Nr. DOK-4023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00412-2009-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. liepos 13 d. paduotu trečiojo asmens V. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Trečiasis asmuo V. J. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, T. S., B. G. J., V. C., N. R. C. dėl restitucijos taikymo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pripažinus sandorius ir turto perdavimo–priėmimo aktus negaliojančiais, dalyvajant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. J. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Trečiasis asmuo nurodo, kad nors į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas proceso viduryje, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti advokato ar kito kvalifikuoto teisininko pagalba bei pateikti atsiliepimą į byloje pareikštą ieškinį. Anot trečiojo asmens, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo viso proceso metu dalyvavo kaip įstatyminis atsakovo B. G. J. atstovas, o jam tapus pilnamečiu buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl trečiasis asmuo nagrinėjant bylą turėjo teisę teikti ir teikė procesinius dokumentus, įskaitant atsiliepimą į ieškinį, atsakovo vardu. Trečiojo asmens teigimu, tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai yra deklaratyvūs ir vertintini kaip prielaidos, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
Taip pat trečiasis asmuo pažymėjo, kad nors bylos nagrinėjimo metu teisme dalyvavo kaip atsakovo įstatyminis atstovas ir jo vardu pasirašė sutartį su advokatu, tačiau teismui teikiamų dokumentų nepasirašinėjo, dokumentai buvo rengiami ne jo paties, o atsakovo atstovų. Įtraukus trečiąjį asmenį į bylos nagrinėjimą kaip savarankišką proceso dalyvį, jam privalėjo būti suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį. Anot trečiojo asmens, vien tai, kad trečiasis asmuo ir atsakovas yra artimi giminaičiai (tėvas ir sūnus), savaime nelemia jų interesų bendrumo. Todėl teismams atsisakius suteikti trečiajam asmeniui galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį buvo pažeista jo teisė būti išklausytam bei nebuvo suteikta teisė turėti atstovą – advokatą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su trečiojo asmens V. J. kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad trečiasis asmuo V. J. nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais,