VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2015 m. balandžio 15 d. Nr. 1-2366
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsnio 3 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Nustatyti būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti taikomas vidutines kuro kainas:
3. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 1-1581 „Dėl Socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams Vilniaus miesto savivaldybėje skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2015 m. balandžio 15 d.
sprendimu Nr. 1-2366
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis.
2. Tvarkos aprašas nustato piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) skyrimo ir mokėjimo tvarką, pagrindus, kai piniginė socialinė parama skiriama išimties tvarka.
3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas sąvokas.
4. Tvarkos aprašas taikomas:
4.1. Vilniaus miesto savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaruojantiems ir faktiškai joje gyvenantiems asmenims;
4.2. Vilniaus mieste faktiškai gyvenantiems asmenims, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje;
5. Tvarkos aprašu privalo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas (toliau – Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas), Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius (toliau – Socialinių išmokų skyrius), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentas (toliau – Finansų departamentas), biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras (toliau – BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras), energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančios įmonės (toliau – tiekėjai) ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai.
II. KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMO
7. Vieną iš Tvarkos aprašo 4 punkte įtvirtintų sąlygų atitinkantys bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis į Socialinių išmokų skyrių dėl piniginės socialinės paramos skyrimo.
8. Kreipimosi į Socialinių išmokų skyrių metu asmuo pateikia savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalo, pateikiama šio dokumento kopija, patvirtinta Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ir (ar) pažyma apie šio dokumento poėmį); asmenį atstovaujantis asmuo pateikia įgaliojimą ir dokumentą, patvirtinantį įgalioto asmens tapatybę; užpildo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos prašymą-paraišką ir jos priedus, kuriuose nurodo visą teisingą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją, prideda tai patvirtinančius dokumentus.
9. Piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją patvirtinančiais dokumentais, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančios asmens teisę į piniginę socialinę paramą, laikomi:
9.3. kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos, ištuokos, mirties faktą;
9.4. procesinis dokumentas, patvirtinantis aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės ir (ar) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo;
9.6. juridinio asmens pažyma apie vaiko išlaikymui gaunamas periodines išmokas arba kitos kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis materialinio išlaikymo vaikui teikimą;
9.8. sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad iki numatytos gimdymo datos yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų;
9.9. švietimo įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmuo studijuoja pagal formaliojo švietimo studijų programą (įskaitant akademines atostogas dėl ligos ar nėštumo) ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą bei gaunamas stipendijas;
9.10. karinio vieneto išduota pažyma, patvirtinanti, kad privalomosios pradinės karo tarnybos karys atlieka jame privalomąją pradinę karo tarnybą;
9.11. kompetentingos institucijos pažyma apie asmeniui paskirtos bausmės atlikimą, jo sulaikymą, suėmimą, paieškos paskelbimą ar teismo pripažinimą nežinia kur esančiu;
9.12. kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis formaliojo švietimo įstaigos dieninio skyriaus baigimą;
9.13 sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie gydymo stacionare trukmę, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma apie ligos trukmę;
9.14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį;
9.15. individualios veiklos, mažosios ar ūkinės bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentas, patvirtinantis per vertinamą laikotarpį gautą pelną; asmens, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas;
9.18. ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotas dokumentas dėl padarytos nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;
9.20. sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma, kad vaikas iki 8 metų negali lankyti švietimo įstaigos;
9.24. kompetentingos įstaigos išduota pažyma apie gaunamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir kitų valstybių mokamas pensijas, išmokas;
9.25. dokumentas, liudijantis transporto priemonės netinkamumą eksploatuoti arba dokumentas, patvirtinantis transporto priemonės patekimą į eismo įvykį;
10. Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytų dokumentų Socialinių išmokų skyrius turi teisę reikalauti ir pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisei į piniginę socialinę paramą, jos dydžiui ir (ar) mokėjimui.
11. Tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių trūkstamų dokumentų faktas nustatomas ne prašymo-paraiškos pateikimo Socialinių išmokų skyriuje metu, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informavimo apie pareigą pateikti šiuos dokumentus dienos.
12. Kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalingus duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų, Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyti dokumentai neteikiami.
13. Prašymo-paraiškos priėmimo diena laikoma kreipimosi (asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) į Socialinių išmokų skyrių diena.
14. Paštu ar elektroniniu būdu siunčiamo prašymo-paraiškos pateikimo diena laikoma jo gavimo Socialinių išmokų skyriuje diena.
III. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS
16. Vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti yra Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas.
17. Bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo patikrinimas atliekamas ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas surašomas, kai:
17.1. kyla pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, kaip tai numatyta Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte, kai:
17.1.2. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės, o jų faktinė gyvenamoji vieta galimai yra kitoje savivaldybėje;
17.1.3. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su bendrai gyvenančiais asmenimis ar vienu gyvenančiu asmeniu būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;
17.1.4. darbingiems nedirbantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba darbingam nedirbančiam vienam gyvenančiam asmeniui atstovauja įgaliotas asmuo;
17.1.5. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi negyvenamosios paskirties patalpas (poilsines, komercinės paskirties patalpas ir kt.), tačiau nenurodo galimai gaunamų pajamų už nuomą;
17.1.6. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpiu įsigijo nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto;
17.2. siekiama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, kaip tai numatyta Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 12 punkte, kai:
17.2.1. bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens patiriamos išlaidos viršija gaunamas pajamas;
17.2.2. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gauna ilgiau kaip 12 mėnesių;
17.2.3. auginamas vaikas (vaikai), kurio (kurių) tėvystė nenustatyta arba nustatyta, tačiau neišspręstas vaiko (vaikų) išlaikymo klausimas;
17.2.6. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi daugiau nei 1 gyvenamąjį būstą, tačiau nenurodo gaunantys turto nuomos pajamų;
17.2.7. vieno gyvenančio asmens vardu įregistruota daugiau nei viena transporto priemonė, bendrai gyvenančių asmenų vardu – daugiau nei dvi transporto priemonės;
17.2.8. gaunama informacija apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens sistemingą vykimą į užsienio valstybę;
17.2.9. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuriam socialinė pašalpa buvo teikiama nepinigine forma ne trumpiau kaip tris mėnesius, nevykdo BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro darbuotojų arba kitų savivaldybių socialinių darbuotojų sudaryto susitarimo dėl bendros veiklos siekiant pokyčių;
18. Bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygos, turimas turtas ir užimtumas tikrinami ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas surašomas Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus įsakymu patvirtinto Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų sudarymo asmenims, kurie kreipėsi dėl socialinės pašalpos ir (ar) būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų, tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas galioja 6 mėnesius nuo piniginės socialinės paramos skyrimo mėnesio.
19. Sprendimai dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) tvirtinami Socialinių išmokų skyriaus vedėjo įsakymu. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie sprendimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) priėmimą informuojamas pranešimu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu.
20. Pranešime apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) nurodoma Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlyga (sąlygos), kuriai (kurioms) esant piniginė socialinė parama skiriama, arba neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.
IV. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS
22. Piniginės socialinės paramos rūšys:
24. Patyrusiems socialinę riziką bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa teikiama derinant Tvarkos aprašo 23 punkte nurodytas socialinės pašalpos teikimo formas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame Socialinių išmokų teikimo nepinigine forma tvarkos apraše nustatytais būdais ir tvarka.
25. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 1,45 Eur, ši suma nėra mokama.
26. Paskirtą socialinę pašalpą Finansų departamentas į gavėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje perveda arba išmoka pašto paslaugas teikiančiose įmonėse iki einamojo mėnesio 25 dienos.
27. Kompensacijos teikiamos:
28. Nustačius bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę į kompensacijas, duomenys apie jų vidutines pajamas ir taikomus būsto normatyvus kompensacijoms skaičiuoti kompiuterinėse laikmenose einamojo mėnesio 5–27 dienomis perduodami tiekėjams.
29. Kompensacijų dydį pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas formas apskaičiuoja tiekėjai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį.
30. Tiekėjai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai kompensacijas apskaičiuoja tik tiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems nustatyta teisė į kompensacijas, ir tik tiems mėnesiams, kuriems nustatyta teisė į kompensaciją, ir kompensacijos dalimi sumažina mokestį bei iki einamojo mėnesio 8 dienos teikia Socialinių išmokų skyriui tikrinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išrašytas paraiškas grąžinti lėšas už praėjusį skaičiavimo mėnesį.
31. Vilniaus miesto savivaldybės administracija apmoka tik tas tiekėjų paraiškas, kurios Socialinių išmokų skyriui yra pateikiamos ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažymos apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutines pajamas ir taikomus būsto normatyvus kompensacijoms skaičiuoti gavimo.
32. Neprograminio kompensacijų apskaičiavimo atveju Socialinių išmokų skyriui patikrinus, ar kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems nustatyta teisė į kompensacijas, ar skaičiavimai atlikti pagal pateiktas bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutines pajamas, atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus ir suformuotus kompensacijų importui skirtų duomenų klaidų protokolus, patikrinti duomenys suvedami į Socialinės paramos apskaitos sistemą „Parama“ (toliau – sistema „Parama“) ir, suderinus gautų paraiškų bendras sumas su bendromis sumomis, gautomis suvedus duomenis į sistemą „Parama“, patikrintos paraiškos iki einamojo mėnesio 20 dienos perduodamos Finansų departamentui apmokėti, kartu informuojant Finansų departamentą ir tiekėjus apie atlikto duomenų patikrinimo rezultatus.
33. Finansų departamentas apskaičiuotą kompensuojamų lėšų sumą perveda į nurodytas tiekėjų atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje pagal jų pateiktas ir Socialinių išmokų skyriaus patikrintas paraiškas už kiekvieną praėjusį mėnesį.
34. Kai kompensacijas apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojai, pažymos apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutines pajamas joms išsiunčiamos registruotu paštu per 5 darbo dienas nuo teisės į kompensacijas nustatymo dienos. Apskaičiuotų kompensacijų duomenis Socialinių išmokų skyrius suveda į sistemą „Parama“ pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojų pateiktas paraiškas.
35. Socialinių išmokų skyrius kompensacijų dydį apskaičiuoja pats, kai:
35.1. būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti naudojamos gamtinės dujos:
35.1.1. jei būstas šildomas ir (ar) karštas vanduo ruošiamas naudojant būste įrengtą individualią šildymo ir (ar) karšto vandens ruošimo įrangą, tiekėjas iki einamojo mėnesio 10 dienos elektroniniu paštu pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie būstuose faktiškai suvartotą dujų kiekį, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį) ir mokestį už suvartotas gamtines dujas;
35.1.2. jei šiluma būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti gaminama bendrojo naudojimo objektų valdytojo eksploatuojamoje katilinėje, bendrojo naudojimo objektų valdytojas iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie būstuose faktiškai suvartotą gamtinių dujų kiekį, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį) ir priskaičiuotą mokestį už apmokamą mėnesį suvartotas gamtines dujas;
35.1.3. jei šiluma būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti gaminama namo, kuriame bendrojo naudojimo objektų valdytojas neįregistruotas, katilinėje, namo gyventojų įgaliotas atstovas arba pats pareiškėjas iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie faktiškai būstuose suvartotą dujų kiekį, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį) ir priskaičiuotą mokestį už apmokamą mėnesį suvartotas gamtines dujas;
35.2. jei šiluma būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti gaminama bendrojo naudojimo objektų valdytojo eksploatuojamoje katilinėje, kurioje naudojamos kitokios energijos ar kuro (išskyrus gamtines dujas) rūšys, bendrojo naudojimo objektų valdytojas be išlaidų kurui (energijai) į šilumos kainą gali įskaičiuoti ir kitas būtinas šilumos gamybos sąnaudas. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie katilinėje sunaudoto kuro (energijos) ir pagaminto šilumos kiekio, šildymo ir (ar) karšto vandens ruošimo išlaidų paskirstymą būstams;
35.3. kai šilumą būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti tiekia šilumos tiekėjas, tiekėjas iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie faktiškai suvartotą šilumos kiekį šildymui ir (ar) karštam vandeniui ruošti pagal būstuose įrengtus apskaitos prietaisus, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį) ir priskaičiuotą mokestį už apmokamą mėnesį;
35.4. kai būstas šildomas elektra, išlaidos kompensuojamos tik tais atvejais, kai toks būsto šildymas pagal projektą įrengtas statant namą, taip pat kai tokia šildymo įranga sumontuota vėliau pagal projektus, suderinus su elektros energijos tiekėjais. Gyventojai už kiekvieną praėjusį mėnesį, už kurį skirtos kompensacijos, iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis (pagal atsiskaitomąją sąskaitą arba atsiskaitymo knygelę) apie atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją (mokėtas sumas, suvartotą elektros energijos kiekį, nustatytus elektros tarifus) ir (ar) įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį);
35.5. kai būstui šildyti naudojamas kietas kuras (malkos, durpės, akmens anglis) ar suskystintos dujos, kompensacijos už būsto šildymą apskaičiuojamos 6 mėnesiams taikant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas vidutines kuro kainas;
36. Bendrai gyvenantiems asmenims, vieniems gyvenantiems asmenims, kurie vartoja karštą vandenį, ruošiamą naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą tik šildymo sezono metu, ne šildymo sezono metu (gegužės – rugsėjo mėnesiais) skaičiuojamos:
36.1. karšto vandens išlaidų kompensacijos už išlaidas kitoms energijos ar kuro rūšims, naudojamoms vandeniui šildyti;
36.2. geriamojo vandens išlaidų kompensacijos, taikant 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.
37. Vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika, kuro deginimo prietaisų naudingo veikimo koeficientas nustatomas pagal techninę dokumentaciją, o kai jos nėra – koeficientas – 0,7.
38. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota kompensacija yra mažesnė kaip 0,29 Eur, kompensacija nėra mokama.
39. Apskaičiuotų kompensacijų, nustatytų Tvarkos aprašo 35 ir 36.1 punktuose, sumas, apskaičiuotas už kiekvieną praėjusį mėnesį arba už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį, Finansų departamentas perveda į kompensacijų gavėjų nurodytas banko atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar bankų skyriuose arba išmoka pašto paslaugas teikiančiose įmonėse.
40. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą, kompensacijos neteikiamos 6 mėnesius, išskyrus senatvės pensijų gavėjus, jeigu jų turimos piniginės lėšos neviršija nustatyto piniginių lėšų normatyvo 2 kartus.
V. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS IŠIMTIES TVARKA
41. Piniginė socialinė parama išimties tvarka gali būti teikiama Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 9, 11 punktuose nustatytais atvejais.
42. Socialinių išmokų skyriuje gavus prašymą-paraišką dėl piniginės socialinės paramos skyrimo išimties tvarka, socialinių išmokų specialistai kreipiasi į BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto surašymo.
43. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai per 7 darbo dienas nuo Socialinių išmokų skyriaus kreipimosi patikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą ir surašo Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama piniginė socialinė parama išimties tvarka:
43.1. socialinė pašalpa, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų:
43.1.1. jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija ne daugiau kaip 10 procentų nustatyto turto vertės normatyvo ir kai nuosavybės teise priklauso ne daugiau kaip po vieną gyvenamosios paskirties objektą, negyvenamosios paskirties objektą, žemės sklypą, ir kilnojamojo turto objektą, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
43.1.2. kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų dėl objektyvių priežasčių (pvz., dėl ligos, sutrikus sveikatai ir kita) neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 3 punkto, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
43.2. kompensacijos, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų:
43.2.1. jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija ne daugiau kaip 10 procentų nustatyto turto vertės normatyvo ir kai nuosavybės teise priklauso ne daugiau kaip po vieną gyvenamosios paskirties objektą, negyvenamosios paskirties objektą, žemės sklypą, ir kilnojamojo turto objektą, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
43.2.2. kai bent vienas iš bendrai gyvenančių dėl objektyvių priežasčių (pvz., dėl ligos, sutrikus sveikatai ir kita) neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
43.3. socialinė pašalpa ir kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje:
43.3.1. dėl ligos (savo ar vaiko), nedarbingumo sutrikus sveikatai, pateikus dokumentus, patvirtinančius papildomas išlaidas (pvz., mokėjimo kvitus už medikamentus, atliktas procedūras, gydymo įstaigos pažymas apie atliktą operaciją ir kita);
43.4. socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui, atskirai, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
43.5. būsto šildymo išlaidų kompensacija vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
43.6. socialinė pašalpa ir kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju, jei:
43.6.1. asmuo nutraukia registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje dėl ligos, pateikiant kompetentingų įstaigų dokumentus (poliklinikų išduotas pažymas, išrašus iš ligos kortelės, ligoninės išrašus ir kita);
43.6.2. pateikia rašytinius dokumentus (pažymas) apie savo ar bendrai gyvenančio asmens tėvų, vaikų ligą, kurios metu jiems buvo reikalinga priežiūra;
43.7. skiriama piniginė socialinė parama kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių), išskyrus atvejus, kai tėvai ir pilnametis vaikas gyveno kaip bendrai gyvenantys asmenys.
44. Prašymus-paraiškas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo išimties tvarka nagrinėja ir siūlymus skirti (neskirti) piniginę socialinę paramą Socialinių išmokų skyriaus vedėjui teikia Komisija. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) išimties tvarka tvirtinamas Socialinių išmokų skyriaus vedėjo įsakymu.
45. Komisija sudaroma iš 5 narių ir turi šias teises:
45.2. prireikus kviesti į posėdžius kviestinius asmenis: suinteresuotų institucijų atstovus, pareiškėjus;
45.3. prašyti pareiškėjo, bendrai gyvenančių asmenų ir (ar) kompetentingų institucijų pateikti papildomą informaciją apie pareiškėją ir (ar) bendrai gyvenančius asmenis;
46. Komisijos darbo forma yra posėdžiai:
46.2. Komisijos posėdžius organizuoja ir jiems vadovauja Komisijos pirmininkas, jo nesant – jį pavaduojantis Komisijos narys;
46.3. Komisijos posėdžius protokoluoja Komisijos sekretorius, jo nesant – jį pavaduojantis Komisijos narys;
47. Komisijos posėdžiuose savo iniciatyva gali dalyvauti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės nariai, ir (ar) kiti suinteresuoti asmenys.
VI. NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS PERMOKOS GRĄŽINIMAS
49. Neteisėtai gauta piniginė socialinė parama turi būti grąžinama, kai:
49.1. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl jos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti;
50. Neteisėtai gauta piniginė socialinė parama turi būti grąžinta arba sumokėta dalimis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją banko sąskaitą.
51. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtu sprendimu išskaičiuojama iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos socialinės išmokos ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra jo raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
52. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta ir neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
54. Jeigu piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo ir (ar) Tvarkos aprašo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.