Administracinė byla Nr. eA-2257-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00289-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir M. M. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. sausio 14 d. privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 ir Nr. PRN-20-160114-00004 (toliau – ir privalomieji nurodymai) reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje nutarta byloje įtraukti M. M. kaip bendrapareiškėją.
2. Prašyme nurodė, kad:
2.1. M. M. nuosavybės teise priklausė 0,7131 ha kitos paskirties vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 9,9576 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ji sklype vykdė esamų statinių griovimo ir naujų statinių statybos darbus pagal Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-26-150219-00013. Inspekcijos Kauno skyrius M. M. 2016 m. sausio 14 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003, kuriuo pareikalavo nugriauti savavališkai pastatytą statinį – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00004, kuriuo pareikalavo nugriauti savavališkai pastatytą statinį – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavimų įvykdymo terminas – iki 2016 m. liepos 14 d. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimais administracinėse bylose Nr. I-243-423/2017 ir Nr. I-244-423/2017 pratęsė privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2018 m. gegužės 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4838-423/2018 pratęsė privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. M. M. 2018 m. birželio 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu ginčo žemės sklypus perleido R. S.
2.2. Buvo atliktas ginčo žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, ko pasėkoje 2019 m. lapkričio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 6SK-749-(14.6.110.) buvo suformuotas 10,6707 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas buvo būtinas šalinant neteisėtos statybos padarinius ir įteisinant statinius, kaip ūkininko sodybą. Taip pat dar būtina atlikti šiuos veiksmus: gauti planavimo sąlygas; parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ir jį suderinti su atsakingais asmenimis, parengti vienbučio gyvenamojo namo-ūkininko sodybos projektą, gauti leidimą statyti ūkininko sodybą. Todėl prašo pratęsti terminą privalomiesiems nurodymas įvykdyti iki 2020 m. gruodžio 31 d.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su prašymu nesutiko. Atsiliepime Inspekcija paaiškino:
3.1. Inspekcijos Kauno skyrius pagal gautą skundą 2016 m. sausio 6 d. atliko patikrinimą vietoje ir surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-27-(15.2), kuriame konstatavo, kad žemės sklypuose pastatyti statiniai – pagalbinio ūkio pastatas, kurio išorės išmatavimai: ilgis apie 5,25 m, plotis apie 4,20 m, aukštis apie 2,58 m, gyvenamasis namas, kurio išorės matmenys: ilgis apie 58,5 m (ilgiausioje vietoje), plotis apie 39 m (plačiausioje vietoje), aukštis iki karnizo apie 3,55 m, pagalbinio ūkio pastatas (garažas), kurio išorės matmenys: ilgis apie 52,7 m (ilgiausioje vietoje), plotis apie 24,8 m (plačiausioje vietoje), aukštis iki karnizo apie 3 m. Patikrinimo aktu užfiksuota, kad atstumas nuo namo iki vielos tinklo segmentų tvoros, kuria aptvertas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra apie 25 m. Statytoja M. M. pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pro Invest“ 2016 m. sausio 8 d. parengtą statinių išdėstymo schemą M1:500, kurioje pažymėta, jog dalis namo ir garažo patenka ir į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Pagal IS „Infostatyba“ duomenis, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2015 m. vasario 19 d. išdavė statytojai leidimą statyti naują (-us) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-26-150219-00013, kuriuo statytojai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo leista statyti namą, garažą, įvadinius ir nuotekų šalinimo tinklus bei griauti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
3.2. Vadovaujantis savavališkos statybos nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, buvo laikoma savavališka statyba. Inspekcijos Kauno skyrius statytojai 2016 m. sausio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-160112-00003, kuriame nustatyta, kad statinys – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), išorės matmenys – ilgis apie 58,5 m (ilgiausioje vietoje), plotis apie 39 m (plačiausioje vietoje), aukštis (iki karnizo) apie 3,55 m pastatytas savavališkai. Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-160112-00004 nustatyta, kad statinys – garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), išorės matmenys – ilgis apie 52,7 m (ilgiausioje vietoje), plotis apie 24,8 m (plačiausioje vietoje), aukštis (iki karnizo) apie 3 m, pastatytas savavališkai. 2016 m. sausio 14 d. statytojai buvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareikalaujant ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 14 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos surašyti savavališkos statybos aktai bei privalomieji nurodymai nepanaikinti ir yra galiojantys, o šiuose aktuose nurodyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Administracinių teismų sprendimais privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu pareiškėjų prašymas teismui buvo paduotas 2020 m. sausio 24 d., t. y. jau suėjus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui. Galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjų prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimais administracinėse bylose Nr. I-243-423/2017 ir Nr. I-244-423/2017 pratęsė Inspekcijos Kauno skyriaus 2016 m. sausio 14 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2018 m. gegužės 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4838-423/2018 pratęsė Inspekcijos Kauno skyriaus 2016 m. sausio 14 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos siekia dar kartą pratęsti nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
6. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies nuostatos. Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį Inspekcija, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir t. t.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Taigi, paminėtas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjui teisę kreiptis į atsakovą, o vėliau ir į teismą dėl termino pratęsimo, tačiau tokio klausimo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis ir tik su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir taip pat pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašymas pratęsti terminą teismui pateiktas tik 2020 m. sausio 24 d., todėl darė išvadą, kad privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki kreipimosi į teismą dėl jo pratęsimo jau buvo pasibaigęs. Teismas taip pat akcentavo, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjų nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jos praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjų prašymo aplinkybių dėl termino pratęsimo priežasčių, susijusių su procedūromis, teismas nenagrinėjo (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės).
III.
8. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti sprendimą pratęsti 2016 m. sausio 14 d. privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 ir Nr. PRN-20-160114-00004 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2021 m. birželio 30 d.
9. Pareiškėjų manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatą, nepagrįstai nesivadovavo nuosavybės teisės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principais, netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 6 dalies nuostatą, nepagrįstai sistemiškai netaikė Priežiūros įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkto, 7 dalies, 4 dalies, ABTĮ 30 straipsnio nuostatų ir todėl prašymą nepagrįstai atmetė ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:
9.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, jog administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti prašymą, jeigu prašymas paduotas praleidus nustatytą skundo prašymo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjų prašymą. Laikydamas, kad pareiškėjų prašymas buvo priimtas, praleidus nustatytą prašymo padavimo terminą, teismas galėjo nutraukti bylą (ABTĮ 103 str. 8 p.), o ne atmesti pareiškėjų prašymą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1p.).
9.2. Pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo sistemiškai taikyti praleisto termino atnaujinimo institutą (įtvirtintą ABTĮ), kurio specialiame įstatyme, t. y. Priežiūros įstatyme, nėra. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytas ne senaties, o procedūrinis terminas – įstatyme arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose (įgyvendinti savavališkos statybos įteisinimo teisę). Pareiškėjų manymu, tokią išvadą leidžia daryti sisteminis teisės aiškinimo būdas, aiškinant ir taikant kartu Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį su šio įstatymo 14 straipsnio 5–6 dalimis. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo (įteisinti savavališką statybą) ir nepanaikina asmens teisės į šios teisės gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą ne teismine tvarka išnykimą. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pareiškėjos išreiškė poziciją, jog praleistas terminas gali būti atnaujinamas taikant bendrąją teisės normą, t. y. ABTĮ 33 straipsnį, tačiau teismas nepagrįstai atmetė ABTĮ 33 straipsnio taikymo galimybę neteisingai aiškindamas ir taikydamas ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies, 33 straipsnio, 88 straipsnio 1 punkto nuostatas.
9.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo situacijoje turi būti taikoma taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Pareiškėjos pažymi, kad tokios pasekmės nėra nurodytos Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Kadangi termino reglamentavimas susijęs su pareiškėjų teisių įgyvendinimu, draudimas atnaujinti terminą turėtų būti tiesiogiai ir aiškiai nustatytas įstatyme, o tokio nesant pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta interpretacija negalima, kadangi nepagrįstai paneigia pareiškėjų teises į nuosavybę. Ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliam teisinių santykių stabilumo principo taikymui, bet nuosavybės teisės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principams, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems pareiškėjos R. S. turto praradimams (nuosavybės praradimo). Teismui nustatyta teisė nustatyti papildomus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, nuosavybės teisės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principai lemia, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata savo esme gali būti pritaikyta tiek galiojant procedūriniam terminui, tiek jam pasibaigus.
9.4. Pareiškėjos akcentuoja, kad savavališkos statybos įteisinimo procesas užtruko dėl nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėjai liko vienintelis veiksmas savavališkai statybai įteisinti – gauti statybos leidimą statyti ūkininko sodybą. Esant baigtiems svarbiausiems teritorijų planavimo (žemėtvarkos) dokumentams, kurie suteikė teisę ginčo teritorijoje įteisinti esamą statybą neatliekant griovimo veiksmų, privalomųjų nurodymų vykdymo termino nepratęsimas dėl formalaus reikalavimo neatitiktų teisingumo vykdymo ir taikomų padarinių proporcingumo bei sukels naujus teisminius ginčus dėl savavališkos statybos griovimo ir su tuo susijusių ginčų. Tokia situacija neatitiks nei pareiškėjų teisėtų interesų apsaugos, nei viešojo intereso ir teisingumo vykdymo proceso. Todėl ginčo atveju svarbu teisės normas taikyti ne formaliai, o atsižvelgiant į susidariusios situacijos ypatumus.
10. Pareiškėja R. S. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentuoja, kad sprendimas pratęsti 2016 m. sausio 14 d. privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą tik iki 2021 m. birželio 30 d. ginčo situacijos iki galo neišspręs, kadangi statybą leidžiantis dokumentas šiuo metu nėra gautas dėl objektyvių priežasčių, be to, egzistuoja ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 punkto aplinkybės (bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų), todėl, jeigu teismas priimtų sprendimą patenkinti apeliacinį skundą, tikslinga būtų grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja pažymi, kad gyvenamosios paskirties statinyje, esančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ji faktiškai gyvena kartu su 2 mažamečiais vaikais, t. y. šiuo gyvenamosios paskirties pastatu faktiškai naudojasi kaip ūkininko būstu. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl ginamo asmens „būsto“ sąvokos aiškinimo ir teigia, kad savavališkos statybos padarinių įteisinimas gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu yra susijęs ir su pareiškėjos R. S. ir jos mažamečių vaikų teise į būstą, todėl konkrečiu atveju pirmenybė turėtų būti teikiama ne formaliam teisinių santykių stabilumo principo taikymui, bet nuosavybės teisės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principams, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems pareiškėjos R. S. turto praradimams (nuosavybės praradimo) ir grėsmės mažamečiams vaikams sukėlimui.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
11.1. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad klausimas, ar pareiškėjų prašymas pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pateiktas jau suėjus jų įvykdymo terminui ar ne, turi būti (ir buvo) sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, o ne jo, t. y. prašymo, priėmimo metu, ir taikant tiek ABTĮ, tiek ir statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Todėl teismas tuo atveju, jeigu spręsdamas, ar priimti pareiškėjų prašymą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, būtų konstatavęs, kad prašymas pateiktas jau suėjus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui ir būtų atsisakęs jį priimti, kaip teigiama apeliaciniame skunde, būtų pažeidęs ABTĮ 33 straipsnį ir šioje stadijoje būtų išsprendęs ne prašymo priėmimo klausimą, o paties prašymo pagrįstumą / nepagrįstumą, t. y. būtų išnagrinėjęs bylą. ABTĮ 1 straipsnio 3 dalis numato, jog atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos su prašymu į teismą kreipėsi dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, o šiam klausimui išnagrinėti taikytinos ne tik ABTĮ normos, kaip nurodo pareiškėjos, tačiau ir statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, t. y. Statybos įstatymas, Priežiūros įstatymas ir statybos techniniai reglamentai.
11.2. Privalomieji nurodymai buvo surašyti dar 2016 m. sausio 14 d., o jų įvykdymo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad toks laiko tarpas, t. y. 4 metai, buvo daugiau nei pakankamas tam, kad pareiškėjos pagal joms keliamus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus sužinotų įstatymus, savo teises ir pareigas. M. M., pasinaudodama Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje suteikta teise, tiek 2016 metais, tiek 2018 metais prašymus pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą teismui pateikė šiam terminui nepasibaigus, o tai patvirtina, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka ir terminai jai buvo žinomi. Ir dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, neva Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nenumato, kad dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo į teismą galima kreiptis tik iki jų įvykdymo termino pabaigos.
11.3. Praleisto termino kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą kontekste teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl neva pažeistų nuosavybės neliečiamumo, teisinių santykių stabilumo, teisinio saugumo principų ar darbų, kuriuos pareiškėjos yra atlikusios, siekdamos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjų prašymo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. sausio 14 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-160114-00003 ir Nr. PRN-20-160114-00004 įvykdymo terminus.
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjos į teismą kreipėsi, jau pasibaigus minėtų privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino teismas negali pratęsti. Pareiškėjos apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino taikytinas materialiosios teisės normas, nepagrįstai nesivadovavo nuosavybės teisės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principais.
14. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
15. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
18. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 16 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl nuosavybės teisės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų taikymo, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems pareiškėjos R. S. turto praradimams (nuosavybės praradimui) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjų prašymas pratęsti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminus, tačiau nėra sprendžiama dėl šių privalomųjų nurodymų vykdymo. Apeliaciniame skunde aptariamos administracinio proceso normos ginčui nėra taikytinos, kadangi reglamentuoja procesines galimybes dėl skundo (prašymo, pareiškimo) nagrinėjimo teisme.
19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija