LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL GERIAUSIAI VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ BAIGUSIŲJŲ EILĖS SUDARYMO 2016 METAIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2014 m. rugpjūčio 20 d. Nr. V-743

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalį,

t v i r t i n u Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                                                                                       Dainius Pavalkis

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro

2014 m. rugpjūčio 20 d.

įsakymu Nr. V-743

 

 

geriausiai VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašas

 

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programas ir 2016 metais pretenduojančių į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijų vietas arba studijų stipendijas (toliau – valstybės finansavimas), atrankos vykdymo kriterijus ir šių asmenų eilės (toliau – geriausiųjų eilė) sudarymo kriterijus.

 

2. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas vidurinį arba jam lygiavertį išsilavinimą (kvalifikaciją) įgiję asmenys priimami į valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijų vietas arba studijų stipendijas Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas ir dėl studijų stipendijų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-551 „Dėl Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas ir dėl studijų stipendijų tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

3. Asmenys gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-694 „Dėl asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių nustatymo“ nustatyti asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalūs  rodikliai.

 

 

II. geriausiųjų eilĖS sudaryMO KRItERIJAI

 

4. Geriausiųjų eilė sudaroma pagal geriausiųjų eilės sudarymo pagrindinius ir papildomus kriterijus (toliau – pagrindiniai ir papildomi kriterijai).

 

5. Geriausiųjų eilės sudarymo pagrindiniai kriterijai:

 

5.1. pirmojo dalyko brandos, stojamojo egzamino arba sporto pasiekimų įvertinimas;

 

5.2. antrojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys;

 

5.3. trečiojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys;

 

5.4. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino (arba kito dalyko brandos egzamino (numatyto vietoje lietuvių kalbos ir literatūros dalyko)) įvertinimas, jeigu lietuvių kalba ir literatūra yra pirmasis dalykas.

 

6. Geriausiųjų eilės sudarymo papildomi kriterijai:

 

6.1. tarptautinių ir šalies olimpiadų, konkursų I–III vietos laimėjimas;

 

6.2. tarptautinių ir šalies vizualaus meno olimpiadų ir konkursų I–III vietos laimėjimas (priimamiems į dailės, dizaino, amatų, fotografijos ir medijų krypčių studijų programas);

 

6.3. motyvacijos įvertinimas;

 

6.4. profesinė patirtis (priimamiems į koleginių studijų programas).

 

7. Geriausiųjų eilės pagrindiniai kriterijai taikomi, atsižvelgus į studijų sritį, kryptį arba krypčių grupę, išskyrus:

 

7.1. lietuvių kalbos ir literatūros (iki 2013 metų – lietuvių (gimtosios) arba lietuvių (valstybinės) kalbos) brandos egzaminą, kurio įvertinimas yra privalomas visiems. Stojant į universitetines studijų programas, privalomas yra valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimas, į kolegijas – mokyklinis arba valstybinis brandos egzamino įvertinimas;

 

7.2. užsienio kalbos brandos egzaminą, kuris, išlaikytas ne žemesniu nei B1 lygiu yra privalomas visiems, įgijusiems vidurinį išslavinimą nuo 2015 metų;

 

7.3. matematikos brandos egzaminą, kuris yra privalomas visiems (išskyrus stojantiesiems į menų studijas, įgijusiems vidurinį išsilavinimą nuo 2016 metų, stojantiesiems į:

 

7.3.1. humanitarinių studijų sričių studijas – išlaikytas ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu;

 

7.3.2. socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos studijų sričių studijas – išlaikytas ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu. 

 

8. Geriausiųjų eilė sudaroma iš asmenų, nurodytų šio aprašo 1 punkte, pagal vidurinio ugdymo programos brandos bei stojamųjų (jeigu jie nustatyti) egzaminų (pasiekimų) arba metinių pažymių, nurodytų šio aprašo 1 ir 2 prieduose, rezultatus, vertinamus pagal šio aprašo pagrindinius ir papildomus kriterijus.

 

9. Asmenys geriausiųjų eilėje rikiuojami pagal pagrindinius ir papildomus kriterijus, išreiškiamus balais. Pagrindinių ir papilomų kriterijų balai sumuojami. Geriausiųjų eilės sudarymo pagrindinių kriterijų įtaka geriausiųjų eilei sudaryti pagal studijų sritį, kryptį ar krypčių grupę pateikiama šio aprašo 1 ir 2 prieduose.

 

10. Geriausiųjų eilės pagrindiniai kriterijai grupuojami:

 

10.1. visų studijų krypčių arba krypčių grupių studijų programose (išskyrus menų studijų sritį, socialinių mokslų studijų srities pedagogikos studijų krypties meno pedagogikos šaką (toliau – meno pedagogikos studijų programos), biomedicinos mokslų studijų srities sporto studijų kryptyje ir socialinių mokslų studijų srities pedagogikos studijų krypties dalyko (sporto) pedagogikos studijų programose (toliau – sporto pedagogikos studijų programos)) – imant keturių brandos egzaminų įvertinimus. Konkursiniam balui formuoti imami atitinkamo dalyko brandos egzaminų įvertinimai arba metiniai pažymiai (išskyrus šio aprašo 7 punkte nurodytus atvejus). Trečiuoju dalyku gali būti laikomas bet kuris dalykas iš brandos atestato, kurio einamaisiais metais organizuojamas brandos egzaminas, tačiau jis neturi sutapti su kitais dalykais. Stojant į universitetinių ir koleginių studijų technologijos mokslų studijų srities programas, trečiojo dalyko įvertinimu gali būti laikomas kvalifikacijos egzamino, skirto įgyti Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV lygiui priskirtiną kvalifikaciją (baigusiems profesinio mokymo programas iki 2013 metų), teorijos ir praktikos darbo įvertinimo balų aritmetinis vidurkis arba kompetencijų, įgytų siekiant Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV lygio kvalifikacijos, teorinės ir praktinės dalies įvertinimo balų aritmetinis vidurkis, perskaičiuojamas kaip valstybiniai brandos egzaminai pagal šio aprašo 13 punktą;

 

10.2. menų studijų srities studijų programose – stojamojo egzamino ir dviejų (architektūros ir muzikos – trijų) brandos egzaminų arba atitinkamai perskaičiuotų metinių pažymių (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros dalyką) įvertinimai. Stojamųjų egzaminų organizavimo ir vertinimo tvarka patvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl stojamųjų egzaminų į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašo“. Stojamųjų egzaminų rezultatai perskaičiuojami kaip valstybinių brandos egzaminų įvertinimai pagal šio aprašo 12 punktą. Asmenys, stojantys į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas, neišlaikę stojamojo egzamino, negali dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamas studijų vietas. Aukštosios mokyklos, vykdančios menų studijų srities studijų programas, studentų priėmimo taisyklėse nustatytus stojamuosius egzaminus turi vykdyti bendrai;

 

10.3. meno pedagogikos studijų programose – stojamojo egzamino ir dviejų brandos egzaminų arba atitinkamai perskaičiuotų metinių pažymių (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros dalyką) įvertinimai;

 

10.4. sporto ir sporto pedagogikos studijų programose – sporto pasiekimų ir trijų brandos egzaminų arba atitinkamai perskaičiuotų metinių pažymių (išskyrus šio aprašo 7 punkte nurodytus atvejus) įvertinimai. Sporto pasiekimai vertinami pagal dešimtbalę skalę Sporto nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Sporto nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo patirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

11. Geriausiųjų eilės sudarymo papildomi kriterijai grupuojami:

 

11.1. visoms studijų sritims (išskyrus menų studijų sritį) – tarptautinių olimpiadų, konkursų, nurodytų aprašo 5 priede, prizinių vietų laimėtojams pridedant už: I vietą – 2,5 balo, už II vietą – 1,5 balo, už III vietą – 1 balą; šalies olimpiadų ir konkursų prizinių vietų laimėtojams pridedant už: I vietą – 1,5 balo, už II vietą – 1 balą, už III vietą – 0,5 balo (vertinami tik 11–12 (gimnazijos III–IV) klasėse per olimpiadas ir konkursus parodyti pasiekimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar tą patį konkursą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas ir skirtingus konkursus skirti papildomi balai sumuojami, tačiau tik vieną kartą);

 

11.2. menų studijų srities dailės, dizaino, amatų, fotografijos ir medijų krypčių grupėms – tarptautinių ir šalies olimpiadų ir konkursų, nurodytų šio aprašo 6 priede, prizinių vietų laimėtojams pridedant: už I vietą – 2,5 balo, už II vietą – 1,5 balo, už III vietą – 1 balą; šalies olimpiadų ir konkursų prizinių vietų laimėtojams pridedant: už I vietą – 1,5 balo, už II vietą – 1 balą, už III vietą – 0,5 balo (vertinami tik 9–12 (gimnazijos I–IV) klasėse per olimpiadas ir konkursus parodyti pasiekimai. Už tą patį konkursą ar olimpiadą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingus konkursus ar olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami);

 

11.3. asmenims, stojantiems į koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją, pridedant 1 balą;

 

11.4. asmenims, stojantiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės studijų programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, ir išlaikiusiems motyvacijos įvertinimą Motyvacijos įvertinimo turinio ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-917 „Dėl Motyvacijos įvertinimo turinio ir vykdymo tvarkos aprašo“, nustatyta tvarka, pridedant 1 arba 2 balus (0 balų įvertinimą gavęs stojantysis laikomas neišlaikiusiu ir negali dalyvauti konkurse į paminėtų studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas);

 

11.5. asmenims, stojantiems į visuomenės saugumo studijų krypties studijų programas, kurių balas ne žemesnis kaip 40 procentų už aukščiausią balą toje studijų programoje turinčio stojančiojo, ir turintiems Asmenų, kuriems gali būti išduodami siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą švietimo įstaigą, atrankų atlikimo, siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei į kitas švietimo įstaigas išdavimo ir asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1V-321 „Dėl Asmenų, kuriems gali būti išduodami siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą švietimo įstaigą, atrankų atlikimo, siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei į kitas švietimo įstaigas išdavimo ir asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka išduotą siuntimą, pridedant 1,5 balo.

 

12. Geriausiųjų eilės sudarymo pagrindiniams kriterijams vertinti naudojama dešimtbalė skalė. Valstybinių brandos egzaminų ir stojamųjų egzaminų įvertinimai, pateikti šimtabalėje skalėje, dalijami iš 10, padauginami iš atitinkamo svertinio koeficiento, nurodyto šio aprašo 1 ir 2 prieduose, ir sumuojami. Prie gautos sumos pridedami geriausiųjų eilės sudarymo papildomų kriterijų balai.

 

13. Jei asmuo nėra laikęs studijų krypčiai arba krypčių grupei numatytų dalykų valstybinių brandos egzaminų, vietoje nelaikyto valstybinio brandos egzamino įvertinimo imamas į brandos atestatą įrašytas atitinkamo dalyko metinis pažymys (vietoje metinio pažymio, asmeniui pageidaujant, gali būti imamas mokyklinio brandos egzamino įvertinimas), kuris perskaičiuojamas pagal šio aprašo 3 priedą. Šiame punkte nurodytos išimtys netaikomos pirmajam, turinčiam didžiausią svertinį koeficientą, studijų krypties arba krypčių grupės dalykui (išskyrus asmenis, kurių brandos atestate įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“) ir lietuvių kalbos ir literatūros (iki 2013 metų – lietuvių (gimtosios) arba lietuvių (valstybinės) kalbos) dalykui taip pat šio aprašo 7 punkte nurodytais atvejais.

 

14. Jeigu asmens brandos atestate įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“, vietoje nelaikytų brandos egzaminų įvertinimų imami metiniai pažymiai, kurie perskaičiuojami pagal šio aprašo 3 priedą. Atskiri brandos egzaminų įvertinimų ir metinių pažymių įskaitymo ir perskaičiavimo principai nurodyti šio aprašo 4 priede.

 

15. Švietimo ir mokslo ministerijos nurodytų tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimai įskaitomi ir perskaičiuojami Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-435 „Dėl Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

 

III. Stojančiųjų atraNkos Vykdymas

 

16. Geriausiųjų eilei sudaryti organizuojamas bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bendrąjį stojančiųjų į aukštąsias mokyklas priėmimą organizuoja ir atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija (toliau – įgaliota institucija).

 

17. Bendrajame priėmime dalyvaujantys stojantieji vienu metu gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas. Stojančiųjų į kolegines ir universitetines studijas geriausiųjų eilė sudaroma, remiantis šio aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyta pagrindinių kriterijų įtaka geriausiųjų eilei sudaryti.

 

18. Bendrąjį priėmimą sudaro pagrindinis ir papildomas priėmimai, pastarasis organizuojamas, jei pasibaigus pagrindiniam priėmimui lieka laisvų studijų vietų. Papildomame priėmime gali dalyvauti tik tie stojantieji, kurie buvo užsiregistravę pagrindiniam priėmimui.

 

19. Sudarant geriausiųjų eilę, visi asmenys, nurodyti šio aprašo 1 punkte, pateikę prašymus priimti studijuoti nuolatine ar ištęstine forma ir tenkinantys aukštųjų mokyklų nustatytus priėmimo reikalavimus, įvertinami pagal pagrindinius ir papildomus kriterijus.

 

20. Per papildomą priėmimą jau pakviestų sudaryti studijų sutartis asmenų sąrašas papildomas sąrašu asmenų, atrinktų šio aprašo 19 punkte nustatyta tvarka.

 

21. Asmenys, kurių studijų kaina apmokama valstybės biudžeto lėšomis ir kuriems skirta studijų stipendija, informuojami apie tai įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai paaiškėja priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.

 

22. Jeigu stojančiųjų įvertinimas pagal pagrindinius ir papildomus kriterijus sutampa, pirmumo teisę geriausiųjų eilėje prioriteto mažėjimo tvarka turi tas asmuo, kurio:

 

22.1. brandos (stojamųjų) egzaminų arba sporto pasiekimų įvertinimų, padaugintų iš svertinių koeficientų, nurodytų šio aprašo 1 ir 2 prieduose, suma yra didesnė;

 

22.2. brandos (stojamojo) egzamino arba sporto pasiekimų, turinčių didžiausią svertinį koeficientą, nurytą šio aprašo 1 ir 2 prieduose, įvertinimas yra didesnis.

 

23. Į aukštąsias mokyklas stojančių asmenų duomenis apie baigtą vidurinio ugdymo programą ir išlaikytus brandos egzaminus, kurių įvertinimai nurodomi vidurinio ugdymo programos baigimą patvirtinančiame dokumente, – metinius pažymius ir dalykų brandos egzaminų įvertinimus – įgaliotai institucijai elektronine forma teikia Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinis egzaminų centras. Jeigu asmuo vidurinį išsilavinimą yra įgijęs iki 2009 metų įskaitytinai arba jei jam gali būti pridedama papildomų balų šio aprašo antrajame skyriuje nustatyta tvarka, registruojant dokumentus, duomenys imami iš brandos atestato ir kitų vidurinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų ir įvedami į įgaliotos institucijos duomenų bazę.

 

24. Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus savo interneto tinklalapyje skelbia įgaliota institucija, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.

 

25. Pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 1 d. perduoda Švietimo ir mokslo ministerijai priimtų studentų, kurių studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studentų, sutinkančių mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, ir studentų, kurie turi teisę gauti studijų stipendiją, duomenis.

 

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

26. Į valstybės finansavimą šio aprašo nustatyta tvarka gali pretenduoti turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių, nesančių Europos Sąjungos ir kitų Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai ir asmenys be pilietybės, įgiję vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programas.

 

______________________

 

 

 

 

 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo

1 priedas

 

 

PAGRINDINIŲ KRITERIJŲ ĮTAKA GERIAUSIŲJŲ EILei Į UNIVERSITETINES STUDIJAS SUDARYtI PAGAL STUDIJŲ KRYPTIS AR KRYPČIŲ GRUPES

 

 

Studijų kryptis arba krypčių grupė

Konkursiniai dalykai ir jų svertiniai koeficientai

pirmasis dalykas

svertinis koeficientas

antrasis dalykas

svertinis koeficientas

bet kurio dalyko, nesutampančio su kitais dalykais, svertinis koeficientas 

lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas

I. HUMANITARINIŲ MOKSLŲ studijų sritis

V100 istorija, V200 istorija pagal teritoriją, V300 istorija pagal tematiką, V400 archeologija, V600 teologija, V700 paveldo studijos, V800 religijos studijos, U700 regiono kultūros studijos, U800 etnologija ir folkloristika

istorija

0,4

geografija

0,2

0,2

0,2

V500 filosofija

matematika

U000 baltų filologija, UI00 lietuvių filologija, U900 menotyra, Q200 literatūrologija

Q100 lingvistika, Q300 anglų filologija, Q400 senovės kalbos, Q800 klasikinė filologija, R100–600 prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, portugalų, skandinavų filologija, T100 kinų filologija, T200 japonų filologija, T300 Pietų Azijos kalbų ir literatūrų studijos, T500 Afrikos kalbų ir literatūrų studijos, T600 šiuolaikinių Artimųjų Rytų kalbų ir literatūrų studijos, U200–500 lenkų, rusų, hebrajų, jidiš filologija, U600 vertimas, T900 filologija

 

lietuvių kalba ir literatūra

 

istorija

 

užsienio kalba – 0,2

 

II. MenŲ studijų sritis

W300 muzika, W100 dailė, W200 dizainas, W700 amatai, W600 fotografija ir medijos, W800 rašytinė kūryba, W900 meno studijos, W400 teatras ir kinas, W500 šokis

stojamasis egzaminas (muzikos programoms kaip egzamino dalis įskaitomas muzikologijos egzamino įvertinimas)

0,7

0,1

0,2

K100 architektūra

stojamasis egzaminas

0,5

matematika

0,2

III. Socialinių mokslų studijų sritis

L200 politikos mokslai, L300 sociologija, L400 socialinė politika, L500 socialinis darbas, L600 antropologija, M100 teisė pagal galiojimo teritoriją, M200 teisė pagal tematiką, M900 teisė, N700 viešasis administravimas, N800 turizmas ir poilsis, S200 visuomenės saugumas

istorija

0,4

matematika arba informacinės technologijos

0,2

0,2

0,2

L700 visuomeninė geografija, S300 teritorijų planavimas

geografija

matematika

N100 verslas, N200 vadyba, N300 finansai, N400 apskaita, N500 rinkodara, N600 žmonių išteklių vadyba, N900 verslas ir vadyba, L100 ekonomika

matematika

istorija

S100 psichologija

matematika

biologija

P100 informacijos paslaugos, P200 viešieji ryšiai, P400 leidyba, P500 žurnalistika, P900 komunikacija

lietuvių kalba ir literatūra

 

informacinės technologijos

istorija –

0,2

X100 pedagogika: X110 ikimokyklinio ugdymo pedagogika, X120 pradinio ugdymo pedagogika, X150 profesijos pedagogika, X160 socialinė pedagogika, X170 specialioji pedagogika, X180 pedagoginė pagalba, X200 edukologija, X300 andragogika, X900 švietimas ir ugdymas

matematika arba informacinės technologijos

X130 dalyko pedagogika

konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir kt.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų

X140 meno pedagogika

stojamasis egzaminas

0,6

0,2

0,2

IV. Fizinių mokslų studijų sritis

G100 matematika, G300 statistika, I100 informatika, I200 informacijos sistemos, I300 programų sistemos, I500 sveikatos informatika

matematika

0,4

informacinės technologijos arba fizika

0,2

0,2

0,2

F600 geologija

fizika arba chemija

F800 gamtinė geografija, F830 hidrometeorologija, F770 geoaplinkotyra

geografija

matematika arba biologija

F300 fizika, F500 astronomija

fizika

F100 chemija, F200 medžiagotyra

chemija

F700 aplinkotyra

matematika

chemija arba biologija

V. Biomedicinos mokslų studijų sritis

C100 biologija, C200 botanika, C300 zoologija, C400 genetika, C500 mikrobiologija, C710 molekulinė biologija, C740 medicininė ir veterinarinė biochemija, C750 taikomoji molekulinė biologija, D400 žemės ūkis, D500 miškininkystė, D700 žemės ūkio mokslai, D200 veterinarinė medicina, D600 maisto studijos, D900 žemės ūkis ir veterinarija, C900 gyvybės mokslai, A300 medicina, A400 odontologija, A500 burnos priežiūra, A600 visuomenės sveikata, B200 farmacija, B300 reabilitacija, B400 mityba, B700 slauga, B800 medicinos technologijos

biologija

0,4

chemija arba matematika

0,2

0,2

0,2

C720 biofizika, C760 taikomoji biofizika

fizika

C600 sportas

sporto pasiekimai

biologija

C730 biochemija, C770 taikomoji biochemija

chemija

matematika arba biologija

VI. Technologijos mokslų studijų sritis

H600 elektronikos ir elektros inžinerija, H400 aeronautikos inžinerija, H500 jūrų inžinerija, E200 sausumos transporto inžinerija, E300 energijos inžinerija, J600 jūrų technologijos, J800 statybų technologijos, J900 technologijos, H300 mechanikos inžinerija, H700 gamybos inžinerija, H100 bendroji inžinerija, H110 integruota inžinerija, H130 inžinerinis projektavimas, H140 matavimų inžinerija, H150 biomechanikos inžinerija, H160 biomedicinos inžinerija, H200 statybos inžinerija, H210 statinių konstrukcijų inžinerija, H220 kelių inžinerija, H240 statinių inžinerinės sistemos, H260 geodezija, H270 urbanistinė inžinerija

matematika

 

0,4

fizika

0,2

0,2

0,2

H120 saugos inžinerija, H170 aplinkos inžinerija, H250 geotechninė inžinerija, H230 vandens inžinerija, H900 inžinerija, H910 žemėtvarka, J170 biomasės inžinerija, J400 polimerų ir tekstilės technologijos, J500 medžiagų technologijos

chemija arba fizika

H800 chemijos ir procesų inžinerija, J100 gamtos išteklių technologijos, J300 keramikos ir silikatų technologijos, E400 maisto technologijos, J700 biotechnologijos

chemija

E100 informatikos inžinerija

informacinės technologijos arba fizika

 

 

 

 

 

_________________________

 

 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo

2 priedas

 

 

PAGRINDINIŲ KRITERIJŲ ĮTAKA GERIAUSIŲJŲ EILei Į KOLEGINES STUDIJAS SUDARYtI PAGAL STUDIJŲ KRYPTIS AR KRYPČIŲ GRUPES

 

 

Studijų kryptis arba krypčių grupė

Konkursiniai dalykai ir jų svertiniai koeficientai

pirmasis dalykas

svertinis koeficientas

antrasis dalykas

svertinis koeficientas

bet kurio dalyko, nesutampančio su pirmuoju ir antruoju, svertinis koeficientas 

lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas

I. HUMANITARINIŲ MOKSLŲ studijų sritis

Q300 anglų filologija, T900 filologija, U600 vertimas

lietuvių kalba ir literatūra

0,4

istorija

0,2

0,2

užsienio kalba – 0,2

II. MenŲ studijų sritis

W300 muzika, W100 dailė, W200 dizainas ,W400 teatras ir kinas, W500 šokis, W600 fotografija ir medijos, W900 meno studijos

stojamasis egzaminas

0,7

0,1

0,2

III. Socialinių mokslų studijų sritis

M900 teisė, L500 socialinis darbas, N800 turizmas ir poilsis

istorija

0,4

matematika

0,2

0,2

0,2

X100 pedagogika, X900 švietimas ir ugdymas

lietuvių kalba ir literatūra

0,4

matematika

0,2

0,2

istorija – 0,2

X130 dalyko pedagogika

konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir kt.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų

X140 meno pedagogika

stojamasis egzaminas

0,6

0,2

0,2

N100 verslas, N200 vadyba, N300 finansai, N400 apskaita, N500 rinkodara, L100 ekonomika, N900 verslas ir vadyba

matematika

0,4

istorija arba geografija

0,2

S100 psichologija

biologija

 

P100 informacijos paslaugos, P200 viešieji ryšiai, P900 komunikacija

lietuvių kalba ir literatūra

informacinės technologijos

istorija –

0,2

 

IV. Fizinių mokslų studijų sritis

I100 informatika, I300 programų sistemos

matematika

0,4

informacinės technologijos arba fizika

0,2

0,2

0,2

F100 chemija

chemija

0,4

matematika

0,2

V. Biomedicinos mokslų studijų sritis

D400 žemės ūkis, D600 maisto studijos, D700 žemės ūkio mokslai, D500 miškininkystė, B800 medicinos technologijos, A500 burnos priežiūra, A600 visuomenės sveikata, B200 farmacija, B400 mityba, B700 slauga, B300 reabilitacija, B900 medicina ir sveikata, D100 ikiklinikinė veterinarinė medicina

 

 

 

biologija

0,4

chemija arba matematika

0,2

0,2

0,2

VI. Technologijos mokslų studijų sritis

H600 elektronikos ir elektros inžinerija, H200 statybos inžinerija, H500 jūrų inžinerija, E200 sausumos transporto inžinerija, E300 energijos inžinerija, J500 medžiagų technologijos, J600 jūrų technologijos, J800 statybų technologijos, J900 technologijos, H300 mechanikos inžinerija, H900 inžinerija

matematika

0,4

fizika

0,2

0,2

0,2

J400 polimerų ir tekstilės technologijos, H100 bendroji inžinerija

chemija arba fizika

E400 maisto technologijos

chemija

E100 informatikos inžinerija

informacinės technologijos arba fizika

 

 

 

__________________

 

 

 

 

 

 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo

3 priedas

 

 

METINIŲ IR BRANDOS (IŠSKYRUS VALSTYBINIŲ) EGZAMINŲ ĮVERTINIMŲ PERSKAIČIAVIMAS

 

Įvertinimų skalės

Patenkinami įvertinimai

Mokyklinė dešimtbalė skalė

4

5

6

7

8

9

10

Priėmimo dešimtbalė skalė*

1,6

3,0

4,4

5,8

7,2

8,6

10,00

 

*Dalykų metiniai (tikslinio (T) kurso arba S lygio, išplėstinio (A) kurso arba A lygio), užsienio kalbos dalyko B1 ir B2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai, brandos egzaminų (mokykliniai, A lygio, S lygio, be lygio) įvertinimai mažinami 50 procentų. Dalykų metiniai (B kurso, B lygio), brandos egzaminų (B lygio) įvertinimai ir užsienio kalbos dalyko A1 ir A2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai mažinami 70 procentų (skaičiuojant rezultatas apvalinamas iki dviejų reikšminių ženklų po kablelio).

 

 

 

 

________________

 

 

 

 

 

 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo

4 priedas

 

Asmenų, baigusių vidurinio ugdymo programą, dalykų pažymių ĮSKAITYMO IR perskaičiavimo principai

 

 

1. Rusų, vokiečių ir kita kalba įskaitoma kaip užsienio kalba, jei brandos atestate ji nėra įrašyta kaip gimtoji arba mokymosi kalba.

 

2. Jeigu vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente, išduotame iki 1993 metų įskaitytinai, nėra įrašytų brandos egzaminų, numatyto dalyko brandos egzamino ir jo metiniu pažymiu įskaitomas to dalyko metinis (galutinis) pažymys. Jeigu vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente nurodyti išlaikyti brandos egzaminai, bet neįrašyti pažymiai, kaip išlaikyti dalykų brandos egzaminų pažymiai įskaitomi tų dalykų metiniai (galutiniai) pažymiai.

 

3. Jeigu kaip išlaikyti dalykų brandos egzaminų pažymiai įskaitomi tų dalykų metiniai (galutiniai) pažymiai, nurodyti šio priedo 2 punkte, tai lietuvių kalbos ir literatūros pažymiu laikomas lietuvių kalbos metinis (galutinis) pažymys, apskaičiuotas šio priedo 11 punkte nustatyta tvarka.

 

4. Jeigu vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente, išduotame 2002–2007 metais įskaitytinai, įrašyti lietuvių kalbos testo ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai arba lietuvių valstybinės kalbos ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai, stojančiajam į filologijos krypties studijų programas, formuojant konkursinį balą, imamas šių abiejų pažymių aritmetinis vidurkis, stojantiesiems į visas kitas studijų programas – lietuvių kalbos testo brandos egzamino pažymys arba lietuvių valstybinės kalbos egzamino pažymys. Jeigu lietuvių gimtosios kalbos (testo) ir lietuvių gimtosios kalbos (teksto interpretacijos) vienas įvertinimas yra valstybinio egzamino (perskaičiuojamas šio priedo 12 punkte nurodyta tvarka), o kitas – mokyklinio (perskaičiuojamas pagal Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo 3 priedą), apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis.

 

5. Vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų iki 1993 metų įskaitytinai bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose metiniai (galutiniai) įvertinimai prilyginami A kurso pažymiams (išskyrus užsienio kalbą, kurios įvertinimai prilyginami B2 lygiui). Vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose metiniai (galutiniai) pažymiai prilyginami B kurso pažymiams (išskyrus užsienio kalbą, kurios įvertinimai prilyginami B1 lygiui). Pažymiai perskaičiuojami pagal  Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo 3 priedą.

 

6. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1993 metais arba anksčiau, dalykų, baigtų pagal sustiprintas programas, pažymiai perskaičiuojami pagal Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo 3 priedą, mažinant juos 50 procentų.

 

7. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1994–1999 metais bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, lietuvių (gimtosios) kalbos (raštu) brandos egzamino pažymiai įskaitomi kaip išplėstinio kurso (A) arba A lygio, o profesinėse ir aukštesniosiose – B lygio ir perskaičiuojami pagal Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo 3 priedą.

 

8. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas ne bendrojo lavinimo (ugdymo) mokykloje, pažymiai įskaitomi iš vidurinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento (diplomo ir (arba) jo priedo).

 

9. Brandos atestato penkių balų sistemos pažymiai dvigubinami ir perskaičiuojami pagal Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo 3 priedą.

 

10. Penkiabalės vertinimo sistemos pažymiai pirmiausia dvigubinami ir tik po to su jais atliekami aritmetiniai veiksmai.

 

11. Jeigu brandos atestate yra keli matematikos (pavyzdžiui, algebros ir analizės pagrindų bei geometrijos), istorijos (pavyzdžiui, istorijos ir visuotinės istorijos), lietuvių kalbos (pavyzdžiui, lietuvių kalbos (raštu), lietuvių kalbos (žodžiu), lietuvių literatūros (raštu), lietuvių literatūros (žodžiu) ir panašiai) pažymiai, tai apskaičiuotas jų aritmetinis vidurkis šimtųjų dalių tikslumu laikomas atitinkamai brandos egzamino ir (arba) metiniu pažymiu.

 

12. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1993 metais ir anksčiau bendrojo lavinimo mokyklose, valstybinio brandos egzamino įvertinimu imamas brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka (pažymys – balai): 10 – 94; 9 – 82; 8 – 70; 7 – 58; 6 – 46; 5 – 34; 4 – 22.

 

13. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1993 metais ir anksčiau profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose, valstybinio brandos egzamino įvertinimu imamas B lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka (pažymys – balai): 10 – 74; 9 – 64; 8 – 54; 7 – 44; 6 – 34; 5 – 24; 4 – 16.

 

14. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas nuo 1994 iki 1998 metų įskaitytinai, istorijos, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto S lygio, A lygio arba be lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: 10 – 94; 9 – 82; 8 – 70; 7 – 58; 6 – 46; 5 – 34; 4 – 22. B lygio pažymys pervedamas į šimtabalę sistemą tokia tvarka: 10 – 74; 9 – 64; 8 – 54; 7 – 44; 6 – 34; 5 – 28; 4 – 16.

 

15. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1999 metais, biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: 10 – 94; 9 – 82; 8 – 70; 7 – 58; 6 – 46; 5 – 34; 4 – 22. B lygio pažymys pervedamas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: 10 – 74; 9 – 64; 8 – 54; 7 – 44; 6 – 34; 5 – 24; 4 – 16.

 

16. Jeigu nepateikta Nacionalinio egzaminų centro pažyma apie 1999 metais laikytus valstybinius brandos egzaminus su jų įvertinimais pagal šimtabalę sistemą arba šio pažymėjimo kopija, balai skaičiuojami tokia tvarka: valstybinio matematikos arba istorijos brandos egzamino (pažymys – balai): 10 – 94; 9 – 82; 8 – 70; 7 – 58; 6 – 46; 5 – 34; 4 – 22;

 

17. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 2000 metais, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: 10 – 94; 9 – 82; 8 – 70; 7 – 58; 6 – 46; 5 – 34; 4 – 22. B lygio pažymys pervedamas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: 10 – 74; 9 – 64; 8 – 54; 7 – 44; 6 – 34; 5 – 24; 4 – 16.

 

18. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 2001 metais, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: 10 – 94; 9 – 82; 8 – 70; 7 – 58; 6 – 46; 5 – 34; 4 – 22. B lygio pažymys pervedamas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: 10 – 74; 9 – 64; 8 – 54; 7 – 44; 6 – 34; 5 – 24; 4 – 16.

 

19. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas nuo 1994 iki 2011 metų įskaitytinai, geografijos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto S lygio, A lygio arba be lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: 10 – 94; 9 – 82; 8 – 70; 7 – 58; 6 – 46; 5 – 34; 4 – 22. B lygio pažymys pervedamas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: 10 – 74; 9 – 64; 8 – 54; 7 – 44; 6 – 34; 5 – 24; 4 – 16.

 

20. Jeigu brandos egzamino pažymys yra kelių pažymių aritmetinis vidurkis, apskaičiuotas šimtųjų dalių tikslumu, perskaičiavimas į šimtabalę vertinimo sistemą atliekamas, prieš tai apskaičiuotą brandos egzamino pažymį suapvalinant iki sveiko skaičiaus pagal matematines apvalinimo taisykles.

 

21. Kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, turintiems vidutinį, žymų arba labai žymų klausos sutrikimo laipsnį ir išlaikiusiems mokyklinį lietuvių (gimtosios) kalbos arba lietuvių (valstybinės) kalbos egzaminą iki 2012 metų įskaitytinai, įvertinimas įskaitomas ir perskaičiuojamas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimas tokia tvarka: 10 – 94; 9 – 82; 8 – 70; 7 – 58; 6 – 46; 5 – 34; 4 – 22.

 

22. Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgijusių iki 2012 metų įskaitytinai, valstybinių brandos egzaminų įvertinimai iš norminės 1–100 balų vertinimo sistemos tiesiškai perskaičiuojami į kriterinę 16–100 balų vertinimo sistemą (išskyrus šio priedo 12–18 punktuose numatytus atvejus). Šis veiksmas atliekamas po to, kai atliekami perskaičiavimai ar prilyginimai, nustatyti šio priedo 2–20 punktuose.

 

23. Asmenims, baigusiems Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotas pirminio profesinio mokymo programas, skirtas asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą, ir suteikiančias galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą, bei pirminio profesinio mokymo programas, skirtas asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą, ir įgijusiems kvalifikaciją iki 2012 metų įskaitytinai, vietoje kompetencijų įvertinimo įskaitomas kvalifikacijos egzamino teorijos ir praktinio darbo įvertinimo balų aritmetinis vidurkis.

 

 

______________________

 

 

 

 

 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo

5 priedas

 

 

 

šalies IR TARPTAUTINIŲ olimpiadų ir konkursų, kurių LAIMĖTOjams pridedamA papildomŲ balŲ, sąrašas

 

I. Tarptautinės olimpiados ir konkursai

 

1. Tarptautinė biologijos olimpiada.

2. Tarptautinė chemijos olimpiada.

3. Tarptautinė fizikos olimpiada.

4. Tarptautinė astronomijos olimpiada.

5. Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada.

6. Tarptautinė matematikos olimpiada.

7. Tarptautinė lenkų kalbos olimpiada.

8. Tarptautinė rusų kalbos olimpiada.

9. Tarptautinė filosofijos olimpiada.

10. Tarptautinė vokiečių kalbos olimpiada.

11. Tarptautinė informatikos olimpiada.

12. Tarptautinė geografijos olimpiada.

13. Baltijos šalių chemijos olimpiada.

14. Baltijos šalių informatikos olimpiada.

15. Baltijos šalių vokiečių kalbos olimpiada.

16. Baltijos šalių biologijos olimpiada.

17. Baltijos šalių geografijos olimpiada.

18. Vidurio Europos geografijos olimpiada.

19. Vidurio Europos matematikos olimpiada.

20. ES jaunųjų mokslininkų konkursas.

 

II. ŠALIES OLIMPIADOS IR KONKURSAI

 

1. ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas.

2. Lietuvos mokinių biologijos olimpiada.

3. Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada.

4. Lietuvos mokinių prancūzų kalbos olimpiada.

5. Lietuvos mokinių fizikos olimpiada.

6. Lietuvos mokinių chemijos olimpiada.

7. Lietuvos mokinių rusų (gimtosios ir užsienio) kalbos olimpiada.

8. Lietuvos mokinių lietuvių valstybinės kalbos olimpiada.

9. Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams.

10. Lietuvos mokinių technologijų olimpiada.

11. Lietuvos mokinių filosofijos olimpiada.

12. Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiada.

13. Lietuvos mokinių vokiečių kalbos (užsienio) olimpiada.

14. Lietuvos mokinių matematikos olimpiada.

15. Lietuvos mokinių informatikos olimpiada.

16. Lietuvos mokinių astronomijos olimpiada.

17. Lietuvos mokinių istorijos olimpiada.

18. Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada.

19. Lietuvos mokinių geografijos olimpiada.

20. Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas.

21. Lotynų kalbos ir antikos kultūros olimpiada.

 

Pastaba. Mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą iki 2016 metų įskaitytinai, pridedama balų už tas olimpiadas ir konkursus, kurie tais metais, kai mokinys įgijo vidurinį išsilavinimą, buvo įrašyti į Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašo priedą.

 

________________________

 

 

 

 

 

 

Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo

6 priedas

 

 

šalies IR TARPTAUTINIŲ VIZUALIŲJŲ MENŲ olimpiadų ir konkursų, kurių LAIMĖTOjams pridedamA papildomŲ balŲ, sąrašas

 

I. Tarptautinės olimpiados

 

1. Tarptautinė dailės olimpiada.

 

II. ŠALIES OLIMPIADOS IR KONKURSAI

 

1. Respublikinė dailės olimpiada.

2. Respublikinis vizualiųjų menų konkursas „Čiurlionio takais“.

 

 

 

____________________________