Civilinė byla Nr. 3K-3-224-1075/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00163-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Krekenavos projektai“ ir A. S. (S.) dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. C.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, sutartinių prievolių vykdymą ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių tarpusavio santykius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Agroservis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovių ūkininkės A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ 67 732,34 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. ji ir atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AS06/09/2017-01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti fermos įrangą bei įrenginius pagal atsakovės pateiktus brėžinius, o atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ įsipareigojo už juos sumokėti. Kadangi dėl lėšų trūkumo UAB „Krekenavos projektai“ negalėjo vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2017 m. gruodžio 5 d. tarp UAB „Agroservis“, UAB „Krekenavos projektai“ ir A. S. buvo sudarytas trišalis susitarimas Nr. 17/09/25/1 (toliau – Trišalis susitarimas), kuriame susitarta, kad su ieškove už pagal Sutartį atliktus darbus atsiskaitys tiesiogiai ūkininkė A. S., kuriai ir yra gaminama fermos įranga. 2018 m. kovo 19 d. ieškovė su UAB „Krekenavos projektai“ pasirašė įrangos perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo A. S. buvo perduotos teisės aktų reikalavimus atitinkančios ir tinkamos eksploatuoti 9 įrangos grupės. 2018 m. balandžio 13 d. ieškovė pareikalavo iš atsakovių atsiskaityti už pateiktus gaminius, tačiau atsakovės neįvykdė šios prievolės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas atmetė reikalavimus, pareikštus atsakovei A. S., ir 67 732,34 Eur skolą bei 6 proc. procesines palūkanas ieškovei priteisė iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“.
5. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju taikytina sutartinė atsakomybė. Atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atsakomybę ieškovė kildino iš Sutarties ir priedo prie Sutarties, o atsakovės A. S. – iš Trišalio susitarimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje neįvardijo, kokia atsakomybės forma turėtų būti taikoma atsakovėms, ir tik teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės turėtų atsakyti solidariai, tačiau nepagrindė, kaip pasireiškė atsakovių solidarioji atsakomybė.
6. Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ pozicija, kad sudarius Trišalį susitarimą įvyko novacija ir UAB „Krekenavos projektai“ pareiga atsiskaityti su ieškove buvo perkelta A. S.. Teismas vertino, kad Trišalis susitarimas realiai nebuvo įvykdytas. Po šio susitarimo sudarymo A. S. pagal UAB „Krekenavos projektai“ raštiškus nurodymus atsiskaitydavo ne su ieškove, bet su UAB „Krekenavos projektai“ pagal jų sudarytą 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutartį Nr. 0517/2016 (toliau – Rangos sutartis). Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog Trišalis susitarimas realiai nebuvo pradėtas vykdyti, patvirtino ir trečiasis asmuo A. C., kuris, kaip A. S. įgaliotas asmuo, pasirašė Trišalį susitarimą, vadovavo fermos statybai ir, kaip jis pats teigia, finansavo statybą. Taip pat šias aplinkybes pagrindžia atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ A. S. teiktos sąskaitos ir darbų atlikimo aktai, prašymai pervesti pinigus į šios atsakovės sąskaitą, tarpusavio finansinių operacijų ir skolos įskaitymo aktas.
7. Teismas nusprendė, kad UAB „Krekenavos projektai“ argumentai ir bylos medžiaga neleidžia daryti išvados dėl įvykusios novacijos, nes vien Trišalio susitarimo pasirašymas nereiškia, kad novacija yra įvykusi. Teismas pažymėjo, kad A. S. nepriėmė jokios įrangos, nes įrangos priėmimo aktai yra pasirašyti tik Sutarties šalių, nors Trišalio susitarimo nuostatos įtvirtino, kad toks aktas turi būti pasirašytas Trišalio susitarimo šalių. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovei A. S. būtų buvusi išrašyta kokia nors sąskaita. Ieškovė, išrašydama PVM sąskaitas UAB „Krekenavos projektai“, savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad Trišalio susitarimo nuostatos nebuvo vykdomos. Avansinės sumos sumokėjimas taip pat rodo, kad pati atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ pripažino, jog novacijos nėra, ir pati nevykdė Trišalio susitarimo reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad, nė vienai iš Trišalio susitarimo šalių nepradėjus jo vykdyti, bet, priešingai, ieškovei ir UAB „Krekenavos projektai“ savo veiksmais paneigus jo sąlygas, atsakovei A. S. negali kilti atsakomybė šio susitarimo pagrindu.
8. Teismas kritiškai vertino atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ teiginius, kad 2017 m. kovo 29 d. paskolos sutarties pagrindu iš trečiojo asmens gauta 20 000 Eur suma buvo panaudota sumokėti avansą ieškovei. Sutartis, Trišalis susitarimas ir priedas dėl įrangos matmenų keitimo buvo pasirašyti daug vėliau, nei buvo gauta paskola. Avansas ieškovei buvo sumokėtas tik 2018 m. sausio 4 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sumokant avansą buvo panaudoti paskolinti pinigai. A. S. mokėjimo nurodymai, atsakovių pasirašytas tarpusavio finansinių operacijų ir skolos įskaitymo aktas bei UAB „Krekenavos projektai“ vadovo paaiškinimai patvirtina, kad UAB „Krekenavos projektai“ gavo iš A. S. visas pagal Rangos sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei A. S. sumokėjus Rangos sutartyje nurodytą kainą, atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ pagal Sutarties nuostatas kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės atliko bendrus veiksmus ir jų atsakomybė turi būti solidarioji.
9. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ teiginius, kad Trišalis susitarimas buvo pasirašytas jai tapus nemokiai. Nors susitarime yra teigiama, kad jo pasirašymo metu atsakovė sąskaitoje neturėjo pakankamai lėšų, tačiau tai nereiškia, jog ji neturėjo lėšų įrangos pagaminimo ir sumontavimo dieną. Teismas pažymėjo, kad įranga buvo sumontuota 2018 m. kovo mėn., atsakovei gavus apmokėjimą iš A. S. pagal Rangos sutartį ir disponuojant lėšomis, skirtomis įrangai gaminti ir sumontuoti.
10. Teismas nurodė, kad UAB „Krekenavos projektai“ neginčija sąskaitų, išrašytų už ieškovės atliktus papildomus darbus, ir sutinka, kad jie buvo atlikti, todėl ji privalo už juos sumokėti. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar nurodyti darbai buvo atlikti A. S. prašymu, nes pagal Rangos sutartį šalys už papildomą kainą galėjo susitarti dėl papildomų darbų ir papildomos įrangos tiekimo. Iš byloje esančių suderinimo raštų matyti, kad atsakovės derino visus projekto pakeitimus. Atsakomybė už nupirktą ir neapmokėtą fermos įrangą tenka UAB „Krekenavos projektai“.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčija ieškinyje nurodytos mokėtinos sumos, o dėl atvirkštinio PVM sąskaitos išrašymo pažymėjo, kad atsakovė vykdė statybos rangos darbus, todėl ieškovė pagrįstai nurodė, kad PVM privalo mokėti atsakovė, o ne ieškovė.
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Agroservis“ apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ priteistas pinigų sumas priteisti iš atsakovės A. S., 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
13. Teisėjų kolegija nesutiko, kad apeliacinio skundo reikalavimas priteisti skolą iš A. S., o ne iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ yra naujas ir negali būti pareikštas apeliaciniame procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su pirmosios instancijos teismui pareikštu reikalavimu, todėl vertintinas kaip jo sukonkretinimas, siekiant įrodyti atsakovės A. S. prievolę atsiskaityti.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi Trišalio susitarimo turinį, konstatavo, kad šio susitarimo tikslas buvo nustatyti tokią atsakovės ūkininkės A. S. atsiskaitymo pagal Rangos sutartį tvarką, pagal kurią jos atliekami (už rangos darbus) mokėjimai būtų vykdomi tiesiogiai rangovės (UAB „Krekenavos projektai“) kontrahentei, t. y. įrangos pagal Sutartį pardavėjai ieškovei UAB „Agroservis“, ir įskaitomi kaip mokėjimai pagal Rangos sutartį. Tačiau teisėjų kolegija nusprendė, kad tokio susitarimo nėra pagrindo vertinti kaip sukūrusio A. S. prievolę atsiskaityti su ieškove už jos parduotas prekes pagal Sutartį. Pagal pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.344 straipsnį) ir Sutartį, sumokėti daiktų kainą yra pirkėjo (atsakovės UAB „Krekenavos projektai“) pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju Trišalis susitarimas negali būti vertinamas nei kaip skolos perkėlimo sutartis (CK 6.115–6.116 straipsniai), nei kaip susitarimas dėl novacijos (CK 6.141 straipsnis), kadangi juo tik buvo nustatyta A. S. atsiskaitymo pagal Rangos sutartį tvarka ir jame nėra sąlygų dėl to, kad ji perima UAB „Krekenavos projektai“ pareigą sumokėti už perkamus daiktus pagal Sutartį ir (ar) kitas pirkėjo pareigas. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl perduotų daiktų kainos sumokėjimo atsakovei UAB „Krekenavos projektai“, faktiškai patvirtina, kad Trišalis susitarimas neatleido pirkėjos (atsakovės UAB „Krekenavos projektai“) nuo prievolės sumokėti daiktų kainą įvykdymo, t. y. ši prievolė neperkelta ir pradinis skolininkas neatleistas nuo prievolės vykdymo.
15. Faktą, kad Trišalis susitarimas šalių realiai nebuvo vykdomas bei prievolės pagal Sutartį atsakovei A. S. nebuvo perduotos, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir tai, kad 2018 m. kovo 19 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. įrangos perdavimo–priėmimo aktais ieškovė būtent atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ perdavė sumontuotą ir eksploatuoti paruoštą įrangą. Be to, nuo 2018 m. vasario iki liepos mėn. ieškovė būtent atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras už iš viso 104 535,14 Eur sumą (su PVM), o tai leidžia spręsti, kad ieškovė prekių gavėja laikė atsakovę UAB „Krekenavos projektai“. Nėra duomenų, kad UAB „Krekenavos projektai“ jos vardu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras būtų pateikusi apmokėti atsakovei A. S.. Priešingai, UAB „Krekenavos projektai“ net ir po Trišalio susitarimo sudarymo atsakovei A. S. išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitas faktūras pagal atsakovių sudarytą Rangos sutartį, šią sutartį sudariusių atsakovių buvo suderinti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad tai, jog Trišalis susitarimas realiai nebuvo vykdomas, patvirtina ir atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atsakovei A. S. 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. sausio 26 d. rašyti prašymai lėšas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pervesti į UAB „Krekenavos projektai“ banko sąskaitą. A. S. su UAB „Krekenavos projektai“ pagal Rangos sutartį buvo beveik atsiskaičiusi (neapmokėtos sumos likutis – 264,80 Eur).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, jų elgesį po Trišalio susitarimo sudarymo ir padarė pagrįstą išvadą, kad Trišalis susitarimas nesukūrė atsakovei A. S. pareigos atsiskaityti su ieškove UAB „Agroservis“ pagal atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ kylančias prievoles. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad po Trišalio susitarimo sudarymo ieškovę ir A. S. būtų sieję kokie nors tolimesni teisiniai ar faktiniai santykiai. A. S. atsiskaičius su atsakove UAB „Krekenavos projektai“ pagal Rangos sutartį, prievolė atsiskaityti su ieškove tenka būtent atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Agroservis“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui bei priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai netinkamai aiškino Sutarties ir Trišalio susitarimo nuostatas, neįvertino tikrosios šalių valios ir minėtų sutarčių tarpusavio ryšio. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė pagamins ir parduos fermos įrangą ir įrenginius pagal UAB „Krekenavos projektai“ pateiktus fermos brėžinius. Trišaliu susitarimu Sutartis buvo modifikuota, nes UAB „Krekenavos projektai“ tapo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su ieškove. Šiuo susitarimu į sutartinius teisinius santykius įtraukta ūkininkė A. S., dėl kurios ir yra gaminama fermos įranga. Buvo sutarta, kad A. S. atsiskaitys su ieškove už pagamintą fermos įrangą ir įrenginius, papildomai aptarta atsiskaitymo tvarka. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Trišalis susitarimas buvo sudarytas laisva valia, šalys suprato iš jo kylančius padarinius. Iš Trišalio susitarimo turinio aišku, kad tiesioginė naudos gavėja buvo A. S., todėl būtent jai kyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Teismų priimtais sprendimais yra formuojama ydinga praktika, sukurianti galimybę išsisukti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nes leidžiama A. S. nevykdyti Trišalio susitarimo.
17.2. Trišaliu susitarimu UAB „Krekenavos projektai“ pareiga atsiskaityti su UAB „Agroservis“ buvo perkelta A. S., nes ji gavo tiesioginę naudą, t. y. A. S. fermai buvo pagaminta fermos įranga bei jos dalys, vadinasi, jai ir kyla pareiga atsiskaityti už gaminius, pateiktus pagal 2018 m. kovo 19 d. perdavimo–priėmimo aktą. Teismai Trišalį susitarimą turėjo vertinti kaip sutartį, nustatančią atsiskaitymo tvarką ir A. S. prisiimtą pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus.
17.3. Vadovaujantis sutarčių laisvės principu, tokie susitarimai kaip Trišalis susitarimas yra galimi, todėl A. S. privalėjo jo laikytis ir pagal prisiimtą įsipareigojimą sumokėti už darbus tiesiogiai ieškovei. Teismai turėjo vertinti abiejų sutarčių kontekstą, jų tarpusavio ryšį, sutarčių dalyvių ketinimus, tikslus, šalių derybas, Trišalio susitarimo sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po jo sudarymo. Teismų aiškinimas, kad Trišalis susitarimas nesukėlė pareigos A. S. tiesiogiai atsiskaityti su ieškove už perduotą (sumontuotą) fermos įrangą ir įrenginius, yra nesąžiningas, nes ieškovei tokiu atveju tenka patirti nuostolius dėl UAB „Krekenavos projektai“ nepajėgumo atsiskaityti už darbus.
17.4. Teigdami, kad A. S. visiškai atsiskaitė už atliktus rangos darbus su UAB „Krekenavos projektai“, teismai netyrė ieškovės argumentų, kad A. S. mokėjimai buvo atliekami už kitus darbus, nepatenkančius į ginčo sutarčių dalyką. A. S. pateikti darbų aktai yra žymiai ankstesnio laikotarpio nei Trišalis susitarimas ir į juos nėra įtraukti ieškovės atlikti darbai, už kuriuos A. S. neva atsiskaitė su UAB „Krekenavos projektai“. Tiek atsiskaitant su UAB „Krekenavos projektai“, tiek atsiskaitant tiesiogiai su ieškove, reikia pateikti vienodo turinio dokumentus. Jeigu A. S. turėjo galimybę atsiskaityti su UAB „Krekenavos projektai“, ji turėjo galimybę atsiskaityti ir tiesiogiai su ieškove.
17.5. A. S. ne tik turėjo vykdyti Trišalį susitarimą, bet ir jį vykdė. Trišalis susitarimas buvo pradėtas vykdyti, atliekant suderinimą dėl projekto pakeitimų. Be to, A. S. yra priėmusi ieškovės atliktus darbus, jokių pretenzijų dėl įrangos ar darbų kokybės nereiškė. A. S. neveikimas (neatsiskaitymas) reiškia ne Trišalio susitarimo nepradėjimą vykdyti, bet yra šiurkštus šio susitarimo pažeidimas, todėl ieškovės ieškinys turėjo būti tenkintas. Ieškovė buvo verčiama įrodinėti aplinkybes dėl Trišalio susitarimo galiojimo, nors jis nėra nuginčytas. A. S. iš viso nekėlė klausimo, kad Trišalis susitarimas tariamai pažeidžia jos teises, neginčijo šio susitarimo sąlygų, bet pasirinko tariamai pažeistų teisių gynimo būdą – nevykdyti susitarimo.
18. Atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ prisidėjimu prie ieškovės kasacinio skundo prašo ieškovės kasacinį skundą tenkinti. Prisidėjime nurodomi šie argumentai:
18.1. Atsakovės A. S. pareiga atsiskaityti su ieškove atsirado nuo Trišalio susitarimo pasirašymo momento ir ši pareiga išliko iki prievolės ieškovei tinkamo įvykdymo momento, nes Trišalis susitarimas nėra nuginčytas, yra galiojantis ir susitarimo šalims turi įstatymo galią. Šalių teisės ir pareigos yra nustatytos šiuo susitarimu, o šalių veiksmus galima vertinti tik pagal tai, ar jie atitinka sudaryto susitarimo nuostatas, ar joms prieštarauja. Prieštaraujantys susitarimo nuostatoms šalių veiksmai nepaneigia paties susitarimo fakto ir šalių prisiimtų prievolių ar įgytų teisių ir pareigų apimties. Susitarimo nuostatų pažeidimas gali būti pagrindas taikyti kaltininkui sutartinę atsakomybę, bet negali paneigti pačios sutarties.
18.2. UAB „Agroservis“ darbai buvo atlikti ir PVM sąskaitos faktūros už fermos įrangos gamybos ir montavimo darbus išrašytos vėliau, nei atsakovė A. S. baigė vykdyti mokėjimus atsakovei UAB „Krekenavos projektai“. Taigi A. S. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. kovo 31 d. negalėjo ir neatsiskaitė už ieškovės atliktus fermos įrangos gamybos ir montavimo darbus. Jokių mokėjimų, susijusių su fermos statyba ir įrengimu, po 2018 m. sausio 31 d. nei ieškovei, nei atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ A. S. nevykdė ir dėl to iki šiol liko skolinga ieškovei. A. S. negalėjo sumokėti už įrangą, kuri ieškovės dar net nebuvo pagaminta ir nebuvo fermoje sumontuota, nes fermos statyba buvo finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų, todėl galėjo būti apmokami tik realiai atlikti darbai ir realiai sumontuota įranga.
18.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-313/2020 išaiškino, jog tokiuose sutartiniuose santykiuose, kokie susiklostė tarp ieškovės ir atsakovių, pareiga atsiskaityti su subrangovu (šiuo atveju – su ieškove) tenka A. S..
19. Atsakovė A. S. atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Ieškovė, teikdama ieškinį, suformulavo reikalavimą skolą priteisti solidariai iš dviejų atsakovių. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį iš esmės tenkino, kadangi prašomą skolą priteisė iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“, t. y. ieškinio pateikimu siektą rezultatą – prisiteisti skolą – ieškovė pasiekė. Taigi ieškovė skundžia iš esmės jai palankų teismo sprendimą, todėl kyla klausimas, ar ieškovės vadovas neveikia prieš įmonės interesus. Ieškovė siekia pakeisti ieškinio dalyką, o ne išsiaiškinti, koks teisinis santykis sieja ginčo šalis, ar atskleisti neva egzistuojančią sutarčių aiškinimo problemą.
19.2. Analizuojant šalių pasirašytas sutartis ir jomis prisiimtas pareigas, negalima nesilaikyti CK nuostatų, imperatyviai reglamentuojančių užsakovo ir rangovo teisinius santykius bei pardavėjo pareigas. CK 6.645 straipsnio 3 dalis nustato, kad rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. CK 6.650 straipsnio 1 dalis suteikia rangovui teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Tokiu atveju generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Be to, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).
19.3. Vertinant byloje surinktus įrodymus, nebuvo galima nevertinti A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ sudarytos sutarties. 2016 m. gegužės 20 d. Rangos sutartimi buvo nustatyta, kad rangovas – UAB „Krekenavos projektai“ darbus atlieka asmeniškai bei asmeniškai už juos atsiskaito užsakovui, t. y. ūkininkei A. S.. Buvo nustatyta visa Rangos sutarties kaina, kurią rangovas gavo ir tai patvirtino dokumentais. Rangos sutartyje nebuvo nustatyta subrangos galimybė, tačiau sutartis suteikė teisę rangovui savarankiškai nustatyti užduoties įvykdymo būdus. Tokiu atveju rangovas, pasirinkęs tapti generaliniu rangovu, veikė savarankiškai. Be to, pagal Rangos sutartį „iki rakto“ fermos statybos ir įrengimo darbus atliko UAB „Krekenavos projektai“. Darbų būta didesnės apimties ir įvairesnių, nei ieškovė buvo sutarusi su UAB „Krekenavos projektai“. Jau vien dėl šios priežasties šių įmonių sudaryti aktai negalėtų būti identiški. Be to, generalinio rangovo santykiai su subrangovu yra reglamentuojami atskirai, o užsakovo ir generalinio rangovo – atskirai. Ūkininkei atsiskaičius su rangove, ieškovė, kaip subrangovė, neturi jokio teisinio pagrindo iš A. S. reikalauti sumokėjimo, priešingu atveju A. S. tektų už tą patį darbą mokėti du kartus. Byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leido padaryti išvadą, kad atsakovė A. S. neturi vykdyti UAB „Krekenavos projektai“ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovei.
19.4. UAB „Krekenavos projektai“ atsiliepimas į kasacinį skundą, kurį teismas laiko prisidėjimu prie kasacinio skundo, negalėjo būti priimtas, nes jį pasirašė UAB „Krekenavos projektai“ direktorius Darius Survila, tačiau nebuvo pateikta duomenų apie šio asmens turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba CK 56 straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose nurodytų aplinkybių egzistavimą. Be to, UAB „Krekenavos projektai“ argumentai dėl novacijos yra nepagrįsti, nes Trišalis susitarimas negali būti vertinamas nei kaip skolos perkėlimo sutartis, nei kaip susitarimas dėl novacijos, kadangi Trišaliame susitarime nebuvo sąlygų dėl to, kad A. S. perima atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ pareigą sumokėti už perkamus daiktus pagal Sutartį ar kitas pirkėjo pareigas. Perdavimo–priėmimo aktus pagal Sutartį pasirašė tik ieškovė ir UAB „Krekenavos projektai“, sąskaitas faktūras ieškovė taip pat išrašė ir pateikė tik atsakovei UAB „Krekenavos projektai“. Rangovė UAB „Krekenavos projektai“, kai A. S. visiškai su ja atsiskaitė ir ji disponavo iš A. S. gautomis lėšomis, turėjo visas galimybes, o kartu ir įstatymo bei sutarties nustatytas pareigas atsiskaityti su subrangove.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Trišalio susitarimo aiškinimo ir vykdymo
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsiskaitymo už ieškovės pagamintą fermos įrangą. Ieškovė savo reikalavimus atsakovei A. S. atsiskaityti už atliktus fermos įrenginių gamybos darbus kildina iš Trišalio susitarimo ir teigia, kad A. S. yra galutinė naudos gavėja, todėl būtent ji turi sumokėti už fermos įrangos pagaminimo darbus, tuo tarpu bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad Trišalis susitarimas nesukūrė atsakovei A. S. jokių pareigų ir ji neturi mokėti ieškovei už pagamintą fermos įrangą.
21. Byloje teismų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 20 d. atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ ir A. S. sudarė Rangos sutartį, kuria UAB „Krekenavos projektai“ įsipareigojo pagal A. S. užduotį atlikti projektavimo ir fermos statybos darbus ir pateikti fermos vidaus įrangą, o A. S. įsipareigojo priimti darbus ir tinkamai už juos atsiskaityti. Fermos įrangos gamybos darbams atlikti UAB „Krekenavos projektai“ pasitelkė ieškovę UAB „Agroservis“, su šia sudarė 2017 m. rugsėjo 6 d. Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti fermos įrangą bei įrenginius pagal UAB „Krekenavos projektai“ pateiktus fermos brėžinius. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų buvo susiklostę sutartiniai rangos teisiniai santykiai, kai ieškovė yra subrangovė, atsakovė A. S. – užsakovė, o atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ – generalinė rangovė. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. užsakovė, rangovė ir subrangovė sudarė Trišalį susitarimą, kuriame susitarė dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, t. y. kad A. S. atsiskaitys tiesiogiai su subrangove už jos tinkamai ir laiku atliktus bei priimtus darbus.
22. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas (CK 6.650 straipsnio 1 dalis).
23. Sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, lemia, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo, kuris nėra tiesioginis rangos sutarties, sudarytos tarp užsakovo ir generalinio rangovo, dalyvis, prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovui – už užsakovo, kuris atitinkamai nėra generalinį rangovą su subrangovu siejančios sutarties šalis, prievolių nevykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Taigi, nors A. S. nagrinėjamoje situacijoje yra galutinė naudos gavėja, tačiau teisėjų kolegija nepritaria ieškovės pozicijai, kad ši aplinkybė savaime gali nulemti A. S. pareigą atsiskaityti su ieškove, nes toks aiškinimas neatitiktų rangos santykius reglamentuojančių teisės nuostatų. Pažymėtina, kad CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostata, be kita ko, apima draudimą subrangovui reikšti piniginius reikalavimus tiesiogiai užsakovui dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, nebent kitaip būtų nustatyta įstatyme ar šalių sudarytoje sutartyje. Taigi CK 6.650 straipsnio 4 dalies norma nustato bendrą taisyklę dėl generalinio rangovo, užsakovo ir subrangovo santykių, taip pat ir galimybę šalims susitarti kitaip, nei nustatyta šioje taisyklėje.
24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra dispozityvi. Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o ne dispozityviosios normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011).
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką sutarčių laisvės principas neriboja galimybės rangos ir subrangos santykius formuoti tik tokiu būdu, kuris įtvirtintas CK 6.650 straipsnio 1 dalyje. Sutartinių ryšių įvairovė gali keisti užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykius, kai užsakovas sudaro kelias pagrindines rangos sutartis, kai pagrindine rangos sutartimi nedraudžiama sudaryti kelias subrangos sutartis ir taip sukurti subrangos sutartinius santykius ir kita. Galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas nustatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje. Pažymėtina, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. užsakovą, generalinį rangovą ar subrangovą, jeigu sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020, 15 punktas).
26. Nagrinėjamoje byloje Trišaliu susitarimu šalys nusistatė kitokią atsiskaitymo už fermos įrangos gamybos darbus tvarką, nei buvo nustatyta Rangos sutartyje ir Sutartyje. Pagal Trišaliame susitarime įtvirtintą tvarką užsakovė A. S. su subrangove atsiskaito tiesiogiai. Byloje nenustatyta, kad toks susitarimas prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019 37 punktą).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad net ir po Trišalio susitarimo sudarymo šio susitarimo šalys ir toliau atsiskaitinėjo ankstesne tvarka, t. y. A. S. už atliktus darbus mokėjo ne ieškovei, o UAB „Krekenavos projektai“, ieškovė sąskaitas už pagamintą fermos įrangą teikė UAB „Krekenavos projektai“, o ne A. S..
28. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje nustatytos sąlygos, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Taigi vien ta aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovės iš esmės nevykdė Trišaliu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, nepaneigia šio susitarimo galiojimo. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad Trišalis susitarimas yra galiojantis, taip pat savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju A. S. iš tiesų kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad šalys įgijo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų statybos rangos taisyklių, pagal kurias subrangovas negali reikšti piniginių reikalavimų tiesiogiai užsakovui dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, tiek, kiek jos Trišaliu susitarimu tuo klausimu suderino savo valią. Taigi, sprendžiant klausimą dėl A. S. pareigos atsiskaityti tiesiogiai su subrangove už atliktus darbus, svarbu išsiaiškinti Trišaliu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų turinį ir sąlygas.
29. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018, 40 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-687/2019, 39 punktas ir kt.).
31. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
32. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai).
34. Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes neanalizavo Sutarties, Rangos sutarties ir Trišalio susitarimo tarpusavio ryšio, Trišalio susitarimo turinio, juo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tvarkos. Nors Trišaliame susitarime įtvirtinta, kad A. S. atsiskaito tiesiogiai su UAB „Agroservis“, tačiau teismai nesiaiškino, kada, kokiomis sąlygomis šalys susitarė, kad atsiskaitymas už rangos darbus vyks būtent tokia tvarka. Teismai taip pat neatsižvelgė į Trišalio susitarimo sudarymo aplinkybes, jo sudarymo kontekstą, neatliko Trišalio susitarimo teksto analizės, tinkamai nevertino faktinio šalių elgesio vykdant Trišalį sutartį.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai byloje konstatavo, jog avansą ieškovei sumokėjo UAB „Krekenavos projektai“, tokių veiksmų UAB „Agroservis“ neginčijo ir avansą priėmė. Atliktų darbų aktus pasirašė tik UAB „Agroservis“ ir UAB „Krekenavos projektai“, be to, UAB „Agroservis“ PVM sąskaitas faktūras išrašė ir teikė tik atsakovei UAB „Krekenavos projektai“, o UAB „Krekenavos projektai“ priiminėjo iš A. S. gaunamus mokėjimus. Nors teismai šias aplinkybes nustatė, tačiau jas nepagrįstai vertino kaip paneigiančias Trišalio susitarimo vykdytinumą, o ne kaip aplinkybes, svarbias Trišalio susitarimo turinio aiškinimui.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su ieškovės pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai neįvertinus Trišalio susitarimo sąlygų, nagrinėjamu atveju nėra galimybės spręsti dėl ieškovės reikalavimo A. S. pagrįstumo. Tik nustačius Trišaliu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų turinį ir vykdymo sąlygas, būtų pagrindas spręsti, ar A. S. kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už fermos įrangos gamybos darbus.
37. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnyje, nenustatė tikrosios šalių valios sudarant Trišalį susitarimą, tinkamai neįvertino šio susitarimo sąlygų. Šis materialiosios teisės pažeidimas yra pagrindas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turėtų ištirti ir įvertinti šios nutarties 34–36 punktuose nurodytas aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Kasacinis teismas patyrė 4,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
40. Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.