Civilinė byla Nr. e3K-3-147-690/2018
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10869-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje A. K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį, aiškinimo ir taikymo.
2. 1997 m. vasario 6 d. atsakovė su AB Lietuvos taupomuoju banku (dabar – AB „Swedbank“) sudarė 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartis); pagal paskolos sutarties 1.1 punktą nustatytos 22 proc. metinės palūkanos iki galutinio paskolos grąžinimo termino – 1997 m. kovo 6 d. (paskolos sutarties 2.2 punktas); laiku negrąžinusi paskolos ar jos dalies, atsakovė įsipareigojo sumokėti 32 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (paskolos sutarties 4.8 punktas); užtikrinant paskolos įvykdymą įkeistas atsakovei priklausantis butas Vilniuje, Žemaitės g. 9-94.
3. Pagal 1997 m. vasario 7 d. kreditinio reikalavimo perleidimo sutartį AB Lietuvos taupomasis bankas reikalavimą perleido V. L.. V. L. ir atsakovės 1997 m. vasario 7 d. susitarimu paskolos sutarties 4.8 punktas pakeistas, nustatant, kad, laiku negrąžinusi paskolos ar jos dalies, atsakovė įsipareigoja mokėti po 1 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pasiskolintos sumos ar jos dalies. 2000 m. vasario 3 d. bankas reikalavimą perleido A. V.. Skolininkė skolos negrąžino. 2009 m. rugsėjo 24 d. ieškovas, prašydamas išieškoti iš skolininkės skolą, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą, kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2010 m. gegužės 7 d. ir 2010 m. liepos 16 d. nutartimis A. V. pasiūlyta ginčą spręsti ieškinio teisenos tvarka.
4. Ieškovas, negalėdamas pasinaudoti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto tvarka, prašė teismo priteisti iš atsakovės 35 000 Lt (10 136,70 Eur) negrąžintos paskolos (pagal paskolos sutarties 1.1, 2.2 punktus), 632,88 Lt (183,29 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 1997 m. vasario 6 d. iki 1997 m. kovo 6 d. (pagal paskolos sutarties 1.1, 2.4–2.6 punktus), 63 000 Lt (18 246,06 Eur) (35 000 Lt x 0,01 x 180) delspinigių (pagal 1997 m. vasario 7 d. susitarimą, kuriuo pakeistas paskolos sutarties 4.8 punktas), 23 178,93 Lt (6713,08 Eur) palūkanų pagal įstatymą (palūkanos nuo 1997 m. kovo 6 d. iki 2001 m. liepos 1 d. (naujojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įsigaliojimo): 35 632,88 x 0,03/365 x 1576 = 4615,67 Lt (1336,79 Eur) + (palūkanos nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d.: 35 632,88 x 0,05/365 x 3803 = 18 563,26 Lt (5376,29 Eur), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės, 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 35 000 Lt (10 136,70 Eur) negrąžintos paskolos, 632,88 Lt (183,29 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 1997 m. vasario 6 d. iki 1997 m. kovo 6 d., 63 000 Lt (18 246,06 Eur) delspinigių, 8908,22 Lt (2580 Eur) palūkanų pagal įstatymą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8450,16 Lt (2447,36 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs pirmiau nurodytą teismo sprendimą apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi jį paliko nepakeistą.
7. Atsakovė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmiau nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Prašyme nurodė, kad nagrinėjant bylą padaryta aiški teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio) taikymo klaida – netinkamas palūkanų ir netesybų santykį reglamentuojančių normų taikymas; prašė atmesti ieškovo reikalavimus dėl palūkanų pagal įstatymą priteisimo, taip pat sumažinti delspinigių dydį nuo 1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,05 proc., t. y. nuo 63 000 Lt (18 246,06 Eur) iki 3150 Lt (912,30 Eur).
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs šią teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2016 m. birželio 30 d. nutartimi ją panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujino procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4343-868/2014. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-7-304/2007, 3K-3-636/2013), sprendė, kad 23 178,93 Lt (6713,08 Eur) kompensuojamųjų palūkanų suma turėjo būti įskaityta į 63 000 Lt (18 246,06 Eur) delspinigių sumą, ir konstatavo netinkamą pirmosios instancijos teismo CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 10 136,70 Eur (35 000 Lt) negrąžintos paskolos, 183,29 Eur (632,88 Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 1997 m. vasario 6 d. iki 1997 m. kovo 6 d., 18 246,06 Eur (63 000 Lt) delspinigių, 2325,53 Eur (8029,60 Lt) palūkanų pagal įstatymą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 30 891,59 Eur (106 662,48 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2427,37 Eur (8381,24 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarstyti atsakovės argumentus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu iš atsakovės ieškovo naudai priteistų delspinigių dydžio, atitikties protingumo kriterijui pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį teismas neturi pagrindo, nes dėl šios dalies procesas byloje nėra atnaujintas. Procesas civilinėje byloje Nr. 2-4343-868/2014 atnaujintas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendime galimai padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, t. y. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, kad netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius.
11. Teismas nustatė, kad nuo 1997 m. vasario 7 d. paskolos sutartyje iš viso neliko padidintų palūkanų, skaičiuotinų atsakovei po 1997 m. kovo 6 d., o vietoj jų buvo sulygti delspinigiai (žr. šios nutarties 3 punktą). Būtent šiuos delspinigius 63 000 Lt (18 246,06 Eur) ieškovas prašė priteisti iš atsakovės už paskutines 180 dienų iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir jie buvo priteisti. Tuo tarpu 8908,22 Lt (2580 Eur) kompensuojamosios palūkanos kaip minimalūs ieškovo patirti nuostoliai pagal įstatymą buvo priteistos už penkerius metus iki ieškinio pateikimo dienos. Teismo vertinimu, tik už 180 dienų iki ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovės buvo priteistos ir sutartinės netesybos, ir netesybos pagal įstatymą, tuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu pažeidžiant CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą.
12. Teismas konstatavo, kad kompensuojamosios palūkanos už 180 dienų sudaro 878,62 Lt (254,47 Eur) (35 632,88 Lt x 0,05/365 x 180), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo dalis dėl 8908,22 Lt (2580 Eur) palūkanų pagal įstatymą priteisimo keistina, šias palūkanas sumažinant iki 8029,60 Lt (2325,53 Eur) (8 908,22 Lt – 878,62 Lt).
13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-4343-868/2014 atnaujintas tik dėl CK 6.258 straipsnio 2 dalies normos taikymo, sprendžiant dėl delspinigių ir palūkanų įskaitymo.
15. Kolegija pažymėjo, kad tiek netesybos, tiek kompensuojamosios palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Kreditoriui reikalaujant ir netesybų, ir nuostolių, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tokiu būdu siekiama kompensuoti kreditoriui nuostolius bei užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, išvengiant piktnaudžiavimo teise bei nepagrįsto praturtėjimo kitos šalies sąskaita.
16. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.258 straipsnio 2 dalies normas, nes būtent už 180 dienų ieškovas prašė priteisti ir netesybas, ir kompensuojamąsias palūkanas, todėl tik šiuo laikotarpiu kilo būtinybė spręsti dėl palūkanų ir netesybų įskaitymo, o už kitą laikotarpį buvo priteistos tik palūkanos.
III. Kasacinio skundo, atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, prisidėjimas prie kasacinio skundo
17. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria priteista 63 000 Lt (18 246,06 Eur) delspinigių ir 8029,60 Lt (2325,53 Eur) kompensuojamųjų palūkanų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų pagal įstatymą priteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai taikė CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taikydamas šią teisės normą, teismas tik iš dalies taikė netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų įskaitymą, t. y. į netesybas įskaitė tik 878,62 Lt (254,47 Eur) kompensuojamųjų palūkanų. Praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Sutarties pažeidimo atveju kreditorius galėtų reikalauti tik netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų, kurios, atsižvelgiant į kompensuojamąją abiejų institutų paskirtį, būtų įskaitytos viena į kitą, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria dėl netesybų, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Paskolos sutartyje nustatytos netesybos, sudarančios 1 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą prievolės neįvykdymo dieną, šios netesybos kompensuoja kreditoriaus patiriamus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo papildomai taikyti ir priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanas pagal įstatymą. Be to, sutartyje nustatyti 1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną kalendorinę dieną sudaro net 180 proc. dydžio delspinigius už kalendorinius metus ir laikytini pakankamai dideliais, kad galėtų padengti galimus ieškovo nuostolius, kuriuos jis patyrė atsakovei vėluojant atsiskaityti su paskolos davėju.
17.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Negalima sutikti su teismo padarytomis išvadomis, kad įskaitant kompensuojamąsias palūkanas siekiama įskaityti ne mažesniąją sumą į didesniąją, tačiau yra įskaitomos netesybos ir kompensuojamosios palūkanos, kurios apskaičiuotos už tą patį laiko tarpą. Ši teismo išvada neatitinka CK 6.258 straipsnio 2 dalies imperatyvo ir kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, priteisiama tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė. Kadangi netesybos šiuo atveju sudaro 63 000 Lt (18 246,06 Eur), o įstatyme nustatytos palūkanos – 8908,22 Lt (2580,00 Eur), todėl priteistina tik didesnioji suma, o 8029,60 Lt (2325,53 Eur), kompensuojamųjų palūkanų nepriteistina.
18. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Atsakovės reikalavimas, kad apskritai visos palūkanos, nepriklausomai nuo laikotarpio, už kurį jos skaičiuojamos, turi būti įskaitytos į delspinigių sumą, yra nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad: 1) kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir ši šalis įpareigojama atlyginti nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai); 2) teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl pagrindinės prievolės įvykdymo (skolos su mokėjimo palūkanomis priteisimo) ir dėl pagrindinės prievolės nevykdymo atsiradusių turtinių reikalavimų priteisimo. Kaip matyti iš teismo procesinių sprendimų, teismai labai aiškiai išanalizavo tarp šalių faktiškai susiklosčiusius santykius ir juos teisingai kvalifikavo. Skolininkui tęsiant prievolės nevykdymą ilgiau nei 180 dienų, kreditorius tikrai nepraranda teisės reikalauti nuostolių ir už vėliau einantį prievolės nevykdymo laikotarpį, kadangi pažeidimą skolininkas ir toliau tęsia, kreditorius ir toliau patiria nuostolius. Priešingu atveju būtų įtvirtintas visiškai neteisėtas precedentas, kad skolininkas, kuris prievolės neįvykdė ilgiau nei 180 dienų, galėtų ir toliau jos nevykdyti nepatirdamas jokių pasekmių, t. y. pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto (faktiškai, iš tikrųjų) nepagrįstai ir toliau praturtėtų kreditoriaus sąskaita, o kreditorius ir toliau patirtų nuostolius.
18.2. Dėl skirtingų faktinių aplinkybių atsakovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nelaikytinos tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje. Atsakovės nurodytose kasacinio teismo bylose nagrinėtuose ginčuose ieškovai prašė priteisti delspinigius ir palūkanas už tą patį laikotarpį, o šioje byloje delspinigiai ir palūkanos priteisti už skirtingus prievolės neįvykdymo laikotarpius. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad, neva teismui priteisus ir delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, ieškovui būtų sumokėta dviguba kompensacija. Delspinigiai yra priteisti už 180 dienų (0,5 metų), t. y. priteisti nuostoliai už 180 dienų, o palūkanos – už 4,5 metų laikotarpį, t. y. nuostoliai už likusį 4,5 metų laikotarpį, kuris neapima to laikotarpio, už kurį yra priteisti delspinigiai. Todėl akivaizdu, kad jokia dviguba kompensacija nepriteista.
19. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo A. K. prašo skundą tenkinti, skundžiamos teismo nutarties dalį panaikinti, nurodo, kad sutinka su skunde išdėstyta pozicija ir argumentacija. Taip pat prašo teismo ex officio (pagal pareigas) konstatuoti, kad atsakovės ir V. L. 1997 m. vasario 7 d. sudarytas susitarimas yra niekinis, ir tuo pagrindu atmesti reikalavimą dėl 18 246,06 Eur delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykio
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
21. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pvz., CK 6.415, 6.446 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
22. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-153-916/2016 16 punktą).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl pagrindinės prievolės įvykdymo (skolos su mokėjimo palūkanomis priteisimo) ir dėl neįvykdymo atsiradusių teisinių pasekmių – delspinigių priteisimo. Prievolė atsakovei grąžinti pasiskolintas lėšas (35 000 Lt (10 136,70 Eur) atsirado dar 1997 m. kovo 6 d., tačiau iki šiol nėra grąžinta nei litais, nei eurais, ir šiais pinigais atsakovė naudojasi daugiau nei 20 metų o teisminiai procesai dėl negrąžintos paskolos vyksta nuo 2000 m. Pažymėtina, kad kreditorius turi teisę reikalauti visiško nuostolių atlyginimo, t. y. jog būtų priteisti delspinigiai arba kompensuojamos palūkanos (priklausomai nuo laikotarpio) už naudojimąsi svetimais pinigais, taip užtikrinant kreditoriaus ir nesąžiningo skolininko interesų pusiausvyrą.
24. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 35 000 Lt (10 136,70 Eur) negrąžintos paskolos, 632,88 Lt (183,29 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 1997 m. vasario 6 d. iki 1997 m. kovo 6 d., 63 000 Lt (18 246,06 Eur) delspinigių (už laikotarpį nuo 1997 m. kovo 6 d. iki 1997 m. rugsėjo 6 d.), 8908,22 Lt (2580 Eur) palūkanų pagal įstatymą. Taigi šioje byloje yra kilęs ginčas dėl delspinigių, kurie priteisti už 180 dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalis 1 punktas), ir dėl palūkanų, kurios yra priteistos už 5 m. laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 9 punktas), įskaitymo.
25. Bylos nagrinėjimas šioje byloje buvo atnaujintas dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes teismas pažeidė CK 6.258 straipsnio 2 dalies imperatyvą dėl netesybų įskaitymo į nuostolių atlyginimą. Atnaujinęs procesą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už tą patį laikotarpį (180 dienų) yra priteistos ir sutartinės netesybos, ir netesybos pagal įstatymą, todėl sprendė, kad kompensuojamosios palūkanos už šį laikotarpį sudarė 878,62 Lt (254,47 Eur), jas įskaitė į palūkanas pagal įstatymą ir šias palūkanas sumažino iki 8029,60 Lt.(2325,23 Eur).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju priteistos sutartinės netesybos – delspinigiai – už 180 dienų, o netesybos pagal įstatymą – palūkanos už 4 m. ir 6 mėn., taigi palūkanos už 180 dienų atimtos iš priteistos delspinigių sumos, t. y. netesybos priteistos už skirtingus laikotarpius.
27. Atsakovės teigimu, įstatyme nustatytos palūkanos, šiuo atveju sudarančios 8029,60 Lt (2325,53 Eur), turi būti įskaitytos į delspinigių sumą, nepriklausomai už kurį laikotarpį jos yra skaičiuojamos, ir, sprendžiant dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, priteisiama tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė, šiuo atveju 8029,60 Lt (2325,53 Eur). Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais.
28. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (žr. šios nutarties 22 punktą). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, tuo atveju, kai skolininkas neturi prievolės mokėti sutartyje nustatytus delspinigius ir įstatyme įtvirtintas kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tik už tą patį laikotarpį.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmiau nurodyta taisyklė dėl nuostolių įskaitymo į netesybas nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes šiuo atveju yra priteisiami paskolos sutartyje nustatyti delspinigiai ir palūkanos pagal įstatymą už skirtingus prievolės nevykdymo laikotarpius. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos
30. Kasaciniame skunde atsakovė pateikė argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ginčo klausimu (žr. šios nutarties 17.2 punktą). Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais.
31. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos.
32. Atsakovės nurodyta civilinė byla Nr. 3K-7-304/2007 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis) ir nagrinėjama byla skiriasi tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės taikymo klausimais: nurodytoje byloje kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu buvo keliami netesybų ir nuostolių santykio (CK 6.73 straipsnis) ir neturtinės žalos atlyginimo galimybės ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose (CK 6.250 straipsnis) teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo savivaldybių turto privatizavimo santykiuose ir skolininko (atsakovo) atleidimo nuo civilinės atsakomybės reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Šioje byloje ieškovas reikalavo priteisti delspinigius, palūkanas, mokėtinas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
33. Apibendrindama paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką, tinkamai taikė ir aiškino CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl netesybų įskaitymo į nuostolius.
34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
36. Kasacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 15,22 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,22 Eur (penkiolika Eur 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Algirdas Taminskas
Vincas Verseckas