NUTARTIS
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. liepos 8 d. pateiktu atsakovo R. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas R. D. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovas teigia, kad teismas neteisingai nustatė ieškovės gynybos priemones. Ieškovę su atsakovu sieja prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo, kuriuo priteista sumokėti atsakovui 21 500 Eur kompensaciją už pusę buto. Teismas, neteisingai kvalifikavęs šalių teisinius santykius, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.90 straipsnio 2 dalį, 4.93 straipsnį, 6.1 straipsnį. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006, nes joje spręsta dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų esant kitokio pobūdžio faktinėms ir teisinėms aplinkybėms. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011, nors ši byla buvo susijusi su iškeldinimu iš būsto, jos aplinkybės nesutampa su narinėjamos bylos aplinkybėmis.
Atsakovas taip pat teigia, kad teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam. Atsakovas teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl pandemijos, nurodydamas, kad serga kvėpavimo ligomis, todėl negali atvykti į teismo posėdį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant ir sprendė, kad atsakovo atstovės dalyvavimas yra pakankamas, nors žinojo, kad dėl paskelbto karantino, atsakovas negalėjo susisiekti su atstove. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes neužtikrino atsakovo teisės į žodinį bylos nagrinėjimą, nevertino duomenų, kad ieškovė nuo 2016 m. iki 2020 m. nemokėjo komunalinių mokesčių.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,