LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, ATRANKOS KRITERIJŲ VEIKLOS IŠORINIAM RIZIKOS VERTINIMUI PATVIRTINIMO

 

2022 m. gegužės 4 d. Nr. V-692

Vilnius

 

 

Siekdama įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.2.1 veiksmą ir vadovaudamasi Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13.3 papunkčiu,

t v i r t i n u  Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, atrankos kriterijus veiklos išoriniam rizikos vertinimui (pridedama).

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė                                                                    Jurgita Šiugždinienė

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo, mokslo ir sporto ministro

2022 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-692

 

MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, ATRANKOS KRITERIJAI VEIKLOS

IŠORINIAM RIZIKOS VERTINIMUI

 

 

Atrankos kriterijai

 

Atrankos kriterijų taikymas

1. Būtinųjų mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-2308 „Dėl Būtinųjų savivaldybių ir mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ (toliau – Rodikliai), reikšmės. Atrenkamos mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas (toliau – mokyklos), kurių:

1.1. daugiau kaip pusė Rodiklių reikšmių yra 20 proc. mažesnės nei visų šalies mokyklų  atitinkamų rodiklių reikšmių medianos (R 0,8M, kur R yra konkrečios mokyklos atitinkamo rodiklio reikšmė, o M – visos šalies mokyklų atitinkamo rodiklio mediana);

1.2. daugiau kaip pusė 2–6, 10, 13, 15 ir 16 Rodiklių (toliau – Prioritetiniai rodikliai) reikšmių yra 20 proc. mažesnės nei visų šalies mokyklų atitinkamų rodiklių reikšmių medianos (R 0,8M);

1.3. daugiau kaip pusė Prioritetinių rodiklių reikšmių yra mažesnės už savivaldybės, kurioje veikia mokykla, vidurkį.

Vertinant mokyklas pagal Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, atrankos kriterijų veiklos išoriniam rizikos vertinimui (toliau – Mokyklų atrankos kriterijai) 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytus atrankos kriterijus, rodiklių reikšmės skaičiuojamos naudojantis Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių aprašais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl savivaldybių ir mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių aprašų patvirtinimo“.

 

Mokyklų atrankos kriterijų 1.1 papunktyje nurodyto atrankos kriterijaus taikymo ir duomenų vertinimo metu analizuojamos visos Rodiklių (iš viso 16 rodiklių) reikšmės. Pagal šį atrankos kriterijų atrinktos mokyklos patenka į mokyklų išorinio rizikos vertinimo (toliau – rizikos vertinimas) sąrašo projektą.

 

Mokyklų atrankos kriterijų 1.2 papunktyje nurodyto atrankos kriterijaus taikymo ir duomenų vertinimo metu atrenkant mokyklas rizikos vertinimui, analizuojami Prioritetiniai rodikliai: 2 rodiklis („Pareigybės dalis, tenkanti vienam pedagoginiam darbuotojui“); 3 rodiklis („Pedagoginių darbuotojų, dalyvavusių tarptautinėse mainų programose, dalis“); 4 rodiklis („Vienai sąlyginei mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo programas, pareigybei tenkantis mokinių skaičius“); 5 rodiklis („Mokinių, besimokančių jungtinėse ir / ar mažesnėse nei 8 mokiniai klasėse, dalis“); 6 rodiklis („Vienam mokiniui tenkančios ugdymo plano lėšos“); 10 rodiklis („Neformaliojo vaikų švietimo veiklose, organizuojamose mokykloje ir kitų švietimo teikėjų, dalyvaujančių mokinių dalis“); 13 rodiklis („Švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100 mokinių, skaičius“); 15 rodiklis („Mokinių, padariusių pažangą per vienus mokslo metus mokantis lietuvių kalbos, dalis“); 16 rodiklis („Mokinių pasiekimai pagal aukščiausią vykdomą bendrojo ugdymo programą“). Pagal šį atrankos kriterijų atrinktos mokyklos įtraukiamos į Rizikos vertinimo sąrašo projektą.

 

Mokyklų atrankos kriterijų 1.3 papunktyje nurodyto atrankos kriterijaus  taikymo metu vertinami duomenys tų mokyklų, kurios, įvertinus Mokyklų atrankos kriterijų 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus atrankos kriterijus, yra įtrauktos į Rizikos vertinimo sąrašo projektą. Analizuojant konkrečios mokyklos duomenis, jos apskaičiuotų prioritetinių rodiklių reikšmės yra palyginamos su savivaldybės, kurioje mokykla vykdo veiklą, mokyklų Prioritetinių rodiklių reikšmių vidurkiu. Rizikos vertinimo sąrašo projekte lieka mokyklos, kurių daugiau nei pusė Prioritetinių rodiklių reikšmių yra mažesnės už savivaldybės vidurkį.

 

Rizikos vertinimo sąrašo projekte įtrauktos mokyklos toliau vertinamos pagal Mokyklų atrankos kriterijų 2.1–2.3 papunkčiuose nustatytus atrankos kriterijus.

2. Mokyklos vadovų metinio veiklos įvertinimo atitiktis / koreliacija su Rodiklių reikšmėmis ir mokyklos veiklos kokybės ir jos daromos pažangos pakankamumo lygis. Atrenkamos mokyklos, kurių:

2.1. vadovo metų veiklos vertinimas yra „labai gerai“, bet pagal Mokyklų atrankos kriterijų 1.2  papunktyje nurodyto kriterijaus Prioritetinių rodiklių reikšmių duomenis dominuoja žemesnės nei nustatytos rodiklių ribos (R ≤ 0,8M);

2.2. vadovo metų veiklos vertinimas yra „patenkinamai“, bet pagal Mokyklų atrankos kriterijų 1.2  papunktyje nurodyto kriterijaus Prioritetinių rodiklių reikšmių duomenis dominuoja aukštesnės nei nustatytos rodiklių ribos (R ≥ 1,2M);

2.3. viešai skelbiamose mokyklos veiklos ir / ar pažangos ataskaitose trūksta duomenimis pagrįstų argumentų, kad mokyklos veiklos kokybė gera ir jos daroma pažanga yra pakankama.

Atrenkant mokyklas pagal Mokyklų atrankos kriterijų 2.1–2.3 papunkčiuose nurodytus atrankos kriterijus, analizuojami ir vertinami mokyklos vadovo metų veiklos vertinimo dokumentai ir mokyklos metinės veiklos ir / ar pažangos ataskaitos Mokyklų atrankos kriterijų 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytų  atrankos kriterijų kontekste.

 

Į Rizikos vertinimo sąrašo projektą pretenduoja mokyklos, kurių vadovų metinio veiklos įvertinimo išvados ir Mokyklos veiklos ir / ar pažangos ataskaitų informacija nekoreliuoja su Prioritetinių rodiklių reikšmėmis.

 

Pagal Mokyklų atrankos kriterijų 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytus atrankos kriterijus mokyklos apskaičiuotų rodiklių reikšmės yra palyginamos su mokyklos vadovo metiniu veiklos įvertinimu ir, jei mokykla atitinka nustatytus atrankos kriterijus, paliekama Rizikos vertinimo sąrašo projekte.

 

Pagal Mokyklų atrankos kriterijų 2.3 papunktyje nurodytą kriterijų mokyklos apskaičiuotų rodiklių reikšmės yra palyginamos ir su mokyklos metinės veiklos ir / ar pažangos ataskaitų informacija. Atrankos kriterijų atitikusios mokyklos paliekamos  Rizikos vertinimo sąrašo projekte.

 

Į Rizikos vertinimo sąrašo projektą pagal Mokyklų atrankos kriterijų 2.1–2.3 papunkčiuose nurodytus atrankos kriterijus įtrauktos mokyklos toliau vertinamos pagal Mokyklų atrankos kriterijų 3.1–3.3 papunkčiuose  nurodytus atrankos kriterijus.

3. Dėmesys mokinių pasiekimus veikiantiems veiksniams. Atrenkamos mokyklos, kurių atitinkamų veiklos sričių, numatytų Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtiname Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas), įvertinimai yra:

3.1. „Rezultatų“ srities aspektų įvertinimo vidurkis žemesnis nei 2 lygis;

3.2. „Pagalbos mokiniui“ srities aspektų įvertinimo vidurkis žemesnis nei 3 lygis;

3.3. „Ugdymosi proceso“ srities aspektų įvertinimo vidurkis žemesnis nei 3 lygis.

 

 

 

Taikant Mokyklų atrankos kriterijų 3.1–3.3 papunkčiuose numatytus atrankos kriterijus, mokyklų prašoma užpildyti Nacionalinės švietimo agentūros (toliau – Agentūra) sudarytą rizikos įsivertinimo klausimyną, kuriuo siekiama nustatyti mokyklos veiklos kokybės pakankamumo ir daromos pažangos lygį, išanalizuoti mokyklos įsivertinimo informaciją pagrindžiančius argumentus, atskleidžiančius, kokį dėmesį mokykla skiria mokinių pasiekimus veikiantiems veiksniams, personalo politikai ir vadybiniams sprendimams dėl mokyklos veiklos kokybės gerinimo.

 

Agentūra, sudarydama Rizikos įsivertinimo klausimyną, vadovaujasi Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės rizikos vertinimo rodikliais, numatytais Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, ir naudoja empirinius mokyklų išorinio vertinimo duomenis (svarbiausiems mokinių pasiekimus veikiantiems veiksniams išskirti).

 

Į Rizikos vertinimo sąrašo projektą pretenduoja mokyklos, kurių pateiktą rizikos įsivertinimo informaciją analizuojant nustatoma, kad dėmesys mokinių pasiekimus veikiantiems veiksniams, personalo politikai ir vadybiniams sprendimams  galimai yra nepakankamas. Nepakankamą veiklos kokybę rodo „Rezultatų“ srities aspektų įvertinimai – žemesni nei 2 lygis, „Pagalbos mokiniui“ ir „Ugdymosi proceso“ sričių aspektų įvertinimai – žemesni nei 3 lygis.

 

Sudarytas Rizikos vertinimo sąrašo projektas teikiamas derinti mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomajai institucijai (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkui (dalyvių susirinkimui) (kitų mokyklų).

_____________________