VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL INFORMACIJOS, BŪTINOS TARPTAUTINIAMS BENDRADARBIAVIMO ĮSIPAREIGOJIMAMS DĖL AUTOMATINIŲ INFORMACIJOS APIE FINANSINES SĄSKAITAS MAINŲ ĮGYVENDINTI, PATEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2015 m. lapkričio 25 d. Nr. VA-102
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1997 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 18.11 papunkčiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1017 „Dėl 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančios direktyvą 77/799/EEB ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinimo“ 3.3 papunkčiu ir įgyvendindamas 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią direktyvą 77/799/EBB (OL 2011 L 64, p.1) su pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL 2014 L 359, p. 1), bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų nuostatas:
1. T v i r t i n u Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos viršininko
2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. VA-102
INFORMACIJOS, BŪTINOS TARPTAUTINIAMS BENDRADARBIAVIMO ĮSIPAREIGOJIMAMS DĖL AUTOMATINIŲ INFORMACIJOS APIE FINANSINES SĄSKAITAS MAINŲ ĮGYVENDINTI, PATEIKIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato užsienio valstybių rezidentų mokesčių tikslais duomenų ir informacijos apie jų finansines sąskaitas, būtinų 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvai 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią direktyvą 77/799/EBB (OL 2011 L 64, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL 2014 L 359, p. 1) (toliau – Direktyva) bei Lietuvos tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų, įgyvendinti, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) tvarką.
2. Taisyklėse vartojamos apibrėžtys:
2.1. Automatiniai mainai – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos apie kitų valstybių rezidentus pateikimas atitinkamai rezidavimo vietos valstybei narei be išankstinio prašymo iš anksto nustatytais reguliariais intervalais;
Terminų apibrėžtys, taip pat vartojamos šiose Taisyklėse, nurodytos Taisyklių 7 priede. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Direktyvoje, Lietuvos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų.
3. Taisyklės parengtos, vadovaujantis:
3.2. Daugiašaliu kompetentingų institucijų susitarimu dėl automatinio keitimosi informacija apie finansines sąskaitas, pasirašytu Lietuvos Vyriausybės kartu su jurisdikcijomis išvardytomis šių Taisyklių 9 priede;
3.3. bendru duomenų teikimo standartu (angl. Common Reporting Standard) (toliau – bendras duomenų teikimo standartas), paskelbtu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos;
3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1017 „Dėl 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančios direktyvą 77/799/EEB ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinimo“;
4. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme (Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai, kredito unijos, gyvybės draudimo įmonės, valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, investicinės bendrovės), taip pat kiti subjektai, jeigu jie apibrėžti kaip duomenis teikiančios finansų įstaigos Direktyvoje ir / arba Lietuvos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų (toliau – duomenis teikianti finansų įstaiga arba finansų įstaiga), vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis, privalo VMI prie FM pateikti Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) arba kitų jurisdikcijų, apie kurias reikia pranešti, rezidentų mokesčių tikslais duomenis ir informaciją apie jų sąskaitas, naudojamus tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams pagal minėtuosius teisės aktus įgyvendinti;
4.1. duomenis teikianti finansų įstaiga pagal Direktyvą ir / arba Lietuvos tarptautines sutartis ir / arba susitarimus dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų yra Lietuvos finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga. Lietuvos finansų įstaiga: finansų įstaiga, Lietuvos rezidentė, išskyrus ne Lietuvoje veikiantį tokios finansų įstaigos filialą, ir finansų įstaigos, kuri yra ne Lietuvos rezidentė, filialas, jei toks filialas yra Lietuvoje;
4.2. finansų įstaiga pagal Direktyvą ir / arba Lietuvos tarptautines sutartis ir / arba susitarimus dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų yra pasaugos įstaiga, indėlių įstaiga, investicinė įmonė ar nurodytoji draudimo bendrovė. Šiame papunktyje paminėtų finansų įstaigų apibrėžtys pateikiamos Taisyklių 7 priede.
5. Finansų įstaigos, nurodytos Taisyklių 4 punkte, privalo VMI prie FM pateikti šių asmenų duomenis bei informaciją apie jų praneštinas sąskaitas:
5.3. kiekvieno subjekto (juridinio asmens), kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris, pritaikius išsamaus patikrinimo procedūras, yra pripažįstamas turintis vieną ar kelis kontroliuojančius asmenis, kurie yra praneštini asmenys tokio subjekto (juridinio asmens) ir jį kontroliuojančio (-ių) asmens (-ų).
6. Informacija, kurią finansų įstaigos privalo pateikti apie kiekvieną praneštiną sąskaitą, nurodyta Taisyklių II skyriuje.
7. Finansų įstaigos VMI prie FM teikia informaciją tokiais būdais:
7.1. per VMI prie FM portalą įkeliant VMI prie FM reikalavimus atitinkantį XML formato failą, kurio struktūra ir reikalavimai suderinti su bendro duomenų teikimo standarto ir Europos Komisijos nustatytais reikalavimais, arba
8. Finansų įstaigos duomenims teikti įgaliotų asmenų autentifikavimas ir autorizavimas bus atliekamas, naudojant VMI prie FM elektroninių paslaugų sistemą Mano VMI.
9. Informacija už kalendorinius metus turi būti pateikta VMI prie FM iki kitų kalendorinių metų liepos mėn. l d. Pirmas informacijos teikimas už 2016 metus yra iki 2017 m. liepos mėn. l d.
10. Įgyvendinant Taisykles, finansų įstaigos kaip pavyzdžiu ar aiškinimo šaltiniu vadovaujasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtais komentarais dėl tipinio kompetentingų institucijų susitarimo ir duomenų teikimo standartu.
11. Finansų įstaiga privalo taikyti Sąskaitų likučių sumavimo ir su valiuta susijusias taisykles (Taisyklių 5 priedas), siekdama nustatyti, ar jos tvarkomos sąskaitos yra praneštinos sąskaitos.
12. Finansų įstaiga turi nustatyti / sukurti tvarkas (priemones), kurios būtų skirtos praneštinoms sąskaitoms nustatyti. Tokios tvarkos (priemonės) turi:
12.1. apimti nustatymą jurisdikcijos, kurioje sąskaitos turėtojas arba kontroliuojantis asmuo yra rezidentas mokesčių tikslais ir kitą informaciją, kuri gali būti reikalinga įgyvendinant Taisyklėse nustatytus reikalavimus;
12.3. užtikrinti, kad pagal Taisykles gauta informacija, susijusi su finansinėmis sąskaitomis, būtų saugoma ne trumpiau kaip 5 metus po laikotarpio, už kurį duomenis teikianti finansų įstaiga teikia reikiamą informaciją, pabaigos;
12.4. duomenis teikiančios finansų įstaigos privalo registruoti veiksmus, kurių imasi, ir visus įrodymus, kuriais remiasi, vykdydamos Taisyklėse minimas procedūras, ir tinkamas priemones tokiems duomenims gauti. Tokie įrašai turi būti saugomi ne trumpiau kaip 5 metus po laikotarpio, už kurį duomenis teikianti finansų įstaiga teikia reikiamą informaciją, pabaigos.
13. Bendrieji įsipareigojimai finansų įstaigoms:
13.1. finansų įstaiga privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama apeiti informacijos, susijusios su Direktyvos, bendro duomenų teikimo standarto ir Lietuvos tarptautinių sutarčių ar susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų, rinkimą;
II SKYRIUS
BENDRIEJI DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI
14. Vadovaudamasi Taisyklių 16–18 punktuose išdėstytais reikalavimais, kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga privalo rinkti ir VMI prie FM pateikti toliau nurodytą informaciją apie tokios duomenis teikiančios finansų įstaigos kiekvieną praneštiną sąskaitą:
14.1. kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę (pavadinimą), adresą, gyvenamosios vietos jurisdikciją (-as), mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (-ius) (toliau – MMIN (-us)), gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai tai susiję su juridiniu asmeniu, kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris, pritaikius išsamaus patikrinimo procedūras, atitinkančias Taisyklių 3, 4 ir 5 prieduose išdėstytas procedūras, yra pripažįstamas turintis vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio juridinio asmens pavadinimą, adresą, rezidavimo vietos valstybę (-es) narę (-es) ir (jei yra) kitą (-as) jurisdikciją (-as), MMIN (-us) ir kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, gyvenamosios vietos jurisdikciją (-as), MMIN (-us) ir gimimo datą bei vietą;
14.4. sąskaitos likutį arba vertę (įskaitant kaupiamąją sumą arba išperkamąją sumą, kai tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi) atitinkamų kalendorinių metų pabaigoje arba informaciją apie sąskaitos uždarymą, jei per tuos metus sąskaita buvo uždaryta;
14.5. pasaugos sąskaitos atveju:
14.5.1. visą bendrą palūkanų sumą, visą bendrą dividendų sumą ir visą bendrą kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas lėšas, sumą, kiekvienu atveju įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą (arba sąskaitos atžvilgiu) per kalendorinius metus, ir
14.6. indėlio sąskaitos atveju – visą bendrą palūkanų sumą, įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą per kalendorinius metus, ir
14.7. Taisyklių 14.5 ar 14.6 papunktyje nenurodytos sąskaitos atveju – visą bendrą per kalendorinius metus sąskaitos turėtojui į sąskaitą įmokėtą ar įskaitytą sumą, kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų sąskaitos gavėjui sumą per kalendorinius metus.
16. Neatsižvelgiant į Taisyklių 14.1 papunktį, kiekvienos praneštinos sąskaitos, kuri yra jau esanti sąskaita, atžvilgiu nereikia pranešti MMIN arba gimimo datos, jeigu toks MMIN ar gimimo data nenurodyti duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje ir nėra reikalaujama, kad tokia duomenis teikianti finansų įstaiga juos rinktų pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 1K-345 „Dėl pateiktinų duomenų sąrašo bei juos privalančių teikti subjektų kategorijų aprašo patvirtinimo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. VA-92 „Dėl pranešimo apie palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, išmokėjimą GPM303 formos pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ ar kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus arba Europos Sąjungos teisės aktą. Tačiau duomenis teikianti finansų įstaiga privalo dėti deramas pastangas, siekdama iki antrų kalendorinių metų pabaigos, einančių po metų, kuriais jau esančios sąskaitos buvo nustatytos praneštinomis sąskaitomis, gauti su jau esančiomis sąskaitomis susijusį MMIN ir gimimo datą.
17. Neatsižvelgiant į Taisyklių 14.1 papunktį, MMIN (-ų) nereikia pranešti, jei:
18. Neatsižvelgiant į Taisyklių 14.1 papunktį, gimimo vietos nereikia pranešti, išskyrus atvejus, kai:
18.1. reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sužinotų šią informaciją ir ją praneštų pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 1K-345, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. VA-92 ar kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, arba reikalaujama ar buvo reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sužinotų tą informaciją ir ją praneštų pagal galiojantį arba 2015 m. sausio 5 d. galiojusį Europos Sąjungos teisės aktą, ir
19. Informacijos mainų pagal šį Taisyklių skyrių tikslais, išskyrus atvejus, kai šiame skyriuje arba prieduose numatyta kitaip, su praneština sąskaita susijusių mokėjimų dydis ir apibūdinimas nustatomas taip:
III SKYRIUS
BENDRIEJI IŠSAMAUS PATIKRINIMO REIKALAVIMAI
20. Sąskaita pradedama laikyti praneština sąskaita nuo tos dienos, kai, atlikus šio skyriaus bei Taisyklių 1–5 prieduose išdėstytas išsamaus patikrinimo procedūras, nustatoma, kad tokia sąskaita yra praneština, ir, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, su praneština sąskaita susijusi informacija turi būti pateikiama kasmet kitais kalendoriniais metais po metų, su kuriais susijusi informacija. Sąskaita laikoma praneština net jei likutis arba vertė yra lygi nuliui arba neigiama arba suma nebuvo įmokėta / įskaityta į sąskaitą.
22. Jei likutį arba sumos ribą reikia nustatyti paskutinę kalendorinių metų dieną, atitinkamas likutis ar suma turi būti nustatomi paskutinę ataskaitinio laikotarpio, kuris baigiasi kartu su tais kalendoriniais metais arba tais kalendoriniais metais, dieną.
23. Kiekvienam bendros sąskaitos turėtojui priskiriamas visas likutis arba vertė bendros sąskaitos, taip pat visa sumokėta arba įskaityta suma į bendrą sąskaitą.
24. Duomenis teikiančios finansų įstaigos gali naudotis paslaugų teikėjų paslaugomis, kad įvykdytų joms nustatytas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievoles, kaip numatyta teisės aktuose, tačiau už šių prievolių vykdymą atsako pačios duomenis teikiančios finansų įstaigos.
25. Duomenis teikiančios finansų įstaigos gali išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms ir išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas didelės vertės sąskaitoms, taikyti mažesnės vertės sąskaitoms. Kai išsamaus patikrinimo procedūros, skirtos naujoms sąskaitoms, taikomos jau esančioms sąskaitoms, toliau taikomos jau turimoms sąskaitoms taikytinos taisyklės.
IV SKYRIUS
INFORMACIJOS apie sąskaitas, būtinos tarptautinių sutarčių ar susitarimų nuostatoms dėl keitimosi mokestine informacija įgyvendinti, sauga
26. Duomenis teikianti finansų įstaiga atsako už informacijos apsaugą iki jos pateikimo VMI prie FM. Už gautos informacijos tvarkymo teisėtumą bei gautos informacijos saugos reikalavimų įgyvendinimą atsako VMI prie FM.
27. Įgyvendinant organizacines ir technines informacijos saugos priemones, skirtas informacijos konfidencialumui, prieinamumui teisėtiems informacijos naudotojams, vientisumui bei apsaugai nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, naudojimo, atskleidimo, taip pat bet kokio kito neteisėto tvarkymo užtikrinti:
27.1. duomenis teikianti Lietuvos finansų įstaiga privalo vadovautis Bendraisiais reikalavimais organizacinėms ir techninėms asmens duomenų saugumo priemonėms, patvirtintais Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1T-71(1.12) „Dėl Bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms asmens duomenų saugumo priemonėms patvirtinimo“ (toliau – Bendrieji reikalavimai), bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais saugų informacijos tvarkymą;
27.2. VMI prie FM privalo vadovautis Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo patvirtinimo“, Techniniais valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-832 „Dėl techninių valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų patvirtinimo“, Bendraisiais reikalavimais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais saugų informacijos tvarkymą.
28. VMI prie FM privalo užtikrinti, kad informacija bus tvarkoma tik tokios apimties, kuri būtina Direktyvos bei Lietuvos tarptautinių sutarčių ar susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų nuostatoms įgyvendinti.
29. VMI prie FM informacijos negali tvarkyti tikslais, nesuderinamais su Taisyklių 28 punkte nurodytu informacijos tvarkymo tikslu.
30. VMI prie FM ir duomenis teikianti Lietuvos finansų įstaiga informacijos apsaugą privalo užtikrinti savo lėšomis ir priemonėmis. Už šio įsipareigojimo nesilaikymą VMI prie FM ir duomenis teikianti Lietuvos finansų įstaiga atsako Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka.
31. VMI prie FM ir duomenis teikianti Lietuvos finansų įstaiga įsipareigoja neatskleisti ar bet kokia kitokia forma nesuteikti galimybės su informacija susipažinti tretiesiems asmenims, jei kitaip nenustato tarptautinės sutartys ar susitarimai bei Lietuvos Respublikos teisės aktai.
32. VMI prie FM valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį ir gaunančius darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – darbuotojai), ir tvarkantys informaciją, privalo saugoti informacijos paslaptį ir pasitraukę iš valstybės tarnybos, perėję dirbti į kitas pareigas arba pasibaigus darbo ar sutartiniams santykiams. VMI prie FM privalo užtikrinti, kad VMI prie FM valstybės tarnautojai ir darbuotojai pasirašytinai susipažintų su pareiga saugoti informacijos paslaptį.
33. Informacija VMI prie FM informacinių sistemų duomenų bazėse saugoma teisės aktų nustatyta tvarka.
34. Informacija teikiama, vadovaujantis tarptautinių sutarčių ir susitarimų nuostatomis, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, MAĮ bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais informacijos teikimą.
35. Informacijai gauti ir teikti naudojami suderinti informacijos perdavimo būdai, atitinkantys informacijos saugumui keliamus reikalavimus. Informacija gaunama ir teikiama tik per saugias informacijos perdavimo sąsajas.
36. Prieigos teisės prie informacijos suteikiamos tik tiems VMI prie FM valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kuriems informacija reikalinga jų tarnybinėms funkcijoms vykdyti. VMI prie FM valstybės tarnautojai ir darbuotojai gali atlikti tik tuos informacijos tvarkymo veiksmus, kuriems atlikti yra suteiktos teisės.
37. VMI prie FM privalo užtikrinti, kad VMI prie FM valstybės tarnautojų ir darbuotojų atliekami informacijos tvarkymo veiksmai būtų fiksuojami. Išrašai iš VMI prie FM informacinių sistemų įvykių žurnalų turi būti saugomi 1 kalendorinius metus.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39. Taisyklės taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Direktyvai, Lietuvos tarptautinėms sutartims ar susitarimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų ir Bendrajam duomenų teikimo standartui. Esant neatitikimams tarp Direktyvos, Lietuvos tarptautinių sutarčių ar susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų, Bendrojo duomenų teikimo standarto ir šių Taisyklių, viršenybę turi paminėti tarptautinės teisės aktai.
Informacijos, būtinos tarptautiniams
bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl
automatinių informacijos apie finansines
sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo
taisyklių
1 priedas
IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS JAU ESANČIOMS ASMENINĖMS SĄSKAITOMS
1. Įvadas. Toliau išdėstytos procedūros taikomos, siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.
2. Mažesnės vertės sąskaitos. Toliau išdėstytos procedūros yra taikomos mažesnės vertės sąskaitoms:
2.1. Gyvenamosios vietos adresas. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga savo apskaitoje turi asmeninės sąskaitos turėtojo dabartinį gyvenamosios vietos adresą, pagrįstą dokumentiniu įrodymu, duomenis teikianti finansų įstaiga gali asmeninės sąskaitos turėtoją laikyti valstybės narės arba kitos jurisdikcijos, kurioje yra adresas, rezidentu mokesčių tikslais, kad nustatytų, ar toks asmeninės sąskaitos turėtojas yra praneštinas asmuo.
2.2. Elektroninė duomenų paieška. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga nemano, kad gali remtis asmeninės sąskaitos turėtojo dabartinės gyvenamosios vietos adresu, grindžiamu dokumentiniu įrodymu, kaip nustatyta 2.1 papunktyje, duomenis teikianti finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus elektroninius duomenis, kad nustatytų, ar nėra tokių įrodymų, ir taikyti 2.3-2.6 papunkčius:
2.2.2. dabartinis korespondencijos gavimo arba gyvenamosios vietos adresas (įskaitant pašte esančią pašto dėžutę) yra jurisdikcijoje, apie kurią reikia pranešti;
2.2.3. vienas ar keli telefono numeriai yra jurisdikcijoje, apie kurią reikia pranešti, ir nė vieno telefono numerio nėra duomenis teikiančios finansų įstaigos jurisdikcijoje;
2.2.4. periodinio mokėjimo nurodymai (nesusiję su indėlių sąskaita) pervesti lėšas į jurisdikcijoje, apie kurią reikia pranešti, esančią sąskaita;
2.2.5. tuo metu galiojantis įgaliojimas arba įgaliojimas pasirašyti, suteiktas asmeniui, turinčiam adresą jurisdikcijoje, apie kurią reikia pranešti, arba
2.3. Jei, atliekant elektroninę paiešką, nerandama jokių 2.2 papunktyje išvardytų įrodymų, nebūtina imtis jokių tolesnių veiksmų tol, kol nepasikeičia aplinkybės ir neatsiranda vienas ar keli įrodymai, siejami su sąskaita, arba kol sąskaita netampa didelės vertės sąskaita;
2.4. Jei, atliekant elektroninę paiešką, randami kokie nors 2.2.1-2.2.5 papunkčiuose išvardyti įrodymai arba jei pasikeičia aplinkybės ir atsiranda vienas arba keli įrodymai, siejami su sąskaita, tada duomenis teikianti finansų įstaiga turi sąskaitos turėtoją laikyti kiekvienos jurisdikcijoje, apie kurią reikia pranešti, su kuria yra susiję nustatyti įrodymai, rezidentu mokesčių tikslais, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti 2.6 papunktį ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje nurodytų išimčių;
2.5. Jei, atliekant elektroninę paiešką, nustatoma, kad yra nurodymas „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba „perduoti“ atitinkamu adresu, ir nenustatoma kito sąskaitos turėtojo adreso ir jokių 2.2.1-2.2.5 papunkčiuose išvardytų įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga tinkamiausiu pagal aplinkybes būdu privalo atlikti paiešką popieriniuose dokumentuose, apibūdintą 3.2 papunktyje, arba stengtis iš sąskaitos turėtojo gauti patvirtinimą arba dokumentinį įrodymą, kad galėtų nustatyti to sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais. Jeigu, atlikus paiešką, popieriniuose dokumentuose nepavyksta rasti įrodymų ir nepavyksta gauti sąskaitos turėtojo patvirtinimo ar dokumentinio įrodymo, duomenis teikianti finansų įstaiga turi VMI prie FM pranešti, kad ši sąskaita nėra patvirtinta dokumentais;
2.6. Neatsižvelgiant į tai, kad randamas įrodymas pagal 2.2 papunktį, nereikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sąskaitos turėtoją laikytų jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, rezidentu, jei:
2.6.1. informacijoje apie sąskaitos turėtoją pateikiamas dabartinis korespondencijos gavimo arba gyvenamosios vietos adresas toje jurisdikcijoje, apie kurią reikia pranešti, vienas ar keli tos jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, telefono numeriai (ir nė vieno telefono numerio, esančio duomenis teikiančios finansų įstaigos jurisdikcijoje) arba periodinio mokėjimo nurodymai (susiję su kitomis finansinėmis sąskaitomis nei indėlių sąskaitos) pervesti lėšas į jurisdikcijoje, apie kurią reikia pranešti, esančią sąskaitą, ir duomenis teikianti finansų įstaiga gauna arba anksčiau buvo peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus:
2.6.1.1. sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl jo gyvenamosios vietos valstybės (-ių) narės (-ių) arba kitos (-ų) jurisdikcijos (-ų), kuri (-ios) nėra ta valstybė narė, arba jurisdikcija, apie kurią reikia pranešti, ir
2.6.2. informacijoje apie sąskaitos turėtoją pateikiamas tuo metu galiojantis įgaliojimas arba įgaliojimas pasirašyti, suteiktas asmeniui, turinčiam adresą toje jurisdikcijoje, apie kurią reikia pranešti, ir duomenis teikianti finansų įstaiga gauna arba anksčiau buvo peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus:
2.6.2.1. sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl jo gyvenamosios vietos valstybės (-ių) narės (-ių) arba kitos (-ų) jurisdikcijos (-ų), kuri (-ios) nėra ta valstybė narė, arba jurisdikcija, apie kurią reikia pranešti, arba
3. Didelės vertės sąskaitų griežtesnės peržiūros procedūros. Toliau išdėstytos griežtesnės peržiūros procedūros yra taikomos didelės vertės sąskaitoms:
3.1. Elektroninė duomenų paieška. Didelės vertės sąskaitų atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus elektroninius duomenis, kad nustatytų, ar juose nėra 2.2 papunktyje nurodytų įrodymų;
3.2. Paieška popieriniuose dokumentuose. Jei duomenis teikiančios finansų įstaigos elektroninėse paieškos duomenų bazėse yra laukai atitinkamiems įrašams ir yra saugoma visa 3.3 papunktyje apibūdinta informacija, toliau jokia paieška popieriniuose dokumentuose neatliekama. Jei elektroninėse duomenų bazėse visos šios informacijos nėra, kai tai susiję su didelės vertės sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga taip pat turi peržiūrėti turimą kliento pagrindinę bylą ir toliau nurodytus dokumentus (jei jų nėra turimoje pagrindinėje byloje), kurie susiję su sąskaita ir kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga gavo per pastaruosius penkerius metus, kad nustatytų, ar juose nėra 2.2 papunktyje nurodytų įrodymų:
3.2.3. pačius naujausius dokumentus, kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga gavo, taikydama pinigų plovimo prevencijos procedūras / procedūras „pažink savo klientą“ ar kitais reguliavimo tikslais;
3.3. Išimtis taikoma, kai duomenų bazėse yra pakankamai informacijos. Duomenis teikianti finansų įstaiga neprivalo atlikti 3.2 papunktyje apibūdintos paieškos popieriniuose dokumentuose, jei ji turi tokią elektroninę informaciją:
3.3.2. sąskaitos turėtojo gyvenamosios vietos adresas ir korespondencijos gavimo adresas, kuris tuo metu yra duomenis teikiančios finansų įstaigos įrašuose;
3.3.3. sąskaitos turėtojo telefono numeris (-iai), jei yra, kuris (kurie) tuo metu yra duomenis teikiančios finansų įstaigos įrašuose;
3.3.4. finansinių sąskaitų, kurios nėra indėlių sąskaitos, atveju tai, ar tebegalioja periodinio mokėjimo nurodymai pervesti sąskaitoje esančias pinigines lėšas į kitą sąskaitą (įskaitant sąskaitą, kuri yra kitame duomenis teikiančios finansų įstaigos filiale ar kitoje finansų įstaigoje);
3.3.5. ar tuo metu galiojančiame sąskaitos turėtojo adrese yra nurodyta „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba ją „perduoti“ atitinkamu adresu ir
3.4. Atsakingo darbuotojo užklausa dėl faktinės informacijos. Be 3.1-3.2 papunkčiuose apibūdintos elektroninės paieškos ir paieškos popieriniuose dokumentuose, duomenis teikianti finansų įstaiga kiekvieną didelės vertės sąskaitą (įskaitant su tokia didelės vertės sąskaita sujungtas finansines sąskaitas) privalo laikyti praneština sąskaita, jei atsakingas darbuotojas turi faktinės informacijos, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinas asmuo;
3.5. Įrodymų nustatymo rezultatas:
3.5.1. Jei, atliekant 3 punkte apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą, nenustatoma jokių 2.2 papunktyje išvardytų įrodymų ir jei nėra nustatoma, kad sąskaita priklauso praneštinam asmeniui, kaip nurodyta 3.4 papunktyje, nereikia imtis jokių tolesnių veiksmų tol, kol nepasikeičia aplinkybės ir neatsiranda vienas arba keli įrodymai, siejami su sąskaita;
3.5.2. Jei, atliekant 3 punkte apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą, surandama kokių nors 2.2.1-2.2.5 papunkčiuose išvardytų įrodymų arba jei vėliau pasikeičia aplinkybės ir atsiranda vienas arba keli įrodymai, siejami su sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga turi tokią sąskaitą laikyti praneština sąskaita kiekvienos jurisdikcijos, kurios atžvilgiu yra nustatytas įrodymas, sąskaitoms, apie kurias reikia pranešti, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti 2.6 papunktį ir jei tokiai sąskaitai galioja viena iš minėtoje dalyje nurodytų išimčių;
3.5.3. Jei, atliekant 3 punkte apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą, nustatoma, kad yra nurodymas „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba „perduoti“ atitinkamu adresu, ir nenustatomas kito sąskaitos turėtojo adresas ir jokių 2.2.1-2.2.5 papunkčiuose išvardytų įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo gauti iš tokio sąskaitos turėtojo patvirtinimą arba dokumentinį įrodymą, kad galėtų nustatyti sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga negali gauti tokio sąskaitos turėtojo patvirtinimo arba dokumentinio įrodymo, ji turi VMI prie FM pranešti, kad ši sąskaita nėra dokumentais patvirtinta;
3.6. Jei jau esanti asmeninė sąskaita 2015 m. gruodžio 31 d. nėra didelės vertės sąskaita, tačiau didelės vertės sąskaita tampa paskutinę kitų kalendorinių metų dieną, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo per kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais tokia sąskaita tampa didelės vertės sąskaita, atlikti 3 punkte apibūdintas griežtesnės tokios sąskaitos peržiūros procedūras. Jei, atlikus tokią peržiūrą, tokia sąskaita pripažįstama praneština sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo pateikti reikiamą informaciją apie tokią sąskaitą, susijusią su metais, kuriais ji yra pripažinta praneština sąskaita, o visais paskesniais metais tokia informacija turi būti teikiama kiekvienais metais, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinas asmuo;
3.7. Kai duomenis teikianti finansų įstaiga atlieka 3 punkte nurodytas griežtesnės didelės vertės sąskaitos peržiūros procedūras, nė vienais paskesniais metais ji neprivalo vėl atlikti šių griežtesnės tos pačios didelės vertės sąskaitos peržiūros procedūrų, išskyrus tik reikalavimą pateikti atsakingam darbuotojui 3.4 papunktyje apibūdintą užklausą, išskyrus atvejus, kai sąskaita nėra patvirtinta dokumentais, tada duomenis teikianti finansų įstaiga turėtų tas procedūras atlikti kasmet tol, kol tokia sąskaita nebebus dokumentais nepatvirtinta sąskaita;
3.8. Jei pasikeičia su didelės vertės sąskaita susijusios aplinkybės ir atsiranda vienas arba keli 2.2 papunktyje nurodyti įrodymai, siejami su sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga turi tokią sąskaitą laikyti praneština sąskaita kiekvienos jurisdikcijos, su kuria susijęs įrodymas yra nustatomas, atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti 2.6 papunktį ir jei tokiai sąskaitai galioja viena iš toje dalyje nurodytų išimčių;
3.9. Duomenis teikianti finansų įstaiga privalo įgyvendinti procedūras, kad užtikrintų, jog atsakingas darbuotojas galėtų nustatyti visus su sąskaita susijusių aplinkybių pasikeitimus. Pavyzdžiui, jei atsakingam darbuotojui pranešama, kad sąskaitos turėtojas turi naują korespondencijos gavimo adresą valstybėje narėje, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo tokį naują adresą laikyti pasikeitusiomis aplinkybėmis ir, jei ji nusprendžia taikyti 2.6 papunktį, privalo iš sąskaitos turėtojo gauti atitinkamus dokumentus.
4. Jau esančių didelės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta iki 2016 m. gruodžio mėn. 31 d. Jau esančių mažesnės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta iki 2017 m. gruodžio mėn. 31 d.
5. Visos jau esančios asmeninės sąskaitos, kurios pagal šį priedą pripažįstamos praneštinomis sąskaitomis, turi būti laikomos praneštinomis sąskaitomis visais paskesniais metais, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinas asmuo.
Informacijos, būtinos tarptautiniams
bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl
automatinių informacijos apie finansines
sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo
taisyklių
2 priedas
IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS NAUJOMS ASMENINĖMS SĄSKAITOMS
Toliau išdėstytos procedūros taikomos, siekiant nustatyti, kurios iš naujų asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.
1. Kai tai susiję su naujomis asmeninėmis sąskaitomis, atidarius tokią sąskaitą, duomenis teikiančiai finansų įstaigai privalo būti pateiktas sąskaitos turėtojo patvirtinimas, kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus, leidžiantis duomenis teikiančiai finansų įstaigai nustatyti sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais, ir patvirtinti tokio patvirtinimo pagrįstumą, remiantis informacija, kurią, atidarant sąskaitą, gavo duomenis teikianti finansų įstaiga, įskaitant visus, atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras / procedūras „pažink savo klientą“, gautus dokumentus.
2. Jei sąskaitos turėtojo patvirtinime nurodoma, kad sąskaitos turėtojas mokesčių tikslais yra jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, o sąskaitos turėtojo patvirtinime taip pat turi būti nurodomas sąskaitos turėtojo atitinkamos jurisdikcijos MMIN (pagal Taisyklių 17 punktą) ir gimimo data.
3. Jei pasikeičia su nauja asmenine sąskaita susijusios aplinkybės ir dėl to duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad pirminis sąskaitos turėtojo patvirtinimas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga negali pasitikėti pirminiu patvirtinimu ir privalo gauti galiojantį sąskaitos turėtojo patvirtinimą, kuriame būtų nurodyta sąskaitos turėtojo gyvenamoji (-osios) vieta (-os) mokesčių tikslais.
Informacijos, būtinos tarptautiniams
bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl
automatinių informacijos apie finansines
sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo
taisyklių
3 priedas
IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS JAU ESANČIOMS SUBJEKTŲ SĄSKAITOMS
Toliau išdėstytos procedūros taikomos, siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.
1. Subjektų sąskaitos, kurių neprivaloma peržiūrėti ar nustatyti ir apie kurias neprivaloma pranešti. Išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga priima kitokį sprendimą dėl visų jau esančių subjektų sąskaitų arba atskirai dėl kurios nors aiškiai nustatytos tokių sąskaitų grupės, jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis ar suma 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. neviršija nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 250 000 USD, neturi būti peržiūrima, nustatoma ar apie ją pranešama kaip apie praneštiną sąskaitą tol, kol bendras sąskaitos likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių metų dieną neviršys tos sumos.
2. Subjektų sąskaitos, kurias privaloma peržiūrėti. Jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. viršija nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 250 000 USD, taip pat jau esanti subjekto sąskaita, kuri 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. neviršija tos sumos, tačiau kurios bendras likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių kalendorinių metų dieną viršija tą sumą, turi būti peržiūrėta 4 punkte nustatyta tvarka.
3. Subjektų sąskaitos, apie kurias privaloma pranešti. Kai tai susiję su 2 punkte apibūdintomis jau esančiomis subjektų sąskaitomis, praneštinomis sąskaitomis laikomos tik sąskaitos, kurias turi vienas ar keli subjektai, kurie yra praneštini asmenys, arba pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.
4. Peržiūros procedūros, siekiant nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi atlikti toliau nurodytas jau esančių subjektų sąskaitų, apibūdintų 2 punkte, peržiūros procedūras, kad nustatytų, ar sąskaitą turi vienas ar keli praneštini asmenys, ar pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys:
4.1. Nustatoma, ar subjektas yra praneštinas asmuo:
4.1.1. Peržiūrima informacija, saugoma reglamentavimo ar santykių su klientais tikslais (įskaitant informaciją, gautą taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras / procedūras „pažink savo klientą“), kad būtų nustatyta, ar ši informacija rodo, jog sąskaitos turėtojas yra jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, rezidentas. Šiuo tikslu įsteigimo ar įkūrimo vieta arba adresas valstybėje narėje yra informacija, rodanti, jog sąskaitos turėtojas yra valstybės narės rezidentas;
4.1.2. Jei informacija rodo, kad sąskaitos turėtojas yra jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai sąskaitos turėtojas jai pateikia patvirtinimą arba kai ji pagrįstai nustato (remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija), kad sąskaitos turėtojas nėra praneštinas asmuo;
4.2. Nustatoma, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Kai tai susiję su jau esančios subjekto sąskaitos turėtoju (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo), duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis 4.2.1-4.2.3 papunkčiuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia;
4.2.1. Nustatymas, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų įstaiga iš sąskaitos turėtojo turi gauti patvirtinimą, kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi jos turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba finansų įstaiga, išskyrus šių Taisyklių 7 priedo 6.2 papunktyje apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga;
4.2.2. Sąskaitos turėtojo kontroliuojančiųjų asmenų nustatymas. Siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma, taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras / procedūras „pažink savo klientą“;
4.2.3. Nustatymas, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis:
4.2.3.1. informacija, surinkta ir saugoma, taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras / procedūras „pažink savo klientą“, jei tai jau esanti subjekto sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems nefinansiniams subjektams ir kurios bendras likutis arba suma neviršija nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD, arba
5. Jau esančioms subjektų sąskaitoms taikomų peržiūros ir papildomų procedūrų atlikimo laikas:
5.1. Jau esančių subjektų sąskaitų, kurių bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. viršija nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 250 000 USD, peržiūra turi būti atlikta iki 2017 m. gruodžio mėn. 31 d;
5.2. Jau esančių subjektų sąskaitų, kurių bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. neviršija nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 250 000 USD, tačiau kitų metų gruodžio mėn. 31 d. viršija tą sumą, peržiūra turi būti atlikta per kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais bendras likutis arba suma viršija tą sumą;
5.3. Jei pasikeičia su jau esančia subjekto sąskaita susijusios aplinkybės, dėl kurių duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad sąskaitos turėtojo patvirtinimas ar kitas su tokia sąskaita susijęs dokumentas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo iš naujo nustatyti sąskaitos statusą, laikydamasi 4 punkte nustatytų procedūrų.
Informacijos, būtinos tarptautiniams
bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl
automatinių informacijos apie finansines
sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo
taisyklių
4 priedas
IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS NAUJOMS SUBJEKTŲ SĄSKAITOMS
Toliau išdėstytos procedūros taikomos, siekiant nustatyti, kurios iš naujų subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.
Peržiūros procedūros, siekiant nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi atlikti toliau nurodytas naujų subjektų sąskaitų peržiūros procedūras, kad nustatytų, ar sąskaitą turi vienas ar keli praneštini asmenys, ar pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.
1. Nustatoma, ar subjektas yra praneštinas asmuo:
1.1. Gaunamas sąskaitos turėtojo patvirtinimas, kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus, leidžiantis duomenis teikiančiai finansų įstaigai nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais, ir patvirtinamas tokio patvirtinimo pagrįstumas, remiantis informacija, kurią, atidarant sąskaitą, gavo duomenis teikianti finansų įstaiga, įskaitant visus, atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras / procedūras „pažink savo klientą“, gautus dokumentus. Jeigu subjektas patvirtina, kad jis neturi rezidavimo vietos mokesčių tikslais, duomenis teikianti finansų įstaiga, siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą, gali remtis subjekto pagrindinės buveinės adresu;
1.2. Jei iš sąskaitos turėtojo patvirtinimo matyti, kad sąskaitos turėtojas yra jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai ji pagrįstai nustato, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, kad sąskaitos turėtojas nėra praneštinas asmuo tokios jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, atžvilgiu.
2. Nustatoma, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Kai tai susiję su naujos subjekto sąskaitos turėtoju (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo), duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis 2.1-2.3 papunkčiuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia:
2.1. Nustatymas, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų įstaiga turi remtis sąskaitos turėtojo pateiktu patvirtinimu, kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi jos turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba finansų įstaiga, išskyrus Taisyklių 7 priedo 6.2 papunktyje apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga;
2.2. Sąskaitos turėtojo kontroliuojančiųjų asmenų nustatymas. Siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma, taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras / procedūras „pažink savo klientą“;
2.3. Nustatymas, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis sąskaitos turėtojo arba tokio kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.
Informacijos, būtinos tarptautiniams
bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl
automatinių informacijos apie finansines
sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo
taisyklių
5 priedas
SPECIALIOS IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS
Įgyvendinant pirmiau apibūdintas išsamaus patikrinimo procedūras, taikomos toliau išdėstytos papildomos taisyklės.
1. Pasitikėjimas sąskaitos turėtojo patvirtinimais ir dokumentiniais įrodymais. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali nesiremti patvirtinimu ar dokumentiniu įrodymu, jei ji žino ar turi pagrindo manyti, kad sąskaitos turėtojo patvirtinimas ar dokumentinis įrodymas yra neteisingas arba nepatikimas.
2. Alternatyvios procedūros, taikomos finansinėms sąskaitoms, kurias turi išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjai – fiziniai asmenys, arba grupinėms kaupiamojo draudimo sutartims ar grupinėms anuiteto sutartims. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali daryti prielaidą, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas – fizinis asmuo (išskyrus savininką), gaunantis išmoką mirties atveju, nėra praneštinas asmuo ir gali tokios finansinės sąskaitos nelaikyti praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali pagrįstai manyti, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas yra praneštinas asmuo, jei duomenis teikiančios finansų įstaigos surinktoje su gavėju susijusioje informacijoje pateikiami šių Taisyklių 1 priedo 2 punkte nustatyti įrodymai. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo, ji privalo atlikti šių Taisyklių 1 priedo 2 punkte nurodytas procedūras:
2.1. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali laikyti finansinę sąskaitą, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, finansine sąskaita, kuri nėra praneština iki datos, kurią suma išmokama darbuotojui / pažymėjimo turėtojui arba naudos gavėjui, jeigu finansinė sąskaita, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, atitinka šiuos reikalavimus:
2.1.1. grupinė kaupiamojo draudimo sutartis ar grupinė anuiteto sutartis išduota darbdaviui ir pagal ją draudžiami 25 ar daugiau darbuotojų / pažymėjimo turėtojų;
2.1.2. darbuotojai / pažymėjimo turėtojai turi teisę gauti bet kokią su jų dalimis susijusią sumą pagal sutartį ir įvardinti išmokos, mokamos darbuotojo mirties atveju, gavėjus ir
2.2. Grupinė kaupiamojo draudimo sutartis – kaupiamojo draudimo sutartis, pagal kurią fiziniai asmenys apdraudžiami per darbdavį, prekybos asociaciją, profesinę sąjungą ar kitą asociaciją ar grupę ir už kiekvieną grupės narį (arba grupėje esančios klasės narį) mokama įmoka, kuri nustatoma, neatsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, išskyrus grupės nario (arba klasei priklausančių narių) amžių, lytį ir rūkymo įpročius;
3. Sąskaitų likučių sumavimo ir su valiuta susijusios taisyklės
3.1. Asmeninių sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo susumuoti visas finansines sąskaitas, kurias tvarko ji arba susijęs subjektas, tačiau tik tiek, kiek duomenis teikiančios finansų įstaigos kompiuterinės sistemos sieja finansines sąskaitas su duomenų elementu, pavyzdžiui, kliento numeriu arba mokesčių mokėtojo identifikavimo numeriu, ir leidžia susumuoti sąskaitų likučius arba sumas. Taikant šioje dalyje apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės sąskaitos likutis arba suma;
3.2. Subjektų sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti subjekto turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atsižvelgti į visas finansines sąskaitas, kurias tvarko ji arba susijęs subjektas, tačiau tik tiek, kiek duomenis teikiančios finansų įstaigos kompiuterinės sistemos sieja finansines sąskaitas su duomenų elementu, pavyzdžiui, kliento numeriu arba mokesčių mokėtojo identifikavimo numeriu, ir leidžia susumuoti sąskaitų likučius arba sumas. Taikant šioje dalyje apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės sąskaitos likutis arba suma;
3.3. Speciali sumavimo taisyklė, taikoma atsakingiems darbuotojams. Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, kad būtų nustatyta, ar finansinė sąskaita yra didelės vertės sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga taip pat privalo susumuoti visas finansines sąskaitas, kurios, atsakingo darbuotojo santykių su klientais vadovo žiniomis arba pagrįstu manymu, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso tam pačiam asmeniui, yra jo kontroliuojamos arba jo atidarytos (išskyrus atvejus, kai jis tai daro kaip patikėtinis);
3.4. Sumos, aiškinamos kaip tokios pat sumos kita valiuta. Visos sumos, išreikštos kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta, aiškinamos kaip tokios pat sumos kitomis valiutomis kaip nurodyta nacionalinėje teisėje. Visos sumos doleriais reiškia sumas JAV doleriais. Perskaičiuojant sumas, taikomas gruodžio mėn. 31 d. kursas, tų metų, už kuriuos teikiama informacija.
Informacijos, būtinos tarptautiniams
bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl
automatinių informacijos apie finansines
sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo
taisyklių
6 priedas
PAPILDOMOS INFORMACIJOS TEIKIMO IR IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS, TAIKOMOS FINANSINĖMS SĄSKAITOMS
Duomenis teikianti finansų įstaiga, pagal bendrą duomenų teikimo standartą taikydama šias papildomos informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo taisykles, nuorodas į „valstybę narę“ turi taikyti nuorodomis į „dalyvaujančiąją jurisdikciją“.
1. Aplinkybių pasikeitimas. Aplinkybių pasikeitimas – bet koks pasikeitimas, dėl kurio papildoma informacija apie asmens statusą, arba kitaip neatitinkantis tokio asmens statuso. Be to, aplinkybių pasikeitimas apima bet kokį informacijos apie sąskaitos turėtojo sąskaitą pakeitimą arba papildymą (įskaitant papildymą, informacijos pakeitimą arba kitą su sąskaitos turėtoju susijusį pakeitimą) arba bet kokį informacijos apie su tokia sąskaita susietą sąskaitą pakeitimą arba papildymą (taikant Sąskaitų sumavimo taisykles, apibūdintas Taisyklių 5 priedo 3.1–3.3 papunkčiuose), jeigu toks informacijos pakeitimas arba papildymas turi poveikio sąskaitos turėtojo statusui.
Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga rėmėsi gyvenamosios vietos adreso testu, kaip nustatyta Taisyklių 1 priedo 2.1 papunktyje, ir pasikeitė aplinkybės, dėl kurių duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad dokumentinio įrodymo (arba kitų lygiaverčių dokumentų) originalas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo ne vėliau kaip paskutinę atitinkamų kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dieną arba per 90 kalendorinių dienų po to, kai pastebimas arba atskleidžiamas toks aplinkybių pasikeitimas, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, gauti sąskaitos turėtojo patvirtinimą ir naują dokumentinį įrodymą, kad nustatytų sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais. Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga iki šios datos negali gauti sąskaitos turėtojo patvirtinimo ir naujo dokumentinio įrodymo, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo taikyti elektroninės duomenų paieškos procedūrą, apibūdintą Taisyklių 1 priedo 2.2–2.6 papunkčiuose.
2. Naujų subjektų sąskaitų patvirtinimas. Naujų subjektų sąskaitų atveju siekiant nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis tik sąskaitos turėtojo arba kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.
3. Finansų įstaigos rezidavimo vieta. Finansų įstaiga yra rezidentė valstybėje narėje, jeigu jai taikoma tos valstybės narės jurisdikcija (t. y. valstybė narė gali užtikrinti, kad finansų įstaiga teiktų duomenis). Apskritai, kai finansų įstaiga yra rezidentė mokesčių tikslais valstybėje narėje, jai taikoma tos valstybės narės jurisdikcija ir todėl ji yra valstybės narės finansų įstaiga. Patikos, kuri yra finansų įstaiga (neatsižvelgiant į tai, ar ji yra rezidentė mokesčių tikslais valstybėje narėje), atveju laikoma, kad patikai taikoma valstybės narės jurisdikcija, jei vienas ar daugiau jos patikėtinių yra rezidentai toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai patika praneša visą informaciją apie patikos tvarkomas praneštinas sąskaitas, kurią reikalaujama pranešti pagal šią direktyvą, kitai valstybei narei, nes ji toje kitoje valstybėje narėje yra rezidentė mokesčių tikslais. Tačiau kai finansų įstaiga (išskyrus patiką) nėra rezidentė mokesčių tikslais (pvz., nes laikoma fiskališkai skaidria arba yra jurisdikcijoje, kurioje nenustatytas pajamų mokestis), laikoma, kad jai taikoma valstybės narės jurisdikcija, ir todėl ji yra valstybės narės finansų įstaiga, jeigu:
3.2. jos administracijos centras (įskaitant pagrindinį administracijos centrą) yra valstybėje narėje arba
3.3. jos finansų priežiūra vykdoma valstybėje narėje.
Kai finansų įstaiga (išskyrus patiką) yra rezidentė dviejose ar daugiau valstybių narių, tai finansų įstaigai bus taikomos tos valstybės narės, kurioje tvarkoma (-os) jos finansinė (-ės) sąskaita (-os), duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievolės.
4. Tvarkoma sąskaita. Bendrai būtų laikoma, kad sąskaitą tvarko finansų įstaiga, kuri yra:
4.1. pasaugos sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri saugo sąskaitoje esantį turtą (įskaitant finansų įstaigą, kuri sąskaitos turėtojo turtą toje įstaigoje valdo tarpininko vardu);
4.2. indėlių sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri yra įpareigota vykdyti su sąskaita susijusius mokėjimus (išskyrus finansų įstaigos agentą, neatsižvelgiant į tai, ar tas agentas yra finansų įstaiga);
4.3. akcinio kapitalo arba skolos dalies finansų įstaigoje, kuri yra laikoma finansine sąskaita, atveju – ta finansų įstaiga;
5. Patikos, kurios yra pasyvūs nefinansiniai subjektai. Subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, pagal Taisyklių 7 priedo 37 punktą laikomas rezidentu jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis jo administracijos centras. Šiais tikslais juridinis asmuo arba juridinis vienetas laikomas „panašiu“ į bendriją ir ribotos atsakomybės bendriją, jei jis nelaikomas apmokestinamu vienetu valstybėje narėje pagal tos valstybės narės mokesčių įstatymus. Tačiau, siekiant išvengti duomenų teikimo dubliavimo (atsižvelgiant į plačią termino „kontroliuojantieji asmenys“ taikymo sritį patikos atveju), patika, kuri yra pasyvus nefinansinis subjektas, negali būti laikoma panašiu juridiniu vienetu.
6. Subjekto pagrindinės buveinės adresas. Vienas iš Taisyklių 7 priedo 48.3 papunktyje apibūdintų reikalavimų yra, kiek tai susiję su subjektu, tai, kad oficialiame dokumente nurodomas subjekto pagrindinės buveinės adresas valstybėje narėje arba kitoje jurisdikcijoje, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, jis yra, arba kitoje jurisdikcijoje, kurioje subjektas buvo įsteigtas arba įkurtas. Subjekto pagrindinės buveinės adresas paprastai yra vieta, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras. Finansų įstaigos, kurioje subjektas tvarko sąskaitą, adresas, pašto dėžutės adresas arba vien korespondencijos tikslais naudojamas adresas nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas, išskyrus atvejus, kai tas adresas yra vienintelis subjekto naudojamas adresas ir subjekto organizaciniuose dokumentuose nurodomas kaip subjekto registruotasis adresas. Be to, adresas, kuris pateikiamas su nurodymais visą korespondenciją siųsti tuo adresu, nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas.
Informacijos, būtinos tarptautiniams
bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl
automatinių informacijos apie finansines
sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo
taisyklių
7 priedas
TAISYKLĖSE VARTOJAMOS SĄVOKOS
Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip, kaip nurodyta toliau:
1. Duomenis teikianti finansų įstaiga – valstybės narės (įskaitant Lietuvos Respubliką) finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga. Valstybės narės (įskaitant Lietuvos Respubliką) finansų įstaiga: finansų įstaiga, valstybės narės rezidentė, išskyrus ne toje valstybėje narėje veikiantį tokios finansų įstaigos filialą, ir finansų įstaigos, kuri yra ne valstybės narės rezidentė, filialas, jei toks filialas yra toje valstybėje narėje.
2. Dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga: finansų įstaiga, dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, išskyrus ne toje dalyvaujančioje jurisdikcijoje esantį tokios finansų įstaigos filialą, ir finansų įstaigos, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, filialas, jei tas filialas yra toje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje.
3. Finansų įstaiga – pasaugos įstaiga, indėlių įstaiga, investicinė įmonė ar nurodytoji draudimo bendrovė.
4. Pasaugos įstaiga – subjektas, kurio esminę veiklos dalį sudaro finansinio turto valdymas kitų asmenų sąskaita. Subjektas valdo finansinį turtą kitų asmenų sąskaita ir tai sudaro esminę jo veiklos dalį, kai bendrosios subjekto pajamos, gautos už finansinio turto valdymą ir susijusias finansines paslaugas, yra lygios arba viršija 20 procentų subjekto bendrųjų pajamų per: trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi gruodžio mėn. 31 d., einantį prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, arba laikotarpį, kuriuo veikia subjektas, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis.
5. Indėlių įstaiga – subjektas, kuris priima indėlius, vykdydamas įprastą bankininkystės ar panašią veiklą.
6. Investicinė įmonė – subjektas:
6.1. kuris klientui ar kliento vardu pirmiausiai vykdo vieną ar kelias iš toliau nurodytų veiklos rūšių:
6.1.1. prekyba pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pan.), užsienio valiuta, valiutų, palūkanų normų ir indeksų priemonėmis, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais arba biržos prekių ateities sandoriais;
6.2. kurio bendrosios pajamos, visų pirma, gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, jeigu subjektą valdo kitas subjektas, kuris yra indėlių įstaiga, pasaugos įstaiga, nurodytoji draudimo bendrovė arba investicinė įmonė, apibūdinta 6.1 papunktyje;
6.3. laikoma, kad subjektas pirmiausiai vykdo vieną ar kelias iš 6.1 papunktyje apibūdintų veiklos rūšių arba subjekto bendrosios pajamos yra, visų pirma, gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, kaip nurodyta 6.2 papunktyje, jeigu subjekto bendrosios pajamos, gautos už atitinkamą veiklą, yra lygios arba viršija 50 procentų subjekto bendrųjų pajamų per: trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi metų, einančių prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, gruodžio mėn. 31 d., arba laikotarpį, kuriuo veikia subjektas, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis. Termino „investicinė įmonė“ apibrėžtis neapima subjekto, kuris yra aktyvus nefinansinis subjektas, kadangi jis atitinka bet kurį iš 42.4–42.7 papunkčiuose išvardytų kriterijų;
7. Termino „finansinis turtas“ apibrėžtis apima vertybinius popierius (pvz., korporacijos akcijų dalį, bendrijos ar patikos, kurie priklauso įvairiems savininkams ir kurių akcijomis viešai prekiaujama, akcijų ar faktinės nuosavybės dalį, vekselius, obligacijas, skolinius įsipareigojimus arba kitus įsiskolinimą įrodančius dokumentus), bendrijos akcijų dalį, biržos prekes, apsikeitimo sandorius (pvz., palūkanų normų apsikeitimo sandorius, valiutos apsikeitimo sandorius, valiutų pozicijų apsikeitimo sandorius, aukščiausias palūkanų normų ribas, žemiausias palūkanų normų ribas, biržos prekių apsikeitimo sandorius, vertybinių popierių apsikeitimo nuosavybės vertybiniais popieriais sandorius, apsikeitimo nuosavybės vertybinių popierių indeksu sandorius ir panašius susitarimus), draudimo sutartis ar anuiteto sutartis arba bet kokią vertybinio popieriaus vertės dalį (įskaitant ateities sandorį arba išankstinį sandorį, arba pasirinkimo sandorį), bendrijos akcijų dalį, biržos prekę, apsikeitimo sandorį, draudimo sutartį arba anuiteto sutartį. Termino „finansinis turtas“ apibrėžtis neapima su skola nesusijusios tiesioginės nekilnojamojo turto dalies.
8. Nurodytoji draudimo bendrovė – subjektas, kuris yra draudimo bendrovė (arba draudimo bendrovės patronuojančioji bendrovė), kuri išduoda kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį arba privalo atlikti mokėjimus pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį.
9. Duomenų neteikianti finansų įstaiga – finansų įstaiga, kuri yra:
9.1. Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija arba centrinis bankas, išskyrus atvejus, susijusius su mokėjimu, kuris atsiranda dėl įsipareigojimo, savo ruožtu susijusio su tokios rūšies komercine finansine veikla, kurią vykdo nurodytoji draudimo bendrovė, pasaugos įstaiga ar indėlių įstaiga;
9.2. plataus dalyvavimo pensijų fondas, siauro dalyvavimo pensijų fondas, Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos arba centrinio banko pensijų fondas arba kriterijus atitinkantis kredito kortelių išdavėjas;
9.3. kitas subjektas, kuris kelia mažą riziką, kad juo bus pasinaudota, norint išvengti mokesčių, turi požymių, iš esmės panašių į 9.1–9.2 papunkčiuose apibūdintus subjektus, ir yra įtrauktas į nacionalinį subjektų, kurie laikomi duomenų neteikiančiomis finansų įstaigomis, sąrašą, jeigu šio subjekto kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos statusas netrukdo siekti Direktyvos bei Bendrojo duomenų teikimo standarto tikslų;
10. Vyriausybės subjektas – Lietuvos ar kitos jurisdikcijos Vyriausybė, Lietuvos arba kitos jurisdikcijos politinis vienetas (kuris, siekiant išvengti abejonių, atitinkamai apima valstybę, provinciją, apygardą ar savivaldybę) arba visiškai valdoma Lietuvos ar kitos jurisdikcijos agentūra ar įstaiga, arba bet kuris vienas ar keli iš jų (kiekvienas jų – Vyriausybės subjektas). Šią kategoriją sudaro neatsiejamos Lietuvos ar kitos jurisdikcijos dalys, kontroliuojamieji subjektai ir politiniai vienetai;
10.1. Lietuvos ar kitos jurisdikcijos neatsiejama dalis reiškia asmenį, organizaciją, agentūrą, biurą, fondą, įstaigą ar kitą instituciją, kad ir kaip ji būtų pavadinta, kuri yra valstybės narės ar kitos jurisdikcijos valdymo institucija. Valdymo institucijos grynosios pajamos turi būti įskaitomos į jos sąskaitą ar kitas valstybės narės ar kitos jurisdikcijos sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui. Neatsiejama dalis neapima asmens, kuris yra suverenas, pareigūnas ar administratorius, veikiantis kaip privatus asmuo;
10.2. kontroliuojamasis subjektas reiškia subjektą, kuris pagal savo formą veikia atskirai nuo Lietuvos ar kitos jurisdikcijos arba kuris kaip nors kitaip sudaro atskirą juridinį asmenį, jeigu:
10.2.1. šį subjektą visiškai valdo ir kontroliuoja vienas ar keli Vyriausybės subjektai tiesiogiai arba per vieną ar kelis kontroliuojamuosius subjektus;
10.2.2. šio subjekto grynosios pajamos įskaitomos į jo sąskaitą ar vieno ar kelių Vyriausybės subjektų sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui ir,
10.3. pajamos neteikia naudos privatiems asmenims, jei šie asmenys yra numatytieji Vyriausybės programos naudos gavėjai ir programos veikla, susijusi su bendrąja gerove, vykdoma plačiajai visuomenei arba yra susijusi su tam tikro valdymo etapo administravimu. Tačiau, nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad pajamos teikia naudą privatiems asmenims, jei jos gaunamos, Vyriausybės subjektą panaudojant komercinei veiklai vykdyti, pavyzdžiui, komercinei bankininkystės veiklai, kai teikiamos finansinės paslaugos privatiems asmenims.
11. Tarptautinė organizacija – tarptautinė organizacija arba visiškai jos valdoma agentūra ar įstaiga. Ši kategorija apima visas tarpvyriausybines organizacijas (įskaitant viršvalstybines organizacijas), kurias pirmiausiai sudaro Vyriausybės; kurios turi galiojantį susitarimą dėl buveinės arba iš esmės panašų susitarimą su valstybe nare ir kurių pajamos neteikia naudos privatiems asmenims.
12. Centrinis bankas – institucija, kuri pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimą yra pagrindinė institucija, išskyrus pačios valstybės narės (Lietuvos Respublikos) Vyriausybę, išleidžianti priemones, skirtas cirkuliuoti apyvartoje kaip valiuta. Tokia institucija gali apimti įstaigą, kuri yra atskira nuo valstybės narės (Lietuvos Respublikos) Vyriausybės, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė narė (Lietuva) ją valdo visiškai ar iš dalies.
13. Plataus dalyvavimo pensijų fondas – fondas, įsteigtas tam, kad iš jo būtų mokamos pensijos, neįgalumo išmokos ar išmokos mirties atveju ar bet kuris jų derinys naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų nurodyti asmenys), kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas, jeigu:
13.2. fondui taikomas Vyriausybės reglamentavimas ir jis teikia informaciją mokesčių institucijoms ir
13.3. fondas atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:
13.3.1. fondas paprastai yra atleistas nuo mokesčio už investicines pajamas arba šių pajamų apmokestinimas atidedamas, arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu dėl savo pensijų fondo ar pensijų plano statuso;
13.3.2. fondas gauna iš jį remiančių darbdavių bent 50 procentų visų savo įmokų (išskyrus turto pervedimus iš kitų 13–15 punktuose apibūdintų planų arba iš 34.1 papunktyje apibūdintų pensijų sąskaitų);
13.3.3. fondo lėšas leidžiama paskirstyti ar išimti tik įvykus nurodytiems įvykiams, susijusiems su išėjimu į pensiją, negalia ar mirtimi (išskyrus atnaujinamus paskirstymus į kitus 13–15 punktuose apibūdintus pensijų fondus arba 34.1 papunktyje apibūdintas pensijų sąskaitas), antraip lėšoms, paskirstytoms ar išimtoms iki šių nurodytų įvykių, taikomos baudos, arba
13.3.4. darbuotojų įmokos (išskyrus tam tikras leistinas pridėtines įmokas) į fondą yra ribojamos pagal darbuotojo gautas pajamas arba per metus negali viršyti nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 50 000 USD, taikant Taisyklių 5 priedo 3 punkte nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.
14. Siauro dalyvavimo pensijų fondas – fondas, įsteigtas tam, kad iš jo būtų mokamos pensijos, neįgalumo išmokos ar išmokos mirties atveju naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų nurodyti asmenys), kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas, jeigu:
14.2. fondą remia vienas ar keli darbdaviai, kurie nėra investicinės įmonės arba pasyvūs nefinansiniai subjektai;
14.3. darbuotojo ir darbdavio įmokos į fondą (išskyrus turto pervedimus iš 34.1 papunktyje apibūdintų pensijų sąskaitų) yra ribojamos atitinkamai pagal darbuotojo gautas pajamas ir atlyginimą;
14.4. dalyviai, kurie nėra valstybės narės (jurisdikcijos), kurioje įsteigtas fondas, rezidentai, neturi teisės į daugiau kaip 20 procentų fondo turto ir
15. Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko pensijų fondas – Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko įsteigtas fondas tam, kad iš jo būtų mokamos pensijos, neįgalumo išmokos ar išmokos mirties atveju naudos gavėjams ar dalyviams, kurie yra esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų nurodyti asmenys) arba kurie nėra esami ar buvę darbuotojai, jeigu tokiems gavėjams ar dalyviams išmokos mokamos kaip atlyginimas už asmenines Vyriausybės subjektui, tarptautinei organizacijai ar centriniam bankui suteiktas paslaugas.
16. Kriterijus atitinkantis kredito kortelių išdavėjas – finansų įstaiga, atitinkanti šiuos reikalavimus:
16.1. finansų įstaiga yra finansų įstaiga vien tik todėl, kad ji yra kredito kortelių išdavėja, priimanti indėlius tik tada, kai klientas įvykdo mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės likutį, ir permoka iš karto negrąžinama klientui, ir
16.2. nuo 2016 m. sausio mėn. 1 d. arba iki šios datos finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 50 000 USD, arba užtikrinama, kad kliento permoka, kuri viršija tą sumą, būtų grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant Taisyklių 5 priedo 3 punkte nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito likučius.
17. Nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas – investicinė įmonė, kuri reglamentuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas, jeigu visas turtines teises kolektyvinio investavimo subjekte turi fiziniai asmenys ar subjektai, kurie nėra praneštini asmenys, arba jos valdomos per tuos asmenis ar subjektus, išskyrus pasyvius nefinansinius subjektus, kurių kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.
Investicinė įmonė, kuri reglamentuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas, pagal šį punktą nenustoja būti laikoma nuo mokesčių atleistu kolektyvinio investavimo subjektu vien tik todėl, kad kolektyvinio investavimo subjektas išleido materialių pareikštinės formos akcijų, jeigu:
17.1. kolektyvinio investavimo subjektas neišleido ir neleidžia materialių pareikštinės formos akcijų po 2015 m. gruodžio mėn. 31 d.;
17.3 kolektyvinio investavimo subjektas atlieka Taisyklių III skyriuje bei Taisyklių 1–5 prieduose nustatytas išsamaus patikrinimo procedūras ir praneša visą praneštiną informaciją apie tokias akcijas, kai tokios akcijos pateikiamos išpirkti ar kitaip apmokėti, ir
18. Finansinė sąskaita – finansų įstaigos tvarkoma sąskaita, apimanti indėlių sąskaitą, pasaugos sąskaitą ir:
18.1. kai tai susiję su investicine įmone – finansų įstaigos akcinio kapitalo ar skolos dalis. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „finansinė sąskaita“ neapima akcinio kapitalo ar skolos dalių subjekte, kuris yra investicinė įmonė, vien tik todėl, kad jis teikia konsultacijas klientui dėl investicijų ir veikia jo vardu arba valdo portfelius už klientą ar jo vardu, siekdamas investuoti, valdyti ar administruoti finansų įstaigoje, kuri nėra toks subjektas, kliento vardu įdėtą turtą;
18.2. finansų įstaigos, kuri neapibūdinta 18.1 papunktyje, atveju – akcinio kapitalo arba skolos dalis finansų įstaigoje, jeigu dalių klasė buvo nustatyta, siekiant išvengti duomenų teikimo pagal Taisyklių II skyrių, ir
18.3. bet kuri finansų įstaigos išduota arba tvarkoma kaupiamojo draudimo sutartis arba anuiteto sutartis, išskyrus neinvesticinį, neperleidžiamą tiesioginį gyvybės draudimo anuitetą, kuris yra išduotas fiziniam asmeniui ir pinigine kompensacija pakeičia pensijos ar neįgalumo išmoką, skiriamą pagal sąskaitą, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.
Terminas „finansinė sąskaita“ neapima sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.
19. Indėlių sąskaita – komercinė, einamoji, taupomoji, terminuotojo indėlio arba paskolos sąskaita arba sąskaita, kuri yra patvirtinta indėlio sertifikatu, paskolos sertifikatu, investicijos sertifikatu, įsiskolinimo sertifikatu ar kita panašia finansine priemone, kurią, vykdydama įprastą bankininkystės ar panašią veiklą, tvarko finansų įstaiga. Indėlių sąskaitoms taip pat priskiriamos draudimo bendrovės sumos, laikomos pagal garantuotų investicijų sutartį ar panašų susitarimą palūkanoms išmokėti arba gauti.
20. Pasaugos sąskaita – sąskaita (išskyrus draudimo sutartį ar anuiteto sutartį), kurioje laikomas vienas ar daugiau finansinio turto vienetų kito asmens naudai.
21. Akcinio kapitalo dalis – kai tai susiję su bendrija, kuri yra finansų įstaiga – kapitalo arba pelno dalis bendrijoje. Patikos, kuri yra finansų įstaiga, atveju laikoma, kad akcinio kapitalo dalį turi bet kuris asmuo, disponuojantis visa patika ar jos dalimi ar gaunantis naudą iš visos patikos ar jos dalies, arba bet kuris kitas fizinis asmuo, vykdantis pagrindinę faktinę patikos kontrolę. Praneštinas asmuo laikomas patikos naudos gavėju, jeigu toks praneštinas asmuo turi teisę iš patikos tiesiogiai arba netiesiogiai (pvz., per nominalų savininką) gauti privalomai paskirstomą dalį arba gali tiesiogiai ar netiesiogiai gauti neprivalomai paskirstomą dalį.
22. Draudimo sutartis – sutartis (išskyrus anuiteto sutartį), pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka išmokėti tam tikrą sumą, įvykus nurodytam nenumatytam atvejui, susijusiam su mirtimi, liga, nelaimingu atsitikimu, atsakomybe ar turtine rizika.
23. Anuiteto sutartis – sutartis, pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka mokėti išmokas laikotarpį, iš dalies arba visiškai nustatytą, atsižvelgiant į vieno ar kelių asmenų tikėtiną gyvenimo trukmę. Šis terminas apima ir sutartį, kuri yra laikoma anuiteto sutartimi pagal Lietuvos arba kitos jurisdikcijos, kurioje išduota sutartis, teisės aktus, taisykles ar praktiką ir pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka tam tikrą laikotarpį (metų skaičių) mokėti išmokas.
24. Kaupiamojo draudimo sutartis – draudimo sutartis (išskyrus dviejų draudimo bendrovių sudarytą nuostolių atlyginimo perdraudimo sutartį), kurioje numatyta kaupiamoji suma.
25. Kaupiamoji suma yra didesnė iš šių sumų: suma, kurią draudėjas turi teisę gauti atsisakęs sutarties ar jai pasibaigus (nustatoma neatėmus atsisakymo mokesčio ar paskolos pagal polisą), ir suma, kurią draudėjas gali pasiskolinti pagal sutartį ar jos atžvilgiu. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „kaupiamoji suma“ neapima sumos, kuri pagal draudimo sutartį yra išmokama:
25.2. kaip kūno sužalojimo ar ligos išmoka arba kita išmoka, skirta ekonominiams nuostoliams, turėtiems įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti;
25.3. kaip anksčiau pagal draudimo sutartį (išskyrus investicinio gyvybės draudimo arba anuiteto sutartį) sumokėtos draudimo įmokos grąžinimas (atėmus draudimo mokesčius, nepaisant to, ar jie faktiškai taikomi) dėl sutarties nutraukimo arba pasibaigimo, rizikos sumažėjimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba taisant informacijos pateikimo ar kitą panašią klaidą, susijusią su draudimo įmoka;
25.4. kaip draudėjo dividendai (išskyrus pasibaigimo dividendus), jeigu tie dividendai yra susiję su draudimo sutartimi, pagal kurią išmokamos tik 25.2 papunktyje apibūdintos išmokos, arba
26. Jau esanti sąskaita:
26.1. finansinė sąskaita, duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma 2015 m. gruodžio mėn. 31 d.;
26.2. bet kuri sąskaitos turėtojo finansinė sąskaita, nepaisant to, kada tokia finansinė sąskaita buvo atidaryta, jei:
26.2.1. sąskaitos turėtojas duomenis teikiančioje finansų įstaigoje (arba susijusiame subjekte toje pačioje valstybėje narėje (jurisdikcijoje) kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga) taip pat turi finansinę sąskaitą, kuri yra jau esanti sąskaita, kaip apibrėžta 26.1 papunktyje;
26.2.2. duomenis teikianti finansų įstaiga (ir, jei taikoma, susijęs subjektas toje pačioje valstybėje narėje (jurisdikcijoje) kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga) abi pirmiau minėtas finansines sąskaitas ir bet kurias kitas sąskaitos turėtojo finansines sąskaitas, kurios laikomos jau esančiomis sąskaitomis, kaip nustatyta 26.2 papunktyje, laiko viena finansine sąskaita, siekdama, kad būtų laikomasi žinomumo reikalavimų standartų, išdėstytų Taisyklių 5 priedo 1 punkte, ir siekdama nustatyti bet kurios iš finansinių sąskaitų likutį arba sumą, taikant bet kurią iš sąskaitos ribų;
26.2.3. finansinės sąskaitos, kuriai taikomos pinigų plovimo prevencijos procedūros / procedūros „pažink savo klientą“, atveju duomenis teikiančiai finansų įstaigai leidžiama laikytis tokių pinigų plovimo prevencijos procedūrų / procedūrų „pažink savo klientą“ finansinės sąskaitos atžvilgiu, remiantis pinigų plovimo prevencijos procedūromis / procedūromis „pažink savo klientą“, atliktomis jau esančios sąskaitos, kaip nustatyta 26.1 papunktyje, atžvilgiu, ir
27. Nauja sąskaita – duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, atidaryta 2016 m. sausio mėn. 1 d. arba vėliau, išskyrus atvejus, kai ji laikoma jau esančia sąskaita, kaip apibrėžta 26.2 papunktyje.
31. Mažesnės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. neviršija nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD.
32. Didelės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. arba bet kurių paskesnių metų gruodžio mėn. 31 d. viršija nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 1 000 000 USD.
34. Sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis – bet kuri iš šių sąskaitų:
34.1. pensijų sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:
34.1.1. sąskaitai taikomas asmeninės pensijų sąskaitos reglamentavimas arba sąskaita yra įregistruoto ar reglamentuojamo pensijų plano dalis ir skirta pensijų išmokoms teikti (įskaitant neįgalumo išmokas ar išmokas mirties atveju);
34.1.2. sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos, yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo bendrąsias pajamas, arba apmokestinamos mažesniu tarifu, arba investicinių pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas, arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu);
34.1.4. išmokas lemia tai, ar yra sukakęs nurodytas pensinis amžius, ar yra pripažinta negalia arba patvirtintas mirties faktas, antraip iki šių nurodytų įvykių atliktoms išmokoms taikomos baudos, ir
34.1.5. įvykdytas vienas iš šių reikalavimų: metinių įmokų limitas yra nacionaline valiuta išreikšta suma, kuri atitinka 50 000 USD ar mažiau, arba nustatytas didžiausias viso gyvenimo įmokų limitas sąskaitai – nacionaline valiuta išreikšta suma, kuri atitinka 1 000 000 USD ar mažiau, kiekvienu atveju taikant Taisyklių 5 priedo 3 punkte nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.
Finansinė sąskaita, kuri šiaip atitinka 34.1.5 papunktyje numatytą reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervestos iš vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių 34.1 arba 34.2 papunkčių reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų fondų, atitinkančių 13–15 punktų reikalavimus;
34.2. sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:
34.2.1. sąskaita reguliuojama kaip investavimo priemonė, skirta ne pensijų tikslams, ir ja reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba sąskaita yra reguliuojama kaip taupomoji priemonė, skirta ne pensijų tikslams;
34.2.2. sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos, yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo bendrąsias pajamas, arba apmokestinamos mažesniu tarifu, arba investicinių pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas, arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu);
34.2.3. išmokas lemia tai, ar jos atitinka konkrečius kriterijus, susijusius su investavimo arba taupomosios sąskaitos tikslu (pvz., mokslo ar medicinos išmokų teikimas), antraip taikomos baudos, jei išmokos mokamos, nors jos neatitinka šių kriterijų, ir
34.2.4. metinių įmokų limitas yra nacionaline valiuta išreikšta suma, atitinkanti 50 000 USD ar mažiau, taikant Taisyklių 5 priedo 3 punkte nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.
Finansinė sąskaita, kuri šiaip atitinka 34.2.4 papunkčio reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervestos iš vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių 34.1 arba 34.2 papunkčių reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų fondų, atitinkančių 13–15 punktų reikalavimus;
34.3. gyvybės draudimo sutartis, kurios draudimo laikotarpis baigsis iki apdraustajam asmeniui sueis 90 metų, jeigu ši sutartis atitinka tokius reikalavimus:
34.3.1. periodinės įmokos, kurios laikui bėgant nemažėja, yra mokėtinos bent kartą per metus sutarties galiojimo laikotarpiu arba iki apdraustajam asmeniui sueis 90 metų, atsižvelgiant į tai, kuris šių laikotarpių yra trumpesnis;
34.3.2. sutartis neturi sutartinės vertės, kuria koks nors asmuo gali naudotis (išmokos, paskolos ar kitomis priemonėmis), nepasibaigus sutarčiai;
34.3.3. suma (kuri nėra mirties išmoka), mokėtina po sutarties nutraukimo ar pasibaigimo, negali viršyti bendrų pagal sutartį sumokėtų įmokų, atėmus mirties ar ligos atveju išmokėtą sumą ir išlaidų mokesčius (neatsižvelgiant į tai, ar jie faktiškai taikomi, ar ne), sumą už sutarties galiojimo laikotarpį ar laikotarpius ir visų iki sutarties nutraukimo ar pasibaigimo sumokėtų sumų, ir
34.4. sąskaita, kurią turi tik paveldėtojas, jei šios sąskaitos dokumentai apima mirusiojo testamento ar mirties liudijimo kopiją;
34.5. sąskaita, kurios atsiradimą lemia kuris nors iš šių įvykių:
34.5.2. nekilnojamojo ar asmeninio turto pardavimas, mainai ar nuoma, jeigu sąskaita atitinka šiuos reikalavimus:
34.5.2.1. sąskaita finansuojama tik iš pradinio mokėjimo, rankpinigių, indėlio, kurių suma pakankama tiesiogiai su sandoriu susijusiam įsipareigojimui užtikrinti, arba iš panašaus mokėjimo, arba finansuojama iš finansinio turto, kuris įdėtas į sąskaitą ir susijęs su turto pardavimu, mainais ar nuoma,
34.5.2.2. sąskaita atidaryta ir naudojama vien tam, kad būtų užtikrintas pirkėjo įsipareigojimas sumokėti pirkimo kainą už turtą, pardavėjo įsipareigojimas apmokėti nenumatytus įsipareigojimus arba nuomotojo ar nuomininko įsipareigojimas apmokėti su nuomojamu turtu susijusius nuostolius, kaip sutarta nuomos sutartyje,
34.5.2.3. sąskaitos turtas, įskaitant ir už ją gautas pajamas, išmokamas ar kitaip paskirstomas pirkėjo, pardavėjo, nuomotojo ar nuomininko naudai (be kita ko, siekiant įvykdyti šio asmens įsipareigojimą), kai turtas parduodamas, mainomas ar perduodamas arba kai pasibaigia nuomos sutartis,
34.5.2.4. sąskaita nėra maržos ar panaši sąskaita, atidaryta dėl finansinio turto pardavimo ar mainų, ir
34.5.3. finansų įstaigos, kuri tvarko nekilnojamuoju turtu užtikrintą paskolą, įsipareigojimas atidėti dalį mokėjimo vien tam, kad vėliau būtų galima mokėti su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius ar draudimą;
34.6. indėlių sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:
34.6.1. sąskaita egzistuoja vien todėl, kad klientas įvykdo mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės ar kitos atnaujinamojo kredito priemonės likutį, ir permoka iš karto negrąžinama klientui, ir
34.6.2. nuo 2016 m. sausio 1 d. arba iki šios datos finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 50 000 USD, arba užtikrinama, kad kliento permoka, kuri viršija tą sumą, būtų grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant Taisyklių 5 priedo 3 punkte nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito likučius;
34.7. bet kuri kita sąskaita, kuri kelia mažą riziką, kad ja bus pasinaudota, norint išvengti mokesčių, turi požymių, iš esmės panašių į 34.1–34.6 papunkčiuose apibūdintas sąskaitas, ir yra įtraukta į nacionalinį sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, sąrašą, jeigu tai, kad tokia sąskaita laikoma sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, netrukdo siekti Direktyvos bei Bendrojo duomenų teikimo standarto tikslų.
35. Praneština sąskaita – valstybės narės (jurisdikcijos) duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, kurią turi vienas ar keli praneštini asmenys, arba pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštinas asmuo, jeigu ji buvo įvardyta kaip tokia, atlikus Taisyklių III skyriuje bei Taisyklių 1–5 prieduose apibūdintas išsamaus patikrinimo procedūras.
36. Praneštinas asmuo – valstybės narės / jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, asmuo, išskyrus: korporaciją, kurios akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose; bet kokią korporaciją, kuri yra korporacijos, kurios akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose, susijęs subjektas; Vyriausybės subjektą; tarptautinę organizaciją; centrinį banką arba finansų įstaigą.
37. Valstybės narės / Jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, asmuo – kiekvienos valstybės narės (jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti) atžvilgiu asmuo arba subjektas, kuris yra rezidentas kitoje valstybėje narėje (jurisdikcijoje, apie kurią reikia pranešti) pagal tos kitos valstybės narės (jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti) mokesčių įstatymus arba mirusiojo, kuris buvo kitos valstybės narės (jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti) rezidentas, paveldėtojas. Šiuo tikslu subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, laikomas rezidentu jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis jo administracijos centras.
38. Valstybė narė / Jurisdikcija, apie kurią reikia pranešti – tai valstybė narė (jurisdikcija), su kuria yra sudaryta sutartis, pagal kurią nustatyta prievolė teikti Taisyklių II skyriuje minėtą informaciją, ir kuri nurodyta Taisyklių 8 priede. Teikdamos mokesčių administratoriui finansinių sąskaitų informaciją, finansų įstaigos atsižvelgia į jurisdikcijų, apie kurias reikia pranešti, sąrašą Taisyklių 8 priede.
Esant pokyčiams, susijusiems su jurisdikcijų statusu, VMI prie FM atnaujina jurisdikcijų, apie kurias reikia pranešti, sąrašą.
39. Dalyvaujančioji jurisdikcija yra:
39.2. bet kuri kita jurisdikcija, su kuria Lietuva yra sudariusi susitarimą, pagal kurį teiks Taisyklių II skyriuje nurodytą informaciją, ir kuri nurodyta Taisyklių 9 priede ir Europos Komisijai pateiktame sąraše;
39.3. bet kuri kita jurisdikcija, su kuria Sąjunga yra sudariusi susitarimą, pagal kurį ta jurisdikcija teiks Taisyklių II skyriuje nurodytą informaciją, ir kuri nurodyta Europos Komisijos paskelbtame sąraše.
Jei investicinė įmonė, kurią valdo finansų įstaiga, yra dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentas, nereikia peržiūrėti tokios įmonės, kad būtų nustatyti jos kontroliuojantys asmenys.
Esant pokyčiams, susijusiems su jurisdikcijų statusu, VMI prie FM atnaujina dalyvaujančių jurisdikcijų sąrašą.
40. Kontroliuojantieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie kontroliuoja subjektą. Patikos atveju šis terminas reiškia disponuojantį (-ančius) asmenį (-is), patikėtinį (-ius), saugotoją (-us) (jei yra), naudos gavėją (-us) arba naudos gavėjų klasę (-es) ir bet kurį (-iuos) kitą (-us) fizinį (-ius) asmenį (-is), vykdantį (-čius) pagrindinę faktinę patikos kontrolę, o kai tai susiję su juridiniu vienetu, kuris nėra patika, šis terminas reiškia lygiavertę ar panašią poziciją užimančius asmenis. Terminas „kontroliuojantieji asmenys“ turi būti aiškinamas nuosekliai pagal Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas.
42. Pasyvus nefinansinis subjektas – bet kuris nefinansinis subjektas, kuris nėra aktyvus nefinansinis subjektas, arba investicinė įmonė, apibūdinta 6.2 papunktyje, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga.
43. Aktyvus nefinansinis subjektas – bet kuris nefinansinis subjektas, atitinkantis bet kurį iš šių kriterijų:
43.1. mažiau kaip 50 procentų bendrųjų pajamų, kurias nefinansinis subjektas gavo praėjusiais kalendoriniais metais, yra pasyviosios pajamos, o mažiau kaip 50 procentų turto, kurį praėjusiais kalendoriniais metais turėjo nefinansinis subjektas, yra turtas, kuris teikia arba kuris laikomas tam, kad teiktų pasyviąsias pajamas;
43.2. nefinansinio subjekto akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba nefinansinis subjektas yra subjekto, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, susijęs subjektas;
43.3. nefinansinis subjektas yra Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija, centrinis bankas arba subjektas, kuris visas priklauso kuriam nors vienam ar keliems pirma nurodytiems asmenims;
43.4. iš esmės visą nefinansinio subjekto veiklą sudaro vienos ar kelių patronuojamųjų bendrovių, vykdančių prekybą ar veiklą, kuri nėra finansų įstaigos veikla, išleistų į apyvartą akcijų valdymas (visas arba dalinis) arba finansavimo ir paslaugų teikimas tokioms bendrovėms, tačiau subjektas negali turėti tokio statuso, jei jis veikia kaip investicinis fondas (arba laiko save investiciniu fondu), pavyzdžiui, privataus akcinio kapitalo fondas, rizikos kapitalo fondas, akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis fondas ar bet kuris kitas investavimo subjektas, kurio tikslas – įsigyti arba finansuoti bendroves ir vėliau tokiose bendrovėse turėti turtinių teisių kaip kapitalą investavimui;
43.5. nefinansinis subjektas dar nevykdo veiklos ir neturi ankstesnės veiklos vykdymo istorijos, tačiau investuoja kapitalą į turtą, ketindamas vykdyti veiklą (išskyrus finansų įstaigos veiklą), jeigu, praėjus 24 mėnesiams nuo nefinansinio subjekto pirminio įkūrimo datos, jam negali būti taikoma ši išimtis;
43.6. pastaruosius penkerius metus nefinansinis subjektas nebuvo finansų įstaiga ir šiuo metu jo turtas likviduojamas arba pertvarkomas, ketinant tęsti arba vėl pradėti vykdyti veiklą (išskyrus finansų įstaigos veiklą);
43.7. nefinansinis subjektas pirmiausia sudaro finansavimo ir rizikos draudimo sandorius su susijusiais subjektais (arba jų vardu), kurie nėra finansų įstaigos, ir neteikia finansavimo ar rizikos draudimo paslaugų jokiam subjektui, kuris nėra susijęs subjektas, jeigu kurių nors šių susijusių subjektų grupės pirmutinė vykdoma veikla nėra finansų įstaigos veikla, arba
43.8. nefinansinis subjektas atitinka visus šiuos reikalavimus:
43.8.1. jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą savo valstybėje narėje ar kitoje rezidavimo vietos jurisdikcijoje tik religiniais, labdaros, mokslo, meno, kultūros, sporto ar švietimo tikslais arba jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą savo valstybėje narėje ar kitoje rezidavimo vietos jurisdikcijoje, ir tai yra profesinė organizacija, veiklos lyga, prekybos rūmai, darbo organizacija, žemės ūkio ar sodininkystės organizacija, pilietinė lyga arba organizacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra socialinės gerovės skatinimas;
43.8.2. savo valstybėje narėje arba kitoje rezidavimo vietos jurisdikcijoje jis yra atleistas nuo pajamų mokesčio;
43.8.3. jis neturi akcininkų ar narių, kurie turėtų nuosavybės ar naudos teisių į jo pajamas ar turtą;
43.8.4. nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos galiojančiais įstatymais arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentais neleidžiama, kad nefinansinio subjekto pajamos ar turtas būtų paskirstytas privatiems asmenims ar nelabdaringiems subjektams (arba naudojamas jų naudai), išskyrus atvejus, kai tai daroma, vykdant labdaringą nefinansinio subjekto veiklą, arba jei mokama tinkama kompensacija už suteiktas paslaugas, arba jei mokama tikra rinkos kaina už nuosavybę, kurią nupirko nefinansinis subjektas, ir
43.8.5. pagal nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos galiojančius įstatymus arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentus reikalaujama, kad, likvidavus nefinansinį subjektą arba nutraukus jo veiklą, visas jo turtas būtų perduotas Vyriausybės subjektui ar kitai nepelno organizacijai arba išmarinis turtas būtų perduotas nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos Vyriausybės ar kurio nors jos politinio vieneto naudai.
44. Sąskaitos turėtojas – asmuo, sąskaitą tvarkančios finansų įstaigos nurodytas ar įvardytas kaip finansinės sąskaitos turėtojas. Jeigu asmuo, kuris nėra finansų įstaiga, finansinę sąskaitą turi kito asmens naudai ar to asmens sąskaita kaip agentas, saugotojas, nominalus savininkas, pasirašantis asmuo, investavimo konsultantas ar tarpininkas, jis nėra laikomas sąskaitos turėtoju Direktyvos bei Bendrojo duomenų teikimo standarto tikslais, nes sąskaitos turėtoju yra laikomas tas kitas asmuo. Kiek tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi ar anuiteto sutartimi, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, turintis teisę naudotis kaupiamąja suma arba keisti sutarties naudos gavėją. Jeigu joks asmuo negali naudotis kaupiamąja suma arba keisti naudos gavėjo, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, sutartyje nurodytas kaip savininkas, ir bet kuris asmuo, turintis teisę gauti išmokas pagal sutarties sąlygas. Pasibaigus kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties galiojimui, asmuo, turintis teisę gauti išmoką pagal sutartį, yra laikomas sąskaitos turėtoju.
45. Pinigų plovimo prevencijos procedūros / procedūros „pažink savo klientą“ – kliento išsamaus patikrinimo procedūros, kurias atlieka duomenis teikianti finansų įstaiga, laikydamasi pinigų plovimo prevencijos ar panašių reikalavimų, kurie taikomi tai duomenis teikiančiai finansų įstaigai.
46. Subjektas / juridinis asmuo – juridinis asmuo arba juridinis vienetas, kaip antai korporacija, bendrija, patika arba fondas. Taisyklėse nuorodos į „subjektą“ laikomos nuorodomis į „juridinį asmenį“.
47. Subjektas yra su kitu subjektu susijęs subjektas, jeigu: kuris nors subjektas kontroliuoja kitą subjektą, abu šie subjektai yra bendrai kontroliuojami arba abu subjektai yra investicinės įmonės, apibūdintos 6.2 papunktyje, yra bendrai kontroliuojami ir, vykdant tokią bendrą kontrolę, įvykdomos tokių investicinių įmonių išsamaus patikrinimo prievolės. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau nei 50 procentų subjekto balsų ar vertės nuosavybę.
48. MMIN – mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (o jeigu mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio nėra – funkcinis ekvivalentas).
49. Dokumentinis įrodymas yra bet kuris iš šių dokumentų:
49.1. valstybės narės arba kitos jurisdikcijos, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, yra gavėjas, įgaliotos valstybinės įstaigos (pvz., Vyriausybės ar jos organo, ar savivaldybės) išduotas gyvenamosios vietos patvirtinimas;
49.2. fizinio asmens atveju – bet koks galiojantis tapatybės dokumentas, kurį išdavė įgaliota valstybinė įstaiga (pvz., Vyriausybė ar jos organas, ar savivaldybė), kuriame nurodoma fizinio asmens vardas ir pavardė ir kuris yra paprastai naudojamas tapatybei nustatyti;
49.3. subjekto atveju – bet koks oficialus dokumentas, kurį išdavė įgaliota valstybinė įstaiga (pvz., Vyriausybė ar jos organas, ar savivaldybė), kuriame nurodytas subjekto pavadinimas ir jo pagrindinės buveinės adresas valstybėje narėje arba kitoje jurisdikcijoje, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, jis yra, arba valstybėje narėje ar kitoje jurisdikcijoje, kurioje buvo įsteigtas arba įkurtas subjektas;
50. Jau esančios subjekto sąskaitos atveju duomenis teikiančios finansų įstaigos gali kaip dokumentinį įrodymą naudoti bet kurią duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje esančią klasifikaciją, susijusią su sąskaitos turėtoju, kuri buvo nustatyta, remiantis standartizuota pramonės kodavimo sistema, kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įtraukė į apskaitą, laikydamasi įprastinės savo veiklos praktikos pinigų plovimo prevencijos procedūrų / procedūrų „pažink savo klientą“ tikslais arba kitais reguliavimo tikslais (bet ne mokesčių tikslais) ir kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įgyvendino iki datos, kurią finansinė sąskaita priskirta jau esančios sąskaitos klasei, jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga nesužino arba ji neturi pagrindo manyti, jog tokia klasifikacija yra neteisinga arba nepatikima. Standartizuota pramonės kodavimo sistema – kodavimo sistema, naudojama įstaigoms klasifikuoti pagal veiklos rūšį kitais nei mokesčių tikslais.
Informacijos, būtinos tarptautiniams
bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl
automatinių informacijos apie finansines
sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo
taisyklių
8 priedas
jurisdikcijos, apie kurias reikia pranešti
Informacijos, būtinos tarptautiniams
bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl
automatinių informacijos apie finansines
sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo
taisyklių
9 priedas
dalyvaujančios jurisdikcijos