lietuvos kariuomenės vadas
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS VADO 2009 M. RUGSĖJO 24 D. ĮSAKYMO NR. V-945 „DĖL ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO RAJONE PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. rugpjūčio 23 d. Nr. V-1171
Vilnius
P a k e i č i u Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planą, patvirtintą Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. V-945 „Dėl žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Valstybės sienos apsaugos tarnybos |
VĮ Oro navigacija |
| departamento prie Lietuvos Respublikos |
2016 m. birželio 20 d. raštu Nr. 2-361 |
| vidaus reikalų ministerijos |
|
| 2016 m. birželio 22 d. raštu Nr. (21)-14-2517 |
|
|
|
|
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija |
Bendrasis pagalbos centras |
| 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. UD-11.7.2-1833 |
2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 41D-310 |
|
|
|
| SUDERINTA |
|
| Lietuvos saugios laivybos administracija |
|
| 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 6 (1.15) S 556 |
|
|
|
|
PATVIRTINTA
Lietuvos kariuomenės vado
2009 m. rugsėjo 24 d.
įsakymu Nr. V-945.
(Lietuvos kariuomenės vado
2016 m. rugpjūčio 23 d.
įsakymo Nr. V-1171 redakcija)
ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO RAJONE PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planas, (toliau – planas), parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės dokumentais, kitais tarptautinės teisės šaltiniais, praktine Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių patirtimi, įvykusių orlaivių ar laivų avarijų ir katastrofų analize ir išvadomis.
2. Plane išdėstyti pagrindiniai žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo paieškos ir gelbėjimo rajone principai, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro (toliau – JGKC), Karinių jūrų pajėgų (toliau – KJP), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), Karinių oro pajėgų (toliau – KOP), VĮ „Oro navigacija“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro (toliau – AGKC), Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – KMT), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – KVJUD), Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – LSLA), Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos RAAD), Avarinės ir gelbėjimo tarnybos (toliau – AGT), greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų (toliau – GMP), Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC), policijos, kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kompetencija, atsakomybės ribos. Nurodomos naudojamos paieškos ir gelbėjimo priemonės.
3. Plano nuostatų vienodai turi laikytis įstaigų, įmonių ir jų struktūrinių vienetų gelbėjimo pajėgos ir jų atsakingi asmenys, taip pat asmenys, atsakingi už orlaivių skrydžių ir jūros laivų laivybos organizavimą, vykdymą, valdymą, įvykus orlaivio ar laivo avarijai, kai juose esantiems žmonėms gresia pavojus ir nelaimės ištiktiems žmonėms reikia teikti pagalbą paieškos ir gelbėjimo rajone.
4. Paieškos ir gelbėjimo darbai vykdomi, neatsižvelgiant į orlaivio ar laivo nacionalinę priklausomybę ir nelaimę patyrusių asmenų pilietybę, tautybę ar rasinę priklausomybę.
5. Plane vartojamos sąvokos:
Aliarmo stadija (ALERFA) – situacija, kai nuogąstaujama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo.
Avarija – orlaivio ar laivo patekimas į kritinę situaciją, keliančią pavojų asmens sveikatai ar gyvybei, paieškos ir gelbėjimo rajone.
Nelaimė – įvykis, išskyrus avariją, kai kyla pavojus asmens sveikatai ar gyvybei paieškos ir gelbėjimo rajone (arba galimai jame).
Nelaimės stadija (DETRESFA) – situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, jog asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis ir neišvengiamas pavojus, ir reikalinga neatidėliotina pagalba.
Nežinios stadija (INCERFA) – situacija, kai abejojama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo.
Paieškos ir gelbėjimo darbai (toliau – PGD) – veiksmų visuma, apimanti paieškos ir gelbėjimo operacijų planavimą ir vykdymą, taip pat pasirengimą vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas.
Paieškos ir gelbėjimo operacija (toliau – PGO) – veiksmai nelaimės ar avarijos vietai nustatyti ir nelaimės ar avarijos metu nukentėjusių asmenų gelbėjimas. PGO sudaro PGO rajono nustatymas (koregavimas), reikiamų pajėgų ir priemonių poreikių skaičiavimas, jų pasitelkimas, veiksmų koordinavimas, paieškos ir gelbėjimo vykdymas, įskaitant medicinos konsultacijas, apsikeitimas informacija PGO metu, nelaimės ar avarijos metu nukentėjusių asmenų gelbėjimas, suteikiant jiems pirminę medicinos pagalbą ar medicininės evakuacijos paslaugas.
Paieškos ir gelbėjimo rajonas – nustatytų koordinačių zona, dėl kurios pagal 1979 m. „Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją“ Lietuva susitarė su suinteresuotomis valstybėmis, šios konvencijos šalimis, taip pat Kuršių marios ir jūrų uostų akvatorijos.
Pavojaus stadija – bendra sąvoka, reiškianti (atsižvelgiant į aplinkybes) nežinios, aliarmo arba nelaimės stadijas.
PGO koordinatorius (angl., Search and rescue mission co-ordinator, (SMC)) – asmuo, koordinuojantis PGO vykdymą.
PGO rajonas –atsižvelgiant į turimus duomenis apie avariją ar nelaimę, taip pat į aplinkos sąlygas avarijos ar nelaimės vietovėje, paskaičiuotas ir koordinatėmis apibrėžtas rajonas, kuriame turi būti vykdoma PGO.
PGO vietinis koordinatorius (angl., On-scene co-ordinator (OSC)) – asmuo, koordinuojantis PGO vykdymą PGO rajone.
Kitos plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 1979 m. „Tarptautinėje jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje“, Lietuvos Respublikos „Civilinės saugos įstatyme“ ir „Tarptautiniame jūrų ir aeronautikos paieškos ir gelbėjimo vadove“ (toliau – IAMSAR vadove).
6. Plano paskirtis:
6.7. nustatyti veiksmus, kai avarijai ar nelaimei išplitus už paieškos ir gelbėjimo rajono ribų, viršijama PGD koordinuojančios institucijos kompetencija;
II SKYRIUS
PGD VYKDANČIOS IR PAGALBĄ TEIKIANČIOS INSTITUCIJOS
7. JGKC, gavęs signalą apie galimą avariją ar nelaimę paieškos ir gelbėjimo rajone, gali pasitelkti:
7.1. PGD vykdančių institucijų laivus ir orlaivius (1 priedas):
7.1.1. Lietuvos kariuomenės:
7.1.1.1. KJP:
7.1.1.2. KOP:
7.2. PGO pagalbą teikiančių institucijų laivus (1 priedas), taip pat:
7.2.2. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų ir įmonių brigadų:
7.2.3. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos:
III SKYRIUS
PGD ORGANIZAVIMAS, KOORDINAVIMAS, VADOVAVIMAS IR VYKDYMAS
8. PGD paieškos ir gelbėjimo rajone Lietuvos kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja per JGKC.
9. PGD paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, vykdo Lietuvos kariuomenė.
12. JGKC vertina nacionalinių pajėgų ir turimų priemonių atitiktį vykdomos PGO poreikiams, prireikus kreipiasi pagalbos į užsienio valstybių gelbėjimo koordinacinius centrus, (toliau – GKC), koordinuoja veiksmus su užsienio valstybių gelbėjimo pajėgomis ir vadovauja joms PGO metu.
13. JGKC kreipiasi į AGKC dėl tarpininkavimo, pasitelkiant užsienio valstybių paieškos ir gelbėjimo orlaivius vykdyti PGD paieškos ir gelbėjimo rajone.
14. 1979 metų tarptautinės Jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos šalių prašymu JGKC organizuoja ir koordinuoja pagalbos teikimą šioms šalims, vykdant PGD.
15. PGO koordinatorius:
15.2. tikslina, koks avarinis inventorius yra dingusiuose be žinios ar avariją patyrusiuose laivuose, orlaiviuose;
15.3. vadovaudamasis „IAMSAR vadovo“ publikacijų rekomendacijomis, sudaro PGO veiksmų planą ir informuoja JGKC viršininką;
15.5. informuoja PGO vykdančias pajėgas apie esamą padėtį jūroje, Kuršių mariose, uostų akvatorijose, hidrometeorologines sąlygas ir numatomą orų prognozę;
15.6. atkreipia laivų ir / ar orlaivių dėmesį į avarinio laivo ir / ar orlaivio pagalbos prašymą sustiprinti aplinkos stebėjimą, pradėti budėjimą paieškos ir gelbėjimo radijo linijomis ir / ar dažniais, o prireikus, būti tarpininkais, perduodant informaciją, susijusią su PGO vykdymu;
15.11. keičiasi duomenimis su vietiniu PGO koordinatoriumi apie laivų ir / ar orlaivių judėjimą ir jų buvimo vietas;
15.12. įvertina gaunamą informaciją ir, prireikus, koreguoja PGO veiksmų planą ir informuoja PGO vykdančias institucijas;
15.13. seka kiekvienos PGO vykdančios priemonės darbo laiką, rūpinasi efektyviu priemonių bei pajėgų panaudojimu;
15.14.esant poreikiui, organizuoja papildomą aprūpinimą priemonėmis bei pajėgomis ir jų pristatymą į PGO rajoną;
15.15. nustatęs, kad PGO rajone nacionalinių pajėgumų PGO įvykdyti neužtenka, derina klausimus su JGKC, AGKC dėl užsienio laivų ir / ar orlaivių pasitelkimo į pagalbą, jei to reikalauja susidariusi situacija;
15.16. informuoja PGO vykdančias institucijas apie priimtus sprendimus, vykdant PGO ir jos eigą, naudodamas „IAMSAR vadove“ nurodytą tarptautinį informacijos perdavimo formatą, (toliau – SITREP);
15.17. atšaukia paieškos ir gelbėjimo pajėgas ir priemones iš tolesnių PGO, kai jų pagalba daugiau nebereikalinga, arba jie nebegali tęsti PGO dėl oro sąlygų ar techninių galimybių;
15.18. nutraukia PGO, kai tęsti operaciją netikslinga ir nėra jokios tikimybės, kad dar galima išgelbėti avarijos ar nelaimės metu nukentėjusius asmenis;
15.20. sistemina gautą informaciją, kiek įmanoma greičiau teikia informaciją visuomenei per KJP atstovą civilių ir karių bendradarbiavimui;
16. PGO vietinis koordinatorius:
16.1. PGO rajone pagal PGO veiksmų planą ir PGO koordinatoriaus nurodymus koordinuoja PGO vykdančių pajėgų darbą;
16.3. periodiškai SITREP formatu teikia informaciją PGO koordinatoriui ir PGO dalyvaujantiems vienetams apie PGO veiksmų plano vykdymo eigą. Jei reikia, siūlo PGO koordinatoriui koreguoti PGO veiksmų planą;
16.5. teikia pasiūlymus PGO koordinatoriui pasitelkti kitų institucijų pajėgas ir priemones, manant, kad turimų institucijos priemonių nepakanka;
16.8. renka duomenis apie paiešką ir gelbėjimą, panaudotas priemones, veiksmus ir pasiektus rezultatus;
16.9. siūlo PGO koordinatoriui atitraukti ar atšaukti pajėgas iš PGO rajono, kai jų pagalba yra nebereikalinga arba negalima;
16.10. parengia ataskaitą, kurią perduoda JGKC. Ataskaitoje nurodoma įvykio data, vieta, laikas, įvykio pobūdis, nukentėjusieji, pasitelkti vienetai, chronologinė įvykių seka, problemos PGO metu, rekomendacijos;
16.11. esant poreikiui, institucijos, atsakingos už paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą Kuršių mariose ir uosto akvatorijoje, PGO vietinio koordinatoriaus įgaliojimus suteikia budinčiam, kitam darbuotojui, turinčiam teisę vadovauti institucijos pajėgoms, įtrauktoms į šį planą, ir apie tai praneša JGKC;
IV SKYRIUS
PGO PLANAVIMAS IR VYKDYMAS
17. PGO metu turi būti:
17.1. vykdoma asmens, nelaimės ar avarijos metu patekusio į pavojingą jo sveikatai ar gyvybei situaciją, paieška (kai nežinoma tiksli asmens buvimo vieta) ir gelbėjimas;
17.4. užtikrintas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų principų ir gelbėjimo procedūrų laikymasis;
18. PGO metu vadovaujamasi 2 priedu ir šiomis nuostatomis:
18.1. Atsižvelgiant į turimas technines priemones, PGO vykdančios pajėgos turi klausytis šių tarptautiniu mastu pripažintų ir rekomenduojamų radijo ryšio dažnių, skirtų informuoti apie avariją:
18.2. Informacijos apsikeitimui tarp PGO pajėgų naudojami šie dažniai:
19. Bendrosios ryšio palaikymo nuostatos:
19.2. radijo ryšiai balsu tarp operacijos dalyvių palaikomi neslaptomis žodinėmis AD/LAD/UAD ryšio linijomis, AD teletaipo duomenų perdavimo linijomis ir vizualinėmis priemonėmis;
19.8. PGO vykstant jūroje, už „Laivas–krantas“ ryšio palaikymą PGO metu atsakingas laivas, kuriame yra paskirtasis PGO vietinis koordinatorius;
19.9. PGO dalyviai pateikia išsamią informaciją apie turimą ryšių įrangą ir jos apribojimus PGO vietiniam koordinatoriui.
19.10. Kai PGO vienetas nebegali palaikyti ryšio su kitais PGO dalyviais nustatytais dažniais, jis privalo visais įmanomais būdais susisiekti su PGO vietiniu koordinatoriumi. Nepavykus to padaryti, jis privalo susisiekti su PGO koordinatoriumi arba su KJP Ryšių centru.
19.11. PGO metu ryšiui ir veiksmams koordinuoti naudojami LAD Tarptautinės mobiliosios tarnybos (angl., International Maritime Mobile, (toliau – IMM)) kanalai.
20. Dingus radijo ryšiui, PGO vienetai turi vadovautis šiomis procedūromis:
20.1. susisiekti su PGO vietiniu koordinatoriumi per IMM CH 16 ir laukti tolesnių nurodymų dėl alternatyvaus radijo ryšio palaikymo;
21. JGKC, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė, (toliau – VSAT PAR) ir KVJUD uosto kapitonas, gavę informacijos apie įvykusią avariją ar nelaimę, nedelsiant priima sprendimą panaudoti PGD vykdymui savo budinčius paieškos ir gelbėjimo pajėgų vienetus:
21.1. įvykus avarijai ar nelaimei jūroje, JGKC privalo nedelsiant aktyvuoti KOP budintį sraigtasparnį ir KJP budintį laivą;
21.2. įvykus avarijai ar nelaimei Kuršių mariose, VSAT PAR privalo nedelsiant aktyvuoti VSAT budintį laivą ar katerį, pagal galimybę nusiųsti į įvykio vietą VSAT orlaivį ir informuoti JGKC budėtoją apie išsiųstas paieškos ir gelbėjimo pajėgas;
23. PGO etapai:
23.1. I etapas. Pirminių duomenų gavimas:
23.1.1. gavus nelaimės signalą, informacija kuo skubiau ir išsamiau analizuojama. Jei įmanoma, sužinoma:
23.2. II etapas. Pradiniai veiksmai:
23.2.2. gavus pirminius duomenis, tęsiamas I etape pradėtas jų rinkimas, taip pat duomenys tikslinami;
23.2.7. tikslinama meteorologinė padėtis, vėjo kryptis ir greitis, vandens srovės kryptis ir greitis, oro ir vandens temperatūra;
23.3. III etapas. PGO veiksmų planavimas:
23.3.1. skaičiuojant PGO rajoną, (gali būti naudojamasi „SAR-DATA“, „SEATRACK WEB“ ar kitomis programomis) įvertinami šie elementai:
23.3.1.2. patyrusio avariją ar nelaimę objekto dydis, taip pat I ir II etapais surinkta informacija;
23.3.1.3. paskutinis žinomas avariją patyrusio objekto kursas ir greitis, krovinys ir kita aktuali informacija;
23.3.2. apskaičiavus PGO rajono dydį, nustatoma:
23.3.2.2. jei paieškai ir gelbėjimui bus naudojami orlaiviai, nustatomas aukštis, kuriame jie vykdys paiešką;
23.3.3. jei sudarytame PGO veiksmų plane nukentėjusiojo (-ų) aptikimo tikimybė yra mažesnė nei 70 %, planas perskaičiuojamas taip, kad jų aptikimo tikimybė būtų didesnė nei 70 %.
23.3.5. PGO koordinatorius, bendradarbiaudamas su PGO vietiniu koordinatoriumi, skirsto radijo ryšio dažnius PGO dalyvaujantiems vienetams, grupėms.
23.3.7. planuodamas PGO veiksmų planą jūroje, Kuršių mariose ar uostų akvatorijose, PGO koordinatorius informuoja PGD vykdančias, o pagal poreikį ir PGO pagalbą teikiančias institucijas bei kitas institucijas, galinčias prisidėti prie PGO ar galinčias turėti reikiamų pajėgumų ir įrangos / priemonių.
23.4. IV etapas. PGO vykdymas:
23.4.1. PGO vykdoma pagal PGO veiksmų planą, jei reikia, jis gali būti koreguojamas, kai to reikalauja aplinkybės ar PGO vietinis koordinatorius pasiūlo tai padaryti dėl esamos padėties PGO rajone, meteorologinių sąlygų ar pasikeitus PGO vienetams;
23.4.2. PGO koordinatorius nuolat seka PGO eigą, apie ją informuoja PGD vykdančias ir PGO pagalbą teikiančias institucijas. Visa surinkta informacija kaupiama ir registruojama;
23.4.3. organizuojamas būtinos medicinos pagalbos suteikimas išgelbėtiems nukentėjusiems asmenims, jų nugabenimas į saugią vietą, o prireikus, operatyvus nugabenimas į sveikatos priežiūros įstaigą arba perdavimas atsakingiems sveikatos priežiūros specialistams;
23.5. V etapas. PGO pabaiga:
23.5.1. gavus informacijos, kuri paneigia avariją ar nelaimę, arba, jeigu avarijos ar nelaimės atveju nėra žmonių, kurių gyvybei ar sveikatai grėstų pavojus ir kuriuos reikėtų gelbėti;
23.5.3. kai PGO veiksmų vykdymo metu PGO koordinatorius, vadovaudamasis surinkta informacija ir skaičiavimais, nustato, kad tolesnis pajėgų panaudojimas yra beprasmis, nes neįmanoma rasti gyvų žmonių;
24. PGO atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, galinčių turėti reikšmės paieškos ir gelbėjimo rezultatams.
V SKYRIUS
PGO STADIJOS, VEIKSMAI IR METODAI
26. PGO yra suskirstoma į tris pagrindines pavojaus stadijas:
28. Nežinios stadija skelbiama, kai:
28.1. nėra ryšio su orlaiviu ir / ar laivu 30 minučių po nustatyto ryšio seanso laiko ar kai 30 minučių buvo bandoma užmegzti ryšį, tačiau nesėkmingai;
28.2. orlaivis neatvyksta per 30 minučių nuo planuoto atvykimo laiko ir apie tai nėra informavęs atitinkamų tarnybų;
28.3. žinomos informacijos analizė (pvz., kai orlaivis ar laivas turi sunkumų judėti). Tokiu atveju rekomenduojama įsitikinti, kad laivui ar orlaiviui negresia pavojus;
28.4. gautas vienkartinis signalas iš avarinio ryšio prietaisų (pvz., EPIRB, ELT, PLB), tačiau žinoma tiksliai, kad orlaivio ar laivo įguloms / keleiviams pavojus negresia;
29. PGO koordinatoriaus veiksmai, esant nežinios stadijai:
29.2. jei tai buvo maršrutinis orlaivio skrydis pagal iš anksto žinomą planą, patikslinti ir išsiaiškinti su skrydžių reguliavimo tarnybomis visas su tuo susijusias detales;
29.3. sužinoti laivo plaukimo maršrutą, išplaukimo iš paskutinio uosto laiką ir datą, planuojamą atvykimą, papildomą informaciją apie reisą;
29.4. patikslinti paskutinę dingusio asmens / asmenų buvimo vietą, laiką ir kitą svarbią informaciją;
29.5. pagal turimą informaciją paruošti PGO veiksmų planą, taip pat paieškos ir gelbėjimo priemonių panaudojimo rekomendacijas;
29.8. jei radijo ir laidinio ryšio linijomis išsiaiškinama, kad asmeniui, laivui ir / ar orlaiviui negresia joks pavojus, apie tai informuoti apie nelaimę ar avariją pranešusiam šaltiniui, PGD vykdančioms institucijoms ir kitiems asmenims, su kuriais buvo bendradarbiauta, aiškinantis situaciją;
30. Aliarmo stadija skelbiama, kai:
30.1. bandymai susisiekti su asmeniu, orlaiviu ir/ar laivu nežinios stadijoje buvo nesėkmingi, o kiti šaltiniai, galintys suteikti papildomos informacijos, nesuteikė reikiamos informacijos;
30.2. orlaivis, turėdamas galimybę nusileisti, nenusileido per 5 minutes nuo pranešto laiko ir su juo neįmanoma užmegzti ryšio;
30.3. gaunama informacija patvirtina, kad laivas ir / ar orlaivis juda (manevruoja) nesaugiai, neatsako į ryšį ir perspėjimus arba apie tai praneša aplinkiniai laivai ir / ar orlaiviai;
30.4. iš avarinio ryšio prietaisų (pvz., EPIRB, ELT, PLB) gaunamas signalas tęsiasi, tačiau jis nėra ištisinis, prietaisai veikia su pertraukomis;
30.5. navigacijos periodu vandens motociklininkai, burlentininkai, plaukikai, negrįžo laiku ir su jais neįmanoma susisiekti ryšio priemonėmis, ir buvo gautas pranešimas apie jų dingimą;
30.6. ne navigacijos periodu poledinės žūklės žvejai negrįžo laiku, buvo gautas pranešimas apie jų dingimą, ir su jais neįmanoma susisiekti ryšio priemonėmis;
30.7. nepavyko susiekti su asmeniu ar laivu, o kreipimaisi į kitus informacijos šaltinius buvo nesėkmingi;
31. PGO koordinatoriaus veiksmai, esant aliarmo stadijai:
31.1. Jei PGO prasideda nuo šios stadijos, turi būti atliekami visi reikalingi veiksmai, numatyti nežinios stadijoje;
31.2. perspėti PGD vykdančias institucijas pakelti budinčių vienetų parengties lygį (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas);
31.3. tęsti bandymus užmegzti radijo ryšį, perjungti visas prieinamas radijo stotis į nelaimės signalų dažnių klausymąsi, o aplinkos stebėjimo stotims sustiprinti stebėjimą ir ieškoti galimai avariją patyrusio orlaivio ir/ar laivo;
31.4. surinkti visą įmanomą informaciją apie nelaimę ištiktus asmenis, taip pat apie orlaivį ar laivą, įtariant patyrusį avariją;
31.6. apskaičiuoti manomą poziciją ir išankstinį PGO rajoną, atnaujinti duomenis apie oro prognozę ir aktualias meteorologines sąlygas PGO rajone, parinkti galimus paieškos ir gelbėjimo vienetus ir galimus paieškos metodus;
31.7. informuoti avariją patyrusių orlaivių naudotojus, o kai jų nėra, savininkus, laivų agentus, laivų valdytojus, o kai jų nėra, savininkus;
31.9. teikti informaciją, susijusią su PGO, suinteresuotoms institucijoms, jei ir toliau nepavyksta gauti informacijos apie nelaimę ištiktus asmenis, ar avariją patyrusį orlaivį ir / ar laivą;
32. JGKC informuoja orlaivių naudotojus, o kai jų nėra, savininkus, laivų agentus, laivų valdytojus, o kai jų nėra, savininkus apie nutrauktą paiešką.
33. Nelaimės stadija skelbiama, kai:
33.1. bandymai nustatyti radijo ryšį su asmeniu, laivu ir / ar orlaiviu aliarmo stadijos metu buvo nesėkmingi ir nebuvo gauta nelaimę ar avariją paneigianti informacija iš papildomų šaltinių, taip pat galima aiškiai nustatyti, kad laivas ir / ar orlaivis yra dingęs ir dėl techninių kliūčių negali paskelbti nelaimės signalo;
33.2. orlaivyje esantis kuro kiekis pagal skrydžio laiką yra išnaudotas, ir orlaivis negali saugiai tęsti skrydžio;
33.3. iš gautos informacijos matyti / aišku, kad laivo ir / ar orlaivio manevravimas kelia tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei;
33.4. gauta informacija arba yra žinoma, kad orlaivis buvo priverstas nusileisti ant vandens ar sudužo;
33.5. gauta informacija, kad laivas užplaukė ant seklumos, nuskendo, užsidegė ar kitaip buvo sugadintas;
33.7. gauta informacija iš avarinio ryšio prietaisų (pvz., EPIRB, ELT, PLB), kurie nenutrūkstamai perduoda nelaimės signalą arba, jam nutrūkus, neįmanoma nustatyti nelaimės signalo siuntėjo pozicijos ir paties signalo siuntėjo, kaip buvo numatyta;
33.8. gauta patikima informacija, jog asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia pavojus, ir jam reikalinga skubi pagalba;
33.9. praėjus aliarmo stadijai, tolesnės nesėkmingos pastangos susisiekti su asmeniu, orlaiviu ar laivu ir nesėkmingi kreipimaisi į didesnį šaltinių skaičių rodo, jog tikėtina, kad yra susidariusi avarinė ar nelaimės situacija;
34. PGO koordinatoriaus veiksmai, esant nelaimės stadijai:
34.1. jei PGO prasideda nuo šios stadijos, turi būti atliekami reikalingi veiksmai, numatyti prieš tai esančiose stadijose;
34.2. nedelsdamas siunčia budinčias pajėgas (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas) į PGO rajoną, pradėti PGO;
34.3. derina su PGO pagalbą teikiančiomis institucijomis, jei reikia pasitelkti papildomų paieškos ir gelbėjimo pajėgų, įrangos / priemonių ir personalo;
34.7. praneša į avariją patekusiam laivui ir / ar orlaiviui (jei įmanoma), apie planuojamus atlikti veiksmus ir numatomą tų veiksmų trukmę;
35. JGKC veiksmai, esant nelaimės stadijai:
35.2. prireikus kreipiasi pagalbos į užsienio valstybių GKC, koordinuoja veiksmus su užsienio valstybių gelbėjimo pajėgomis ir vadovauja joms PGO metu;
VI SKYRIUS
SIGNALO APIE ĮVYKUSIĄ AVARIJĄ AR NELAIMĘ PASKELBIMO IR REAGAVIMO Į JĮ TVARKA
37. JGKC budėtojas, gavęs informaciją apie nelaimę ar avariją, paskiriamas PGO koordinatoriumi ir nedelsdamas perduoda šią informaciją už PGD vykdymą atsakingos institucijos (pagal institucijai priskirtą paieškos ir gelbėjimo atsakomybės rajoną) budėtojui, turinčiam PGO vietinio koordinatoriaus įgaliojimus, ir paveda jam išsiųsti į PGO rajoną reikiamus budinčius šios institucijos paieškos ir gelbėjimo pajėgų vienetus ir pradeda PGO.
38. PGO koordinatorius, esant reikalui, prašo papildomų vienetų PGO vykdymui iš PGD vykdančių ir PGO paramą teikiančių institucijų (2 priedas).
39. Gavęs patikslintą informaciją, PGO koordinatorius rengia PGO veiksmų planą, pasitelkia kitas institucijas, galinčias prisidėti prie PGO vykdymo, derina su tuo susijusius klausimus.
40. Sudaręs PGO veiksmų planą, PGO koordinatorius teikia jį vietiniam PGO koordinatoriui, seka, kaip vykdomas PGO veiksmų planas.
41. Jei būtina, JGKC kreipiasi pagalbos:
41.1. į Lietuvos kariuomenės padalinius, VSAT, PAGD, policiją, KVJUD uosto kapitoną, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, Klaipėdos RAAD, ligonines ir kitas organizacijas, galinčias padėti vykdyti PGO;
41.2. į AGKC dėl papildomų užsienio šalių lėktuvų atvykimo iki PGO rajono organizavimo ir tolesnio jų aprūpinimo;
VII SKYRIUS
INSTITUCIJŲ, VYKDANČIŲ PGO, FUNKCIJOS IR UŽDUOTYS
43. JGKC užduotys ir funkcijos:
43.5. perduoti informaciją apie avariją ar nelaimę PGD vykdančioms institucijoms, kurių atsakomybės rajone ji įvyko;
43.7. nedelsiant informuoti KOP operatyvinį budėtoją (toliau – KOP OB) ir / ar VSAT aviacijos padalinio budėtoją apie planuojamą KOP budinčio sraigtasparnio ir / ar VSAT orlaivio panaudojimą;
43.9. įvertinti KJP budinčio laivo, VSAT budinčio laivo / katerio, KVJUD budinčio laivo išsiuntimo vykdyti PGO poreikį;
43.10. nedelsiant informuoti KJP operatyvinį budėtoją (toliau – KJP OB), VSAT PAR ir KVJUD uosto kapitoną apie planuojamą KJP budinčio laivo, VSAT budinčio laivo / katerio išsiuntimą į PGO rajoną;
43.11. nuolat informuoti PGD vykdančias, PGO pagalbą teikiančias institucijas ir PGO vietinį koordinatorių apie paieškos ir gelbėjimo rajone įvykusią nelaimę ar avariją ir teikti pasiūlymus, susijusius su PGO vykdymu;
43.12. nedelsiant informuoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją, kai, įvykus nelaimei ar avarijai, yra poreikis imtis konsulinių veiksmų arba diplomatinės tarnybos įsikišimo;
43.13. prireikus organizuoti ir planuoti PGO, pasitelkiant Lietuvos kariuomenės, valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgumus, vienetus ir priemones;
43.15. bendradarbiauti su užsienio valstybių GKC, keistis informacija, kreiptis pagalbos dėl paramos, siekiant užtikrinti sėkmingą PGO įvykdymą;
43.17 teikti visuomenei informaciją apie pasirengimą vykdyti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone ir jų vykdymą paieškos ir gelbėjimo rajone taip pat, kiek įmanoma greičiau, atsakyti į visuomenės informavimo priemonių atstovų užklausas ir suteikti informaciją apie faktinę situaciją;
43.18. informuoti avariją patyrusių orlaivių naudotojus, o kai jų nėra, – savininkus, taip pat avariją patyrusių laivų agentus, laivų valdytojus, o kai jų nėra, – savininkus apie paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą paieškos ir gelbėjimo rajone;
43.19. nutraukus PGD darbus ar paskelbus PGO pabaigą, apie avariją ar nelaimę informuoti Lietuvos Respublikos institucijas, atsakingas už saugios laivybos jūroje ir vidaus vandenyse kontrolę bei incidentų tyrimus;
44. KOP užduotys, rengiant vienetus PGO vykdyti:
45. KOP užduotys ir funkcijos:
45.2. vykdyti nukentėjusiųjų paiešką ir gelbėjimą PGO rajone iš oro pagal PGO koordinatoriaus nurodymus;
45.3. bendradarbiauti su PGO vietiniu koordinatoriumi, teikti ir gauti informaciją apie situaciją PGO rajone;
46. KMT užduotys ir funkcijos:
47. KJP užduotys, rengiant padalinius PGO vykdyti:
48. KJP Karo laivų flotilės (toliau – KLF) užduotys ir funkcijos:
48.1. vykdyti avarijoje ar įvykus nelaimei nukentėjusių žmonių paiešką, o prireikus, ir gelbėjimą PGO rajone, išskyrus Kuršių marias ir uostų akvatorijas, o JGKC prašymu, pagal galimybę, suteikti pagalbą, vykdant PGO Kuršių mariose ir uostų akvatorijose;
49. KJP Povandeninių veiksmų komandos (toliau – PVK) užduotys ir funkcijos:
50. KMT KJP medicinos paramos vieneto užduotys ir funkcijos:
50.2. pagal poreikį skirti sveikatos priežiūros specialistą, kai JGKC siunčia papildomas KJP pajėgas;
51. KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos stebėjimo postų užduotys ir funkcijos:
51.1. užtikrinti nenutrūkstamą esamos padėties jūroje kontrolę ir apie tai informuoti PGO dalyvius, esančius PGO rajone;
52. KJP Ryšių centro užduotys ir funkcijos:
53. Kitų Lietuvos kariuomenės padalinių užduotys ir funkcijos, Lietuvos kariuomenės vadui priėmus sprendimą juos panaudoti per Jungtinių situacijų skyriaus budėtoją (toliau - JSSB):
54. VSAT užduotys ir funkcijos:
54.1. gavus informaciją apie įvykusią nelaimę ar avariją Kuršių mariose, nedelsiant išsiųsti VSAT laivą, katerį ar kitą priemonę paieškos darbų vykdymui;
54.2. gavus informaciją apie įvykusią nelaimę ar avariją, pagal galimybes sustiprinti paieškos ir gelbėjimo rajone teritorinės jūros, Kuršių marių, jų pakrančių stebėjimą techninėmis priemonėmis;
54.3. nedelsiant informuoti JGKC budėtoją apie paieškos ir gelbėjimo rajone galimai įvykusią nelaimę ar avariją, kai VSAT tokią informaciją gavo tiesiogiai, o nelaimei ar avarijai įvykus pasienio ruože, ir kaimyninių valstybių pasienio apsaugos institucijas;
54.4. nustatyta tvarka praleisti užsienio šalių paieškos ir gelbėjimo pajėgas per LR valstybės sieną;
54.5. pagal PGO koordinatoriaus nurodymą vykdyti PGD ir PGO Kuršių mariose, apie eigą nenutrūkstamai informuoti PGO koordinatorių;
54.6. pagal PGO koordinatoriaus nurodymą skirti PGO vietinį koordinatorių PGO operacijos rajone, jei jis yra Kuršių mariose;
54.7. vykdyti nelaimės ar avarijos metu nukentėjusių objektų ir žmonių paiešką, o prireikus, ir gelbėjimą Kuršių mariose, esant galimybėms, PGO koordinatoriaus prašymu, – likusiame paieškos ir gelbėjimo rajone;
54.8. siūlyti PGO koordinatoriui pasitelkti kitų institucijų pajėgas ir priemones, manant, kad turimų VSAT pajėgų ir priemonių nepakanka;
54.9. siūlyti PGO koordinatoriui nutraukti ir, prireikus, atnaujinti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus Kuršių mariose;
54.10. skirti paieškos ir gelbėjimo darbams Kuršių mariose ir, pagal galimybę, likusiame paieškos ir gelbėjimo rajone turimas parengtas plaukiojimo ir kitas priemones, orlaivius, taip pat personalą;
54.12. vykdyti nukentėjusiųjų paiešką ir gelbėjimą PGO rajone iš oro pagal PGO koordinatoriaus nurodymus;
54.13. bendradarbiauti su PGO koordinatoriumi ir PGO vietiniu koordinatoriumi, teikti ir gauti informaciją apie situaciją PGO rajone;
54.14. VSAT PAR budėtojas apie budinčias plaukiojimo priemones privalo pranešti JGKC budėtojui kasdien iki 9 valandos ryto Lietuvos laiku;
54.15. VSAT aviacijos padalinio budėtojas privalo pranešti JGKC budėtojui apie budinčius sraigtasparnius iki einamojo mėnesio 27 dienos, nurodydamas parengties skrydžiui laiką, orlaivio tipą, įgulos vadą, įgulos sudėtį, tarptautinį šaukinį ir galimus apribojimus, prireikus, kasdien iki 9 valandos ryto Lietuvos laiku šią informaciją patikslinti;
55. KVJUD užduotys ir funkcijos:
55.1. įvykus nelaimei ar avarijai, sustiprinti paieškos ir gelbėjimo rajone uosto akvatorijos stebėjimą techninėmis priemonėmis;
55.3. pagal JGKC nurodymą skirti PGO vietinį koordinatorių PGO operacijos rajone, jei jis yra jūrų uostų akvatorijose;
55.4. pagal JGKC nurodymą vykdyti PGD ir PGO jūrų uostų akvatorijose, apie eigą nenutrūkstamai informuoti JGKC;
55.5. vykdyti nelaimės ar avarijos metu nukentėjusių žmonių paiešką ir gelbėjimą paieškos ir gelbėjimo rajone jūrų uostų akvatorijose, JGKC prašymu, pagal galimybes, ir kituose paieškos ir gelbėjimo rajonuose.
VIII SKYRIUS
INSTITUCIJŲ, TEIKIANČIŲ PAGALBĄ PGO, FUNKCIJOS IR UŽDUOTYS
56. AGKC užduotys ir funkcijos:
56.1. priimti iš „Cospas-Sarsat“ sistemos ar kitų šaltinių orlaivio / laivo nelaimės signalą ir perduoti jį JGKC;
56.5. JGKC prašymu kreiptis pagalbos į kaimyninių valstybių AGKC dėl užsienio orlaivių pasitelkimo, bendradarbiauti su užsienio valstybėmis, informuoti jas apie PGO eigą, įvykus orlaivio ar laivo avarijai;
56.6. išduoti leidimus užsienio valstybės paieškos ir gelbėjimo orlaiviams atvykti į Lietuvos Respublikos oro erdvę;
56.8. organizuoti užsienio valstybės paieškos ir gelbėjimo orlaivių ir Lietuvos Respublikos paieškos ir gelbėjimo orlaivių aprūpinimą reikiama informacija jų saugiam skrydžiui užtikrinti;
56.9. pagal JGKC prašymą koordinuoti paieškos ir gelbėjimo orlaivių, vykdančių avarijos ar nelaimės metu nukentėjusių žmonių paiešką ir gelbėjimą paieškos ir gelbėjimo rajone, skrydžius, kai juos paieškos ir gelbėjimo rajone vienu metu atlieka trys ir daugiau orlaivių, nepriklausomai nuo orlaivių registravimo valstybės, arba du orlaiviai, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės paieškos ir gelbėjimo orlaivis;
56.10 nustačius, kad gresiančios ar įvykusios orlaivio avarijos vieta yra paieškos ir gelbėjimo rajone, nedelsiant perduoti vykdomą paieškos ir gelbėjimo darbų orlaiviais organizavimą ir koordinavimą, taip pat visą susijusią informaciją, JGKC, tam naudojant IAMSAR vadove nurodytą tarptautinį informacijos perdavimo formatą (SITREP);
56.11. paskelbus PGO pabaigą, ar dėl kitų orlaivio naudojimą ribojančių aplinkybių atšaukus užsienio valstybės paieškos ir gelbėjimo orlaivį iš PGO, palydėti jį iš PGO rajono;
57. BPC užduotys ir funkcijos:
57.1. nedelsiant teikti informaciją JGKC budėtojui apie Bendrajame pagalbos centre gautus pranešimus apie paieškos ir gelbėjimo rajone įvykusias avarijas ir nelaimes, dingusius žmones ar kitus incidentus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei;
58. Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos užduotys ir funkcijos:
58.3. pagal galimybę skirti katerius Kuršių mariose, padedant ieškoti nukentėjusiųjų ir gelbėti juos;
59. GMP paslaugas teikiančios įstaigos ir įmonės, vadovaudamosi Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-895 ir kitais teisės aktais, privalo:
59.2. informuoti apie nukentėjusiuosius kitas sveikatos priežiūros įstaigas, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą;
60. Policijos užduotys ir funkcijos:
60.3. sausumoje užtikrinti viešąją tvarką, fizinę apsaugą, organizuoti ir reguliuoti transporto eismą;
60.4. pagal galimybes dalyvauti ir skirti katerį ir / ar motorinę valtį Kuršių mariose ir uostų akvatorijose nukentėjusiesiems ieškoti ir gelbėti;
IX SKYRIUS
NELAIMĖS AR AVARIJOS IŠPLITIMAS UŽ PGD KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS KOMPETENCIJOS RIBŲ
62. Jei PGO rajonas driekiasi per dviejų ar daugiau valstybių teritorijas arba PGO pasiekia tokį mastą, kad JGKC nepakanka kompetencijos ir pajėgumų toliau tęsti PGO, JGKC privalo:
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
64. Nė vienas šiame plane pateiktas paieškos ir gelbėjimo metodas nėra vienintelis galimas paieškos ir gelbėjimo vykdymo būdas.
65. PGO koordinatorius, bendradarbiaudamas su PGO vietiniu koordinatoriumi, JGKC, PGD vykdančiomis ir PGO pagalbą teikiančiomis institucijomis, privalo priimti sprendimus ir parinkti tinkamiausią paieškos ir gelbėjimo metodą, tiek siekdamas užtikrinti žmonių gyvybių išgelbėjimą, tiek sudaryti sąlygas PGO dalyvaujantiems vienetams saugiai veikti.