Administracinė byla Nr. A-1107-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01719-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 34.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minola“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. ATK2-36/18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, ir jai paskirta 1 000 Eur bauda.
2. Bendrovė nesutiko su atsakovo nustatyta aplinkybe, kad Bendrovės darbuotoja 2017 m. lapkričio 19 d. apie 2 val., dirbdama naktiniame bare (duomenys neskelbtini), Alytuje (toliau – ir Naktinis baras) pirkėjui pardavė tris butelius alaus uždarytais kamšteliais išsinešti. Pareiškėjas teigė, jog alumi išsinešti neprekiauja, butelių kamšteliai visuomet atidaromi, ir užtikrinama, kad alus būtų vartojamas vietoje. Buvo nepagrįstai nustatyta, kad barmenė pažeidė AKĮ straipsnio 3 dalies 3 punktą. Barmenė neprekiavo nei masiniame renginyje, nei mugėje, nei parodoje. Pareiškėjo teigimu, nurodyta pažeidimo esmė prieštarauja jo kvalifikavimui, kas įrodo, kad policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nesigilino į reikšmingas aplinkybes.
3. Pareiškėjas nurodė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent barmenė L. M. naktį pardavė 3 neatkimštus butelius alaus, t. y. nėra veikos padarymo fakto. Policija, sulaikiusi asmenis, kurie galbūt pirko alų, neatvyko į įvykio vietą.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo barmenei buvo skirta 25 Eur bauda, ir Nutarimas buvo surašyti tą pačią dieną, neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių. Policijos pareigūnai ir Departamentas remiasi netiesioginiais įrodymais (liudytojų, kurie įvykio naktį buvo sulaikyti neblaivūs, parodymais), kurie nusižengimo fakto nepagrindžia. Asmenys buvo sulaikyti už 600 m nuo Naktinio baro. Pareiškėjas tik po dviejų mėnesių gavo šaukimą į komisariatą. Asmenys davė parodymus policijos pareigūnams nebūdami pirkimo-pardavimo vietoje. Todėl šie įrodymai negali būti pripažinti objektyviais ir tinkamais.
5. Pareiškėjo įsitikinimu, UAB „Sanitex“ raštas dėl Bendrovės pirktų prekių pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras nepatvirtina alaus turėjimo ir pardavimo fakto. Tiriant pažeidimą nebuvo patikrinta, ar 2017 m. rugsėjo 8 d. pirktos prekės nebuvo parduotos iki įvykio. Pareiškėjas nurodė, kad alaus pardavimo Naktiniame bare faktas buvo grindžiamas ant alaus butelio esančiu tokiu pačiu kodu „4770075022554“, kaip ir iš UAB „Sanitex“ pareiškėjo įsigyto „Utenos“ alaus kodas, kuris buvo nurodytas 2017 m. rugsėjo 8 d. sąskaitose-faktūrose Nr. CC0691 Nr. 0012649, 0012650. Pareiškėjas, siekdamas paneigti šį faktą, el. paštu kreipėsi į prekės gamintoją UAB „Švyturys-Utenos alus“ (toliau – ir Gamintojas). Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, Gamintojas nurodė, jog „477075022554“ yra produkto brūkšninis kodas, naudojamas žymėti prekes ( „Utenos“ alų). Šis kodas yra vienodas visoms toms pačioms prekėms žymėti, nepriklausomai nuo to, kam jos parduodamos. Pareiškėjo teigimu, „Utenos“ alaus butelius su brūkšniniu kodu „477075022554“ turi visi pirkėjai, kurie įsigijo šią prekę. Nebuvo įrodyta, kad ginčo prekė buvo įsigyta Naktiniame bare, todėl turėtų būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos.
6. Pareiškėjas nurodė, kad jis Departamentui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi Bendrovės direktorė turėjo išvykti į suplanuotą kelionę. Departamentas, netenkino šio prašymo, nustatęs, jog su prašymu pateiktas kelionės bilietas buvo išduotas 2018 m. kovo 24 d., kuomet pareiškėjas jau buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą Departamente.
7. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, jog bylos medžiaga nuosekliai patvirtina, kad pas pirkėją L. O. ir jo draugus buvo rasta po vieną butelį alaus „Utenos“ (0,5 l talpos, alk. 5 proc. tūrio).
Minėti asmenys, pažeidimo naktį apklausti policijos pareigūnų, apibūdino jiems alų pardavusios pardavėjos, dirbusios pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje, išvaizdą. Šie asmenys nurodė detalias faktines aplinkybes, jų paaiškinimai buvo neprieštaringi. Nėra pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu, kadangi jie yra išsamūs, nuoseklūs ir vienas kitą papildantys. Teisės aktai nedraudžia tiriant administracinį nusižengimą vadovautis ir kitais įrodymais (pvz. netiesioginiais įrodymais).
9. Departamentas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tuo pačiu alkoholiniu gėrimu, kuris rastas pas pirkėjus, gali būti prekiaujama bet kurioje kitoje viešojo maitinimo vietoje. UAB „Sanitex“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir atitikties deklaracijos nuosekliai patvirtina, kad Bendrovė prekiavo tokio paties pavadinimo, išpilstymo, alkoholio koncentracijos, tinkamumo vartoti termino alkoholiniais gėrimais, kurie buvo rasti pas sulaikytus pirkėjus. Į gamyklinę tarą išpilstytas alus turi tinkamumo vartoti terminą, kuris kiekvienai partijai yra skirtingas. Tinkamumo vartoti data yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, kuris nustatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 8 punkto 2 dalyje.
10. Departamentas nurodė, kad jis pagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi Bendrovės direktorei kelionės bilietas išduotas po to, kai Bendrovė jau buvo informuota apie bylos nagrinėjimą Departamente. Pareiškėjas nepateikė Departamentui jokios informacijos apie tai, kodėl bylos nagrinėjimo atidėjimas yra reikšmingas, nedalyvavimo posėdyje priežastys svarbios. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti rašytinį paaiškinimą, tačiau jis šia teise nepasinaudojo.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
12. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti byloje pateiktų įrodymų patikimumu, kadangi jie išsamūs, nuoseklūs, vienas kitam neprieštarauja. Nors Departamentas remiasi liudytojų, kurie įvykio naktį buvo sulaikyti neblaivūs, parodymais, tačiau įrodymų visuma patvirtina, jog 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val. pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje Bendrovės darbuotoja L. M. pardavė 3 gamykliniu būdu uždarytus 0,5 l talpos butelius alaus.
13. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktos UAB „Sanitex” 2017 m. rugpjūčio 16 d. atitikties deklaracijos Nr. 902247891 ir 2017 m. rugsėjo 7 d. atitikties deklaracijos Nr. 902261212 kopijų matyti, jog pas pirkėjus rasto alaus tinkamumo vartoti terminai sutampa su Bendrovės pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. CC0691 0012649, CC0691 0012650 įsigyto ir turėto alaus tinkamumo vartoti terminais. Teismas pažymėjo, kad būtent pareiškėjas šiuo atveju turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovo padarytas išvadas, tačiau jų teismui nepateikė. Atsižvelgęs į tai, šie teismas atmetė Bendrovės argumentus, susijusius su vienodo brūkšninio kodo naudojimu visoms toms pačioms prekėms žymėti.
14. Nustatęs, kad atsakovas, iš policijos gavęs medžiagą apie AKĮ pažeidimą, pareiškėjui 2018 m. vasario 20 d. surašė protokolą Nr. ATK2-045, o Nutarimą skirti sankciją priėmė 2018 m. birželio 12 d., teismas sprendė, kad atsakovas nepraleido AKĮ nustatyto baudos skyrimo termino.
15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą Departamente netenkinimo, teismas nurodė, kad Bendrovės direktorė 2018 m. kovo 24 d. įsigijo kelionės bilietus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui 2018 m. vasario 21 d. pranešimu Nr. S-585(3) iki 2018 m. balandžio 5 d. buvo pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, todėl, teismo nuomone, šie pareiškėjos argumentai atmestini.
16. Teismas pažymėjo, kad faktas, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, t. y. apie 1.00 val. uždarytoje pakuotėje pardavė pareiškėjo barmenė, taip pažeisdama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-317/2018. Barmenės padarytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas šiuo atveju laikytinas ir pareiškėjo padarytu pažeidimu.
III.
17. Pareiškėjas UAB „Minola“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.
18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Nutarimas priimtas remiantis tik Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija. Departamento darbuotojai nedalyvavo tiriant pažeidimą.
18.2. Teismas rėmėsi tik L. O. parodymais. Kitų dviejų asmenų L. L. ir M. B. parodymai teismo sprendime nebuvo akcentuoti, tai reiškia, tikėtina, kad minėti asmenys nepatvirtino L. O. parodymų. Gali būti, kad pirkėjai alų pirko iš privataus asmens ir, nenorėdami jo išduoti, nurodė pareiškėjo Naktinį barą.
18.3. Teismas akcentavo, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti pardavimo vietą ir pardavimo laiką, tačiau nei vienos iš šių sąlygų nei policijos darbuotojai, nei Departamentas, nei teismas neįrodė. Vienintelis objektyvus būdas nustatyti vietą ir laiką – kasos aparato patikrinimas. Šis faktas nebuvo nustatytas. Taip pat byloje nėra kasos čekio, pardavimas nebuvo užfiksuotas vietoje, nenustatyta tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, byloje nėra vaizdo medžiagos, kasos aparato juostos, nors tai yra būtent tie įrodymai, kurie galėtų pagrįsti fakto buvimą. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismo išvada dėl pažeidimo paremta išimtinai tik prielaidomis, suinteresuotų asmenų (policijos pareigūnų) parodymais ir neblaivių asmenų paaiškinimais. Byloje nėra pirminių pažeidimo fakto įrodymų.
18.4. Teismas ir Departamentas rėmėsi faktu, kad alus buvo tiektas pareiškėjui, tačiau netikrino, ar jis buvo parduotas iki pažeidimo nustatymo momento.
18.5. Teismas teisingumo ir protingumo principus taikė išimtinai nusižengimą fiksavusios institucijos naudai, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą ir pareigą vykdyti teisingą procesą. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 566 ir 567 straipsnių nuostatomis ir įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
konstatuoja:
IV.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
20. Pareiškėjui ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimus paskirta todėl, kad UAB „Minola“ priklausiančiame naktiniame bare 2017 m. lapkričio 19 d. draudžiamu metu (apie 1.00 val.) prekiauta alkoholiniais gėrimais išsinešti.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
22. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai išsinešti pareiškėjo bare buvo parduoti draudžiamu laiku. Tai patvirtina Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) surinkti ir atsakovui pateikti duomenys. L. O., L. L. ir M. B. apklausų Alytaus AVPK metu davė parodymus, kad 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val. pareiškėjo įmonės viešojo maitinimo vietoje pardavėjas pirkėjui L. O. pardavė 3 gamykliniu būdu uždarytus butelius alaus „Utenos“, kuriuos pastarasis išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Alytaus AVPK Reagavimo skyrius 2018 m. sausio 16 d. raštu Nr. 52-ANR k-127-2018 kreipėsi į UAB „Sanitex“ su prašymu pateikti 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitomis-faktūromis Nr. CC0691 0012649, CC0691 0012650 parduotų alkoholinių gėrimų atitikties deklaracijų kopijas (b. l. 108). Departamentas 2018 m. vasario 12 d. el. paštu kreipėsi į UAB „Sanitex”. prašydamas pateikti 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitomis-faktūromis Nr. CC0691 0012649, CC0691 0012650 parduotų alkoholinių gėrimų atitikties deklaracijų kopijas (b. l. 121). UAB „Sanitex” 2018 m. vasario 13 d. pateikė 2017 m. rugpjūčio 16 d. atitikties deklaracijos Nr. 902247891 ir 2017 m. rugsėjo 7 d. atitikties deklaracijos Nr. 902261212 kopijas, kurios patvirtino, jog pas L. O., L. L. ir M. B. rasto alaus „Utenos” tinkamumo vartoti terminai (2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. sausio 7 d.) sutampa su Bendrovės pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. CC0691 0012649, CC0691 0012650 įsigyto ir turėto alaus „Utenos” tinkamumo vartoti terminais (b. l. 122–124). Tai, kad alkoholiniai gėrimai buvo pirkti būtent pareiškėjo naktinėje parduotuvėje ir kad juos L. O. pardavė pareiškėjo darbuotoja L. M., patvirtina ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 3 d. bei Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartys, priimtos administracinio nusižengimo byloje.
23. Pareiškėjas nurodo, kad nėra kasos čekio, pardavimas nebuvo užfiksuotas vietoje, nenustatyta tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, byloje nėra vaizdo medžiagos, kasos aparato juostos, nors tai yra būtent tie įrodymai, kurie galėtų pagrįsti fakto buvimą, o tokių įrodymų nesant pirmosios instancijos teismo išvada dėl pažeidimo paremta išimtinai tik prielaidomis, suinteresuotų asmenų (policijos pareigūnų) parodymais ir neblaivių asmenų paaiškinimais. Byloje nėra pirminių pažeidimo fakto įrodymų. Toks faktas nepatvirtintas vieninteliais, pareiškėjo manymu, objektyviais įrodymais.
24. Teisėjų kolegija iš esmės pripažįsta, kad pareiškėjo nurodomi įrodymai, jei tokie būtų, turėtų lemiamą reikšmę įrodinėjimo procese. Tačiau tai, kad tokių įrodymų nesurinkta, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, nes padarytas pažeidimas yra įrodytas kitais tiesioginį ryšį su įrodinėjimo dalyku turinčiais, leistinais ir vertinant jų visumą patikimais pripažįstamais įrodymais (žr. šios Nutarties 22 p.). Byloje nenustatyta, kad įrodymai – policijos pareigūnų paaiškinimai bei trijų sulaikytų asmenų parodymai, neatitiktų objektyvumo kriterijų, būtų gauti neteisėtais būdais ar būtų kitų procesinio pobūdžio pažeidimų juos renkant.
25. Todėl teisėjų kolegija, taikydama Nutarties 21 punkte nurodytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas atsakovo Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
26. Dėl Nutarties 18.6 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. AKĮ 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia spręsti, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesių terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, jog nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus duomenis apie pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidimo sudėtį pagrindžiančius įrodymus), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti. Šiuo atveju atsakovas ginčijamą Nutarimą priėmė surinkęs įrodymus, kuriais rėmėsi taikydamas ekonominę sankciją, todėl pagrindo pripažinti, kad Nutarimas dėl ekonominės sankcijos taikymo priimtas praleidus įstatymo nustatytus terminus, nėra.
26.1. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti procesinės teisės pažeidimai ir, kaip teigia pareiškėjas, nepaisyta nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, o taip pat, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 566 ir 567 straipsnių nuostatas, įrodinėjimo pareiga nepagrįstai perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šių pareiškėjo argumentų kontekste būtina atkreipti dėmesį, kad ANK nuostatomis nagrinėjant tokio pobūdžio bylas remtis nėra teisinių pagrindų, o argumentai dėl teisės pažeidimų faktais nepagrįsti ir iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio.