LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SUNKIŲ PAKENKIMŲ SVEIKATAI KLASIFIKACINIŲ POŽYMIŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

 

2014 m. balandžio 10 d. Nr. V-455

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punktu:

1. T v i r t i n u Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 397 „Dėl sunkių traumų klasifikacinių požymių“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d.

4. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                     Vytenis Povilas Andriukaitis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455

 

 

Sunkių PAKENKIMŲ SVEIKATAI klasifikacinių požymių sąrašas

 

Sunkūs pakenkimai sveikatai nustatomi pagal šiuos du požymius – pavojingumą gyvybei ir padarinius.

Pavojingais gyvybei laikomi tokie sunkūs pakenkimai sveikatai, kurie sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, taip pat nuo kurių, nesuteikus medicinos pagalbos, mirštama.

1. Pavojingi gyvybei pakenkimai sveikatai yra šie:

1.1. kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai;

1.2. atviri galvos smegenų ir stuburo sužalojimai;

1.3. galvos smegenų sumušimas;

1.4. difuzinis galvos smegenų aksonų pažeidimas;

1.5. ūmus kraujo išsiliejimas virš kietojo, po kietuoju smegenų dangalu ir (arba) smegenyse;

1.6. daugybiniai veido kaulų lūžiai (išskyrus nosikaulius);

1.7. kaklo slankstelio panirimas arba išnirimas, kai kartu pažeidžiamos nugaros smegenys arba nervų šaknelės;

1.8. kaklo slankstelio lūžis;

1.9. nugaros smegenų sužalojimas;

1.10. kiauryminiai ryklės, stemplės, gerklų ir trachėjos sužalojimai;

1.11. gerklų ar trachėjos lūžiai (su gleivinės plyšimu), sukėlę kvėpavimo sutrikimą;

1.12. kiauryminiai krūtinės ląstos ar pilvo ertmės sužalojimai (taip pat ir tuo atveju, kai nepažeisti vidaus organai);

1.13. atvirieji inkstų, antinksčių, kasos, šlapimo pūslės, priešinės liaukos ir tiesiosios žarnos viršutinės ar vidurinės dalių sužalojimai;

1.14. uždarieji krūtinės ir pilvo organų sužalojimai, reikalaujantys chirurginės intervencijos;

1.15. atvirasis žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kaulų lūžis arba uždarieji kurių nors dviejų nurodytųjų kaulų lūžiai;

1.16. uždarasis šlaunikaulio proksimalinės epifizės lūžis, šlaunikaulio viršutinės epifizės lūžis, šlaunikaulio apatinės dalies lūžis;

1.17. trauminis rankos ar kojos amputavimas;

1.18. dubens kaulų abipusiai lūžiai, pažeidę dubens žiedo vientisumą; kiti ir dauginiai dubens lūžiai;

1.19. aortos, bendrosios, vidinės ir išorinės miego arterijų, poraktinės, pažasties, žasto, klubo, šlaunies ir pakinklio arterijų arba atitinkamų venų sužalojimai, vidurių kamieno ir jo šakų, pasaito ir inkstų arterijų bei atitinkamų venų sužalojimai;

1.20. sužalojimai, sukėlę sunkų šoką, sunkų kolapsą, riebalinę ar oro emboliją arba ūmų inkstų veiklos nepakankamumą;

1.21. įvairios kilmės nudegimai, kai 2 A (II) laipsnio bendras nudegimo plotas apima 30 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kai 2 B (III) laipsnio nudegimo plotas apima 20 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kai 3 (III–IV) laipsnio nudegimo plotas apima 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kvėpavimo takų nudegimai;

1.22. III–IV laipsnių nušalimai, apimantys 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus;

1.23. cheminiai nudegimai, sukėlę gyvybei pavojingą organizmo apnuodijimą;

1.24. jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta sunki spindulinė liga;

1.25. elektros trauma, dėl kurios netenkama sąmonės arba sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla;

1.26. kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfiksija, sukėlusi objektyviais duomenimis patvirtintą smegenų kraujotakos sutrikimą;

1.27. gyvybei pavojingi ūminiai apsinuodijimai;

1.28. sunkus psichikos sutrikimas (reaktyvinės būsenos, keliančios pavojų savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei žymiai sutrikdančios darbingumą ir socialinę adaptaciją).

2. Sunkių pakenkimų sveikatai padariniai yra šie:

2.1. kalbos netekimas – nesugebėjimas reikšti minčių kitiems suprantamais žodžiais;

2.2. sunkaus laipsnio klausos netekimas ar kurtumas;

2.3. žymus regos sutrikimas ar aklumas po akių ir akiduobių traumų;

2.4. vaisingumo netekimas – lytinės veiklos sutrikimas, atimantis gebėjimą natūraliu būdu apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti;

2.5. nėštumo nutrūkimas – kai nėštumas nepriklausomai nuo jo trukmės nutrūksta arba turi būti nutrauktas dirbtinai dėl sužalojimo arba susargdinimo;

2.6. susargdinimas ilgai trunkančia lėtine liga, stipriai ir nuolatinai sutrikdančia žmogaus psichiką bei sukeliančia darbingumo netekimą;

2.7. visi kiti pakenkimai sveikatai, dėl kurių prarandama 45 ir daugiau procentų darbingumo;

2.8. nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokios išvados prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo padarinių pašalinimo galimybės.

______________