vyrų) – proc. nuo visų naujai diagnozuotų	48,1 proc.	36,3 proc.	- 11,8 proc.
Vėlyvųjų stadijų piktybiniai navikai (III ir IV stadijų, moterų) – proc. nuo visų naujai diagnozuotų	35,1 proc.	28,4 proc.	- 6,7 proc.
Nenurodyta stadija	10,0 proc.	17,3 proc.	+ 7,3 proc.

PASTABA. Duomenys preliminarūs.

10.5. Platesnio masto atrankinė gyventojų sveikatos būklės patikra – 5 Lietuvos regionuose numatoma ištirti iki 80 proc. atitinkamo amžiaus moterų;

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) pateikti duomenys apie krūties ir gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros rezultatus teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) aptarnaujamose teritorijose rodo, kad atrankinės patikros programose dalyvavusių moterų dalis nebuvo pakankama (5 lentelė).

5 lentelė. Atrankinės patikros programose dalyvavusių moterų dalis (proc.).

	Rodiklis	Vilniaus TLK	Kauno TLK	Klaipėdos TLK	Šiaulių TLK	Panevėžio TLK	Iš viso
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos vykdymas (50–69 m. moterims)	Mamogramų atlikimo paslaugos suteikimas proc. nuo populiacijos 1 ciklas: (2005-10-01–2007-09-30)*	30,8	28,5	41,7	27,7	25,9	30,7
	Mamogramų atlikimo paslaugos suteikimas proc. nuo populiacijos 1 ciklas: (2007-10-01–2009-09-30)*	38,8	40,5	36,3	31,7	32,5	36,9
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų programos vykdymas (nuo programos pradžios iki 2011 metų)**	Per programą patikrinta moterų nuo visos tikslinės amžiaus grupės moterų (proc.)						45,6
	Iš viso patikrinta visos tikslinės amžiaus grupės moterų (proc.)						76,0
	Suteikta citologinio tepinėlio ištyrimo paslaugų nuo registruotų PSPC moterų sk. (proc.) I ciklas: nuo 2004-07-01 iki 2007-06-30						37,1
	Suteikta citologinio tepinėlio ištyrimo paslaugų nuo registruotų PSPC moterų sk. (proc.) II ciklas: nuo 2007-07-01 iki 2010-06-30						37,6

* šaltinis: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/kruties-vezio-ankstyvosios-diagnostikos-programa/Documents/prevencija04.pdf

** šaltinis: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/gimdos-kaklelio-vezio-ankstyvosios-diagnostikos-programa/Documents/GimdosKaklelioPiktybiniuNav.pdf

10.6. 2–5 procentais padaugėjo sergančiųjų vėžiu, išgyvenančių penkerius metus.

Šį kriterijų pavyko pasiekti – 5 ir daugiau metų 2010 m. išgyveno 3,7 proc. daugiau onkologinių ligonių nei 2003 m. – onkologine liga sergančių moterų šis išgyvenamumas buvo didesnis nei vyrų ir pasiekė 5 proc. (6 lentelė).

6 lentelė. penkerius metus po gydymo išgyvenančių sergančiųjų vėžiu pokytis (VU Onkologijos instituto duomenys).

Rodikliai	2003 m.	2010 m.	Pokytis
Bendras gyvų onkologinių ligonių skaičius	59 741	91 939
Onkologinių ligonių, išgyvenusių 5 ir daugiau metų (vyrų ir moterų), skaičius ir proc. nuo visų gyvų onkologinių ligonių (vyrų ir moterų)	23 209 (38,8 proc.)	39 050 (42,5 proc.)	+ 3,7 proc.
Bendras gyvų onkologinių ligonių (vyrų) skaičius	22 214	38 061
Onkologinių ligonių, išgyvenusių 5 ir daugiau metų (vyrų), skaičius ir proc. nuo visų gyvų onkologinių ligonių (vyrų)	6 928 (31,2 proc.)	12 995 (34,1 proc.)	+ 2,9 proc.
Bendras gyvų onkologinių ligonių (moterų) skaičius	37 527	53878
Onkologinių ligonių, išgyvenusių 5 ir daugiau metų (moterų), skaičius ir proc. nuo visų gyvų onkologinių ligonių (moterų)	1 621 (43,4 proc.)	26 055 (48,4 proc.)	+ 5,0 proc.

11. Iš šešių nustatytų Vėžio kontrolės 2003–2010 m. programos įgyvendinimo kriterijų visiškai pavyko pasiekti tik vieną – „2–5 procentais padaugėję sergančiųjų vėžiu, išgyvenančių penkerius metus“, visi kiti kriterijai nevisiškai pasiekti / nepasiekti, o kai kurie siekti sumažinti sergamumo ir mirtingumo rodikliai net padidėjo (pvz., mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio).

12. Vėžio kontrolės 2003–2010 m. programos įgyvendinimo vertinimas nebuvo atliktas, tačiau, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, galima identifikuoti šias pagrindines jos įgyvendinimo problemas:

12.1. Per mažai dėmesio skirta onkologinių ligų ir jų rizikos veiksnių prevencijai.

12.2. Nepavyko pasiekti pakankamo gyventojų, dalyvaujančių atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programose, masto.

12.3. Stokota koordinuoto darnaus tarpusavio bendradarbiavimo, veikta nepakankamai bendradarbiaujant.

12.4. Išliko sveikatos sistemos išteklių (žmogiškųjų, finansinių, informacinių) stokos ir racionalaus paskirstymo problema.

IV SKYRIUS

EPIDEMIOLOGINĖ VĖŽIO SITUACIJA

13. Sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje nuosekliai didėja – nuo 1993 m. iki 2011 m. kasmet didėjo po 3,8 proc. (1 pav.). 2012 m. pabaigoje Lietuvoje vėžiu sirgo 95 684 asmenys. 2011 m. 21 proc. (18 540 asmenys) asmenų nuo onkologinės ligos nustatymo buvo išgyvenę daugiau kaip 10 metų. Iš 2011 m. diagnozuotų 17 862 naujų piktybinių navikų atvejų apie 46 proc. buvo diagnozuoti I ir II stadijos, o 29 proc., t. y. apie trečdalis visų piktybinių navikų – vėlyvųjų stadijų (III ir IV).

1 pav. Lietuvos gyventojų (vyrų, moterų ir bendras) sergamumas piktybiniais navikais (C00-C97 (pagal TLK-10-AM) 2001–2012 m. 100 000 gyv. (HI SIC duomenys)

Pastaraisiais metais Lietuvoje nepastebėta ryškių sergamumo vėžiu pokyčių. 2012 m. priešinės liaukos navikai išliko dažniausiais piktybiniais navikais Lietuvoje (2 606 atv.), jie sudarė 15 proc. visų naujų vėžio atvejų. 14 proc. naujų vėžio atvejų sudarė piktybiniai odos navikai (be melanomos) ir 9 proc. – storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios) vėžys. Ketvirtą ir penktą vietas užima krūties (9 proc.) ir plaučių (8 proc.) piktybiniai navikai.

Pagrindinis Lietuvos vyrų piktybinis navikas 2011 m., kaip ir pastarąjį penkmetį, buvo priešinės liaukos vėžys, kuris sudarė 30 proc. visų vyrų piktybinių navikų, antrojoje vietoje (13 proc.) – plaučių piktybiniai navikai, trečiojoje vietoje – odos (be melanomos) bei storosios žarnos piktybiniai navikai (po 9 proc.).

Moterų sergamumas piktybiniais navikais kiek pasikeitė – padaugėjo odos piktybinių navikų, 2011 m. jie jau sudarė 18,6 proc. visų moterų piktybinių navikų. Moterų krūties ir storosios žarnos piktybiniai navikai užėmė antrąją ir trečiąją vietas (atitinkamai 17,6 proc. ir 9,2 proc.).

2001–2011 m. piktybiniai odos navikai pagal sergamumo rodiklius užima trečią vietą tarp vyrų ir antrą – tarp moterų kitų piktybinių navikų. Svarbią vietą užima odos melanoma, ja serga gana daug jaunų pacientų – vidutinis ja sergančiųjų amžius – 55 metai. Palyginus su Europos regionu, Lietuvos gyventojų iki 55 metų amžiaus sergamumas odos melanoma yra vidutiniškas, tačiau šis rodiklis Lietuvoje nuolat didėja (2 pav.).

2 pav. Lietuvos gyventojų sergamumas piktybine odos melanoma (C43 (pagal TLK-10-AM) 2001-2012 m. 100 000 gyv. (HI SIC duomenys).

14. HI SIC duomenimis, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Yra išskiriamos trys pagrindinės mirties priežastys (2013 m. jos sudarė 84 proc. visų mirties priežasčių): pirmoje vietoje – kraujotakos sistemos ligos, antroje – piktybiniai navikai, trečioje – išorinės mirties priežastys.

Nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 4 332 vyrai, t. y. 20,8 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2013 m. buvo 316,5 / 100 000 vyrų (3 pav.). Daugiausia vyrų mirė nuo plaučių, trachėjos ir bronchų, priešinės liaukos, skrandžio ir storosios žarnos piktybinių navikų.

Išankstiniais duomenimis, nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 3 540 moterų ir tai sudarė 17  proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2013 m. padidėjo – 220,8 / 100 000 mot. (3 pav.). Daugiausia moterų mirė nuo krūties piktybinių navikų.

3 pav. Lietuvos gyventojų (vyrų, moterų ir bendras) mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00-C97 (pagal TLK-10-AM)  2001–2012 m. 100 000 gyv. (HI SIC duomenys).

Lietuvoje pastebėtas standartizuoto mirtingumo rodiklio netolygumas tarp savivaldybių. Vertinant rodiklio pokytį 2007–2012 m., standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklio 100 000 gyv. vidurkis viršijo Lietuvos vidurkį 8 ir daugiau proc. 28 savivaldybėse (4 pav.).

4 pav. Savivaldybės, kuriose 0–64 m. amžiaus gyventojų standartizuoto mirtingumo nuo piktybinių navikų (C00-C97 (pagal TLK-10-AM) rodiklis 100 000 gyv. 2007–2012 m. laikotarpiu 8 proc. ir daugiau viršijo Lietuvos vidurkį (HI SIC duomenys).

15. Asmenų, susirgusių vėžiu, bendrasis išgyvenamumas yra kompleksinis rodiklis, susijęs ne tik su sergamumu piktybiniais navikais, nes jam įtakos turi ir kiti veiksniai, pvz.: bendrosios išlaidos sveikatos apsaugai, onkologinės pagalbos efektyvumas bei visos sveikatos priežiūros sistemos efektyvumas. Lietuvoje bendrieji susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo rodikliai 2002–2005 m. laikotarpiu, palyginti su susirgusiųjų 1994–1997 m., padidėjo nuo 36,5 proc. iki 48,6 proc. Ryškiausias išgyvenamumo pagerėjimas nustatytas tarp susirgusiųjų priešinės liaukos piktybiniais navikais – reliatyvusis susirgusiųjų penkerių metų išgyvenamumas padidėjo net 39,6 proc. (7 lentelė).

7 lentelė. Sergančiųjų vėžiu penkerių metų išgyvenamumo padidėjimas (proc.), palyginti 1994–1997 m. ir 2002–2005 m. laikotarpius (penkerių metų išgyvenamumo pokyčių analizė).

Eil. Nr.	Piktybinis navikas	penkerių metų išgyvenamumo padidėjimas (proc.), palyginti 1994–1997 m. ir 2002–2005 m. laikotarpius
1.	Priešinės liaukos	39,6 proc.
2.	Hodžkino limfoma	21,0 proc.
3.	Kitos hematopoetinės sistemos ligos	9,7 proc. kai diagnozuota ne Hodžkino limfoma; 10,5 proc. – kai mielominė liga
4.	Inkstų	14,0 proc.
5.	Šlapimo pūslės	8,7 proc.
6.	Krūties	11,3 proc.
7.	Gimdos kaklelio	9,0 proc.
8.	Kiaušidžių	6,7 proc.
9.	Skrandžio	3,9 proc.
10.	Gaubtinės žarnos	6,6 proc.
11.	Tiesiosios žarnos (su išange)	9,8 proc.
12.	Gerklų	9,4 proc.

Per pastaruosius 10 metų pagerėjo ilgalaikis vaikų, sergančių vėžiu, išgyvenamumas – leukemijų atv. nuo 50 proc. iki 82 proc., limfomų atv. iki 90–100 proc., pradinių stadijų solidinių navikų atv. iki 80–90 proc., atokiųjų – iki 60 proc.     

Lietuvoje nustatytas tik susirgusiųjų plaučių vėžiu penkerių metų išgyvenamumo sumažėjimas, palyginti 1994–1997 m. ir 2002–2005 m. laikotarpius, tačiau jis buvo labai nežymus – tik 2,1 proc.

Atsiradus sritinėms ar atokiosioms limfmazgių metastazėms (III stadija), penkerius metus išgyvena 29–70 proc. ligonių, mažiau nei 19 proc. – sergančių IV stadijos liga.

Europoje bendrasis penkerių metų reliatyvusis išgyvenamumas, EUROCARE. 4 tyrimo duomenimis, buvo 52 proc. EUROCARE. 4 tyrimo metu didžiausi bendrieji penkerių metų išgyvenamumo rodikliai nustatyti Šiaurės Europos šalyse (Švedijoje – 58 proc., didžiausias), o mažiausias išgyvenamumas buvo kaimyninėje Lenkijoje (39 proc.). Atskirų lokalizacijų vėžiu susirgusiųjų išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra mažesni nei vidutiniai Europos šalyse, tačiau jie panašūs į Estijos (EUROCARE. 3 duomenimis) ir Lenkijos išgyvenamumo rodiklius.

V SKYRIUS

PAGRINDINIAI VĖŽIO RIZIKOS VEIKSNIAI

16. Rūkymas – pasaulyje plačiai žinomas rizikos veiksnys, galintis sukelti įvairių lokalizacijų vėžį. Yra pakankamai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad rūkymas gali sukelti burnos ertmės ir ryklės, nosiaryklės, nosies ertmės ir prienosinių sinusų, stemplės, skrandžio, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, kepenų, kasos, gerklų, plaučių, gimdos kaklelio, kiaušidžių, inkstų, šlapimo pūslės ir kitų šlapimo organų, taip pat kaulų čiulpų vėžį. Įrodyta, kad rūkymas yra pagrindinė kvėpavimo takų, plaučių, gerklų ir viršutinio virškinamojo trakto vėžinių susirgimų priežastis.

HI SIC duomenimis, 2012 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 594 žmonės, dauguma (81,2 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2012 m. 100 tūkst. gyventojų teko 53 mirusieji nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 48, kaime – 65).

Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development) (toliau – OECD) duomenimis, 2010 m. Lietuvoje suaugusiųjų gyventojų grupėje kasdien rūkantys sudarė 26,5 proc. – 3,5 proc. daugiau nei 27 Europos Sąjungos šalių (toliau – ES-27) vidurkis (23,0 proc.) ir net 12,5 proc. daugiau nei Švedijoje (14,0 proc.). Per 2000–2010 m. laikotarpį kasdien rūkančiųjų suaugusiųjų gyventojų dalis Lietuvoje sumažėjo vos 5,4 proc., o ES-27 šalių vidurkis per minėtą laikotarpį sumažėjo 16,3 proc.

ESPAD (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūkymo paplitimas tarp 15–16 metų amžiaus moksleivių (pagal rūkiusiųjų per pastarąsias 30 dienų rodiklį) per 2007–2011 m. laikotarpį berniukų grupėje išliko stabilus (39 proc.). Tačiau nerimą kelia tendencijos mergaičių grupėje, kurioje rūkymo paplitimas minėtu laikotarpiu išaugo net 6 proc. – nuo 29 proc. 2007 m. iki 35 proc. 2011 m.

17. Alkoholis yra kancerogenas. Mokslinių tyrimų duomenimis, alkoholio vartojimas gali sukelti burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, krūties ir kepenų vėžį. Remiantis metaanalizių duomenimis, asmenims, per dieną suvartojantiems 25 g alkoholio, rizika susirgti burnos ertmės vėžiu išauga iki 75–86 proc., stemplės vėžiu – 40–50 proc., gerklų vėžiu – 40 proc., o krūties vėžiu – 25–30 proc.

Statistikos departamento duomenimis, vienas suaugęs Lietuvos gyventojas 2011 m. vidutiniškai suvartojo 14,1 litro gryno etilo alkoholio. Šis rodiklis yra aukščiausias per pastaruosius dvylika metų ir nuo 2000 m. pakilo 45 proc. Įtraukus nelegaliai suvartojamą alkoholį, vieno Lietuvos gyventojo per 2011 m. suvartotas alkoholio kiekis išaugtų iki 18,1 litro.

18. Jau yra patikimų mokslinių įrodymų, kad tam tikri mitybos veiksniai gali didinti vėžinių susirgimų riziką, o kiti – mažinti. Tyrimų duomenimis, raudonos mėsos vartojimas yra tiesiogiai susijęs su storosios žarnos vėžio rizika. Remiantis Pasaulio vėžio tyrimo fondo ir Amerikos vėžio tyrimų instituto atliktos metaanalizės rezultatais, asmenims, papildomai per dieną suvartojantiems 100 g mėsos, rizika susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja 17 proc.

Kitas su mityba susijęs rizikos veiksnys – druska, kurios vartojimas dideliais kiekiais didina riziką susirgti skrandžio vėžiu. Pasaulio vėžio tyrimo fondo ir Amerikos vėžio tyrimų instituto atliktos metaanalizės duomenimis, padidinus druskos vartojimą 1 g per dieną, rizika susirgti skrandžio vėžiu padidėja 8 proc.

Prie vėžinių susirgimų rizikos mažinimo priskiriami šie mitybos ypatumai: maisto produktų, kuriuose yra gausu ląstelienos, vaisių ir daržovių vartojimas. Yra patikimų įrodymų, jog vartojant produktus, kuriuose yra daug augalinių skaidulų, mažėja rizika susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu. Gausus vaisių ir daržovių vartojimas riziką susirgti burnos, ryklės, gerklų vėžiu sumažina 30–50 proc.

Su mityba iš dalies susijęs ir kitas labai svarbus vėžinių susirgimų rizikos veiksnys – kūno svoris. Yra patikimų įrodymų, kad didėjant kūno riebalų masei, didėja stemplės (adenokarcenoma), gaubtinės ir tiesiosios žarnos, kasos, krūties (moterims po menopauzės), endokrininės sistemos ir inkstų vėžio rizika.

OECD duomenimis,  Lietuvoje nutukę asmenys sudaro penktadalį (19,7 proc.) suaugusių žmonių populiacijos. Lietuvoje (kaip ir daugelyje kitų ES šalių) nutukimas yra kiek labiau paplitęs tarp vyrų (20,6 proc.) nei tarp moterų (19,2 proc.).

19. Antsvorio turinčių ar nutukusių asmenų skaičiaus augimas yra susijęs ne tik su netinkama mityba, bet ir su mažėjančiu fiziniu aktyvumu. Mokslinių tyrimų duomenimis, fizinis aktyvumas mažina gaubtinės žarnos vėžio riziką, taip pat yra duomenų, kad fizinis aktyvumas mažina krūties vėžio (moterims po menopauzės) riziką. Remiantis metaanalizių duomenimis, tiriamųjų, kurie užsiėmė intensyvia fizine veikla, gaubtinės žarnos vėžio rizika buvo mažesnė 20–25 proc., o krūties vėžio – 20–30 proc., palyginti su tiriamaisiais, kurių fizinis aktyvumas buvo žemas. Remiantis įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, 13–14 proc. (net iki 22 proc.) storosios žarnos vėžio atvejų gali būti susiję su fizinio aktyvumo stoka.

Lietuvos gyventojų apklausos, atliktos 2010 m. pagal tarptautinįklausimyną apie fizinį aktyvumą (angl. Global Physical Activity Questionnaire, GPAQ) (toliau duomenimis, 56,5 proc. šalies gyventojų priskiriami aukšto fizinio aktyvumo (judėjimas laisvalaikiu, vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu ir profesinis fizinis aktyvumas darbe) grupei. Sunerimti verčia tyrimo rezultatai, kurie atskleidė, kad Lietuvos gyventojai kas dieną sėdi apie 5 valandas, o paaugliai ir jaunimas (15–25 metų) – beveik po 6.

20. Aplinkos (oro, vandens, maisto) užterštumas siejamas su 1–5 proc. kvėpavimo takų, odos, skrandžio mirčių dėl piktybinių navikų atvejų išsivystymu. Fizikiniai veiksniai (radonas, ultravioletinė (toliau – UV) spinduliuotė), cheminiai veiksniai (asbestas, dioksinai, aplinkos tabako dūmai, maisto ir vandens teršalai ar natūralios sudėtinės dalys, kaip pavyzdžiui, pesticidų likučiai, aflatoksinai, arsenas ir kiti), biologiniai kancerogenai (kai kurie virusai) lemia piktybinių navikų atsiradimą.

2013 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (angl. International Agency for Research on Cancer, IARC) aplinkos oro taršą paskelbė kancerogenine žmogui. Yra pakankamai įrodymų, kad aplinkos oro tarša sukelia plaučių vėžį. Aplinkos užterštumas apie 50 proc. didina rūkančiųjų riziką susirgti plaučių vėžiu. Nemažą įtaką plaučių vėžio atsiradimui turi ir bendrasis oro užterštumas, nuo kurio, kaip manoma, priklauso apie 10,7 proc. plaučių vėžio atvejų. Pastebėtas tiesioginis ryšys tarp oro užterštumo ir padidėjusios šlapimo pūslės vėžio rizikos. Kietosios dalelės – pagrindinis aplinkos oro taršos komponentas, buvo įvertintos atskirai ir priskirtos prie kancerogeninių veiksnių. Nustatyta, kad pramoninių rajonų gyventojai dažniau serga kvėpavimo takų, odos piktybiniais navikais.

Remiantis Nacionalinės aplinkos strategijos projekte pateikiama informacija, palyginus su 2005 m. duomenimis, 2012 m. Lietuvoje į aplinkos orą išmesta daugiau vario (apie 17 proc.), benz(a)pireno (apie 10 proc.), arseno (apie 9 proc.) ir cinko (apie 5 proc.), apie 43 proc. mažiau į aplinkos orą išmesta nikelio, 26 proc. gyvsidabrio, 18 proc. seleno, 4 proc. chromo, 4 proc. kadmio. Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu ir nikeliu lygis svyruoja, tačiau nustatytų normų neviršija, o benzo(a)pireno koncentracija aplinkos ore, iš esmės sukeliama kuro deginimo energijos gamybai, ypač šilumos gamybai namų ūkyje, nuolat didėja ir jau viršija 2013 m. įsigaliojusią aplinkos oro kokybės normą.

21. Fizikiniai veiksniai, galintys sukelti kai kurių lokalizacijų vėžį, yra jonizuojančioji ir UV spinduliuotės. Jonizuojančiosios radiacijos šaltiniai: natūralus radioaktyvumo fonas, radonas gyvenamosiose patalpose, spinduliavimas rentgenoskopijos ir rentgenografijos procedūrų metu, įvairios elektrinės (ne tik atominės) ir kt. Nustatyta, kad per pastaruosius 30 metų Lietuvos rentgeno diagnostikos kabinetuose dirbę asmenys dažniau sirgo kai kuriais navikais, ypač moterys – krūties vėžiu.

UV spinduliai (tiek natūralūs – saulės, tiek dirbtiniai) laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, lemiančių odos vėžio ir odos melanomos atsiradimą, o jų poveikis pripažintas sukeliančiu įvairių tipų odos ir akių vėžį. Rizika susirgti odos vėžiu priklauso nuo apšvitos dozės, odos tipo, asmens amžiaus, fizinių savybių (šviesūs plaukai, daug apgamų, strazdanos) ir nuo paveldimo polinkio sirgti odos vėžiu.

UV spinduliuotė Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) klasifikuojama kaip 1 kategorijos kancerogenas ir šiuo metu nėra rekomendacijų dėl žmogaus odai saugių dozių. Tikimybė susirgti odos vėžiu padidėja net iki 75 proc., jei soliariumuose pradedama lankytis iki 30 metų amžiaus. Taip pat įtakos turi dažnesnės kelionės į saulėtas šalis, dažniau ore leidžiamas laisvalaikis, ozono sluoksnio pažeidimas.

22. Vėžio priežastis gali būti ir infekcija (bakterinės, parazitinės, ypač virusinės kilmės). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, infekcijų sukėlėjai sietini su 22 proc. mirčių nuo vėžio atvejų besivystančiose ir 6 proc. vėžio atvejų išsivysčiusiose šalyse. Su virusais (žmogaus papilomos, hepatito B, C ir kitais) sietini gimdos kaklelio vėžys, pirminis kepenų vėžys, kai kurios limfomos, nosiaryklės vėžys. Literatūros duomenimis, su hepatito B virusu susiję 50–55 proc. hepatoceliulinės karcinomos atvejų pasaulyje, o vakcinacija nuo hepatito B viruso gali žymiai sumažinti kepenų vėžio paplitimą. Helicobacter pylori infekcija lemia ikivėžinių procesų skrandyje atsiradimą.

Žmogaus papilomos virusas (toliau – ŽPV) nustatomas 90–100 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, ir tik 5–20 proc. sveikų moterų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad 16 ir 18 tipų ŽPV infekcija sukelia apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Taip pat yra duomenų, kad gerybiniai ir piktybiniai navikai, susiję su ŽPV, gali atsirasti odoje, viršutiniuose kvėpavimo takuose, virškinimo trakte, anogenitalinėje srityje. Moksliniai tyrimai rodo, kad kiti sveikatos rizikos veiksniai, pvz., tabakas, gali padidinti vėžio riziką, susijusią su ŽPV infekcija.

23. Dirbantys asmenys, kurių Lietuvoje yra per 1,3 mln. (daugiau kaip trečdalis visų gyventojų), yra veikiami papildomų veiksnių, su kuriais nesusiduria nedirbantys gyventojai: cheminiai veiksniai (kancerogenai, mutagenai), fizikiniai veiksniai (jonizuojanti spinduliuotė, UV spinduliuotė, elektromagnetiniai laukai), psichosocialiniai veiksniai (stresas, psichologinis smurtas ir kt.), kurie ilgainiui gali sukelti su darbu susijusį ar profesinį vėžį. Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (IARC) duomenimis, nuo 4,5 proc. iki 8,5 proc. nustatytų onkologinių susirgimų sukelia darbo aplinkoje esantys kancerogenai. Pagrindinė profesinių onkologinių susirgimų lokalizacija yra kvėpavimo organų sistema. Tyrimas apie asbesto sukeltus kvėpavimo takų vėžinius susirgimus atskleidė, kad kasmet Lietuvoje turėtų būti nustatoma apie 50 su kvėpavimo sistema susijusių vėžinių susirgimų. Lietuvos pramonėje asbestas buvo plačiai naudojamas 1956–2000 m., tačiau nuo 1990 m. Lietuvoje užregistruoti tik 6 asbesto sukelti profesinių ligų atvejai (5 asbestozių atvejai ir 1 gerklų vėžio atvejis).

VI SKYRIUS

SVEIKATOS SAUGOJIMO SKATINIMAS IR PIRMINĖ PIKTYBINIŲ NAVIKŲ PROFILAKTIKA

24. Daugelis vėžio rizikos veiksnių visiškai gali būti suvaldyti tik ėmusis daugiasektorinių veiksmų – švietimo, sporto, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos ir kitų sektorių bendrai tuo tikslu sutelktos veiklos. Sveikatos problemų ar atskirų rizikos veiksnių, kurie turi įtakos onkologinių ligų atsirdimui, valdymui Lietuvoje yra parengtos ar rengiamos (numatytos rengti) programos, tarpinstituciniai veiksmų planai, kuriuose numatytos ar bus numatytos artimiausiu metu nuostatos ir konkrečios priemonės, padėsiančios valdyti šiuos rizikos veiksnius, taip prisidedant ir prie sergamumo bei mirtingumo onkologinėmis ligomis mažinimo. Šiuo metu jau yra patvirtintos programos (pvz., 2014–2020 metų nacionalinė pažangos programa), apimančios visų rizikos veiksnių valdymą, kuriose numatytos kitų institucijų įgyvendinamos priemonės, taip pat sveikatos ir ne tik sektoriuose rengiamuose strateginių dokumentų projektuose (pvz.: Visuomenės sveikatos priežiūros plėtros 2014–2023 programoje, Profesinės sveikatos priežiūros plėtros koncepcijoje, Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje) formuluojami tarpinstituciniai darbai, prisidėsiantys prie rizikos veiksnių, įskaitant onkologinių ligų rizikos veiksnius, valdymo. Sveikatos sistema taip pat gali atlikti nemažai darbų, vykdydama vėžio rizikos veiksnių prevenciją, skatindama saugoti sveikatą, suteikdama gyventojams žinių apie vėžio ir jo rizikos veiksnių prevenciją, nes nepakankamas visuomenės dėmesys sveikai gyvensenai, sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui turi įtakos sergamumui onkologinėmis ligomis.

25. Pirminė, ankstyvoji vėžio profilaktika yra susijusi su vėžio rizikos veiksnių valdymu. Manoma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, jeigu būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės. Todėl būtina informuoti gyventojus apie vykdomas atrankinės patikros dėl piktybinių navikų programas, skatinti jose dalyvauti, kad visuomenė turėtų pakankamai žinių apie vėžio rizikos veiksnius (alkoholį, tabaką, maistą, fizinį aktyvumą, chemines medžiagas, UV spinduliuotę, virusus) ir jų prevenciją, suprastų jos reikšmę sveikatai, sąmoningai šias žinias taikytų savo kasdieniame gyvenime.

26. Lietuvoje pakankamai išplėtotas įvairių lygių visuomenės sveikatos priežiūros institucijų, kiekvienos pagal kompetenciją prisidedančių prie sveikatos rizikos veiksnių, įskaitant vėžio rizikos veiksnius, prevencijos ar (ir) sveikatos skatinimo tinklas: nacionaliniu lygiu veikiančios visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Higienos institutas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Radiacinės saugos centras); apskričių lygiu – visuomenės sveikatos centrai; savivaldos lygiu – savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos savivaldybėse įsteigti 37 visuomenės sveikatos biurai, o kai kurios savivaldybės yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis su savivaldybėmis, turinčiomis visuomenės sveikatos biurus, kad ir tose savivaldybėse būtų teikiamos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai yra arčiausiai gyventojų – savivaldos lygiu vykdo visuomenės sveikatos stebėseną, stiprinimą bei vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą.

27. Didelė dalis visuomenės sveikatos iniciatyvų, įskaitant vėžio rizikos veiksnių prevenciją, Lietuvoje yra vykdoma pasitelkus intuiciją arba vadovaujantis kitų šalių pavyzdžiais, stokojama išsamios ir moksliniais įrodymais pagrįstos informacijos apie veiksmingas ir efektyvias intervencijas, trūksta pagal įrodymus parengtų metodikų ir gairių, taip pat nėra vertinama, ar vykdomos programos yra efektyvios ir (ar) veiksmingos, kokie veiksmai duotų geriausią rezultatą. Turint omenyje ribotus  finansinius išteklius sveikatos priežiūros sistemai, visuomenės sveikatos technologijų, programų ir jų priemonių vertinimai leistų pateikti įrodymus politikams, priimantiems sprendimus, rengti metodines rekomendacijas ir jas įdiegti praktikoje, ypač savivaldos lygiu, tikintis pagrįstų rezultatų, kurie neabejotinai prisidėtų prie sergamumo ir mirtingumo onkologinėmis ligomis sumažėjimo.

28. Vėžio ir jo rizikos veiksnių prevencijos srityje dirbančių visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija turi būti nuolat keliama, organizuojami tiksliniai mokymai, suteikiant naujausių žinių, kurios būtų pritaikomos praktikoje, nes tik naujausias žinias pritaikyti praktikoje gebantys specialistai gali geriausiai informuoti gyventojus.

Ypač efektyvios yra ankstyvosios intervencijos programos, vykdomos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, kurias įgyvendinant šeimos gydytojai suteikia informaciją pacientams apie alkoholio, tabako ir kitų sveikatos rizikos veiksnių prevenciją. Lietuvoje kol kas toks modelis praktikoje nėra sukurtas. Šiai problemai spręsti reikėtų sukurti, išbandyti ir pradėti diegti sveikatos priežiūros modelius, integruojančius pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimą, kurie prisidėtų prie pirminės vėžio prevencijos.

29. Tik nedidelė dalis vėžio rizikos veiksnių gali būti valdoma vykdant imunoprofilaktiką. Skiepijant mergaites vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 tipų ŽPV, galima išvengti 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ši priemonė yra įtraukta ir į Nacionalinę imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programos patvirtinimo“, numatant skiepijimą ŽPV vakcina pradėti 2016 m. Tačiau, prieš pradedant vakcinaciją, tikslinėms grupėms šviesti ir mokyti reikia specialistų parengto komunikacijos plano, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės ir finansavimas, taip pat reikia vykdyti informavimo kampaniją tikslinėms gyventojų grupėms (paauglių mergaičių tėvams), nes tik pasitikėjimas skiepų efektyvumu ir saugumu leis pasiekti dideles skiepijimų apimtis ŽPV vakcina ir sumažinti gimdos kaklelio vėžio sergamumo bei mirtingumo rodiklius.

30. Numatomos veiklos kryptys:

30.1. vykdyti praktiškai taikomų ar planuojamų diegti sveikatos stiprinimo ir pirminės piktybinių navikų profilaktikos priemonių vertinimus ir tyrimus bei programų vertinimus, kurie suteiktų įrodymais pagrįstą informaciją sprendimų priėmėjams ir specialistams, jų pagrindu rengti moksliniais įrodymais grįstas metodines rekomendacijas;

30.2. didinti visuomenės informuotumą apie vėžio rizikos veiksnius ir jų įtaką sveikatai, pasirenkant veiksmingas informavimo ir elgsenos formavimo intervencijas, organizuoti su vėžiu ir jo rizikos veiksniais susijusių dienų minėjimą, kampanijas, nukreiptas į tikslines gyventojų grupes;

30.3. išbandyti ir diegti veiksmingas sveikatos stiprinimo ir pirminės piktybinių navikų profilaktikos intervencijas, diegti sveikatos priežiūros modelius, integruojančius pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimą, kurie prisidėtų prie pirminės vėžio prevencijos įgyvendinimo;

30.4. nuolat kelti visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją, organizuoti mokymus vėžio ir jo rizikos veiksnių prevencijos srityje;

30.5. skatinti saugoti sveikatą, ugdyti informuotą visuomenę:

30.5.1. parengti metodinę informacinę medžiagą visuomenei ir sveikatos priežiūros specialistams apie neteisingos mitybos, fizinio pasyvumo ir aplinkos sveikatos rizikos veiksnių poveikį ir įtaką sergamumui onkologinėmis ligomis, apie onkologinių ligų profilaktiką;

30.5.2. Vykdyti visuomenės informavimą ir švietimą vėžio rizikos veiksnių ir prevencijos temomis, skleisti informaciją atsižvelgiant į Europos kovos su vėžiu kodekso nuostatas ir naujausią mokslo informaciją, sutelkiant dėmesį į neteisingos mitybos, fizinio pasyvumo ir aplinkos rizikos veiksnius. Informaciją visuomenei skleisti per visuomenės informavimo priemones: vaizdu (teminės televizijos laidos, teminiai filmukai), raštu (pranešimai spaudai, straipsniai interneto svetainėje, laikraščiuose bei žurnaluose, leidiniai, lankstinukai, atmintinės gyventojams, informaciniai stendai švietimo ir mokymo įstaigose, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose bei savivaldybių institucijose), žodžiu (paskaitos, pokalbiai, radijo laidos);

30.5.3. surinkti mokslinius įrodymus apie fizinio aktyvumo didinimui taikomas veiksmingas intervencijas ir parengti rekomendacijas dėl praktinio intervencijų įgyvendinimo. Šių rekomendacijų pagrindu remti darbdavių iniciatyvas fizinio aktyvumo skatinimui – priemonė, orientuota į darbingo amžiaus žmones. Taip pat skatinti darbdavius dažniau vykdyti įvairias nemokamas akcijas, užsiėmimus, siekiant kuo daugiau gyventojų paskatinti aktyviai leisti laisvalaikį. Skleisti informaciją, skatinti darbdavius pagal atskirų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžius (fizinio aktyvumo darbo vietoje programos) įvesti fizinio aktyvumo pertraukėles (protinį arba sėdimą darbą dirbantiems) darbo metu arba prieš prasidedant darbui – priemonė, orientuota į darbingo amžiaus žmones. Šios priemonės įgyvendinimas derinamas su atitinkamomis Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros netolygumų mažinimo 2014–2022 m. veiksmų plane numatytomis priemonėmis;

30.6. vadovaujantis Nacionaline imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programa, nuo 2016 m. į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimo kalendorių įtraukti mergaičių skiepijimą nuo ŽPV infekcijos.

VII SKYRIUS

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS DĖL ONKOLOGINIŲ LIGŲ ORGANIZAVIMO SISTEMA

31. Asmens sveikatos priežiūra dėl onkologinių ligų organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu ir kitais teisės aktais.

Sveikatinimo veiklos organizavimo lygiai yra savivaldybių ir valstybės. Sveikatos priežiūros paslaugų lygiai: pirminis (pirminė sveikatos priežiūra), antrinis (antrinė sveikatos priežiūra) ir tretinis (tretinė sveikatos priežiūra). Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) priklausančių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, lygmenys: rajonų, regionų ir respublikos.

32. Sveikatos priežiūra dėl onkologinių ligų pradedama pirminę sveikatos priežiūrą vykdančiose įstaigose – poliklinikose, šeimos gydytojų kabinetuose ir kt. Šeimos gydytojas, pagal savo kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, rekomenduoja profilaktines priemones, organizuoja ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką per vykdomas atrankinės patikros programas, įtaria ikinavikines ir onkologines ligas, konsultuojasi dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos (pradėti, pratęsti , pakeisti ar nutraukti pradėtą gydymą) ar darbingumo su gydytoju specialistu, tęsia gydytojo specialisto paskirtą gydymą, organizuoja reikiamų paslaugų (medicininės reabilitacijos, paliatyvios pagalbos ir kt.) onkologiniams ligoniams skyrimą, atlieka ilgalaikę onkologinių ligonių stebėseną.

33. Onkologinių ligų diagnostika ir gydymas yra pavestas atitinkamų profesinių kvalifikacijų gydytojams ir yra apibrėžtas atitinkamų profesinių kvalifikacijų gydytojų kompetenciją reglamentuojančiose medicinos normose.

34. Specializuotą onkologinių ligų diagnostiką ir gydymą atlieka gydytojas onkologas chemoterapeutas pagal kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje MN 121:2007 „Gydytojas onkologas  chemoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-712, ir gydytojas onkologas radioterapeutas pagal kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje MN 99:2007 „Gydytojas onkologas radioterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-1760.

35. Sergančiųjų onkologinėmis ligomis pagalbos organizavimo pasaulinės tendencijos yra koncentruoti onkologinių ligų diagnostiką ir gydymą universitetinėse ligoninėse bei stambiuose specializuotuose centruose, siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, racionalaus brangių technologijų panaudojimo (jos naudojamos ne viena konkrečia liga sergančių pacientų diagnostikai, gydymui, bet daugelio ligų atveju), mokymo ir mokslo progreso. Siekiama teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūros optimizavimo, užtikrinti geriau patenkinti gyventojų sveikatos priežiūros poreikius, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą, prieinamumą ir racionalesnį išteklių panaudojimą. Dėl šių priežasčių ir Lietuvoje piktybinių navikų diagnostiką ir diferencinę diagnostiką vykdo įstaigos, kuriose yra infrastruktūra kompleksinei navikų diagnostikai. Įtarus arba diagnozavus onkologinę ligą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, neturinčioje galimybių teikti reikiamas paslaugas, pacientai siunčiami į atitinkamo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

36. Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugas dėl onkologinių ligų teikia visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal jų licencijose nurodytas paslaugas bei sveikatinimo veiklos lygius ir lygmenis.

37. Specializuotas onkologijos–chemoterapijos ir onkologijos–radioterapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia Nacionalinis vėžio institutas (iki 2014 m. liepos 2 d. buvęs VU Onkologijos institutas (steigėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo miniterija), LSMUL VšĮ Kauno klinikos ir filialas Onkologijos ligoninė (savininko teises ir pareigas įgyvendina LSMU ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija), VšĮ VUL Santariškių klinikos (savininko teises ir pareigas įgyvendina VU ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija), VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė (savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija), VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (savininko teises ir pareigas įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybė). Specializuotas onkologijos-chemoterapijos paslaugas teikia VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė (savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija).

38. Lietuvoje 2014 m. I ketv. gydytojo onkologo-chemoterapeuto licenciją turėjo 79 gydytojai, gydytojo onkologo-radioterapeuto – 61 gydytojas. Šiuo metu Vilniaus universistete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja 18 studentų, siekiančių įgyti onkologo-chemoterapeuto profesinę kvalifikaciją ir 16 studentų, siekiančių įgyti onkologo-radioterapeuto profesinę kvalifikaciją. 2014 m. studijas baigs 7 onkologai-chemoterapeutai ir 6 onkologai-radioterapeutai.   

39. Sveikatos politiką formuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

40. Siūlymus dėl priemonių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, kokybei gerinti, pacientų srautų valdymo ir kitų problemų sprendimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai teikia onkologijos srities vyriausieji respublikos ir kraštų specialistai, paskirti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-739, nevyriausybinių pacientų teises atstovaujančių organizacijų atstovai, kitos institucijos.

41. Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų vykdymą, jų efektyvumą, suteiktų paslaugų skaičių, skirtų lėšų panaudojimą stebi, problemas analizuoja ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai siūlymus teikia šių programų koordinavimo komitetai (koordinavimo grupės).

42. Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. XII-838 priėmė Lietuvos Respublikos nacionalinio vėžio instituto įstatymą, kuriuo nustatė, kad VU Onkologijos institutas reorganizuojamas į valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį vėžio institutą, į kurio sudėtį įtraukta klinika. Vienas iš Nacionalinio vėžio instituto veiklos tikslų – teikti  sveikatos  priežiūros įstaigoms metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą vėžio kontrolės (onkologinių ligų prevencija, diagnostika, gydymas ir kita susijusi veikla) klausimais; koordinuoti vėžio kontrolės  veiklą Lietuvos Respublikoje ir teikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai  pasiūlymus dėl onkologinės pagalbos (t.  y.  visumos priemonių, skirtų onkologinių ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui ir apimančių prevencinės medicinos pagalbą, medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, slaugą, socialines paslaugas ir patarnavimus, priskirtus asmens sveikatos priežiūrai) tobulinimo.

43. Numatomos veiklos kryptys:

43.1. sudaryti Vėžio kontrolės komitetą, kuris vertins vėžio situaciją Lietuvoje, kurs vėžio kontrolę efektyvinančias priemones bei teiks siūlymus dėl jų įtraukimo į Vėžio kontrolės 2014-2025 programos įgyvendinimo priemonių planą;

43.2. specializuotas asmens sveikatos priežiūros dėl onkologinių ligų paslaugų teikimą plėtoti universitetų ligoninėse – VšĮ VUL Santariškių klinikose ir LSMUL VšĮ Kauno klinikose, valstybiniame mokslinių tyrimų institute – Nacionaliniame vėžio institute ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.

VIII SKYRIUS

ANKSTYVOJI PIKTYBINIŲ NAVIKŲ DIAGNOSTIKA

44. Įgyvendinant 2003 m. gruodžio 2 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros (2003/878/EB) (OL L 327, 2003 12 16, p. 34) ir Vėžio kontrolės 2003–2010 m. programos nuostatas, pradėtos vykdyti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programos, kurios finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Jų tikslas – sumažinti gyventojų mirtingumą nuo gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio. Programų metu tikrinami moksliniais įrodymais pagrįstos amžiaus grupės asmenys, siekiant kaip galima anksčiau nustatyti organų / audinių / ląstelių pakitimus, juos kruopščiai įvertinti, nustatyti diagnozę, prireikus – skirti gydymą. Todėl dalyvauti tokiose programose turi būti įprasta kiekvienam.

PSDF biudžete skiriamos tikslinės lėšos prevencinių programų išlaidoms apmokėti, t. y. užtikrinama, kad šios lėšos bus panaudojamos išskirtinai atrankinės patikros programoms, o ne kitų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šių lėšų dydis planuojamas atsižvelgiant į atrankinės patikros programos tikslinei populiacijai priklausančių asmenų skaičių.

45. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“, 2004 m. pradėta vykdyti nacionaliniu mastu. Iš pradžių buvo numatyta galimybė 30–60 metų amžiaus moterims kas trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, o nuo 2008 m. pradėta patikra moterims nuo 25 metų. Taigi, ši programa skirta moterims nuo 25 metų iki 60 metų. Moksliškai įrodyta, kad iki 25 metų ir vyresnės nei 60 metų amžiaus moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga labai retai. Todėl didelės rizikos amžiaus grupei priklausančios moterys vieną kartą per 3 metus gali pasitikrinti nemokamai. Kuo ankščiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir gydymas būtų pradėtas ankščiau.

Pažymėtina, kad pasitikrinti atvyksta nepakankama moterų, kurioms ši programa yra skirta, dalis, todėl panaudojamos ne visos programai skirtos PSDF biudžeto lėšos (5 pav.).

5 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, finansavimo programos finansavimas 2004–2013 m. (VLK duomenys).

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, finansavimo programai 2004–2013 m. laikotarpiu buvo skirta daugiau nei 49 mln. Lt, o panaudota – daugiau nei 34 mln. Lt, t. y. apie 69 proc.

Lietuvoje ši programa vykdoma jau 9 metus. Jos paslaugomis pasinaudoja vis daugiau tikslinės amžiaus grupės moterų, tačiau daugeliui, ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimuose gyvenančioms moterims, vis dar trūksta informacijos. Iš viso per 9 metus informavimo paslaugos (8 lentelė) buvo suteiktos 1 417 674 kartus, iš jų 197 588 (13,9 proc.) kartus – pakartotinės informavimo paslaugos.

8 lentelė. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinės programos vykdymas (VLK duomenys).

Ciklai	Aptarnaujamų 25–60 m.* moterų skaičius	Suteikta informa-vimo paslaugų	Informuo-ta PASPĮ registruo-tų moterų (proc.)	Citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugų skaičius	Suteikta citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugų nuo registruotų PASPĮ mot. sk. (proc.)	Citologi-nio tepinėlio ištyrimo paslaugų skaičius	Suteikta citologinio tepinėlio ištyrimo paslaugų nuo registruotų PASPĮ mot. skaičiaus (proc.)
I ciklas 2004-07-01 2007-06-30	815 045	408 454	50,1	303 736	37,3	350 895	43,1
II ciklas 2007-07-01 2010-06-10	957 171	476 046	49,7	339 980	35,5	355 316	37,1
III ciklas 2010-07-01 2013-06-30	962 766	533 174	55,4	349 886	36,6	361 749	37,6

Iš 8 lentelės galima pastebėti, kad 3 ciklo metu buvo suteikta 30 proc. informavimo paslaugų daugiau nei 1 ciklo metu. Iš viso citologinio tepinėlio paėmimo paslaugos suteiktos 993 602 kartus. 3 ciklo metu suteikta 15 proc. citologinio tepinėlio paėmimo paslaugų daugiau nei 1 ciklo metu. Iš viso 1 067 960 kartus suteiktos citologinio tepinėlio ištyrimo paslaugos. 3 ciklo metu suteikta 3 proc. citologinio tepinėlio ištyrimo paslaugų daugiau nei 1 ciklo metu. Tik 1 kartą citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugos buvo suteiktos 311 699 moterims, tik 2 kartus – 206 526 moterims, 3 kartus – 86 390 moterims, 4 kartus – 11 347 moterims, 5 kartus – 1 526 moterims (6 pav.).

6 pav. Moterų, kurioms buvo suteiktos citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugos skaičius (2004-07-01 – 2013-12-31) (VLK duomenys).

Taigi, bent 1 kartą citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 617 tūkst. moterų.

7 pav. Citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugos vykdymas (proc.) 2013 m. nuo 100 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų (pastaba: proc. nuo tikslinio amžiaus moterų, kurios prisirašiusios prie TLK aptarnaujamos teritorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, skaičiaus (išvestinis – programos tikslinei grupei priklausančių moterų skaičius padalintas iš 3) (VLK duomenys).

Sergamumo gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje tendencijos patvirtina atrankinės patikros programos efektyvumą: šalyje ne tik pavyko stabilizuoti sergamumą, bet jau galima pastebėti ir jo sumažėjimą. Pradėjus vykdyti šią prevencijos programą pasikeitė sergamumo gimdos kaklelio vėžio struktūra (8 pav.).

8 pav. Gimdos kaklelio vėžio ir Ca in situ santykio pokytis Lietuvoje 2000–2012 m. (VU Onkologijos instituto duomenys)

Iki 2004 m. daugiausia buvo sergama invaziniu vėžiu. 2004 m. pradėjus vykdyti programą, iš karto padaugėjo išaiškintų ankstyvųjų ikivėžinių (in situ) susirgimų atvejų, o nuo 2007 m. stabiliai vyrauja vis dažniau išaiškinami gimdos kaklelio in situ atvejai, kurie yra visiškai išgydomi.

46. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729 „Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo“, pradėta vykdyti šalies mastu 2005 m. Informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslauga ir mamogramų atlikimo bei vertinimo paslaugos iš PSDF biudžeto apmokamos 50–69 metų amžiaus moterims kas dvejus metus.

Nuo 2005 m. šiai programai finansuoti kasmet iš PSDF biudžeto skiriama vis daugiau lėšų. Skiriamų lėšų suma nuo programos vykdymo pradžios padidėjo daugiau kaip 4 kartus (9 pav.).

9 pav. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos finansavimas iš PSDF biudžeto 2005–2013 m. (VLK duomenys).

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programai 2005–2013 m. laikotarpiu buvo skirta daugiau nei 38 mln. Lt, o panaudota – daugiau nei 32 mln. Lt, t. y. apie 84 proc.

Lietuvoje ši programa vykdoma jau beveik 9 metus, kiekvienais metais patikrinama vis daugiau programos tikslinei amžiaus grupei priklausančių moterų (10 pav.).

10 pav. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje dalyvavusių moterų skaičius (suteikta mamogramų atlikimo paslauga) (VLK duomenys).

2013 m. buvo patikrinta daugiau nei 80 tūkst. 50–69 metų amžiaus moterų, t. y. apie 69 proc. daugiau nei 2006 m. 2005–2013 m. suteikta 515 530 mamogramų atlikimo paslaugų. Tik 1 kartą mamogramų atlikimo paslauga buvo suteikta 165 293 moterims, tik 2 kartus – 91 297 moterims, 3 kartus – 42 560 moterims, 4 kartus – 8 429 moterims, 5 kartus – 190 moterims (11 pav.).

11 pav. Moterys, kurioms buvo suteiktos mamogramų atlikimo paslaugos (2005–2013 m.) (VLK duomenys).

Bent 1 kartą mamogramos atlikimo paslauga buvo suteikta 307 tūkst. moterų.

12 pav. Mamogramų atlikimo paslaugos vykdymas (proc.) 2013 m. nuo 100 proc. tikslinės amžiaus moterų (pastaba: proc. nuo tikslinio amžiaus moterų skaičiaus, kurios prisirašiusios prie TLK aptarnaujamos teritorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigų (išvestinis – programos tikslinei grupei priklausančių moterų skaičius padalintas iš 2) (VLK duomenys).

Vykdant programą, pastebėta teigiamų pokyčių sergamumo krūties vėžiu struktūroje. VU Onkologijos instituto duomenimis, kasmet palaipsniui mažėja vėlyvųjų stadijų vėžio atvejų, daugiau nustatoma I ir II stadijos vėžio, kurį galima lengviau išgydyti, atvejų (13 pav.).

13 pav. Krūties vėžio naujų atvejų nustatymas pagal ligos stadijas (VU Onkologijos instituto duomenys)

2004 m., kai atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa dar nebuvo vykdoma, I stadijos krūties vėžys moterims buvo diagnozuojamas 22,6 proc. atvejų, o 2011 m., kuomet programa buvo vykdoma 7 metus, I stadijoje krūties vėžys moterų tarpe buvo diagnozuojamas 33,5 proc. atvejų.

VU Onkologijos instituto duomenimis, prasidėjus atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programai, žymiai padaugėjo išaiškintų ankstyvųjų ikivėžinių (in situ) susirgimų atvejų (14 pav.). Jei 2006 m. ankstyvųjų ikivėžinių susirgimų buvo diagnozuota tik 50 atvejų, tai 2013 m. – 83 (62 proc. daugiau).

* Duomenys preliminarūs

14 pav. Diagnozuoti krūties navikai in situ (atvejų skaičius per metus) (VU Onkologijos instituto duomenys)

47. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-973 „Dėl Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“. Programoje numatytos paslaugos vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų broliai ar tėvai sirgo priešinės liaukos vėžiu, buvo apmokamos kasmet, o atsižvelgus į gydytojų specialistų rekomendacijas, nuo 2009 m. liepos mėn. – ne dažniau kaip kartą per dvejus metus.

Ši programa PSDF biudžeto lėšomis finansuojama nuo 2006 m. (15 pav.).

15 pav. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos finansavimas iš PSDF biudžeto 2006–2013 m. (VLK duomenys).

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai 2006–2013 m. laikotarpiu buvo skirta daugiau nei 54 mln. Lt, panaudota – daugiau nei 45 mln. Lt, t. y. apie 83 proc.

Apie galimybę nemokamai pasitikrinti vyrus informuoja ir prostatos specifinio antigeno (angl. prostate specific antigen) (toliau – PSA) kiekio kraujyje tyrimą skiria šeimos gydytojai. Nuo 2006 m. iki 2013 m. informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugos suteiktos daugiau nei 700 tūkst. kartų (9 lentelė).

9 lentelė. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos įgyvendinimo metu suteiktos informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir PSA nustatymo tyrimą paslaugos (VLK duomenys).

Metai	PASPĮ prisirašiusiųjų 50–75 m. vyrų skaičius	Asmenų, gavusių  informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugą, skaičius	Informuota PASPĮ registruotų vyrų (proc.)
2006	396 102	89 313	22,5
2007	399 774	97 745	24,5
2008	404 594	119 081	29,4
2009	410 787	96 617	23,5
2010	418 890	73 632	17,6
2011	426 018	108 616	25,5
2012	425 621	90 742	21,3
2013	430 606	107 789	25,0

50–75 metų amžiaus vyrus, kuriems buvo nustatytas 3 ng/ml ar didesnis PSA kiekis, šeimos gydytojai siuntė atlikti urologo konsultaciją ir priešinės liaukos biopsijos paslaugai gauti. Tokių paslaugų 2006–2012 m. laikotarpiu iš viso buvo suteikta daugiau nei 35 tūkst., o vien 2013 m. – 4 519.

2006–2013 m. laikotarpiu tik 1 kartą informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugos buvo suteiktos 150 644 vyrams, tik 2 kartus – 100 251 vyrams, 3 kartus – 63 831 vyrams, 4 kartus – 36 887 vyrams, 5 kartus – 16 199 vyrams, 6 kartus – 3 271  vyrams, 7 kartus – 377 vyrams (16 pav.). Bent 1 kartą informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir PSA nustatymo tyrimą paslauga buvo suteikta daugiau kaip 371 tūkst. vyrų.

16 pav. Vyrų, kuriems buvo suteiktos informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir PSA nustatymo tyrimą paslaugos 2006–2013 m., skaičius (VLK duomenys).

17 pav. Informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir PSA atlikimo paslaugos vykdymas (proc.) 2013 m. nuo 100 proc. tikslinės amžiaus vyrų (pastaba: proc. nuo tikslinio amžiaus vyrų, prisirašiusių prie TLK aptarnaujamos teritorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, skaičiaus (išvestinis – programos tikslinei grupei priklausančių vyrų skaičius padalintas iš 2) (VLK duomenys).

ES šalyse priešinės liaukos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 85 tūkst. vyrų. 2012 m. HI SIC duomenimis, sergamumas priešinės liaukos piktybiniais navikais siekė 189,36 atvejo / 100 000 vyrų. Teigiami sergamumo priešinės liaukos vėžiu pokyčiai pastebėti praėjus keliems metams nuo programos vykdymo pradžios. Pradėjus tikrinti vyrus dėl priešinės liaukos vėžio, dažniau diagnozuojami ankstyvųjų stadijų vėžio atvejai (18 pav.).

18 pav. Sergamumo priešinės liaukos vėžiu struktūros pokyčiai 2001–2011 m. (VU Onkologijos instituto duomenys).

48. Skirtingai nei krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio atvejais, kuriais gyventojų patikrą rekomenduojama vykdyti organizuotai, organizuota patikra dėl priešinės liaukos vėžio nerekomenduojama. 2011 m. Europos urologų asociacija paskelbė straipsnį, apibendrinantį pastarųjų metų atliktas 2 dideles atsitiktines randomizuotas studijas Jungtinėse Amerikos Valstijose (76 692 pacientai) ir Europoje (162 243 pacientai) dėl prostatos vėžio ankstyvo nustatymo ir gydymo, kuriame nurodė, kad dėl priešinės liaukos vėžio galima taikyti oportunistinę (neorganizuotą) patikrą tokiu atveju, jeigu gydytojas gerai informuoja pacientą apie galimą patikros naudą bei žalą ir gydytojas su pacientu kartu nusprendžia, kad patikra yra būtina. Tokiu atveju rekomenduojama tirti vyrus nuo 40 metų amžiaus, o patikros periodiškumas priklauso nuo nustatyto PSA kiekio – jeigu PSA < l ng/ml, kitą patikrą tikslinga atlikti po 8 metų. Vyresniems nei 75 metų amžiaus vyrams patikros atlikti nerekomenduojama, jei PAS < 3 ng/ml, nes jiems rizika žūti nuo prostatos vėžio yra labai maža. 2013 m. Australijoje vykusiame urologijos srities specialistų kongrese prieita prie išvados, kad patikra dėl priešinės liaukos vėžio turi būti atliekama įvertinus individualią riziką ir gerai informavus pacientą.

49. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-508 „Dėl Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“ . Programos paslaugos kas dvejus metus teikiamos 50–74 metų asmenims. 2009–2013 m. laikotarpiu šiai programai įgyvendinti iš PSDF biudžeto buvo skirta daugiau nei 18 mln. Lt, iš kurių panaudota daugiau nei 15 mln. Lt (19 pav.).

Dvejus metus ši programa, kaip bandomasis projektas, buvo vykdoma Vilniaus ir Kauno apskrityse, 2012 m. šią programą pradėta įgyvendinti Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse, nuo 2013 m. liepos 1 d. – Panevėžio ir Tauragės apskrityse (iš viso 2013 m. patikrinta 141 tūkst. asmenų), nuo 2014 m. sausio 1 d. – Utenos apskrityje, o nuo 2014 m. liepos 1 d. ir Telšių, Marijampolės bei Utenos apskrityse, t. y. visoje Lietuvoje. Informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, per pirmąjį programos vykdymo pusmetį, t. y. nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., šios programos paslaugomis pasinaudojo 36 tūkst. asmenų, 2010 m. – 86 tūkst. asmenų, 2011 m. – 66 tūkst. asmenų, o 2012 m., pradėjus programą vykdyti Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, jos paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 147 tūkst. asmenų.

19 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai skirtos PSDF biudžeto lėšos 2009–2013 m. (VLK duomenys).

20 pav. Informavimo apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir slapto kraujavimo testo išmatose rezultatų įvertinimo paslaugos vykdymas (proc.) 2013 m. nuo 100 proc. tikslinės amžiaus asmenų (pastaba: proc. nuo tikslinio amžiaus asmenų, prisirašiusių prie TLK aptarnaujamos teritorijos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, skaičiaus (išvestinis – programos tikslinei grupei priklausančių asmenų skaičius padalintas iš 2) (VLK duomenys).

Kol kas anksti vertinti šios atrankinės patikros programos įtaką sergamumo storosios žarnos vėžio struktūrai, nes ši programa Lietuvoje vykdoma tik keletą metų ir ne visoje šalyje.

50. Lietuvoje vykdomos atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programos yra neorganizuotos, taip pat vadinamos oportunistinėmis. Neorganizuotos (oportunistinės) patikros ypatumas – dalyvauti patikroje pasiūlo gydytojas arba gyventojas atvyksta dalyvauti programoje savo iniciatyva. Tokiu atveju dažnai tikrinama ta pati populiacijos dalis, tačiau dalyvauti programose socioekonomiškai pažeidžiamų (gyvenančių nuo miestų nutolusiose vietovėse, vienišų, gaunančių mažas pajamas, mažiau socialiai aktyvių ir kt.) grupių asmenims sąlygos nesudaromos. Be to, PSDF biudžeto lėšomis programų paslaugos finansuojamos tik asmenims, prisirašiusiems prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) ir apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu.

51. Pagal Europos specialistų parengtas mokslo įrodymais pagrįstas krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio ir storosios žarnos vėžio patikros kokybės užtikrinimo gaires, efektyvios yra tik organizuotos patikros programos. Organizuota patikros programa turi administracinę struktūrą (koordinavimo centrą), atsakingą už patikros įgyvendinimą, visų duomenų registravimą ir programos įgyvendinimo stebėseną, efektyvumo vertinimą. Skandinavijos šalyse, kuriose mirtingumą nuo krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio pavyko sumažinti atitinkamai 40 ir 80 proc., organizuotos patikros programos vykdomos jau nuo 1970 m. Programų koordinavimo centras užtikrina, kad dalyvauti programoje būtų pakviestas kiekvienas programos tikslinei populiacijai priklausantis žmogus, būtų sudaromos lygios sąlygos dalyvauti programoje visiems programos tikslinei populiacijai priklausiantiems asmenims, stebima, ar pakviestasis atvyko pasitikrinti, jam neatvykus, siunčiamas pakartotinis kvietimas, be to, visi patikros duomenys kaupiami centrinėje duomenų bazėje, stebima teikiamų paslaugų kokybė, analizuojami, vertinami ir viešai skelbiami programos vykdymo rodikliai, sprendžiama apie programos efektyvumą ir teikiami siūlymai dėl programos vykdymo efektyvumo gerinimo.

52. Patologijos tyrimai yra svarbūs vykdant patikros dėl onkologinių ligų programas. Sklandus ir efektyvus prevencijos programų vykdymas yra neatsiejamas nuo išsamaus, standartizuoto, pakankamai greito ir tikslaus mėginių ištyrimo. Šiuo metu Lietuvoje tyrimus atlieka daugiau nei 10 patologijos tarnybų: Valstybinis patologijos centras, VšĮ VUL Santariškių klinikų filialas, LSMUL VšĮ Kauno klinikos, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir kt. Pavyzdžiui, Valstybinis patologijos centras, VšĮ VUL Santariškių klinikų filialas, aptarnauja daugiau kaip 200 įvairiuose Lietuvos regionuose esančių ASPĮ, atlikdamas tiek pirminį medžiagos ištyrimą, tiek konsultuodamas sudėtingos patologijos atvejais, gautais iš kitų patologijos tarnybų. Kitose Lietuvos patologijos tarnybose pasitaikantys sudėtingi mėginiai siunčiami į Valstybinį patologijos centrą ar kitą stambią patologijos tarnybą, tačiau šių konsultacijų prieinamumas vis tiek išlieka nepakankamas dėl finansinių ir logistinių priežasčių, dažnai užtrunka mėginių transportavimas, taip pat pacientai ir jų artimieji mėginius veža į kitus miestus dėl konsultacijų.

Siekiant padidinti patologijos tyrimų ir konsultacijų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams, siekiant suteikti gydytojams patologams galimybę konsultuotis / aptarti retus diagnostinius atvejus, yra tikslinga investuoti į Lietuvos didžiųjų patologijos tarnybų skaitmenines technologijas, informacines sistemas ir sukurti telepatologijos tinklą Lietuvoje. Reikiama telepatologijos infrastruktūra kartu su nuotolinių patologijos paslaugų mechanizmais leistų teikti kokybiškas, integruotas ir prieinamas vėžio prevencijos ir patologijos nustatymo, konsultacijų paslaugas visiems Lietuvos gyventojams. Telepatologija leistų efektyviai išnaudoti specialistų kompetenciją, patologijos technologijas, mažinti tyrimų atlikimo terminus bei kaštus, padidinti darbo našumą.

53. Numatomos veiklos kryptys:

53.1. gerinti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų įgyvendinimą;

53.2. atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio programas vykdyti organizuotai – paskirti už programų įgyvendinimą ir koordinavimą atsakingą įstaigą (koordinavimo centrą), kuri užtikrintų, kad dalyvauti programose būtų pakviesti visi tikslinei populiacijai priklausantys asmenys, neatvykę būtų kviečiami pakartotinai, kad dalyvaujančių programose tikslinės grupės asmenų apimtis būtų tokia, kokia yra rekomenduojama Europos mokslininkų, analizuotų programų procesų įgyvendinimą, jų atlikimo laiko tinkamumą, vykdytų stebėseną, vertintų efektyvumą, viešintų programų vykdymo rezultatus ir kt.;

53.3. atrankinės patikros dėl priešinės liaukos vėžio programą atnaujinti atsižvelgiant į naujausias mokslininkų rekomendacijas;

53.4. atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programas vykdyti kokybiškai – pritaikyti Europos mokslininkų parengtas gaires, sveikatos priežiūros specialistams vadovautis jomis tinkamai informuojant gyventojus, teikiant programų paslaugas, specialiai išmokyti sveikatos priežiūros specialistus, teikiančius programų paslaugas, kad būtų išvengta klaidų ir būtų užtikrintas pacientų saugumas, sukurti kokybės stebėsenos sistemą, parengti, stebėti, vertinti programų procedūrų ir procesų kokybės rodiklius;

53.5. išnaudoti turimų informacinių duomenų bazių (SVEIDRA, ESPBI) galimybes, prireikus, sukurti trūkstamą informacinę duomenų sistemą, išnaudojant e. sveikatos sistemos galimybes rinkti, kaupti, analizuoti visus programų vykdymui, tolesnei pacientų sveikatos būklės stebėsenai (nuo programos tikslinės grupės sąrašo sudarymo iki visų programos etapų bei tolesnio paciento gydymo ir išgyvenamumo stebėsenos), efektyvumo įvertinimui bei sprendimų priėmimui reikalingus duomenis, parengti reikiamus teisės aktus;

53.6. sudaryti sąlygas visiems programos tikslinei populiacijai priklausantiems asmenims (ne tik privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems) dalyvauti valstybės finansuojamose atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programose, parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus;

53.7. užtikrinti už programų įgyvendinimą ir koordinavimą atsakingos įstaigos veiklą, aprūpinant ją reikalinga įranga, investuojant į infrastruktūrą (patalpų įrengimą, kompiuterinės technikos įsigijimą, atrankinės patikros programų vykdymo apskaitos sistemos sukūrimą ir įdiegimą, informacinių technologijų atnaujinimą, įdiegimą ir kt.);

53.8. atnaujinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, dalyvaujančių atrankinės patikros programų įgyvendinime, klinikiniams laboratoriniams tyrimams atlikti reikalingą infrastruktūrą. Šios veiklos krypties įgyvendinimas derinamas su Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programos ir Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014-2022 m. veiksmų plane numatytomis priemonėmis.

IX SKYRIUS

ONKOLOGINIŲ LIGŲ DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

54. Lietuvoje plėtojama šiuolaikinė ir moderni onkologinės pagalbos sistema, pagrįsta strateginiu planavimu, užtikrinančiu sveikatos priežiūros prieinamumą, veiksmingumą ir racionalų lėšų panaudojimą. Tačiau onkologinių ligų kontrolės problema negali būti išspręsta vien sveikatos paslaugų pagalba. Nepakankamas visuomenės dėmesys sveikai gyvensenai, sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui įtakoja sergamumo onkologinėmis ligomis didėjimą.

55. Informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 2009–2011 m. dėl onkologinių ligų (C00-C97 (išskyrus C81-C96) (pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) buvo gydyti 157 187 piktybiniais (solidiniais) navikais susirgę asmenys, 9 844 – limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybiniais navikais (C81-C96 (pagal TLK-10-AM), 269 391 – gerybiniais navikais (D10-D36 (pagal TLK-10-AM), 11 183 – navikais in situ (D00-D09 (pagal TLK-10-AM) bei 20 417 – neaiškios ar nežinomos eigos navikais (10 lentelė).

10 lentelė. 2009–2011 m. dėl onkologinių ligų gydyti asmenys (VLK duomenys).

Eil. Nr.	Diagnozių kodai pagal TLK-10-AM	Diagnozių pavadinimai	Asmenų skaičius*
1.	C00-C14	Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai	3 492
2.	C15-C26	Virškinimo organų piktybiniai navikai	25 086
3.	C30-C39	Kvėpavimo ir krūtinės ląstos organų piktybiniai navikai	11 279
4.	C40-C41	Kaulų ir sąnarinių kremzlių piktybiniai navikai	1 089
5.	C43	Odos piktybinė melanoma	3 648
6.	C44	Kiti odos piktybiniai navikai	17 122
7.	C45-C49	Mezotelinių ir minkštųjų audinių piktybiniai navikai	1 931
8.	C50	Krūties piktybiniai navikai	18 839
9.	C51-C58	Moters lyties organų piktybiniai navikai	15 652
10.	C60-C63	Vyro lyties organų piktybiniai navikai	32 366
11.	C64-C68	Šlapimo organų piktybiniai navikai	12 265
12.	C69-C72	Akių, smegenų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių piktybiniai navikai	3 821
13.	C73-C75	Skydliaukės ir kitų vidaus sekrecijos liaukų piktybiniai navikai	4 181
14.	C76-C80	Netiksliai apibrėžti, metastaziniai ir nepatikslintos lokalizacijos piktybiniai navikai	6 416
Iš viso			157 187
15.	C81-C96	Limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybiniai navikai	9 844
16.	D00-D09	Navikai in situ	11 183
17.	D10-D36	Gerybiniai navikai	269 391
18.	D37-D48	Neaiškios ar nežinomos eigos navikai	20 417

*Asmuo skaičiuotas tik vieną kartą, jei gavo paslaugas pagal nurodytas TLK-10-AM paslaugų diagnozes 2009–2011 m. laikotarpiu.

56. 2009–2011 m. informacinės sistemos SVEIDRA duomenys apie PSDF biudžeto lėšomis apmokėtas paslaugas (gydytus unikalius asmenis) pagal nurodytas TLK-10-AM diagnozes pateikti 11 lentelėje.

11 lentelė. Pacientų, kuriems 2009–2011 m. buvo suteiktos paslaugos, apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, skaičius (VLK duomenys).

Diagnozių kodai pagal TLK-10-AM	Diagnozių pavadini-mai	Unikalių pacientų skaičius* 2009–2011 m. (visi paslaugų kodai, išskyrus I lygio ambulatorines paslaugas).
		LSMUL VšĮ KK	VU OI	VšĮ VUL SK	VšĮ KUL	VšĮ RPL	VšĮ RŠL	Kitos įstaigos
C00-C80	Piktybiniai navikai	30 872	38 309	8 008	16 073	9 278	6 823	40 948
C81-C96	Limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybiniai navikai	2 157	376	4 032	243	484	544	2 697
D00-D09	Navikai in situ	1 421	3 065	177	334	90	364	1 606
D10-D36	Gerybiniai navikai	3 813	602	1 419	791	786	611	6 756
D37-D48	Neaiškios ar nežinomos eigos navikai	2 759	143	3 303	585	735	666	4 974
Iš viso (C00-D48)		39 075	41 078	16 075	17 484	10 889	8 414	54 906

*Tas pats asmuo toje įstaigoje skaičiuojamas vieną kartą per 2009–2011 m.

Šioje lentelėje vartojami sutrumpinimai:

LSMUL VšĮ KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos (kartu su filialu Onkologijos ligonine);

VU OI – Vilniaus universiteto Onkologijos institutas;

VšĮ VUL SK – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos;

VšĮ KUL – VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė;

VšĮ RPL – VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė;

VšĮ RŠL – VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė.

57. Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai konsultuojami tiek specializuotą onkologinę pagalbą teikiančiose, tiek ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 2009–2011 m. PSDF lėšomis apmokėtų II, III lygio ambulatorinių konsultacijų daugiausia suteikė kitos, o ne specializuotą onkologinę pagalbą teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat, LSMUL VšĮ Kauno klinikos ir VU Onkologijos institutas (21 pav.).

21 pav. II, III lygio PSDF biudžeto lėšomis 2009–2011 m. apmokėtos onkologinėmis ligomis sergančių pacientų konsultacijos pagal sveikatos priežiūros įstaigas (VLK duomenys).

58. 2006–2011 m. onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamoms II ir III lygio ambulatorinėms konsultacinėms paslaugoms skiriamos PSDF biudžeto lėšos nuosekliai ir žymiai didėjo nuo 3 659 200 Lt (2006 m.) iki 8 703 800 Lt (2011 m.) bei 12 230 400 Lt (2013 m.) ir sudarė atitinkamai 1,6 proc., 2,2 proc. ir 3,0 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų, skirtų II ir III lygio ambulatorinių konsultacinių paslaugų finansavimui.

59. Vienas pagrindinių pastarąjį dešimtmetį vykdomos sveikatos priežiūros sistemos reformos elementų yra teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūros optimizavimas, siekiant užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros poreikių tenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą, prieinamumą ir racionalesnį išteklių panaudojimą. Norint pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, reikia tobulinti stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų santykį, plėtoti dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas.

Dienos stacionaro paslaugos onkologine liga sergantiems pacientams teikiamos vadovaujantis  Spindulinės terapijos dienos stacionaro paslaugų teikimo asmens sveiktos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1167 „Dėl Spindulinės terapijos dienos stacionaro paslaugų teikimo asmens sveiktos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo ir Spindulinės terapijos dienos stacionaro paslaugų, apmokamų PSDF biudžeto lėšomis, bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“.

Informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 2009–2011 m. PSDF biudžeto lėšomis apmokėtų dienos stacionaro paslaugų onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams daugiausia suteikė LSMUL VšĮ Kauno klinikos ir VU Onkologijos institutas (22 pav.).

22 pav. Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams suteiktos dienos stacionaro paslaugos, apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis 2009–2011 m. pagal sveikatos priežiūros įstaigas (VLK duomenys).

60. 2006–2011 m. onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamoms dienos stacionaro paslaugoms skiriamos PSDF biudžeto lėšos nuosekliai ir žymiai didėjo nuo 1 108 600 Lt (2006 m.) iki 12 497 500 Lt (2011 m.) ir iki 16 148 000 Lt (2013m.) ir sudarė atitinkamai 8,2 proc., 33,2 proc. ir 34,6 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų, skirtų dienos stacionaro paslaugų finansavimui.

61. Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams atliekami brangūs tyrimai, tokie kaip kompiuterinės tomografijos tyrimas, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, pozitronų emisijos tomografijos tyrimai su fluorodeoksigliukoze.

Siuntimą atlikti brangius tyrimus, apmokamus iš PSDF biudžeto lėšų, turi teisę išduoti gydytojas specialistas, teikiantis antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas vadovaudamasis Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

62. Onkologinių ligų gydymas yra kompleksinis. Teikiant šiuolaikinę onkologinę pagalbą, naudojami įvairūs chirurgijos, spindulinės terapijos, chemoterapijos ir kitų metodų deriniai. Ypač svarbus kokybiškas, kvalifikuotas chirurginis gydymas. Būtina siekti, kad onkologiniai ligoniai būtų operuojami tik tose gydymo įstaigose, kuriose dirba pakankamai patyrę specialistai ir yra tinkamos sąlygos kompleksiniam gydymui užtikrinti. Informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 2009–2011 m. PSDF biudžeto lėšomis apmokėtų dienos chirurgijos ir stacionarines paslaugų onkologiniams pacientams, kai buvo atlikta operacija, daugiausia suteikė VU Onkologijos institutas ir LSMUL VšĮ Kauno klinikos (23 ir 24 pav.).

Šiame paveiksle vartojami sutrumpinimai:

VšĮ RKL – VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė;

VšĮ RVUL – VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;

VšĮ VMKL – VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.

23 pav. Chirurgijos paslaugų, teiktų onkologinėmis ligomis (C00-D48 (pagal TLK-10-AM) sergantiems pacientams, pasiskirstymas tarp sveikatos priežiūros įstaigų 2009–2011 m. (VLK duomenys).

Šiame paveiksle vartojamas sutrumpinimas:

VšĮ KKL – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė

24 pav. Chirurgijos paslaugų, teiktų onkologinėmis ligomis (C00-C96 (pagal TLK-10-AM) sergantiems pacientams, pasiskirstymas tarp sveikatos priežiūros įstaigų 2009–2011 m. (VLK duomenys).

63. Konservatyvios onkologijos paslaugos teikiamos ne tik onkologinę pagalbą teikiančių ligoninių dienos stacionaruose, bet ir stacionare. Informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, stacionarinių onkologijos-chemoterapijos ir onkologijos-radioterapijos paslaugų (stacionarinių onkologijos-chemoterapijos paslaugų kodai 2492-2499, 2312-2319, 2837, stacionarinių onkologijos-radioterapijos paslaugų kodai 2507, 2325) 2009–2011 m. daugiausia suteikė LSMUL VšĮ Kauno klinikos ir VU Onkologijos institutas (25 ir 26 pav.).

25 pav. Stacionarinių onkologinės-chemoterapijos paslaugų pasiskirstymas pagal sveikatos priežiūros įstaigas 2009–2011 m. (VLK duomenys).

26 pav. Stacionarinių onkologijos-radioterapijos paslaugų pasiskirstymas pagal sveikatos priežiūros įstaigas 2009–2011 m. (VLK duomenys).

64. 2006–2011 m. onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamoms stacionaro paslaugoms skiriamos PSDF biudžeto lėšos nuosekliai didėjo nuo 97 257 400 Lt (2006 m.) iki 123 855 100 Lt (2011 m.) ir iki 142 196 400 Lt (2013 m.) ir sudarė vidutiniškai 8,8 proc. 2006–2011 m. ir 9,5 proc. 2013 m. visų PSDF biudžeto išlaidų, skirtų stacionaro paslaugoms finansuoti.

65. Kadangi daugėja anksti diagnozuojamų onkologinių ligų ir gerėja pacientų funkcinė būklė, prioritetinėmis tampa ambulatoriškai teikiamos spindulinės terapijos paslaugos. Informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 2009–2011 m. daugiausia PSDF lėšomis apmokėtų ambulatorinių radioterapijos paslaugų (paslaugų kodai 1599 – ambulatorinė, II lygis; 1727 – ambulatorinė, III lygis) suteikė LSMUL VšĮ Kauno klinikos (27 pav.).

27 pav. Ambulatorinių onkologijos-radioterapijos paslaugų pasiskirstymas 2009–2011 m. pagal sveikatos priežiūros įstaigas (VLK duomenys).

66. Analizuojant teikiamų paslaugų dėl onkologinių ligų apimtis, matoma, kad vyksta onkologiniams pacientams teikiamų paslaugų koncentracija onkologinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tokia tendencija pastebėta išsivysčiusiose šalyse. Vystantis onkologijos mokslui ir tobulėjant gydymo metodams, šiuolaikinėse onkologinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose turi būti daugiaprofilinė pagalba ir multidisciplininė specialistų komanda, kuri aptartų dėl pacientui tinkamiausio gydymo būdo ir proceso. Lietuvoje vykstantys procesai atitinka bendras Europos tendencijas.

67. Onkologinių ligų chirurginis gydymas – chirurginis įvairios lokalizacijos piktybinių navikų gydymas. Šis gydymo metodas derinamas su kitais onkologinių ligonių gydymo metodais, glaudžiai susijęs su reabilitacija, slauga. Šiuolaikinė chirurgija susijusi su invazinėmis specifinės diagnostikos ir tyrimo procedūromis. Įvairiose pasaulio šalyse onkologinėje chirurgijoje plačiai naudojama robotinė chirurgija, tačiau Lietuvoje tokio pobūdžio operacijos šiuo metu nėra atliekamos. Apie 90 proc. onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams atliekamos įvairios  apimties operacijos.

68. Dienos chirurgijos paslaugos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamos vadovaujantis Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimais ir Dienos chirurgijos paslaugų sąrašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-668 „Dėl Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimais ir Dienos chirurgijos paslaugų sąrašo patvirtinimo“.

Dienos chirurgijos paslauga – tai planinė intervencinė gydomoji ir (ar) diagnostinė asmens sveikatos priežiūros veikla, kurios metu gali būti taikoma vietinė, regioninė ar bendroji nejautra, užtikinama paciento priežiūra iki 24 valandų. Prireikus, priežiūra gali būti pratęsiama iki 48 valandų. Teikiamos tokios dienos chirurgijos paslaugos kaip piktybinių, nepiktybinių odos navikų pašalinimas, akies ir akies priedų, jungiamojo audinio, krūties gerybinio naviko pašalinimas ir kt.

69. Ambulatorinės chirurgijos paslaugos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamos vadovaujantis Ambulatorinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimais ir ambulatorinės chirurgijos paslaugų sąrašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-754 „Dėl Ambulatorinės  chirurgijos  paslaugų teikimo reikalavimais ir ambulatorinės chirurgijos paslaugų sąrašo patvirtinimo“.

Ambulatorinės  chirurgijos  paslauga – tai planinė gydomosios sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikiant gali būti taikoma vietinė ar regioninė nejautra, kurią atlieka operuojantis ar procedūrą atliekantis gydytojas ir po kurios užtikrinama paciento pooperacinė (poprocedūrinė) priežiūra bei galimybė suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, neatitraukiant jo nuo įprastos socialinės aplinkos. Atliekamas kai kurių piktybinių, nepiktybinių navikų pašalinimas ir kt.

70. Onkologinių ligų spindulinė terapija – tai jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimas onkologinių, o kartais ir neonkologinių ligų gydymui, o taip pat paliatyviai pagalbai, siekiant pagerinti onkologinėmis ligomis sergančių ligonių gyvenimo kokybę. Spindulinės terapijos tikslas – skirti navikui naikinti reikalingą jonizuojančios spinduliuotės dozę ir tausoti paciento sveikus audinius ir organus.

Spindulinė terapija – vienas svarbiausių kompleksinio gydymo metodų, naudojamas siekiant pažaboti vėžį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šis metodas skiriamas ne mažiau nei pusei onkologinėmis ligomis sergančių pacientų. Priklausomai nuo onkologinės ligos pobūdžio, gydymo metodai kombinuojami, norint pasiekti geriausių rezultatų. Onkologinėmis ligomis sergančiųjų gyvenimo kokybė ir trukmė tiesiogiai priklauso nuo šiuolaikinių technologijų pagalba nustatomo švitinimo tūrio ir navikui sunaikinti reikalingos jonizuojančios spinduliuotės dozės paskyrimo bei realizavimo. Žvelgiant į praeitį, spinduliais gydant vėžį, būdavo apšvitinamas gerokai didesnis aplinkinių sveikų audinių tūris, todėl buvo neįmanoma realizuoti didesnės dozės navikui. Dažniausiai ligonių nepavykdavo išgydyti, o tiems, kuriems navikas būdavo sunaikinamas naudojant didesnes jonizuojančiosios spinduliuotės dozes, iškildavo spindulinių komplikacijų grėsmė.

Pastaraisiais metais Lietuvoje į klinikinę praktiką įdiegta konforminė spindulinė terapija, moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija, vaizdais valdoma spindulinė terapija, stereotaksinė radioterapija. Aukštų energijų nuotolinės spindulinės terapijos įrangos poreikis pagal tarptautines rekomendacijas yra 5 linijiniai greitintuvai 1 000 000 gyventojų. Lietuvoje penkiuose spindulinės terapijos centruose funkcionuoja 11 linijinių greitintuvų. Aukštos dozės galios brachiterapijos įranga instaliuota pagrindiniuose spindulinio gydymo centruose. Tačiau naudojama įranga sensta, todėl reikia numatyti ir suplanuoti jos atnaujinimo procesą. Plėtojamos žemos dozės galios brachiterapijos procedūros. Dėl didelio pacientų srauto Lietuvos radioterapijos centruose, kyla poreikis plėtoti spindulinio gydymo galimybės.

71. Spindulinės terapijos dienos stacionaro paslaugos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamos vadovaujantis Spindulinės terapijos dienos stacionaro paslaugų teikimo asmens sveiktos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1167 „Dėl Spindulinės terapijos dienos stacionaro paslaugų teikimo asmens sveiktos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo ir Spindulinės terapijos dienos stacionaro paslaugų, apmokamų PSDF biudžeto lėšomis, bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ Spindulinės terapijos dienos stacionaro paslaugos teikiamos naudojant šiuolaikines spindulinės terapijos technologijas (2D spindulinė terapija, paruošimas 3D konforminei spindulinei terapijai, 3D konforminės spindulinės terapijos procedūra, brachiterapija ir kt.), neatitraukiant pacientų nuo jų įprastos socialinės aplinkos.

72. Onkologinių ligų gydymas chemoterapija ir (ar) taikinių terapija, kaip kombinuotas gydymo elementas arba kaip pagrindinis gydymo metodas taikomas 70-90 proc. onkologinėmis ligomis sergančių ligonių. Taikinių terapija – tai naujas mažai nepageidaujamų reiškinių turintis gydymo metodas, ženkliai prailginantis sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvenimo trukmę, pagerinantis jų gyvenimo kokybę, tačiau neretai reikalaujantis sudėtingos molekulinės genetinės diagnostikos. Todėl chemoterapija ir (ar) taikinių terapija turi būti skiriama tik specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų stacionaruose ir dienos stacionaruose, kuriose yra kompleksinė navikų diagnostikos infrastruktūra ir būtini specialistai onkologinei pagalbai teikti.

73. 2011-2013 m. laikotarpiu į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“,  onkologinių ligų gydymui įrašytas 21 PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas vaistinis preparatas.

74. PSDF biudžeto išlaidos priešnavikiniams vaistams nuolat didėjo – nuo 61 mln. Lt. 2005 m. iki 118,9 mln. Lt 2009 m. 2011 m. Onkologinių susirgimų ambulatoriniam gydymui išlaidos sudarė apie 15 proc. PSDF biudžeto išlaidų visiems ambulatoriniam gydymui skirtiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Tačiau Lietuva pagal skiriamas lėšas vieno ligonio, sergančio piktybiniu naviku, priešnavikiniams vaistams ženkliai atsilieka nuo Europos šalių vidurkio.

75. Įvairių lokalizacijų piktybinių navikų priešnavikinio gydymo finansavimas nėra tolygus. Yra navikų, kuriems medikamentinis gydymas nėra kompensuojamas (pvz., neuroendokrininiai navikai). Kai kurių lokalizacijų vėžiui gydyti kompensuojamas tik pirmos eilės gydymas (pvz. inkstų, gastrointestinaliniai stomos navikai). Paminėtinas ir plaučių vėžys, kuris yra vienas dažniausių piktybinių susirgimų Lietuvoje, lemiantis didžiausią mirtingumą onkologinių ligų tarpe, tačiau naujų priešnavikinių vaistų prieinamumas galėtų būti gerinamas.

76. 2006–2013 m. onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams centralizuotai perkamiems vaistiniams preparatams ir medicinos pagalbos priemonėms skiriamos PSDF biudžeto lėšos nuosekliai didėja.

Lyginant PSDF biudžeto išlaidų priešnavikiniams vaistams (antineoplastiniams vaistams ir imunomoduliatoriams) pasiskirstymą 2005–2010 m., 2005–2009 m. PSDF biudžeto išlaidos priešnavikiniams vaistams didėjo, o 2010 m. (palyginti su 2009 m.) sumažėjo 6,3 procento. 2010 m. PSDF biudžeto išlaidos priešnavikiniams vaistams sudarė 111,4 mln. Lt, 2009 m. – 118,9 mln. Lt, 2008 m. – 112,8 mln. Lt, 2007 m. – 97,6 mln. Lt, 2006 m. – 80,3 mln. Lt , o 2005 m. – 61,0 mln. litų. 2012 m. Priešnavikiniams vaistams išleista 117 505 433 Lt, 2013 m. – 148 726 045 Lt., t.y. 26,6 proc. daugiau.

Didžiausios PSDF biudžeto išlaidos teko imunostimuliantams (2008 m. – 38,9 mln. Lt, 2009 m. – 48,6 mln. Lt, 2010 m. – 47,9 mln. Lt, 2011 m. – 50,3 mln. Lt, 2012 m. – 53,6 mln. Lt, 2013 – 53,2 mln. Lt) ir hormonams (2008 m. – 36,6 mln. Lt, 2009 m. – 35,9 mln. Lt, 2010 m. – 32,0 mln. Lt, 2011 m. – 27,6 mln. Lt, 2012 m. – 23,9 mln. Lt, 2013 m. – 24,2 mln. Lt). Nemažai PSDF biudžeto išlaidų buvo skirta antineoplastiniams vaistams (2008 m. – 27,8 mln. Lt, 2009 m. – 25,6 mln. Lt, 2010 m. – 23,5 mln. Lt, 2011 m. – 19,8 mln. Lt., 2012 m. – 31,9 mln. Lt, 2013 m. – 62,4 mln. Lt).

77. Ankstyva onkologinių ligų diagnostika ir visavertis gydymas – viena iš 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos investicijų sveikatos sektoriui krypčių ir kuri numatyta Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-799. Programa įgyvendinama iki 2015 m. pabaigos, investicijų tikslas – mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo onkologinių ligų, pailginti vidutinę gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę, modernizuojant sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę. Šios krypties įgyvendinimui skirta 168,995 mln. Lt (iš jų iki 143,814 mln. Lt – ES struktūrinių fondų paramos lėšos). Lėšos skiriamos medicininei ir (ar) laboratorinei įrangai ir įrenginiams, naudojamiems onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui, įsigyti, statinių ir (ar) patalpų, susijusių su onkologinėmis ligomis susijusių paslaugų teikimu, statybai, rekonstravimui ir remontui ir veikiančiuose kaulų čiulpų transplantacijos centruose visiškai izoliuotų vienviečių palatų su laminarine oro tėkmės ventiliacija ir oro kondicionieriais remontui, rekonstrukcijai arba naujų palatų įrengimui bei šių palatų aprūpinimui reikiama medicinos ir laboratorine įranga, programinei ir kompiuterinei įrangai, kuri tiesiogiai susijusi su onkologinių susirgimų diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimu (medicininių duomenų apdorojimu bei analize), įsigyti.

2009–2013 m. laikotarpiu ES struktūrinių fondų finansavimas skirtas 10 projektų, kurių bendra vertė 168,995 mln. litų, įgyvendinimui. Įgyvendinant projektus modernizuojama infrastruktūra specializuotą onkologinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose: VU Onkologijos institute, LSMUL VšĮ Kauno klinikose, VšĮ VUL Santariškių klinikose, VšĮ Vaikų ligoninėje VUL VšĮ Santariškių klinikų filiale, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje bei tam tikra diagnostine įranga aprūpinamos VšĮ Tauragės ligoninė, VšĮ Regioninė Telšių ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė ir VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė. Tokiu būdu sudarant galimybes kokybiškų paslaugų teikimui, mažinant šalutinį poveikį pacientui, greičiau ir efektyviau diagnozuojant susirgimus bei juos gydant. Šiuo laikotarpiu įsigyta medicininės ir laboratorinės įrangos, naudojamos diagnostikoje, spindulinėje terapijoje, navikų chirurgijoje, onkohematologijoje, kaulų čiulpų transplantacijoje (5 linijiniai greitintuvai, 10 mamografų, 2 magnetinio rezonanso tomografai, 4 kompiuteriniai tomografai ir kt. įranga), įdiegta pažangi onkologinių ligų diagnostikai skirta technologija – pozitronų emisijos tomografija ir renovuota patalpų, susijusių su onkologinių paslaugų teikimu, už 139,863 mln. litų. Iki 2013 m. pabaigos baigti įgyvendinti 6 projektai, kurių bendra vertė 84,394 mln. Lt. 2014 m. ir 2015 m. laikotarpiu toliau bus tęsiamas 4 projektų įgyvendinimas.

78. Iš Valstybės investicijų programos 2003-2008 m. skirta 21 528 000 Lt. Už šias lėšas LSMUL VšĮ Kauno klinikos (su filialu Onkologijos ligonine), VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, VU Onkologijos institutas įsigijo linijinius greitintuvus, VU Onkologijos institutas įsigijo brachiterapijos aparatą, o VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė – endokavitalinį daviklį su priedu biopsijoms ir kaprografui.

79. Numatomos veiklos kryptys:

79.1. koncentruoti pacientų srautus specializuotą onkologinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, sudarant galimybes pacientams savalaikiai gauti jiems reikalingą diagnostinę ar gydomąją pagalbą;

79.2. pradėti teikti spindulinės terapijos paslaugas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje;

79.3. sprendimus dėl pacientui taikytino diagnostikos ir gydymo plano priimti multidisciplininėje komandoje, įtraukti pacientą į sprendimų priėmimo procesą;

79.4. klinikinėje praktikoje taikyti Lietuvai pritaikytas Europos mokslininkų rekomenduojamas klinikinės praktikos gaires, diegti naujas technologijas;

79.5. optimizuoti spindulinės terapijos paslaugų teikimą – parengti Spindulinės terapijos planą (inventorizuoti turimą infrastruktūrą, naudojamą įrangą, įvertinti įrangos naudojimo laiką, efektyvumą, žmogiškųjų išteklių poreikį, nustatyti reikalavimus spindulinio gydymo laukimo laikui, taikyti Europos mokslininkų parengtas klinikinės praktikos gaires, saugos protokolus ir kt.);

79.6. gerinti chemoterapijos prieinamumą;

79.7. gilinti sveikatos priežiūros specialistų žinias apie naujoves onkologijos srityje;

79.8. atnaujinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, turimą diagnostinę ir gydomąją įrangą, diegti šiuolaikišką.

X SKYRIUS

MEDICININĖ REABILITACIJA, SLAUGA, PALIATYVI PAGALBA,

PSICHOSOCIALINĖ PAGALBA

80. Medicininės reabilitacijos paslaugos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“, įstaigose, turinčiose teisę teikti atitinkamo profilio medicininės reabilitacijos paslaugas.

Apie medicininės reabilitacijos paslaugų poreikį, sutrikus biosocialinėms funkcijoms, sprendžia gydantis gydytojas kartu su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, t. y. gydantis gydytojas, vadovaudamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada, skiria medicininį reabilitacinį gydymą. Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams skiriama daugiau psichologo konsultacijų – per 10 darbo dienų skiriamos 5 (vidutiniškai) psichologo konsultacijos, taikoma meno terapija, aromaterapija ir kt.

81. 2006–2011 m. onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamoms medicininės reabilitacijos paslaugoms skiriamos PSDF biudžeto lėšos nuosekliai didėjo nuo 3 772 600 Lt 2006 m. iki 7 239 600 Lt 2011 m. ir sudarė atitinkamai nuo 3,4 proc. iki 4,9 proc. išlaidų nuo visų PSDF biudžeto išlaidų, skirtų medicininės reabilitacijos paslaugų finansavimui.

82. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos bei paliatyvi pagalba onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiama vadovaujantis Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012  m.  gegužės 4  d. įsakymu Nr. V-393 „Dėl Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir Paliatyvios  pagalbos  paslaugų  suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11  d.  įsakymu  Nr. V-14 „Dėl Paliatyvios  pagalbos  paslaugų  suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Paliatyvi pagalba – ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyvios pagalbos paslaugas gali teikti ambulatorinės ir stacionarinės ASPĮ, organizuodamos šių paslaugų teikimą stacionare, dienos stacionare arba ambulatorinėmis sąlygomis.

2011 m. HI SIC duomenimis, iš 8 106 mirusiųjų onkologinių ligonių 3 171 mirė namuose (t. y. daugiau nei 39 proc.). Svarbu palengvinti paskutiniąsias nepagydomų ligonių dienas namuose, padėti jiems iki gyvenimo pabaigos išlikti oriems, atkreipiant dėmesį į tai, kad ligonio gyvenimo pabaigoje yra svarbūs ne tik biologiniai poreikiai, bet ir psichologinės, dvasinės problemos, apmokyti šeimos narius, kaip pagelbėti ligoniui.

83. 2008–2013 m. onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamoms paliatyvios pagalbos paslaugoms skiriamos PSDF biudžeto lėšos nuosekliai didėjo nuo 590 800 Lt 2008 m. iki 4 038 500 Lt 2011 m. ir 4 674 400 Lt 2013 m. ir sudarė atitinkamai 46,1 proc., 44,1 proc. ir 41,1 proc. išlaidų nuo visų PSDF biudžeto išlaidų, skirtų paliatyvios pagalbos paslaugų finansavimui.

84. Pacientams, patiriantiems skausmą, dienos stacionaro sąlygomis teikiamos invazinės skausmo malšinimo paslaugos. Jos teikiamos vadovaujantis Invazinių skausmo malšinimo dienos stacionaro paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-430 „Dėl Invazinių skausmo malšinimo dienos stacionaro paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų patvirtinimo“. Skausminio sindromo gydymui taikomi gydymo metodai, iš kurių bent vienas būtinas – radiodažnuminė destrukcija, stuburo sąnarių blokada, trigerinių taškų blokada ir kt.

85. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. V–208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ nurodoma skausmą vertinti balais. Jis skirstomas pagal stiprumą ir pagalbos suteikimo skubumą, patvirtintos skausmo stiprumo vertinimo skalės, įvertintą skausmo stiprumą nurodoma laikyti pagrindu skirti vaistus nuo skausmo. Šis įsakymas įpareigoja vertinti skausmo stiprumą kaip ir kitus gyvybinius požymius ir teikti būtinąją pagalbą vidutinio ir stipraus skausmo atveju.

86. Nuo 2005 m. lapkričio 15 d. įsigaliojo patobulinta narkotinių ir psichotropinių vaistų išrašymo tvarka. Siekiant sudaryti sąlygas efektyviau gydyti skausmą narkotiniais vaistais, vietoje reikalavimo, leidžiančio išrašyti narkotinius vaistus, išskyrus transdermines terapines sistemas (TTS), kurių buvo leidžiama išrašyti iki 30 dienų gydymo kursui, ne ilgesniam kaip 7 dienų gydymo kursui, patobulintoje tvarkoje buvo nustatyta, kad skausmui malšinti narkotinių vaistų, nustačius jų individualią veiksmingą palaikomąją paros dozę, priklausomai nuo farmacinės formos, galima skirti nuo 7 iki 30 dienų gydymo kursui (pvz., visų leidžiamų vartoti ambulatoriškai injekcinių formų leidžiama išrašyti ne ilgesniam kaip 15 dienų gydymo kursui, geriamųjų modifikuoto atpalaidavimo formų,  transderminių pleistrų išrašoma ne ilgesniam kaip 30 dienų kursui ir pan.). Taip pat padidintas iki 8 gr. (buvo 2 gr.) leidžiamas vienu kartu išrašyti morfino kiekis.

87. Onkologinės ligos diagnozė sukelia ne tik fizines kančias, bet turi neigiamą įtaką ir psichosocialinei paciento būklei. Psichosocialinė pagalba onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams turi būti integruota į sveikatos priežiūros sistemą ir teikiama kvalifikuotų specialistų. Viena iš galimybių gauti reikalingą psichosocialinę pagalbą yra pacientų savitarpio pagalbos grupės.

88. Numatomos veiklos kryptys:

88.1. skirti medicininės reabilitacijos paslaugas pagal esamą jų poreikį;

88.2. plėtoti paliatyvios pagalbos teikimą ambulatoriškai, namuose;

88.3. užtikrinti psichosocialinės pagalbos teikimą onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, įdarbinant kvalifikuotą specialistą, sudarant sąlygas pacientų teises atstovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti savitarpio paramos veiklą sveikatos priežiūros įstaigose;

88.4. klinikinėje praktikoje naudoti Lietuvai pritaikytas Europos mokslininkų parengtas klinikinės praktikos gaires;

88.5. parengti ir išleisti moksliniais įrodymais paremtą psichosocialinės pagalbos teikimo onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams metodinę literatūrą;

88.6. mokyti pacientus, jų šeimos narius, kaip padėti onkologiniams ligoniams namuose.

XI SKYRIUS

ILGALAIKIS ONKOLOGINIŲ LIGONIŲ STEBĖJIMAS

89. Ilgalaikio onkologinių ligonių stebėjimo tikslas – stebėti gydytus onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, atlikti reikiamus tyrimus, kurie leistų dar nepasireiškus klinikiniams simptomams įtarti, kad vėžys atsinaujino ir, jei reikia, nedelsiant pradėti gydymą, prailginti ligos remisiją, ligonių gyvenimo trukmę, tuo pačiu, pagerinti onkologinėmis ligomis sergančių gyvenimo kokybę, todėl būtina ją vykdyti efektyviau.

90. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikį stebėjimą (dispanserizaciją), vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“, vykdo šeimos gydytojai ir gydytojai specialistai. Pirminės asmens sveikatos priežiūros gydytojai (šeimos gydytojai, apylinkės terapeutai, apylinkės pediatrai) privalo turėti ligonių ilgalaikio stebėjimo (dispanserizacijos) sąrašus, kuriuose nurodomas gydytojas specialistas, dispanserizavęs ligonį, gydymo įstaiga bei dispanserizavimo priežastis. Gydytojai  specialistai taip pat privalo turėti savo stebimų ligonių sąrašus, kuriuose būtų nurodyti pirminės sveikatos priežiūros gydytojas ir įstaiga.

91. Ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-288 “Dėl Ilgalaikio pacientų, segančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustato ilgalaikio pacientų, segančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo, kurį vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys gydytojai specialistai, tvarką. Vienas iš šio aprašo priedų – Onkologinių ligų ilgalaikio pacientų, sergančių piktybiniais navikais, sveikatos būklės stebėjimo sąlygos ir ligų sąrašas, nustato 42 onkologinių ligų stebėjimo tvarką (stebėjimą vykdantį gydytoją specialistą, stebėjimo periodiškumą, laikotarpį ir kt.).

92. Numatoma veiklos kryptis – aktyviai vykdyti onkologinių ligonių ilgalaikį stebėjimą.

XII SKYRIUS

ONKOLOGIJOS MOKYMAS IR MOKSLAS

93. Onkologijos srities specialistų rengimą užtikrina Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Lietuvoje yra rengiami onkologai-radioterapeutai ir onkologai-chemoterapeutai. Rezidentūros programos parengtos ir atnaujintos pagal Europos atitinkamų specialybių core curriculum. Plėtojant aukštąjį medicinos mokslą ir integruojantis į ES, universitetai siekia kurti, išlaikyti ir plėtoti intelektualųjį universitetų bendruomenės potencialą, padedantį siekti aukščiausios studijų kokybės, paremtos medicinos mokslo ir praktikos pasauliniais standartais bei skirtos tenkinti visuomenės poreikius. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ikidiplominės, podiplominės ir tęstinės onkologijos studijų programos yra suderintos atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas ir minimalius 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB reikalavimus. Rengiamų specialistų ir egzistuojančių darbo vietų skaičius šiuo metu yra optimalus.

94. Įgyvendinant Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-334, kurioje viena iš veiklos krypčių numatyta sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimas onkologinių ligų srityje, VU Onkologijos institutas, LSMUL VšĮ Kauno klinikos ir Higienos institutas įgyvendino projektus, finansuojamus 2007–2013 m. ES fondų lėšomis. Šių projektų metu buvo keliama gydytojų specialistų, šeimos gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų bei kitų sveikatos specialistų kvalifikacija onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo, paliatyvaus gydymo ir skausmo malšinimo bei onkologinių ligų prevencijos srityse.

VU Onkologijos institutas įgyvendino projektą „Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo onkologinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas Vilniaus universiteto Onkologijos institute“. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2009 m. gegužės 4 d. – 2014 m. balandžio 30 d., skirtas finansavimas – 2 649 449 Lt. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. apmokyti 805 specialistai.

LSMUL VšĮ Kauno klinikos įgyvendino projektą „Sveikatos priežiūros specialistų prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių (širdies ir kraujagyslių, onkologijos, psichikos) ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose“. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2009 m. gegužės 4 d. – 2014 m. sausio 31 d., skirtas finansavimas – 12 968 710 Lt. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. onkologijos srityje apmokyti 424 specialistai.

Higienos institutas įgyvendino projektą „Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir slaugos darbuotojų prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas“. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2009 m. gegužės 4 d. – 2014 m. sausio 31 d., skirtas finansavimas – 2 966 720 Lt. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. onkologinių ligų prevencijos tematika apmokyti 863 visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

95. Onkologinių ligų gydymo srityje nuolat vyksta sparti technologijų pažanga, todėl būtina ir toliau stiprinti specialistų įgūdžius bei kelti jų kvalifikaciją šioje srityje. Ypatingą dėmesį reikia skirti šeimos gydytojams, rajonų ligoninėse dirbančių specialistų mokymams ankstyvosios vėžio diagnostikos srityje. Reikalingi specializuoti vėžio diagnostikos ir gydymo kvalifikacijos tobulinimo mokymai kompleksinę pagalbą teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų specialistams (gydytojams onkologams-chemoterapeutams, gydytojams onkologams-radioterapeutams, gydytojams radiologams, radiologijos technologams, medicinos fizikams, chirurgams, psichoterapeutams bei kitiems specialistams, dirbantiems kompleksinę pagalbą teikiančiose įstaigose, mokslo darbuotojams, dirbantiems onkologijos srityje). Kvalifikacijos kėlimo kursai turi būti organizuojami pagal pripažintus tarptautinius standartus.

96. Europos Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui (Briuselis, 2009) Europos partnerystės kovoje su vėžiu srityje pripažįstama, kad vėžio moksliniai tyrimai daugiausia atliekami nacionaliniu lygmeniu ir yra labai fragmentuoti bei skirtingi visoje ES. Europos Bendrija siekia sutelkti pastangas šios srities koordinavimui ES mastu gerinti pagal Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslus. Be to, diegiami tokie projektai, kaip antai Inovacinių vaistų iniciatyva (IMI) ir ESFRI (Europos planas, kuris apima ir klinikinių tyrimų, ir biomedicininių mokslinių tyrimų infrastruktūrą), kurie yra naudingi vėžio moksliniams tyrimams. IMI yra Europos masto viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas siekiant remti geresnių vaistų, įskaitant skirtus vėžiui gydyti, atradimus ir kūrimą, o ESFRI planu siekiama remti klinikinių tyrimų padalinių steigimą ir biobankus, kad būtų sudarytos sąlygos labiau suderintai Europos sistemai sukurti. Pažymėtina, kad 2001 m. balandžio 4 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (OL L 121, 2001 5 1, p. 34), kuria buvo reglamentuotos priemonės klinikinių tyrimų atitikčiai gerai klinikinei praktikai užtikrinti. Patirtis parodė, kad šios direktyvos nuostatos yra įvairiai įgyvendintos valstybėse narėse ir nėra pasiektas visiška suderinimas. 2014 m. balandžio 16 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL 2014 L 158, p.1), kuriuo siekiama skatinti naujų vaistų kūrimą taikant aukštus saugumo ir etikos standartus, imtis priemonių stabdyti šiuo metu mažėjantį klinikinių tyrimų, atliekamų ES valstybėse narėse, skaičių, taip pat užtikrinti inovatyvių bei veiksmingų gydymo technologijų prieinamumą ES pacientams.

Europos komisijos dokumentuose nurodomi pagrindiniai veiksmai siekiant bendradarbiauti vėžio mokslinių tyrimų srityje ir juos koordinuoti:

1) spragų nustatymas ir partnerių telkimas kolektyviniam darbui Europos vėžio mokslinių tyrimų kliūtims įveikti;

2) mokslinių tyrimų ir metodikos trūkumų nustatymas, bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje stiprinimas, kad būtų išvengta veiksmų dubliavimo ir būtų stiprinami prevencijos ir taikomieji moksliniai tyrimai;

3) informacijos apie vėžio mokslinius tyrimus ir ypač klinikinius tyrimus prieinamumo visuomenei gerinimas.

97. Lietuvos universitetų mokslininkų, įvairių specialybių gydytojų, onkologinę pagalbą teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų institucijų bendradarbiavimas vystant onkologijos mokslą integruojasi į kompleksinį Vėžio kontrolės 2014–2023 m. programos uždavinių sprendimą. Visapusiškas požiūris į vėžį turi apimti visus onkologijos mokslinių tyrimų aspektus – nuo prevencijos iki taikomųjų ir klinikinių tyrimų. Pagrindinis strateginis tikslas – integruotis į Europos bendrąją mokslinių tyrimų erdvę, siekiant kurti ir kaupti naujas onkologijos žinias, tuo pačiu gerinant Lietuvos gyventojų sveikatą ir jų gyvenimo kokybę.

98. Lietuvoje mroblemos:

inimaliai vyksta fundamentalūs onkologijos tyrimai. Pagrindinė šios problemos priežastis – šiuolaikinės bazinės įrangos trūkumas – studentams, magistrantams, doktorantams, dėstytojams, mokslo darbuotojams yra būtinos eksperimentinių tyrimų su ląstelėmis ir gyvaisiais audiniais žinios bei patirtis, o šiuolaikiniai genomikos ir proteomikos, ląstelių biologijos tyrimai reikalauja naujų technologijų įdiegimo ir mokslo infrastruktūros plėtros.

99. Numatomos veiklos kryptys:

99.1. gerinti mokymų onkologijos srityje kokybę siekiant visų rengiamų sveikatos sričių specialistų geresnio žinojimo vėžio profilaktikos srityje, geresnio mokėjimo diagnozuoti ankstyvųjų stadijų onkologines ligas, slaugos specialistų – onkologinių ligonių slaugoje ir paliatyvios pagalbos teikime;

99.2. stiprinti sveikatos priežiūros specialistų įgūdžius bei kelti kvalifikaciją onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo srityje;

99.3. plėtoti mokslinių tyrimų, skirtų vėžio rizikos veiksnių analizei Lietuvoje, infrastruktūrą (mokslinių laboratorijų techninis aprūpinimas, kompiuterinės technikos, baldų įsigijimas, patalpų rekonstrukcija) bei ugdyti šios srities mokslininkus;

99.4. vykdyti, plėtoti onkologinių ligų genetinių pagrindų, molekulinių ir ląstelinių mechanizmų tyrimus;

99.5. integruotis į Europos bendrąją mokslinių tyrimų erdvę, siekiant kurti ir kaupti naujas žinias onkologijos srityje, tuo pačiu gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą ir jų gyvenimo kokybę.

XIII SKYRIUS

NEVYRIAUSYBINĖS PACIENTŲ TEISES ATSTOVAUJANČIOS ORGANIZACIJOS

100. Nuo 2003 m. nevyriausybinių visuomeninių organizacijų, siekiančių padėti onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems, skaičius išaugo keturis kartus: šiuo metu jų yra daugiau nei 40.

Pacientų organizacijas galima skirstyti į tas, kurios vykdo veiklą tam tikrame Lietuvos regione ir į tas, kurios vykdo veiklą visoje šalyje. Regionuose veikiančių pacientų organizacijų (jų yra 14) pagrindiniai tikslai yra savitarpio pagalbos grupių veikla ir psichologinių konsultacijų teikimo organizavimas. Šios pacientų organizacijos neturi daug narių, labiau veikia kaip būreliai. Pacientų organizacijos, veikiančios visoje šalies teritorijoje (jų yra 10), kelia ir deklaruoja žymiai aukštesnius tikslus – mokymų organizavimas, savitarpio pagalbos grupių veikla, visuomenės švietimas, informavimas, socialinė integracija, psichologinių konsultacijų teikimo organizavimas, pacientų teisių atstovavimas sveikatos apsaugos sistemos institucijose, socialinė pagalba, parama, bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis, savanorystės skatinimas, įvairių programų įgyvendinimas.

101. Iki 2012 m. Lietuvoje onkologinių pacientų interesus atstovavo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (toliau – LPOAT), kurios sudėtyje yra 30 nevyriausybinių organizacijų. Vis dėlto, tik 6 iš 30 LPOAT narių yra onkologinių pacientų interesus atstovaujančių pacientų organizacijos.

2012 m. sausio mėn. 9 onkologijos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos įsteigė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociaciją (toliau – POLA). Šiuo metu POLA vienija 13 onkologinėje srityje veikiančių organizacijų, dalis jų – onkologinių pacientų draugijos, o kitos – pagalbą vėžiu sergantiesiems teikiančios organizacijos. POLA yra skaidri ir nepriklausoma, onkologinių pacientų interesus atstovaujanti organizacija, kurios misija – dėti visas įmanomas pastangas siekiant pagerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. Savo veikloje POLA siūlo pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, sutelkti dėmesį ne tik į sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir plėtoti informacines, psichologines, socialines paslaugas onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems. Praktika rodo, kad valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos ne visada gali patenkinti onkologiniams pacientams būtinų paslaugų poreikį. Todėl POLA siūlo plėtoti nevyriausybinių organizacijų tinklą ir įtraukti visuomenės atstovus teikiant savanorišką pagalbą onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems.

102. Tarptautiniu lygiu veikianti Europos onkologinių pacientų koalicija (toliau – ECPC) buvo įkurta 2003 m. ir šiuo metu vienija daugiau nei 340 pacientų organizacijų 45 valstybėse, iš kurių 240 aktyviai veikia ES. ECPC šūkis – viskas, kas liečia mus, negali būti sprendžiama be mūsų (ang. Nothing about us, without us). ECPC aktyviai dalyvauja visuose sprendimų priėmimo lygmenyse ES – koalicija turi patariamojo balso teisę Europos Sąjungos Taryboje, aktyviai dalyvauja Europos Vaistų Agentūros ekspertų darbo grupėse, konsultanto statusu dalyvauja Europos Komisijos teisėkūros procedūrose, reguliariai rengia seminarus Europos Parlamente, kuriems oficialų palaikymą išreiškia daugiau nei 100 Europos Parlamento narių. ECPC patirtis parodė, kad tokio pobūdžio skėtinė organizacija, atstovaujanti išimtinai onkologinių pacientų interesus, yra reikalinga ir atrandanti savo vietą sveikatos politikos formavime kartu su kitomis pacientų interesus atstovaujančiomis skėtinėmis organizacijomis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, Europos pacientų forumas (EPF) – vienijantis lėtinėmis ligomis sergančius pacientus, ar retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljansas (EURORDIS), atstovaujantis retomis ligomis sergančius pacientus.

103. Onkologijos srityje veikiančios skėtinės nevyriausybinės organizacijos:

103.1. Psichosocialinės Onkologijos Asociacija (toliau – POA) įsteigta 2007 m. POA tikslas – padėti onkologiniams pacientams spręsti psichologines, socialines bei dvasines su vėžio liga susijusias problemas ir pagelbėti su onkologiniais ligoniais dirbantiems specialistams. Pagrindiniai POA veiklos uždaviniai – rengti ir įgyvendinti projektus psichosocialinės pagalbos srityje; organizuoti profesinę pagalbą specialistams, dirbantiems su onkologine liga sergančiais pacientais; inicijuoti bei dalyvauti moksliniuose tyrimuose psichosocialinės pagalbos srityje; organizuoti ir skatinti įvairių sričių specialistų bei pacientų organizacijų kūrybinį bendradarbiavimą.

103.2. Lietuvos onkologų draugijos (toliau – LOD) ištakos siekia 1933 m., kai organizacija vadinosi „Lietuvos kovos su vėžio liga draugija“. Dabartinį pavadinimą organizacija įgijo 2002 m. vasario mėn. LOD misija – remti pastangas sergamumui onkologinėmis ligomis ir mirtingumui nuo jų mažinti bei į kovą su onkologinėmis ligomis įtraukti ne tik onkologus, bet ir visus medicinos darbuotojus, įvairių specialybių ir profesijų žmones, visus visuomenės sluoksnius. LOD tikslai – skatinti onkologijos, kaip atskiros medicinos srities, plėtrą Lietuvoje, kelti gydytojų ir mokslininkų, dirbančių onkologijos srityje, kvalifikaciją. Šiuo metu LOD turi 75 narius.

103.3. Onkologijos srityje dirbančių draugijų asociacija (OSDDA), veikianti nuo 2011 m. sausio mėn., vienija 8 onkologijos srityje profesiniu pagrindu veikiančias nevyriausybines organizacijas.

103.4. 2011 m. birželio mėn. įkurtų Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų (toliau – LNSR) tikslas – pagerinti žmonių sveikatą ir apsaugoti juos nuo lėtinių neinfekcinių ligų pritaikant saugius ir efektyvius sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos metodus. LNSR vienija sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos paslaugas ir produktus teikiančias verslo organizacijas.

103.5. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK) įkurta 2004 m. NTAKK tikslas – skatinanti tabako ir alkoholio vartojimo bei jų sukeliamų priklausomybės ligų prevenciją ir reabilitaciją bei koordinuoti visuomeninių organizacijų ir asmenų, vykdančių tabako ir alkoholio kontrolę ir jų vartojimo prevenciją, veiklą.

103.6. Sveikatos sektoriuje veikiančios nevyriausybinės organizacijos pradėjo aktyviai steigtis po 2000 m., tačiau pastaraisiais metais naujų organizacijų steigimas yra sumažėjęs. Tai iš dalies nulėmė ir sveikatos politikos formuotojų pozicija, pradžioje sveikinusi naujų nevyriausybinių organizacijų steigimąsi ir kvietusi dalintis atsakomybę viešosios politikos formavimo srityse, o vėliau peraugusi į pasyvų bendravimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.

104. Pacientų organizacijos turėtų prisiimti dalį atsakomybės plėtojant informacines, psichologines, socialines paslaugas onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems, skatinti savanorišką pagalbą onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems. Onkologijos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos turi potencialą tapti svariais partneriais nacionaliniu mastu įgyvendinant sveikatos politiką onkologinių ligų srityje. Nevyriausybinės organizacijos teisėkūros procese gali pateikti konstruktyvių pasiūlymų onkologinių ligų prevencijos, diagnostikos, efektyvaus gydymo, visuomenės informavimo srityse. Itin reikšmingas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo ir indėlis psichologinės pagalbos onkologine liga sergančiam pacientui teikimo srityje. Pacientui, kuriam onkologinė liga yra naujai diagnozuota ar pradėjusi progresuoti, suteikiama išsami ir suprantama konsultacija, kurios metu jam paaiškinama svarbiausia su ligos gydymu ir eiga susijusi informacija, nurodoma, kur rasti daugiau patikimos pacientą dominančios informacijos. Nevyriausybinės organizacijos rengia šviečiamąsias programas ir diegia informavimo priemonės, supažindinančias onkologinius pacientus, jų artimuosius ir visuomenę su sveikos mitybos, sveikos gyvensenos teikiama nauda, onkologinių ligų prevencinėmis programomis bei biomedicininių ir klinikinių tyrimų teikiama nauda ir susijusia rizika. Be to, pacientų draugijos perteikia grįžtamąjį ryšį ir sveikatos politikams išsako pacientų lūkesčius.

105. Numatomos veiklos kryptys:

105.1. nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti veiklą bendruomenėse, onkologinių ligų profilaktikos srityje, skatinant gyventojų dalyvavimą šalyje vykdomose atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programose;

105.2. pripažinti ir integruoti nevyriausybines organizacijas, kaip lygiaverčius partnerius organizuojant pagalbos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikimą, kviesti nevyriausybinių organizacijų atstovus į darbo grupes, sudarytas onkologiniams ligoniams aktualiems klausimams spręsti, teisės aktams rengti;

105.3. sudaryti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti švietėjišką, konsultacinę, savitarpio, psichosocialinės pagalbos veiklą, sveikatos priežiūros įstaigose suteikiant patalpas, sudarant sąlygas pacientų savitarpio pagalbos grupėms veikti;

105.4. remti nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamas programas, skirtas onkologinių ligų profilaktikai, pacientų gyvenimo kokybei gerinti ir kt.;

105.5. įgyvendinant inovatyvius ir efektyvius paslaugų teikimo modelius, įtraukti nevyriausybines organizacijas, privatų sektorių, bendruomenę į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesą, skatinant savanorystę, siekiant sveiko senėjimo.

XIV SKYRIUS

LIMFINIO, KRAUJODAROS IR JIEMS GIMININGŲ AUDINIŲ

PIKTYBINIAI NAVIKAI

106. 2000–2011 m. laikotarpiu limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių onkologinių ligų sritis, dar vadinama onkohematologija (toliau – OH), Lietuvoje buvo vystoma keliomis pagrindinėmis kryptimis: 1) onkohematologijos tarnybos konsolidavimas, 2) modernios diagnostikos diegimas, 3) modernių gydymo metodų diegimas; 4) transfuzinės terapijos užtikrinimas specialių poreikių pacientams; 5) kaulų čiulpų transplantacijų plėtra; 6) klinikiniai vaistų tyrimai; 7) mokslo plėtra; 8) vilties programos; 9) populiacinė onkohematologinių ligų stebėsena; 10) visuomeninės organizacijos.

106.1. OH tarnybos konsolidavimas. Lietuvoje OH ligas diagnozuoja ir gydo gydytojai hematologai. III lygio OH pagalba teikiama dvejose universitetų ligoninėse – VšĮ VUL Santariškių klinikose ir LSMUL VšĮ Kauno klinikose bei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. III lygio pagalba – tai sudėtinga imunologinė, molekulinė diagnostika, intensyvios chemoterapijos taikymas OH ligoms gydyti, OH ligų komplikacijų gydymas, taikinių terapijos taikymas.

II lygio OH pagalbą teikia gydytojai hematologai Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Utenoje. II lygio pagalbą sudaro neintensyvi chemoterapija, transfuzinė terapija bei OH komplikacijų gydymas. Siekiant didinti paslaugų prieinamumą, per pastarąjį dešimtmetį šalia stacionarinių paslaugų daug dėmesio buvo skiriama ambulatorinės OH pagalbos plėtojimui – sudarytos sąlygos pilnam ambulatoriniam OH paciento ištyrimui (genetiniai, imunologiniai tyrimai), įtvirtintos dienos stacionaro OH paslaugos (ambulatorinė chemoterapija, transfuzinė terapija).

106.2. Modernios diagnostikos diegimas. OH ligų diagnostika yra grindžiama morfologiniais, molekuliniais bei imuno(cito)histocheminiais tyrimais. Per pastarąjį dešimtmetį investicijos į tyrimų infrastruktūrą buvo gaunamos iš ES bei EEE. Norvegijos finansinių mechanizmų investicinių projektų. Tai leido VšĮ VUL Santariškių klinikoms bei LSMUL VšĮ Kauno klinikoms suformuoti modernias laboratorijas, galinčias atlikti pažangius morfologinius bei imuno(cito)histocheminius OH ligų tyrimus. VšĮ VUL Santariškių klinikų molekulinės onkologinių bei onkohematologinių ligų diagnostikos laboratorijoje atliekami plataus spektro molekuliniai OH ligų tyrimai, LSMUL VšĮ Kauno klinikos turi sąlygas atlikti esminius molekulinius tyrimus. OH diagnostika yra koncentruota dviejose universitetų ligoninėse, tačiau, esant glaudžiam hematologų bendradarbiavimui, yra prieinama visiems OH pacientams. Patvirtinus paslaugų įkainius, pažangūs molekuliniai bei imunologininiai tyrimai yra atliekami PSDF lėšomis.

106.3. Modernių gydymo metodų diegimas. OH ligų gydymo optimizavimas vyko keliomis kryptimis: intensyvios bazinės chemoterapijos, taikinių terapijos diegimas bei kaulų čiulpų transplantacijos plėtra.

Intensyvi bazinė chemoterapija įskaitant vaistus komplikacijoms gydyti yra tiksliniai finansuojama PSDF lėšomis bei koncentruojama trijuose III lygio OH paslaugas teikiančiuose stacionaruose, todėl yra visiškai prieinama Lietuvos OH pacientams.

Priešingai, esminės taikinių terapijos diegimas (kompensavimas) šalyje buvo lėtas: pvz., perversmą onkologijoje padaręs tirozino kinazės inhibitorius lėtinei mieloleukemijai gydyti imatinibas ES buvo registruotas 2001 m., tačiau Lietuvos OH pacientams pilnai prieinamas tapo tik 2011 m. Kitas esminis taikinių vaistas ne Hodžkino limfomai bei lėtinei limfoleukemijai gydyti rituksimabas ES registruotas 2004 m., tačiau šalyje prieinamas tapo tik 2010–2011 m. Deja, bet  daugelis taikinių terapijos vaistų Lietuvos OH pacientams prieinami tik dalinai arba neprieinami.

106.4. Transfuzinės terapijos užtikrinimas specialių poreikių pacientams. Visiems OH pacientams bei pacientams po kaulų čiulpų transplantacijos yra susilpnėjęs imunitetas, jiems reikia daugybės kraujo komponentų transfuzijų. Šis poreikis iškelia specialius uždavinius kraujo tarnybai, pvz., taikyti universalią kraujo komponentų leukofiltraciją, švitinimą, gaminti CMV neigiamus, specialiai parinktus, ir kt. kraujo komponentus. Plečiant universiteto ligoninių kraujo tarnybas, pacientų su specialiais poreikiais aprūpinimas kraujo komponentais pagerėjo: VšĮ VUL Santariškių klinikų Kraujo centras pilnai aprūpina VšĮ VUL Santariškių klinikų bei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės OH pacientų poreikius, LSMUL VšĮ Kauno klinikų Kraujo centras plečia veiklą. Patvirtinus ambulatorinės transfuzinės terapijos įkainius, pagerėjo transfuzinės terapijos prieinamumas bei sumažėjo stacionarinio gydymo poreikis.

106.5. Kaulų čiulpų transplantacijų plėtra. Autologinė bei gimininga alogeninė kaulų čiulpų transplantacija (toliau – KČT) Lietuvoje pradėtos atitinkamai 2000 m. bei 1999 m. Negiminingo donoro KČT Lietuvoje pradėtos 2004 m. KČT yra efektyviausias būdas ūminėms leukemijoms gydyti, taip pat, gerina daugelio kitų OH ligų išgyvenamumą. Teigiamas KČT aspektas – jos plėtra viename transplantacijų centre Lietuvoje – VšĮ VUL Santariškių klinikose. VšĮ VUL Santariškių klinikose suformuoti du transplantacijų centrai – suaugusių bei vaikų. Abu naudoja vieną VšĮ VUL Santariškių klinikų KČT infrastruktūrą. Tai leidžia pasiekti ne tik gerus medicininius rezultatus, bet ir racionaliausiu būdu naudoti PSDF lėšas. Esant gerai organizacijai bei adekvačiam finansavimui, KČT plėtra buvo sparti, šiuo metu Lietuvos KČT aktyvumas yra pasiekęs išsivysčiusių ES šalių lygį. Lietuvoje KČT yra visiškai prieinama, eilių nėra.

106.6. Klinikiniai tyrimai. Daugelis OH ligų yra neišgydomos, todėl naujų vaistų tyrimai yra vienas esminių būdų gerinti OH pacientų sveikatos priežiūrą. Pabrėžtina, kad naujų vaistų prieinamumas Lietuvos pacientams gydyti PSDF lėšomis per pastarąjį dešimtmetį buvo ribotas, todėl klinikiniai tyrimai kai kuriais atvejais padėjo spręsti šią opią problemą, suteikdami pacientams galimybę gauti pažangiausią gydymą. Lietuvoje 2004–2011 m. vykdomų OH klinikinių vaistų tyrimų skaičius buvo mažas (12 lentelė). Kita vertus, per pastaruosius kelis metus Lietuvoje pradėti ir akademiniai tyrimai, bendradarbiaujant su ES mokslininkų (pvz., Šiaurės šalių vaikų hematologijos ir onkologijos (NOPHO), Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos (EORTC) tyrimų) grupėmis, kas leis toliau gerinti naujų technologijų prieinamumą.

12 lentelė. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2004-2011 m. išduotų pritarimų hematologijos klinikiniams tyrimams, suvestinė.

Metai	2004	2005	2006	2007	2008	2009	2010	2011
Patvirtinta protokolų	1	4	1	1	n/d	1	3	9

106.7 Mokslo plėtra. Taikomieji moksliniai tyrimai skatina pažangių diagnostikos bei gydymo metodų diegimą į klinikinę praktiką. EEE bei Norvegijos finansinių mechanizmų investicinės programos (pvz.,  LT0040 „Onkohematologinių biožymenų ir individualaus gydymo akademiniai klinikiniai tyrimai“,  LT0112 „Nacionalinė vaikų paveldimo vėžio tyrimų programa“) esminiai pagerino molekulinių tyrimų laboratorinę infrastruktūrą bei įgalino universiteto ligoninių mokslininkams atlikti aukštos kokybės onkologijos tyrimus (13 lentelė).

13 lentelė. Lietuvos mokslininkų publikacijos hematologijos tema 2000–2011 m.

Publikacijos tipas	Publikacijų skaičius
Publikacijos tarptautinių ISI žurnaluose	40
Publikacijos Lietuvos ISI žurnaluose	9
Pranešimai tarptautinėse konferencijose	21

Tačiau taikomųjų mokslinių tyrimų plėtra ribojama, nes  universitetų ligoninės, tyrėjų mokslininkų asociacijos neturi mokslo įstaigų statuso, todėl negali pretenduoti į valstybės skiriamą mokslo finansavimą.

106.8. „Vilties programos“. Lietuvoje sudarytos teisinės sąlygos gydytojui skirti, o pacientui gauti tik jam reikalingą neregistruotą vaistinį preparatą, jei nėra galimybės pacientą veiksmingai gydyti registruotais vaistiniais preparatais. Toks vaistinis preparatas turi būti registruotas kitoje valstybėje narėje ar bent gamintojo šalyje.

106.9. Populiacinė onkohematologinių ligų stebėsena. Lietuvoje OH stebėsena vykdoma dviem lygmenimis: VU Onkologijos institute renkant bendruosius duomenų apie onkologines ligas bei, vadovaujantis Piktybinių kraujo ligų elektroninės registracijos formų ir piktybinių kraujo ligų elektroninės registracijos formų pildymo ir teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-584, Hematologijos stebėsenos sistemoje (toliau – HESS) atliekant specialiąją onkohematologinių ligų registraciją. Šie duomenys yra esminiai instrumentai OH sergamumo, ligotumo bei išgyvenamumo tendencijoms analizuoti, suteikia papildomų detalių žinių apie OH ligų diagnostiką ir gydymą.

106.10. Nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos gydytojai hematologai yra susibūrę į Lietuvos hematologų draugiją (toliau – LHD), kurios pagrindiniai tikslai – atstovauti LHD interesus, organizuoti nuolatinį narių tobulinimą, diskutuoti ir priimti OH diagnostikos bei gydymo gaires, skatinti jų diegimą į kasdienę praktiką. Įgyvendindama šiuos tikslus, LHD organizuoja konferencijas, kolegijas, sudaro sąlygas nariams tobulintis užsienio valstybėse. Nuo 2009 m. publikuojamos „Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos gairės“ su naujausiomis LHD diagnostikos bei gydymo rekomendacijomis, kuriomis vadovaujasi gydytojai hematologai.

Lietuvos OH ligomis sergančiuosius vienija onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ (toliau – OHLB „Kraujas“). Ši organizacija atstovauja narių interesus, kartu su gydytojais hematologais sprendžia diagnostikos, gydymo, stebėsenos klausimus, teikia siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. OHLB „Kraujas“ daug dėmesio skiria švietimui, pacientų ugdymui, psichologijos problemoms, reabilitacijai bei socialinei pacientų integracijai.

107. HESS duomenimis apskaičiuoti šie OH ligų rodikliai:

107.1. Sergamumas OH ligomis, kuris pateiktas dviem rodikliais: absoliutus OH ligų atvejų skaičius (abs.) per nurodytus metus bei OH ligų skaičius 100 000 Lietuvos gyv. (CR) per nurodytus metus;

107.2. Ligotumas OH ligomis, kuris pateiktas dviem rodikliais: absoliutus sergančių OH ligomis atvejų skaičius (abs.) nurodytų metų gruodžio 31 dieną bei sergančių OH ligomis skaičius 100 000 Lietuvos gyv. (CR) nurodytų metų gruodžio 31 dieną;

107.3. Mirtingumas nuo OH ligų, kuris pateiktas kaip standartizuotas pagal Europos gyventojų amžiaus pasiskirstymą mirčių nuo OH ligų skaičius 100 000 gyv. per nurodytus metus.

107.4. Mirštamumas nuo OH ligų, kuris pateiktas kaip mirčių dalies iš visų nurodytais metai sirgusiųjų procentinė išraiška. OH sergamumas ir ligotumas 2000–2011 m. pateiktas 14 ir 15 lentelėse.

14 lentelė Absoliutus (abs.) sergamumas ir sergamumo rodiklis 100 000 Lietuvos gyv. (CR) pagrindinėmis OH ligomis Lietuvoje 2000–2011 m.

Metai	Ligų grupė																Viso
	C81		C82-C85, C96		C88, C90		C91-C95		D45		D47.1		D47.3		D46
	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR
2000	72	2,06	208	5,94	121	3,46	211	6,03	31	0,89	12	0,34	13	0,37	3	0,09	671	19,18
2001	83	2,38	219	6,29	143	4,11	246	7,07	32	0,92	11	0,31	8	0,23	20	0,57	762	21,88
2002	76	2,19	265	7,64	133	3,83	210	6,05	17	0,49	23	0,66	21	0,61	36	1,04	781	22,51
2003	67	1,94	260	7,53	155	4,49	257	7,44	38	1,10	13	0,38	34	0,98	35	1,01	859	24,87
2004	105	3,06	291	8,47	215	6,26	224	6,52	39	1,14	24	0,70	39	1,14	52	1,51	989	28,8
2005	82	2,40	326	9,55	173	5,07	208	6,09	45	1,32	38	1,11	36	1,05	55	1,61	963	28,2
2006	85	2,50	290	8,54	149	4,39	190	5,59	75	2,21	56	1,65	71	2,09	92	2,71	1008	29,68
2007	62	1,84	273	8,09	136	4,03	221	6,54	56	1,66	53	1,57	74	2,19	78	2,31	953	28,23
2008	69	2,05	279	8,31	138	4,11	195	5,80	76	2,26	36	1,07	91	2,71	87	2,59	971	28,9
2009	84	2,52	331	9,91	177	5,30	241	7,22	67	2,01	38	1,14	64	1,92	132	3,95	1134	33,97
2010	72	2,19	288	8,76	147	4,47	248	7,55	69	2,10	36	1,10	82	2,49	127	3,86	1069	32,52
2011	52	1,72	354	11,68	137	4,52	222	7,33	71	2,34	59	1,95	97	3,20	162	5,35	1154	38,09
Vid.	76	2,24	282	8,39	152	4,50	223	6,60	51	1,54	33	0,99	53	1,58	73	2,22	943	28,06

15 lentelė. Absoliutus (abs.) ligotumas ir ligotumo rodiklis 100 000 Lietuvos gyv. (CR) pagrindinėmis OH ligomis Lietuvoje 2000–2011 m.

Metai	Ligų grupė																Viso
	C81		C82-C85, C96		C88, C90		C91-C95		D45		D47.1		D47.3		D46
	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR	Abs.	CR
2000	72	2,06	208	5,97	121	3,47	211	6,05	31	0,89	12	0,34	13	0,37	3	0,09	671	19,24
2001	147	4,23	368	10,59	230	6,62	366	10,53	62	1,78	20	0,58	21	0,60	21	0,60	1235	35,53
2002	203	5,86	538	15,54	297	8,58	433	12,51	75	2,17	41	1,18	42	1,21	49	1,42	1678	48,47
2003	254	7,37	642	18,63	352	10,22	521	15,12	109	3,16	43	1,25	73	2,12	62	1,80	2056	59,67
2004	349	10,19	801	23,38	459	13,40	579	16,90	137	3,99	59	1,72	111	3,24	95	2,77	2590	75,59
2005	412	12,11	986	28,97	512	15,04	620	18,22	173	5,08	85	2,49	144	4,23	127	3,73	3059	89,87
2006	471	13,91	1105	32,65	562	16,60	652	19,26	244	7,21	130	3,84	211	6,23	179	5,29	3554	104,99
2007	507	15,06	1192	35,41	587	17,44	735	21,83	292	8,67	170	5,05	282	8,38	210	6,24	3975	118,08
2008	561	16,75	1317	39,31	602	17,97	775	23,14	359	10,72	178	5,31	366	10,93	261	7,79	4419	131,92
2009	626	18,80	1480	44,46	672	20,19	863	25,92	411	12,35	200	6,01	421	12,65	355	10,66	5028	151,04
2010	679	22,24	1573	51,53	676	20,19	934	30,60	449	14,71	215	7,04	488	16,98	412	13,50	5426	176,79
2011	711	23,64	1734	57,65	682	22,15	963	32,02	502	16,69	248	8,25	566	18,82	500	16,62	5906	195,84
Vid.	416	12,69	995	30,34	479	14,32	638	19,34	237	7,28	117	3,59	228	7,15	190	5,87	3300	100,58

16 lentelė. Standartizuotas mirtingumo rodiklis (pagal Europos populiaciją) 100 000 gyv. pagrindinėms OH ligoms Lietuvoje ir kai kuriose Europos šalyse.

Šalis / Regionas	Ligų grupė
	C81		C82-C85, C96		C88, C90		C91-C95
	Vyrai	Moterys	Vyrai	Moterys	Vyrai	Moterys	Vyrai	Moterys
Lietuva*	0,69	0,49	5,84	5,13	3,60	3,74	5,80	5,04
Europa**	0,80	0,50	5,00	3,00	2,90	2,00	7,20	4,30
Europos Sąjunga**	0,50	0,30	5,40	3,40	3,30	2,30	7,20	4,30
Čekija**	0,50	0,40	4,80	3,10	3,00	2,20	7,50	4,80
Danija**	0,40	0,30	5,80	3,70	3,20	2,10	7,30	4,30
Didžioji Britanija**	0,50	0,40	6,30	4,10	3,70	2,60	6,60	3,70
Lenkija**	0,80	0,50	4,40	2,60	3,30	2,40	8,10	4,90
Prancūzija**	0,50	0,30	5,40	3,20	3,80	2,40	7,90	4,50
Švedija**	0,10	0,10	5,60	3,70	3,80	2,60	6,00	3,70
Vokietija**	0,20	0,20	5,00	3,30	3,50	2,40	6,90	4,10

*2000-2011 metų mirtingumo vidurkis.

**Mirtingumas 2008 m. (J. Ferlay, D.M. Parkin, E. Steliarova-Foucher, Estimates of cancer incidence and mortality in Europe in 2008. European journal of cancer, 46(4):765-781 (2010).

Sergamumas OH ligomis 2000–2011 m. didėjo nuo maždaug 20 iki 30 naujų atv. 100 000 gyv. Segamumas Hodžkino limfoma, leukemijomis, mielomine liga keitėsi mažai. Kaip ir kitur pasaulyje didėjo sergamumas ne Hodžkino limfomomis. Didžiausias sergamumo didėjimas buvo stebėtas tarp mieloproliferacinių ligų ir mielodisplazijų – tą nemaža dalimi sąlygojo pagerėjusi diagnostika bei ligų registracija.

Dėl pagerėjusios diagnostikos bei gydymo, OH ligomis sergantys pacientai gyvena ilgiau, todėl 2000–2011 m. ligotumas OH ligomis ryškiai išaugo. Galima manyti, kad pagerėjusi OH registracija taip pat didino ligotumo skaičius.

Mirtingumas Lietuvoje nedaug skiriasi nuo kitų šalių, tačiau mirtingumas priklauso nuo sergamumo bei susirgimų registracijos kokybės. Žinant, kad tik nedaugelis (pvz., Švedija) Europos šalių turi įteisintus vėžio registrus, šie skaičiai yra tik orientaciniai (16 lentelė).

108. 2000–2011 m. atlikti struktūriniai OH pertvarkymai, KČT plėtra bei naujų diagnostikos ir gydymo metodų diegimas ryškiai sumažino Lietuvos OH sergančių pacientų mirtingumą bei pagerino jų išgyvenamumą. Kita vertus, dėl nesistemingo diegimo bei riboto naujų gydymo metodų (vaistų) prieinamumo OH gydymo rezultatai kai kuriose srityse ryškiai atsilieka nuo išsivysčiusių pasaulio šalių.

Hodžkino limfoma (toliau – HL) serga daugiausia 20-30 m. asmenys, ši liga priskiriama pagydomų ligų grupei. 2000–2011 m. HL sergančių pacientų gydymas buvo koncentruotas hematologijos centruose, hematologų sutarimu buvo suintensyvinta bazinė chemoterapija, apribotas radioterapijos naudojimas bei ligai atsinaujinus, taikyta KČT. To pasėkoje, HL mirtingumas dramatiškai sumažėjo (28 pav.)

28 pav.  Hodžkino limfomos (C81 (pagal TLK-10-AM) mirštamumo tendencijos 2000-2011 m. Lietuvoje.

Nors ne Hodžkino limfomomis, mielomine liga serga vyresnio amžiaus asmenys, mirtingumas nuo šių ligų taip pat ryškiai mažėjo (29 ir 30 pav.). Geresnė diagnostika, chemoterapija, KČT plėtra, naujų technologijų (pvz., monokloninių antikūnių, proteosomų inhibitorių) kompensavimas bei taikymas pagerino rezultatus.

29 pav. Ne Hodžkino limfomos (C82-C85, C96 (pagal TLK-10-AM) mirštamumo tendencijos 2000-2011 m. Lietuvoje.

30 pav. Mielominės ligos (C88, C90 (pagal TLK-10-AM) mirštamumo tendencijos 2000-2011 Lietuvoje.

Mirtingumas nuo leukemijų mažėjo dėl gerėjančio chemoterapijos prieinamumo, kokybiškesnio komplikacijų gydymo, pažangios transfuzinės terapijos (31 pav.). Mirtingumo nuo lėtinės mieloleukemijos (C92.1 (pagal TLK-10-AM) mažėjimas visų pirma siejamas su molekulinės diagnostikos bei taikinių terapijos diegimu į klinikinę praktiką.

31 pav. Leukemijų (C91-C95 (pagal TLK-10-AM) mirštamumo tendencijos 2000-2011 m. Lietuvoje.

109. Pastaraisiais metais ligotumas OH ligomis sparčiai didėjo. Gerėjant diagnostikai bei gydymui, ši tendencija išliks ir ateityje. OH ligų našta visuomenei didės, tačiau nebūtinai proporcingai sergančiųjų skaičiui. Nemaža OH dalis pasveiksta ir nereikalauja papildomų resursų OH ligos diagnostikai bei gydymui. Tačiau papildomi kaštai gali būti reikalingi dalies pacientų atokioms OH gydymo pasekmėms kontroliuoti. Kita vertus, didelė dalis pacientų yra lėtiniai ligoniai, kuriems reikia nuolatinės diagnostikos bei gydymo, atitinkamai ir nuolatinių resursų.

110. Šiuo metu nėra įrodymais pagrįstos OH ligų prevencijos bei ankstyvos diagnostikos metodologijų, todėl OH ligų patikros programos nėra tikslingos.

111. OH pagalba ateityje turėtų būti vystoma šiomis kryptimis:

111.1. OH ligų diagnostikos bei gydymo organizavimas: centralizavimas, decentralizavimas bei koordinavimas. OH ligų specifika bei pastarojo meto OH ligų diagnostikos bei gydymo pasiekimai rodo, kad OH ligų diagnostika bei gydymas turi būti ir toliau koncentruojami gydytojų hematologų priežiūroje. Jau šiuo metu OH ligoms taikomi asmeninės medicinos dėsniai. Tikėtina, kad asmeninės medicinos įtaka OH ligų diagnostikai bei gydymui sparčiai didės ir eis gydymo individualizavimo kryptimi. Siekiant plėtoti medicinos personalo kompetenciją bei racionaliai naudoti sveikatos priežiūros infrastruktūrai bei paprastosioms išlaidoms skiriamas lėšas, molekuliniai, imunologiniai, vaizdinimo bei kiti aukštų technologijų diagnostikos metodai turi būti centralizuojami universitetų ligoninėse. Lietuvoje nustatoma ne daugiau kaip 1500 naujų OH atvejų per metus. Beveik visa OH ligų diagnostika reikalauja molekulinio ar imunologinio ištyrimo, todėl skatintina visą OH ligų diagnostiką koncentruoti universitetų ligoninėse. Jau šiuo metu susiformavęs universiteto ligoninių OH ligų diagnostikos branduoliai turi būti toliau stiprinami.

Universitetų ligoninių hematologijos centrai turėtų tapti kompetencijos centrais, integruojančiais sveikatos priežiūrą, populiacinį ikiklinikinį ir klinikinį mokslą, biobankus, kokybės registrą, mokymą bei žinių sklaidą. OH yra ypač specializuota, todėl universitetų ligoninių kompetencijos centrai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami išvengti brangių diagnostikos bei gydymo technologijų dubliavimo bei vykdyti intensyvius medicinos informacijos mainus. Žinioms, žmogiškiesiems resursams bei infrastruktūrai imli technologija KČT neturi būti dubliuojama.

Nacionalinė OH pagalba turėtų būti koordinuojama, užtikrinant informacijos apsikeitimą apie esamas bei diegiamas diagnostikos bei gydymo technologijas bei būdus šias technologijas pasiekti.

111.2. Sveikatos technologijų prieinamumas. Naujos sveikatos technologijos, vaistai yra esminiai OH pacientų sveikatą veikiantys veiksniai. Tam būtinas kompleksinis OH vystymas: sveikatos technologijų prioritetų nustatymas, sveikatos technologijų vertinimo diegimas, inovatyvių naujų technologijų modelių taikymas, klinikinių tyrimų integracija bei nuolatinis situacijos ir technologijų vertinimas (kokybės stebėsena).

111.3. Mokslas. Klinikiniai tyrimai skatina inovatyvių diagnostikos bei gydymo metodų prieinamumą individui ir visuomenei bei yra svarbus ekonominio augimo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimo elementas. Akademinių klinikinių tyrimų plėtra turi būti skatinama. 

111.4. Ateities žinių užtikrinimas. Lietuva susiduria su esmine „protų nutekėjimo“ problema dėl emigracijos. Medicinos studijas baigę gydytojai bei slaugytojai yra konkurencingi atviroje ES darbo rinkoje, todėl Lietuvoje vyksta talentingiausių gydytojų praradimas. Sveikatos technologijos, asmeninės medicinos, informacinių technologijų plėtra kelia papildomus reikalavimus medicinos profesionalų žinioms, todėl būtina sudaryti sąlygas jas gilinti.

111.5. OH ligų stebėsena. Stebėsena yra esminis sveikatos priežiūros bei jos plėtros vertinimo elementas, stebėsenos duomenys turėtų būti naudojami sveikatos priežiūros resursų planavimui bei sveikatos technologijų vertinimui. Tuo tikslu turi būti išnaudojamos e. sveikatos teikiamos galimybės bei jos plėtra.

111.6. Asmens bei visuomenės teisė į informaciją. Asmenys vis labiau yra linkę dalyvauti savo sveikatos priežiūroje bei priimti informuotą sprendimą. Be to, kiekvienas asmuo turi teisę žinoti, kokios asmens sveikatos paslaugos ir kur yra prieinamos, kokia teikiamų sveikatos paslaugų kokybė. Asmuo taip pat turi teisę gauti informaciją bei palyginti OH sveikatos priežiūros kokybę Lietuvoje ir kitos ES šalyse. Informacijos sklaidoje labai svarbus OH pacientų organizacijų vaidmuo.

112. Numatomos veiklos kryptys:

112.1. užtikrinti šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo prieinamumą OH ligomis sergantiems pacientams, gerinti jų gyvenimo kokybę, ilginti išgyvenamumą bei išgyvenamumą be ligos progresavimo;

112.2. diegti naujas sveikatos technologijas į klinikinę praktiką; 

112.3. vystyti mokslą, plėtoti klinikinius tyrimus;

112.4. investuoti į hematologijos centrų infrastruktūrą;

112.5. gilinti sveikatos priežiūros specialistų žinias, tobulinti įgūdžius OH ligų diagnostikos ir gydymo srityje.

XV SKYRIUS

VAIKŲ LIMFINIO, KRAUJODAROS IR JIEMS GIMININGŲ AUDINIŲ

PIKTYBINIŲ NAVIKŲ YPATUMAI

113. Visos vaikų onkologinės ir onkohematologinės ligos (toliau – OH) priklauso retų ligų grupei. Remiantis VU Onkologijos instituto, VšĮ VUL Santariškių klinikų ir LSMUL VšĮ Kauno klinikų, kuriuose gydomi vaikai, sergantys vėžiu, duomenimis, per metus Lietuvoje OH liga diagnozuojama maždaug 80-100 vaikų. Vaikų sergamumas OH ligomis Lietuvoje įvairiais amžiaus laikotarpiais didėja – 4,6-16,8/100 000 vaikų 2006 m. ir 6,3-18,2/100 000 vaikų 2009 m. Pastaruoju metu pastebėtas sergamumo sumažėjimas siejamas su ženkliai sumažėjusiu vaikų skaičiumi. Apie 35 proc. pacientų diagnozuojama ūminė limfoblastinė ir mieloblastinė leukemija, 25-30 proc. – centrinės nervų sistemos navikai, 7-8 proc. įvairios limfomos ir likusiems įvairūs solidiniai navikai. Dažniausi iš jų – tipiški vaikų amžiaus navikai: nefroblastoma, neuroblastoma, hepatoblastoma, sarkomos ir germinatyviniai navikai. Rečiau pasitaiko suaugusiems būdingos karcinomos. Palyginus su kitų ES šalių sergamumu, duomenų skirtumo nepastebėta. Dažniausia vaikų OH liga yra ūminė leukemija. Sergamumo šia liga padidėjimo taip pat nepastebėta.

Vaikų mirtingumas nuo OH svyruoja 2,8-7,1/100 000 vaikų. Didžiausiai vaikai miršta nuo centrinės nervų sistemos navikų ir leukemijų (25 proc.).

Per pastaruosius 10 metų pagerėjo ilgalaikis vaikų, sergančių OH ligomis išgyvenamumas –leukemijų atv. nuo 50 proc. iki 82 proc., limfomų atv. – iki 90-100 proc., pradinių stadijų solidinių navikų – iki 80-90 proc., atokiųjų – iki 60 proc.

114. Vaikų OH ligų gydymo kaštai per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo dėl naujai atsiradusių brangių diagnostinių tyrimų, naujų vaistų, plačiau taikomos kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos, tačiau, lyginant su ekonomiškai išsivysčiusiomis šalimis, Lietuvos vaikų, sergančių OH ligomis, kaštai išlieka gerokai mažesni.

115. Specializuota onkologinė pagalba vaikams teikiama dviejuose centruose – VšĮ Vaikų ligoninėje, VšĮ VUL Santariškių klinikų filiale ir LSMUL VšĮ Kauno klinikose. Ambulatorinė pagalba teikiama Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šiuo metu Lietuvoje dirba 22 gydytojai vaikų hematologai.

116. Duomenys apie vaikų OH ligų atvejus renkami VU Onkologijos institute, registruojami VšĮ VUL Santariškių klinikų HESS. Kokybiškesniam duomenų registravimui būtina išnaudoti e. sveikatos teikiamas galimybes ir plėtrą.

117. OH ligų profilaktika susijusi su suaugusiųjų pirmine profilaktika, nes dauguma vaikų OH ligų atvejų yra embriogenezės pažaidos ar paveldimi sindromai. Vaikams persirgus OH liga ir pasveikus, žymiai padidėja antrinių navikų rizika. Dėl šios priežasties šie buvę pacientai stebimi iki 18 metų amžiaus dėl vėlyvojo OH ligos gydymo poveikio bei antrinio vėžio tikimybės.

118. Šiuo metu Lietuvoje yra beveik visos priemonės ir galimybės tiksliai diagnozuoti vaikų OH ligas. Siekiant išvengti diagnozavimo klaidų, vaikų OH ligų diagnostika turi būti koncentruojama centruose, kuriuose yra galimybė savalaikiai ir kvalifikuotai atlikti visus tiriamuosius veiksmus.

119. OH ligonių gydymas koncentruojamas vaikų hematologijos centruose.

Kadangi chirurginis gydymo metodas turi daug ypatumų, lemiančių tolimesnę ligos eigą ir išgyvenamumą, jis turėtų būti atliekamas centre, kuriame dirba pakankamai patirties turintys specialistai ir visos sąlygos sėkmingai atlikti operaciją, organų transplantaciją, savalaikį, kokybišką biopsinės medžiagos tyrimą.

Spindulinė terapija vaikams taikoma rečiau, negu suaugusiems, šį gydymo metodą taiko LSMUL VšĮ Kauno klinikų specialistai.

Vaikų, sergančių OH ligomis, sisteminis gydymas atliekamas vadovaujantis standartizuotais Europos tarptautinės vaikų vėžio draugijos (SIOP) patvirtintais protokolais. Gydymas visiems vaikams yra prieinamas ir eilių nėra. Kartais, nustačius retesnę ligos formą ar nesant atsako į įprastinį gydymą, kyla problemos su reikalingų vaistų prieinamumu dėl nepakankamai lanksčios viešųjų pirkimų sistemos, todėl būtina ją tobulinti. Svarbu Lietuvoje sparčiau įdiegti naujas sveikatos technologijas, tokias kaip ląstelių terapiją, taikinių terapiją bei individualizuoti gydymą.

120. Paliatyvi pagalba per metus reikalinga 5-6 pacientams Vilniuje ir 5-10 Kaune, šie poreikiai yra patenkinami. Svarbu plėtoti paliatyvios pagalbos teikimą ambulatoriškai, namuose.

121. Medicininės reabilitacijos paslaugos OH ligomis sergantiems vaikams teikiamos VšĮ Vaikų ligoninės, VšĮ VUL Santariškių klinikų filialo, medicininės reabilitacijos centre ir centro padalinyje Druskininkų sanatorijoje „Saulutė“. Iš Kauno vaikai siunčiami į Druskininkų „Saulutę“, Palangos „Gintarą“, Kačerginės „Žibutę“.

122. Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo šios vaikų, sergančių vėžiu, tėvų ir globėjų organizacijos – „Paguoda“, „Rugutė“, „Mamų unija“. Jų veikla apima paramos šeimoms ir ligoninėms teikimą, specialios literatūros leidybą bei laisvalaikio organizavimą.

123. ES specialistų rengimo programose nustatyta, kad vaikų hematologijos specialioji rezidentūra (po 4 metų vaikų ligų rezidentūros) trunka 3 metus, Lietuvoje – 1 metus. Svarbu gerinti mokymo kokybę, kelti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją.

124. Numatomos veiklos kryptys:

124.1. gerinti vaikų OH ligų diagnostiką, užtikrinti ilgalaikių radiologinių tyrimų atlikimą vaikams bendroje nejautroje;

124.2. plėtoti genetinio ištyrimo bei ląstelių tyrimų galimybes, steigti farmakogenomines laboratorijas įgalinančias individualizuoti vėžio gydymą;

124.3. diegti naujas sveikatos technologijas, tokias kaip ląstelių terapija, taikinių terapija, į klinikinę praktiką;

124.4. gilinti sveikatos priežiūros specialistų žinias, tobulinti įgūdžius vaikų OH ligų diagnostikos ir gydymo srityje.

XVI SKYRIUS

PAVELDIMO VĖŽIO SINDROMAI

125. Paveldimo vėžio sindromai lemia 5-10 proc. visų onkologinių ligų, jie pasireiškia dėl paveldimų didelės vėžio rizikos genų mutacijų. Paveldimos vėžio formos dažniausiai pasireiškia jauno ir darbingo amžiaus – iki 50 m. – asmenims.

126. ES apie 20 proc. visų naujų vėžio atvejų sudaro retos vėžio formos. Jomis sergantys pacientai susiduria su dideliais iššūkiais – pavėluotai nustatoma diagnozė, dažniausiai ribotas gydymo prieinamumas, pavėluota jo pradžia. Tobulėjant molekulinei ir genetinei diagnostikai, tokių ligų, kuriomis serga labai nedidelė žmonių grupė vis daugėja, o jų gydymas tampa išskirtinai individualus ir labai efektyvus. Lietuvoje retų vėžio formų diagnostikos ir gydymo ypatumai aptarti Nacionalinės veiklos, susijusios su retomis ligomis, plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. V-938. Retų vėžių gydymui iš PSDF biudžeto kasmet skiriama po 3 000 000 Lt.

127. Pagrindinės vėžio formos, kurių paveldimumo atveju galima taikyti prevencines priemones, yra:

127.1. Paveldimas storosios žarnos vėžys – Lynch’o sindromas (paveldimas nepolipozinis kolorektalinio vėžio sindromas (HNPCC), šeiminė adenominė polipozė. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, nuo šios ligos kasmet miršta apie 1000 žmonių. Apie 5 proc. jų pasireiškia dėl paveldimo Lynch’o sindromo (~ 75 atv. per metus), ~ 1proc. dėl šeiminės adenominės polipozės.

127.2. Paveldimas krūties vėžys – paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžio sindromas (PKKVS). Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 500 naujų krūties vėžio atvejų. Apie 5-10 proc. visų krūties vėžio atvejų pasireiškia dėl paveldimų BRCA1/2 genų mutacijų (~ 75-150 atv. per metus).

127.3. Paveldimas kiaušidžių vėžys – paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžio sindromas (PKKVS). Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų. Apie 20 proc. visų seropapilinių kiaušidžių vėžio atvejų pasireiškia dėl paveldimų BRCA1/2 genų mutacijų (~ 80 atv. per metus).

128. Įrodyta, kad didelės genetinės rizikos pacientams (t. y. turintiems paveldimas genų mutacijas) anksti sistemiškai skiriant diagnostines procedūras (pvz., mamografiją, kolonoskopiją) bei individualiai taikant profilaktinės chirurgijos priemones (pvz., profilaktinė salpingooforektomija BRCA1/2 mutacijų nešiotojoms) ar gydymą, galima anksti diagnozuoti šią patologiją, sumažinti naujų ligos atvejų bei mirčių skaičių. )Hon Hippel Lindau liga (NzuotasDiagnozavus vėžinį susirgimą padidintą vėžio riziką turintiems asmenims ankstyvoje jo stadijoje, galima taikyti mažiau agresyvų ir žymiai pigesnį gydymą, o paties paciento išgyvenamumo prognozė yra geresnė. Atitinkamai, asmenys, kurie nepaveldi didelės rizikos genų mutacijų (mažos rizikos grupė), išvengia nereikalingos patikros ir brangiai kainuojančio ištyrimo, nes jų vėžio rizika atitinka bendrapopuliacinį lygį. Tokia strategija pasiteisina ekonomiškai.

Didelės rizikos asmenys ir paveldimo vėžio sindromai yra įtariami remiantis šeimine anamneze, specifiniais patologiniais požymiais. Svarbu, kad atlikti genetinę konsultaciją būtų siunčiamas ir tiriamas sergantis asmuo – jei nustatoma specifinė patogeninė mutacija, toliau yra įmanomas tikslus sveikų giminaičių ištyrimas ir genetinės rizikos įvertinimas. Patvirtinus paveldimo vėžio sindromus, sveikiems asmenims galima anksčiau pradėti patikrą, ją atlikti periodiškai (pvz., mamografiją, kolonoskopiją, ginekologinė patikrą), taip pat, taikyti riziką susirgti mažinantį chirurginį metodą (pvz., salpingooforektomiją, suplanavus šeimą, profilaktinę mastektomiją, kolektomiją).

129. VšĮ VUL Santariškių klinikose yra susikoncentravusi genetinių konsultacijų ir specializuotų molekulinių genetinių tyrimų bazė, VšĮ VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre atliekamos pagrindinių paveldimo vėžio sindromų molekuliniai genetiniai tyrimai (apie 500 tyrimų per metus), teikiamos ambulatorinės genetinės paslaugos (apie 600 paslaugų per metus).

130. Paveldimo vėžio sindromų srityje įgyvendintos (įgyvendinamos) šios programos:

130.1. Projektas LIG-07/2012 „Kryptinga naujoji sekoskaita krūties, kiaušidžių ir storosios žarnos vėžio genetinei predispozicijai“ (MULTITARGETGEN), įgyvendinimo laikotarpis 2012 m. gegužės mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (programa Lėtinės neinfekcinės ligos), projekto vertė 877 300 Lt, vykdytojai: VUL VšĮ Santariškių klinikos ir Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centras.

130.2. Projektas LIG-19/2010 „Molekuliniai žymenys krūties ir kiaušidžių vėžio prevencijai, ankstyvai diagnostikai bei gydymui“ (ONKOPREViGEN), įgyvendinimo laikotarpis 2010 m. rugpjūčio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (programa Lėtinės neinfekcinės ligos), projekto vertė 465 600 Lt, vykdytojai: VUL VšĮ Santariškių klinikos ir Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centras.

130.3. Projektas Nr. 2004-LT0112-IP-2EEE „Nacionalinė vaikų paveldimo vėžio tyrimų programa“, įgyvendinimo laikotarpis 2009 m. spalio mėn. – 2011 m. balandžio mėn. Projektą  finansavo: Lietuva, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija per EEE finansinį mechanizmą, bendra projekto vertė: 411 188 Eur, vykdytojas ir kofinansuotojas (30,1 proc.) VUL VšĮ Santariškių klinikos.

131. Lietuvoje nėra specializuotos paveldimo vėžio aktyvių paslaugų infrastruktūros, kurios rėmuose būtų aktyviai teikiamos kryptingos paveldimo vėžio konsultavimo, genetinių tyrimų ir stebėsenos paslaugos. Šiuo metu pacientai genetinei konsultacijai dėl paveldimo vėžio sindromų siunčiami pasyviai, nėra sistemingos aktyvios atrankos, nepakanka įvairių specialybių gydytojų mokymų, trūksta žinomumo, nėra pakankamai išplėtota didelės rizikos asmenų stebėsenos ir koordinavimo sistema. Vyraujanti pasyvi pacientų siuntimo sistema mažai efektyvi (identifikuojama tik apie 5 proc. didelės rizikos asmenų), dėl nekvalifikuotos pacientų atrankos susidaro perteklinės eilės, nukenčia paslaugų prieinamumas didelės rizikos asmenims ir kokybė. Didelės rizikos asmenų asmens sveikatos priežiūra yra padrika ir nekoordinuojama, kas lemia nepakankamą vėžio prevenciją ir ankstyvą diagnostiką.

132. Paveldimo vėžio prevencijos programa, kuri galėtų būti pradėta vykdyti kaip mokslinis bandomasis projektas, galėtų prisidėti siekiant šių tikslų:

1) sumažinti sergamumą vėžiu ir mirtingumą nuo vėžio gyventojams, turintiems padidintą paveldimo vėžio riziką, laiku juos identifikavus ir pritaikius kryptingą vėžio prevenciją, ankstyvą diagnostiką bei gydymą;

2) pagerinti gyvenimo kokybę asmenims ir šeimoms, turintiems padidintą paveldimo vėžio riziką;

3) padidinti genetinių tyrimų dėl paveldimo vėžio sindromo efektyvumą, juos atliekant tiems asmenims ir šeimoms, kurioms tokie tyrimai bus labiausiai informatyvūs;

4) sumažinti nereikalingų medicininių procedūrų skaičių (tokias kaip intensyvi patikra, brangūs tyrimai, chirurginis gydymas) ir pacientų psichologinį diskomfortą, tiksliai identifikuojant genų mutacijas turinčius (kuriems tokios procedūros reikalingos) bei genų mutacijų neturinčius (kuriems tokios procedūros netikslingos) asmenis;

5) užtikrinti, kad paveldimo vėžio (genetikos) paslaugos būtų vienodai lygiai prieinamos visiems Lietuvos gyventojams.

Įdiegus Paveldimo vėžio prevencijos programą, būtų vykdoma aktyvi didelės rizikos sirgti paveldimu vėžiu asmenų atranka remiantis šeimine onkologinių ligų anamneze (bendros populiacijos lygmeniu) ir kryptingais atrankiniais molekuliniais genetiniais ar imunohistocheminiais tyrimais bei didelės rizikos asmenų aktyvi klinikinė atrankinė patikra (ankstyva vėžio formų diagnostika).

133. Numatomos veiklos kryptys:

133.1. inicijuoti mokslinį bandomąjį projektą – Paveldimo vėžio prevencijos programą;

133.2. gilinti įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojų žinias paveldimo vėžio srityje, didinti pacientų, visuomenės informuotumą;

133.3. plėtoti jau egzistuojančią centralizuotą paveldimo vėžio infrastruktūrą daugiaprofilinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose – gydytojai genetikai, bendrosios praktikos slaugytojos, molekuliniai biologai, klinikos laborantai;

133.4. parengti pritaikytas Lietuvai pagrindinių paveldimų onkologinių ligų sindromų diagnostikos ir pacientų priežiūros rekomendacijas;

133.5. plėtoti informacines technologijas – paveldimo vėžio stebėsenos bei konsultacijų integruotą e. modulį;

133.6. investuoti į genetikos centro infrastruktūrą – įsigyti aukštai specializuotą molekulinės diagnostikos įrangą.

XVII SKYRIUS

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ KOKYBĖ

134. Kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, vadovaudamasis Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-338 „Dėl Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustato įstaigos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės politiką, jos įgyvendinimo priemones, nustato organizacinius ir klinikinius kokybės rodiklius pagal įstaigos prioritetus sveikatos priežiūros paslaugų procesui ir/ar rezultatams vertinti, užtikrina sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių stebėseną.

135. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nustato asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, analizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas veiklos kiekybinius ir kokybinius rodiklius pagal Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kiekybinių vertinimo rodiklių sąrašą ir veiklos kokybinių vertinimo rodiklių sąrašą, patvirtintus Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1073 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kiekybinių vertinimo rodiklių sąrašo ir veiklos kokybinių vertinimo rodiklių sąrašo patvirtinimo“.

136. Sveikatos priežiūros įstaigose onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytais ambulatorinių specializuotų, bendrųjų vidaus ligų stacionarinių, specializuotų onkologijos-chemoterapijos, onkologijos-radioterapijos, hematologijos stacionarinių ir kt. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimais.

137. Iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojamais vaistiniais preparatais onkologinėmis ligomis sergantys pacientai ambulatoriškai gydomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintais onkologinių ligų ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš PSDF biudžeto lėšų, tvarkos aprašais.

138. Gydytojų specialistų draugijos rengia onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikas.

139. Nesant šalies mastu parengtų ir patvirtintų diagnostikos ir gydymo metodikų, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pasirengia diagnostikos ir gydymo protokolus, kurie yra svarbūs įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei užtikrinti.

140. Siekiant pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybę ir efektyvumą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iš 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ 2013 m. pradėjo įgyvendinti projektą „Asmens sveikatos priežiūros kokybės gerinimas reglamentuojant rizikingiausius pacientų saugai diagnostikos ir gydymo protokolus“, kurį įgyvendinus bus sukurta rizikingiausių pacientų saugai asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekamų tyrimų ir taikomų gydymo metodų 20-ties onkologinių ligų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamų pavyzdinių diagnostikos ir gydymo protokolų.

141. Naujų sveikatos technologijų vertinimą atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) vadovaudamasi Sveikatos technologijų, susijusių su medicinos prietaisais, vertinimo tvarka, patvirtinta VASPVT direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. T1-165.

142. Pacientų teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo kontrolę atlieka VASPVT.

143. Numatomos veiklos kryptys:

143.1. rengti onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo standartus (tvarkos aprašus / metodikas / protokolus / schemas);

143.2. sukurti asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl onkologinių ligų kokybės sistemą (nustatyti paslaugų (chirurgijos, onkologijos-radioterapijos, onkologijos-chemoterapijos ir kt.) teikimo, paslaugų prieinamumo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus, rodiklius, jų stebėsenos, vertinimo tvarką ir kt.).

XVIII SKYRIUS

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS IR PRIEINAMUMO NETOLYGUMAI

144. Atrankinės patikros dėl krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio ir priešinės liaukos vėžio programose gali dalyvauti visos Lietuvos teritorijos gyventojai. Atrankinės patikros dėl storosios žarnos vėžio programa visoje šalies teritorijoje vykdoma tik nuo 2014 m. liepos 1 d.

145. Specializuotą onkologinę pagalbą (onkologijos-chemoterapijos ir onkologijos-radioterapijos paslaugas) teikiantys centrai išdėstyti tolygiai visoje Lietuvos teritorijoje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, tačiau Panevėžyje neteikiamos onkologijos-radioterapijos paslaugos.

146. Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamų paslaugų prieinamumas laiko atžvilgiu yra kontroliuojamas analizuojant duomenis apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurioms, vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių registravimo ir stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu VLK direktoriaus 2007 m. liepos 24 d. įsakymu Nr.1K-113, taikoma stebėsena, laukimo eiles.

Išnagrinėjus teritorinių ligonių kasų 2014 m. sausio 31 d. surinktus duomenis apie laukimo laiką gauti bendrosios praktikos gydytojo ir specialistų konsultantų paslaugas, nustatyta, jog pirminių ambulatorinių asmens sveikatos paslaugų laukimo eilės įvairiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose svyravo, vidutiniškai neviršijo 30 k. d. Stebima laukimo eilių pas gydytojus specialistus mažėjimo tendencija, pvz., VšĮ VUL Santariškių klinikose 2013 m. gruodžio mėn. virš 30 k. d. laukimo eilės buvo pas 45 specialistus, 2014 m. sausio mėn. – pas 20 specialistų. VU Onkologijos institute eilė pas gydytoją onkologą-chemoterapeutą siekė apie 70 k. d. LSMUL VšĮ Kauno klinikose 2013 m. gruodžio mėn. ilgesnė nei 30 k. d. laukimo eilė buvo pas 17 gydytojų specialistų, 2014 m. sausio mėn. – pas 10 gydytojų specialistų. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2013 m. gruodžio mėn. virš 30 k. d. laukimo eilė buvo pas 9 gydytojus specialistus, 2014 m. sausio mėn. – pas 2 specialistus. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2013 m. gruodžio mėn. virš 30 k. d. laukimo eilė buvo pas 20 gydytojų specialistų, 2014 m. sausio mėn. – pas 19 specialistų. Didžiule problema išlieka eilės atlikti brangius tyrimus. Tuo tarpu vaikų hematologijos ir hematologijos dienos stacionaro paslaugų prieinamumas labai geras, laukimo eilių nėra.

147. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-108 „Dėl pacientų laukimo eilių mažinimo“ patvirtino Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija ir VU Onkologijos instituto suvestinį pacientų laukimo eilių mažinimo planą, pagal kurį asmens sveikatos priežiūros įstaigos įsipareigojo nuolat pergrupuoti personalą, koreguoti specialistų darbo grafikus pagal esamus poreikius, informaciją apie pacientų laukimo eiles kiekvieną mėnesį talpinti skelbimų lentoje, internetiniame puslapyje ir įgyvendinti kitas pacientų laukimo eilių mažinimo priemones. Minėtu įsakymu rekomenduota patvirtinti arba peržiūrėti patvirtintas pacientų registravimo pas gydytojus tvarkas, užtikrinant galimybes pacientams nuolat užsiregistruoti pas bet kurį gydytoją, neribojant registravimosi terminų, šią tvarką paviešinant įstaigos patalpose pacientams aiškiai matomoje vietoje.

148. Siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą nuo didžiųjų miestų nutolusių teritorijų gyventojams, mažinti eiles pas gydytojus specialistus, nuo 2013 m. lapkričio 1 d. pradėjo veikti Onkologinės pagalbos konsultacinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Kauno krašto gyventojams projektas – pirmasis bandomasis žingsnis, kuriant integruotą sveikatos priežiūros arba funkcinių klasterių sistemą. Onkologinės pagalbos konsultacinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos – pagal tarp įstaigų sudarytas paslaugų teikimo sutartis antrinio lygio specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose gydomiems pacientams teikiamos gydytojų specialistų tretinio lygio specializuotos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. 2014 m. projektas pradėtas vykdyti Vilniaus krašte (dalyvauja VU Onkologijos instituto ir VUL VšĮ Santariškių klinikų gydytojai specialistai), Klaipėdos krašte (dalyvauja VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai specialistai), Šiaulių krašte (dalyvauja VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai specialistai).

Projektas jau davė teigimų rezultatų – įtarta, patvirtinta naujų vėžio atvejų, gerėja pacientų atranka ir prieinamumas paslaugoms, taupomas pacientų laikas ir finansiniai resursai vykti konsultuotis į didžiuosius miestus, pacientai, kuriems įtariama onkologinė liga, greičiau išsamiau pakonsultuojami ir ištiriami, didėja rajonų gydytojų kompetencija onkologijos srityje (pacientų atranka, paruošimas, tyrimų bei gydymo galimybių įvertinimas), gydytojai specialistai tampa aptarnaujamo rajono onkologais-koordinatoriais, stiprinamas bendradarbiavimas tarp tretinio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

149. Paslaugų prieinamumo netolygumai teritoriniu atžvilgiu ryškūs tarp didesnių miestų ir rajonų bei kaimiškų vietovių gyventojų. Kelių tyrimų rezultatai parodė, kad egzistuoja susirgusiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumo skirtumai skirtinguose šalies regionuose bei tarp miesto ir kaimo gyventojų, taip pat, kad žmonių, gyvenančių toli nuo vėžio gydymo centrų, išgyvenamumo prognozė yra prastesnė (Smailytė G., Ulinskas K., Aleknavičienė B., „Visuomenės sveikata“, 2011).

150. Gydytojo onkologo-chemoterapeuto konsultacija prieinama penkiuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose, gydytojo onkologo-radioterapeuto – keturiose. Sergamumas vėlyvųjų stadijų vėžiu kaimo vietovėse yra 2 kartus didesnis nei miesto gyventojų. Bendro mirtingumo nuo onkologinių ligų rodikliai tarp pagrindinių 5 didžiųjų miestų gyventojų labai nežymiai skiriasi ir yra apie 230,0 mirčių nuo onkologinės ligos atv. / 100 000 gyv. Tačiau tų pačių didžiųjų miestų aplinkiniuose rajonuose ir kaimo vietovėse bendro mirtingumo nuo onkologinių ligų rodikliai ženkliai viršija didžiųjų miestų gyventojų mirtingumo rodiklius. Kaimiškų vietovių gyventojų nuo onkologinių ligų mirtingumas svyruoja nuo 250 atv. / 100 000 gyv. (Skuodo r. sav.) iki 384,2 atv. / 100 000 gyv. (Ignalinos r. sav.). Šie duomenys rodo onkologinės pagalbos prieinamumo netolygumus.

151. Bendro mirtingumo rodikliai labai aukšti ir tarp moterų, kurios gyvena kaimo vietovėse ir mieste. Mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje tarp 30–75 metų amžiaus moterų yra aukščiausias Europoje ir siekia 34,5 atv. / 100 000 gyv.  (Europos vidurkis 24,8 atv. / 100 000 gyv.). Be to, šis aukštas mirtingumo rodiklis yra ženkliai didesnis kaimiškose vietovėse, palyginus su miesto gyventojais. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu kaimo vietovėse yra taip pat didesnis nei miesto gyventojų. Sergamumas (25,6 atv. / 100 000 gyv.) ir mirtingumas (11,4 atv. / 100 000 gyv.) nuo gimdos kaklelio vėžio 15–29 metų amžiaus grupėje Lietuvoje yra didžiausias visų onkologinių ligų atvejais ir net 2 kartus viršija Europos ir pasaulio standartizuotus rodiklius. Lietuva turi imtis neatidėliotinų priemonių pagerinti moterų ir mergaičių sergamumo ir mirtingumo rezultatus, pradėti vakcinaciją nuo ŽPV, vykdyti organizuotą atrankinės patikros dėl krūties vėžio ir gimdos kaklelio vėžio programas bei kitas priemones.

152. Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo nuo onkologinių ligų (C00-C97 (pagal TLK-10-AM) 100 000 gyv. rodiklis atskirose šalies savivaldybėse ženkliai skiriasi. Net 28 savivaldybėse šis rodiklis 2007-2012 m. laikotarpiu vidutiniškai 8 ir daugiau proc. viršijo šalies vidurkį – Akmenės r. sav., Alytaus r. sav., Biržų r. sav. , Ignalinos r. sav., Jonavos r. sav., Joniškio r. sav., Kaišiadorių r. sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Kelmės r. sav., Kupiškio r. sav., Kėdainių r. sav., Lazdijų r. sav., Molėtų r. sav., Pagėgių sav., Pakruojo r. sav., Pasvalio r. sav., Radviliškio r. sav., Rokiškio r. sav., Šakių r. sav., Šalčininkų r. sav., Šiaulių r. sav. , Šilutės r. sav., Širvintų r. sav. , Trakų r. sav., Varėnos r. sav., Vilkaviškio r. sav., Zarasų r. sav.). Siekiant sumažinti sveikatos netolygumus, būtina koncentruoti išteklius ir įgyvendinti priemonės, orientuotas į minėtas tikslines teritorijas (toliau – tikslinės teritorijos), šių teritorijų gyventojus.

153. Organizuotai vykdomos atrankinės patikros dėl krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio ir storosios žarnos vėžio programos yra veiksmingas vėžio kontrolės metodas, jis padeda sumažinti mirtingumą nuo šių onkologinių ligų, o gimdos kaklelio vėžio atveju, galima pasiekti ir sergamumo šia liga mažėjimą. Tačiau Lietuvoje programos vykdomos neorganizuotai, todėl nepakankama tikslinės grupės dalis dalyvauja programose, dalyvių skaičius yra nevienodas visoje Lietuvos teritorijoje (vienuose regionuose aktyvumas didesnis, kituose – mažesnis) ir svyruoja priklausomai nuo regiono bei programos įgyvendinimo organizavimo. Skirtingas programų įgyvendinimas skirtingose Lietuvos teritorijose priklauso nuo paciento motyvacijos, aktyvaus kvietimo atvykti (nėra nustatytas privalomas reikalavimas ASPĮ aktyviai kviesti dalyvauti programose – tai daro tik tos ASPĮ, kurios savanoriškai vykdo aktyvaus kvietimo politiką), galimybės pasiekti sveikatos priežiūros įstaigą (kaimo vietovė), ASPĮ turimų žmogiškųjų išteklių bei reikiamos medicininės įrangos (kaimo vietovėse, kur dirba 2–3 sveikatos priežiūros specialistai paslaugų prieinamumas yra blogesnis, ne visos ASPĮ yra įdarbinusios reikiamus specialistus, nėra tinkamai pritaikytos patalpos, atnaujintina turima įranga bei investuotina į trūkstamą). Programų paslaugos kasmet stabiliai finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis, yra garantuojamas visų suteiktų programų paslaugų apmokėjimas, gydytojai skatinami papildomai jiems mokant už gerus darbo rezultatus. Turi būti organizuojamas tinkamas programų įgyvendinimas, jų prieinamumas probleminių teritorijų gyventojams, siekiant pašalinti galimybės dalyvauti programose netolygumus ir sumažinti socialinę atskirtį.

154. Pagrindiniai didelio sergamumo ir mirtingumo rodikliai bei nustatyti teritoriniai gyventojų sveikatos rodiklių netolygumai yra susiję su vėžio ankstyvos diagnostikos problemomis (nepakankama tikslinės grupės dalis dalyvauja atrankinės patikros programose, paslaugų kokybės standartų nebuvimas, neužtikrinamas jų laikymasis ir kontrolė, neapmokyti gydytojai slaugytojos, didesnė klaidų, nekokybiškų tyrimų galimybė, informacinės duomenų bazės, užtikrinančios teisingą, tikslų, tikslingą programų įgyvendinimą, koordinavimą ir valdymą, duomenų apskaitą, stebėseną ir kt. nebuvimas), onkologinės ligos vėlesnėse jos išsivystymo stadijose diagnozavimu (esant prastam sveikatos priežiūros prieinamumui, pacientai vėliau kreipiasi, onkologinė liga nustatoma pažengusiose stadijose), laiku pradėto ir efektyvaus gydymo specializuotuose centruose bei gyvenimo kokybės ir pagalbos gyvenimo pabaigoje (palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyvios pagalbos) trūkumu. Viena iš svarbiausių mirtingumo nuo onkologinių ligų mažinimo priemonių yra daugiadalykinės komandos, kurias sudaro chirurginio profilio gydytojas, gydytojas radiologas,  gydytojas onkologas-chemoterapeutas ir gydytojas onkologas-radioterapeutas, pageidautinas patologo dalyvavimas, sprendimais paremtas onkologinio ligonio diagnostikos ir  gydymo plano sudarymas. Daugelyje ES šalių tai yra privaloma onkologinės pagalbos teikimo sąlyga. 

155. Didžiausias sergamumas onkologinėmis ligomis yra nuo 65–80 metų amžiaus grupėje tarp moterų ir 70–85 metų amžiaus grupėje tarp vyrų. Tokio amžiaus gyventojai dažniausiai serga lėtinėmis ligomis, kurios užtušuoja atsiradusios onkologinės ligos simptomus. Taip, suverčiant bėdą senėjimui yra užvėlinamas pirminės ar atsinaujinusios onkologinės ligos diagnozavimas. Norint vystyti sveiko senėjimo koncepciją, negalima išsiversti be kompetentingos sveikatos specialistų komandos (gydytojo, slaugos specialisto, psichologo ir kt.). Dažnai senyvo amžiaus pacientai papuola į slaugos, globos namus, kur medicininė pagalba neteikiama. Lietuvoje yra tik slaugos ir palaikomojo gydymo stacionarai, tačiau paliatyvi pagalba dienos centruose (hospisuose) ar namuose šiandien neegzistuoja. Pacientai, sergantys onkologine liga, taip pat turi vykti į daugkartinius gydymo kursus į specializuotus centrus, tačiau dažnai tam neturi nei techninių, nei finansinių galimybių. Pertraukiamas, nenuoseklus gydymas įtakoja didėjantį senyvo amžiaus pacientų mirtingumą. Paliatyvios pagalbos centrai galėtų teikti paliatyvią pagalbą namuose, o taip pat, ir paciento pristatymo į specializuotą sveikatos priežiūros įstaigą paslaugą. Tai neabejotinai pagerintų, ypač kaimo vietovių, pacientų sveikatos priežiūros prieinamumą, kuris vėliau sumažintų ir mirtingumo rodiklius.

156. Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų įgyvendinimo netolygumai apskrityse ir savivaldybėse gali būti sumažinti ir panaikinti tik pradėjus jas vykdyti organizuotai, pagerinus programų organizavimą ir įgyvendinimą – įkūrus programos koordinavimo centrą, kurio darbas būtų grindžiamas visų duomenų prieinamumu, registravimu, stebėsena, vertinimu išnaudojant e. sveikatos sistemos galimybes bei informacinių technologijų plėtrą.

157. Paslaugų prieinamumo skirtumai teritoriniu atžvilgiu sumažėtų ir diegiant naujas sveikatos technologijas (pvz., robotinę terapiją) bei vystant nuotolinių konsultacinių paslaugų sistemą – radiologo konsultacijos nuotoliniu būdu padėtų diagnozuoti ar diferencijuoti patologiją, tai pagreitintų konsultacijos suteikimą, savivaldybių gyventojai gautų aukšto lygio paslaugą patys nevykdami į aukštesnio lygio paslaugas teikiančią ASPĮ.

158. Šeimos gydytojas, įtaręs onkologinę ligą, siunčia pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą. Dėl šeimos gydytojo nepatyrimo įtarti onkologines ligas, pacientas gali būti pavėluotai nusiųstas į specialisto konsultaciją. Siekiant pagerinti prieinamumą prie sveikatos priežiūros paslaugų, reikia pagilinti šeimos gydytojų žinias onkologijos srityje ir vystyti konsultacinę onkologinę pagalbą regionuose.

159. Svarbus visuomenės sveikatos biurams bei nevyriausybinėms organizacijoms tenkantis vaidmuo: rengti šviečiamąsias programas ir diegti informavimo priemones, supažindinančias rajonų gyventojus, pacientus, jų artimuosius ir visuomenę su sveikos mitybos, sveikos gyvensenos teikiama nauda, atrankinės patikros dėl  onkologinių ligų programomis, biomedicininių ir klinikinių tyrimų teikiama nauda ir susijusia rizika.

160. Numatomos veiklos kryptys:

160.1. siekiant mažinti sveikatos netolygumus bei didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę tikslinių teritorijų gyventojams, numatomos įgyvendinti onkologinių ligų profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos ir kompleksinio gydymo bei paliatyvios pagalbos priemonės bus koncentruojamos tikslinėse teritorijose, nurodytose Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos 152 punkte.

Numatytų priemonių įgyvendinimas vyks trimis lygiais:

1) priemonės, kurios bus įgyvendinamos tik tikslinėse teritorijose;

2) priemonės, kurių įgyvendinimas bus orientuotas ir prisidės prie tikslinių teritorijų gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo;

3) nacionalinės priemonės, reikalingos sveikatos sistemos tobulinimui, siekiant užtikrinti sisteminius šalies sveikatos priežiūros pokyčius lemiančius tolygią ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. 

160.2 vykdyti pirminę ir antrinę onkologinių ligų profilaktiką taikant mokslo įrodymais pagrįstas kompleksines priemones:

160.2.1. įgyvendinti sveikatos informacijos sklaidos bei sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo priemones tikslinėse teritorijose, atsižvelgiant į Europos kovos prieš vėžį kodekso nuostatas ir naujausią mokslo informaciją, pasitelkiant žiniasklaidą, švietimo ir kitas ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir kt.:

160.2.1.1. organizuoti ir vykdyti sveikos mitybos ir nutukimo prevencijos bei fizinio aktyvumo renginius tikslinėse teritorijose, skatinant, kad juose dalyvautų kuo daugiau asmenų. Teikti metodinę pagalbą sveikos mitybos ir nutukimo prevencijos bei fizinio aktyvumo renginių organizavimo klausimais;

160.2.1.2. didinti tikslinių teritorijų gyventojų informuotumą apie UV saulės spinduliuotės poveikį gyventojų sveikatai ir rizikos grupėms priklausiantiems asmenims bei odos onkologinių ligų profilaktiką;

160.2.1.3. mokyti tikslinių teritorijų savivaldybių institucijų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistus apie mitybos, fizinio pasyvumo ir aplinkos sveikatos rizikos veiksnių įtaką sergamumui onkologinėmis ligomis ir šių ligų profilaktiką (kvalifikacijos kėlimo programų parengimas, mokymai);

160.2.1.4. įgyvendinti informacines–šviečiamąsias programas onkologijos srityje bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Skatinti onkologinėje srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų neformalaus švietimo programų įgyvendinimą;

160.2.1.5. surinkti mokslinius įrodymus apie individualaus gyventojų konsultavimo visuomenės sveikatos klausimais veiksmingus metodus ir, siekiant nustatyti veiksmingiausią bei pritaikytą Lietuvoje individualaus gyventojų konsultavimo visuomenės sveikatos klausimais metodą ir būdą, vykdyti 1-2 metų bandomuosius projektus pasirinktose tikslinėse savivaldybėse: visuomenės sveikatos biuruose, ambulatorinėse pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, bendradarbiaujant visuomenės ir asmens sveikatos specialistams. Šios priemonės įgyvendinimas derinamas su atitinkamomis Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros netolygumų mažinimo 2014–2022 m. veiksmų plane numatytomis priemonėmis.

160.2.2. efektyvinti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų įgyvendinimą tikslinėse teritorijose pasitelkiant nuotolinės medicinos teikiamas galimybes, investicijas į infrastruktūrą ir specialistų kompetencijų didinimą:

160.2.2.1. tikslinėse teritorijose viešinti atrankinių patikros dėl onkologinių ligų programų naudą, didinti gyventojų atsakomybę ir supratimą;

160.2.2.2. investuoti į tikslinių teritorijų ambulatorinių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, reikalingą atrankinės patikros programų vykdymui bei onkologinių ligų profilaktikai (patalpų rekonstrukcija / remontas, medicinos įrangos atnaujinimas / įsigijimas) (šios priemonės įgyvendinimas derinamas su atitinkamomis Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros netolygumų mažinimo 2014–2022 m. veiksmų plane numatytomis priemonėmis);

160.2.2.3. aprūpinti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programas įgyvendinančias ASPĮ, teikiančias paslaugas tikslinių teritorijų gyventojams, programoms vykdyti reikalinga medicinos įranga (mamografai, mamografų skaitmenizavimas, kolonoskopai, endoskopų plovimo mašinos ir kt.) ar ją atnaujinti. Investicijas į įrangos įsigijimą / atnaujinimą planuoti tik įvertinus turimą įrangą bei skirtas investicijas (2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinė parama, Valstybės investicijų programa ir kt.);

160.2.2.4. organizuoti pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros grandies specialistų, teikiančių paslaugas tikslinių teritorijų gyventojams, mokymus kokybiškai teikti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų paslaugas, atlikti profilaktinį patikrinimą dėl odos piktybinių navikų.

160.3. užtikrinti onkologinių ligų ankstyvą diagnostiką ir visavertę kompleksinę pagalbą, siekiant išvengti ankstyvų mirčių ir užtikrinti kuo didesnes galimybes dalyvauti darbo rinkoje bei didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tikslinių teritorijų gyventojams:

160.3.1. parengti vieningą efektyvaus pacientų srautų valdymo, savalaikės pagalbos užtikrinimo metodiką bei įdiegti į praktiką įgyvendinant bandomąjį projektą pasirinktose tikslinėse teritorijose. Projekto tikslas – efektyvinti elektroninę medicininių konsultacijų–siuntimų sistemą, stiprinti šeimos gydytojo vaidmenį įtraukiant visas sveikatos priežiūros grandis (šeimos gydytoją-II lygio specialistą-III lygio specialistą). Panaudojant informacinės sistemos galimybes, atrinkti atvejus, kai būtina skubi konsultacija-gydymas bei trumpiausiu laiku nusiųsti pacientus į konsultaciją („Žalieji koridoriai“), užtikrinti tęstines bei pakartotines nuotolines konsultacijas;

160.3.2. įgyvendinti onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos ir gydymo valdymo, bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo modelius:

160.3.2.1. siekiant užtikrinti savalaikę ankstyvą onkologinių ligų diagnostiką ir efektyvų gydymą, būtina sukurti, išbandyti ir įdiegti onkologinių ligų profilaktikos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo valdymo, paslaugų teikimo ir organizavimo modelį, kuris apimtų sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias kompleksinę onkologinę pagalbą, taip pat savivaldybių (rajonų) ligoninių bei šeimos gydytojų institucijas, t. y. apimtų visus tris sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygius. Šiame modelyje tikslinga apibrėžti šių įstaigų tarpusavio santykius, taip pat onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir efektyvaus gydymo valdymo metodikas bei jas įdiegti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atitinkamai tobulinti sveikatos specialistų kvalifikaciją efektyviam sukurto modelio funkcionavimo užtikrinimui. Be to, modelis turėtų būti glaudžiai susietas su vykdomais profilaktiniais veiksmais savivaldybių ir nacionaliniu lygiu. Sukurta metodika, prieš įdiegiant ją nacionaliniu lygiu, būtų išbandoma atrinktose tikslinėse teritorijose. Onkologinės pagalbos konsultacinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo projektas yra pirmas žingsnis kuriamo integruoto paslaugų teikimo modelio onkologinių ligų srityje link;

160.3.2.2. investuoti į onkologinės pagalbos konsultacinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui tikslinių teritorijų gyventojams organizavimui savivaldybėse reikalingą infrastruktūrą ir mokymus:

160.3.2.2.1. įrengti konsultacijų kabinetus rajonų ASPĮ iš kompleksinę pagalbą teikiančių centrų atvykusių specialistų konsultacijoms teikti (patalpų rekonstrukcija / remontas, aprūpinimas kompiuterine technika, baldais ir kt.);

160.3.2.2.2. aprūpinti kompleksinę pagalbą teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas mobiliosioms paslaugoms teikti reikiama įranga ir transportu;

160.3.2.2.3. plėtoti nuotolinės medicinos galimybes, aprūpinant savivaldybių ASPĮ ir kompleksinę pagalbą teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas reikalinga įranga;

160.3.2.2.4. tobulinti įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų, dalyvaujančių onkologinių ligų diagnostikos procese, kvalifikaciją; siekiant priartinti onkologinę pagalba prie paciento būtinas šeimos gydytojų mokymas ankstyvos onkologinių ligų diagnostikos, dalyvavimo organizuojant atrankines patikras dėl onkologinių ligų, visaverčio gydymo, paliatyvios pagalbos, simptominio gydymo, pacientų ilgalaikės stebėsenos klausimais.

160.3.3. plėtoti ambulatorines ir dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugas tikslinių teritorijų gyventojams:

160.3.3.1. aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas, reikalinga įranga, transportu paliatyviajai pagalbai namuose teikti, investuoti į paliatyviosios pagalbos dienos stacionarų infrastruktūrą;

160.3.3.2. tobulinti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją teikiant paliatyviąją pagalbą onkologiniams ligoniams, mokyti apie paliatyviosios pagalbos teikimą namuose. Mokyti onkologinių ligonių šeimos narius, kaip padėti onkologiniams ligoniams namuose, ir onkologinius ligonius, kaip padėti sau. Šios priemonės įgyvendinimas derinamas su atitinkamomis Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2022 m. veiksmų plane numatytomis priemonėmis.

160.3.4. organizuoti sergantiems onkologinėmis ligomis psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą. Skatinti psichologinės pagalbos teikimą tikslinėse teritorijose pasitelkiant nevyriausybines organizacijas – remti jų iniciatyvas organizuojant šią pagalbą nevyriausybinių organizacijų centruose, biuruose ir kitur.

XIX SKYRIUS

DUOMENYS IR INFORMACIJA

161. Analizuojant onkologinių ligų epidemiologinę situaciją, planuojant vėžio kontrolės priemones, stebint, koordinuojant, kontroliuojant ir vertinant Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos priemonių įgyvendinimą bei jų efektyvumą, vertinant atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programose dalyvaujančių gyventojų apimtis, tolesnį paciento kelią, jei diagnozuojama liga, jam taikytą ištyrimą, gydymą, gydymo savalaikiškumą ir kt., planuojant ir pagrindžiant strateginius sprendimus dėl tolesnių vėžio kontrolės veiksmų, yra būtini tikslūs ir išsamūs duomenys apie epidemiologinės situacijos pokyčius, ankstyvosios diagnostikos programų įgyvendinimo rezultatus, efektyvumą, diagnozuotus piktybinius navikus, gydymo kokybę ir prieinamumą, pacientų išgyvenamumą ir kita informacija.

162. Įgyvendinti valstybės funkcijas Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos stebėsenos srityje yra pavesta Higienos institutui. Duomenys renkami, tikrinami, apdorojami, apibendrinami, Higienos institutui teikiami ir skelbiami teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu.

Šalies mastu stebimi tik trys bendri rodikliai, susiję su piktybiniais navikais: bendrasis ir standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo piktybinių navikų, sergamumas / ligotumas piktybiniais navikais, hospitalinis sergamumas piktybiniais navikais (pagal lytį ir amžiaus grupes). Šių duomenų nepakanka tinkamai valdyti informaciją apie vykdomų vėžio kontrolės priemonių efektyvumą, apie atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų įgyvendinimo rezultatus ir jų naudą, onkologinėmis ligomis sergančius asmenis (proceso išplitimą, taikytą gydymą ir jo rezultatus, ilgalaikio stebėjimo duomenis, išgyvenamumą ir kt.) bei piktybinius navikus (naviko morfologinę formą, jo diferenciacijos laipsnį ir kt.).

163. Diagnozavus piktybinį naviką, ASPĮ Pranešimą apie pirmą kartą nustatytą piktybinio naviko diagnozę teikia VU Onkologijos institutui, kuris iki kovo 1 d. teikia Higienos institutui suvestines ataskaitas už metus, o iki balandžio 1 d. – rodiklių lenteles. Suvestiniai duomenys nustatyti metinių sveikatos statistikos ataskaitų formose Nr. 12 „Ataskaita apie susirgimus vėžiu ir kitais piktybiniais navikais“ ir Nr. 24 „Ataskaita apie ligonius, sergančius piktybiniais navikais“, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“. Metinių ataskaitų suvestinės skelbiamos Higienos instituto interneto svetainėje http://sic.hi.lt/spec_info/met_ata.php. Kai kuriuos duomenis apie sergamumą piktybiniais navikais Higienos institutas teikia Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro duomenų bazei „Sveikata visiems“ http://data.euro.who.int/hfadb.

164. VU Onkologijos institutas vykdo naujų vėžio atvejų registraciją šalies mastu nuo 1957 m. Tuomet buvo įkurtas Organizacinis metodinis ir navikų epidemiologijos skyrius, kuris vykdė onkologinių ligų ir pacientų apskaitą bei padėjo pagrindus šiandien VU Onkologijos institute egzistuojančiam vėžio duomenų registravimui. VU Onkologijos instituto duomenų bazėje yra sukaupta informacija apie visus naujus vėžio atvejus nuo 1978 m. (daugiau nei 400 tūkst. įrašų), nuo 1993 m. VU Onkologijos institutas yra Tarptautinės vėžio registrų asociacijos narys (International Association of Cancer Registries) ir aktyviai dalyvauja Europos vėžio registrų tinklo (European network of Cancer registries) veikloje. Pagal atskirus kvietimus, VU  Onkologijos institutas duomenis teikia šių organizacijų atskiriems projektams: nuo 1998 m. periodiškai pateikiami duomenys Tarptautinio vėžio tyrimo centro leidiniui „Vėžys penkiuose kontinentuose” (Cancer Incidence in Five Continents), publikuojami elektroniniuose Tarptautinės vėžio registrų asociacijos leidiniuose, Concord, Eurocare. 5, Eunice survival cooperation.

165. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) nuostatus, kurios valdytoju paskirta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, o pagrindiniu tvarkytoju – valstybės įmonė Registrų centras. ESPBI IS – pagrindinė Lietuvos e. sveikatos sistemos įgyvendinimo priemonė, kurioje numatytas ne tik pacientų klinikinių duomenų rinkimas, bet ir duomenų analizės, ataskaitų formavimo ir informavimo posistemė, kurioje bus kaupiami klinikiniai duomenys apie įvairias ligas. Šiuo metu įgyvendinamas ESPBI IS kūrimo projektas bus baigtas 2015 m. viduryje. O tolesnėje ESPBI IS plėtroje, identifikavus reikiamų rinkti duomenų struktūrą ir imtį, galima būtų maksimaliai išnaudoti ESPBI IS galimybes: naudoti ESPBI IS renkamus duomenis, išvengti duomenų vedimo dubliavimo.

166. Numatomos veiklos kryptys:

166.1. parengti teisės aktus, reikalingus visų onkologijos srities duomenų (įskaitant duomenis, susijusius su atrankinės patikros programų įgyvendinimu, duomenis apie onkologinėmis ligomis sergančius asmenis bei piktybinius navikus) kaupimui, teikimui, analizei ir kt.;

166.2. paskirti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžią įstaigą, atsakingą už visų onkologijos srities duomenų analizę Lietuvos mastu;

166.3. siekiant užtikrinti visų duomenų registravimą, jų nedubliavimą – panaudoti jau sukurtus centralizuotus sprendimus (SVEIDRA, ESPBI IS, Lietuvos sveikatos rodiklių informacinę sistemą, Mirties atvejų ir priežasčių registrą ir kt.), užtikrinant onkologijos srities duomenų rinkimą, kaupimą ir kt., arba sukurti trūkstamą informacinę sistemą, užtikrinti jos integravimą ir ryšį su reikalingomis kitomis informacinėmis sistemomis, registrais (Mirties atvejų ir priežasčių registru, patologijos laboratorijomis ir kt.);

166.4. užtikrinti viešą duomenų prieinamumą visuomenei, sveikatos priežiūros specialistams, studentams, mokslo darbuotojams, sprendimų priėmėjams ir kitiems suinteresuotiems subjektams.

XX SKYRIUS

VĖŽIO KONTROLĖS 2014–2025 METŲ PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

167. Programos tikslas – sumažinti standartizuotą mirtingumą nuo piktybinių navikų.

168. Programos specialusis tikslas – sumažinti tikslinių teritorijų gyventojų sveikatos priežiūros netolygumus, lemiančius sergamumą, neįgalumą ir mirtingumą nuo onkologinių ligų bei sudaryti prielaidas šių teritorijų gyventojams pailginti sveiko ir tikėtino būsimo gyvenimo trukmę bei pagerinti jų gyvenimo kokybę.

169. Programos tikslams įgyvendinti iškelti šie uždaviniai:

169.1. tobulinti onkologinės pagalbos valdymą ir koordinavimą;

169.2. plėtoti profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugas, ugdyti informuotą ir sveiką visuomenę;

169.3. gerinti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų organizavimą ir įgyvendinimą;

169.4. užtikrinti savalaikę, visavertę ir kokybišką kompleksinę onkologinių ligų diagnostiką ir gydymą, mažinti paslaugų prieinamumo netolygumus, socialinę atskirtį;

169.5. gerinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo ir gyvenimo pabaigos kokybę;

169.6. gerinti onkologijos mokymo kokybę, vystyti mokslą;

169.7. vystyti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis onkologinės pagalbos srityje;

169.8. užtikrinti visapusišką ir kokybišką duomenų registraciją bei viešai prieinamą informaciją.

XXI SKYRIUS

VĖŽIO KONTROLĖS 2014–2025 METŲ PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI IR LAUKIAMI REZULTATAI

170. Įgyvendinus Vėžio kontrolės 2014–2025 metų programą bus užtikrintas nacionalinės veiklos vėžio profilaktikos ir kontrolės srityje tęstinumas, siekiant suvaldyti sergamumą piktybiniais navikais ir mirtingumą nuo jų, sumažinti sukeliamą vėžio naštą.

171. Vėžio kontrolės 2014–2025 metų programos įgyvendinimas bus vertinamas atsižvelgiant į pagrindinių Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių kitimą bei vėžio kontrolės priemonių įgyvendinimo organizavimo rodiklius 2025 m. pagal šiuos vertinimo kriterijus ir jų laukiamus rezultatus:

171.1. standartizuoto mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklio 100 000 gyv. sumažėjimas, laukiamas rezultatas – sumažėjimas 10 proc.;

171.2. standartizuoto mirtingumo nuo krūties piktybinių navikų (C50 (pagal TLK-10-AM) 100 000 mot. rodiklio mažėjimo tendencija, laukiamas rezultatas – sumažėjimas 10 proc.;

171.3. standartizuoto mirtingumo nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų (C53 (pagal TLK-10-AM) 100 000 mot. rodiklio mažėjimo tendencija, laukiamas rezultatas – sumažėjimas 10 proc.;

171.4. standartizuoto mirtingumo nuo priešinės liaukos piktybinių navikų (C61 (pagal TLK-10-AM) 100 000 vyr. rodiklio mažėjimo tendencija, laukiamas rezultatas – sumažėjimas 10 proc.;

171.5. standartizuoto mirtingumo nuo storosios žarnos piktybinių navikų (C18-C20 (pagal TLK-10-AM) 100 000 gyv. rodiklio mažėjimo tendencija, laukiamas rezultatas – sumažėjimas 10 proc.;

171.6. standartizuoto mirtingumo nuo piktybinės odos melanomos (C43 (pagal TLK-10-AM) 100 000 gyv. mažėjimo tendencija, laukiamas rezultatas – sumažėjimas 10 proc.;

171.7. standartizuoto mirtingumo nuo plaučių piktybinių navikų (C34 (pagal TLK-10-AM) 100 000 vyr. rodiklio stabilizavimas;

171.8. onkologinių ligonių skaičiaus, kurie išgyveno 5 ir daugiau metų (vyrų ir moterų) (nuo visų gyvų onkologinių ligonių) didėjimo tendencija, laukiamas rezultatas – padidėjimas 10 proc.;

171.9. atliktų vėžio situacijos Lietuvoje vertinimų skaičius (2015-2024 metų kasmetinis vertinimas), laukiamas rezultatas – 10;

171.10. atliktų visuomenės sveikatos technologijų vertinimo vėžio rizikos veiksnių prevencijos srityje skaičius – 6;

171.11. vykdomų atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų tikslinės grupės dalies, dalyvaujančios programose, didėjimo tendencija, laukiamas rezultatas – programoje dalyvauja ne mažesnė nei rekomenduojama jos tikslinės populiacijos dalis (proc.);

171.12. vykdomų atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų metu diagnozuotų I ir II stadijos piktybinių navikų dalies, palyginus su III ir IV stadijos, didėjimo tendencija, laukiamas rezultatas – programoje diagnozuoti I ir II stadijos piktybiniai navikai sudaro ne mažiau kaip 80 proc. (nuo visų programoje diagnozuotų piktybinių navikų);

171.13. ankstyvųjų stadijų (I ir II) piktybinių navikų diagnostikos didėjimo pokytis, laukiamas rezultatas – 20 proc. padaugėjo anksti diagnozuotų piktybinių navikų (I ir II stadijų, vyrų ir moterų) (nuo visų diagnozuotų piktybinių navikų);

171.14. sukurta asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl onkologinių ligų kokybės sistema – 1;

171.15. ilgalaikės stebėsenos paslaugų teikimo didėjimo tendencija, laukiamas rezultatas – ne mažiau kaip 70 proc. pacientų, kuriems turi būti vykdoma ilgalaikė stebėsena;

171.16. inicijuotas mokslinis pilotinis projektas – Paveldimo vėžio prevencijos programa – 1;

171.17. sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijoms sutartis, skaičius, laukiamas rezultatas – 20;

171.18. sukurta visų duomenų dėl onkologinių ligų registravimo sistema – 1.

XXII SKYRIUS

VĖŽIO KONTROLĖS 2014–2025 METŲ PROGRAMOS SPECIALIOJO TIKSLO PASIEKIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR LAUKIAMI REZULTATAI

172. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos specialiojo tikslo įgyvendinimas bus vertinamas atsižvelgiant į tikslinių teritorijų gyventojų sveikatos rodiklių kitimą 2023 m. pagal šiuos vertinimo kriterijus ir jų laukiamus rezultatus:

172.1. standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo nuo piktybinių navikų (C00-C97 (pagal TLK-10-AM) (atv. sk. / 100 000 gyv.) sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo 91,85 (2012 m.) iki 78,0;

172.2. standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo nuo storosios žarnos piktybinių navikų (C18-C21 (pagal TLK-10-AM) (atv. sk. / 100 000 gyv.) sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo 7,33 iki 4,84;

172.3. standartizuoto 0–64 m. amžiaus moterų mirtingumo nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų (C53 (pagal TLK-10-AM) (atv. sk. / 100 000 gyv.) sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo 3,66 iki 2,42;

172.4. standartizuoto 0–64 m. amžiaus moterų mirtingumo nuo krūties piktybinių navikų (C50 (pagal TLK-10-AM) (atv. sk. / 100 000 gyv.) sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo 6,80 iki 4,50;

172.5. tikslinių teritorijų asmenų, dalyvaujančių atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programose, dalis (proc. nuo programos tikslinės grupės) – 35 proc.;

172.6. tikslinių grupių asmenų, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo veiklose sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo, onkologinių ligų rizikos veiksnių bei šių ligų profilaktikos temomis, skaičius – ne mažiau kaip 8 tūkst.

XXIII SKYRIUS

VĖŽIO KONTROLĖS 2014–2025 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

173. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programa įgyvendinama priemonėmis, numatytomis Vėžio kontrolės 2014–2023 m. programos įgyvendinimo priemonių plane (toliau – Priemonių planas). Priemonių planas tvirtinamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu trejų metų laikotarpiui. Paskutinį besibaigiančio laikotarpio pusmetį parengiamas ir patvirtinamas kito laikotarpio Priemonių planas.

174. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos įgyvendinimo priemonės gali būti finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, PSDF biudžeto lėšų, ES struktūrinės paramos lėšų, Valstybės investicijų programai skirtų lėšų, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų lėšų, iš programos įgyvendinime dalyvaujančios įstaigos veiklai skirtų asignavimų bei kitų teisėtai įgytų lėšų.

175. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos įgyvendinime dalyvauja:

175.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

175.2. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

175.3. Higienos institutas.

175.4. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

175.5. Kitos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos pagal kompetenciją.

175.6. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

175.7. Patologijos centrai ir klinikinės laboratorijos.

175.8. Vilniaus universitetas.

175.9. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

175.10. Nacionalinis vėžio institutas.

175.11. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

175.12. Savivaldybės.

175.13. Gydytojų specialistų draugijos.

175.14. Atrankinės patikros ir ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo komitetai.

175.15. Nevyriausybinės organizacijos.

176. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos įgyvendinimo valdymą ir kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

177. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos įgyvendinimo procesui organizuoti ir įgyvendinti sudaroma Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos įgyvendinimo taryba (toliau – Įgyvendinimo taryba). Įgyvendinimo tarybą sudaro, jos pirmininką skiria, sudėtį, veiklos nuostatus ir darbo reglamentą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Į Įgyvendinimo tarybos sudėtį įeina Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos įgyvendinime dalyvaujančių institucijų, įstaigų, organizacijų atstovai. Įgyvendinimo tarybos posėdžiuose ir veikloje gali dalyvauti ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų atstovai, specialistai, ekspertai.

178. Vėžio situacijai Lietuvoje vertinti, vėžio kontrolę efektyvinančioms priemonėms kurti bei siūlymams dėl jų įtraukimo į Vėžio kontrolės 2014–2025 programos įgyvendinimo priemonių planą teikti sudaromas Vėžio kontrolės komitetas. Vėžio kontrolės komitetą sudaro, jo pirmininką skiria, sudėtį, veiklos nuostatus ir darbo reglamentą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Į Vėžio kontrolės komiteto sudėtį įeina onkologijos srities respublikos ir kraštų vyriausieji specialistai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, VLK, Higienos instituto, specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, Nacionalinio vėžio instituto, nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Vėžio kontrolės komiteto posėdžiuose ir veikloje gali dalyvauti ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų atstovai, specialistai, ekspertai.

179. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos įgyvendinimo tarpinis vertinimas pagal nustatytus Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos vertinimo kriterijus atliekamas 2020 m. Tarpinį vertinimą atlieka Vėžio kontrolės komitetas.

180. Vėžio kontrolės 2014–2025 m. programos įgyvendinimo galutinis vertinimas atliekamas 2026 m. Galutinį vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliotas subjektas.

181. Priemonių plane nurodyti už priemonės įgyvendinimą atsakingi vykdytojai už jos įgyvendinimo eigą einamaisiais metais atsiskaito Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai iki kitų metų vasario 15 d., jeigu nenustatyta speciali atsiskaitymo tvarka. 

Už Priemonių plane nurodytoms priemonėms finansuoti skirtų lėšų panaudojimą atsiskaitoma jų panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų ir kitų dokumentų (pvz., sutarčių) nustatyta tvarka.

__________________________