VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL TARYBOS 2019-04-10 SPRENDIMO NR. 1-2038 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. kovo 29 d. Nr. 1-1852

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1-2038 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos tvirtinimo“:

1.1. pripažinti netekusiu galios 1.2 papunktį;

1.2. pakeisti nurodytu sprendimu patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programą ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

2. Pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėjui kontroliuoti, kaip vykdomas šis sprendimas.

 

 

 

Meras                                                                                                                          Remigijus Šimašius

 


 

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2019 m. balandžio 10 d.

sprendimu Nr. 1-2038

(Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2023 m. kovo 29 d.

sprendimo Nr. 1-1852 redakcija)

 

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA 2023 M.

 

I. ĮVADAS

 

1. Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos tikslai

1.1. Bendroji informacija

 

Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programa (toliau – Užimtumo didinimo programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-257„Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-911 redakcija) patvirtintu Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir kitais teisės aktais. Užimtumo didinimo programa bus įgyvendinama 2023 metais, siekiant efektyvesnių gyventojų užimtumo didinimo priemonių ir paslaugų organizavimo bei teikimo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams. Prireikus Užimtumo didinimo programa gali būti tikslinama pagal poreikį, pasikeitusias aplinkybes ir (ar) veiksnius, galinčius turėti įtakos Užimtumo didinimo programai įgyvendinti bei jos tikslams pasiekti.

Siekiant išvengti didesnio nedarbo bei atsižvelgiant į esamą nedarbo lygį Vilniaus miesto savivaldybėje numatoma, kad priemonių ir paslaugų poreikis užimtumui didinti nemažės, todėl būtinybė rengti Užimtumo didinimo programą išlieka. Numatoma, kad pagrindinis priemonių ir paslaugų įgyvendinimo finansavimo šaltinis bus valstybės specialiosios tikslinės dotacijos lėšos savivaldybių biudžetams, Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijai planuojant ir numatant ateinančių metų biudžetą ir pateikiant informaciją apie planuojamą lėšų poreikį Lietuvos Respublikos ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienais metais Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintai Užimtumo didinimo programai įgyvendinti yra skiriamos lėšos.

Užimtumo didinimo programa siekiama neturinčius darbo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojus integruoti į darbo rinką ir sudaryti galimybes joje išsilaikyti, mažinti gyventojų socialinę įtampą bei atskirtį, suteikiant galimybę dirbti kvalifikaciją atitinkantį darbą, skatinant tvarų Vilniaus miesto gyventojų užimtumą ir aktyvumą darbo rinkoje, ugdyti darbo, profesinius ir praktinius įgūdžius, didinant galimybes susirasti nuolatinį darbą, kompleksiškai spręsti gyventojų užimtumo problemas, įtraukiant  darbdavius, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Užimtumo tarnyba) ir Savivaldybės įgaliotas įstaigas teikti atvejo vadybos paslaugas.

Rengiant Užimtumo didinimo programą naudoti Lietuvos statistikos departamento ir Užimtumo tarnybos pateikti duomenys ir informacija.

 

1.2. Užimtumo didinimo programos tikslai

 

1.2.1. Skatinti Vilniaus miesto gyventojų užimtumą ir aktyvumą darbo rinkoje.

1.2.2. Mažinti socialinę įtampą, atskirtį tarp bendruomenės narių.

1.2.3. Didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms.

1.2.4. Suteikti galimybę bedarbiams integruotis į darbo rinką ir joje išsilaikyti įgyjant praktinius įgūdžius.

1.2.5. Padėti sunkiai integruojamiems į darbo rinką bedarbiams ar darbo rinkai besirengiantiems asmenims įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinas lėšas.

1.2.6. Vykdyti darbo rinkos užimtumo didinimo ir nedarbo (nelegalaus darbo) mažinimo politiką.

 

II. BŪKLĖS ANALIZĖ

 

2. Vilniaus miesto savivaldybės socialinės, demografinės situacijos duomenys, įvertinimas

2.1. Pagrindiniai darbo rinkos ir asmenų užimtumo būklės duomenys

 

Užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės užimtų gyventojų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.

Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose, organizacijose ir ūkiuose, taip pat asmenys, laikinai nedirbantys, tačiau nenutraukę oficialių ryšių su darboviete.

Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu.

Bedarbiai ar darbo rinkai besirengiantys asmenys – asmenys, kurie atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnyje apibrėžtas sąlygas.

Nagrinėjant nedarbą ir nedarbo lygį, svarbūs ir kiti rodikliai – darbo jėgos aktyvumo lygis bei užimtumo lygis.

Darbo jėgos aktyvumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės darbo jėgos ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.

Gyventojų aktyvumo ir užimtumo lygis Lietuvoje skaičiuojami naudojantis Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis. Nedarbo lygį šalyje dar skaičiuoja ir Užimtumo tarnyba.

Pagal gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimus bei pateiktą statistinę Užimtumo tarnybos informaciją apie gyventojų užimtumą ir nedarbą 2023 m. sausio 1 d. registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 8,9 proc. Palyginti su situacija prieš metus jis buvo mažesnis 1,3 proc. punkto. Per metus nedarbas mažėjo visose šalies savivaldybėse. 2023 m. vasario 1 d. Lietuvoje iš viso buvo registruotas 160 891 bedarbis, kas sudarė 9,2 proc. nedarbo lygį nuo darbingo amžiaus gyventojų. Tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus mieste buvo registruotas 30 591 bedarbis, kas sudarė 8,7 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų.

Užimtumo tarnyboje darbo rinkai besirengiančio asmens statusu 2023 m. vasario 1 d. Lietuvoje registruota 24 250 asmenų. Tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus mieste besirengiančio asmens statusu registruota 1 510 asmenų, kas sudaro 8,7 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų. Lietuvoje daugiau kaip pusė darbo rinkai besirengiančių asmenų (56,6 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti. Kas ketvirtas neturi galimybių iš gyvenamosios vietos atvykti į darbo vietą, 11,3 proc. turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, 10,4 proc.

Registruotas nedarbas Lietuvoje per sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc. 2023 metų vasario 1 d. šalyje registruota apie 160900 bedarbio statusą turinčių asmenų – 3,1 proc. arba 4800 daugiau negu prieš mėnesį. Tačiau palyginti su situacija prieš metus (2022-02-01) bedarbių skaičius – mažesnis 9,3 proc. arba 16,4 tūkst., registruotas nedarbas mažesnis 1 proc. punktu.

2022 m. I–III ketv. duomenimis, 225,1 tūkst. 18 proc. praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. laisvų darbo vietų rodiklis išliko santykinai aukštas: sausį–rugsėjį registruota 33,7 proc. daugiau nei prieš dvejus (2020 m. I–III ketv.). Vilniaus apskrityje laisvų darbo vietų skaičius sudarė 58,1 tūkst. Šis rodiklis lyginant su 2021 m. I pusmečiu išaugo 2,9 tūkst. 2022 m. I–III ketv. registruotas moterų nedarbas sumažėjo 1,2 proc. punktais, palyginti su 2021 m. liepos 1 d. – 4,2 proc. punktais. Per 2022 m. I–III ketvirtį į Užimtumo tarnybą kreipėsi ir bedarbio statusas buvo suteiktas 212 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 20,8 proc. arba 36,5 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Tarp sausį–rugsėjį įregistruotų darbo neturinčių asmenų 29 proc. – jaunimas iki 29 m., 42,4 proc. – 30–49 m., 28,6 proc. – vyresni nei 50 m. asmenys. Tarp besikreipusių šiek tiek daugiau buvo moterų (50,9 proc.). Vyrų nedarbas mažėjo sparčiau – atitinkamai 1,9 ir 4,4 proc. punktais. 2022 m. liepos 1 d. darbo neturinčių asmenų iki 29 m. amžiaus buvo registruota 25,3 tūkst. – jie sudarė 6,2 proc. 16–29 metų amžiaus šalies gyventojų. Palyginti su 2021 m. liepos 1 d., darbo neturinčio jaunimo skaičius sumažėjo 21,6 tūkst. arba 46,1 proc. 2022 m. I–III ketv. pagal savivaldybes daugiausia jaunimo (16–29 m.) darbo neturėjo Kaune (9 proc.), Vilniuje (8,4 proc.), Klaipėdoje (8,1 proc.), Akmenės rajone (8 proc.) ir Panevėžyje (7,5 proc.). Vilniaus miesto nedarbo rodiklis 2023 m. siekia 8,7.

 

2.2. Socialinė situacija

 

2023 m. sausio mėnesį tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams penktadaliu daugėjo grįžtančiųjų į darbo rinką:

-         15,9 tūkst. įsidarbino – 2 tūkst. arba 14,5 proc. daugiau nei 2022 m. gruodį;

-         9,8 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus – 4 tūkst. arba 69,5 proc. daugiau nei 2022 m. gruodį;

- 1,3 tūkst. pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – 0,9 tūkst. arba 40,8 proc. mažiau negu 2022 m. gruodį. Atsižvelgiant į dar 2021 m. Užimtumo tarnybos atliktos 2,5 tūkst. šalies įmonių apklausos duomenis, buvo manoma, kad 2022 m. kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais. Darbdavių apklausos metu 49,2 proc. įmonių tikėtinu personalo valdymo iššūkiu 2022 m. įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, 47,3 proc. – konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymą. Taip pat buvo manoma, kad su darbuotojų motyvavimo iššūkiais susidurs 29,3 proc. darbdavių, o jaunų specialistų pritraukimu į įmonę – 23,9 proc. Nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumas buvo taip pat prognozuojamas 13,3 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. Nekvalifikuotų darbininkų trūkumą 2022 m. įvardijo kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,8 proc.) pramonės darbdavių ir 6,2 proc. statybos įmonių. Su kvalifikuotos darbo jėgos sunkumais prognozavo, kad susidurs 39,3 proc. paslaugų įmonių, su darbuotojų motyvavimo ir jaunų specialistų pritraukimo iššūkiais – atitinkamai 32,7 proc. ir 22,4 proc. paslaugų sektoriuje veikiančių darbdavių. Ar pasitvirtino prognozės, kol kas tyrimo nebuvo atlikta.

 

2.3. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

 

Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Neįskaitoma materialinė, laikinojo nedarbingumo pašalpa, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.

Neto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.

Vidutinis darbuotojų skaičius – darbuotojų (fizinių asmenų), neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, skaičiaus vidurkis.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiosios statistikos portalo (toliau – Oficialiosios statistikos portalas) duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m. III ketvirtį – 1 598,1 Eur, palyginti su 2021 m. II ketvirčiu, išaugo 2 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 674,2 Eur ir buvo 0,4 proc. didesnis, privačiame – 1 565,7 Eur ir buvo 2,9 proc. didesnis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis  2021 m. III ketvirtį Vilniuje buvo 1 769,3 Eur ir, palyginti su 2021 metų II ketvirčiu, padidėjo 1,5 proc. 

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo tik Vilniuje (10,3 proc.). Tuo tarpu vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 6 iki 10,8 proc. Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2021 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=9474095

 

Bruto darbo užmokestis (mėnesinis)

 

Darbo užmokestis (mėnesinis) Eur 1

 

2020K3

 

2020K4

 

2021K1

 

2021K2

 

2021K3

Bruto

 

Šalies ūkis be individualiųjų įmonių

 

Lietuvos Respublika

 

1 454,8

 

1 524,2

 

1 517,4

 

1 566,4

 

1 598,1

 

Sostinės regionas

 

1 603,4

 

1 674,7

 

1 683,0

 

1 743,3

 

1 769,3

K-ketvirtis

* Be individualių įmonių

Šaltinis https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=cbaea5c3-3aec-487d-b88a-559e9d12713f#/

 

Pagal Oficialiosios statistikos portalo duomenis Vilniaus miesto savivaldybėje emigracija nemažėja, kvalifikuotos darbo jėgos emigracija turi įtakos konkurencijos darbo rinkoje mažėjimui, atsiranda didesnė galimybė įsidarbinti mažiau paklausių profesijų darbuotojams, kuriems trūksta reikiamos kvalifikacijos bei darbo patirties. Vilniaus miesto savivaldybėje gyventojų užimtumą būtų galima padidinti ir sustiprinti Užimtumo didinimo programa, kuria būtų siekiama suaktyvinti santykinai didelių ir sunkiausiai integruojamų gyventojų tikslinių grupių integraciją į darbo rinką. Užimtumo didinimo programa – tai priemonė, kuria siekiama ieškoti ir bendrauti su nedirbančiais ir socialiai pažeidžiamais asmenimis, ūkio subjektais, besikreipiančiais į Užimtumo tarnybą, siekiama grąžinti žmogų atgal į darbo rinką, paskatinti įgyti profesiją, kuri padėtų užsidirbti, patarti, kur įgyti reikalingų įgūdžių, kaip užsiimti tolesne veikla ir pan.

 

2.4. Demografinė situacija, migracijos priežastys

 

Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2022 m. sausio 1 d. pradžioje Lietuvoje buvo  daugiau nei 2 806 000 nuolatinių gyventojų. Moterų Lietuvoje buvo 192,8 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 499,4 tūkst. ir 1 mln. 306,6 tūkst.). Moterys sudarė 53,4 proc. visų nuolatinių gyventojų. 1 tūkst. vyrų teko 1 148 moterys (2022 m. pradžioje – atitinkamai 53,9 proc. ir 1 171). Nuolatinis gyventojų skaičius 2022 metais sumažėjo 54 004.

Šriftas. https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2022/salies-gyventojai/gyventoju-skaicius-ir-sudetis

 

Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. asmenimis

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

Lietuvos Respublika

2 792 209

2 796 025

2 783 463

2 830 097

Sostinės regionas

814 724

825 231

828 817

833 190

 

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=cbaea5c3-3aec-487d-b88a-559e9d12713f#/

 

Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais kaip ir kasmet tampa pagrindiniu iššūkiu Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus apskrities darbo rinkai. Pagrindinės migracijos priežastys yra susijusios su darbo ir materialinės gerovės paieškomis užsienyje. Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo tarptautinė migracija ir natūrali gyventojų kaita. Vis dėlto daugiau gyventojų prarandama dėl emigracijos. Per dešimtmetį iš šalies išvyko 118,9 tūkst. daugiau, nei atvyko. Gimė 113,7 tūkst. mažiau, nei mirė.

Remiantis Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio kūrėjų atliktu Užimtumo didinimo priemonių tyrimu, kuriame apibendrinti rezultatai apie bedarbių darbinę motyvaciją, daroma prielaida, kad iš esmės didžioji dalis bedarbių yra motyvuoti dirbti ir užsidirbti – nemaža jų dalis pasiryžę dirbti fizinį darbą ar keisti profesiją, kad galėtų tai padaryti, tačiau labiausiai jų motyvaciją įsidarbinti mažina žemas siūlomas darbo užmokestis, netikėjimas valdžia ir darbdaviais, nesąžiningas apmokėjimas už darbą. Tyrimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad bedarbių lūkesčiai darbo užmokesčio atžvilgiu yra gana realūs – didžiąją dalį apklaustų bedarbių tenkintų netgi gerokai žemesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Mažas siūlomas darbo užmokestis, kuris dar yra ir gana daug apmokestinamas Lietuvoje, skatina dirbti „šešėlyje“ ir vengti mokėti mokesčius arba apskritai emigruoti iš šalies. Tyrimo metu taip pat buvo akcentuojamas MMA ir apskritai darbo užmokesčio didinimas, darbo sąlygų gerinimas ir t. t. Taip pat nemaža dalis bedarbių akcentavo, kad darbdaviai turėtų keisti požiūrį į darbuotojus, labiau juos gerbti. Minėtos nuostatos glaudžiai siejasi ir su kitais Lietuvoje atliktais tyrimais (pavyzdžiui, emigracijos priežasčių tyrimais), kuriuose tarp pagrindinių emigracijos priežasčių, be žemo darbo užmokesčio, dominuoja pagarbos darbuotojui trūkumas. Esant žemam darbo užmokesčiui, motyvaciją dirbti bent iš dalies galėtų kompensuoti pagarbus požiūris į dirbantįjį, jo kaip darbuotojo svarbos įmonėje akcentavimas, nesvarbu, ar tai būtų daugiau ar mažiau kvalifikuotas darbas. Tuo tarpu šiuo metu, kaip rodo apklausos duomenys, tokio požiūrio į dirbantįjį labai trūksta, tai savo ruožtu skatina žmonių nusivylimą, mažina jų orumą ir motyvaciją dirbti.

Šaltinis. www.socmodelis.lt

 

Socialinės apsaugos komiteto (European Commission – Europa EU) pateiktame svarbiausiame pranešime teigiama, kad turėti darbą yra geriausias būdas apsisaugoti nuo skurdo ir atskirties. Nors pastaruoju metu užimtumas ir didėjo, to nepakako labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, ir ne visais atvejais turimas darbas leido žmonėms išbristi iš skurdo. Kai kurioms grupėms ir toliau kyla konkrečių sunkumų, pavyzdžiui: mažai galimybių mokytis žemos kvalifikacijos darbuotojams, pagalbos tarnybų trūkumas arba prasta išmokų sistema, slopinanti finansinę paskatą. Darbo rinka išlieka susiskaidžiusi ir trūksta kokybiškų darbo vietų. Nestabilių darbo vietų, kuriose dažniausiai dirba vienos lyties atstovai, raida prisidėjo prie to, kad dirbančių žmonių skurdo lygis ir toliau išlieka aukštas. Iš šių faktų reikia pasimokyti ir taip užkirsti kelią krizės labai sustiprintai nuolatinei atskirčiai. Aktyvios įtraukties strategijos būtinai reikalingos ne tik siekiant paremti labiausiai pažeidžiamus asmenis, bet ir sumažinti žmogiškojo kapitalo nuostolius bei išsaugoti būsimą augimo potencialą.

Atlikus Vilniaus miesto savivaldybės nedarbo lygio, demografinės, įsidarbinimo galimybių bei socialinės būklės analizę, galima daryti išvadą, kad būtina toliau tęsti ilgalaikį užimtumą skatinančių priemonių įgyvendinimą.

 

2.5. Užimtumo didinimo programos tikslinės grupės

 

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti planuojamas kasmet skirti lėšas bei asmenų užimtumo didinimo poreikius Vilniaus mieste, Užimtumo didinimo programa gali būti orientuota į socialiai pažeidžiamus asmenis pagal Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje numatytas visas tikslines grupes:

2.5.1. rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;

2.5.2. nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;

2.5.3. grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;

2.5.4. piniginės socialinės paramos gavėjai;

2.5.5. priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

2.5.6. prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;

2.5.7. grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;

2.5.8. turintys pabėgėlio statusą asmenys ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga arba turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo(nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu;

2.5.9. asmenys, patiriantys socialinę riziką;

2.5.10. vyresni kaip 40 metų asmenys;

2.5.11. darbo rinkai besirengiantys asmenys.

Neįgalūs asmenys galės dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, jei atitiks Užimtumo didinimo programoje numatytus kriterijus. Užimtumo tarnyba neįgalius asmenis, ieškančius darbo, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, siųs dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, atsižvelgdama į jų galimybes šiuos darbus dirbti (profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę ir kt.).

 

2.6. Darbo rinkos tendencijos ir įsidarbinimo galimybės Vilniaus mieste, apskrityje

 

Užimtumo tarnyba, turėdama didžiausią šalyje laisvų darbo vietų duomenų banką, vertina darbo jėgos paklausą bei jos pokyčius. Toliau pateikiami darbo rinkoje paklausių profesijų bei specialybių dešimtukai Vilniaus miesto savivaldybėje bei jos apskrityje. Užimtumo tarnybos 2021 metų duomenimis, paklausiausios Vilniaus apskrityje pareigybės ar profesijos, turinčios didžiausias įsidarbinimo galimybes: bendrosios praktikos gydytojai, ekonomistai, elektros inžinerijos technikai, elektros inžinieriai, gydytojai specialistai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, inžinerijos specialistai (kitur nepriskirti), jaunesnieji socialiniai darbuotojai, asmens sveikatos priežiūros padėjėjai, autobusų ir troleibusų vairuotojai.

Per 2021 metushttps://Per 2021 metusuzt.lt/wp-content/uploads/2021/08/FLIPBOOK-Barometrai-compressed.pdf

 

Mažiausias įsidarbinimo galimybes 2021 m. Vilniaus apskrityje turėjo šias profesines kvalifikacijas turintys darbo ieškantys asmenys: administravimo ir vykdomieji sekretoriai, atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojai, chemijos inžinieriai, duomenų įvesties operatoriai, geologai ir geofizikai, apsaugos darbuotojai, cheminių gaminių gamybos įrenginių ir mašinų operatoriai, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjai, garo variklių ir katilų operatoriai, gyvulių augintojai. 

Šaltinis. Per 2021 metushttps://Per 2021 metusuzt.lt/wp-content/uploads/2021/08/FLIPBOOK-Barometrai-compressed.pdf

 

2022 m. I–III ketv. daugiau nei trečdalis visų laisvų darbo vietų registruota Vilniaus apskrityje (85,1 tūkst. arba 37,8 proc. sausį–rugsėjį registruotų laisvų darbo vietų Lietuvoje). Daugiausia laisvų darbo vietų paslaugų sektoriuje buvo Vilniaus apskrityje (44,6 proc. visų registruotų darbo pasiūlymų paslaugų sektoriuje). Palyginti su praėjusiais metais, 2022 m. I–III ketv. darbo pasiūlymų labiausiai mažėjo transporto ir saugojimo (51,5 proc.) bei meninės, pramonės ir poilsio organizavimo veiklos (36,7 proc.) sektoriuose, labiausiai daugėjo – kasybos ir karjeros eksploatavimo (41,2 proc.), švietimo (31,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (29,6 proc.), profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (23,3 proc.) vykdančiose įmonėse. Statybos sektoriuje daugiausia – Vilniaus apskrityje (9,2 tūkst. arba 32,5 proc. visų darbo pasiūlymų šiame sektoriuje), žemės ūkio – Šiaulių apskrityje (1,7 tūkst. arba 22,9 proc. laisvų darbo vietų šiame veiklos sektoriuje). Vilniaus apskrityje taip pat labiausiai trūko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų.

2022 m. spalio 1 d. Užimtumo tarnyboje darbo rinkai besirengiančio asmens statusu registruota 13,7 tūkst. asmenų. Daugiausia tokių asmenų – Vilniaus rajono (0,8 tūkst.), Lazdijų (0,6 tūkst.), Vilniaus miesto (0,6 tūkst.) ir Vilkaviškio (0,4 tūkst.) savivaldybėse. Didžiausią darbo rinkai besirengiančių asmenų dalį sudaro vyresni nei 50 m. asmenys (69,8 proc.), kas ketvirtas (27,8 proc.) – 30–49 m. amžiaus. Jaunimas (iki 29 m.) sudaro 2,5 proc. visų darbo rinka besirengiančių asmenų.

Šaltinis. https://uzt.lt/data/public/uploads/2022/11/darbo-rinkos-tendencijos-2022-i-iii-ketv.pdf

Užimtumo tarnybos atliktame tyrime apie darbdavių įžvalgas ir patirtis daugiau nei du penktadaliai apklaustų dalyvavusių darbdavių nurodė 2022 m. susidūrę su sunkumais randant tinkamus darbuotojus. Daugiausiai sunkumų kilo randant specialistų bei įstaigų tarnautojų grupių atstovų: gydytojų, IT specialistų, mokytojų, inžinierių, slaugos specialistų ir t.t. Bei kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų darbuotojų: virėjų, suvirintojų, autošaltkalvių, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, autobusų vairuotojų ir t. t.

Šaltinis. https://heyzine.com/flip-book/b7dac8c127.html

Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą bus aktyvinama darbo rinkos užimtumo ir nedarbo mažinimo politika, didinamas gyventojų užimtumo lygis, suteikiant didesnes galimybes įsidarbinti, pagerinta socialinė–ekonominė būklė Vilniaus mieste.

 

III. PRIEMONĖS IR PASLAUGOS BEI JŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

3. Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytiems asmenims (toliau – Tikslinės grupės), Užimtumo didinimo programa įgyvendinama:

- vykdant asmens įdarbinimo priemones (toliau – Priemonės);

- teikiant Tikslinėms grupėms šias paslaugas: palydėjimo, padėjimo gaunant sveikatos, švietimo, socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti įgijimo ar atstatymo, pagalbos įgyvendinant darbo pareigas, šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens priežiūrą ar slaugą, skatinimo grįžti į darbo rinką įsiskolinimų turinčius asmenis, palaikymo darbo vietoje ir kitų kliūčių šalinimo siekiant tvaraus užimtumo užtikrinimo (toliau – Paslaugos).

 

3.1. Užimtumo didinimui įgyvendinti numatoma trukmė bei laikotarpis

 

Užimtumo didinimo programa rengiama metams:

3.1.1. Priemonių įgyvendinimo laikotarpis 2023 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2023 m. lapkričio 30 d.;

Gruodžio mėnuo skiriamas Užimtumo didinimo programos Priemonių įgyvendinimo baigiamiesiems darbams, atsiskaitymams, apmokėjimui, ataskaitoms ir t. t.

3.1.2. Paslaugų įgyvendinimo laikotarpis – 2023 metai – nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2023 m. savivaldybės biudžeto patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Vykdant Užimtumo didinimo programos Priemones, rekomenduojama trukmė vienam asmeniui – 6 mėnesiai, tačiau ieškančio darbo asmens bendra dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmė, vykdant Priemones, per einamųjų metų laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 9 mėnesiai ir ne ilgesnė nei Užimtumo didinimo programos Priemonių įgyvendinimo laikotarpis. Dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje vykdant Priemones trukmė pradedama skaičiuoti nuo darbo ieškančio asmens pirmos darbo dienos ir baigiama jo atleidimo iš darbo dieną arba pasibaigus Užimtumo didinimo programos trukmei vykdant Priemones.

Teikiant Užimtumo didinimo programos Paslaugas, asmens dalyvavimo trukmė – tęsiasi iki pasirašyto susitarimo su asmeniu dėl atvejo vadybos paslaugų teikimo galiojimo pabaigos.

Vykdant Priemones darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos: už tokį pat ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. Lygiavertis darbas – pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų negu kitas palyginamasis darbas. Siekdamos patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo termino. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.

 

3.2. Užimtumo didinimo programos planuojami rezultatai bei apimtis

 

Siekiant atlikti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams skirtų lėšų racionalų paskirstymą, užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą bei integruoti kuo daugiau neturinčių darbo Vilniaus miesto gyventojų į darbo rinką, mėnesio išlaidas, vykdant Priemones vienam, Užimtumo didinimo programos dalyviui planuojama nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu: ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga (MMA) nekvalifikuotiems darbuotojams ir 1 100,00 Eur kvalifikuotiems darbuotojams (mėnesinis bruto darbo užmokestis) įskaitant darbdaviui ir jo darbuotojui (-ams) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Darbdavio mokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo darbuotojo darbo užmokesčio į pirmiau nurodytas sumas neįskaičiuojamos.

Darbdaviams, vykdant Priemones, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, bet ne daugiau, nei numatyta Užimtumo didinimo programoje, draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmoka nuo darbo užmokesčio ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, įskaitant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką.

Minimalus darbo užmokestis (MMA) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Minimalus darbo užmokestis mokamas už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.

Darbdavys, įvertinęs darbuotojo (-ų) kvalifikaciją, gali nustatyti atlygio dydį, bet ne didesnį, nei numatyta Užimtumo didinimo programoje. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas tik pinigais, pervedant į darbuotojo nurodytą asmeninę sąskaitą banke. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju.

Įvertinus kasmet didėjantį MMA, Vilniaus miesto savivaldybės socialinę bei demografinę situaciją, darbo rinkos tendencijas, asmenų užimtumo būklę, įsidarbinimo galimybes Vilniaus mieste bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktą informaciją apie lėšų poreikį numatytai valstybinei funkcijai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas ir Užimtumo didinimo programai įgyvendinti numatomas skirti lėšas, planuojama, kad per metus pagal Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones būtų galima įdarbinti 160 asmenų. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams“ skiriamas lėšas užimtumo didinimo programoms įgyvendinti, Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisija (toliau – Darbdavių atrankos komisija), įvertinusi Vilniaus miesto seniūnijų ir kitų darbdavių pateiktas paraiškas dėl lėšų skyrimo įgyvendinti Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones, teikia siūlymą dėl lėšų skyrimo. 2023 m. Priemonių vykdymui numatyta 1 100 000,00 Eur.

Asmenims, dalyvaujantiems Užimtumo didinimo programoje Paslaugoms teikti, Savivaldybė pasitelkia nevyriausybines organizacijas (toliau – NVO). Atvejo vadybos paslaugas teiks penki atrinkti atvejo vadybininkai. Planuojama, kad Paslaugas gaus 400–450 Vilniaus mieste gyvenamąją vietą deklaravę asmenų ir tam numatyta 410 000,00 Eur.

 

3.3. Užimtumo didinimo programos dalyvių atranka

 

Užimtumo didinimo programoje, Paslaugas, vadovaujantis Užimtumo didinimo programos, įgyvendinant vykdomosios institucijos patvirtintu atvejo vadybos paslaugų teikimo tvarkos aprašu, teiks ir atvejo vadybininkus įdarbins, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgaliotos dvi NVO.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus Užimtumo didinimo programą, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje bus skelbiama informacija apie galimybę dalyvauti  ir vykdyti, vadovaujantis vykdomosios institucijos patvirtintu Užimtumo didinimo programos priemonių įgyvendinimo tvarkos aprašu, Priemones Vilniaus mieste.

Užimtumo didinimo programos Priemonių vykdytojai (toliau – darbdaviai), pageidaujantys dalyvauti Užimtumo didinimo programoje ir vykdyti Priemones, nustatytu terminu teikia Savivaldybės administracijai nustatytos formos paraiškas, įstatų (nuostatų) patvirtintą kopiją, įmonės registracijos pažymėjimo patvirtintą kopiją. Vienos paraiškos bendra prašoma iš  valstybės biudžeto lėšų suma negali viršyti 50 850 (penkiasdešimt tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt) Eur.

Socialinių paslaugų skyrius patikrina paraiškas, kartu su paraiškomis pateiktus dokumentus, parengia suvestinę informaciją ir pateikia svarstyti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 30-958/19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintai Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijai (toliau – Darbdavių atrankos komisija).

Darbdavius dalyvauti ir vykdyti Priemones Užimtumo didinimo programoje atrenka Darbdavių atrankos komisija, kuri vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos nuostatais (toliau – Darbdavių atrankos komisijos nuostatai), Užimtumo įstatymu bei Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos dėl Priemonių vykdymo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu. Darbdavių atrankos komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu, kuriame nurodoma data, posėdžio eilės numeris, posėdžio dalyviai, balsavimo rezultatai. Darbdavių atrankos komisija įvertina paraiškas, paskirsto lėšas ir teikia siūlymą Savivaldybės vykdomajai institucijai tvirtinti atrinktų darbdavių sąrašą  bei Užimtumo didinimo programos lėšų Priemonių vykdymui paskirstymą. Taip pat pagal surinktą papildomą išankstinę informaciją ir pateiktus darbdavių oficialius prašymus svarsto dėl darbo sutarčių pratęsimo bei papildomų asignavimų skyrimo po 6 mėnesių termino.

Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones įgyvendinti pirmenybė bus teikiama darbdaviams, kurie:

3.3.1. įdarbino pagal neterminuotą darbo sutartį Užimtumo didinimo programoje dalyvavusius asmenis praėjusiais metais;

3.3.2. įdarbins pagal terminuotą darbo sutartį į kitas darbo vietas praėjusių metų Užimtumo didinimo programoje dalyvavusius asmenis;

3.3.3. vykdys darbus, teikiančius socialinę naudą, padedančius palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą (socialinės, švietimo, visuomeninio transporto, sveikatos, kultūros, prekybos ir viešojo maitinimo, buitinio gyventojų aptarnavimo, komunalinio butų ūkio, ryšių, asmens ir turto apsaugos sistemose ir kt.), atliekamus ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse, siekiant jose išsaugoti darbo vietas; laikino pobūdžio darbus, neįtrauktus į kasdienės priežiūros tvarkymo plotus, teritorijų tvarkymo darbus: šiukšlių rinkimas, šienavimas, sniego valymas, lauko tualetų valymas, miško, parkų, skverų tvarkymas, upių, ežerų ir kitų vandens telkinių bei paplūdimių valymas ir priežiūra, gėlynų priežiūra, medžių genėjimas, gyvatvorių karpymas; mokyklų, lopšelių-darželių, ligoninių, kultūrinių, socialinių, buitinių ir kitų objektų smulkius, pagalbinius statybos ir (ar) remonto laikino pobūdžio darbus; istorijos ir kultūros paveldo, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų laikino pobūdžio tvarkymo pagalbinius darbus; trumpalaikį patalpų valymo paslaugų laikino pobūdžio darbus; trumpalaikius archyvinių dokumentų tvarkymo pagalbinius darbus; užterštų, bešeimininkių, neprižiūrimų teritorijų, stichiškai susidariusių sąvartynų valymo, avarinių ir bešeimininkių pastatų, esančių valstybinėje žemėje, likvidavimo pagalbinius darbus; trumpalaikes, pagalbines lankomosios priežiūros ir kitas socialines paslaugas; sporto ir turizmo objektų tvarkymo pagalbinius laikino pobūdžio darbus; lietaus nuotekų valymo įrenginių, paviršinių vandens išleistuvų ir aplinkinių teritorijų tvarkymo laikino pobūdžio darbus; bešeimininkių pastatų tvarkymo laikino pobūdžio darbus;

3.3.4. įsipareigos, dalyvaudami Užimtumo didinimo programoje vykdant Priemones, įdarbinti savo įmonėje vieną ir daugiau neįgalių asmenų;

3.3.5. numatys skirti nuosavų lėšų finansuojat su Užimtumo didinimo programos vykdant Priemones įgyvendinimu susijusias išlaidas;

3.3.6. pasibaigus asmens ar kelių asmenų dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmei, įsipareigos įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį ne mažiau nei 10 proc. tų pačių Užimtumo didinimo programos dalyvių;

3.3.7. yra labai maža ir maža verslo įmonė (ūkio subjektas), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, veiklą vykdo Vilniaus mieste ir nėra bankrutavusi, bankrutuojanti, neturi mokestinių įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, didesnių kaip 1000 (vienas tūkstantis) Eur (išskyrus valstybinio socialinio draudimo įmokas), jei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti prašoma suma viršija 50 850 (penkiasdešimt tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt) Eur (teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma ar valstybės įmonės Registrų centro jungtinė pažyma, išduota už praėjusį mėnesį iki paraiškos dalyvauti Užimtumo didinimo programoje pateikimo dienos) ir nėra skolingas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (pagal viešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis) daugiau nei 1000 (vieną tūkstantį) Eur, nėra likviduojama ir (ar) laikinai sustabdžiusi veiklą:

 

Labai mažų ir mažų įmonių samprata

Įmonės tipas

Darbuotojų skaičius

Finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

Metinės pajamos neviršija
mln. Eur

Turto balansinė vertė neviršija
mln. Eur

Maža įmonė

Mažiau kaip 50

10

10

Labai maža įmonė

Mažiau kaip 10

2

2

Šaltinis. https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika

 

Socialinių paslaugų skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Savivaldybės vykdomosios institucijos dėl finansuojamų Užimtumo didinimo programos projektų sąrašo patvirtinimo išsiunčia darbdaviams, kuriems skiriamas finansavimas, pranešimus apie paraiškų vertinimą ir kvietimus pasirašyti sutartis, išskyrus tuos atvejus, kai darbdavio atstovas yra Savivaldybės administracijos seniūnijos. Su atrinktais darbdaviais Savivaldybės vykdomoji institucija sudaro dvišales Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, įgyvendinimo ir finansavimo sutartis.

Jeigu paraiškų gaunama mažiau, nei skirta lėšų Užimtumo didinimo programai įgyvendinti, interneto svetainėje www.vilnius.lt skelbiama papildoma darbdavių atranka dalyvauti ir vykdyti Priemones Užimtumo didinimo programoje.

Socialinių paslaugų skyrius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Užimtumo didinimo programą ir Savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą darbdavių ir Užimtumo didinimo programos Priemonių vykdymo lėšų paskirstymo sąrašą išsiunčia Užimtumo tarnybai.

Vadovaudamasi Užimtumo didinimo programų rengimo bendradarbiavimo principu Vilniaus mieste Užimtumo didinimo programos vykdymą organizuoja Savivaldybės administracija bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, kuri bedarbius, ieškančius darbo, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, atitinkančius bent vieną Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje įvardytą tikslinę grupę, siunčia dalyvauti Užimtumo didinimo programoje atsižvelgdama į jų galimybes šiuos darbus dirbti (profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę ir kt.).

 

3.4. Užimtumo didinimo programos Priemonių vykdymą ir Paslaugų teikimą koordinuos Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus Socialinės integracijos poskyrio vyriausiasis specialistas. Vykdytojai įgyvendinant Priemones ir teikiant Paslaugas tikslinėms grupėms:

 

3.4.1. Darbdaviais, pageidaujančiais dalyvauti Užimtumo didinimo programoje vykdant Priemones, kurie organizuos ir vykdys darbus, gali būti:

Vilniaus miesto savivaldybėje veiklą vykdantys juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo jų teisinės formos. Programoje negali dalyvauti bankrutuojantys, likviduojami, laikinai veiklą sustabdę juridiniai asmenys;

3.4.2. Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijos:

 

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijos

Seniūnija

Plotas (km2)

Populiacija (2021 m.)

Tankis (2021 m.)

1.

Verkiai

56

50967

910,13

2.

Antakalnis

77,2

40910

529,92

3.

Pašilaičiai

7,9

41147

5208,48

4.

Fabijoniškės

5,9

38149

6465,93

5.

Pilaitė

13,9

28131

2023,81

6.

Justiniškės

3

26744

8914,67

7.

Viršuliškės

2,6

14108

5426,15

8.

Šeškinė

4,6

29769

6471,52

9.

Šnipiškės

3,1

15753

5081,61

10.

Žirmūnai

5,7

43897

7701,23

11.

Karoliniškės

3,7

25355

6852,70

12.

Žvėrynas

2,6

13673

5258,85

13.

Grigiškės

7

11311

1615,86

14.

Lazdynai

9,9

32422

3274,95

15.

Vilkpėdė

10,8

19565

1811,57

16.

Naujamiestis

4,9

32872

6708,57

17.

Senamiestis

4,4

22278

5063,18

18.

Naujoji Vilnia

38,6

38979

1009,82

19.

Paneriai

84,8

10506

123,89

20.

Naujininkai

37,6

31691

842,85

21.

Rasos

16,3

11643

714,29

Šaltinis. https://maps.vilnius.lt/seniunijos#

 

Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones Vilniaus mieste įgyvendina Darbdavių atrankos komisijos atrinkti darbdaviai. Darbdavių atrankos komisija, atsižvelgdama į valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai (Užimtumo didinimo programai įgyvendinti) vykdyti faktiškai skirtas lėšas, nagrinėja darbdavių atrankos klausimus pagal pateiktas darbdavių paraiškas Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos Priemonėms atlikti bei skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą.

Darbdavių atrankos komisijos paskirtis – atrinkti darbdavius, paskirstyti/perskirstyti lėšas ir teikti tvirtinti vykdomajai institucijai darbdavių ir Užimtumo didinimo programos vykdant Priemones lėšų paskirstymo projektą.

Darbdaviai, įgyvendinantys Užimtumo didinimo programą, vykdant Priemones, norintys gauti bei pateikti informaciją apie Užimtumo didinimo programose dalyvaujančius asmenis, turi registruotis Užimtumo tarnybos valdomoje informacinėje sistemoje kaip elektroninių paslaugų vartotojai ir susikurti vartotojų paskyras. Vadovaudamiesi Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktais, gavę Užimtumo tarnybos suformuotą pasiūlymą asmeniui dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, per 3 darbo dienas vartotojo paskyroje elektroniniu būdu pateikia informaciją apie sprendimą dėl asmens dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje ir informuoja Užimtumo tarnybą apie asmenis (bedarbius), kurie be svarbių priežasčių atsisako arba neatvyksta dalyvauti Užimtumo didinimo programose arba apie įdarbintus asmenis.

3.4.3. Užimtumo didinimo programoje Paslaugų teikėjai yra 2022 m. atrinktos NVO, kurios įdarbino atvejo vadybininkus ir teikia atvejo vadybos paslaugas.

Savivaldybės sudaryta ir administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-118/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atvejo komandos sudarymo ir įstaigų įgaliojimo vykdyti atvejo vadybos funkcijas“ patvirtinta atvejo komanda analizuoja asmens situaciją, teikia pasiūlymus atvejo vadybininkams dėl Paslaugų parinkimo, jų apimties, teikimo eiliškumo, taip pat sprendžia dėl Susitarimo su asmeniu pakeitimo ar nutraukimo. Atvejo komandos funkcijos numatytos ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos Atvejo vadybos paslaugų teikimo apraše.

 

IV. FINANSAVIMO PLANAS

 

4. Užimtumo didinimo programai įgyvendinti numatomas finansavimas

4.1. Užimtumo didinimo programos finansavimo galimybių analizė

 

Užimtumo didinimo programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams skirtų lėšų valstybinėms funkcijoms vykdyti pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 18 punktą (valstybės perduota savivaldybėms funkcija – dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo programas).

Socialinių paslaugų skyrius, atsižvelgdamas į ateinančių metų planuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšas, einamųjų metų ketvirtąjį ketvirtį teikia informaciją Užimtumo tarnybai apsvarstytą ir siūlomą rengti Užimtumo didinimo programos projektą, nurodydamas numatomas užimtumą skatinančias, laikiną ar nuolatinį užimtumą užtikrinančias priemones, dalyvių tikslines grupes, laukiamus rezultatus, darbų pobūdį, Užimtumo didinimo programai įgyvendinti planuojamas lėšas bei pagal Užimtumo didinimo programos priemones planuojamą įdarbinti asmenų skaičių.

Darbdaviui, vykdant Užimtumo didinimo programos Priemones, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siųstus asmenis (bedarbius), užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, atitinkančius bent vieną Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose įvardytą tikslinę grupę, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, skirtos apmokėti šias išlaidas:

4.1.1. darbo užmokestį, bazinį (tarifinį) darbo užmokestį (valandinį atlygį arba mėnesinę algą) už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką, kuris negali būti mažesnis pagal tą mėnesį galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį mėnesinį atlygį;

4.1.2. draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų;

4.1.3. piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, ir nuo jos apskaičiuotą draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą.

Darbdavys organizuoja Užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, dalyvių atranką ir užtikrina, kad dalyviai atitinka bent vieną Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2  dalies 1-10 punktuose įvardytai tikslinei grupei nustatytą reikalavimą, bei su Užimtumo tarnybos atsiųstais bedarbiais sudaro neterminuotas darbo sutartis.

Dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje, vykdant Priemones, trukmė pradedama skaičiuoti nuo darbo ieškančio asmens pirmos darbo dienos ir baigiama jo atleidimo iš darbo dieną. Rekomenduotina Užimtumo didinimo programos vidutinė trukmė vienam asmeniui – ne mažiau 6 mėnesiai su galimybe pratęsti dar 3 mėnesius, tačiau ieškančio darbo asmens bendra dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmė einamųjų metų laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 9 mėnesiai.

Darbdaviui subsidijas, įgyvendinant Užimtumo didinimo programą, kurios metu vykdomos valstybės funkcijos (valstybės perduotos savivaldybėms), iki 100 proc. moka Savivaldybės administracija. Užimtino didinimo programos lėšos pagal numatomas vykdyti Priemones vienam asmeniui per kalendorinius metus – iki  6700,00 Eur. Darbdavys iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už praėjusį mėnesį pateikia Savivaldybės administracijai Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo programos įgyvendinimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus Užimtumo didinimo programoje numatytoms subsidijoms gauti (išskyrus seniūnijas), bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, teikia ataskaitą apie per ketvirtį dalyvavusių Užimtumo didinimo programoje asmenų skaičių, vidutinę vieno asmens dalyvavimo  trukmę, iš viso panaudotas lėšas, vykdytus Užimtumo didinimo programoje darbus.

Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą ir teikiant Paslaugas, vienam asmeniui numatoma panaudoti iki 1000,00 Eur per kalendorinius metus (neįskaitant administravimo išlaidų ir atvejo vadybininko darbo užmokesčio).

Siekiant tvaresnės socialiai pažeidžiamų asmenų integracijos į darbo rinką, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija rekomenduoja numatyti priemones, užtikrinančias darbdavio pareigą prisidėti savo lėšomis įgyvendinant Užimtumo didinimo programas.

Darbdaviai, kurie organizuos ir vykdys darbus, privalo užtikrinti darbo sąlygas asmenims (bedarbiams), dalyvaujantiems Užimtumo didinimo programoje, teikiamose paraiškose nurodyti numatomą darbdavio skiriamą lėšų sumą.

 

4.2. Užimtumo didinimo programai administruoti skirtos lėšos

 

Užimtumo didinimo programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, kurios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienų metų gruodžio mėnesį tvirtinamos savivaldybių biudžetams ir paskirstomos savivaldybių administracijoms savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti ir socialinei paramai administruoti. Užimtumo didinimo programos administravimo išlaidoms padengti nustatomas procento dydis, bet ne didesnis nei 4 procentai.

 

4.3. Užimtumo didinimo programos lėšos pagal numatomą teikti Paslaugą ir (ar) vykdyti Priemonę

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienais metais tvirtinamas valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas savivaldybių administracijoms. Tuo pačiu įsakymu savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms, kurioms finansuoti naudojamos specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšos, įgyvendinti ir administruoti nustatomas procento dydis nuo savivaldybių patvirtintoms užimtumo  didinimo  programoms įgyvendinti skirtų lėšų.

Įvertinus kasmet didėjantį minimalųjį darbo užmokestį (MMA), Vilniaus miesto savivaldybės socialinę bei demografinę situaciją, darbo rinkos tendencijas, asmenų užimtumo būklę, įsidarbinimo galimybes Vilniaus mieste bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktą informaciją apie lėšų poreikį numatytai valstybinei funkcijai – dalyvauti rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas ir Vilniaus miesto savivaldybei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti numatomas skirti lėšas, planuojama, kad per metus pagal Užimtumo didinimo programos vykdant Priemones būtų galima įdarbinti apie 160 asmenų.

Įgyvendinant ir vykdant Užimtumo didinimo programos Priemones numatoma labiausiai socialiai pažeidžiamus asmenis įdarbinti, atnaujinti jų darbo įgūdžius bei sudaryti galimybę užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų. Programos dalyviai bus sugrąžinti į darbo rinką, suteikiant profesinius ir praktinius įgūdžius, kas padidins jų galimybes tapti aktyviais darbo rinkos dalyviais bei padės surasti nuolatinį darbą.

Numatoma, kad Paslaugas, skirtas asmenų socialiniams įgūdžiams ir (ar) motyvacijai dirbti įgyti /atstatyti, skatinančias grįžti į darbo rinką įsiskolinimų turinčius asmenis, palydėjimo ir pagalbos gaunant socialines paslaugas, sveikatos, švietimo ar kitas, palaikant asmenis darbo vietoje, padedant pašalinti kitas kliūtis trukdančias tvariam užimtumui gaus 400-450 asmenų.

 

V. PRIEŽIŪRA IR ĮVERTINIMAS

 

5. Prognozuojamas teikti paslaugų ir priemonių mastas

5.1. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo priežiūros subjektai bei etapai

 

Užimtumo didinimo programos priežiūros tikslas – sudaryti prielaidas efektyviai įgyvendinti Užimtumo didinimo programos tikslus ir uždavinius.

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Užimtumo didinimo programa, Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintu Užimtumo didinimo programoje dalyvaujančių Darbdavių, vykdančių Priemones, patikrų atlikimo planu, vykdoma ūkio subjektų veiklos priežiūra bei kontrolė, atliekamos patikros, užpildomi planinio / neplaninio patikrinimo aktai.

Darbdavių atrankos komisija, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos nuostatais bei Užimtumo didinimo programa, nuolat vykdo užimtumo didinimo programos kontrolę:

5.1.1. stebi, kaip laikomasi sutartinių įsipareigojimų su darbdaviais, lankydamasi pas darbdavius, surašo patikrinimo aktus;

5.1.2. stebi, kaip naudojamos lėšos, ir apie kilusias problemas nedelsdama informuoja vadovybę;

5.1.3. analizuoja ir vertina pasiektus rezultatus ir Užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, efektyvumą.

Darbdavių atrankos komisijoje nuolat analizuojama darbų eiga, problemos, numatomi būdai trūkumams šalinti. Įgyvendinus Užimtumo didinimo programą, ateinančių metų I ketvirtį organizuojamas Užimtumo didinimo programoje dalyvavusių darbdavių pasitarimas, aptariant problemas, tobulinimo galimybės, įtraukiant naujas siūlomas priemones.

Paslaugas teikiančias NVO stebi ir analizuoja Socialinių paslaugų skyriaus Paslaugų teikimą koordinuojantis valstybės tarnautojas.

Socialinių paslaugų skyrius, vykdant Priemones, organizuoja ir vykdo Užimtumo didinimo programos kontrolę ir yra atsakingas už įgyvendinimą bei priežiūrą. Užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, kontrolė vykdoma nuolat, atliekant Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo, bedarbių atitikties nustatymą kriterijams bei jų siuntimą dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, darbuotojų, įdarbintų pagal Užimtumo didinimo programą, darbo vietų ir atliktų darbų kontrolę, lėšų panaudojimo stebėseną, sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei efektyvumo analizes. Taip pat Socialinių paslaugų skyrius vykdo Paslaugų teikimo stebėseną.

Prireikus Užimtumo didinimo programa gali būti tikslinama pagal kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos jai įgyvendinti ir tikslui pasiekti.

 

5.2. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo įvertinimas

 

Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia kas ketvirtį ir už praėjusius metus Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo ataskaitą ir informaciją pagal nustatytą formą. Savivaldybių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas nustatytos formos ataskaitoje įrašomi Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo rodikliai, kurie palyginami su planuotais rodikliais, įvertinant gyventojų užimtumo didinimo poreikį.

Pateikiant ataskaitą galima įvertinti Užimtumo didinimo programoje pasiektus rezultatus, tikslus bei skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą, suplanuoti ir apskaičiuoti lėšų poreikį kitiems metams Vilniaus miesto savivaldybės dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programą funkcijai vykdyti.

2022 m. dalyvaudami Užimtumo didinimo programoje, vykdant Priemones, darbdaviai galėjo gauti iki 50850 Eur. subsidiją. Vilniaus miesto savivaldybės Užimtumo didinimo programa, vykdant Priemones, 2022 metais buvo įgyvendinama iki lapkričio 30 dienos.

Darbdaviai buvo atrinkti konkurso būdu. Konkurse buvo kviečiamos dalyvauti Vilniaus savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, ne pelno siekiančios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių valdyme dalyvauja Savivaldybės administracija, taip pat seniūnijos, bei verslo įmonės, kurios veiklą vykdo sostinėje.

2022 m. Užimtumo didinimo programą įgyvendino 21 Vilniaus miesto savivaldybės seniūnija ir 52 įmonės bei organizacijos didinimo (Baltijos saugos grupė UAB, Priežiūra pagalba senjorams į namus VšĮ Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Jaunimo su specialiaisiais poreikiais labdaros ir paramos fondas, Naujųjų Verkių bendruomenė, Asociacija, Lietuvos energetikos muziejus VšĮ, Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė, Socialinių inovacijų ir mokslo centras VšĮ, Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija, Šeimos ir asmens saviugdos centras "Bendrakeleiviai", Vokės bendruomenė“, Jaunimo kelias VšĮ, Socialiniai paramos projektai VšĮ, Balsių bendruomenė Asociacija, CanisFelis UAB, Trademax UAB, Labdaros ir paramos fondas "VA Caritas socialiniai projektai", Saviraiškos studija AK'MENUKAI VšĮ, T. Galicko firma "Nova Lux", Grinda UAB, Vilniaus stačiatikių Šventųjų Konstantino ir Mykolo parapija, Menų agentūra Artscape VšĮ, Vilniaus m. vyresniojo amžiaus žmonių asociacija, Sodininkų bendrija "Ąžuolynas", Idėja 3D, UAB", Labdaros ir paramos fondas Vilties centras, Pro partners VšĮ, Tarptautinio Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkurso paramos fondas, Socialinės ekonomikos plėtros agentūra, Atviros visuomenės forumas VšĮ, Sėkmės idėja VšĮ, Vilniaus miesto Pavilnio bendruomenės savivaldija, K. Aleksejūno įmonė, Asociacija „Žirmūnų bendruomenės centras“, Socialinis taksi VšĮ, Nacionalinis socialinės integracijos institutas VšĮ, Grijos vaikai VšĮ, Kiwa Inspect  UAB, Augida UAB, Baltijos-Rytų Europos bendradarbiavimo gildija VšĮ, Ekskomisarų biuras UAB, Vilniaus miesto Labdaros ir paramos fondas „Harė Krišna maistas kūnui ir sielai“, Asistentinis Taxi VšĮ, Vilties Akimirka VšĮ, Jaunųjų mokslininkų akademija VšĮ, Valakupių reabilitacijos centras VšĮ, Asociacija "Vilniaus lietaus vaikai", Labdaros ir paramos fondas "Maisto bankas", Vilniaus atviras jaunimo centras Mes", Visuomeninė organizacija vaikų ir jaunimo dienos centras "Mūsų nameliai", Senjorų socialinės globos namai VšĮ). Pagal Užimtumo programą seniūnijose buvo įdarbinta 110 asmenų, o įmonės bei organizacijos, įgyvendindamos programą, įdarbino 120 asmenų. Seniūnijose daugiausia buvo įdarbinta pagalbinių darbuotojų bei aplinkos gerinimo specialistų grąžinimo darbams atlikti, trumpalaikiams archyvinių dokumentų tvarkymo darbams, smulkiems infrastruktūros remonto darbams. Taip pat kai kurios seniūnijos įdarbino ir bendruomenės renginių organizatorius bei kitus kvalifikuotus darbuotojus, kurie rūpinosi seniūnijos informacinėmis sistemomis, mankštų organizavimu pagyvenusiems asmenims ir kita. Kiti darbdaviai, asmenis pagal Užimtumo didinimo programą, vykdant Priemones, įdarbino įvairesnėms pareigoms nei ankstesniais metais. Palyginus su ankstesniais metais, kai buvo darbinami dažniausiai nekvalifikuoti asmenys, tai 2022 m. įdarbinti administratoriai, projektų vadybininkai, duomenų administravimo specialistai, neformalaus ugdymo užsiėmimų organizatoriai, buhalteriai, 3D spausdinimo ir 3D modeliavimo specialistai, pardavimų vadybininkai, marketingo specialistai, elektrinių paspirtukų remonto meistrai, kirpėjai, dizaineriai, pardavimo vadybininkai, virėjai, gidai, socialinių darbuotojų padėjėjai ir kita.

Siekdami didinti asmenų, priklausančių pažeidžiamoms grupėms, užimtumą, užtikrinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinės paramos suderinamumą, integruojant ilgą laiką nedirbančius asmenis į darbo rinką, Vilniaus miesto savivaldybė prisijungė ir kartu su kitomis Lietuvos savivaldybėmis pradėjo įgyvendinti Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelį (toliau – Modelis).

Vienas iš pagrindinių šio Modelio kūrimo tikslų – įdarbinus atvejo vadybininkus, suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, teikti individualizuotą pagalbą. Modeliu siekiama didinti nedirbančių asmenų, turinčių daug problemų, socialinę integraciją – atkurti socialinį jų savarankiškumą ir darbingumą, profesinę kompetenciją ir gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje. Modelį įgyvendinančių savivaldybių praktika rodo, kad dažniausiai asmenys neįsidarbina dėl susisiekimo stokos, žalingų įpročių, įsiskolinimų, žemo išsilavinimo ir kvalifikacijos neturėjimo, sveikatos problemų, šeimyninių aplinkybių (vaikų priežiūros ar pagyvenusių artimųjų slaugos) ir pan. Būtent todėl svarbu spręsti kiekvieno asmens problemą individualiai ir ieškoti kompleksinių sprendimų, kurie padėtų įsidarbinti.

2022 m. atrinktos dvi nevyriausybinės organizacijos, teiksiančios atvejo vadybos paslaugas asmenims, dalyvaujantiems Modelyje – VšĮ Sopa ir VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras. Praėjusių metų pabaigoje, VšĮ Projektų valdymo ir mokymo įdarbino 4 atvejo vadybininkus, vėliau planuojama, kad VšĮ Sopa įdarbins dar vieną, taigi nuo 2023 m. Vilniaus mieste atvejo vadybos paslaugas teiks 5 atvejo vadybininkai.

Pasibaigus Užimtumo didinimo programai, vykdant Priemones per 6 mėnesius dirbo 54,78 procento asmenų dalis iš Užimtumo didinimo programos dalyvių, o po 6 mėn. – 42,17 procento.

Užimtumo didinimo programai nei iš Savivaldybės nei iš kitų šaltinių papildomos lėšos nebuvo panaudotos.

Užimtumo didinimo programos atlikimo ir apskaitos dokumentai saugomi Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.

 

VI. UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS VIEŠINIMAS

 

6. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo pasiekti rezultatai, jų, tikslų ir uždavinių analizė, numatytų vykdyti priemonių efektyvumas vertinimas

 

Užimtumo didinimo programa, jos įgyvendinimo rezultatai, jos įgyvendinimas ir vertinimo rezultatai skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt bei Užimtumo tarnybos interneto svetainės atviro informavimo zonose. Patvirtinta Užimtumo didinimo programa, jos įgyvendinimo rezultatai, kvietimas (-ai) darbdaviams teikti paraiškas dalyvauti Užimtumo didinimo programoje skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt bei Užimtumo tarnybos interneto svetainės atviro informavimo zonose, nusiunčiant Užimtumo tarnybai visą paskelbti reikalingą medžiagą.

Vadovaudamiesi bendradarbiavimo principu, apie galimybę dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, Užimtumo tarnyba ir Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius pagal savo kuravimo sritis elektroninio pašto adresais, papildomai informuos darbdavius.

Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Sveikata ir socialiniai reikalai/Užimtumas“ nuolat viešinama informacija apie Užimtumo didinimo programą, jos įgyvendinimo etapus, pasiektus rezultatus, lėšų, skirtų Užimtumo didinimo programai finansuoti, paskirstymą, darbdavių, dalyvaujančių užimtumo didinimo programoje, sąrašą ir t. t. https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/sveikata-ir-socialiniai-reikalai/uzimtumas/

Programos rezultatų įvertinimas ir įgyvendinimo aptarimas vyks kitų metų I ketvirtį Socialinių paslaugų skyriaus organizuojamo renginio metu, pakvietus Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių atstovus, Darbdavių atrankos komisijos narius bei Užimtumo tarnybos atstovus, įgyvendinant Užimtumo didinimo programą dalyvavusius darbdavius. Taip pat Užimtumo didinimo programos rezultatai bus aptariami artimiausiame Darbdavių atrankos komisijos kitų metų posėdyje. Įvertinus Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo problemas, tikslinių grupių poreikius galima bus tiksliau planuotis bei tęsti bedarbių užimtumo didinimo priemones ir numatyti tikslus joms pasiekti.

Užimtumo didinimo programai įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimas ir asmenų, dalyvavusių Užimtumo didinimo programoje, užimtumo rezultatai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiami einamų metų ketvirtinėse ataskaitose apie savivaldybių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas.

________________________________________

 

part_baaec508baba479dab63962f2352c5d1_end