Administracinė byla Nr. A-432-822/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01415-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 34.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės prekyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės prekyba“ patikslintą skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas UAB „Šilutės prekyba“ (toliau – ir bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininko 2015 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 2, kuriuo bendrovė pripažinta kalta padariusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
Paaiškino, jog UAB „Šilutės prekyba“ nubausta 289,62 Eur bauda už tai, kad 2015 m. kovo 27 d. apie 19.58 val. šiai bendrovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja N. T. nepilnamečiams L. R., gim. (duomenys neskelbtini), P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), pardavė alkoholinius gėrimus, t.y. po vieną butelį 0,7 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“. Pareiškėjo nuomone, nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog policijos pareigūnus į parduotuvę iškvietė dėl įsilaužimo, kurio tyrimo metu peržiūrint parduotuvės vaizdo kamerų įrašus nustatyti alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiams faktai. Įrodymai gauti neteisėtai, o pardavėjos veiksmai, nukreipti prieš įmonės interesus, negali būti tapatinami su pačios įmonės veiksmais. Nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą dviejų mėnesių naikinamąjį terminą, per kurį galėjo būti paskirta bauda. Padaryti ir kiti procedūriniai pažeidimai, nes pagal Alkoholio įstatymo 37 straipsnį proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo pažeidimus, pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus bei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Pareiškėjo teigimu, bendrovė raštu nėra gavusi pranešimo apie nustatytus pažeidimus, tik 2015 m. liepos 17 d. direktorius E. K., iškviestas į Pagėgių policijos komisariatą, pirmą kartą sužinojo apie darbuotojos N. T. padarytą pažeidimą ir jam įteiktas pranešimas 2015 m. liepos 24 d. atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, tačiau jam nebuvo paaiškinta, ar už pažeidimą atsakomybėn traukiamas jis pats, ar bendrovė. Pažymi, jog šiame pranešime direktorius buvo kviečiamas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai nenurodyti, nepasiūlyta susipažinti su bylos medžiaga bei raštu pateikti paaiškinimus. Pažeista atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą, nutarimą priėmė galimai nekompetentingas subjektas, nes baudas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalį skiria Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas ir policija.
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–30).
Paaiškino, jog pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes UAB „Šilutės prekyba“ darbuotoja N. T. 2015 m. kovo 27 d. apie 19.58 val. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams pardavė alkoholinius gėrimus. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakomybėn traukiamo asmens teisės nepažeistos. Prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bendrovės direktoriui E. K. buvo išaiškinta, kad už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą atsakomybėn traukiamas tik juridinis asmuo, o direktorius kviečiamas kaip bendrovės atstovas, jam įteiktas protokolo nuorašas, sudarytos galimybės pasinaudoti savo teisėmis, jam prašant bylos nagrinėjimas atidėtas 2015 m. liepos 24 d., duota laiko susirasti advokatą, kuris dalyvavo priimant nutarimą. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį institucijos, turinčios teisę nagrinėti tokio pobūdžio bylas, bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Šioje teisės normoje įtvirtintas dviejų mėnesių terminas yra procedūrinis, o trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminas yra naikinamasis, kurio praleidimas panaikina galimybę taikyti pažeidimą padariusiam asmeniui ekonominę sankciją. Atsakovas pažymėjo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo surašymo diena, todėl nepraleido nustatyto dviejų mėnesių termino. Taip pat nurodė, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad pardavėjos veiksmai negali būti laikomi bendrovės veiksmais. Pažymėjo, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 85-V-258 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininkas yra įgaliotas nagrinėti bylas dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų. Nurodo, jog įrodymai (vaizdo įrašai) gauti teisėtai, atliekant ikiteisminį tyrimą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad byloje nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, jų pareiškėjas neneigia ir neginčija. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Šilutės prekyba“ darbuotoja N. T. įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-847-377/2015 pripažinta kalta padariusi ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. pardavusi alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims.
Dėl pareiškėjo argumento, jog pardavėjos veiksmai negali būti laikomi bendrovės veiksmais, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, jog ekonominės sankcijos ūkio subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar ūkio subjekto darbuotojai patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus. Alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Būtent ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, privalo imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog juridinis asmuo, kaip teisės subjektas pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais, todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti parduotuvės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais. Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Teismas vertino, jog nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad nutarimas priimtas praleidus dviejų mėnesių terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyti dvejopo pobūdžio terminai. Ši teisės norma numato, kad institucijos, turinčios teisę nagrinėti tokio pobūdžio bylas, jas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per dviejų mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Pirmas iš nurodytų (dviejų mėnesių) terminas yra procedūrinis terminas, kurio paskirtis – įpareigoti atitinkamas institucijas rūpestingai ir operatyviai atlikti joms įstatymo suteiktas kontrolės pareigas, t. y. šis terminas nustato privalomo elgesio laike modelį, tačiau savaime nepašalina galimybių taikyti atitinkamas ekonomines sankcijas pažeidėjams. Antras iš nurodytų (trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos) terminas yra naikinamasis terminas, kurio praleidimas jau savaime panaikina galimybę taikyti pažeidimą padariusiam asmeniui atitinkamą ekonominę sankciją. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų priežasčių paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antra vertus, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyto dviejų mėnesių termino pradžios skaičiavimo momentu (pažeidimo nustatymo diena) laikoma protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena. Iš bylos duomenų nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas UAB „Šilutės prekyba“ atžvilgiu, kuriuo konstatuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas, surašytas 2015 m. liepos 17 d., ginčijamas nutarimas priimtas 2015 m. liepos 24 d., t.y. nepraleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesių termino. Nutarimą priėmė kompetentingas subjektas, nes pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį policija turi teisę skirti baudas įmonėms už šio įstatymo pažeidimus. Nutarimą priėmė Pagėgių policijos komisariato viršininkas, kuris Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 85-V-258 įgaliotas nagrinėti tokio pobūdžio bylas ir skirti baudas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.
Pareiškėjo teiginius, jog bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie nagrinėjamą bylą bei savo procesines teises, paneigia byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, jog bendrovės direktoriui E. K. pasirašytinai įteikti pranešimai atvykti į policijos įstaigą protokolo surašymui ir administracinės bylos nagrinėjimui, kur pareiškėjui taip pat atstovavo advokatas. Aplinkybė, jog pareiškėjo direktorius atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, negali būti laikoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ribojimu ar pažeidimu, be to, iš tyrėjos 2015 m. liepos 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad protokolas buvo perskaitytas E. K. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar jo atstovas pats pasirenka elgesio modelį, t. y. būti aktyviu ar pasyviu bylos nagrinėjimo metu. Kitų procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininko 2015 m. liepos 24 d, nutarimas Nr. 2 yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
III.
Pareiškėjas UAB „Šilutės prekyba“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 105–106).
Apeliantas teigia, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl įrodymų rinkimo teisėtumo bei pranešimo apie Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, pažeidimo tyrimo pradėjimą bei bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad nustatant Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą neteisėtai buvo panaudota vaizdo medžiaga, gauta tiriant pasikėsinimą įsilaužti į UAB „Šilutės prekyba“ priklausančią parduotuvę. Remiasi Baudžiamojo proceso kodekso 162 straipsniu ir nurodo, kad tiriant minėtą pažeidimą, nei prokuroro nutarimo, nei bendrovės sutikimo panaudoti vaizdo medžiagą nebuvo. Apelianto teigimu, buvo pažeista ir jo teisė į gynybą, nes apie nustatytus pažeidimus bendrovei nebuvo tinkamai pranešta, pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnį.
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 112). Atsakovas pažymi, kad apelianto nurodomi argumentai buvo išsamiai išnagrinėti teismo posėdyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininko 2015 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 2, kuriuo UAB „Šilutės prekyba“ pritaikyta ekonominė sankcija – 289,62 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 12–13).
Bauda paskirta už tai, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja N. T. 2015 m. kovo 27 d. apie 19.58 val. nepilnamečiams L. R., gim. (duomenys neskelbtini), P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), pardavė alkoholinius gėrimus – po vieną butelį 0,7 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“.
Byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, jog ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Ūkio subjektas turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Be to, sprendžiant dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie šio įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (padarytais pažeidimais).
Alkoholio kontrolės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Šis draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-577/2014). To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu nurodyta šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, pareiga iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda.
Kaip pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, ir neginčijama apelianto, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. alkoholio pardavimo nepilnamečiams fakto.
Tačiau apelianto nuomone, nustatant minėtą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą neteisėtai (be bendrovės sutikimo) buvo panaudota vaizdo medžiaga, gauta tiriant pasikėsinimą įsilaužti į UAB „Šilutės prekyba“ priklausančią parduotuvę. Apeliantas nurodė ir kitus, jo manymu, atsakovo pažeidimus, padarytus tiriant pažeidimą ir nagrinėjant bylą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsakovo kompetencijos ribose ir nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritardama aiškiai bei detaliai išdėstytiems ginčijamo sprendimo motyvams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nebekartos, pasisakydama tik dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas nesutikimas su teismo sprendimu.
Dėl įrodymų rinkimo teisėtumo
ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi. Pažymėtina, kad šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas policijos pareigūnų išaiškintas peržiūrėjus vaizdo medžiagą, gautą atliekant ikiteisminį tyrimą dėl išdaužto pareiškėjo parduotuvės lango. Vaizdo medžiaga gauta iš parduotuvės pardavėjos, siekiant nustatyti asmenis, atsakingus už lango išdaužymą (2015 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas, b. l. 71).
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės bei privačių institucijų informaciją, būtiną policijos uždaviniams įgyvendinti. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, policijos pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.
Teisėjų kolegija daro išvada, kad šiuo atveju informacija apie teisės pažeidimą gauta teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. L. e Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tyrėjos pareigas J. K., peržiūrėdama iš parduotuvės gautą vaizdo medžiagą nustačiusi Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo faktą, apie tai pagrįstai pranešė policijos komisariato viršininkui (2015 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas, b. l. 71). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas dėl neteisėto vaizdo medžiagos panaudojimo atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantas šiuo atveju visiškai nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 162 straipsnio nuostatomis dėl informacijos apie privatų asmens gyvenimą panaudojimo skirtingose baudžiamosiose bylose.
Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio
Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo pažeidimus (pateikiama šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto protokolo kopija), bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Šilutės prekyba“ direktorius E. K. pranešimą atvykti į policijos įstaigą gavo 2017 m. liepos 16 d. (b. l. 53–55), su teisės pažeidimo protokolu supažindintas 2015 m. liepos 17 d., jį garsiai perskaičius (b. l. 57). Tai, kad bendrovės direktorius atsisakė duoti paaiškinimus ir pasirašyti protokole atsisakė, negali būti laikoma asmens teisių ribojimu ar pažeidimu ir vertinama kaip asmens pasirinktas elgesio modelis. Pažymėtina, kad bendrovės direktorius prašymu, bylos nagrinėjimas ir nutarimo priėmimas buvo atidėtas 2015 m. liepos 24 d. (b. l. 56, 57), priimant nutarimą dalyvavo ir E. K. atstovas advokatas K. K. (b. l. 46). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti policijos nutarimą teismui bei apeliacijos teise, todėl, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio ir (ar) pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimo.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija