LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 62:2017 „GYDYTOJAS VAIKŲ PULMONOLOGAS“ PATVIRTINIMO

2017 m. rugsėjo 27 d. Nr. V-1129

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 62:2017 „Gydytojas vaikų pulmonologas“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 511 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 62:1998 „Gydytojas vaikų pulmonologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“.

3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                     Aurelijus Veryga

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2017 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. V-1129

Lietuvos medicinos normA MN 62:2017 GYDYTOJAS VAIKŲ PULMONOLOGAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Lietuvos medicinos norma MN 62:2017 „Gydytojas vaikų pulmonologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) privaloma visiems gydytojams vaikų pulmonologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

2.  Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

2.1. Vaikų pulmonologija – vaikų ligų mokslo šaka, kurios tyrimo objektas yra vaikų kvėpavimo organų anatominiai ir fiziologiniai ypatumai, įgimtos ir įgytos kvėpavimo organų ligos ir jų komplikacijos, šių ligų diagnostika, gydymas ir profilaktika.

2.2. Gydytojas vaikų pulmonologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų pulmonologo profesinę kvalifikaciją.

2.3. Gydytojo vaikų pulmonologo praktika – teisės aktų reglamentuojama gydytojo vaikų pulmonologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti vaikų kvėpavimo organų ligų profilaktiką, diagnostiką, gydymą ir medicininę reabilitaciją.

2.4. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos medicinos normos 7 punkte išvardytuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

3.  Gydytojo vaikų pulmonologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas bei vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo vaikų pulmonologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

4.  Teisę verstis gydytojo vaikų pulmonologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų pulmonologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų pulmonologo profesinę kvalifikaciją.

5.  Gydytojas vaikų pulmonologas verčiasi gydytojo vaikų pulmonologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų pulmonologo paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir gydytojas vaikų pulmonologas.

6.  Gydytojas vaikų pulmonologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei socialiniais darbuotojais.

7.  Gydytojas vaikų pulmonologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

8. Gydytojas vaikų pulmonologas turi teisę:

8.1. verstis gydytojo vaikų pulmonologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

8.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

8.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

8.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

8.5. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

8.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

8.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Gydytojas vaikų pulmonologas turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

III SKYRIUS

PAREIGOS

10. Gydytojas vaikų pulmonologas privalo:

10.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

10.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

10.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais, dalyvaujančiais atliekant tyrimo, diagnostikos ir gydymo veiksmus;

10.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

10.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

10.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

10.8. laikytis sveikatos priežiūros specialisto profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

10.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.10. laikytis licencijuojamos sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

10.11. tvarkyti gydytojo vaikų pulmonologo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.12. paaiškinti asmens sveikatos priežiūros specialisto praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

10.13. taikyti Lietuvos Respublikoje tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis;

10.14. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

10.15. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

IV SKYRIUS

KOMPETENCIJA

11. Gydytojo vaikų pulmonologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs vaikų pulmonologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas, dirbdamas gydytoju vaikų pulmonologu bei nuolat tobulindamas kvalifikaciją ir domėdamasis nuolatine mokslo ir praktikos pažanga.

12. Gydytojas vaikų pulmonologas turi žinoti:

12.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

12.2. medicinos statistikos pagrindus;

12.3. sveikatos draudimo pagrindus;

12.4. sveikatos teisės pagrindus;

12.5. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis.

13. Gydytojas vaikų pulmonologas turi išmanyti:

13.1. saugos darbe reikalavimus;

13.2. medicinos etikos ir deontologijos pagrindus;

13.3. bendruosius vaikų sveikatos priežiūros organizavimo principus;

13.4. pagrindinius slaugos reikalavimus;

13.5. bendruosius pulmonologinės pagalbos organizavimo principus;

13.6. vaiko organizmo anatominius ir fiziologinius ypatumus;

13.7. kvėpavimo sistemos ir jos atskirų dalių vystymosi, morfologijos, fiziologijos, patologijos ypatumus;

13.8. vaiko kvėpavimo organų ligų epidemiologiją, patogenezę, etiologiją, klasifikaciją, rizikos veiksnius, simptomatiką, diagnostikos ir gydymo metodus, indikacijas, kontraindikacijas, profilaktikos principus;

13.9. vaikų dirbtinės plaučių ventiliacijos principus;

13.10. vaistinių preparatų klinikinę farmakologiją;

13.11. vaiko psichologijos ypatumus, dažniausius psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio vaiko bei jo artimųjų psichologiją, taip pat socialinių veiksnių įtaką vaikams;

13.12. vaikams skiriamų vaistinių preparatų veikimą ir jų galimą šalutinį poveikį;

13.13. vaikų klinikinę imunologiją;

13.14. kvėpavimo organų liga sergančio vaiko mitybą;

13.15. kvėpavimo organų liga sergančio vaiko medicininės reabilitacijos principus;

13.16. įrodymais pagrįstos medicinos principus, metodinių rekomendacijų taikymą praktikoje.

14. Gydytojas vaikų pulmonologas turi gebėti:

14.1. dirbti savarankiškai ir (ar) komandoje su kitais specialistais;

14.2. bendrauti su sergančiu vaiku ir jo artimaisiais;

14.3. surinkti ir įvertinti anamnezę ir objektyviai ištirti ligonį;

14.4. įvertinti laboratorinių, funkcinių ir vaizdinių (bronchoskopijos, ultragarsinių, radiologinių: rentgenologinio, kompiuterinės tomografijos, plaučių kraujagyslių angiogramos, magnetinio branduolinio rezonanso ir pan.) tyrimų duomenis;

14.5. naudoti kasdieniame darbe Lietuvos Respublikoje galiojančius vaikų kvėpavimo ligų diagnostikos ir gydymo protokolus ir metodikas;

14.6. įvertinti pleuros ertmės punkcijos tyrimo duomenis;

14.7. įvertinti kvėpavimo organų biopsijos duomenis;

14.8. įvertinti skirtingo amžiaus vaikų kvėpavimo nepakankamumą;

14.9. taikyti alergenui specifinę peroralinę imunoterapiją;

14.10. taikyti gydymą imunoglobulinais;

14.11. taikyti biologinę terapiją;

14.12. atlikti ir įvertinti faringoskopiją;

14.13. atlikti ir įvertinti rinoskopiją;

14.14. atlikti ir įvertinti otoskopiją;

14.15. atlikti ir įvertinti transkutaninį hemoglobino įsotinimo deguonimi tyrimą, įvertinti arterinio ir (ar) kapiliarinio kraujo dujų kiekybinę sudėtį;

14.16. atlikti ir (ar) įvertinti kvėpavimo organų funkcijos ištyrimą: spirometriją, bronchų išplėtimo, bronchų provokacinius, fizinio krūvio mėginius;

14.17. atlikti ir (ar) įvertinti plaučių tūrių matavimus, kvėpavimo takų pasipriešinimo, dujų difuzijos, kvėpavimo raumenų jėgos tyrimus;

14.18. atlikti ir (ar) įvertinti azoto monoksido ir kitų uždegimo žymenų tyrimą iškvepiamame ore;

14.19. atlikti ir (ar) įvertinti alerginius odos mėginius bei specifinių IgE tyrimus;

14.20. atlikti ir (ar) įvertinti pleuros ertmės ultragarsinį ištyrimą;

14.21. atlikti ir (ar) įvertinti diagnostinę ir gydomąją bronchoskopiją;

14.22. atlikti ir (ar) įvertinti miego poligrafinį tyrimą;

14.23. atlikti ir (ar) įvertinti kvėpavimo takų ciliarinio aparato funkciją;

14.24. taikyti trumpalaikį bei ilgalaikį gydymą deguonimi;

14.25. taikyti neinvazinę plaučių ventiliaciją;

14.26. paimti nosiaryklės aspiratą, skreplių pasėlį mikrobiologiniam ištyrimui ir tepinėlį virusologiniam ištyrimui;

14.27. atrinkti ir (ar) ištirti recipientą ir (ar) donorą plaučių ar plaučių-širdies komplekso transplantacijai, stebėti ir gydyti vaiką po transplantacijos;

14.28. taikyti individualias kvėpavimo takų reabilitacijos ir ilgalaikės kvėpavimo priežiūros priemones.

15. Gydytojas vaikų pulmonologas pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus turi diagnozuoti ir gydyti šias ligas:

15.1. ūmines kvėpavimo sistemos pažeidimo būkles:

15.1.1. ūminį kvėpavimo nepakankamumą;

15.1.2. kraujavimą iš kvėpavimo takų;

15.1.3. skausmą gerklėje ir (ar) krūtinėje;

15.1.4. svetimkūnį kvėpavimo takuose;

15.2. naujagimystės periodo kvėpavimo sutrikimus:

15.2.1. plaučio ageneziją, hipoplaziją, bronchomaliaciją ir (ar) tracheomaliaciją, pridėtinę skiltį, sekvestraciją, plaučio ar tarpuplaučio cistą, tracheoezofaginę fistulę ir kitas įgimtas kvėpavimo sistemos sklaidos ydas;

15.2.2. respiracinio distreso sindromą ir kitas surfaktanto kiekio arba sudėties sąlygotas ligas;

15.2.3. miego apnėją ir kitus kvėpavimo savireguliacijos sutrikimus;

15.2.4. įgimtą pneumoniją;

15.2.5. naujagimių aspiracijos sindromą;

15.2.6. bronchopulmoninę displaziją ir kitas lėtines naujagimystės periodo ligas;

15.2.7. kitus kvėpavimo sutrikimus, atsiradusius perinataliniu laikotarpiu;

15.3. ūmines viršutinių kvėpavimo takų ligas:

15.3.1. ūminį nazofaringitą (peršalimą);

15.3.2. ūminį adenoiditą;

15.3.3. ūminį sinusitą;

15.3.4. ūminį tonzilitą;

15.3.5. ūminį laringitą ir ūminį obstrukcinį laringitą (krupą);

15.3.6. ūminį epiglotitą;

15.3.7. ūminį tracheitą;

15.3.8. ūminį vidurinės ausies uždegimą;

15.3.9. ūmines kelias vietas pažeidžiančias ir nepatikslintos vietos viršutinių kvėpavimo takų infekcijas;

15.3.10. gripą ir kitas ūmines kvėpavimo takų infekcijas;

15.4. ūmines apatinių kvėpavimo takų ligas:

15.4.1. ūminį bronchitą;

15.4.2. obstrukcinį bronchitą;

15.4.3. ūminį bronchiolitą;

15.4.4. ūminę bendruomenėje įgytą pneumoniją;

15.4.5. ūminę hospitalinę pneumoniją;

15.4.6. nekrotizuojančią pneumoniją;

15.4.7. ūminę pneumoniją sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur;

15.4.8. plaučių edemą;

15.4.9. plaučių emboliją;

15.4.10. pneumotoraksą;

15.4.11. pleuritą ir pleuros empiemą;

15.4.12. kokliušą ir kitas vaikų infekcijas, pasireiškiančias arba galinčias komplikuotis kvėpavimo sistemos pažeidimu;

15.4.13. toksokarozę, askaridozę ir kitas parazitozes bei helmintozes, pasireiškiančias arba galinčias komplikuotis kvėpavimo sistemos pažeidimu;

15.5. lėtines viršutinių kvėpavimo takų ligas:

15.5.1. vazomotorinį rinitą;

15.5.2. alerginį epizodinį ir nuolatinį rinitą;

15.5.3. adenoidų hiperplaziją, nereikalaujančią chirurginio gydymo;

15.5.4. lėtinį sinusitą, nereikalaujantį chirurginio gydymo;

15.5.5. nosies polipus;

15.5.6. kvėpavimo sutrikimus, pasireiškiančius sergant balso klosčių ir gerklų ligomis;

15.6. lėtines apatinių kvėpavimo takų ligas:

15.6.1. lėtinį kvėpavimo nepakankamumą;

15.6.2. bronchitą, nepatikslintą kaip ūminį arba lėtinį;

15.6.3. paprastą ir gleiviškai pūlingą lėtinį bronchitą;

15.6.4. lėtinę obstrukcinę plaučių ligą;

15.6.5. astminį bronchitą;

15.6.6. alerginę astmą;

15.6.7. nealerginę astmą;

15.6.8. astminę būklę;

15.6.9. bronchektazes;

15.6.10. plaučių emfizemą;

15.6.11. kvėpavimo sutrikimus, atsiradusius sergant įgimtomis širdies ydomis ir esant kitų širdies-kraujagyslių sistemos pažeidimų;

15.6.12. miego sutrikimus;

15.6.13. kosulio tiką, balso stygų disfunkciją ir kitas psichoneurologines lėtinio kosulio ir (ar) dusulio priežastis;

15.6.14. lėtinės aspiracijos sindromą, sergant cerebriniu paralyžiumi, gastroezofaginio refliukso ir kitomis ligomis;

15.6.15. suaugusiųjų tipo respiracinio distreso sindromą, plaučių eozinofiliją, fibrozuojantį alveolitą, obliteruojantį bronchiolitą po persirgtos pneumonijos ir kitas intersticines plaučių ligas;

15.6.16. pneumokoniozę, alerginį pneumonitą ir kitas kvėpavimo takų būkles, sukeltas įkvėptų cheminių medžiagų, dujų, dūmų ar kitų išorinių veiksnių;

15.6.17. kvėpavimo sutrikimus sergant Diušeno (Duchenne) ir kitomis nervų-raumenų degeneracinėmis ligomis;

15.6.18. kvėpavimo sutrikimus sergant raudonąja vilklige, dermatomiozitu ir kitomis jungiamojo audinio ligomis;

15.7. kvėpavimo sutrikimus sergant įgimtais ir įgytais imunodeficitais;

15.8. plaučių sarkoidozę;

15.9. tuberkuliozę:

15.9.1. nenormalią tuberkulino mėginio reakciją;

15.9.2. latentinę tuberkuliozę;

15.9.3. kvėpavimo organų bakteriologiškai patvirtintą arba nepatvirtintą tuberkuliozę;

15.9.4. miliarinę tuberkuliozę;

15.9.5. įgimtą tuberkuliozę;

15.9.6. kitų organų tuberkuliozę;

15.10. cistinę fibrozę ir kitas retąsias ligas, pasireiškiančias arba galinčias komplikuotis kvėpavimo sistemos pažeidimu;

15.11. kvėpavimo sutrikimus, atsiradusius sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur;

15.12. kvėpavimo sutrikimus, atsiradusius po gydymo procedūrų.

16. Gydytojas vaikų pulmonologas pagal savo kompetenciją turi įtarti toliau išvardytas ligas ir sveikatos sutrikimus ir siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą:

16.1. krūtinės traumą;

16.2. įgimtas kvėpavimo sistemos ydas, reikalaujančias chirurginio gydymo ir (ar) kontrolės;

16.3. įgimtas ar įgytas širdies ydas;

16.4. plaučių kraujagyslių ligas;

16.5. pleuros empiemą;

16.6. pneumotoraksą ir (ar) piopneumotoraksą;

16.7. peritonzilinį abscesą;

16.8. plaučių ar tarpuplaučio abscesą;

16.9. neaiškios etiologijos limfadenopatiją;

16.10. sunkų atopinį dermatitą;

16.11. dilgėlinę;

16.12. angioneurozinę edemą;

16.13. plaučių ir tarpuplaučio vėžį, metastazes į plaučius ir tarpuplautį;

16.14. retąsias ligas ir genetinius sindromus.

______________________