Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

Dėl Lietuvos respublikos vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

2015 m. birželio 9 d. Nr. 578
Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti valstybinių zoologinių draustinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“, ir skyrių „Ichtiologiniai draustiniai“ išdėstyti taip:

 

ICHTIOLOGINIAI DRAUSTINIAI

 

Pavadini-mas

Ilgis (km) / Plotas (ha)

Apskritis

Rajonas, miestas

Upės

Draustinyje saugomi objektai

Bartuvos

40,6 km

Klaipėdos

Skuodo r.

Bartuvos upė tarp Luobos ir Apšės upių (2,6 km), Luobos upė (31,5 km nuo žiočių), Šatos upė (6,5 km nuo žiočių)

šlakių ir upėtakių nerštavietės

Dubysos

29,4 km

Kauno, Tauragės

Jurbarko, Kauno, Raseinių r.

Dubysos upė nuo Ariogalos malūno iki žiočių (29,4 km)

žiobrių nerštavietės

Jūros

114,1 km

Tauragės

Jurbarko, Tauragės r.

Jūros upė nuo užtvankos Tauragėje iki žiočių (43 km), Šešuvio upė nuo Upynos upės iki žiočių (55,1 km), Upynos upė (16 km)

lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės

Karklės

2,5 km

Kauno

Kauno r.

Karklės upė nuo užtvankos iki žiočių (2,5 km)

upėtakių nerštavietės

Merkio

2 277 ha

Vilniaus, Alytaus

Šalčininkų, Varėnos r.

Merkio upė nuo valstybės sienos iki Dzūkijos nacionalinio parko ribos (112,1 km), Versekos upė nuo Versekos elektrinės užtvankos iki žiočių (21 km), Pasgrindos upė (2,5 km nuo žiočių), visa Beržupio upė (6,2 km), visa Derežnos upė (13,4 km)

margųjų upėtakių, kiršlių nerštavietės, mažoji nėgė, salatis, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, didysis auksinukas, pleištinė skėtė, ūdra ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 6120 karbonatinių smėlynų smiltpievės, 6210 stepinės pievos, 6230 *rūšių turtingi briedgaurynai[1], 6270 rūšių turtingi smilgynai, 6410 melvelynai, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7230 šarmingos žemapelkės

 

Minijos

215,9 km

Klaipėdos, Telšių

Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Šilutės r.

Minijos upė nuo Sausdravo upės iki žiočių (155,9 km), Sausdravo upė nuo Saisos upės iki žiočių (20,2 km), visa Kapupio upė (4,6 km), visa Šilupio upė (3,6 km), visa Didžiosios Sruojos upė (7,3 km), Salanto upė nuo Blendžiavos upės iki žiočių (3,9 km), Blendžiavos upė nuo Šateikių iki žiočių (20,4 km)

lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės

Šventosios

67 km

Kauno, Utenos, Vilniaus

Anykščių, Jonavos, Ukmergės r.

Šventosios upė nuo Pienios upės iki žiočių (67 km)

lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės

Veiviržo

179,4 km

Klaipėdos

Klaipėdos, Šilutės r.

Veiviržo upė (70,6 km), Šlūžmės upė nuo Liepaičių miško iki žiočių (13 km), visa Upitos upė (15,7 km), visa Šalpės upė (39,2 km), Ašvos upė nuo Švėkšnelės upės iki žiočių (16,1 km), visa Aisės upė (24,8 km)

lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės

Žeimenos

115,6 km

Vilniaus

Švenčionių, Vilniaus r.

Žeimenos upė nuo Aukštaitijos nacionalinio parko ribos iki žiočių (65 km), Lakajos upė nuo Lakajos ežero iki žiočių (15,3 km), Peršokšnos upė nuo Peršokšnų ežero iki žiočių (17,5 km), Meros upė nuo Vilniaus–Švenčionių kelio iki žiočių (10,1 km), Sarios upė nuo Karvinės upės iki žiočių (7,7 km)

lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietės.“

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                          Kęstutis Trečiokas



[1] Žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius buveinių tipus