Teismingumo byla Nr. T-33/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05782-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

 

 

NUTARTIS

 

2018 m. balandžio 10 d.

Vilnius

 

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Irmanto Jarukaičio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Faromas“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P., O. B., K. V. (K.) ir A. C. dėl sprendimų panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Faromas“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikini: 1) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą suformuoti naują daiktą (registruoti daiktą) – negyvenamąsias patalpas – dirbtuves, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. spr-1-251; 3) negyvenamųjų patalpų – dirbtuvių nuosavybės teisės 2014 m. vasario 7 d. registraciją A. C., 2014 m. liepos 28 d. nuosavybės teisės registraciją K. V. (K.) ir 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisės registraciją L. P. ir O. B..

Pareiškėjas nurodė, kad remiantis tarp jo ir 654-osios Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos 2003 m. vasario 10 d. pasirašyta rangos sutartimi bei 2008 m. lapkričio 18 d. 654-osios Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos pažyma, UAB „Faromas“ tapo negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininku. Bendrovės nuosavybės teisės į šias patalpas buvo įregistruotos nuo 2008 m. gruodžio 9 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu suformavo ir įregistravo naują daiktą – dirbtuves, turinčias tą patį žymėjimą plane, tačiau suteikė joms kitą unikalų numerį ir nuosavybės teises įregistravo A. C.. 2014 m. liepos 28 d. sprendimu nuosavybės teisės į dirbtuves buvo įregistruotos K. K. (V.), o 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu – L. P. ir O. B.. VĮ Registrų centro centrinis registratorius teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. priimtus sprendimus paliko nepakeistus, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisės į ginčo patalpas buvo įregistruotos remiantis pateiktais dokumentais. Pareiškėjas akcentavo, kad dirbtuvės 2014 m. vasario 7 d. buvo suformuotos ir įregistruotos pareiškėjui priklausančio daikto vietoje. Pareiškėjas teigė, kad teismui pripažinus minėto nekilnojamojo daikto (dirbtuvių) suformavimą neteisėtu, objektyviai neliktų ir paties daikto, todėl jo registracija trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu turėtų būti panaikinta, nevertinant sandorių, kuriais remiantis ji buvo atlikta, teisėtumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Faromas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokias konkrečias pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekia apginti, bei pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog pareiškėjo pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai negali būti apginti pareiškus skunde suformuluotus reikalavimus, teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonė, ar administracinis teismas yra kompetentingas išspręsti pareiškėjo prašomų panaikinti nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimų teisėtumo klausimą, nenuginčijus civilinio teisinio pobūdžio aktų bei sandorių, kuriais remiantis buvo priimti nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamasis daiktas buvo suformuotas ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į jį atsirado teisės aktuose nustatytais pagrindais, kurių teisėtumas nėra nuginčytas bendrosios kompetencijos teismuose. Teisine registracija, t. y. įrašais nekilnojamojo turto registre buvo išviešintas suformuotas daiktas ir juridiniai trečiųjų asmenų teisių į tą daiktą atsiradimo faktai, t. y. išviešintos nenuginčytų sudarytų civilinių sandorių pasekmės. Siekiant pareiškėjo reikalavimus išnagrinėti iš esmės, būtina analizuoti minėtų abiejų Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos pažymų, išduotų toms pačioms patalpoms, bet skirtingiems asmenims, kurių pagrindu buvo suformuoti du nekilnojamieji daiktai su skirtingais unikaliais numeriais, teisėtumą, taip pat vertinti vėliau sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių galiojimo klausimą remiantis Civiliniu kodeksu.

 

Specialioji teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

Byla teisminga administraciniam teismui.

Aptariamu atveju ginčas yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo suformuoti ir įregistruoti naują daiktą – negyvenamąsias patalpas, ir įregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į jį. Byloje keliamais reikalavimais iš esmės siekiama, kad būtų pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenys, panaikinant teritorinio registratoriaus sprendimus dėl nekilnojamojo turto objekto ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamojo turto objektą registracijos, atliktos nekilnojamojo turto registre. Ginče keliami klausimai yra susiję su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu. Pareiškėjas nei skunde, nei bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme pateiktame patikslintame skunde nekelia civilinių teisinių reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 7 d. nutartis Nr.. T-1/2015, priimta byloje E. J. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas; 2015 m. vasario 11 d. nutartis Nr. T-32/2015, priimta byloje A. K. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, VĮ Registrų centras; 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta byloje M. J. v. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas; ir kt.).

 

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Faromas“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P., O. B., K. V. (K.) ir A. C. dėl sprendimų panaikinimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

 

 

 

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Irmantas Jarukaitis