LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m. rugpjūčio 27 d. Nr. D1-485

Vilnius

 

P a k e i č i u  Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“, ir 8.2 papunktį išdėstau taip:

 

8.2.

P.N.022

„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilo-metrai

Jūros krantas – zona, kurią sudaro pakrantės sausumos juosta ir kranto povandeninis šlaitas su jūros bangų ir srovių sukurtomis reljefo formomis (smėlio sėkliais, tarpsėkliais, povandeninėmis terasomis).

 

Sutvarkytas jūros krantas suprantamas kaip krantas, kuriam pritaikyta krantotvarka, t. y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme.

 

Lietuvos Baltijos jūros krantas skiriamas į dvi dalis: 38,49 km žemyno ir 51,03 km Kuršių nerijos krantą, taip, kaip apibrėžta Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014-2020 m., patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-360 „Dėl pajūrio juostos tvarkymo programos patvirtinimo“.

 

Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.

Automatiš-kai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas sumuojant Kuršių nerijos ir žemyno kranto ilgius.

 

Kuršių nerijos kranto ilgis skaičiuojamas sumuojant miško kvartalų, kuriuose pritaikytos visos krantotvarkos priemonės, numatytos einamųjų metų Apsauginio kopagūbrio būklės Kuršių nerijoje monitoringo ataskaitos „krantotvarkos darbų programa“ dalyje, vakarinių kraštinių ilgius ir su kraštine besiribojančios 1 kvartalinės pločius. Kvartalai, kuriuose pakartotinai pritaikytos krantotvarkos priemonės, neskaičiuojami.

 

Žemyno kranto ilgis skaičiuojamas, sumuojant kranto ilgį, kuriam pritaikytos priekrantės ir paplūdimio sąnašų papildymo atvežtiniu smėliu krantotvarkos priemonės ir kranto ilgį, kuriam pritaikytos visos krantotvarkos priemonės, numatytos Baltijos jūros kranto ruožo nuo Pajūrio regioninio parko šiaurinės ribos iki Būtingės geomorfologinio draustinio pietinės ribos būklės monitoringo programoje (toliau – Monitoringo programa) (sumuojami Monitoringo programoje numatyti kranto ilgiai). Kranto ilgis, kuriame pakartotinai pritaikytos krantotvarkos priemonės, neskaičiuojamas.

 

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros, priėmimo –

perdavimo aktai

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendini-mo metu atlikus visas krantot-varkos priemones Kuršių nerijos ir žemyno krante, numatytas einamųjų metų Apsauginio kopagūbrio būklės Kuršių nerijoje monitoringo ataskaitos „kranto-tvarkos darbų programa“ dalyje ir Monitorin-go progra-moje, ir, pritaikius žemyno krante priekrantės ir paplūdimio sąnašų papildymo atvežtiniu smėliu krantotvar-kos priemones, pasirašomas priėmimo – perdavimo aktas.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

 

“.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                                                                                                          Simonas Gentvilas