Administracinė byla Nr. A-260-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00421-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 41-788 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. S. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 41-788) ir priteisti iš atsakovo atstovavimo bei kitų patirtų išlaidų atlyginimą.
1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas jam skirta už tai, kad jis ne laiku ir netinkamai įvykdė „@vilys“ sistemoje jam suformuluotas ypatingos kontrolės užduotis Nr. 41805982, Nr. 41476311 ir Nr. 41692890. Nesutikdamas su skundžiamu Įsakymu Nr. 41-788, pareiškėjas nurodė, jog buvo pažeistas terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, nes apie galimą tarnybinį nusižengimą jau buvo žinoma 2015 m. lapkričio 12 d. pasitarimo metu, taip pat buvo pažeistas terminas supažindinti jį su paskirta tarnybine nuobauda.
1.2. Pareiškėjas pažymėjo, kad daliai pavedimų atlikti jam buvo suteikti neprotingai trumpi terminai, o ir paskirtos užduotys, pareiškėjo nuomone, neatitiko Švietimo organizavimo poskyrio kompetencijos. Teigė, kad jo vadovaujamam poskyriui buvo formuluojamos užduotys visiškai neatsižvelgiant į poskyrio nuostatus, kompetenciją, protingumo principus.
1.3. Pareiškėjas pabrėžė, jog net ir po tarnybinės nuobaudos paskyrimo jam nebuvo leista susipažinti su visa tarnybinės nuobaudos skyrimo medžiaga, daryti kopijas. Pranešimas ir Įsakymas Nr. 41-788 nebuvo aiškūs ir išsamūs, juose tik abstrakčiai nurodyta, kokio nusižengimo padarymu pareiškėjas įtariamas, nenurodyti jokie konkretūs pareiškėjo veiksmai, tarnybinio nusižengimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškintas įtarimų dėl galbūt padaryto nusižengimo turinys, pateikti argumentai ir įrodymai, dėl to nebuvo suteikta galimybė iki šiol dėl jų tinkamai pateikti savo paaiškinimus, taip pat nebuvo nurodyta, kokių konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų pareiškėjas neatliko ar atliko netinkamai. Pranešimo turinys labai dviprasmiškas, jame nenurodyti konkretūs argumentai, įrodymai, taip pat nenurodyta, kokie konkretūs veiksmai vertintini kaip tariamas nusižengimas, todėl tai galima laikyti esminiu procedūriniu pažeidimu.
2. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
2.1. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. tyrimo dėl J. S. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-303-15(3.4.53-PD3) (toliau – ir Išvada) buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, aptartos užduočių neįvykdymo priežastys. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad esant dideliam darbo krūviui ir žmogiškųjų išteklių trūkumui, buvo galima pasinaudoti galimybe ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki užduoties įvykdymo termino pabaigos pateikti rezoliucijos autoriui nustatytos formos pranešimą su motyvuotu prašymu pratęsti užduoties įvykdymo terminą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad visos pareiškėjui suformuluotos užduotys buvo prioritetinės, todėl jų vykdymui turėjo būti teikiama pirmenybė.
2.2. Atsakovas pažymėjo, kad nurodytų darbų atlikimas įeina į Švietimo organizavimo poskyrio vedėjo pareigybės aprašymą, o dėl informacijos trūkumo nurodė, kad yra galimybė tarnybiniu raštu prašyti kitų administracijos padalinių, kuriems nepavesta vykdyti užduoties, kad jie pateiktų nuomonę ar informaciją pagal kompetenciją. Atkreipė dėmesį, kad visuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento (toliau – ir ŠKSD) pasitarimuose, kuriuose buvo suformuluotos pareiškėjo laiku neįvykdytos užduotys, dalyvavo ir pats pareiškėjas, todėl jis galėjo turėti įtakos pasitarimų metu priimtiems sprendimams ir suformuluotoms užduotims.
2.3. Atsakovas nesutiko su teiginiu, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti yra praleistas ir nurodė, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Atkreipė dėmesį, kad su sprendimu tarnautojas turi būti supažindintas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo pasirašymo, o tai, kad terminas praleistas 1 dieną, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą Nr. 41-788. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su Išvada ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad šia teise jis bandė pasinaudoti ir jam nebuvo leista.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 41-788 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. S. skyrimo“ bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 555,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkto nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–1122/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2193/2012), pareiškėjo teiginius dėl praleisto termino nuobaudai skirti laikė nepagrįstais, nes tarnybinė nuobauda turi būti paskirta per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, o tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Todėl teismas sprendė, kad pranešimas atitiko Taisyklių reikalavimus ir pareiškėjas buvo informuotas tinkamai.
5. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad užduotys įvykdytos praleidus terminą, tačiau nurodė, kad atsakovas neįvertino realių pareiškėjo galimybių šias užduotis įvykdyti laiku. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje aiškiai nenurodyta, ką atsakovas įvardijo kaip netinkamą užduočių įvykdymą. Sistemoje „@vilys“ pažymėta, kad pareiškėjas jam paskirtas užduotis įvykdė, tačiau Išvadoje konstatuojant, kad užduotys įvykdytos netinkamai, nedetalizuojama, ką konkrečiai pareiškėjas atliko blogai, kaip minėtos užduotys turėjo būti atliktos. Teismas nustatė, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, kadangi Išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kurie vertintini kaip tarnybinis nusižengimas. Pabrėžė, kad tokie Išvados trūkumai yra esminiai ir vertintini kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimas.
III.
6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai vertino nustatytą nusižengimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nusižengimas susideda iš dviejų veikų – vėlavimo atlikti užduotis bei netinkamo užduočių atlikimo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta už vieną veiką – vėlavimą atlikti užduotis, o naudojant sąvoką „laiku ir tinkamai neįvykdė užduočių“, buvo charakterizuota ir kvalifikuota ta pati veika, t. y. vėlavimas atlikti užduotis. Taigi, netinkamas užduočių atlikimas nėra atskira nuo pavėluoto užduočių atlikimo pareiškėjo veika, už kurią jam būtų skirta tarnybinė nuobauda. Todėl teismas, spręsdamas, kad pareiškėjui nuobauda buvo skirta už tyrimo išvadoje neaptartus pažeidimus, tokią išvadą padarė neįsigilinęs į Išvadą ir atsakovo poziciją byloje. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, savo pozicijos negrindė argumentu, kad Išvadoje nebuvo aptartas tinkamas užduoties įvykdymas, todėl pareiškėjui buvo aišku, jog nuobauda jam skirta už laiku neatliktas ypatingos svarbos užduotis.
6.2. Teismas neteisingai nustatė aplinkybę, jog pareiškėjas kelis kartus teikė prašymus atidėti užduoties vykdymą, tačiau taip pat nurodė, kad duomenys, iki kada užduotis buvo atidėta, nei užduoties išraše, nei Išvadoje neva nepažymėti. Atsakovas nurodė, kad aptariamos užduoties įvykdymo terminas atidėtas iki pareiškėjo nurodytos datos, t. y. iki 2015 m. spalio 23 d. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas ir vėliau prašė atidėti užduoties įvykdymo terminą, tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas užduoties įvykdymo terminą atidėti prašė 2015 m. spalio 29 d. prašymu, t. y. jau 6 dienas pavėlavęs atlikti jam skirtą užduotį.
6.3. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79, 161.2 punktu, pareiškėjas turėjo galimybę ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki užduoties įvykdymo termino pabaigos pateikti rezoliucijos autoriui nustatytos formos pranešimą su motyvuotu prašymu pratęsti užduoties įvykdymo terminą, tačiau to pareiškėjas nepadarė. Užduoties vykdymo terminas pareiškėjui pakartotinai pratęstas nebuvo – užduotis turėjo būti įvykdyta iki 2015 m. spalio 23 d., todėl, atsakovo nuomone, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad užduoties Nr. 41476311 įvykdymo terminas pareiškėjui buvo atidėtas iki 2015 m. gruodžio 4 d.
6.4. Teismas nepaaiškino, kodėl nurodytus Išvados trūkumus vertino kaip esminius. Taip pat, nustatęs, kad buvo pažeistos pagrindinės tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklės, teismas nenurodė jokios konkrečios nuostatos, kuri šiuo atveju buvo pažeista, todėl tokia teismo išvada nepagrįsta ir nepakankamai motyvuota.
7. Pareiškėjas J. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš atsakovo priteisti jo patirtų išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovas iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kuriuos išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą, neįvardydamas konkrečių pirmosios instancijos teismo esminių teisės aktų pažeidimų, kurie galėtų nulemti teismo sprendimo panaikinimą. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog pareiškėjas nepagrindė savo skundo dėl Išvados turinio aiškumo. Teismo posėdžio metu atsakovas neturėjo atsakymo į klausimus, kas konkrečiai nebuvo atlikta ir kokiais konkrečiais kriterijais pareiškėjas nesirėmė, atlikdamas užduotis. Pareiškėjo nuomone, tai tik pagrindžia apskųsto Įsakymo Nr. 41-788 neteisėtumą ir nepagrįstumą.
7.2. Daliai pavedimų atlikti pareiškėjui buvo skirtas neprotingai trumpas terminas – 4 darbo dienos. Be to, pareiškėjas kelis kartus teikė prašymus atidėti užduoties įvykdymą, tačiau duomenys, iki kada užduotis buvo atidėta, nei išraše, nei Išvadoje nebuvo pažymėti, todėl nėra pagrindo teigti, kad užduotys nebuvo atliktos laiku. Taip pat pareiškėjo vadovaujamam poskyriui užduotys buvo formuojamos visiškai neatsižvelgiant į šio poskyrio nuostatus, kompetencijas, protingumo principus.
7.3. 2015 m. lapkričio 30 d. pranešimas, taip pat Įsakymas Nr. 41-788 nėra aiškūs ir išsamūs, juose tik abstrakčiai nurodyta, dėl kokio nusižengimo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, nenurodyti jokie konkretūs pareiškėjo veiksmai, tarnybinio nusižengimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Įsakyme Nr. 41-788 nėra nurodyta, kokių konkrečiai pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų pareiškėjas neatliko ar atliko netinkamai, o apsiribota abstrakčiu pareigybės aprašymo 7.16 punktu, kuriame nurodyta, kad „vykdo kitus Departamento direktoriaus ir jo pavaduotojo, Skyriaus vedėjo pavedimus siekdamas įgyvendinti institucijos strateginius tikslus.“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-29 įsakymo Nr. 41-788, kuriuo už laiku ir netinkamą įvykdymą „@vilys“ sistemoje suformuluotų ypatingos kontrolės užduočių Nr. 41805982, Nr. 41473311 ir Nr. 41692890, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyrio vedėjui J. S. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX–855 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintos Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir administracijos direktoriaus patvirtinti teisės aktai (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintos Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamentas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 40-330 patvirtintas Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyrio vedėjo pareigybės aprašymas).
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (šiais aspektais žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).
12. Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio 16 d. tyrimo dėl J. S. tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. A164-303/15(3.4.53-PD3). Konstatuota, kad pareiškėjas laiku ir tinkamai neįvykdė „@vilys“ sistemoje jam suformuluotų ypatingos kontrolės užduočių Nr. 41805982, Nr. 41476311 ir Nr. 41692890, todėl pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 40-330 patvirtinto Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo 7.16 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 160.2 bei 175 punktų, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1 bei 53.3 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.1 i 7.2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos ¡tymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
13. Atsakovas tarnybinio nusižengimo išvados tinkamai nemotyvavo: joje atkartotos teisės aktų nuostatos bei pateikta minimali informacija apie tarnybinio nusižengimo esmę, todėl galima teigti, kad jokio savarankiško tyrimo atsakovas neatliko (perkelta informacija iš pasitarimų protokolų ir Personalo departamento 2015 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. A121-26229/15(2.1.19-PD3) „Dėl galimai laiku neatliktų užduočių). Išvadoje nurodoma, jog 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesiais „@vilys“ sistemoje užfiksuota 107 vėluojančių užduočių, t. y. daugiau negu ketvirtadalis, tačiau tiksliai ir aiškiai nėra įvardijamos kokios tai užduotys ir kiek laiko buvo vėluojama jas atlikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, užduoties Nr. 41476311 vykdymo terminas buvo atidėtas iki 2015 m. spalio 23 d. (pažymėta kaip įvykdyta 2015 m. gruodžio 1 d.), tačiau visiškai neanalizuotos aplinkybės, susijusios su vėlesniais prašymais atidėti šios užduoties įvykdymo terminą, kurios galėjo turėti įtakos tarnybinės nuobaudos individualizavimui. Taip pat netirta ir nevertinta, ar turėjo realias galimybes J. S. laiku įvykdyti ir užduotis Nr. 41805982 bei Nr. 41692890, nors 2015 m. lapkričio 8 d. atsiliepime į pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjas tai nurodė, taip pat neatsižvelgta į tai, ar pavestos atlikti konkrečios užduotys priskirtos būtent pareiškėjo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad sistemos „@vilys“ išrašai patvirtina, jog pareiškėjas vienu ar kitu būdu jam paskirtas užduotis įvykdė, tačiau išvadoje konstatuojant, kad užduotys įvykdytos ne laiku ir netinkamai įvykdytos, nedetalizuojama, ką konkrečiai pareiškėjas atliko blogai (visiškai ar atitinkama apimtimi neįvykdytos), kaip minėtos užduotys turėjo būti atliktos. Toks abstraktus pareiškėjo tarnybinio nusižengimo įvardinimas nėra pakankamas ir motyvuotas, todėl pareiškėjo atžvilgiu surašyta tarnybinio patikrinimo išvada nepagrindžia visų tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių.
14. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 ir kt.).
15. Tai reiškia, jog tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė nebuvo tinkamai ištirta ir pagrįsta. Atsakovas minėtoje išvadoje abstrakščiai sprendė klausimą dėl pareiškėjo kaltės pobūdžio. Galiausiai sprendžiant dėl padaryto tarnybinio nusižengimo jo kvalifikavimui yra svarbios dėl to kilusios pasekmės (kokie neigiami padariniai dėl pavestų užduočių neįvykdymo laiku kilo). Atsakovas Išvadoje nenurodo, ar dėl pareiškėjo veikos (neveikimo) jam kilo kokio nors pobūdžio neigiamos pasekmės. Tinkamai neįvertinus esminių tarnybinio nusižengimo elementų – neatlikus išsamaus konkrečių asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo), jo kaltės bei dėl pažeidimo kilusių pasekmių, tyrimo, taikyti tarnybinę atsakomybę nėra pagrindo.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kurie vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, nes minėti išvados trūkumai yra esminiai ir vertintini kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas.
17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Vertinant J. S. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y., kad priimtu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės.
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendra J. S. patirtų išlaidų suma yra 484 Eur, kartu nurodant, kad šios išlaidos buvo patirtos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ką patvirtina pateikta 2018 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra (serija APB-AS) Nr. 00389 bei kasos pajamų orderis (serija APB-AS) Nr. 33. Šios teisinės paslaugos suteiktos advokatų profesinės bendrijos Suslavičius ir partneriai, atstovaujamos partnerio advokato A. S., veikiančio pagal tarp J. S. ir Bendrijos pasirašytą 2016 m. sausio 22 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. AS-160.
20. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktu rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2016 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 771,9 Eur.
21. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3 arba 1003,47 Eur (756,9 Eur BDU x 1,3). Prašoma priteisti patirtų atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą suma (484 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio. Kadangi atsiliepimas nėra didelės apimties, jame daug informacijos perkelta iš bylos medžiagos (ankstesnių procesinių dokumentų), todėl neturėjo pareikalauti iš pareiškėjo advokato maksimaliai didelių darbo ir laiko sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti suma mažintina ir J. S. iš atsakovo priteistina 300 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
22. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, taikytinas nagrinėjamam ginčui šioje byloje spręsti, todėl teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. Tenkinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra juridinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, 144 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.