Administracinė byla Nr. eA-286-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01776-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 36
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 22-IL-20-02977-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo teigiamai išspręsti pareiškėjo prašymą dėl išdavimo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus sportui.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Sprendimu atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokią išvadą atsakovas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. buvo 18 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; 2013 m. rugpjūčio 23 d. baustas administracine tvarka už šlapinimąsi viešoje vietoje; 2015 m. liepos 28 d. kartu su dviem asmenimis pareiškėjas buvo pristatytas į Kauno AVPK dėl gautos informacijos, kad jaunuoliai prie perėjos pro automobilio langą buvo nukreipę daiktą panašų į ginklą, dėl ko ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo ir pareiškėjui taikyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės, neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimą; 2014 m. kovo 21 d. pareiškėjas pristatytas į Palangos miesto policijos komisariatą kartu su kitais keturiais asmenimis, įtariant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnyje, padarymu, bet administracinė ar baudžiamoji atsakomybė pareiškėjui taikyta nebuvo; 2015 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20347-15 pareiškėjui dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, 2015 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismas patvirtino minėtą nutarimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nusprendė, jog pareiškėjas nenori laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, teisės normų reikalavimų, valstybėje nustatytos tvarkos ir tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
2.2. Iš ginčijamo Sprendimo nėra aišku, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto praeityje taikymas, praeityje vykę administracinių nuobaudų skyrimai ar tiesiog keletą kartų praeityje perteklinis asmens pristatymas į policijos komisariatą lemia minėto teisinio pagrindo taikymą, t. y. priimtas Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Taip pat atsakovo pareigūnai nerinko ir nevertino pareiškėjo gyvenimą bei jo asmenybę apibūdinančių duomenų.
2.3. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) narys bei dalyvauja tarptautinėse varžybose, čempionatuose. Atstovaudamas Lietuvą tarptautinėse varžybose, sportininkas garsina šalies vardą. Daug metų (duomenys neskelbtini) veikloje pareiškėjas aktyviai dalyvauja ne vien kaip atletas, tačiau ir kaip treneris. Jis yra išugdęs ne vieną perspektyvų sportininką, (duomenys neskelbtini) narį. Pareiškėjas apibūdinamas kaip pareiginga, disciplinuota, energinga bei plačios pasaulėžiūros asmenybė. Pareiškėjas siekia aukštojo mokslo išsilavinimo, labai geri egzaminų įvertinimai iš pedagogikos ir psichologijos esminiai paneigia Sprendimo teiginius, kad pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas susituokęs, atsakingai gyvena šeimoje, augina (duomenys neskelbtini) sūnų. Šia faktinių aplinkybių visuma paneigiami skundžiamo Sprendimo teiginiai, kad pareiškėjas nenori laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, teisės normų reikalavimų.
2.4. Pareiškėjas niekada neginčijo ir neginčija sprendimo, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, bei administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos jis buvo nubaustas ir paskirtas nuobaudas yra seniai įvykdęs. Nurodytos aplinkybės negali turėti esminės įtakos jo pavojingumo ir grėsmingumo konstatavimui. Pagal BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu asmuo per vienerių metų terminą nepadarė baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo, jo atžvilgiu negali būti taikomos jokios poveikio priemonės, asmuo laikomas visiškai reabilituotu. Pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju buvo atleistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. patvirtinta nutartimi, susitaikymo termino teisinės pasekmės baigėsi 2016 m. gruodžio 10 d., t. y. jau daugiau kaip prieš penkerius metus. Pareiškėjas daug kartų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet visas paskirtas nuobaudas yra įvykdęs. Taigi, atsakovas Sprendimu pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam reabilituotu. Priimtas Sprendimas yra ne tik neproporcingas, bet ir priimtas jau pasibaigus visiems įpareigojimams bei suėjus visiems senaties terminams.
3. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. Kauno AVPK 2022 m. birželio 22 d. užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. 22-G-20-07038-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui gali būti neišduodamas, atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20347-15 pagal nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, dėl pareiškėjo nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su kitu asmeniu, vandališkais veiksmais – smogdamas alkūne bei kumščiu, išdaužė automobilio vairuotojo durelių lango stiklą bei necenzūriniais žodžiais iškeikė už automobilio vairo sėdėjusį vairuotoją, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Taip pat nustatyta, jog 2015 m. liepos 28 d. pareiškėjas buvo pristatytas į Kauno AVPK kartu su kitais dviem asmenimis, dėl gautos informacijos, kad jaunuoliai prie perėjos pro automobilio langą buvo nukreipę daiktą panašų į ginklą, dėl ko ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo ir pareiškėjui taikyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės, neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimą. 2014 m. kovo 21 d. pareiškėjas buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariatą kartu su kitais keturiais asmenimis, įtariant nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnyje, padarymu, tačiau administracinė ar baudžiamoji atsakomybė pareiškėjui taikyta nebuvo. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio 19 kartų baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir buvo priimtas Sprendimas neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
3.2. Sprendime išdėstyti surinkti duomenys (teisės pažeidimai viešajai tvarkai, nustatyto greičio viršijimai, vairavimas transporto priemonės, kai teisė vairuoti atimta, vairuojant transporto priemonę lenkimas vietose, kur tai daryti draudžiama, naudojimasis rankomis mobiliojo ryšio priemone, vairuojant) sietini su pavojumi viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei ir, atsižvelgiant į teismų praktikos poziciją, akivaizdu, kad ne visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad jis yra (duomenys neskelbtini) narys, atstovauja Lietuvą tarptautinėse varžybose, mokosi Lietuvos sporto universitete, tačiau atsižvelgiant į policijos registruose fiksuotus duomenis nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu, kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 22-IL-20-02977-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigojo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjo 2022 m. birželio 22 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 22 d. prašymu Nr. 22-G-20-07038-e pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo.
8. Teismo vertinimu, atsakovas, išvardindamas pareiškėjo praeityje padarytus administracinius nusižengimus bei nusikaltimą ir tuo pagrindu priimdamas ginčijamą Sprendimą, jo tinkamai nemotyvavo, neatsižvelgė į laiko tarpą, praėjusį nuo padarytų teisės pažeidimų ir nenurodė pakankamai akivaizdžių ir informatyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms. Atsakovas vienu iš esminių faktinių aplinkybių, turėjusių įtakos Sprendimo priėmimui, nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 10 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau iš Sprendimo turinio visiškai neaišku, kokiais motyvais vadovaujantis atsakovas padarė išvadą, kad ši aplinkybė neprarado savo aktualumo, vertinant pareiškėjo galimą elgesį ir ateityje. Teismas akcentavo ir tai, kad jau nuo 2018 m. lapkričio 10 d., t. y. daugiau nei prieš 3 metus iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo, pareiškėjas pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo aiškiai ir motyvuotai pagrįsti, kad ši aplinkybė neprarado aktualumo, pripažįstant pareiškėjo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
9. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendime nurodytų faktinių duomenų (2014 m. kovo 21 d. bei 2015 m. liepos 28 d. pareiškėjas su kitais asmenimis buvo pristatytas į policijos komisariatą, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, o vienu atveju taikyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės, neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimą) yra visiškai neaišku, kuo šios aplinkybės yra svarbios vertinant pareiškėjo elgesį Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto kontekste.
10. Teismas pripažino, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. (viso 19 kartų, iš jų 18 – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus) charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenį galbūt linkusį pažeidinėti valstybėje galiojančių teisės normų reikalavimus, tačiau atsakovas, padarydamas išvadą, jog šiais veiksmais pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, šios savo išvados nemotyvavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto aspektu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuo paskutinio administracinio nusižengimo padarymo praėjo 2 metai, o nuo kitų dar daugiau, atsakovas nepasisakė ir dėl to, ar praeityje padaryti administraciniai nusižengimai vis dar yra aktualūs vertinant pareiškėjo galimą elgesį ir ateityje.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų pagrindu, šiam pagrindui taikyti aktualių faktinių aplinkybių nesiaiškino, nenagrinėjo ir nevertino, t. y. atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą (nedėjo pastangų patikrinti Sprendime nurodytų aplinkybių aktualumo, nevertino pareiškėjo elgesio bei kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, neatsižvelgė į laiko tarpą, praėjusį nuo teisės pažeidimų padarymo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus parašymo ir pan.). Atsakovas, spręsdamas leidimo laikyti ginklus išdavimo klausimą, privalėjo išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo siekiui įgyti specialiąją teisę turėti ginklą, o taip pat ir patikrinti, ar jų pakanka išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismo nuomone, tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintą gero viešojo administravimo principą ir netinkamai įgyvendino jam priskirtas funkcijas.
12. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Tačiau teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės numatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tik išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus kiekvieną individualią situaciją yra galimas objektyvaus sprendimo priėmimas. Apsiribojimas Sprendime vien nurodymu aplinkybių (faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas), kurios suponavo specialiosios teisės nesuteikimą, nepakankamas bei nesuderinamas su pirmiau išdėstytomis nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas panaikintas ir atsakovas įpareigotas pareiškėjo 2022 m. birželio 22 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
III.
13. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
13.2. Pareiškėjas pripažintas kaltu už viešosios tvarkos pažeidimą, daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus (pažeidimus). Pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles, taip keldamas akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę. Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.
13.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Kauno AVPK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš Kauno AVPK pareiškėjui turėtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad atsakovas į 2022 m. lapkričio 24 d. posėdį neatvyko ir teisminiuose ginčuose savo argumentų nepagrindė. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama, kad nuo paskutinio administracinio nusižengimo turėtų praeiti daugiau kaip dešimt metų, jog galėtų teigti, kad šie pažeidimai prarado savo aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Tokia argumentacija aiškiai prieštarauja jau suformuotai teismų praktikai dėl kiekvieno atvejo individualaus vertinimo. Pareiškėjas kreipimosi išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklą ir šiuo metu turi vairuotojo pažymėjimą, teisėtai valdo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, ir jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams nekelia. Dėl šio esminio prieštaravimo atsakovas apeliaciniame skunde visiškai nepasisakė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiuo metu nagrinėja bylą pagal pareiškėjo fizinio asmens prašymą ištirti, ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame nenustatytas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą ar galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi atsakovo deklaruojamas, neva nustatytas dešimties metų terminas, visiškai neegzistuoja. Pareiškėjas pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų taikymo prasmę prašymo išduoti leidimą ginklui ir šiuo metu buvo bei yra nepriekaištingos reputacijos. Posėdžio metu jo atstovas argumentavo, kad nepriekaištingos reputacijos asmuo tuo pačiu metu negali būti pavojingas visuomenei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 22-IL-20-02977-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo teigiamai išspręsti pareiškėjo prašymą dėl išdavimo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus sportui.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
19. Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenys turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką (žr., pvz., 2013 m. sausio 25 d. nutarimą; 2016 m. vasario 2 d. nutarimą; 2020 m. birželio 5 d. nutarimą).
20. Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas anksčiau minėtą pareigą, turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, jog asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).
22. Byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, yra pažymėjęs, kad joje kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974/2014). Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).
24. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar policijos įstaiga (šiuo atveju – Kauno AVPK) surinko pakankamai akivaizdžių, informatyvių bei aktualių duomenų apie asmenį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurių visuma sudarytų pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymu saugomiems teisiniams gėriams).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme neginčijo Kauno AVPK surinktų ir byloje esančių duomenų apie pareiškėjo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, administracinės teisės pažeidimus ir administracinius nusižengimus.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Kauno AVPK teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir neišdavė jam leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Teisėjų kolegija pažymi, kad surinktų bei įvertintų tiek teigiamų, tiek neigiamų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, visumos teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, be kita ko (inter alia) atsižvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus.
27. Iš atsakovo Sprendimo matyti, kad buvo įvertintas nusikalstamų veikų / administracinių nusižengimų pobūdis, jų grėsmė visuomenės saugumui ir tvarkai, pareiškėjo asmenybė. Taigi iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad jame įvertinta pareiškėjo individuali situacija ir pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
28. Dėl pareiškėjo argumentų, kad praeityje jo padaryti nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai yra praradę aktualumą laiko aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime nurodė, kad Įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos riboti teisę asmenims įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys abejoti dėl pavojaus, kurį asmuo gali kelti arba kelia sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai, turėdamas teisę laikyti ar nešiotis ginklus.
29. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo surinkti duomenys nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje, be kita ko, aktualumo vertinant jo elgesį šių dienų kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvadomis dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo praeityje padarytais nusikaltimu ir administraciniais nusižengimais. Vertintina, kad pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų sistemiškumas (atsižvelgiant inter alia į jų padarymo laiką) nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo, demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką. Nustatyti duomenys neleidžia abejoti nei pažeidimų aktualumu, nei jų reikšmingumu „kokybiniu“ aspektu.
30. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas, šiuo konkrečiu atveju nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu.
31. Apibendrindama šiame sprendime aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjas kol kas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas priimti sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.
32. Atitinkamai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris, tenkinant atsakovo apeliacinį skundą, yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.
33. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo I. B. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Egidijus Šileikis