VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠOJO PIRKIMO, ATLIEKAMO GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, VERTĖS APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2014 m. gruodžio 19 d. Nr. 1S-247
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (2014 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. XII-1026 redakcija) 15 straipsnio 1 dalimi :
1. T v i r t i n u Viešojo pirkimo, atliekamo gynybos ir saugumo srityje, vertės apskaičiavimo metodiką (pridedama).
PATVIRTINTA
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu
Nr. 1S-247
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešojo pirkimo, atliekamo gynybos ir saugumo srityje, vertės apskaičiavimo metodika (toliau – metodika) vadovaujasi perkančiosios organizacijos, nustatydamos prekių, paslaugų ir darbų numatomo viešojo pirkimo (toliau – pirkimo) vertes atliekant pirkimus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą (toliau – Įstatymas).
3. Numatoma pirkimo ar preliminariosios sutarties vertė (toliau – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos apskaičiuota, laimėjusiam tiekėjui pagal sutartį mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčio. Apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į visą numatomą mokėti sumą, įvertinant visas galimas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Apskaičiuota pirkimo vertė turi galioti pranešimo apie pirkimą išsiuntimo Viešųjų pirkimų tarnybai dieną arba, jeigu vadovaujantis Įstatymo nuostatomis apie pirkimą neskelbiama, kvietimų dalyvauti pirkimo procedūrose išsiuntimo tiekėjams dieną. Jeigu pirkimas prasideda vienais finansiniais metais ir pasibaigia kitais finansiniais metais, sudaromos pirkimo sutarties vertė įtraukiama į pirkimų vertes tų finansinių metų, kuriais pirkimas prasidėjo.
4. Už pirkimo vertės apskaičiavimą atsakinga pirkimą atliekanti perkančioji organizacija, kuri nustatydama prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertę:
4.1. neturi teisės skaidyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimo numatant sudaryti iš esmės vienodas atskiras dalines pirkimo sutartis, kai tokiu skaidymu siekiama išvengti Įstatymo nuostatų taikymo, išskyrus atvejus, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai), pasirinktas pagal Įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei;
5. Skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama į visą pirkimo sutartyje nustatytą atlyginimą tiekėjui, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių. Skaičiuojant pirkimo vertę, neatsižvelgiama į panašių prekių ar paslaugų, perkamų pagal kitas pirkimo procedūras, vertes. Kitos pirkimo procedūros suprantamos kaip tos, kurios patenka į Įstatymo 3 straipsnyje nurodytas išimtis, kuomet perkama pagal specialias procedūrų taisykles ar susitarimus arba procedūras, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo) nuostatos. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija einamaisiais metais perka valymo paslaugas, kurios patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo sritį, tačiau tais pačiais metais planuojama įsigyti valymo paslaugų atitinkamose saugumo zonose, kurios patenka į Įstatymo reguliavimo sritį. Tokiu atveju valymo paslaugų vertės turi būti skaičiuojamos atskirai, atsižvelgiant į taikomo įstatymo nuostatas.
6. Numatomo mišraus pirkimo vertė skaičiuojama įvertinant visų pagal tą pačią sutartį perkamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertes.
7. Preliminariosios sutarties atveju, apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.
8. Jeigu pirkimas vykdomas per centrinę perkančiąją organizaciją arba iš jos, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, pirkimo verte laikoma didžiausia iš šių verčių:
8.2. centrinės perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, kurią sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių arba dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių verčių suma.
Perkančioji organizacija, skaičiuodama kitų pirkimų vertes, neatsižvelgia į centrinės perkančiosios organizacijos vykdomų pirkimų vertes, tačiau privalo įskaityti šių pirkimų metu savo pačios sudaromų sutarčių vertes. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija įgaliojo centrinę perkančiąją organizaciją nupirkti šaunamųjų ginklų, kurių vertė – 500 000 EUR be PVM. Centrinė perkančioji organizacija taip pat tuo pačiu pirkimu ketina įsigyti šaunamųjų ginklų, kurių vertė – 50 000 EUR be PVM. Kadangi šių prekių pirkimo sutartys yra to paties tipo, jų vertė turi būti sumuojama ir centrinė perkančioji organizacija šaunamuosius ginklus turi pirkti tarptautinio pirkimo būdu. Tačiau jei centrinė perkančioji organizacija neketina tuo pačiu pirkimu pirkti šaunamųjų ginklų, o numato juos įsigyti vėliau, tuomet šių pirkimų vertės neturi būti sumuojamos ir centrinė perkančioji organizacija gali pirkti šaunamuosius ginklus supaprastinto pirkimo būdu.
II. PREKIŲ AR PASLAUGŲ PIRKIMO VERČIŲ SKAIČIAVIMAS
9. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudaromos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.
10. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (perkančioji organizacija, nustatydama, ar pirkimas dėl savo pobūdžio yra atliekamas nuolat, atsižvelgia į savo vykdomos veiklos pobūdį, į tai, ar pirkimas atitinka perkančiosios organizacijos įprastos veiklos poreikius, į konkretaus pirkimo objekto ypatybes; paprastai nuolatinis pirkimas iš anksto gali būti numatytas) arba jei sudarytas prekių ar paslaugų pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų atsižvelgiant į:
10.1. visą faktinę to paties tipo viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba ankstesnius finansinius metus, vertę, pakoreguotą (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į kiekio ar vertės pokyčius, kurie galėtų įvykti per 12 mėnesių nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo;
11. To paties tipo prekių pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių. Tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno, patvirtinto 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 213/2008 iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (CVP) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos, kad CPV būtų atnaujintas (tekstas svarbus EEE) (OL 2008 L 74, 9. 1) (toliau – BVPŽ), skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Jeigu prekės priklauso tai pačiai grupei, tačiau nėra gaminamos identiškam ar panašiam naudojimui, šių prekių pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai. Pavyzdžiui, identiškam ar panašiam naudojimui gaminamas prekes savo įprastiniame prekių asortimente paprastai turės tas pats atitinkamoje srityje veikiantis tipinis tiekėjas.
12. To paties tipo paslaugų pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios kategorijos paslaugų, ir (ar) sutartys, kurių sudarymu yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas. Perkamų paslaugų kategorijos nurodytos Įstatymo 1 ir 2 priedėlyje.
13. Teikti reikalingas paslaugas yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas, jeigu, atsižvelgiant į paslaugų ypatybes ir vadovaujantis protingumo kriterijais, galima manyti, kad sutarčių dėl šių paslaugų sudarymu gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas (pavyzdžiui, sutartys dėl orlaivių remonto ir priežiūros paslaugų laikytinos to paties tipo, tačiau sutartys dėl orlaivių ir šaunamųjų ginklų remonto nėra to paties tipo).
14. Jeigu perkančioji organizacija nėra įsitikinusi, kad sudaromos sutartys yra ne to paties tipo, ji šias sutartis turi priskirti tam pačiam tipui.
15. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatoma pirkimo sutarties pratęsimo ar (ir) pirkimo apimties padidėjimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį ar (ir) padidėjus pirkimo apimčiai.
16. Jeigu numatoma, kad Įstatymo 19 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu atveju neskelbiamų derybų būdu bus vykdomas papildomas paslaugų pirkimas, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti paslaugų kiekius, įskaitant ir numatomų papildomų pirkimų vertes. Šių papildomų pirkimo sutarčių vertė įtraukiama tik į tų metų, kuriais sudaroma pirmoji sutartis, pirkimo vertę.
17. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, pirkimo vertė skaičiuojama atsižvelgiant į:
17.1. terminuotos pirkimo sutarties atveju, jeigu sutarties terminas ne ilgesnis kaip
12 mėnesių ar lygus 12 mėnesių, – visą pirkimo sutarties laikotarpiui numatomą vertę arba, jeigu sutarties terminas ilgesnis kaip 12 mėnesių, – visą pirkimo sutarties laikotarpiui numatomą vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės);
18. Apskaičiuodama paslaugų pirkimo vertę, perkančioji organizacija į šią vertę įtraukia:
18.1. su projektavimu susijusių paslaugų pirkimo atveju – atlygį už paslaugas, komisinius, palūkanas ir kitas atlygio formas;
19. Jeigu numatomoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa pirkimo sutarties kaina, pirkimo verte laikoma:
19.1. terminuotų sutarčių, kurių trukmė ne ilgesnė kaip 48 mėnesiai arba lygi 48 mėnesiams, atveju – visa pirkimo sutarties vertė per visa sutarties galiojimo laikotarpį;
20. Kai per finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios perkamos panašios prekės, paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šia metodika, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims.
21. Jeigu pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių rūšių prekių, kelių kategorijų paslaugų, šių pirkimo sutarčių vertė yra visų prekių, paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma. Skaičiuojant kitų pirkimų vertes, ši sutartis laikoma sudaryta dėl tos rūšies prekių ar tos kategorijos paslaugų, kurių vertė yra didžiausia.part_542c4c878b464f559289196846b22cfa
III. NUMATOMO DARBŲ PIRKIMO VERČIŲ SKAIČIAVIMO YPATUMAI
23. Darbų pirkimo vertė yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma.
24. Objektu yra statinys su inžineriniais tinklais, dėl kurio statybos, remonto, rekonstrukcijos ar nugriovimo yra parengtas ir patvirtintas projektas. Jeigu projektas nėra parengtas dėl to, kad planuojama kartu su darbų pirkimu įsigyti ir projektavimo paslaugas, objektu laikomas statinys su inžineriniais tinklais, kuriam perkamos projektavimo paslaugos ir atliekami darbai. Draudžiama projektavimą skaidyti į atskirus projektus, jeigu tuo dirbtinai siekiama sumažinti pirkimų vertes ir tuo išvengti atitinkamų Įstatymo reikalavimų taikymo darbų pirkimui. Jeigu dėl to paties statinio su inžineriniais tinklais rengiami keli projektai, kurių įgyvendinimo laikas panašus, skaičiuojant darbų pirkimo vertę reikia sudėti šių kelių projektų įgyvendinimui numatomų sudaryti darbų pirkimo sutarčių vertes. Jeigu projekto pagal įstatymus rengti nereikia, objektu yra statinys su inžinieriniais tinklais, kurio statybai, remontui, rekonstrukcijai ar nugriovimui numatytas finansavimas (įvertinamas ir keliems metams numatytas finansavimas).
25. Darbų pirkimo sutarties atveju perkančioji organizacija į pirkimo vertę įskaičiuoja numatomą darbų atlikimo, jų projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamas darbų atlikimas ir projektavimas) ir numatomą darbams atlikti reikalingų prekių, kurias perkančioji organizacija patieks rangovui, vertę.
26. Jeigu numatoma, kad Įstatymo 19 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu atveju neskelbiamų derybų būdu vykdomas papildomas darbų pirkimas, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti darbų kiekius, įskaitant ir numatomų papildomų pirkimų vertes.
27. Prekių ar paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų pirkimo sutarčiai atlikti, vertės negalima pridėti prie darbų pirkimo sutarties vertės, jei taip būtų išvengta atitinkamos vertės prekių ar paslaugų pirkimui taikomų Įstatymo reikalavimų.
28. Kai perkami darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims.
29. Skirtingose vietose, tuo pat metu ir pagal savarankiškus projektus vykdomi darbai gali būti savarankiškais objektais, pavyzdžiui, statant pastatus skirtingose vietose, jeigu jie gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Tokiu atveju kiekvieno savarankiško projekto vertė ir yra pirkimo vertė.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Siekdama nustatyti pirkimo vertę perkančioji organizacija turi:
30.1. parengti perkamų prekių ar paslaugų technines specifikacijas ir nustatyti kiekius ar apimtis, numatyti perkamų darbų apimtis;
30.2. numatyti numatomos (numatomų) sudaryti sutarties (sutarčių) sąlygas (sutarties terminas, kainodara, pratęsimo galimybė ir t.t.);
30.3. remdamasi skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę;
30.4. vadovaudamasi šios metodikos nuostatomis nustatyti kitų, į pirkimo vertės skaičiavimą įtrauktinų sutarčių vertę;
31. Perkančioji organizacija tinkamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimų verčių nustatymui turėtų kaupti informaciją apie įvykdytus ir vykdomus pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes, prekių ir paslaugų rinkos sąlygas ir pan.