Administracinė byla Nr. A-2017-415/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00073-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. S.,
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui Arūnui Abromavičiui,
specialistei O. S.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas), 1 000 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad NŽT Molėtų skyriaus vedėjos 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu jam buvo kompensuotas ploto skirtumas, nustatytas atliekant žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir perduota nuosavybėn 0,9517 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone. Minėtas sklypas iš rytų pusės ribojasi su privačiu žemės sklypu, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2014 m. gruodžio 7 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
3. Paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, po kurių žemės sklypo ribų linijos, o kartu ir visas žemės sklypas pasislinko į pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo pusę. Pareiškėjas nesutiko, kad žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), linijų ilgiai atsirado matuojant žemės sklypo ribas skirtingomis priemonėmis.
4. Pareiškėjas 2014 m. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2014 m. gegužės 9 d. jo skundą dėl suprojektuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r., ribų pakeitimo pripažino pagrįstu.
5. Pareiškėjas nurodė, kad jam paskirtas žemės sklypas ribojasi su O. A. P. žemės sklypu, jos namų valda. Pareiškėjas 2013 metais kreipėsi į Utenos apskrities VPK Molėtų r. policijos komisariatą, kuris 2014 m. sausio 27 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo, nes suėję baudžiamosios atsakomybės terminai. Minėtame nutarime pažymėjo, kad O. A. P. laikinajame žemės sklypo plane yra klastojimo požymiai, vizualiai matyti skaičių pataisymai, yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Taip pat kreipėsi į NŽT Molėtų skyriaus specialistus dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų atitikimo faktinei situacijai, tačiau jo pretenzija pripažinta nepagrįsta.
6. Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT Molėtų skyriaus specialistai, 2015 m. rugsėjo 18 d. dalyvaujant Seimo kontrolierių įstaigos patarėjai, atliko žemės ūkio paskirties sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad beveik visą pareiškėjo sklypą užima pelkė, kuri negali būti dirbama. Pareiškėjas iki šiol negali naudotis perduotu nuosavybėn 0,9517 ha žemės sklypu, todėl turtinę žalą vertina 1 000 Eur (žemės sklypo vertė), o neturtinę - 2 000 Eur, nes ginčo žemės sklypu negali naudotis nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. ir jam nesuteikiamas lygiavertis žemės sklypas.
7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Atsakovas atsiliepime išdėstė Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, paaiškino privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarką, pažymėdamas, kad kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę ir pretendentų sutikimas įforminamas parašu.
9. Nurodė, kad NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-435 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo Utenos apskrities Molėtų rajono (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje“ patvirtino Utenos apskrities Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribas, plotą, laisvos Žemės fondo žemės plotų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašą. Utenos apskrities Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-1692, pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio sklypo ribas pareiškėjas suderino 2011 m. birželio 22 d. pasirašydamas žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę 1 eilės pretendentų žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas). Susirinkimo, vykusio 2011 m. birželio 22 d. vykusio susirinkimo metu (2011 m. birželio 22 d. protokolas Nr. 40PRT-99) pareiškėjas buvo informuotas, kad „<...> sklypo beveik visa dalis yra pelkė“. Pareiškėjas pasirinko žemės sklypą iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 43. Pareiškėjas, prieš pasirinkdamas žemės sklypą iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 43, buvo susipažinęs su tuo metu buvusiais nustatytais laisvos žemės fondo žemės plotais, t. y. su tuo, kad jis renkasi ne žemės sklypą, kurį sudaro žemės ūkio naudmenos, bet žemės sklypą, kurį sudaro kitos žemės naudmenos. Atsakovo atstovo nuomone, NŽT valstybės tarnautojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių pareiškėjui žalą, dėl to nėra ir priežastinio ryšio tarp NŽT valstybės tarnautojų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos.
10. NŽT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde minimas Seimo kontrolierius tik rekomendavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai tam tikrais klausimais pateikti išvadą.
11. Nurodė, kad NŽT Molėtų skyrius kartu su Seimo kontrolierių įstaigos, Žemės ūkio ministerijos ir NŽT darbuotojais 2015 m. rugsėjo 18 d. atliko O. A. P. žemės sklypo valstybinę naudojimo kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 40ŽN-80-(14.40.73.). Patikrinimo metu nustatyta, kad O. A. P. žemės sklypas naudojamas pagal kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad atlikus O. A. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo žemės sklypas pasislinko į pelkę, yra nepagrįstas.
12. NŽT pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė 1 000 Eur turtinės žalos padarymo fakto, taip pat ir jos dydžio, nes nurodoma 1 000 Eur žemės sklypo vertė nėra laikytina įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo patirtą 1 000 Eur turtinę žalą. Be to, prašydamas priteisti neturtinę žalą, pareiškėjas neįrodo neturtinės žalos atsiradimo fakto, o nurodomi argumentai dėl to, kad NŽT privalo suteikti kitą tinkamą naudotis lygiaverti žemės sklypą, grindžiami subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis ir negali būti pakankamu pagrindu atlyginti prašomą 2 000 Eur neturtinę žalą.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. kovo 29 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių, prašydamas už žemės ploto skirtumą, susidariusį atliekant jam nuosavybės teise priklausančio 12,9083 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, kompensuoti trūkstamą žemės plotą suprojektuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-435 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo Utenos apskrities Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje“ patvirtintos Utenos apskrities Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos, plotas, LŽF žemės plotų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašas, o NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-506 patvirtintas papildytas Utenos apskrities Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų LŽF plotų žiniaraštis. NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-588 patvirtintas asmenų, pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašas, kuriame pirmuoju numeriu įrašytas pareiškėjas kaip pretendentas į 0,9517 ha ploto žemės sklypą (1 eiliškumo grupė).
15. NŽT Molėtų skyriuje 2011 m. birželio 3 d. įvyko Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pirmos eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas, kurio protokolu Nr. 40.PRT-73 nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė pasirinkto žemės sklypo Nr. 70 ir nurodė, jog vėliau apsispręs kaip ir kokiu būdu pasirinkti kompensavimą už trūkstamą 0,9517 ha plotą, 2011 m. birželio 3 d. prašymu prašė atidėti kompensuojamo žemės sklypo projektavimą, todėl buvo nutarta pareiškėjui žemės sklypo neprojektuoti.
16. NŽT Molėtų skyriuje 2011 m. birželio 22 d. įvyko Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto neatvykusių į ankstesnius 1-10 eiliškumo grupių pretendentų susirinkimas. Susirinkimo protokole Nr. 40.PRT-99 nustatyta, kad pareiškėjas iš LŽF žemės ploto pasirinko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris projektuojamas nuo P. O. A. namų valdos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje ribojasi su keliu (duomenys neskelbtini), vakarinėje - su upeliu (duomenys neskelbtini), pietinėje - su likusia LŽF dalimi. Protokole taip pat pažymėta, kad sklypui suteikiamas Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,9517 ha, sklypo beveik visa dalis yra pelkė. Šio sklypo ribas pareiškėjas taip pat suderino 2011 m. birželio 22 d. pasirašydamas žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę 1 eilės pretendentų žiniaraštyje.
17. Teismas nurodė, kad NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-1692 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Molėtų rajone“ buvo patvirtintas K. S. individualios įmonės 2011 m. parengtas Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, kuriems nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis, taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai. Įsakymu patvirtintame sąraše pirmuoju numeriu įrašytas pareiškėjas, nurodant, kad jam suprojektuotas 0,9517 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – žemės ūkio paskirties žemė, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas byloje neginčija NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus priimtų sprendimų, kuriais jam suprojektuotas ir suteiktas 0,9517 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ir patikslintame skunde prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 1 000 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad NŽT Molėtų skyriaus specialistai 2015 m. rugsėjo 18 d. atliko žemės ūkio paskirties sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad beveik visą pareiškėjo sklypą užima pelkė, kuri negali būti dirbama. Kadangi jis iki šiol negali naudotis žemės sklypu, dėl to patiria turtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur (žemės sklypo vertė), taip pat neturtinę žalą, kurią vertina 2 000 Eur, nes ginčo žemės sklypu negali naudotis nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. ir jam nesuteikiamas lygiavertis žemės sklypas. Taigi pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina būtent iš nurodytų, jo nuomone, neteisėtų NŽT teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmų, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn kaip kompensaciją už žemės ploto skirtumą žemės sklypą, kurį užima pelkė ir jis negali būti dirbamas.
19. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatomis.
20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 12,9083 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumą nutarta kompensuoti Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu suformuojant ir perduodant nuosavybėn 0,9517 ha žemės sklypą. Iš 2011 m. birželio 3 d. protokolo Nr. 40.PRT-73 matyti, kad pirmos eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo metu pareiškėjas nurodė, jog atsisako pasirinkto žemės sklypo ir prašė atidėti jo projektavimą, šį sprendimą patvirtindamas parašu. 2011 m. birželio 22 d. protokole Nr. 40.PRT-99 nurodyta, kad papildomo susirinkimo metu pareiškėjas iš laisvos žemės fondo žemės ploto pasirinko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sklypui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas - 0,9517 ha. Protokole yra įrašas, jog sklypo beveik visa dalis yra pelkė. Protokolą pareiškėjas patvirtino savo parašu, taip pat sutikimą su projektuojamu sklypu išreiškė pasirašydamas Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje.
21. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su viešai skelbiamu Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų LŽF plotų žiniaraščiu, kuriame nurodyta, kad LŽF žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro ne žemės ūkio naudmenos, bet kitos žemės naudmenos. Taip pat nustatyta, jog NŽT teritorinis skyrius, siūlydamas pareiškėjui sklypus, laikėsi Metodikoje nustatytos tvarkos, sklypo išdėstymą ir ribas aptarė su pareiškėju, taip pat jį pasirašytinai įspėjo apie tai, jog visą pasirinktą žemės sklypą užima pelkė.
22. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas NŽT tarnautojų buvo įspėtas apie pasirinktame sklype esančias kitas naudmenas, t. y. apie tai, jog pasirinktą sklypą užima pelkė, tačiau pats laisva valia pasirinko minėtą žemės sklypą, nenustatė, jog atsakovo tarnautojai, siūlydami pareiškėjui sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo aptarę tiek sklypo išdėstymą, tiek jo ypatybes, jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių pareiškėjo pasirinkimą, neatliko.
23. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2014 metais jo skundą dėl suprojektuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Molėtų rajone, ribų pakeitimo pripažino pagrįstu, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2014 m. gegužės 6 d. pažymoje žemės ūkio ministrui rekomenduojama pateikti išvadą, ar žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir, ar kaimyninis žemės sklypas nepasislinko į pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo pusę. Šioje pažymoje nėra konstatuotas pažeidimas, o rekomenduojama atlikti nurodytų aplinkybių tyrimą. NŽT Molėtų skyrius, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Žemės ūkio ministerijos, NŽT darbuotojams ir pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 18 d. atliko O. A. P. žemės sklypo valstybinę naudojimo kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 40ŽN-80-(14.40.73.). Patikrinimo metu nustatyta, kad O. A. P. žemės sklypas naudojamas pagal kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas, todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, jog jis žemės sklypu negali naudotis dėl to, kad jo pasirinktas žemės sklypas pasislinko į pelkę dėl atliktų kaimyninio žemės sklypo kadastrinių matavimų.
24. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė NŽT neteisėtų veiksmų, sprendė, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala, turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Konstatavus, kad NŽT neteisėtų veiksmų neatliko (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
III.
25. Pareiškėjas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2018 m. sausio 29 d. pažymos, kuri patvirtina, kad O. A. P. žemės sklypą pagal O. S. 2004 m. birželio 17 d. nustatytas ir 2004 m. gruodžio 23 d. kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas valdė iki 2011 m. gruodžio 5 d. Naujos žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje įbraižytos 2012 m. vasario 2 d. Kadastrinio plano koordinatės parodo, kad 2011 m. gruodžio 5 d. patvirtintos žemės sklypo ribos skiriasi nuo 2004 m. birželio 17 d. nustatytų sklypo ribų. NŽT neteisėtai pasinaudojo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir žemės sklypas, kurio projekto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas pagal naujai nustatytas ribas.
27. Pažymi, kad žemės sklypo Nr. 518 ribos nustatytos 2011 m. birželio 22 d. pagal tuo metu galiojusias žemės sklypo ribas, o 2012 m. rugsėjo 7 d. suteiktas pagal žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 5 d. naujai nustatytas (patvirtintas) ribas. Teismas neįvertino, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. atliekant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, pareiškėjas nebuvo kviečiamas. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir žemės sklypo plane pareiškėjo sutikimas su nustatytomis ribomis parašu nepatvirtintas.
28. Pareiškėjas nurodo, kad NŽT atstovė klaidingai teigia, jog pareiškėjas negali naudotis jam paskirtu (0,9517 ha) žemės sklypu dėl to, kad nebuvo suteiktas lygiavertis žemės sklypas kitoje vietoje. Jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs NŽT suteikti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, byloje nėra. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas sutinka su 2011 m. birželio 22 d. protokole Nr. 40PRT-99 nurodytomis sąlygomis (beveik visą žemės sklypą užima pelkė, kuri negali būti dirbama). Pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. nesutiko su NŽT Molėtų skyriaus matininkės K. S. suprojektuotomis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis.
29. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 9 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad NŽT tarnautojai nesilaikė nustatytų teisės aktų, kadastrinių matavimų metu neteisėtai buvo keičiamos žemės sklypo ribos. Teismui pateikta 2015 m. rugsėjo 18 d. NŽT parengta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos schema, kurioje matyti, kokiu atstumu, geodezinių matavimų metu, pakeista valstybės kompensuojamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 22 d. nustatyta riba. Tačiau teismo posėdyje ji nebuvo vertinama.
30. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad byla buvo išnagrinėta jam ir jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, pareiškėjui teismo šaukimas nebuvo įteiktas. Byla išnagrinėta nekviečiant į teismo posėdį specialisto bei O. S. (dėl žemės sklypo plane atliktų taisymų), nevertinti VĮ Registrų centro duomenys, nenurodyta, kad pareiškėjas jam paskirtą žemės sklypą yra perdavęs (grąžinęs) valstybei.
31. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sutiko su pirminio žemės sklypo plano ribomis, kurios galiojo 2011 m. birželio 11 d. Atlikus O. A. P. žemės sklypo, su kuriuo ribojasi pareiškėjo sklypas, geodezinius matavimus, pareiškėjo žemės sklypo ribos neatitiko pirminiame žemės sklypo plane nustatytų ribų, todėl buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo nuostatos, kadangi gali keistis žemės sklypo plotas, tačiau ne ribos. Teigė, kad NŽT pažeidė Žemės reformos įstatymo nuostatas, kadangi po atliktų O. A. P. žemės sklypo geodezinių matavimų, pareiškėjo žemės sklypo ribos pasikeitė ir pasislinko į pelkę, tokiu būdu NŽT atliko neteisėtus veiksmus, o pareiškėjas dėl to, kad NŽT nesutiko atstatyti žemės sklypo ribų, patyrė žalą.
32. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
33. NŽT atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. 4D-2013/1-1560 vertino kaip rekomendaciją žemės ūkio ministrui pateikti išvadą, ar O. A. P. 0,9845 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., Molėtų r„ kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir, ar kaimyninis žemės sklypas nepasislinko į pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo pusę, t. y. pažymoje nėra konstatuotas pažeidimas, o rekomenduojama atlikti nurodytų aplinkybių tyrimą.
34. Nurodo, kad Žemės ūkio ministerija 2014 m. birželio 30 d. raštu Nr. 3IN-N-830-785 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų ir UAB „Aristoma“ matininko veiksmų įvertinimo“ kreipėsi į NŽT, prašydama įvertinti NŽT Molėtų skyriaus specialistų, tikrinusių O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, veiksmus. NŽT direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154 sudaryta NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti (toliau - ir Komisija), atsižvelgdama į Žemės ūkio ministerijos 2014 m. birželio 30 d. raštą, kuriame nurodyta, kad įvertino matininko R. M. atliktų O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų teisingumą ir nustatė, kad matininkas R. M., 2011 m. rugpjūčio 11 d. ženklindamas O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas nesivadovavo teritorijų planavimo dokumentais, t. y. galbūt pažeidė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Tikslinimo taisyklės), 11 punkto reikalavimus, 2014 m. rugsėjo 5 d. posėdžio metu nagrinėjo galimus UAB „Aristoma“ matininko R. M. veiklos pažeidimus, galbūt padarytus atliekant O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, ir sprendė klausimą dėl jam išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1542 galiojimo sustabdymo.
35. Žemės ūkio ministerija, pagal O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo duomenis išnagrinėjusi 2004 m. liepos 2 d. parengtą šio žemės sklypo planą, nustatė, kad minėtame plane nurodyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai atitinka ribų linijų ilgius, nurodytus laikinajame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, tačiau šiame plane nurodyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija neatitinka nei laikinajame plane, nei Utenos apskrities Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2004 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 16-210, nurodytos sklypo konfigūracijos (akivaizdžiai skiriasi minėto žemės sklypo ribos, laikinajame plane pažymėtos posūkio taškais Nr. 4 ir Nr. 5, padėtis). Žemės ūkio ministerija konstatavo, kad atlikus kadastrinius matavimus pakitusi O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija pietinėje šio žemės sklypo dalyje, kurioje žemės sklypas ir žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nesiriboja.
36. NŽT, vadovaudamasi Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 23 ir 24 punktais, 2014 m. liepos 10 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-1773 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į matininką R. M., prašydama iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštu pateikti paaiškinimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų, atliekant O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Matininkas R. M. 2014 m. liepos 25 d. raštu Nr. SD-14/348 informavo NŽT, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus atliko ir šio žemės sklypo ribas nustatė pagal natūroje surastus šio žemės sklypo riboženklius, išlikusius nuo pirminio ženklinimo, tuo užtikrindamas, kad teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos.
37. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad vietovėje buvo rasti O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas žymintys riboženkliai ir į tai, kad laikinajame plane minėto žemės sklypo ribų linijų ilgiai yra taisyti, 2014 m. rugsėjo 15 d. protokole Nr. 1KK-(11.27)-6 nusprendė, kad R. M. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas nebus stabdomas, nes matininkas, atlikdamas O. A. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, nepadarė teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, pažeidimų. NŽT direktorius 2014 m. spalio 1 d. rezoliuciniu sprendimu pritarė minėtam Komisijos sprendimui.
38. Atsakovo atstovas nurodo, kad NŽT Molėtų skyrius kartu su Seimo kontrolierių įstaigos, Žemės ūkio ministerijos ir NŽT darbuotojais 2015 m. rugsėjo 18 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinę naudojimo kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 40ŽN-81-(14.40.73.). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, beveik visą žemės sklypą užima pelkė. Taip pat buvo atlikta O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinė naudojimo kontrolė ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 40ŽN-80-(14.40.73.). Patikrinimo metu nustatyta, kad O. A. P. žemės sklypas naudojamas pagal kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas.
39. NŽT, išnagrinėjusi Seimo kontrolieriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu persiųstą pareiškėjo skundą dėl Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 9 d. pažymoje Nr. 4D- 2013/1-1560 „Dėl J. S. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ nurodytų rekomendacijų netinkamo vykdymo, 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. lSS-2763-(9.5.) pareiškėją informavo, kad matininkas, atlikdamas O. A. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, nepadarė teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, pažeidimų.
40. NŽT pažymi, kad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad jis žemės sklypu negali naudotis dėl to, jog jo pasirinktas žemės sklypas pasislinko į pelkę dėl atliktų kaimyninio žemės sklypo kadastrinių matavimų. Kadangi NŽT Molėtų skyrius suderino teisėtai atliktus O. A. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pagrįstai konstatavo, kad NŽT neatlikto jokių neteisėtų veiksmų, nes pareiškėjo pasirinktas žemės sklypas jam buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai teisėtai ir pagrįstai.
41. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prieš pasirenkant žemės sklypą NŽT valstybės tarnautojų buvo informuotas apie tai, jog beveik visą žemės sklypą sudaro pelkė, taip pat į tai, kad pareiškėjas pats laisva valia pasirinko žemės sklypą iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudarė tik kitos žemės naudmenos, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad NŽT valstybės tarnautojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių pareiškėjui, jo teigimu, atsiradusią žalą, dėl to nėra ir priežastinio ryšio tarp NŽT valstybės tarnautojų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos.
42. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad jis nebuvo kviečiamas dalyvauti atliekant O. A. P. nuosavybės teise priklausančio 0,9845 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r., kadastrinius matavimus ir nesuderino šio žemės sklypo ribų pasirašydamas žemės sklypo plane, pažymi, kad O. A. P. 0,9845 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau (2011 m. rugpjūčio 11 d.), nei pareiškėjui perduotas nuosavybėn žemės sklypas (2012 m. rugsėjo 7 d.), t. y. O. A. P. 0,9845 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu pareiškėjas dar nebuvo žemės sklypo savininku, todėl pagrįstai nebuvo kviečiamas derinti O. A. P. žemės sklypo ribų.
43. NŽT pažymi, kad pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, jog jis perdavė (grąžino) valstybės nuosavybėn žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas pateikė NŽT Molėtų skyriui 2014 m. spalio 20 d. prašymą perduoti (padovanoti) žemės sklypą valstybės nuosavybėn, tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2015 m. liepos 28 d. posėdžio protokolu Nr. 40PRT-45-(14.40.6.) nusprendė nepriimti žemės sklypo valstybės nuosavybėn. Tai, kad šiuo metu pareiškėjas nėra įregistravęs daiktinių teisių (nuosavybės teisės) į žemės sklypą, nereiškia, kad sklypas yra valstybės nuosavybė. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės perdavimo neatlyginai nuosavybėn procedūrą, nenumato galimybės valstybinės žemės patikėtiniui jau piliečio pageidavimu jam perduotą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą perimti valstybės nuosavybėn, taip pat, procedūros, pagal kurią šiam piliečiui galėtų būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn kitas jo pasirinktas žemės sklypas. Todėl NŽT, kuri turi teisę disponuoti valstybine žeme, neturėjo ir šiuo metu neturi įstatyminės teisės (pareigos) perimti valstybės nuosavybėn pareiškėjo žemės sklypą ir perduoti pareiškėjui neatlyginai nuosavybėn kitą žemės sklypą.
44. NŽT dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei įrodymų prijungimo prie bylos nurodo, kad pareiškėjo skunde nebuvo nurodytas poreikis apklausti liudytojus, nebuvo nurodytos jų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos. Be to, pareiškėjo nurodytų asmenų paaiškinimai, net jei jie patvirtintų jo teiginius, nebūtų pakankami paneigti byloje egzistuojančius objektyvius rašytinius įrodymus. Liudytojų apklausa neturėtų esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai. Pažymi kad pareiškėjui šioje byloje atstovauja advokatas Algaudas Kirša, todėl pagal ABTĮ 74 straipsnio 4 dalį, šaukimas apie vyksiantį pirmosios instancijos teismo posėdį advokatui buvo įteiktas elektroninių ryšių priemonėmis, t. y per Lietuvos teismų elektorinių paslaugų portalą. NŽT nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
45. NŽT atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjo beveik visą žemės sklypą užima pelkė ir ši informacija pareiškėjui buvo pateikta. Atliekant O. A. P. žemės sklypo, su kuriuo ribojasi pareiškėjo žemės sklypas, geodezinius matavimus, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, matininkas žemės sklypo ribas nustatė pagal natūroje surastus riboženklius, išlikusius pirminio ženklinimo metu. Taigi NŽT jokių neteisėtų veiksmų šiuo atveju neatliko.
46. Teismo posėdyje specialiste apklausta O. S. paaiškino, kad atliekant sklypų ženklinimą, jokių pažeidimų nebuvo padaryta, pareiškėjo žemės sklypo riba nebuvo pakeista. Pareiškėjui nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos pagal 2001 m. atliktus preliminarius matavimus. Taip pat ir O. A. P. nuosavybės teisės atkurtos pagal 2001 m. preliminarius matavimus, kurie galioja iki bus atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų gali kažkiek skirtis leistinumo ribose. Atliekant O. A. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypo ribos buvo nustatytos pagal išlikusius riboženklius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
47. Savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia tuo, kad O. A. P. žemės sklypo ribos pasislinko į jo sklypo dalį. O. A. P. žemės sklypo ribos pagal 2004 m. birželio 17 d. nustatytas ribas pasikeitė naujo žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pažymėjus 2012 m. vasario 2 d. Dėl atliktų kaimyninio žemės sklypo kadastrinių matavimų pareiškėjo pasirinkto žemės sklypo ribos buvo be teisėto pagrindo pakeistos.
48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
49. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
50. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
51. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; ir kt.).
52. Viešojo administravimo subjektų inicijuotų ir atliktų patikrinimų metu surinkti duomenys, pateikti byloje ir ištirti kaip įrodymai, liudija, kad pagal O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo duomenis ir vertinant 2004 m. liepos 2 d. parengtą šio žemės sklypo planą, yra pagrindas konstatuoti, jog šiame plane nurodyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai atitinka ribų linijų ilgius, nurodytus laikinajame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, tačiau šiame plane nurodyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija neatitinka nei laikinajame plane, nei Utenos apskrities Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2004 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 16-210, nurodytos sklypo konfigūracijos (skiriasi minėto žemės sklypo ribos, laikinajame plane pažymėtos posūkio taškais Nr. 4 ir Nr. 5). Šiai bylai yra svarbu tai, kad atlikus kadastrinius matavimus pakitusi O. A. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija pietinėje šio žemės sklypo dalyje, kurioje O. A. P. žemės sklypas ir pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nesiriboja, o O. A. P. žemės sklypas, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikus jo kadastrinius matavimus, į pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusę, kurioje šie sklypai ribojasi, nėra pasislinkęs.
53. Pažymėtina, kad tik tuo atveju, jei nustatoma, kad viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais yra pažeidžiamos į teismą besikreipiančio asmens (pareiškėjo) teisės, yra teisinis pagrindas vertinti, ar yra kitos viešosios atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Nutarties 52 punkte nurodytas sklypo konfigūracijos pakeitimas gretimo sklypo atliekant kadastrinius matavimus pažeidžia pareiškėjo teises, todėl nėra teisinių pagrindų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
54. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.