MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2016 m. kovo 29 d. Nr. DV-425
Marijampolė
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-1904 „Dėl Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d.
įsakymu Nr. DV-425
GYVŪNŲ LAIKYMO MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse.
2. Taisyklės taikomos gyvūnų laikymui Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančiose kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse.
3. Mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas), šių Taisyklių nuostatoms.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos:
4.2. Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.
4.3. Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.
4.7. Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja globa.
4.8. Gyvūnų globos vieta – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtinta gyvūnų laikymo vieta, kurioje gyvūnų globėjas laikinai ar nuolat laiko bešeimininkius ir (ar) bepriežiūrius gyvūnus ar laikinai laiko sergančius (sužeistus) laukinius gyvūnus.
4.9. Gyvūnų globos organizacija – fizinio ar juridinio asmens veikla, skirta gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti.
4.10. Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
4.11. Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.
4.12. Gyvūno kastravimas – gyvūno lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas arba jų hormoninės veiklos nuslopinimas.
4.16. Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti.
4.18. Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
4.19. Laikinoji gyvūno globa (toliau – laikinoji globa) – asmens veikla, kuria užtikrinama bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų gerovė ir apsauga, kol bus nustatytas jų savininkas ar laikytojas, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.61 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų.
4.20. Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
4.22. Renginys su gyvūnais – paroda, sporto varžybos, rungtynės, mugė, aukcionas, cirko vaidinimas ar programa, konkursas, filmas, laida, reklama ar kitas viešas renginys, kuriame naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų.
4.23. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys.
4.24. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai.
4.26. Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.
III SKYRIUS
GYVŪNO SAVININKO IR LAIKYTOJO PAREIGOS
6. Gyvūno savininkas ir laikytojas , be Įstatyme nurodytų pareigų, turi:
6.1. užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 „Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės;
6.2. nedelsiant pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba privačiam veterinarijos gydytojui;
6.3. užtikrinti, kad viešose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo teritorijose ir patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse, kiemuose ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Gyvūnui priteršus viešoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo teritorijose, patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus;
6.4. užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius;
6.5. dingus gyvūnui, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti policiją, Marijampolės savivaldybės administraciją, laikinąjį gyvūnų globėją;
6.6. nebegalintis suteikti savo gyvūnui reikiamos priežiūros:
6.7. išnaudojęs visas galimybes perduoti gyvūną kitam savininkui ir išsaugoti jo gyvybę, gali:
6.8. nedelsdamas pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam padaliniui ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus;
6.9. pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus ir apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus;
6.10. gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 101/2012 (OL 2012 L 39, p. 133), laikytojai turi turėti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
6.11. užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33). Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais (Žin., 2005, Nr. 101-3784). Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti laidojamos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka savivaldybės administracijos įsteigtose gyvūnų augintinių kapinėse;
IV SKYRIUS
DRAUDŽIAMI VEIKSMAI
7. Asmenims, be Įstatyme nurodytų draudžiamų veiksmų, draudžiama:
7.1. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens ir pakabintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;
7.2. vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose, kitose teritorijose ar patalpose, kuriose tai daryti uždrausta teisės aktais;
7.3. gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo;
7.5. laikyti ūkinės paskirties gyvūnus arčiau nei 50 m. nuo darželių, mokyklų, gydymo įstaigų, bažnyčių, prekybos ir viešojo maitinimo įstaigų;
7.7. maudyti gyvūnus paplūdimiuose, maudyklose ir kitose maudymosi vietose pažymėtose draudžiamuoju ženklu.
V SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ LAIKYMUI IR PRIEŽIŪRAI
8. Visiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo.
9. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiama veterinarinė pagalba.
11. Laikant gyvūnus pastatuose, pastatai turi būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti, skirti ir pritaikyti gyvūnams laikyti, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų.
12. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.
13. Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Visi gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais.
14. Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti tinkamo vandens arba jie, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, turi būti reguliariai girdomi.
15. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnams šerti ir girdyti naudojamų indų arba pakankamas plotas, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai.
16. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas.
17. Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi kartu.
18. Gyvūnus, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), rekomenduojama laikyti taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.
19. Gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos.
20. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“.
VI SKYRIUS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMUI
22. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“.
23. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
24. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų, tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti taikomų reikalavimų.
25. Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:
25.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;
25.2. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai būtų atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;
25.3. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;
26. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367 / 3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
28. Bičių laikytojas turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 „Dėl bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“.
29. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą, kurio forma nurodyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 1 priede. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bityno paso išdavimo bičių laikytojas turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius, kurie bus laikomi savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje.
30. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“ Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir kontaktinis telefono numeris.
31. Bitynai turi būti įrengiami, kaip numatyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkte. Veisliniai bitynai, be Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkto reikalavimų, turi atitikti ir 8 punkto reikalavimus.
32. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojui leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:
32.1. 2,5 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje šis bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;
33. Atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų krūmų ar medžių, nei nurodyta 32.1 ir 32.2 punktuose galima tik tuo atveju, jei bičių laikytojas turi sklypo savininko raštišką sutikimą.
34. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių patvirtinimo“.
35. Prieš atliekant avilių apžiūrą, medkopį ar kitus bityno priežiūros darbus medunešio laikotarpiu, turi būti žodžiu įspėjami asmenys, esantys žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bitėmis, ir už jos ribų, kurie tikėtina, kad gali nukentėti nuo bičių.
36. Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad:
36.1. nuo jo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;
36.2. avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės;
36.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.
VII SKYRIUS
GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS
37. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą, nurodytą šių Taisyklių 2 priede, ir šių gyvūnų vados dydį.
38. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 „Dėl Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
39. Leidimai įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis Marijampolės savivaldybės teritorijoje išduodami vadovaujantis Leidimų įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis Marijampolės savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. DV-1726 „Dėl Leidimų įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis Marijampolės savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.
40. Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
41. Patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys ar katės, plotas turi atitikti šių Taisyklių 2 priede nustatytas normas.
42. Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės sklypo valdos, kurioje laikomas, ribos.
43. Šuniui, laikomam lauke, prieinamoje vietoje turi būti įrengta būda ar kita vieta (slėptuvė), kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų ir kurios dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, būtų toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būda turi būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo ar kitu būdu užtikrinama šuns poilsio vietos apsauga nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdos angą uždengti, kad į būdą nepatektų krituliai.
44. Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje ir prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
45. Šunis rekomenduojama vedžioti įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.
46. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio.
47. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.
48. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo privalo užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
VIII SKYRIUS
REGISTRAVIMAS, APSKAITA, RINKLIAVA
49. Gyvūnai augintiniai ženklinami ir registruojami vadovaujantis Gyvūnų augintinių registravimo ir ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“
50. Rinkliavą už gyvūnų laikymą daugiabučiame name, iš šunų savininkų, renka ir su tuo susijusią apskaitą tvarko bendrijų pirmininkai, butų savininkų jungtinės veiklos sutartimi savininkams atstovauti įgalioti asmenys, namo administratoriaus teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas. Visos lėšos, surinktos už gyvūnų laikymą daugiabučiuose namuose, pervedamos į Marijampolės savivaldybės biudžetą.
IX SKYRIUS
BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS, PRIEŽIŪRA IR LAIKINOSIOS GLOBOS ORGANIZAVIMAS
52. Marijampolės savivaldybės administracija organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimą savivaldybės teritorijoje, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams bei bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų, apie kuriuo praneša juos sulaikę asmenys, negalintys laikyti šių gyvūnų, laikinąją globą.
53. Gyvūnų globėjai turi laikytis Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų ir kitų gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
54. Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ir (ar) Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriui.
55. Draudžiama šerti bešeimininkius ir laukinius gyvūnus išskyrus tam Marijampolės savivaldybės administracijos nustatytas vietas, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesnio kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu, pvz., „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr. ...“. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).
56. Visi bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai, kurių gaudymą organizuoja Savivaldybės administracija arba apie kuriuos praneša juos sulaikę asmenys, negalintys laikyti bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų augintinių, perduodami globoti laikinam gyvūnų globėjui, o bešeimininkiai ir bepriežiūriai ūkiniai gyvūnai - galinčiam laikinai globoti ūkinį gyvūną ūkinių gyvūnų laikytojui.
57. Jei pagaunamas gyvūnas augintinis, kurio savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, mikroschemą, tatuiruotę ir pan.), asmuo, sulaikęs bepriežiūrį gyvūną, privalo pranešti gyvūno savininkui. Kai gyvūno savininko identifikuoti neįmanoma, asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, per 3 dienas apie bepriežiūrio ar bešeimininkio gyvūno sulaikymą privalo informuoti policiją, Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyrių arba laikinąjį gyvūnų globėją.
58. Kai pagaunamas gyvūnas augintinis, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasis gyvūnas laikomas pas laikiną globėją ne mažiau 14 parų. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, laikinasis gyvūnų globėjas tampa gyvūno augintinio savininku.
59. Jeigu bepriežiūrių ir bešeimininkių ūkinių gyvūnų savininkas paaiškėja per vieną mėnesį, gyvūnas grąžinamas savininkui. Šis privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas, įskaitant naudą, gautą iš naudojimo juo.
60. Draudžiama bepriežiūrius ir bešeimininkius gyvūnus naudoti tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus.
61. Draudžiama bepriežiūrius ir bešeimininkius gyvūnus laikyti, šerti (išskyrus Savivaldybės administracijos patvirtintose šėrimo vietose), leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.
62. Draudžiama sveikiems, sterilizuotiems ir pažymėtiems gyvūnams augintiniams (šunims ir katėms) atlikti eutanaziją. Gyvūnai turi būti atiduoti naujai surastiems šeimininkams be papildomo mokesčio;
63. Laikinasis gyvūnų globėjas turi:
63.1. turėti patalpas (toliau – Gyvūnų globos vieta) Marijampolės savivaldybėje, atitinkančias teisės aktuose nustatytus reikalavimus, galiojančius dokumentus, leidžiančius vykdyti šią veiklą;
63.2. gaudyti bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus, surinkti iš juos sugavusių asmenų pagal Marijampolės savivaldybės administracijos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kitų tarnybų pranešimus, transportuoti gyvūnus į Gyvūnų globos vietą laikinai globoti;
63.3. turėti sutartį (-is) su veterinarijos paslaugos teikėju (-ais) arba įdarbinti veterinarijos gydytoją, bei užtikrinti, kad visi gyvūnai, patekę į Gyvūnų globos vietą, per 24 val. būtų apžiūrėti veterinarijos gydytojo;
63.4. turėti interneto svetainę, kurioje būtų viešinama informacija apie globojamus ir sugautus gyvūnus, kurių savininkų neįmanoma nustatyti arba sutartį su kitu asmeniu, kuris skleistų informaciją apie gyvūnų globėjo globojamus gyvūnus savo interneto svetainėje arba kitose visuomenės informavimo priemonėse;
63.5. užtikrinti, kad apie sugautus gyvūnus, kurie yra su registravimo ar atpažinimo ženklais (žetonu, antkakliu, mikroschema), būtų nedelsiant pranešta savininkui;
63.7. ne vėliau kaip per 3 dienas informuoti Savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyrių arba policiją ir paskelbti savo interneto svetainėje ir (ar) kitose visuomenės informavimo priemonėse apie gyvūnus, patekusius į Gyvūnų globos vietą;
63.8. pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam padaliniui apie struktūrinius ir (ar) veiklos pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos gyvūnų gerovei, sveikata ir (ar) informacijos apie globojamus gyvūnus sklaidai.
63.9. įvertinti kiekvieno į Gyvūnų globos vietą patekusių gyvūnų sveikatos būklę ir duomenis apie jo sveikatos būklę įrašyti žurnale ar elektroninėje laikmenoje.Tvarkyti priimamų, laikomų, perduodamų ir nugaišusių (nugaišintų) gyvūnų apskaitą (pildyti Marijampolės savivaldybės bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų apskaitos registracijos žurnalą (1 priedas), kitus žurnalus, nustatytus Lietuvos Respublikos veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. B1-486 patvirtintuose Veterinarijos reikalavimuose gyvūnų globos namams „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. B1-1015 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažinimo netekusiu galios“).
63.10. užtikrinti, kad gyvūnai, apkandžioję kitus gyvūnus ar žmones bei įtariami sergantys pasiutlige, būtų 14 parų karantinuojami atskiroje patalpoje izoliuotuose narvuose. Veterinarijos gydytojas privalo stebėti, ar pasireiškia pasiutligės požymiai. Po nustatyto termino gyvūnui, kuriam pasiutligės diagnozė nenustatyta, gali būti atlikta eutanazija, gyvūnas gali būti grąžintas savininkui arba jam surandami nauji šeimininkai. Įtariami sergantys pasiutlige gyvūnai, kritę karantinuojat, pristatomi tirti į laboratoriją pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus;
64. Veterinarijos gydytojo nugaišinti ar patys nugaišę gyvūnai iš gyvūnų savininkų į Gyvūnų globos vietą priimami nemokamai.
65. Asmenims su negalia, pensinio amžiaus asmenims, perduodant savo gyvūnus augintinius ar jų gaišenas laikinajam gyvūnų globėjui, mokėti nereikia.
66. Laikinasis gyvūnų globėjas gali:
66.2. nugaišinti bešeimininkius gyvūnus, jei šie nepagydomai serga, kenčia skausmą, nusenę, agresyvūs;
66.3. priimti gyvūnus, kurių globos atsisako gyvūnų savininkai (asmenys su negalia, pensinio amžiaus asmenys), negalintys toliau pasirūpinti savo augintinio priežiūra;
X SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DALYVAVIMAS ĮGYVENDINANT GYVŪNŲ GLOBOS ORGANIZACIJŲ RENGIAMAS BEŠEIMININKIŲ KAČIŲ KASTRAVIMO PROGRAMAS
67. Marijampolės savivaldybės administracija dalyvauja įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas derindama gyvūnų globos organizacijų pateiktas kačių kastravimo programas ir nustatydama bešeimininkių kačių šėrimo vietas, viešindama informaciją apie programos vykdymą.
68. Gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas Marijampolės savivaldybės administracija derina, jeigu yra visos šios sąlygos:
68.1. gyvūnų globos organizacija Marijampolės savivaldybės administracijai pateikia raštu kačių kastravimo programą su pridedama kačių šėrimo vietos schema;
68.2. bešeimininkių kačių kastravimo programoje nurodoma: programos rengėjas, jo duomenys kontaktams, programos vykdytojai ir bendravykdytojai, jų duomenys kontaktams, programos vykdymo vieta, įgyvendinimo terminai, siūloma bešeimininkių kačių šėrimo vieta ir kita informacija, susijusi su programos įgyvendinimu.
69. Gyvūnų globos organizacijų parengtos bešeimininkių kačių kastravimo programos suderinimas įforminamas Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Sprendimas priimamas per 20 darbo dienų nuo programos pateikimo Marijampolės savivaldybės administracijai dienos.
70. Kai Administracijos direktorius atsisako derinti programą, nurodomos programos nederinimo priežastys. Savivaldybės administracija kitą darbo dieną apie tai praneša gyvūnų globos organizacijai, nurodydama programos nederinimo priežastis.
71. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie Savivaldybės teritorijoje numatomą vykdyti gyvūnų globos organizacijų rengiamą bešeimininkių kačių kastravimo programą, pateikia informaciją apie numatytos vykdyti programos laiką ir vietą (-as):
71.1. savivaldybės seniūnijų, kuriose numatyta vykdyti bešeimininkių kačių kastravimo programą, seniūnams;
72. Savivaldybės administracija turi teisę:
72.1. kontroliuoti, kaip vykdoma bešeimininkių kačių kastravimo programa. Nustačius programos pažeidimų, raštu reikalauti, kad pažeidimai būtų pašalinti, nurodytu terminu;
72.2. gauti tikslią informaciją iš gyvūnų globos organizacijų, kada, kuriose vietose programos vykdytojai vykdys programą;
73. Kačių šėrimo vieta parenkama atsižvelgiant į gyvūnų globos organizacijos pateiktus pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes ir nustatoma Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
74. Bešeimininkės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Draudžiama šerti bešeimininkes kates, jei tai nesusiję su populiacijos mažinimu.
75. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo užtikrinti, kad katės būtų paskiepytos, sterilizuotos, atlikta jų dehelmintizacija, išnaikintos blusos ir kiti parazitai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kačių šėrimo vietos parinkimo pateikimo dienos.
76. Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos. Asmenys, mažinantys bešeimininkių kačių populiaciją, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
77. Asmenys negali gaudyti sterilizuotų ir pažymėtų bešeimininkių kačių, o jei tokias kates pagauna, privalo nedelsdami paleisti. Jei sterilizuota bešeimininkė katė elgiasi agresyviai arba jai akivaizdžiai reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, tokią katę šeriantis asmuo privalo nedelsdamas pasirūpinti, kad ją apžiūrėtų veterinarijos gydytojas.
XI SKYRIUS
PRAMOGINIAMS IR KITIEMS RENGINIAMS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
78. Bendruosius reikalavimus renginių su gyvūnais organizavimui, sveikatos reikalavimus gyvūnams, naudojamiems renginiams su gyvūnais, reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, prašymų išduoti leidimą organizuoti renginį su gyvūnais nagrinėjimo ir leidimų organizuoti renginį su gyvūnais išdavimo tvarką nustato Veterinarijos reikalavimai pramoginiams ir kitiems renginiams naudojamiems gyvūnams, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. B1-2 „Dėl veterinarijos reikalavimų pramoginiams ir kitiems renginiams naudojamiems gyvūnams patvirtinimo“.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
80. Asmenys, pažeidę gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
81. Marijampolės savivaldybės administracija kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės. Marijampolės savivaldybės administracija, įgyvendindama gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, bendradarbiauja su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu ir policija.
Gyvūnų laikymo Marijampolės
savivaldybės teritorijos
gyvenamosiose vietovėse taisyklių
1 priedas
(MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ APSKAITOS REGISTRACIJOS ŽURNALO FORMA)
MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ APSKAITOS REGISTRACIJOS ŽURNALAS
| Eil. Nr. |
Data |
Asmuo, pateikęs informaciją apie bepriežiūrį, bešeimininkį gyvūną |
Gyvū-nas, šuo/ katė |
Prašyta bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus, vnt. |
Bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai perduoti, vnt
|
Pastabos (nurodyti kito globėjo (12 st.), vardą, pavardę,. Gyvūnų globos organizac. (13 st.). pavadinimą |
||||||||
| vardas ir pavardė |
adresas |
telefo-nas |
sugauti pastebėtus teritorijoje
|
paimti iš gyvūną sulai-kiusio asmens |
surink- ti gaišenas |
paimti iš gyvūno savininko, raštu atsisakius |
atsisakymo priežastys |
Kitam globėjui |
Gyvūnų globos organiza-cijai |
Laikina-jam globėjui |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
x |
x |
x |
x |
|
x |
x |
x |
|
|
Pastabos.
1. Lentelė pildoma ir ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 4 d. elektroniniu paštu ar raštu pateikiama Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriui.
2. Sumuojami stulpeliai, pažymėti „x“.
_______________________________________ _______________________ ______________________________________
(Įgalioto asmens pareigos) (parašas, data) (vardas ir pavardė)
Gyvūnų laikymo Marijampolės
savivaldybės teritorijos
gyvenamosiose teritorijose taisyklių
2 priedas
MINIMALIOS GYVŪNAMS AUGINTINIAMS (ŠUNIMS, KATĖMS) SKIRIAMO PLOTO NORMOS
|
Gyvūno augintinio rūšis ir svoris, kg |
Gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus plotas, m2 |
Minimalus plotas, skiriamas gyvūno augintinio vadai (8 savaičių amžiaus ir vyresniems jaunikliams), m2 |
|||
|
bute / name* |
patalpoje, laikymo įrangoje** |
iki 4 jauniklių |
daugiau kaip 4 jaunikliai |
||
|
vienam |
kiekvienam papildomam |
||||
|
Katės |
10 |
4 |
2 |
2 |
3 |
|
Šunys: |
|
|
|
|
|
|
iki 10 kg |
10 |
4/8*** |
2/4*** |
2 |
3 |
|
10–20 kg |
15 |
4/15*** |
2/7*** |
3 |
6 |
|
20–40 kg |
20 |
6/25*** |
2/12*** |
4 |
8 |
|
per 40 kg |
30 |
6/30*** |
3/15*** |
4 |
12 |
______________________
* – dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name;
** – gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamajį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje;
*** – pirma ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamajį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje ir išvedami pasivaikščioti ne rečiau kaip 1 kartą per dieną ne trumpesniam kaip 1 valandos laikotarpiui arba ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpesniems kaip 30 minučių laikotarpiams. Antra ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamajį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje, tačiau nė karto per dieną neišvedami pasivaikščioti.