HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymO Nr. D1-2 „DĖL GAMINANT IR NAUDOJANT BIODEGALUS, SKYSTUOSIUS BIOPRODUKTUS IR LYGINAMĄJĮ IŠKASTINĮ KURĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2021 m. liepos 15 d. Nr. D1-415

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL GAMINANT IR NAUDOJANT BIODEGALUS, SKYSTUOSIUS BIOPRODUKTUS, biomasės KURĄ ir LYGINAMĄJĮ IŠKASTINĮ KURĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir įgyvendindamas 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją nuostatas,

t v i r t i n u Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisykles (pridedama)“.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                  Simonas Gentvilas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. D1-2

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2021 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-415

redakcija)

 

GAMINANT IR NAUDOJANT BIODEGALUS, SKYSTUOSIUS BIOPRODUKTUS, BIOMASĖS KURĄ IR LYGINAMĄJĮ IŠKASTINĮ KURĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS

 

1. Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato sąlygas ir metodus, kuriais remiantis apskaičiuojamas lyginamasis poveikis (į atmosferą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išreikštas CO2 ekvivalentu) deginant iškastinį kurą arba tą patį energijos kiekį išskiriančius biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. faktinė sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė – tam tikru gamybos būdu gaminant biodegalus, skystuosius bioproduktus ar biomasės kurą per visus ar tam tikrus gamybos etapus sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė, apskaičiuojama pagal Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede nustatytą faktinės vertės apskaičiavimo metodiką;

2.2. numatytoji sumažinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė – naudojant tipinę sumažinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę ir iš anksto nustatytus koeficientus nustatoma vertė, kuri Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklėse nustatytomis aplinkybėmis gali būti naudojama vietoj faktinės sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertės;

2.3. tipinė sumažinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir jo sumažėjimo apytikslė vertė naudojant tam tikrą biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybos būdą, kuri atitinka Europos Sąjungos vidutinę vertę;

2.4. kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas.

3. Biodegalai, skystieji bioproduktai, biomasės kuras, kuriems gali būti taikoma Taisyklių 3 priede pateikta faktinės vertės apskaičiavimo metodika, turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo kriterijus, neatsižvelgiant, kurioje pasaulio šalyje užauginta ar gauta žaliava jiems gaminti.

4. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, apskaičiuojamas taip:

4.1. naudojant numatytąsias vertes:

4.1.1. kai biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdui taikoma numatytoji išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo vertė nustatyta Taisyklių 1 arba 2 priede ir kai biodegalų ar skystųjų bioproduktų apskaičiuota metams išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, apskaičiuota pagal Taisyklių 3 priedo 7 punktą;

4.1.2. kai biomasės kuro gamybos būdui taikoma numatytoji išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo vertė nustatyta Taisyklių 6 priede ir kai biomasės kuro apskaičiuota metams išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, apskaičiuota pagal Taisyklių 7 priedo 7 punktą;

4.2. naudojant biodegalų ir skystųjų bioproduktų faktinę vertę, apskaičiuotą pagal Taisyklių 3 priede nustatytą metodiką,

4.3. naudojant biomasės kuro faktinę vertę, apskaičiuotą pagal Taisyklių 7 priede nustatytą metodiką;

4.4. kai Taisyklių 4 ir 5 prieduose nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos tik kai kuriems Taisyklių 3 priedo 1 punkte nurodytos formulės veiksniams apskaičiuoti, kiti Taisyklių 3 priedo 1 punkte nurodytos formulės veiksniai apskaičiuojami pagal Taisyklių 3 priede nustatytą faktinių verčių apskaičiavimo metodiką, – visų šių verčių suma; kai Taisyklių 8 priede nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos kai kuriems Taisyklių 7 priedo 1 punkte nurodytų formulių veiksniams apskaičiuoti, kitiems veiksniams gali būti naudojamos faktinės vertės apskaičiuotos pagal Taisyklių 7 priede nustatytą metodiką, – visų šių verčių suma.

________________________

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

1 priedas

 

TIPINĖS IR NUMATYTOSIOS BIODEGALŲ VERTĖS, JEI JIE GAMINAMI NEIŠMETANT ANGLIES (NETO) pakeitus ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTį

Biodegalų gamybos būdas

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

67 %

59 %

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

77 %

73 %

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[1])

73 %

68 %

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)

79 %

76 %

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)

58 %

47 %

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)

71 %

64 %

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

48 %

40 %

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)

55 %

48 %

etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)

40 %

28 %

etanolis iš kukurūzų (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)

69 %

68 %

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

47 %

38 %

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[2])

53 %

46 %

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje2)

37 %

24 %

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje2)

67 %

67 %

etanolis iš cukranendrių

70 %

70 %

etil-tret-butileterio (ETBE) dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

tret-amiletileterio (TAEE) dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

52 %

47 %

biodyzelinas iš saulėgrąžų

57 %

52 %

biodyzelinas iš sojos pupelių

55 %

50 %

biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

33 %

20 %

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

51 %

45 %

biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų

88 %

84 %

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[3]

84 %

78 %

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

51 %

47 %

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

58 %

54 %

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

55 %

51 %

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

34 %

22 %

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

53 %

49 %

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

87 %

83 %

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų[4]

83 %

77 %

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

59 %

57 %

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

65 %

64 %

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

63 %

61 %

grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

40 %

30 %

grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

59 %

57 %

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

98 %

98 %

 

 

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

2 priedas

 

BIODEGALŲ, KURIŲ 2016 M. NEBUVO RINKOJE ARBA RINKOJE BUVO TIK MAŽI JŲ KIEKIAI, ĮVERTINTOS TIPINĖS IR NUMATYTOSIOS VERTĖS, JEI pakeitus ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTį BIODEGALAI GAMINAMI NEIŠMETANT ANGLIES (NETO)

Biodegalų gamybos būdas

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė

etanolis iš kviečių šiaudų

85 %

83 %

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

83 %

83 %

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos pavieniame įrenginyje

82 %

82 %

Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

83 %

83 %

Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos pavieniame įrenginyje

82 %

82 %

dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

84 %

84 %

dimetileteris (DME) iš medienos pavieniame įrenginyje

83 %

83 %

metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

84 %

84 %

metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje

83 %

83 %

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

89 %

89 %

Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

89 %

89 %

dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

89 %

89 %

metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

89 %

89 %

metil-tret-butileterio (MTBE) dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms

 

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

3 priedas

 

BIODEGALŲ, SKYSTŲJŲ BIOPRODUKTŲ IR LYGINTINO IŠKASTINIO KURO SUKELIAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO FAKTINĖS VERTĖS APSKAIČIAVIMO METODIKA

 

1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant transporto kurą, biodegalus ir skystuosius bioproduktus, kiekis apskaičiuojamas taip:

1.1. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biodegalus, kiekis apskaičiuojamas taip:

 

E = eec + el + ep + etd + eu – esca – eccs – eccr

 

kur

E – bendras naudojant kurą išmetamas kiekis,

eec – kiekis, išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas,

el – metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo būdo keitimu, išmetamas kiekis,

ep – kiekis, išmetamas perdirbant;

etd – kiekis, išmetamas transportuojant ir skirstant;

eu – kiekis, išmetamas naudojant kurą;

esca – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl anglies kaupimosi dirvožemyje taikant gerąją žemės ūkio praktiką ir mėšlo tvarkymo metodus;

eccs – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir geologinio saugojimo;

eccr – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir pakeitimo.

Pastaba. Neatsižvelgiamaį kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą.

 

1.2. gaminant ir naudojant skystuosius bioproduktus, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas kaip biodegalams (E), tačiau skaičiuojant įtraukiamas energijos pavertimas elektros energija ir (arba) šiluma, ir vėsuma:

1.2.1. jei energijos įrenginys duoda tik šilumą:

 

kur

ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,

ηh – šiluminis naudingumas apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių skystojo bioprodukto sąnaudų, atsižvelgiant į jo energinę vertę, dalmuo.

 

1.2.2. jei energijos įrenginys duoda tik elektros energiją:

 

 

kur

ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,

ηel – elektrinis naudingumas apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių skystojo bioprodukto sąnaudų, atsižvelgiant į jo energinę vertę, dalmuo.

 

1.2.3. jei energijos įrenginys duoda naudingąją šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo elektros energija ir mechaninė energija:

 

 

kur

ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,

ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,

ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,

Cel – nustatyta eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, yra 100 % (Cel = 1),

Ch –Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).

 

 

1.2.4. jei energijos įrenginys duoda šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo naudingoji šiluma:

 

 

 

kur

ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,

ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,

ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,

Cel – nustatyta eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, yra 100 % (Cel = 1),

Ch –Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).

 

Įvairių temperatūrų naudingosios šilumos Karnò efektyvumas (Ch) apibrėžiamas taip:

 

kur

Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške,

T0 – aplinkos temperatūra yra 273,15 K (lygi 0 °C).

Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatams šildyti (žemesnės kaip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip:

Ch – Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y.: 0,3546

 

Skaičiuojant T0 vartojamos sąvokos:

a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;

b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;

c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.

 

2. Naudojant biokurą ir skystuosius bioproduktus, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išreiškiamas taip:

2.1. biodegalų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (E) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais biodegalų MJ, g CO2ekv/MJ;

2.2. skystųjų bioproduktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (EC) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais kiekvienam galutinio energijos produkto (šilumos arba elektros energijos) MJ, g CO2ekv /MJ.

Jei šiluma ir vėsuma gaminamos kartu su elektros energija, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis paskirstomas tarp šilumos ir elektros energijos (kaip nustatyta 1 punkto 1.2 papunktyje), neatsižvelgiant, šiluma naudojama šildymui ar vėsinimui[5].

Jei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekis (eec) išreiškiamas g CO2ekv/sausosios pradinės žaliavos tonai?, CO2 ekvivalento gramai MJ kuro (g CO2ekv /MJ) apskaičiuojami taip[6]:

 

 

 

kai:

 

 

 

 

Sausosios pradinės žaliavos tonos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip:

 

 

 

3. Naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas apskaičiuojamas taip:

3.1. naudojant biodegalus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas:

 

kiekio sumažėjimas = (EF(t) – EB)/EF(t),

 

kur

EB – bendras biodegalų arba skystojo bioprodukto išmetamas kiekis;

EF(t) – bendras lygintino iškastinio kuro išmetamas kiekis transporto sektoriuje.

 

3.2. naudojant iš skystųjų bioproduktų pagamintą šilumą ir vėsumą, taip pat elektros energiją, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas:

 

kiekio sumažėjimas = (ECF(h&c,el,) – ECB(h&c,el)/ECF(h&c,el),

 

kur

ECB(h&c,el) – visas šilumos arba elektros energijos išmetamųjų teršalų kiekis; ir

ECF(h&c,el) – visas lygintino iškastinio kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudingajai šilumai ir elektros energijai.

 

4. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama pagal 1 punktą, yra CO2, N2O ir CH4. CO2 ekvivalentui apskaičiuoti dujos įvertinamos taip:

4.1. CO2 = 1;

4.2. N2O = 298;

4.3. CH4 = 25.

5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams, ir kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 surinkimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Kiekio, kuris išmetamas auginant žemės ūkio biomasę, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių taikant vietovių auginimo išmetamųjų teršalų kiekio vidurkius arba naudojantis informacija apie auginimo išmetamųjų teršalų kiekio numatytąsias išskaidytas vertes, įrašytas į Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priedas. Vietovės, įrašomos į Europos Komisijai galimas pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurios pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai. Jei tose ataskaitose aktualios informacijos nėra, galima vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, apskaičiuoti atsižvelgiant į vietinius ūkininkavimo būdus, pavyzdžiui, remiantis ūkių grupės duomenimis.

6. 1.1 papunktyje nurodyto skaičiavimo tikslais į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, pasiektą geriau valdant žemės ūkį esca (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, tvarkant pasėlių liekanas ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama, jei pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų[7].

7. Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo būdo keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį, dalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Šiam išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti taikoma taisyklė:

 

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB,[8]

 

kur

el – dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė biomasės kuri energijos vienetui). Pasėlių žemė[9] ir daugiamečių pasėlių žemė[10] laikomos vienu žemės naudojimu;

CSR – su etaloniniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninis žemės naudojimas yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant, kuri data yra vėlesnė;

CSA – su faktiniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;

P – pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biomasės kuro energija ploto vienetui per metus) ir

eB – 29 g CO2ekv/MJ biomasės kuro priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.

 

8. Suteikiamas 29 g CO2ekv/MJ priedas, jeigu pateikiami įrodymai, kad žemė:

8.1. 2008 m. sausio mėn. nebuvo naudojama žemės ūkio ar kitai veiklai ir

8.2. yra labai nualinta žemė, įskaitant žemę, kuri anksčiau buvo žemės ūkio paskirties žemė.

29 g CO2ekv/MJ priedas taikomas laikotarpiu iki 20 metų nuo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį datos, jei užtikrinamas nuolatinis anglies atsargų didėjimas, taip pat labai sumažinamas erozijos pasireiškimas 8.2 papunktyje nurodytoje žemėje.

9. Labai nualinta žemė – žemė, kuri gana ilgą laiką buvo labai druskinga arba turėjo labai mažai organinių medžiagų ir buvo labai paveikta erozijos.

10. Apskaičiuojant žemėje esančias anglies atsargas, vadovaujamasi Europos Komisijos gairėmis[11].

11. Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant (ep), turi būti įtrauktas su perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su perdirbimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba, įskaitant išmetamą CO2 kiekį, kuris atitinka iškastinio kuro anglies kiekį, neatsižvelgiant į tai, ar jis iš tikrųjų proceso metu sudeginamas.

Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos nekietojo ar dujinio biomasės kuro gamykloje, suvartojimą, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo metu išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra lygus elektros energijos gamybos ir skirstymo vidutiniam išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui  apibrėžtame regione. Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei ta įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.

Į perdirbimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį prireikus įskaičiuojamas tarpinių produktų ir medžiagų džiovinimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

12. Į transportavimo ir skirstymo (etd) išmetamųjų teršalų kiekį turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant žaliavas, pusgaminius ir saugant, skirstant galutines medžiagas. Kiekiui, išmetamam transportuojant ir skirstant, į kurį turi būti atsižvelgta pagal 4.3 punktą, šis punktas netaikomas.

13. Naudojant kurą išmetamas kiekis (eu) biodegalams ir skystiesiems bioproduktams turi būti prilygintas nuliui. Naudojamo kuro kitų (ne CO2) išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O ir CH4) kiekis įskaičiuojamas į skystųjų bioproduktų koeficientą eu.

14. Išmetamas CO2 kiekis, sumažėjęs surenkant ir geologiškai saugant anglį (eccs), į kurį neatsižvelgta apskaičiuojant ep, yra kiekis, kurio išvengiama surenkant ir saugant išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu, jei saugojimas atitinka Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo reikalavimus.

15. Išmetamas CO2 kiekis, sumažėjęs surenkant ir pakeičiant anglį (eccr), yra tiesiogiai susijęs su biokuro arba skystųjų bioproduktų gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir yra kiekis, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris naudojamas komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamam iškastinio kuro CO2 pakeisti.

16. Jei kogeneracijos įrenginys, šilumą ir (arba) elektros energiją duodantis kuro gamybos procesui, kurio išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamasgamina perteklinę elektros energiją ir (arba) perteklinę naudingąją šilumą, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padalijamas tarp elektros energijos ir naudingosios šilumos pagal šilumos temperatūrą (atitinkančią šilumos naudingumą (naudą)). Naudingoji šilumos dalis apskaičiuojama dauginant jos energinę vertę ir Karnò efektyvumą (Ch) ir apskaičiuojama taip:

 

kur

Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške

T0 – aplinkos temperatūra yra 273,15 K (lygi 0 °C).

Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatų šildymui (žemesnės keip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip:

Ch = Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y.: 0,3546

To skaičiuojant naudojamas faktinis efektyvumas, gaunamas metinį mechaninės energijos, elektros energijos ir šilumos kiekį atitinkamai padalijus iš metinių energijos sąnaudų.

Skaičiuojant To vartojamos sąvokos:

a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;

b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;

c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.

 

17. Kai kuro gamybos procese gaminamas ir kuras, kuriam apskaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (gretutiniai produktai), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kurui arba jo tarpiniam produktui ir gretutiniams produktams turi būti paskirstytas proporcingai jų energinei vertei (nustatytai kaip žemutinė kuro degimo šiluma kitų nei elektros energija ir šiluma gretutinių produktų atveju). Perteklinės naudingosios šilumos gamybos metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra toks pat kaip kuro gamybos procesui tiekiamos šilumos arba elektros energijos metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis , gaunamas apskaičiavus visų kogeneracijos įrenginio, katilo arba kito aparato, kuro gamybai duodančio šilumą arba elektros energiją, sąnaudų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant CH4 ir N2O ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iš pradinių žalaivų . Jei kogeneracijos būdu gaminama elektros energija ir šiluma, skaičiavimas atliekamas pagal 16 punktą.

18. Norint atlikti 17 punkte nurodytą skaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + esca + tos ep, etd, eccs, ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, apskaičiuojant bendrą išmetamą kiekį naudojama dalis išmesto kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame minėto proceso etape.

Gaminant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, atliekant skaičiavimą atsižvelgiama į visus gretutinius produktus. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui.

Gaminant ir naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, išmetamųjų teršalų kiekis nepriskiriamas naudotam kepimo aliejui, 1 ir 2 kategorijų gyvūniniams riebalams pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ir žaliavoms, kurios įtrauktos į žaliavų sąrašą, sudarytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi. Laikoma, kad iš šių žaliavų pagamintų biodegalų būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų žaliavų surinkimo lygus nuliui, neatsižvelgiant į tai, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais jos perdirbamos į tarpinius produktus.

19. Jei kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), atliekant 17 punkte nurodytus skaičiavimus, atliekamos analizės vienetas yra perdirbimo gamykla. Skaičiuojant 3 punkte nurodytą su biodegalais susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, lygintino iškastinio kuro vertės EF(t) yra 94 g CO2ekv /MJ.

Skaičiuojant 2.4 punkte nurodytą su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami elektros energijai gaminti, susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(e)) yra 183 g CO2ekv/MJ.

Skaičiuojant 2.4 punkte nurodytą su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami naudingajai šilumai, taip pat šilumai ir (arba) vėsumai gaminti, susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, lygintino iškastinio kuro vertė ECF (h&c) yra 80 g CO2ekv/MJ.

 

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

4 priedas

 

NUMATYTOSIOS IŠSKAIDYTOS BIODEGALŲ IR SKYSTŲJŲ BIOPRODUKTŲ VERTĖS

 

1 lentelė. Išskaidytos numatytosios auginimo vertės eec, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede, įskaitant iš dirvožemio sklindančio N2O kiekį

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių

9,6

9,6

etanolis iš kukurūzų

25,5

25,5

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų)

27

27

etanolis iš cukranendrių

17,1

17,1

ETBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

32

32

biodyzelinas iš saulėgrąžų

26,1

26,1

biodyzelinas iš sojos pupelių

21,2

21,2

biodyzelinas iš palmių aliejaus

26,0

26,0

biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų

0

0

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[12]

0

0

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

33,4

33,4

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

26,9

26,9

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

22,1

22,1

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus

27,3

27,3

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų12

0

0

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

33,4

33,4

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

27,2

27,2

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

22,2

22,2

grynas augalinis palmių aliejus

27,1

27,1

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

 

2 lentelė. Išskaidytos numatytosios auginimo vertės eec – tik iš dirvožemio sklindančiam N2O kiekiui (šis kiekis jau įtrauktas į išskaidytąsias auginimo išmetamųjų teršalų vertes 1 lentelėje)

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių

4,9

4,9

etanolis iš kukurūzų

13,7

13,7

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų)

14,1

14,1

etanolis iš cukranendrių

2,1

2,1

ETBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

17,6

17,6

biodyzelinas iš saulėgrąžų

12,2

12,2

biodyzelinas iš sojos pupelių

13,4

13,4

biodyzelinas iš palmių aliejaus

16,5

16,5

biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų

0

0

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[13]

0

0

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

18

18

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

12,5

12,5

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

13,7

13,7

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus

16,9

16,9

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų13

0

0

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

17,6

17,6

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

12,2

12,2

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

13,4

13,4

grynas augalinis palmių aliejus

16,5

16,5

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

 

3 lentelė. Išskaidytos numatytosios perdirbimo vertės ep, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

18,8

26,3

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

9,7

13,6

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[14])

13,2

18,5

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje14)

7,6

10,6

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje)

27,4

38,3

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje14)

15,7

22

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

20,8

29,1

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)

14,8

20,8

etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)

28,6

40,1

etanolis iš kukurūzų (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)

1,8

2,6

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

21

29,3

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)

15,1

21,1

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)

30,3

42,5

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)

1,5

2,2

etanolis iš cukranendrių

1,3

1,8

ETBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

11,7

16,3

biodyzelinas iš saulėgrąžų

11,8

16,5

biodyzelinas iš sojos pupelių

12,1

16,9

biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

30,4

42,6

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

13,2

18,5

biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų

9,3

13

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[15]

13,6

19,1

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

10,7

15

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

10,5

14,7

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

10,9

15,2

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

27,8

38,9

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

9,7

13,6

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

10,2

14,3

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų[16]

14,5

20,3

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

3,7

5,2

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

3,8

5,4

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

4,2

5,9

grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

22,6

31,7

grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

4,7

6,5

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0,6

0,8

 

4 lentelė. Išskaidytos numatytosios tik aliejaus ekstrahavimo vertės (šios vertės jau įtrauktos į išskaidytas perdirbimo vertes 3 lentelėje)

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

biodyzelinas iš rapsų grūdų

3

4,2

biodyzelinas iš saulėgrąžų

2,9

4

biodyzelinas iš sojos pupelių

3,2

4,4

biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

20,9

29,2

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

3,7

5,1

biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų

0

0

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų17

4,3

6,1

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

3,1

4,4

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

3

4,1

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

3,3

4,6

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

21,9

30,7

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

3,8

5,4

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų[17]

4,3

6

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

3,1

4,4

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

3

4,2

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

3,4

4,7

grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

21,8

30,5

grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

3,8

5,3

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

 

5 lentelė. Išskaidytos numatytosios transportavimo ir skirstymo vertės: etd, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

2,3

2,3

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

2,3

2,3

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[18])

2,3

2,3

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)

2,3

2,3

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje)

2,3

2,3

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)

2,3

2,3

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)

2,2

2,2

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

2,2

2,2

etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)

2,2

2,2

etanolis iš kukurūzų (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)

2,2

2,2

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

2,2

2,2

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)

2,2

2,2

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)

2,2

2,2

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)

2,2

2,2

etanolis iš cukranendrių

9,7

9,7

ETBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

1,8

1,8

biodyzelinas iš saulėgrąžų

2,1

2,1

biodyzelinas iš sojos pupelių

8,9

8,9

biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

6,9

6,9

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

6,9

6,9

biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų

1,9

1,9

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[19]

1,6

1,6

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

1,7

1,7

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

2

2

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

9,2

9,2

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

7

7

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

7

7

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

1,6

1,6

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų19

1,5

1,5

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

1,4

1,4

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

1,7

1,7

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

8,8

8,8

grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

6,7

6,7

grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

6,7

6,7

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

1,4

1,4

 

6 lentelė. Išskaidytos numatytosios tik galutinių degalų transportavimo ir skirstymo vertės. Šios vertės jau įtrauktos į 3 lentelėje pateiktas etd vertes, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede, toliau pateikiamos vertės naudingos, jei ūkio subjektas nori deklaruoti tik grūdų arba aliejaus transportavimo faktinį išmetamųjų teršalų kiekį

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

1,6

1,6

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

1,6

1,6

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[20])

1,6

1,6

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje20)

1,6

1,6

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)

1,6

1,6

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)

1,6

1,6

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

1,6

1,6

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)

1,6

1,6

etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[21])

1,6

1,6

etanolis iš kukurūzų (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)

1,6

1,6

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

1,6

1,6

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)

1,6

1,6

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)

1,6

1,6

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)

1,6

1,6

etanolis iš cukranendrių

6

6

etil-tret-butileterio (ETBE) dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių etanolio

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

tret-amiletileterio (TAEE) dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių etanolio

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

1,3

1,3

biodyzelinas iš saulėgrąžų

1,3

1,3

biodyzelinas iš sojos pupelių

1,3

1,3

biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

1,3

1,3

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

1,3

1,3

biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų

1,3

1,3

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[22]

1,3

1,3

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

1,2

1,2

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

1,2

1,2

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

1,2

1,2

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

1,2

1,2

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

1,2

1,2

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

1,2

1,2

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų[23]

1,2

1,2

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

0,8

0,8

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

0,8

0,8

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

0,8

0,8

grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

0,8

0,8

grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

0,8

0,8

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0,8

0,8

 

7 lentelė. Bendros auginimo, perdirbimo, transportavimo ir skirstymo vertės

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

30,7

38,2

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

21,6

25,5

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[24])

25,1

30,4

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)

19,5

22,5

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)

39,3

50,2

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)

27,6

33,9

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

48,5

56,8

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)

42,5

48,5

etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24))

56,3

67,8

etanolis iš kukurūzų (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)

29,5

30,3

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

50,2

58,5

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)

44,3

50,3

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[25])

59,5

71,7

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje25)

30,7

31,4

etanolis iš cukranendrių

28,1

28,6

ETBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

45,5

50,1

biodyzelinas iš saulėgrąžų

40

44,7

biodyzelinas iš sojos pupelių

42,2

47

biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

63,3

75,5

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

46,1

51,4

biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų

11,2

14,9

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[26]

15,2

20,7

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

45,8

50,1

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

39,4

43,6

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

42,2

46,5

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

62,1

73,2

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

44,0

47,9

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

11,9

16

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų26

16

21,8

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

38,5

40

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

32,7

34,3

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

35,2

36,9

grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

56,4

65,5

grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

38,5

40,3

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

2

2,2

 

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

5 priedas

 

BIODEGALŲ IR SKYSTŲJŲ BIOPRODUKTŲ, KURIŲ 2016 M. NEBUVO RINKOJE ARBA RINKOJE BUVO TIK MAŽI JŲ KIEKIAI, ĮVERTINTOS IŠSKAIDYTOS NUMATYTOSIOS VERTĖS

 

1 lentelė. Išskaidytos numatytosios auginimo vertės: eec, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede, įskaitant išmetamo N2O kiekį (su medienos atliekų ir medienos smulkinimu)

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų

1,8

1,8

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

3,3

3,3

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

8,2

8,2

Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

3,3

3,3

Fišerio ir Tropšo benzinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

8,2

8,2

dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

3,1

3,1

dimetileteris (DME) iš  medienos pavieniame įrenginyje

7,6

7,6

metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

3,1

3,1

metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje

7,6

7,6

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

2,5

2,5

Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

2,5

2,5

dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

2,5

2,5

metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

2,5

2,5

MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms

 

2 lentelė. Išskaidytos numatytosios iš dirvožemio sklindančio N2O vertės (įtrauktos į išskaidytas numatytąsias auginimo vertes lentelėje eec)

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų

0

0

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

0

0

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

4,4

4,4

Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

0

0

Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos pavieniame įrenginyje

4,4

4,4

dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

0

0

dimetileteris (DME) iš  medienos pavieniame įrenginyje

4,1

4,1

metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

0

0

metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje

4,1

4,1

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

0

0

Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

0

0

dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

0

0

metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

0

0

MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms

 

3 lentelė. Išskaidytos numatytosios perdirbimo vertės ep, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų

4,8

6,8

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

0,1

0,1

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

0,1

0,1

Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

0,1

0,1

Fišerio ir Tropšo benzinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

0,1

0,1

dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

0

0

dimetileteris (DME) iš  medienos pavieniame įrenginyje

0

0

metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

0

0

metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje

0

0

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

0

0

Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

0

0

dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

0

0

metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

0

0

MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms

 

4 lentelė. Išskaidytos numatytosios transportavimo ir skirstymo vertės: etd, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų

7,1

7,1

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

12,2

12,2

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

8,4

8,4

Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

12,2

12,2

Fišerio ir Tropšo benzinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

8,4

8,4

dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

12,1

12,1

dimetileteris (DME) iš  medienos pavieniame įrenginyje

8,6

8,6

metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

12,1

12,1

metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje

8,6

8,6

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

7,7

7,7

Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

7,9

7,9

dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

7,7

7,7

metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

7,9

7,9

MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms

 

5 lentelė. Išskaidytos numatytosios tik galutinių degalų transportavimo ir skirstymo vertės. Šios vertės jau įtrauktos į Transportavimo ir skirstymo išmetamųjų teršalų lentelę etd, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede. Pateikiamos vertės vartojamos, jei ūkio subjektas nori deklaruoti tik pradinės žaliavos transportavimo faktinį išmetamųjų teršalų kiekį.

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų

1,6

1,6

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

1,2

1,2

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

1,2

1,2

Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

1,2

1,2

Fišerio ir Tropšo benzinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

1,2

1,2

dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

2

2

dimetileteris (DME) iš  medienos pavieniame įrenginyje

2

2

metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

2

2

metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje

2

2

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

2

2

Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

2

2

dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

2

2

metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

2

2

MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms

 

6 lentelė. Bendros auginimo, perdirbimo, transportavimo ir skirstymo vertės

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų

13,7

15,7

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

15,6

15,6

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

16,7

16,7

Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

15,6

15,6

Fišerio ir Tropšo benzinas iš  medienos pavieniame įrenginyje

16,7

16,7

dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

15,2

15,2

dimetileteris (DME) iš  medienos pavieniame įrenginyje

16,2

16,2

metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje

15,2

15,2

metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje

16,2

16,2

Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

10,2

10,2

Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

10,4

10,4

dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

10,2

10,2

metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje

10,4

10,4

MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių

Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms

 

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

6 priedas

 

TIPINĖS IR NUMATYTOSIOS BIOMASĖS KURO IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SUMAŽĖJIMO VERTĖS, JEI BIOMASĖS KURAS GAMINAMAS NEIŠMETANT ANGLIES (NETO) PAKEITUS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTĮ

1 lentelė. Skiedroms taikomos vertės

Biomasės kuro gamybos sistema

Transportavimo atstumas

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė

Šiluma

Elektros energija

Šiluma

Elektros energija

Miško kirtimo liekanų skiedros

1–500 km

93 %

89 %

91 %

87 %

500–2 500 km

89 %

84 %

87 %

81 %

2 500–10 000 km

82 %

73 %

78 %

67 %

Toliau kaip 10 000 km

67 %

51 %

60 %

41 %

Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) skiedros

2 500–10 000 km

77 %

65 %

73 %

60 %

Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) skiedros

1–500 km

89 %

83 %

87 %

81 %

500–2 500 km

85 %

78 %

84 %

76 %

2 500–10 000 km

78 %

67 %

74 %

62 %

Toliau kaip 10 000 km

63 %

45 %

57 %

35 %

Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) skiedros

1–500 km

91 %

87 %

90 %

85 %

500–2 500 km

88 %

82 %

86 %

79 %

2 500–10 000 km

80 %

70 %

77 %

65 %

Toliau kaip 10 000 km

65 %

48 %

59 %

39 %

Kamienų skiedros

1–500 km

93 %

89 %

92 %

88 %

500–2 500 km

90 %

85 %

88 %

82 %

2 500–10 000 km

82 %

73 %

79 %

68 %

Toliau kaip 10 000 km

67 %

51 %

61 %

42 %

Skiedros iš medienos apdirbimo pramonės liekanų

1–500 km

94 %

92 %

93 %

90 %

500–2 500 km

91 %

87 %

90 %

85 %

2 500–10 000 km

83 %

75 %

80 %

71 %

Toliau kaip 10 000 km

69 %

54 %

63 %

44 %

 

 

 

2 lentelė. Medienos granulėms taikomos vertės[27]

Biomasės kuro gamybos sistema

Transportavimo atstumas

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė

Šiluma

Elektros energija

Šiluma

Elektros energija

Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės

1 atvejis

1–500 km

58 %

37 %

49 %

24 %

500–2 500 km

58 %

37 %

49 %

25 %

2 500–10 000 km

55 %

34 %

47 %

21 %

Toliau kaip 10 000 km

50 %

26 %

40 %

11 %

2a atvejis

1–500 km

77 %

66 %

72 %

59 %

500–2 500 km

77 %

66 %

72 %

59 %

2 500–10 000 km

75 %

62 %

70 %

55 %

Toliau kaip 10 000 km

69 %

54 %

63 %

45 %

3a atvejis

1–500 km

92 %

88 %

90 %

85 %

500–2 500 km

92 %

88 %

90 %

86 %

2 500–10 000 km

90 %

85 %

88 %

81 %

Toliau kaip 10 000 km

84 %

76 %

81 %

72 %

Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) medienos briketai arba granulės

1 atvejis

2 500–10 000 km

52 %

28 %

43 %

15 %

2a atvejis

2 500–10 000 km

70 %

56 %

66 %

49 %

3a atvejis

2 500–10 000 km

85 %

78 %

83 %

75 %

Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) medienos briketai arba granulės

1 atvejis

1–500 km

54 %

32 %

46 %

20 %

500–10 000 km

52 %

29 %

44 %

16 %

Toliau kaip 10 000 km

47 %

21 %

37 %

7 %

2a atvejis

1–500 km

73 %

60 %

69 %

54 %

500–10 000 km

71 %

57 %

67 %

50 %

Toliau kaip 10 000 km

66 %

49 %

60 %

41 %

3a atvejis

1–500 km

88 %

82 %

87 %

81 %

500–10 000 km

86 %

79 %

84 %

77 %

Toliau kaip 10 000 km

80 %

71 %

78 %

67 %

Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) medienos briketai arba granulės

1 atvejis

1–500 km

56 %

35 %

48 %

23 %

500–10 000 km

54 %

32 %

46 %

20 %

Toliau kaip 10 000 km

49 %

24 %

40 %

10 %

2a atvejis

1–500 km

76 %

64 %

72 %

58 %

500–10 000 km

74 %

61 %

69 %

54 %

Toliau kaip 10 000 km

68 %

53 %

63 %

45 %

3a atvejis

1–500 km

91 %

86 %

90 %

85 %

500–10 000 km

89 %

83 %

87 %

81 %

Toliau kaip 10 000 km

83 %

75 %

81 %

71 %

Kamienai

1 atvejis

1–500 km

57 %

37 %

49 %

24 %

500–2 500 km

58 %

37 %

49 %

25 %

2 500–10 000 km

55 %

34 %

47 %

21 %

Toliau kaip 10 000 km

50 %

26 %

40 %

11 %

2a atvejis

1–500 km

77 %

66 %

73 %

60 %

500–2 500 km

77 %

66 %

73 %

60 %

2 500–10 000 km

75 %

63 %

70 %

56 %

Toliau kaip 10 000 km

70 %

55 %

64 %

46 %

3a atvejis

1–500 km

92 %

88 %

91 %

86 %

500–2 500 km

92 %

88 %

91 %

87 %

2 500–10 000 km

90 %

85 %

88 %

83 %

Toliau kaip 10 000 km

84 %

77 %

82 %

73 %

Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų

1 atvejis

1–500 km

75 %

62 %

69 %

55 %

500–2 500 km

75 %

62 %

70 %

55 %

2 500–10 000 km

72 %

59 %

67 %

51 %

Toliau kaip 10 000 km

67 %

51 %

61 %

42 %

2a atvejis

1–500 km

87 %

80 %

84 %

76 %

500–2 500 km

87 %

80 %

84 %

77 %

2 500–10 000 km

85 %

77 %

82 %

73 %

Toliau kaip 10 000 km

79 %

69 %

75 %

63 %

3a atvejis

1–500 km

95 %

93 %

94 %

91 %

500–2 500 km

95 %

93 %

94 %

92 %

2 500–10 000 km

93 %

90 %

92 %

88 %

Toliau kaip 10 000 km

88 %

82 %

85 %

78 %

 

3 lentelė. Žemės ūkio gamybos būdams taikomos vertės

Biomasės kuro gamybos sistema

Transportavimo atstumas

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė

Šiluma

Elektros energija

Šiluma

Elektros energija

Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis <0,2 t/m3 [28]

1–500 km

95 %

92 %

93 %

90 %

500–2 500 km

89 %

83 %

86 %

80 %

2 500–10 000 km

77 %

66 %

73 %

60 %

Toliau kaip 10 000 km

57 %

36 %

48 %

23 %

Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis >0,2 t/m3 [29]

1–500 km

95 %

92 %

93 %

90 %

500–2 500 km

93 %

89 %

92 %

87 %

2 500–10 000 km

88 %

82 %

85 %

78 %

Toliau kaip 10 000 km

78 %

68 %

74 %

61 %

Šiaudų granulės

1–500 km

88 %

82 %

85 %

78 %

500–10 000 km

86 %

79 %

83 %

74 %

Toliau kaip 10 000 km

80 %

70 %

76 %

64 %

Cukranendrių išspaudų briketai

500–10 000 km

93 %

89 %

91 %

87 %

Toliau kaip 10 000 km

87 %

81 %

85 %

77 %

Alyvpalmių sėklų miltai

Toliau kaip 10 000 km

20 %

-18 %

11 %

-33 %

Alyvpalmių sėklų miltai (iš aliejaus gamyklos neišmetamas CH4)

Toliau kaip 10 000 km

46 %

20 %

42 %

14 %

 

4 lentelė. Biodujų elektros energijos gamybai naudojamoms žaliavoms taikomos vertės[30]

Biodujų gamybos sistema

Technologinis sprendimas

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė

Šlapiasis mėšlas[31]

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas[32]

146 %

94 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas[33]

246 %

240 %

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

136 %

85 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

227 %

219 %

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

142 %

86 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

243 %

235 %

Visas kukurūzo augalas[34]

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

36 %

21 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

59 %

53 %

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

34 %

18 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

55 %

47 %

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

28 %

10 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

52 %

43 %

Biologinės atliekos

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

47 %

26 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

84 %

78 %

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

43 %

21 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

77 %

68 %

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

38 %

14 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

76 %

66 %

 

5 lentelė. Biodujų elektros energijos gamybai naudojamam mėšlo ir kukurūzų mišiniui taikomos vertės

Biodujų gamybos sistema

Technologinis sprendimas

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė

Mėšlo–kukurūzų

80–20 %

 

 

 

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

72 %

45 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

120 %

114 %

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

67 %

40 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

111 %

103 %

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

65 %

35 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

114 %

106 %

Mėšlo–kukurūzų 70–30 %

 

 

 

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

60 %

37 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

100 %

94 %

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

57 %

32 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

93 %

85 %

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

53 %

27 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

94 %

85 %

Mėšlo–kukurūzų

60–40 %

 

 

 

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

53 %

32 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

88 %

82 %

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

50 %

28 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

82 %

73 %

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

46 %

22 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

81 %

72 %

 

6 lentelė. Biometanui, skirtam transportui, taikomos vertės[35]

Biometano gamybos sistema

Technologiniai sprendimai

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė

Nedžiovintas mėšlas

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

117 %

72 %

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

133 %

94 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

190 %

179 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

206 %

202 %

Visas kukurūzo augalas

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

35 %

17 %

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

51 %

39 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

52 %

41 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

68 %

63 %

Biologinės atliekos

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

43 %

20 %

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

59 %

42 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

70 %

58 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

86 %

80 %

 

7 lentelė. Biometano gamybai naudojamam mėšlo ir kukurūzų mišiniui taikomos vertės

Biometano gamybos sistema

Technologiniai sprendimai

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė

Mėšlo–kukurūzų

80–20 %

 

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos[36]

62 %

35 %

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos[37]

78 %

57 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

97 %

86 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

113 %

108 %

Mėšlo–kukurūzų

70–30 %

 

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

53 %

29 %

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

69 %

51 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

83 %

71 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

99 %

94 %

Mėšlo–kukurūzų

60–40 %

 

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

48 %

25 %

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

64 %

48 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

74 %

62 %

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

90 %

84 %

 

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

7 priedas

 

BIOMASĖS KURO IR LYGINTINO IŠKASTINIO KURO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO METODIKA

 

1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biomasės kurą, kiekis apskaičiuojamas taip:              

1.1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biomasės kurą iki jo pavertimo elektros energija, šiluma ir vėsuma, kiekis apskaičiuojamas taip:

 

E = eec + el + ep + etd + eu – esca– eccs – eccr,

 

kai:

E – visas kuro gamybos išmetamųjų teršalų kiekis iki energijos virsmo;

eec – žaliavų išgavimo arba auginimo išmetamųjų teršalų kiekis;

el – išmetamųjų teršalų dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, kiekis per metus;

ep – perdirbimo išmetamųjų teršalų kiekis;

etd – transportavimo ir skirstymo išmetamųjų teršalų kiekis;

eu – naudojamo kuro išmetamųjų teršalų kiekis;

esca – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl anglies kaupimosi dirvožemyje taikant gerąją žemės ūkio praktiką ir mėšlo tvarkymo metodus;

eccs – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir geologinio saugojimo;

eccr – išmetamo taršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir pakeitimo.

Pastaba. Neatsižvelgiama į kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą.

 

1.2. Jei biologinių dujų gamykloje, kartu skaidant įvairius substratus, gaminamos biodujos arba biometanas, tipinis ir numatytas sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip:

kai:

E – išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kiekvienam biodujų arba biometano, pagamintų skaidant nustatyto mišinio substratus, MJ;

Sn – pradinės žaliavos n procentinė dalis energinėje vertėje;

En – Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

8 priede numatyto gamybos būdo n išmetamųjų teršalų kiekis, išreikštas gCO2/MJ [38].

 

kai:

Pn – kilogramo šlapios pradinės žaliavos n energijos išeiga [MJ] [39];

Wn – substrato n svorinis daugiklis, apibrėžiamas kaip:

 

kai:

In – metinis į pūdytuvą sudėto substrato n kiekis (nesuskaidytos medžiagos tonomis);

AMn – vidutinis metinis substrato n drėgnumas [kg vandens / kg nesuskaidytos medžiagos];

SMn – standartinis substrato n drėgnumas[40].

 

 

1.3. Jei biologinių dujų gamykloje, kartu skaidant substratus n, gaminamos biodujos elektros energijai gaminti arba biometanas, biodujų ir biometano faktinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip:

 

kai:

E – visas biodujų arba biometano gamybos išmetamųjų teršalų kiekis iki energijos virsmo;

Sn į pūdytuvą sudėtos pradinės žaliavos n procentinė dalis;

eec,n pradinės žaliavos n išgavimo arba auginimo išmetamųjų teršalų kiekis;

etd,žaliavos,n – pradinės žaliavos n transportavimo į pūdytuvą išmetamųjų teršalų kiekis;

el,n pradinės žaliavos n dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo būdo keitimu, išmetamo teršalų kiekis per metus;

esca išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas geriau tvarkant n[41] pradinę žaliavą;

ep perdirbimo išmetamųjų teršalų kiekis;

etd,product – biodujų ir (arba) biometano transportavimo ir skirstymo išmetamųjų teršalų kiekis;

eu naudojant kurą susidarančių išmetamųjų teršalų kiekis, t. y. degimo proceso metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

eccs dėl CO2 sugavimo ir geologinio saugojimo sumažintas išmetamas kiekis;

eccr išmetamo taršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir pakeitimo.

 

1.4. Jei biomasės kuras naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai, įskaitant energijos pavertimą pagaminta elektros energija ir (arba) šiluma arba vėsuma, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip:

1.4.1. jei energijos įrenginys duoda tik šilumą:

 

kai:

ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;

ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo.

 

1.4.2. jei energijos įrenginys duoda tik elektros energiją:

 

kai:

ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;

ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo.

 

1.4.3. jei energijos įrenginys duoda naudingąją šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo elektros energija ir mechaninė energija:

 

 

kai:

ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;

ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;

ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;

Cel – eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, nustatyta 100 % (Cel = 1);

Ch – Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).

 

1.4.4. jei energijos įrenginys duoda šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo naudingoji šiluma:

 

 

kai:

ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;

ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;

ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;

Cel – eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, nustatyta 100 % (Cel = 1);

Ch – Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).

Įvairių temperatūrų naudingosios šilumos Karnò efektyvumas (Ch) apibrėžiamas taip:

 

kai:

Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške;

T0 – aplinkos temperatūra, nustatyta 273,15 K (lygi 0 °C).

Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatų šildymui (žemesnės kaip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip:

Ch – Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y. 0,3546. Skaičiuojant T0 vartojamos sąvokos:

a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;

b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;

c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.

 

2. Biomasės kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip:

2.1. biomasės kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (E) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais biomasės kuro MJ, g CO2ekv/MJ;

2.2. naudojant biomasės kurą pagamintos šilumos arba elektros energijos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (EC) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais galutinio energijos produkto (šilumos arba elektros energijos) MJ, g CO2ekv/MJ.

Jei šiluma ir vėsuma gaminamos kartu su elektros energija, išmetamas teršalų kiekis paskirstomas tarp šilumos ir elektros energijos (kaip nustatyta 1 punkto d papunktyje), neatsižvelgiant, ar šiluma naudojama šildymui ar vėsinimui[42].

Jei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekis (eec) išreiškiamas g CO2ekv/sausosios pradinės žaliavos tonai, CO2 ekvivalento gramai MJ kuro (g CO2ekv /MJ) apskaičiuojami taip[43]:

Formula

 

Kai

 

 

 

Sausosios pradinės žaliavos tonos išmetamas teršalų kiekis apskaičiuojamas taip:

 

 

3. Naudojant biomasės kurą, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas apskaičiuojamas taip:

3.1. transporto degalams naudojamo biomasės kuro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas:

 

kiekio sumažėjimas = (EF(t) – EB)/EF(t),

 

kai:

EB – bendras transporto degalams naudojamo biomasės kuro išmetamas kiekis ir

EF(t) – bendras lygintino iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekis transporto sektoriuje;

 

 

3.2. naudojant iš biomasės kuro pagamintą šilumą ir vėsumą, elektros energiją, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas:

 

kiekio sumažėjimas = (ECF(h&c,el) – ECB(h&c,el))/ECF(h&c,el),

 

kai:

ECB(h&c,el) – visas šilumos arba elektros energijos išmetamųjų teršalų kiekis;

ECF(h&c,el) – visas lygintino iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekis naudingajai šilumai ir elektros energijai.

 

4. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama pagal 1 punktą, yra CO2, N2O ir CH4. CO2 ekvivalentui apskaičiuoti šios dujos įvertinamos taip:

4.1. CO2 = 1;

4.2. N2O = 298;

4.3. CH4 = 25.

 

5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant, nuimant žaliavų derlių arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams, taip pat kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 surinkimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Kiekio, kuris išmetamas auginant žemės ūkio biomasę, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių taikant vietovių, įrašomų į Europos Komisijai galimas pateikti ataskaitas[44], auginimo išmetamųjų teršalų kiekio vidurkius arba naudojantis informacija apie auginimo išmetamųjų teršalų kiekio numatytąsias išskaidytas vertes, Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 7 priedas. Jei tose ataskaitose aktualios informacijos nėra, galima vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, apskaičiuoti atsižvelgiant į vietinius ūkininkavimo būdus, pavyzdžiui, remiantis ūkių grupės duomenimis.

Teršalų, išmetamų iš biomasės, gautos auginant ir kertant mišką, kiekio įverčius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, galima gauti naudojantis teršalų, išmetamų iš biomasės, gautos auginant ir kertant mišką, kiekio vidurkiais, apskaičiuotais tai vietovei nacionaliniu lygmeniu.

6. Skaičiuojant 1.1 papunktyje nurodytą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, pasiektą geriau valdant žemės ūkį esca (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, taip pat valdant pasėlių liekanas ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama, jei pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų[45].

7. Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Šiam išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti taikoma taisyklė:

 

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB, [46]

 

kur

el – dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė biomasės kuri energijos vienetui). Pasėlių žemė[47] ir daugiamečių pasėlių žemė[48] laikomos vienu žemės naudojimu;

CSR – su etaloniniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninis žemės naudojimas yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė;

CSA – su faktiniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją).Kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;

P – pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biomasės kuro energija ploto vienetui per metus) ir

eB – 29 g CO2ekv/MJ biomasės kuro priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.

 

8. Suteikiamas 29 g CO2ekv/MJ priedas, jeigu pateikiami įrodymai, kad žemė:

8.1. 2008 m. sausio mėn. nebuvo naudojama žemės ūkio ar kitai veiklai;

8.2. yra labai nualinta žemė, įskaitant žemę, kuri anksčiau buvo žemės ūkio paskirties žemė.

29 g CO2ekv/MJ priedas taikomas laikotarpiu iki 20 metų nuo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį datos, jei užtikrinamas nuolatinis anglies atsargų didėjimas, taip pat labai sumažinamas erozijos pasireiškimas b papunktyje nurodytoje žemėje.

 

9. Labai nualinta žemė – žemė, kuri gana ilgą laiką buvo labai druskinga arba turėjo labai mažai organinių medžiagų ir buvo labai paveikta erozijos.

10. Apskaičiuojant anglies sankaupas žemėje, vadovaujamasi Europos Komisijos parengtomis gairėmis[49].

11. Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant (ep), turi būti įtrauktas su perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su perdirbimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba, įskaitant išmetamą CO2 kiekį, kuris atitinka iškastinio kuro anglies kiekį, neatsižvelgiant, ar jis iš tikrųjų proceso metu sudeginamas.

Norint apskaičiuoti suvartojimą elektros energijos, pagamintos ne kietojo ar dujinio biomasės kuro gamykloje, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis laikomas lygiu elektros energijos gamybos ir skirstymo metu vidutiniam išmestam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apibrėžtame regione. Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.

Į perdirbimo išmetamųjų teršalų kiekį prireikus įskaičiuojamas tarpinių produktų ir medžiagų džiovinimo metu išmetamųjų teršalų kiekis.

12. Į transportavimo ir skirstymo (etd) išmetamųjų teršalų kiekį turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant žaliavas ir pusgaminius, ir saugant bei skirstant galutines medžiagas. Kiekiui, išmetamam transportuojant ir skirstant, į kurį turi būti atsižvelgta pagal 5 punktą, šis punktas netaikomas.

13. Naudojant kurą, laikoma, kad biomasės kuro išmetamas CO2 kiekis (eu) lygus nuliui. Naudojant kurą išmetamų kitų (ne CO2) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CH4 ir N2O) kiekiai įskaičiuojami į vertę eu.

14. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir geologiškai saugant CO2 (eccs), į kurį neatsižvelgta apskaičiuojant ep, yra kiekis, kurio išvengiama surenkant ir saugant išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai susijusį su biomasės kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu, jei saugojimas atitinka Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo reikalavimus.

15. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir pakeičiant CO2, (eccr), yra tiesiogiai susijęs su biomasės kuro gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir yra kiekis, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris naudojamas komercinių produktų ir paslaugų gamyboje, siekiant pakeisti iškastinio kuro CO2.

16. Jei kogeneracijos įrenginys, šilumą ir (arba) elektros energiją gaminantis biomasės kuro gamybos procesui, kurio išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas, gamina perteklinę elektros energiją ir (arba) perteklinę naudingąją šilumą, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padalijamas tarp elektros energijos ir naudingosios šilumos pagal šilumos temperatūrą (atitinkančią šilumos naudingumą (naudą)). Naudingoji šilumos dalis apskaičiuojama dauginant jos energinę vertę ir Karnò efektyvumą (Ch) ir apskaičiuojama taip:

 

kai:

Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške;

T0 – aplinkos temperatūra yra 273,15 K (lygi 0 °C).

Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatų šildymui (žemesnės kaip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip:

Ch – Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y. 0,3546

 

T0 skaičiavimo tikslais naudojamas faktinis efektyvumas, gaunamas metinį mechaninės energijos, elektros energijos ir šilumos kiekį atitinkamai padalijus iš metinių energijos sąnaudų.

Skaičiuojant T0 vartojamos sąvokos:

a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;

b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;

c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.

 

17. Kai biomasės kuro gamybos procese gaminamas ir kuras, kuriam apskaičiuojamas išmetamas kiekis ir vienas arba keli kiti produktai (gretutiniai produktai), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kurui arba jo tarpiniam produktui ir gretutiniams produktams turi būti paskirstytas proporcingai jų energinei vertei (nustatytai kaip žemutinė kuro degimo šiluma kitų nei elektros energija ir šiluma gretutinių produktų atveju). Perteklinės naudingosios šilumos atveju išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis lygus biomasės kuro gamybos procesui tiekiamos šilumos arba elektros energijos gamybos metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui , gaunamam apskaičiavus visų kogeneracijos įrenginio, katilo arba kito aparato, biomasės kuro gamybai duodančio šilumą arba elektros energiją, sąnaudų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant CH4 ir N2O ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iš pradinių žaliavų. Jei kogeneracijos būdu gaminama elektros energija ir šiluma, skaičiavimas atliekamas pagal 16 punktą.

18. Norint atlikti 17 punkte nurodytus apskaičiavimus, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + esca + tos ep, etd, eccs, ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, vietoj bendro išmetamo kiekio naudojama dalis išmesto kiekio, kuris priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame proceso etape.

Gaminant biodujas ir biometaną, skaičiuojant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiama į visus gretutinius produktus. Atliekoms ir liekanoms išmetamųjų teršalų kiekis nebeskaičiuojamas. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui.

Laikoma, kad atliekų ir liekanų, įskaitant medžių viršūnes ir šakas, šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus, taip pat perdirbimo liekanų, įskaitant neapdorotą gliceriną (nerafinuotą gliceriną) ir cukranendrių išspaudas, būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų atliekų ir liekanų surinkimo lygus nuliui, neasižvelgiant, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais jos perdirbtos į tarpinius produktus.

Jei biomasės kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), 17 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais atliekamos analizės vienetas yra perdirbimo gamykla.

19. Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo elektros energijos gamybai, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(el) turi būti 183 g CO2ekv/MJ arba 212 g CO2ekv/MJ elektros energijos atokiausiems regionams.

Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo naudingosios šilumos gamybai, taip pat dėl biomasės kuro naudojimo šilumos ir (arba) elektros energijos gamybai, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(h) turi būti 80 g CO2ekv/MJ.

Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo naudingosios šilumos gamybai, jei tiesioginį fizinį anglių pakeitimą galima įrodyti, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(h) turi būti 124 g CO2ekv/MJ.

Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo gaminant transporto degalus, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(t) turi būti 94 g CO2ekv/MJ.

 

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

8 priedas

 

IŠSKAIDYTOS NUMATYTOSIOS BIOMASĖS KURO VERTĖS

 

1 lentelė. Išskaidytos numatytosios vertės medienos briketams arba granulėms

Biomasės kuro gamybos sistema

Transportavimo atstumas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

Auginimas

Perdirbimas

Transportavimas

Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą

Auginimas

Perdirbimas

Transportavimas

Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą

Miško kirtimo liekanų skiedros

1–500 km

0

1,6

3

0,4

0

1,9

3,6

0,5

500–2 500 km

0

1,6

5,2

0,4

0

1,9

6,2

0,5

2 500–10 000 km

0

1,6

10,5

0,4

0

1,9

12,6

0,5

Toliau kaip 10 000 km

0

1,6

20,5

0,4

0

1,9

24,6

0,5

Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) skiedros

2 500–10 000 km

4,4

0

11

0,4

4,4

0

13,2

0,5

Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) skiedros

1–500 km

3,9

0

3,5

0,4

3,9

0

4,2

0,5

500–2 500 km

3,9

0

5,6

0,4

3,9

0

6,8

0,5

2 500–10 000 km

3,9

0

11

0,4

3,9

0

13,2

0,5

Toliau kaip 10 000 km

3,9

0

21

0,4

3,9

0

25,2

0,5

Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) skiedros

1–500 km

2,2

0

3,5

0,4

2,2

0

4,2

0,5

500–2 500 km

2,2

0

5,6

0,4

2,2

0

6,8

0,5

2 500–10 000 km

2,2

0

11

0,4

2,2

0

13,2

0,5

Toliau kaip 10 000 km

2,2

0

21

0,4

2,2

0

25,2

0,5

Kamienų skiedros

1–500 km

1,1

0,3

3

0,4

1,1

0,4

3,6

0,5

500–2 500 km

1,1

0,3

5,2

0,4

1,1

0,4

6,2

0,5

2 500–10 000 km

1,1

0,3

10,5

0,4

1,1

0,4

12,6

0,5

Toliau kaip 10 000 km

1,1

0,3

20,5

0,4

1,1

0,4

24,6

0,5

Skiedros iš medienos apdirbimo pramonės liekanų

1–500 km

0

0,3

3

0,4

0

0,4

3,6

0,5

500–2 500 km

0

0,3

5,2

0,4

0

0,4

6,2

0,5

2 500–10 000 km

0

0,3

10,5

0,4

0

0,4

12,6

0,5

Toliau kaip 10 000 km

0

0,3

20,5

0,4

0

0,4

24,6

0,5

Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (1 atvejis)

 

 

 

1–500 km

0

25,8

2,9

0,3

0

30,9

3,5

0,3

500–2 500 km

0

25,8

2,8

0,3

0

30,9

3,3

0,3

2 500–10 000 km

0

25,8

4,3

0,3

0

30,9

5,2

0,3

Toliau kaip 10 000 km

0

25,8

7,9

0,3

0

30,9

9,5

0,3

Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (2a atvejis)

1–500 km

0

12,5

3

0,3

0

15

3,6

0,3

500–2 500 km

0

12,5

2,9

0,3

0

15

3,5

0,3

2 500–10 000 km

0

12,5

4,4

0,3

0

15

5,3

0,3

Toliau kaip 10 000 km

0

12,5

8,1

0,3

0

15

9,8

0,3

Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (3a atvejis)

1–500 km

0

2,4

3

0,3

0

2,8

3,6

0,3

500–2 500 km

0

2,4

2,9

0,3

0

2,8

3,5

0,3

2 500–10 000 km

0

2,4

4,4

0,3

0

2,8

5,3

0,3

Toliau kaip 10 000 km

0

2,4

8,2

0,3

0

2,8

9,8

0,3

Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai

(eukaliptų, 1 atvejis)

2 500–10 000 km

3,9

24,5

4,3

0,3

3,9

29,4

5,2

0,3

Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai

(eukaliptų, 2a atvejis)

2 500–10 000 km

5

10,6

4,4

0,3

5

12,7

5,3

0,3

Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai

(eukaliptų, 3a atvejis)

2 500–10 000 km

5,3

0,3

4,4

0,3

5,3

0,4

5,3

0,3

Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai

(tręštų tuopų, 1 atvejis)

1–500 km

3,4

24,5

2,9

0,3

3,4

29,4

3,5

0,3

500–10 000 km

3,4

24,5

4,3

0,3

3,4

29,4

5,2

0,3

Toliau kaip 10 000 km

3,4

24,5

7,9

0,3

3,4

29,4

9,5

0,3

Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai

(tręštų tuopų, 2a atvejis) 

1–500 km

4,4

10,6

3

0,3

4,4

12,7

3,6

0,3

500–10 000 km

4,4

10,6

4,4

0,3

4,4

12,7

5,3

0,3

Toliau kaip 10 000 km

4,4

10,6

8,1

0,3

4,4

12,7

9,8

0,3

Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai

(tręštų tuopų, 3a atvejis) 

1–500 km

4,6

0,3

3

0,3

4,6

0,4

3,6

0,3

500–10 000 km

4,6

0,3

4,4

0,3

4,6

0,4

5,3

0,3

Toliau kaip 10 000 km

4,6

0,3

8,2

0,3

4,6

0,4

9,8

0,3

Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai

(netręštų tuopų, 1 atvejis) 

1–500 km

2

24,5

2,9

0,3

2

29,4

3,5

0,3

500–2 500 km

2

24,5

4,3

0,3

2

29,4

5,2

0,3

2 500–10 000 km

2

24,5

7,9

0,3

2

29,4

9,5

0,3

Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai

(netręštų tuopų, 2a atvejis) 

1–500 km

2,5

10,6

3

0,3

2,5

12,7

3,6

0,3

500–10 000 km

2,5

10,6

4,4

0,3

2,5

12,7

5,3

0,3

Toliau kaip 10 000 km

2,5

10,6

8,1

0,3

2,5

12,7

9,8

0,3

Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai

(netręštų tuopų, 3a atvejis) 

1–500 km

2,6

0,3

3

0,3

2,6

0,4

3,6

0,3

500–10 000 km

2,6

0,3

4,4

0,3

2,6

0,4

5,3

0,3

Toliau kaip 10 000 km

2,6

0,3

8,2

0,3

2,6

0,4

9,8

0,3

Kamienų medienos briketai arba granulės (1 atvejis)

1–500 km

1,1

24,8

2,9

0,3

1,1

29,8

3,5

0,3

500–2 500 km

1,1

24,8

2,8

0,3

1,1

29,8

3,3

0,3

2 500–10 000 km

1,1

24,8

4,3

0,3

1,1

29,8

5,2

0,3

Toliau kaip 10 000 km

1,1

24,8

7,9

0,3

1,1

29,8

9,5

0,3

Kamienų medienos briketai arba granulės (2a atvejis)

1–500 km

1,4

11

3

0,3

1,4

13,2

3,6

0,3

500–2 500 km

1,4

11

2,9

0,3

1,4

13,2

3,5

0,3

2 500–10 000 km

1,4

11

4,4

0,3

1,4

13,2

5,3

0,3

Toliau kaip 10 000 km

1,4

11

8,1

0,3

1,4

13,2

9,8

0,3

Kamienų medienos briketai arba granulės (3a atvejis)

1–500 km

1,4

0,8

3

0,3

1,4

0,9

3,6

0,3

500–2 500 km

1,4

0,8

2,9

0,3

1,4

0,9

3,5

0,3

2 500–10 000 km

1,4

0,8

4,4

0,3

1,4

0,9

5,3

0,3

Toliau kaip 10 000 km

1,4

0,8

8,2

0,3

1,4

0,9

9,8

0,3

Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (1 atvejis)

1–500 km

0

14,3

2,8

0,3

0

17,2

3,3

0,3

500–2 500 km

0

14,3

2,7

0,3

0

17,2

3,2

0,3

2 500–10 000 km

0

14,3

4,2

0,3

0

17,2

5

0,3

Toliau kaip 10 000 km

0

14,3

7,7

0,3

0

17,2

9,2

0,3

Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (2a atvejis)

1–500 km

0

6

2,8

0,3

0

7,2

3,4

0,3

500–2 500 km

0

6

2,7

0,3

0

7,2

3,3

0,3

2 500–10 000 km

0

6

4,2

0,3

0

7,2

5,1

0,3

Toliau kaip 10 000 km

0

6

7,8

0,3

0

7,2

9,3

0,3

Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (3a atvejis)

1–500 km

0

0,2

2,8

0,3

0

0,3

3,4

0,3

500–2 500 km

0

0,2

2,7

0,3

0

0,3

3,3

0,3

2 500–10 000 km

0

0,2

4,2

0,3

0

0,3

5,1

0,3

Toliau kaip 10 000 km

0

0,2

7,8

0,3

0

0,3

9,3

0,3

 

2 lentelė. Išskaidytos numatytosios vertės žemės ūkio gamybos būdams

Biomasės kuro gamybos sistema

Transportavimo atstumas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė (g CO2ekv/MJ)

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė (g CO2ekv/MJ)

Auginimas

Perdirbimas

Transportavimas ir skirstymas

Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą

Auginimas

Perdirbimas

Transportavimas ir skirstymas

Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą

Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis <0,2 t/m3

1–500 km

0

0,9

2,6

0,2

0

1,1

3,1

0,3

500–2 500 km

0

0,9

6,5

0,2

0

1,1

7,8

0,3

2 500–10 000 km

0

0,9

14,2

0,2

0

1,1

17

0,3

Toliau kaip 10 000 km

0

0,9

28,3

0,2

0

1,1

34

0,3

Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis >0,2 t/m3

1–500 km

0

0,9

2,6

0,2

0

1,1

3,1

0,3

500–2 500 km

0

0,9

3,6

0,2

0

1,1

4,4

0,3

2 500–10 000 km

0

0,9

7,1

0,2

0

1,1

8,5

0,3

Toliau kaip 10 000 km

0

0,9

13,6

0,2

0

1,1

16,3

0,3

Šiaudų granulės

1–500 km

0

5

3

0,2

0

6

3,6

0,3

500–10 000 km

0

5

4,6

0,2

0

6

5,5

0,3

Toliau kaip 10 000 km

0

5

8,3

0,2

0

6

10

0,3

Cukranendrių išspaudų briketai

500–10 000 km

0

0,3

4,3

0,4

0

0,4

5,2

0,5

Toliau kaip 10 000 km

0

0,3

8

0,4

0

0,4

9,5

0,5

Alyvpalmių sėklų miltai

Toliau kaip 10 000 km

21,6

21,1

11,2

0,2

21,6

25,4

13,5

0,3

Alyvpalmių sėklų miltai (iš aliejaus gamyklos neišmetamas CH4)

Toliau kaip 10 000 km

21,6

3,5

11,2

0,2

21,6

4,2

13,5

0,3

 

3 lentelė. Išskaidytos numatytosios vertės, taikomos elektros energijos gamyba iš biodujų

Biomasės kuro gamybos sistema

Technologija

Tipinė vertė (g CO2ekv/MJ)

Numatytoji vertė (g CO2ekv/MJ)

Auginimas

Perdirbimas

Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą

Transportavimas

Mėšlo įskaitiniai vienetai

Auginimas

Perdirbimas

Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą

Transportavimas

Mėšlo įskaitiniai vienetai

Nedžiovintas mėšlas [50]

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

0

69,6

8,9

0,8

– 107,3

0

97,4

12,5

0,8

– 107,3

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

0

0

8,9

0,8

– 97,6

0

0

12,5

0,8

– 97,6

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

0

74,1

8,9

0,8

– 107,3

0

103,7

12,5

0,8

– 107,3

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

0

4,2

8,9

0,8

– 97,6

0

5,9

12,5

0,8

– 97,6

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

0

83,2

8,9

0,9

– 120,7

0

116,4

12,5

0,9

– 120,7

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

0

4,6

8,9

0,8

– 108,5

0

6,4

12,5

0,8

– 108,5

Visas kukurūzo augalas[51]

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

15,6

13,5

8,9

0,0[52]

15,6

18,9

12,5

0

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

15,2

0

8,9

0

15,2

0

12,5

0

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

15,6

18,8

8,9

0

15,6

26,3

12,5

0

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

15,2

5,2

8,9

0

15,2

7,2

12,5

0

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

17,5

21

8,9

0

17,5

29,3

12,5

0

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

17,1

5,7

8,9

0

17,1

7,9

12,5

0

Biologinės atliekos

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

0

21,8

8,9

0,5

0

30,6

12,5

0,5

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

0

0

8,9

0,5

0

0

12,5

0,5

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

0

27,9

8,9

0,5

0

39

12,5

0,5

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

0

5,9

8,9

0,5

0

8,3

12,5

0,5

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

0

31,2

8,9

0,5

0

43,7

12,5

0,5

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

0

6,5

8,9

0,5

0

9,1

12,5

0,5

 

4 lentelė. Išskaidytos numatytosios biometano vertės

Biometano gamybos sistema

Technologinis sprendimas

Tipinė vertė (g CO2ekv/MJ)

Numatytoji vertė (g CO2ekv/MJ)

Au-gi-nim-as

Per-dir-bimas

Modifikavimas

Transportavimas

Suspaudimas užpildymo stotyje

Mėšlo įskaitiniai vienetai

Auginimas

Perdirbimas

Modifikavimas

Transportavimas

Suspaudimas užpildymo stotyje

Mėšlo įskaitiniai vienetai

Nedžiovintas mėšlas

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

Išeinančios dujos nedeginamos

0

84,2

19,5

1

3,3

– 124,4

0

117,9

27,3

1

4,6

– 124,4

Išeinančios dujos deginamos

0

84,2

4,5

1

3,3

– 124,4

0

117,9

6,3

1

4,6

– 124,4

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

Išeinančios dujos nedeginamos

0

3,2

19,5

0,9

3,3

– 111,9

0

4,4

27,3

0,9

4,6

– 111,9

Išeinančios dujos deginamos

0

3,2

4,5

0,9

3,3

– 111,9

0

4,4

6,3

0,9

4,6

– 111,9

Visas kukurūzo augalas

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

Išeinančios dujos nedeginamos

18,1

20,1

19,5

0

3,3

18,1

28,1

27,3

0

4,6

Išeinančios dujos deginamos

18,1

20,1

4,5

0

3,3

18,1

28,1

6,3

0

4,6

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

Išeinančios dujos nedeginamos

17,6

4,3

19,5

0

3,3

17,6

6

27,3

0

4,6

Išeinančios dujos deginamos

17,6

4,3

4,5

0

3,3

17,6

6

6,3

0

4,6

Biologinės atliekos

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

Išeinančios dujos nedeginamos

0

30,6

19,5

0,6

3,3

0

42,8

27,3

0,6

4,6

Išeinančios dujos deginamos

0

30,6

4,5

0,6

3,3

0

42,8

6,3

0,6

4,6

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

Išeinančios dujos nedeginamos

0

5,1

19,5

0,5

3,3

0

7,2

27,3

0,5

4,6

Išeinančios dujos deginamos

0

5,1

4,5

0,5

3,3

0

7,2

6,3

0,5

4,6

 

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

9 priedas

 

BIOMASĖS KURO GAMYBOS TIPINĖS IR NUMATYTOSIOS VISO KIEKIO VERTĖS

 

1 lentelė. Biomasės kuro gamybos tipinės ir numatytosios viso kiekio vertės

Biomasės kuro gamybos sistema

Transportavimo atstumas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis– tipinė vertė (g CO2ekv/MJ)

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis– numatytoji vertė (g CO2ekv/MJ)

Miško kirtimo liekanų skiedros

1–500 km

5

6

500–2 500 km

7

9

2 500–10 000 km

12

15

Toliau kaip 10 000 km

22

27

Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) skiedros

2 500–10 000 km

16

18

Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) skiedros

1–500 km

8

9

500–2 500 km

10

11

2 500–10 000 km

15

18

Toliau kaip 10 000 km

25

30

Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) skiedros

1–500 km

6

7

500–2 500 km

8

10

2 500–10 000 km

14

16

Toliau kaip 10 000 km

24

28

Kamienų skiedros

1–500 km

5

6

500–2 500 km

7

8

2 500–10 000 km

12

15

Toliau kaip 10 000 km

22

27

Skiedros iš medienos apdirbimo pramonės liekanų

1–500 km

4

5

500–2 500 km

6

7

2 500–10 000 km

11

13

Toliau kaip 10 000 km

21

25

Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (1 atvejis)

1–500 km

29

35

500–2 500 km

29

35

2 500–10 000 km

30

36

Toliau kaip 10 000 km

34

41

Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (2a atvejis)

1–500 km

16

19

500–2 500 km

16

19

2 500–10 000 km

17

21

Toliau kaip 10 000 km

21

25

Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (3a atvejis)

1–500 km

6

7

500–2 500 km

6

7

2 500–10 000 km

7

8

Toliau kaip 10 000 km

11

13

Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) medienos briketai arba granulės (1 atvejis)

2 500–10 000 km

33

39

Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) medienos briketai arba granulės (2a atvejis)

2 500–10 000 km

20

23

Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) medienos briketai arba granulės (3a atvejis)

2 500–10 000 km

10

11

Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (1 atvejis)

1–500 km

31

37

500–10 000 km

32

38

Toliau kaip 10 000 km

36

43

Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (2a atvejis)

1–500 km

18

21

500–10 000 km

20

23

Toliau kaip 10 000 km

23

27

Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (3a atvejis)

1–500 km

8

9

500–10 000 km

10

11

Toliau kaip 10 000 km

13

15

Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (1 atvejis)

1–500 km

30

35

500–10 000 km

31

37

Toliau kaip 10 000 km

35

41

Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (2a atvejis)

1–500 km

16

19

500–10 000 km

18

21

Toliau kaip 10 000 km

21

25

Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (3a atvejis)

1–500 km

6

7

500–10 000 km

8

9

Toliau kaip 10 000 km

11

13

Kamienų medienos briketai arba granulės (1 atvejis)

1–500 km

29

35

500–2 500 km

29

34

2 500–10 000 km

30

36

Toliau kaip 10 000 km

34

41

Kamienų medienos briketai arba granulės (2a atvejis)

1–500 km

16

18

500–2 500 km

15

18

2 500–10 000 km

17

20

Toliau kaip 10 000 km

21

25

Kamienų medienos briketai arba granulės (3a atvejis)

 

 

 

1–500 km

5

6

500–2 500 km

5

6

2 500–10 000 km

7

8

Toliau kaip 10 000 km

11

12

Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (1 atvejis)

1–500 km

17

21

500–2 500 km

17

21

2 500–10 000 km

19

23

Toliau kaip 10 000 km

22

27

Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (2a atvejis)

1–500 km

9

11

500–2 500 km

9

11

2 500–10 000 km

10

13

Toliau kaip 10 000 km

14

17

Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (3a atvejis)

1–500 km

3

4

500–2 500 km

3

4

2 500–10 000 km

5

6

Toliau kaip 10 000 km

8

10

Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis < 0,2 t/m3 [53]

1–500 km

4

4

500–2 500 km

8

9

2 500–10 000 km

15

18

Toliau kaip 10 000 km

29

35

Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis > 0,2 t/m3 [54]

1–500 km

4

4

500–2 500 km

5

6

2 500–10 000 km

8

10

Toliau kaip 10 000 km

15

18

Šiaudų granulės

1–500 km

8

10

500–10 000 km

10

12

Toliau kaip 10 000 km

14

16

Cukranendrių išspaudų briketai

500–10 000 km

5

6

Toliau kaip 10 000 km

9

10

Alyvpalmių sėklų miltai

Toliau kaip 10 000 km

54

61

Alyvpalmių sėklų miltai (iš aliejaus gamyklos neišmetamas CH4)

Toliau kaip 10 000 km

37

40

 

Pastaba:

1 atvejis– procesai, kai techninę šilumą granulių gamyklai gamina gamtinių dujų katilas. Technologinė elektros energija perkama iš tinklo.

2 atvejis– procesai, kai techninę šilumą granulių gamyklai gamina skiedrų katilas. Technologinė elektros energija perkama iš tinklo.

3 atvejis– procesai, kai šilumą ir elektrą granulių gamyklai gamina kogeneracijos įrenginys.

 

2 lentelė. Tipinės ir numatytosios vertės, taikomos elektros energijos gamybai iš biodujų

Biodujų gamybos sistema

Technologinis sprendimas

Tipinė vertė

Numatytoji vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

Iš šlapiojo mėšlo gautos biodujos elektros energijos gamybai

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas[55]

– 28

3

Uždarai laikomas degazuotasis substratas[56]

– 88

– 84

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

– 23

10

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

– 84

– 78

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

– 28

9

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

– 94

– 89

Iš kukurūzų (viso augalo) gautos biodujos elektros energijos gamybai

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

38

47

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

24

28

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

43

54

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

29

35

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

47

59

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

32

38

Iš biologinių atliekų gautos biodujos elektros energijos gamybai

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

31

44

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

9

13

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

37

52

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

15

21

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

41

57

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

16

22

 

3 lentelė. Tipinės ir numatytosios biometano vertės

Biometano gamybos sistema

Technologinis sprendimas

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

Biometanas iš šlapiojo mėšlo

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos[57] 

– 20

22

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos[58] 

– 35

1

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

– 88

– 79

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

– 103

– 100

Iš kukurūzų (viso augalo) gautas biometanas

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

58

73

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

43

52

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

41

51

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

26

30

Iš biologinių atliekų gautas biometanas

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

51

71

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

36

50

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

25

35

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

10

14

 

4 lentelė. Iš mėšlo ir kukurūzų mišinių gautų biodujų elektros energijos gamybai tipinės ir numatytosios vertės: išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir dalys pagal nesuskaidytą masę

Biodujų gamybos sistema

Technologiniai sprendimai

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - tipinė vertė

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

Mėšlo–kukurūzų

80–20 %

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

17

33

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

– 12

– 9

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

22

40

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

– 7

– 2

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

23

43

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

– 9

– 4

Mėšlo–kukurūzų

70–30 %

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

24

37

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

0

3

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

29

45

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

4

10

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

31

48

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

4

10

Mėšlo–kukurūzų

60–40 %

1 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

28

40

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

7

11

2 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

33

47

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

12

18

3 atvejis

Atvirai laikomas degazuotasis substratas

36

52

Uždarai laikomas degazuotasis substratas

12

18

 

Pastaba:

1 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalingą elektrą ir šilumą gamina kogeneracijos įrenginio variklis.

2 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalinga elektros energija imama iš tinklo, o techninę šilumą gamina kogeneracijos įrenginio variklis. Kai kuriose valstybėse narėse ūkio subjektams negalima prašyti subsidijų bendrajai produkcijai, todėl labiau tikėtina 1 atvejo konfigūracija.

3 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalinga elektros energija imama iš tinklo, o techninę šilumą gamina biodujų katilas. Šis atvejis tinka kai kuriems įrenginiams, kuriuose kogeneracijos įrenginio variklio nėra objekte, o biodujos parduodamos (bet nemodifikuotos į biometaną).

 

5 lentelė. Iš mėšlo ir kukurūzų mišinių gauto biometano elektros energijos gamybai tipinės ir numatytosios vertės: išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir dalys pagal nesuskaidytą masę

Biometano gamybos sistema

Technologiniai sprendimai

Tipinė vertė

Numatytoji vertė

(g CO2ekv/MJ)

(g CO2ekv/MJ)

Mėšlo–kukurūzų

80–20 %

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

32

57

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

17

36

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

– 1

9

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

– 16

– 12

Mėšlo–kukurūzų

70–30 %

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

41

62

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

26

41

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

13

22

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

– 2

1

Mėšlo–kukurūzų

60–40 %

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

46

66

Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

31

45

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos

22

31

Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos

7

10

 

Pastaba. Kai biometanas naudojamas kaip suslėgtas biometanas transporto degalams, prie tipinių verčių reikia pridėti 3,3 g CO2ekv/MJ biometano, o prie numatytųjų verčių reikia pridėti 4,6 g CO2ekv/MJ biometano.

 

 

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

10 priedas

 

SU BIODEGALŲ, SKYSTŲJŲ BIOPRODUKTŲ IR BIOMASĖS KURO PRADINIŲ ŽALIAVŲ NAUDOJIMU SUSIJĘS PRELIMINARUS planuojamas ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS, IŠMETAMAS DĖL NETIESIOGINIO ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES KEITIMO[59]

 

Pradinių žaliavų grupė

Vidurkis[60],

g CO2ekv/MJ

Procentilių intervalas, gautas atlikus jautrumo analizę[61],

g CO2ekv/MJ

Grūdai ir kiti krakmolingi augalai

12

8–16

Cukrūs

13

4–17

Aliejiniai augalai

55

33–66

 

 

 

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių

11 priedas

 

BIODEGALAI, SKYSTIEJI BIODEGALAI IR BIOMASĖS KURAS, KURIUOS NAUDOJANT LAIKOMA, KAD NUMATOMAS KIEKIS, IŠMETAMAS DĖL NETIESIOGINIO ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES KEITIMO, LYGUS NULIUI

 

1. Numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo, bus laikomas lygus nuliui, kai naudojami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, pagaminti iš išvardytų kategorijų pradinių žaliavų:

1.1. iš pradinių žaliavų, kurios neįtrauktos į Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 10 priedą;

1.2. pradinių žaliavų, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, t. y. pakeitimą iš vienos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos žemės dangos kategorijų (miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės) žemės į pasėlius ar daugiamečius pasėlius[62]. Tokiu atveju kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo, vertė (el) turėtų būti apskaičiuota pagal Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priedas 7 punktą.“

___________________



[1] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja, jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.

[2] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja, jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.

[3] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, neskirtiems vartoti žmonėms, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.

[4] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, neskirtiems vartoti žmonėms, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.

[5] Šiluma arba atliekinė šiluma naudojama vėsumos (atvėsinto oro arba vandens) gamybai absorbciniais aušintuvais. Todėl reikia apskaičiuoti tik išmetamųjų teršalų kiekį, kuris susijęs su kiekvienu pagamintos šilumos MJ, neatsižvelgiant, šiluma galiausiai naudojama šildymui ar vėsinimui absorbciniais aušintuvais.

[6] Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekio (eec) apskaičiavimo formulėje nurodomi atvejai, kai pradinė žaliava paverčiama biokuru vienu etapu. Esant sudėtingesnei tiekimo grandinei būtina koreguoti siekiant apskaičiuoti tarpinių produktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekį (eec).

[7] Tokius įrodymus gali sudaryti anglies kiekio dirvožemyje matavimo rezultatai, pavyzdžiui, pirmas matavimas prieš pradedant auginimą ir vėlesni matavimai reguliariais intervalais kas kelerius metus. Tokiu atveju prieš gaunant antrojo matavimo rezultatus anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje būtų įvertinamas remiantis atitinkamais eksperimentais arba dirvožemio modeliais. Po antrojo ir vėlesnio matavimo nustatant anglies kiekio padidėjimą dirvožemyje ir to padidėjimo mastą remiamasi tais matavimais.

[8] Dalmuo, gautas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), lygus 3,664.

[9] Pasėlių žemė pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos apibrėžtį.

[10] Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai kasmet nenupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.

[11] 2010 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimas 2010/335/ES dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede.

[12] Taikoma biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuos naudojant neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.

[13] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tie produktai yra lydymo dalis, kiekį neatsižvelgiama.

14 Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.

[14] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.

[15] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.

[16] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.

[17] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.

[18] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.

[19] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.

[20] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.

[21] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.

[22]Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.

[23] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.

[24] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.

[25] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja, jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.

[26] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.

[27] 1 atvejis – procesai, kai techninę šilumą granulių gamyklai duoda gamtinių dujų katilas. Elektra granulių gamyklai tiekiama iš tinklo;

2a atvejis – procesai, kai techninę šilumą duoda džiovintomis skiedromis kūrenamas medžio skiedrų katilas. Elektra granulių gamyklai tiekiama iš tinklo;

3a atvejis – procesai, kai elektrą ir šilumą granulių gamyklai duoda džiovintomis skiedromis kūrenamas kogeneracinis įrenginys.

[28] Prie šios grupės medžiagų priskiriamos mažo tūrinio tankio žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos ir joje yra medžiagos, pvz., šiaudų ryšuliai, avižų ar ryžių lukštai, cukranendrių išspaudų ryšuliai (sąrašas nebaigtinis).

[29] Didesnio tūrinio tankio žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančių liekanų grupė, kurioje yra tokios medžiagos, pvz.,  kukurūzų burbuolės, riešutų kevalai, sojos pupelių lukštai, alyvpalmių sėklų kevalai (sąrašas nebaigtinis).

[30] 1 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalingą elektrą ir šilumą duoda pats kogeneracijos įrenginio variklis.

2 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalinga elektros energija imama iš tinklo, o techninę šilumą duoda kogeneracijos įrenginio variklis. Kai kuriose valstybėse narėse ūkio subjektams negalima prašyti subsidijų bendrajai produkcijai, todėl labiau tikėtina 1 atvejo konfigūracija.

3 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalinga elektros energija imama iš tinklo, o techninę šilumą duoda biodujų katilas. Šis atvejis tinka kai kuriems įrenginiams, kuriuose kogeneracijos įrenginio variklio nėra objekte, o biodujos parduodamos (bet nemodifikuotos į biometaną).

[31] Į biodujų gamybos iš mėšlo vertes įskaičiuotas neigiamas išmetamųjų teršalų, neišmestų tvarkant neapdorotą mėšlą, kiekis. Laikoma, kad vertė esca yra lygi -45 g CO2ekv/MJ anaerobiškai skaidomo mėšlo.

[32] Atvirai laikomas degazuotasis substratas skleidžia CH4 ir N2O. Pasklidusių medžiagų kiekis keičiasi priklausomai nuo aplinkos sąlygų, pasluoksnio rūšies ir skaidymo efektyvumo.

[33] Uždarasis laikymas reiškia, kad skaidymo procesu gautas degazuotasis substratas laikomas hermetiškoje talpoje, todėl laikymo metu sklindančios biodujos surenkamos ir naudojamos papildomos elektros energijos arba biometano gamybai. Į tą procesą neįskaičiuotas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

[34] Visas kukurūzo augalas – kukurūzai pašarui ir silosui.

[35] Naudojant biometaną išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas galioja tik suslėgtam biometanui, susijusiam su transporto lygintino iškastinio kuro verte 94 g CO2ekv/MJ.

[36] Prie šios kategorijos priskiriamos šių rūšių technologijos, kuriomis biodujos modifikuojamos į biometaną: svyruojančio slėgio adsorbcija (PSA), slėginis plovimas vandeniu (PWS), membranos, kriogeninis ir organinis fizinis valymas (OPS). Į šią kategoriją įtrauktas išmetamas 0,03 MJ CH4/MJ biometano kiekis, taikomas su išeinančiomis dujomis išmetamam metanui.

[37] (Prie šios kategorijos priskiriamos šių rūšių technologijos, kuriomis biodujos modifikuojamos į biometaną: slėginis plovimas vandeniu (PWS), jei vanduo recirkuliuoja, svyruojančio slėgio adsorbcija (PSA), cheminis valymas, organinis fizinis valymas (OPS), membranos ir kriogeninis modifikavimas. Šiai kategorijai nenumatytas joks išmetamo metano kiekis (jei susidaro metano, toks išeinančiose dujose esantis metanas sudeginamas).

[38] Jeigu taikant gerąją žemės ūkio praktiką ir mėšlo tvarkymo metodus gyvulių mėšlas naudojamas kaip substratas, skaičiuojant pridedamas 45 gCO2ekv/MJ (54 kg CO2ekv/ t nesuskaidytos medžiagos) priedas.

[39] Tipinės ir numatytosios vertės apskaičiuojamos naudojant šias Pn vertes:

SP (kukurūzai): 4,16 (MJbiodujų/kg šlapių kukurūzų drėgnumas 65 %);

P (mėšlas): 0,50 (MJbiodujų/kg šlapiojo mėšlo drėgnumas 90 %) ;

P (biologinės atliekos) 3,41 (MJbiodujų/kg šlapių biologinių atliekų drėgnumas 76 %).

[40] Naudojamos šios standartinės substrato drėgnumo SMn vertės:

SM (kukurūzai): 0,65 (kg vandens/kg nesuskaidytos medžiagos);

SM (mėšlas): 0,90 (kg vandens/kg nesuskaidytos medžiagos);

SM (biologinės atliekos): 0,76 (kg vandens/kg nesuskaidytos medžiagos).

[41] Jeigu taikant gerąją žemės ūkio praktiką ir mėšlo tvarkymo metodus gyvulių mėšlas naudojamas kaip substratas biodujų ir biometano gamybai,  skaičiuojant esca pridedamas  45 g CO2ekv/ MJ priedas.

[42] Šiluma arba atliekinė šiluma naudojama vėsumos (atvėsinto oro arba vandens) gamybai absorbciniais aušintuvais. Todėl reikia apskaičiuoti tik išmetamųjų teršalų kiekį, kuris susijęs su kiekvienu pagamintos šilumos MJ, neatsižvelgiant, ar šiluma naudojama šildymui, ar vėsinimui absorbciniais aušintuvais.

[43]Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekio (eec) apskaičiavimo formulėje nurodomi atvejai, kai pradinė žaliava paverčiama biokuru vienu etapu. Esant sudėtingesnei tiekimo grandinei būtina koreguoti siekiant apskaičiuoti tarpinių produktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekį (eec).

[44] Vietovės įrašomos į Europos Komisijai galimas teikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai. Prie minėtų ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą, atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.

[45] Tokius įrodymus gali sudaryti anglies kiekio dirvožemyje matavimo rezultatai, pavyzdžiui, pirmas matavimas prieš pradedant auginimą ir vėlesni matavimai reguliariais intervalais kas kelerius metus. Tokiu atveju prieš gaunant antrojo matavimo rezultatus, anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje būtų įvertinamas remiantis atitinkamais eksperimentais arba dirvožemio modeliais. Po antrojo matavimo ir vėliau nustatant anglies kiekio padidėjimą dirvožemyje ir to padidėjimo mastą remiamasi tais matavimais.

[46] Dalmuo, gautas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), lygus 3,664.

[47] Pasėlių žemė pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos apibrėžtį.

[48] Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai kasmet nenupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.

[49] Gairės parengtos atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES, 2010 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimu dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, kuriame numatytos anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairės, priimtos atsižvelgiant į 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gaires dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos (4 tomas).

[50] Į biodujų gamybos iš mėšlo vertes įskaičiuotas neigiamas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, neišmestų tvarkant neapdorotą mėšlą, kiekis. Laikoma, kad vertė esca  lygi -45 g CO2ekv/MJ anaerobiškai skaidomo mėšlo.

[51] Visas kukurūzo augalas – kukurūzai pašarui ar silosui.

[52] Žemės ūkio žaliavų transportavimas į perdirbimo įrenginį pagal 2010 m. vasario 25 d. Komisijos ataskaitoje dėl kietosios ir dujinės biomasės išteklių naudojimo elektros energijos gamybai, šildymui ir vėsinimui tvarumo reikalavimų numatytą metodiką įskaičiuojamas į auginimo vertę. Kukurūzų siloso transportavimo vertė yra 0,4 g CO2ekv/MJ biodujų.

[53] Prie šios grupės medžiagų priskiriamos mažo tūrinio tankio žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos ir joje yra tokios medžiagos, kaip šiaudų ryšuliai, avižų lukštai, ryžių lukštai ir cukranendrių išspaudų ryšuliai (sąrašas nebaigtinis).

[54] Didesnio tūrinio tankio žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančių liekanų grupė, kurioje yra pvz., kukurūzų burbuolės, riešutų kevalai, sojos pupelių lukštai, alyvpalmių sėklų kevalai (sąrašas nebaigtinis).

[55] Jei degazuotasis substratas laikomas atvirai, iš jo sklinda papildomas metanas, kurio kiekis kinta priklausomai nuo oro sąlygų, substrato ir skaidymo efektyvumo. Skaičiuojant laikoma, kad kiekis yra 0,05 MJ CH4 / MJ biodujų (mėšlui), 0,035 MJ CH4 / MJ biodujų (kukurūzams) ir 0,01 MJ CH4 / MJ biodujų (biologinėms atliekoms).

[56] Uždarasis laikymas reiškia, kad skaidymo procese gautas degazuotasis substratas laikomas hermetiškoje talpoje, todėl laikymo metu sklindančios biodujos surenkamos ir naudojamos papildomos elektros energijos arba biometano gamybai.

[57] Prie šios kategorijos priskiriamos šių rūšių technologijos, kuriomis biodujos modifikuojamos į biometaną: svyruojančio slėgio adsorbcija (PSA), slėginis plovimas vandeniu (PWS), membranos, kriogeninis ir organinis fizinis valymas (OPS). Į šią kategoriją įtrauktas išmetamas 0,03 MJ CH4/MJ biometano kiekis, taikomas su išeinančiomis dujomis išmetamam metanui.

[58] Prie šios kategorijos priskiriamos šių rūšių technologijos, kuriomis biodujos modifikuojamos į biometaną: slėginis plovimas vandeniu (PWS), jei vanduo recirkuliuoja, svyruojančio slėgio adsorbcija (PSA), cheminis valymas, organinis fizinis valymas (OPS), membranos ir kriogeninis modifikavimas. Šiai kategorijai nenumatytas joks išmetamo metano kiekis (jei susidaro metano, jis išeinančiose dujose sudega).

[59] Nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį. Pateikiamų verčių dydį lemia įvairios jų kiekiui apskaičiuoti ekonominiuose modeliuose naudojamos prielaidos (pavyzdžiui, šalutinių produktų apdorojimas, derliaus pokyčiai, anglies atsargos, kitų produktų išstūmimas ir pan.). Nors dėl šios priežasties neįmanoma iki galo apibūdinti su tokiais skaičiavimais susijusio neapibrėžtumo intervalo, buvo atlikta pagrindinių parametrų atsitiktiniu kintamumu grindžiama rezultatų jautrumo analizė – vadinamoji Monte Karlo analizė.

[60] Nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų pradinių žaliavų verčių svertinį vidurkį.

[61] Pateikiamas intervalas atspindi 90 % rezultatų naudojant penktojo ir devyniasdešimt penktojo procentilio vertes, gautas atlikus analizę. Penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 5 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo mažesni kaip 8, 4 ir 33 g CO2ekv/MJ). Devyniasdešimt penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 95 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo didesni kaip 16, 17 ir 66 g CO2ekv/MJ).

[62] Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai kasmet nenupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.