Civilinė byla Nr. 3K-3-151-403/2018
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00094-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl suinteresuoto asmens I. S. pripažinimo neveiksnia, kiti suinteresuoti asmenys V. Š., viešoji įstaiga Joniškio psichikos sveikatos centras, išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių psichinę negalią turinčio asmens pripažinimą ribotai veiksniu, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė teismo pripažinti I. S.:
2.1. ribotai veiksnia šiose turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai yra susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; naudojant, valdant kilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; naudojant, valdant nekilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje;
2.2. neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pvz., policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
3. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gauta Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis kreiptis į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, įvertinant I. S. veiksnumą. Prokuratūroje buvo atliktas tyrimas, užklaustos institucijos ir surinkta informacija, kad I. S. nuo 2004 m. yra VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centro įskaitoje dėl nustatyto kliedesinio sutrikimo, dėl gydymo nesikreipė, yra nekritiška dėl savo būsenos. Nuo 2003 m. birželio 3–4 d. I. S. buvo gydoma Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, jai buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, mišri nerimo ir depresinė reakcija.
4. I. S. gydosi nereguliariai, yra fiziškai savarankiška. I. S. reguliariai kreipiasi į Joniškio rajono policijos komisariatą su pareiškimais dėl tariamų nusikalstamų veikų, kurias išnagrinėjus buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. Dėl psichinės sveikatos sutrikimo I. S. galimybė orientuotis, būti ekonomiškai savarankiška, priimti sprendimus ir už juos atsakyti yra apribota. Psichikos sutrikimas paveikė I. S. socialinius gebėjimus, socialinį gyvenimą, jos būsenai būdinga kliedesinė simptomatika, tačiau gydytis ji atsisako. Dėl nustatyto psichikos sutrikimo I. S. gali būti pripažinta neveiksnia ir reikalinga globos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino I. S. ribotai veiksnia tokiose turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; naudojant, valdant kilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; naudojant, valdant nekilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje, ir neveiksnia tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pvz., policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Teismas inicijavo bylos dėl globos (rūpybos) I. S. nustatymo ir globėjo (rūpintinio) paskyrimo iškėlimą.
6. Teismas nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1245-959/2014 kreipėsi į prokurorą, nes kilo pagrįstų abejonių dėl I. S. gebėjimo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti bei gebėjimo įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti procesines pareigas. Prokuroro atlikto tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie I. S. psichikos sveikatos būklę. I. S. nuo 2004 m. yra Joniškio PSC pacientų registre dėl nustatyto kliedesinio sutrikimo, jos psichikos būsenai būdinga kliedesinė simptomatika; pacientė gydytis atsisako, į VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centrą dėl gydymo nesikreipė, yra nekritiška dėl savo būsenos. I. S. nuo 2003 m. birželio 3–4 d. buvo gydoma Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, mišri nerimo ir depresinė reakcija. I. S. ne kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimais (prašymais), kuriuose neaiškiai, padrikai, neadekvačiai išsako tariamas nusikalstamas veikas (2013–2014 m. buvo gauti 8 tokio pobūdžio pareiškimai). Išnagrinėjus tokius pranešimus buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, nes nebuvo nustatytos padarytos nusikalstamos veikos.
7. Teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi I. S. psichinei būsenai nustatyti paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. 2015 m. gegužės 5 d. I. S. atsisakė vykti išsitirti į Šiaulių teismo psichiatrijos ekspertizės komisiją. Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė priverstinai nusiųsti I. S. 2015 m. liepos 2 d. atlikti ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės. 2015 m. rugpjūčio 26 d. teisme gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad I. S. rekomenduojama paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę tik po stacionarinio gydymo, kai bus praėję psichozės reiškiniai. Teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi įpareigojo VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centrą organizuoti priverstinį I. S. stacionarų gydymą. I. S. priverstinai gydyta nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. Teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi I. S. psichinei būsenai nustatyti paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. 2016 m. gruodžio 9 d. teisme gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad I. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas, diagnozė – kliedesinis sutrikimas; I. S. gebėjimas teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti turtinių santykių srityse šiuo metu iškreiptas kliedesinio sutrikimo, kuris gali susilpnėti po ilgalaikio gydymo psichiatrinio profilio ligoninėje.
8. Teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi I. S. psichinei būsenai nustatyti paskyrė papildomą ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2017 m. kovo 22 d. teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. vasario 3 d. – kovo 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK-47/2017, kuriame pateiktos išvados, kad I. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, diagnozė – kliedesinis sutrikimas. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti šiose turtinių santykių srityse – tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su smulkiais buitiniais sandoriais. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. iš dalies gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti šiose turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; naudojant, valdant kilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; naudojant, valdant nekilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose, dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. gali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių srityje (teisė rinkti ir teisė būti išrinktai). Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pvz., policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
9. I. S. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiama, tačiau dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nesugeba būti visaverte teismo proceso dalyve. I. S. nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2029 m. rugpjūčio 23 d. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. I. S. 2017 m. kovo 15 d. – 2017 m. liepos 28 d. mokėsi VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro profesinėje reabilitacijoje pardavėjo dieninėje mokymo programoje.
10. Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, tai, kad iki 2015 m. I. S. savarankiškai visai nesigydė, kad jai buvo taikytas priverstinis stacionarus gydymas, kad net po priverstinio stacionaraus gydymo I. S. kliedesinis sutrikimas išliko, todėl ekspertai negalėjo pateikti tikslios išvados, kad trečioji ekspertizė I. S. buvo atlikta iš karto po stacionarinio gydymo, teismas sprendė, kad yra pagrindas I. S. pripažinti ribotai veiksnia šiose turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; naudojant, valdant kilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; naudojant, valdant nekilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.11 straipsnio 1 dalis), ir neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pvz., policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).
11. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens I. S. apeliacinį skundą, 2017 m. liepos 27 d. nutartimi pakeitė Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį – tenkino pareiškimo dalį pripažinti I. S. ribotai veiksnia tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pvz., policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Kitą sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.
12. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas, būtina nustatyti, kad, neapribojus asmens veiksnumo, jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalis, CK 3.15 straipsnis).
13. Šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais taikant kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principo įgyvendinimą. Šis principas lemia teismo pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, o ne abstrakčiai. Be to, asmens veiksnumo ribojimas yra ratio ultima (kraštutinė) priemonė, skirtina tik tada, kai mažiau teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų. Be medicininės diagnozės, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
14. I. S. dėl savo psichikos sveikatos būklės gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti tvarkydama asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su smulkiais buitiniais sandoriais, tačiau tik iš dalies gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti tvarkydama asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; naudodama, valdydama kilnojamąjį turtą ir disponuodama juo; naudodama, valdydama nekilnojamąjį turtą ir disponuodama juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje. Taip pat nustatyta, kad dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. gali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti savitvarkos įgūdžių srityje; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių srityje (teisė rinkti ir teisė būti išrinktai).
15. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai juos įvertino. I. S. nepateikė jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą padaryti kitokias išvadas ir spręsti, kad teismo sprendimas pripažinti ją ribotai veiksnia tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., naudojant, valdant kilnojamąjį turtą ir disponuojant juo, naudojant, valdant nekilnojamąjį turtą ir disponuojant juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
16. Negalima vienareikšmė neabejotina išvada, kad mažiau I. S. teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jos interesų, t. y. kad šiuo atveju teisingiausias sprendimas yra pripažinti ją neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pvz., policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl veiksnumo ribojimo pagrįstos. Duomenų apie jos nepagrįstą kreipimąsi po 2013–2014 m. į ikiteisminio tyrimo institucijas byloje nėra. Apeliaciniame skunde I. S. nurodo, kad ji jau kelerius metus su jokiais pareiškimais niekur nesikreipė. I. S. pripažįsta, kad anksčiau yra pateikusi skundų, tačiau tam buvo pagrindas – jos seserų veiksmai, dabar, kai ji pasikeitė bute spyną ir visiškai nutraukė su seserimis santykius, pagrindo kreiptis dėl jų veiksmų ieškovė neturi.
17. Apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas, teismo sprendimas keistinas – I. S. pripažintina ribotai veiksnia tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pvz., policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo I. S. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. 2016 m. rugpjūčio 25 d. I. S. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas, nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. ji buvo apsidraudusi kelionės draudimu, prieš vykdama į Rusijos Federaciją. 2017 m. balandžio 27 d. I. S. buvo išduotas medicininis pažymėjimas, kuris patvirtina, kad grįžusi iš ligoninės ji reguliariai kreipiasi dėl vaistų, šiuo metu jos psichikos būsena yra stabili. 2017 m. gegužės 25 d. I. S. pasirašė trišalę praktinio mokymo sutartį Nr. PS-253, pagal kurią ji buvo priimta mokytis pagal pardavėjo mokymo programą. 2017 m. birželio 12 d. buvo pasirašyta Profesinių gebėjimų atkūrimo sutartis Nr. NGA-29, pagal kurią I. S. buvo pasiųsta atlikti praktikos UAB „Norfos mažmena“. Baigiamasis praktikos įvertinimas buvo labai geras (įvertinta 9 balais). 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo pasirašyta darbo sutartis, pagal kurią I. S. priimta dirbti Joniškio parduotuvėje „Iki“ kasininke-pardavėja-valytoja, buvo pasirašyta ir materialinės atsakomybės sutartis. 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo pateikta VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro pažyma apie I. S. mokymąsi Nr. SN-604, kurioje nurodyta, kad, lankydama mokymo programą, ji užsiėmimus lankė, įskaitas išsilaikydavo laiku, aktyviai bendradarbiavo su specialistais ir vykdė visas užduotis atsakingai bei sąžiningai. Teismai rėmėsi ekspertizės aktu, tačiau nurodyti dokumentai patvirtina, kad I. S. gali gyventi savarankiškai: pasibaigus paso galiojimui, ji išsiėmė naują asmens dokumentą; kai vyko į užsienį, apsidraudė kelionės draudimu, gavo vizą; gyvena viena ir yra savarankiška buityje: apsirengia, susitvarko, pasigamina valgyti, nueina į parduotuvę, apsiperka, susimoka mokesčius, dirba pardavėja (su kasa), jos darbas vertinamas teigiamai. I. S. visada ir visur atvyksta paskirtu laiku, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl akivaizdu, kad orientuojasi tiek laike, tiek erdvėje.
18.2. Dėl pripažinimo ribotai veiksnia sveikatos priežiūros srityje, teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje I. S. nurodo, kad gali gydytis ir gydosi savarankiškai, nuolat vartoja vaistus, reguliariai kreipiasi dėl vaistų, lankė psichikos dienos stacionarą. Jos psichikos būklė stabili (tai patvirtina 2017 m. balandžio 27 d. medicininis pažymėjimas). Jau kelerius metus su jokiais pareiškimais I. S. niekur nesikreipė. I. S. pripažįsta, kad anksčiau yra pateikusi skundų, tačiau tam buvo pagrindas – jos seserų veiksmai. Tačiau dabar, visiškai nutraukus su seserimis santykius, nebėra pagrindo skųstis. Taigi I. S. suvokia, kada ir dėl ko turi būti pradėti ikiteisminiai (teisminiai) procesai.
18.3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008 išaiškinimais tokio pobūdžio bylose negali būti remiamasi tikimybių pusiausvyros principu. Teismas turi susiformuoti neabejotiną išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus). Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad I. S. veiksnumas bent iš dalies galėtų būti apribotas, todėl teismų procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžiantys ir apribojantys I. S. teises ir laisves.
19. Pareiškėjas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Bylą nagrinėję teismai priėmė procesinius sprendimus suinteresuoto asmens I. S. interesų apsaugos tikslu, nes buvo nustatyta, kad ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu (F22.0), kuris padarė neigiamą įtaką jos socialiniam gyvenimui, sukėlė pasekmes jos gebėjimams tam tikrose socialinio gyvenimo srityse. Teismai, ribodami I. S. veiksnumą, rėmėsi mažesnio veiksnumo ribojimo principu, t. y. kad mažiausiai ribojant asmens teises ir varžant jo veiksmus bus pasiektas tikslas, geriausiai atitinkantis asmens valią ir pasirinkimus. Tai reiškia, kad teismai taikė tiek varžančių priemonių, kiek buvo būtina I. S. interesams apsaugoti, t. y. apribojo jos veiksnumą iš dalies, pripažindami ją ribotai veiksnia penkiose turtinių santykių srityse ir dviejose asmeninių neturtinių santykių srityse. Joniškio rajono apylinkės teismas, siekdamas apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises ir interesus, 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-819-874/2017 priėmė nutartį, kuria I. S. nustatė rūpybą ir jos rūpintoju paskyrė A. A. (CK 3.240 straipsnio 3 dalis).
19.2. I. S. į bylą pateikti dokumentai ir teiginiai, kad ji gali gyventi savarankiškai, nepaneigia teismų išvadų, nes I. S. veiksnumas nebuvo apribotas nei savitvarkos įgūdžių, nei darbo teisinių santykių srityse, taip pat turtinių santykių srityje, susijusioje su asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.). Teismų sprendimai pagrįsti VšĮ Joniškio ligoninės socialinės darbuotojos 2016 m. liepos 20 d. parengta išvada apie I. S. gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, ekspertizės aktu, civilinės bylos (proceso Nr. 2-18-3-01044-2014-0) faktinėmis aplinkybėmis (civilinė byla pagal L. I. (sesers) ieškinį I. S. dėl iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos), suinteresuoto asmens V. Š. parodymais, Šiaulių apylinkės teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2SP-2068-901/2016, Nr. 2SP-4212-776/2016, kuriomis I. S. buvo taikytas ir tęsiamas priverstinis gydymas (I. S. nemoka mokesčių, bute atjungta elektra). UAB „Joniškio butų ūkis“ 2017 m. spalio 19 d. rašte Nr. (1.9)SD-786 nurodyta, kad skola už suteiktas paslaugas (šildymą, šaltą ir karštą vandenį, eksploatavimą, administravimą, kaupiamas lėšas ir kt.) (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 30 d. yra 1848,31 Eur, tai patvirtina I. S. ribotą gebėjimą priimti sprendimus, susijusius su nekilnojamojo turto naudojimu ir valdymu, todėl dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. tik iš dalies gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti šiose turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; naudojant, valdant kilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; naudojant, valdant nekilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje.
19.3. I. S. psichikos sutrikimo nepripažįsta, tai ji patvirtino 2017 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu. Tai reiškia, kad ji yra nekritiška dėl savo būklės, gydosi ne tam, kad pasveiktų, bet tam, kad parodytų teismui, jog gydosi (2016 m. spalio 18 d. išsakyta jos nuomonė psichologui). Negydomas I. S. diagnozuotas psichikos sutrikimas kelia pavojų ne tik jos pačios, bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui, iš Šiaulių apylinkės teismo nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. S2-1110-776/2016, Nr. 2SP-2068-901/2016, Nr. 2SP-4212-776/2016, kuriomis I. S. buvo taikytas ir tęsiamas priverstinis gydymas, matyti, kad ji skųsdavosi, jog į jos butą kažkas leidžia dujas, savo namo laiptinėje ji šūkauja, sutikusi kaimynus plūsta juos necenzūriniais žodžiais, grasina susidoroti, turi kliedesių dėl VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos ir Joniškio rajono apylinkės teismo darbuotojos. Taigi pagrįstai I. S. veiksnumas buvo apribotas sveikatos priežiūros srityje.
19.4. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad suinteresuotas asmuo I. S. į policiją kreipdavosi tik dėl savo seserų veiksmų, kad ji suvokia, kada ir dėl ko turi būti pradėti ikiteisminiai (teisminiai) procesai, tačiau prie civilinės bylos pridėti I. S. pareiškimai, rašyti policijai, prokuratūrai, patvirtina, kad jie buvo neadekvataus turinio visai dėl kitų asmenų veiksmų. Pradėjus teisminį procesą dėl I. S. veiksnumo apribojimo, ji ir toliau rašė skundus policijai.
19.5. Asmens veiksnumas yra ribojamas tik tokiam laikui, kokiam jis yra būtinas, o išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindu riboti asmens veiksnumą, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą tam tikrose srityse (CK 2.11 straipsnio 3 dalis).
19.6. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad byloje priimti visi suinteresuoto asmens I. S. rašytiniai dokumentai (nors kai kurie iš jų nebuvo vertinami pirmosios instancijos teismo, nes jų dar nebuvo byloje sprendimo priėmimo metu). I. S., nepaisydama CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, pateikė kasaciniam teismui naujus įrodymus: savo paso kopiją, kelionės rizikų draudimo poliso Nr. FL09PD 10043545 kopiją, 2017 m. gegužės 25 d. trišalės praktinio mokymo sutarties Nr. PS-253 kopiją, 2017 m. rugpjūčio 2 d. darbo sutarties Nr. 1213-139 ir materialinės atsakomybės sutarties kopiją, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro 2017 m. rugpjūčio 22 d. pažymos Nr. SN-604 apie jos mokymąsi kopiją. Pateikti rašytiniai dokumentai teismų padarytų išvadų nekeičia, nes šioje byloje nėra apribotas suinteresuoto asmens veiksnumas darbo teisinių santykių srityje.
19.7. I. S. taikytas jos teisių ir laisvių suvaržymas yra proporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jos pačios ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo ribotai veiksniu
20. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo.
21. Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurios Lietuvos Respublika įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų“, skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Reikšminga Deklaracijos nuostata, kad kiekvienas, kaip visuomenės narys, turi teisę į socialinę apsaugą ir teisę, kad valstybės pastangomis bei bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu ir pagal kiekvienos valstybės struktūrą ir išteklius būtų įgyvendinamos jo orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi būtinos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės (Deklaracijos 22 straipsnis).
22. Asmens teisės į jo privataus gyvenimo gerbimą, ginamos Konvencijos 8 straipsniu, taip pat Konstitucijos 22 straipsniu, dalis, be kita ko, yra ir asmens teisė į tai, kad būtų saugoma jo tapatybė, asmeninis vystymasis, galimybė kurti ir plėtoti ryšius su kitais žmonėmis bei išoriniu pasauliu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. vasario 22 d. sprendimą byloje Burghartz prieš Šveicariją, peticijos Nr. 280-B; 1995 m. sausio 31 d. sprendimą byloje Friedl prieš Austriją, peticijos Nr. 305-B; 2001 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Bensaid prieš Angliją, peticijos Nr. 44599/98). Žmogaus orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi, suteikiančiam galimybes savarankiškai priimti sprendimus įvairiose gyvenimo srityse, kurti ir plėtoti ryšius su kitais žmonėmis bei išoriniu pasauliu, užtikrinti būtinos socialinės ir teisinės priemonės, be kita ko, apima asmens psichinės sveikatos apsaugą. Asmens psichinė sveikata, kuri laikoma viena svarbiausių individo sveikatos sričių (Psichikos sveikatos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 1, 7, 9.1 punktai) bei vertinama kaip lemianti bendrą visuomenės sveikatą, gyvenimo kokybę ir socialinę gerovę, laikytina esmine jo privataus gyvenimo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2001 m. vasario 6 d. sprendimas byloje Bensaid prieš Angliją, peticijos Nr. 44599/98).
23. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 14 punktą, psichikos sveikata – tai natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal to paties straipsnio 3 punktą, asmuo, sergantis psichikos liga, laikomas psichikos ligoniu. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Tačiau tokie asmenys labiau pažeidžiami nei kiti tas pačias teises turintys visuomenės nariai. Dėl to valstybė turi sudaryti ne tik sąlygas psichikos ligoniams ugdyti, padėti jiems įgyti darbo įgūdžių, persikvalifikuoti, prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), bet ir sąlygas tokiems asmenims įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, taip pat sukurti bei užtikrinti jiems specialias ir efektyvias apsaugos priemones, prioritetą teikiant toms, kurios nelemia psichikos sutrikimų turinčių asmenų socialinės atskirties ir intervencijos į jų laisvę, asmens, nuosavybės ir privataus gyvenimo neliečiamybę, o maksimalų šių asmenų teisių ir laisvių suvaržymą naudojant tik kaip išimtinio pobūdžio priemonę (lot. ultima ratio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012).
24. Viena prioritetinių Lietuvos valstybės psichikos sveikatos strategijos krypčių ir vienu pagrindinių šios strategijos uždavinių nurodomas žmogaus teisių ir jų apsaugos užtikrinimas bei stebėsena (Psichikos sveikatos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070, 21.1, 22, 29.5 punktai). Ši nuostata reiškia, kad turi būti užtikrintos ir nepriklausomu būdu stebimos žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, ir jų šeimų narių žmogaus teisės. Šie žmonės turi turėti tokias pačias žmogaus teises kaip visi visuomenės nariai. Žmonės, ištikti psichikos ar proto negalios, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančios pagalbos sistemos sutrikusios psichikos asmenims sukūrimo – tokia priemonė nustatyta nurodytam strategijos principui dėl šių asmenų teisių apsaugos užtikrinimo įgyvendinti. Viena šios priemonės įgyvendinimo išraiškų laikytina Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio prievartinį asmens, sergančio sunkia psichikos liga, hospitalizavimą, nuostatos, pagal kurias toks asmuo gali būti hospitalizuojamas prievarta tik tuo atveju, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
25. Konvencijos 8 straipsnio objektas – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių ar proto negalios ištiktų asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
26. Kasacinio teismo išaiškinimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio pagrindu mutatis mutandis taikytini ir šios bylos atveju, kai sprendžiama dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu CK 2.11 straipsnio (2015 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XII-1566 redakcija) 1 dalies pagrindu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).
27. Vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis), asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Sprendimo pagrindimą iš esmės tik dokumentiniu įrodymu – teismo psichiatrijos ekspertizės išvada – ir dėl to jo, kaip tinkamai nemotyvuoto, buvimą, kaip vieną iš argumentų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimui konstatuoti, nurodė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendime byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05.
28. Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y. remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad realus asmens negalėjimas suprasti (iš dalies suprasti) savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti turi būti įrodytas kompetentingų tą padaryti subjektų (teismo), remiantis objektyvia medicinos ekspertize, ir šis negalėjimas turi būti tokio pobūdžio ar masto, kad pateisintų asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis atėmimą, ir šis atėmimas gali trukti tik tol, kol egzistuoja nurodytas negalėjimas (1979 m. spalio 24 d. sprendimas Winterwerp prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 6301/73).
29. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos.
30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti suinteresuoto asmens veiksnumą, 2015 m. vasario 25 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. 2016 m. spalio 10 d. – gruodžio 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu I. S. nustatyta psichikos liga, diagnozė – kliedesinis sutrikimas; taip pat nustatyta, kad I. S. gebėjimas teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti turtinių santykių srityse iškreiptas kliedesinio sutrikimo, kuris gali susilpnėti po ilgalaikio gydymo psichiatrinio profilio ligoninėje.
31. Teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi I. S. psichinei būsenai nustatyti paskyrė papildomą ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2017 m. vasario 3 d. – kovo 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad I. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, diagnozė – kliedesinis sutrikimas. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti šiose turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su smulkiais buitiniais sandoriais. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. iš dalies gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti šiose turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; naudojant, valdant kilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; naudojant, valdant nekilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. gali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių srityje (teisė rinkti ir teisė būti išrinktai). Dėl savo psichikos sveikatos būklės I. S. negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pvz., policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
32. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad I. S. nuo 2003 m. birželio 3–4 d. buvo gydoma Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, mišri nerimo ir depresinė reakcija. I. S. nuo 2004 m. yra Joniškio PSC pacientų registre dėl nustatyto kliedesinio sutrikimo, jos psichikos būsenai būdinga kliedesinė simptomatika; pacientė gydytis atsisako, į VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centrą dėl gydymo nesikreipė, dėl savo būsenos yra nekritiška. I. S. ne kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimais (prašymais), kuriuose neaiškiai, padrikai, neadekvačiai išsako tariamas nusikalstamas veikas (2013–2014 m. buvo gauti 8 tokio pobūdžio pareiškimai). Išnagrinėjus tokius pranešimus buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, nes nebuvo nustatytos padarytos nusikalstamos veikos.
33. Šios bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui 2015 m. vasario 25 d. nutartimi I. S. psichinei būsenai nustatyti paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę, 2015 m. gegužės 5 d. I. S. vykti išsitirti į Šiaulių teismo psichiatrijos ekspertizės komisiją atsisakė. Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė priverstinai nusiųsti I. S. 2015 m. liepos 2 d. atlikti ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės. 2015 m. rugpjūčio 26 d. teisme gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad I. S. rekomenduojama paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę tik po stacionarinio gydymo, kai bus praėję psichozės reiškiniai. Teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi įpareigojo VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centrą organizuoti I. S. priverstinį stacionarų gydymą. I. S. priverstinai gydyta nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gegužės 25 d.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paskirtos ekspertizės išvadas ir kitus byloje esančius duomenis (nutarties 32, 33 punktai), sprendė, kad yra pagrindas nustatyti I. S. ribotą veiksnumą tokiose turtinių santykių srityse: tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; naudojant, valdant kilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; naudojant, valdant nekilnojamąjį turtą ir disponuojant juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje; ir tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus (pvz., policiją), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Teisėjų kolegija laiko tokias apeliacinės instancijos teismo išvadas pagrįstomis.
35. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą grindė ne tik ekspertizės akto išvadomis, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis. Nors ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad I. S. negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje, teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje, apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, kartu su ekspertizės aktu įvertinęs ir kitus bylos duomenis, t. y. byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad pagrindo nustatyti visišką I. S. neveiksnumą nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse nenustatyta (nustatytas ribotas veiksnumas).
36. I. S., nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, prašo jos veiksnumo ribojimą panaikinti, kasaciniame skunde nurodo, kad gali gyventi savarankiškai: pasibaigus paso galiojimui, ji gavo naują asmens dokumentą; kai vyko į užsienį, apsidraudė kelionės draudimu, gavo vizą; gyvena viena ir yra savarankiška buityje: apsirengia, susitvarko, pasigamina valgyti, nueina į parduotuvę, apsiperka, susimoka mokesčius, dirba pardavėja (su kasa), jos darbas vertinamas teigiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti I. S. veiksmai susiję su tomis teisinių santykių sritimis, kuriose jos veiksnumas nėra apribotas.
37. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo nustatyti ribotą I. S. veiksnumą tam tikroje srityje pagrįstumą patvirtina ne tik ekspertizės akto išvados, bet ir kitos aplinkybės, būtent – I. S. vengimas gydytis, priverstinio gydymo taikymas, po kurio kliedesinis sutrikimas I. S. išliko, nepagrįstas nuolatinio pobūdžio kreipimasis į viešojo administravimo subjektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, taikant I. S. priverstinį gydymą, būtų pažeistos jo taikymo sąlygos, reglamentuotos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje, CK 2.26 straipsnyje. Tai reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones I. S., sprendė, kad jos yra būtinos, t. y. kad ji savo veiksmais gali padaryti esminę žalą sau ar aplinkiniams (nutarties 24 punktas). Minėta, kad pati I. S. nemanė, kad gydymas jai yra būtinas. Taip pat yra svarbu, kad šioje byloje ekspertų buvo nustatyta ne tik I. S. liga, bet ir įvertintas jos veiksmų atitinkamų teisinių santykių srityje suvokimo laipsnis. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl I. S. veiksnumo, įvertino tiek ekspertų išvadas, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus ir, spręsdamas dėl I. S. riboto veiksnumo, taikė tiek medicininį, tiek ir teisinį kriterijus, t. y. ekspertizės akto pagrindu konstatavęs I. S. psichinės sveikatos sutrikimą teismas sprendė, kiek tas sutrikimas lemia poreikį riboti jos veiksnumą atitinkamoje teisinių santykių srityje tam, kad būtų apsaugotos tiek jos, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (nutarties 29 punktas).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 41 punktas), kaip ir šios nutarties 21, 22, 28 punktuose nurodytų tarptautinių teisės aktų bei EŽTT jurisprudencijos, suformuotos asmens psichinės sveikatos apsaugos srityje. Ribotas I. S. teisių suvaržymas atitinka Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, CK 2.11 straipsnio reikalavimus ir tikslus (nutarties 20, 23, 29 punktai), nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas vadovaujantis I. S. interesų apsaugos tikslais, įsitikinus, kad šiuo konkrečiu atveju jos teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami (nutarties 25 punktas).
39. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 2.11 straipsnio 3 dalį išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba toje srityje pasibaigia.
40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Kasaciniame teisme patirta 15,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. pažyma). Suinteresuotas asmuo I. S. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šių išlaidų atlyginimas iš jos nepriteistinas (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Algirdas Taminskas
Vincas Verseckas