Administracinė byla Nr. A-2271-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02714-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas P. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 200 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palūkanas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 22:00 val. įvyko konfliktas tarp pareiškėjo ir Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos miesto PK) pareigūnų dėl pareiškėjo automobilio „VW Tiguan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos privačioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Po pokalbio su pareigūnu P. B. automobilio stovėjimo vietą jis pakeitė, t. y. automobilį pastatė arčiau tvoros. Perstačius automobilį, jam nebuvo leidžiama išlipti, kelis kartus pareigūnai primygtinai reikalavo susimokėti kažkokį mokestį, jis nesuprato už ką tas mokestis. Iškvietus daugiau pareigūnų, pareiškėjui buvo įsakyta sėdėti automobilyje, neleido nei išlipti, nei uždaryti durelių. Paprašius atlaisvinti dureles, vienas iš policininkų, naudodamas jėgą, bandė atimti iš jo automobilio raktelius, suplėšė rūbus. Įžvelgė pareigūnų norą jėga užvaldyti jo automobilį. Pasijuto blogai, jis yra neįgalus, su įdėtu (duomenys neskelbtini) visada būna rizikos būsenoje. Jis norėjo grįžti į namus išgerti jam paskirtų vaistų, tačiau pareigūnai neleido, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jam padėjo nueiti nuo savo automobilio iki greitosios pagalbos automobilio ir į jį įlipti. Po medikų apžiūros jam nurodyta vykti į Palangos miesto ligoninę. Grįžęs ir išlipęs iš greitosios pagalbos automobilio, jis neberado savo automobilio kieme, policijos pareigūnų nebebuvo. Automobilyje buvo likę jo asmeniniai daiktai ir raktai nuo buto, todėl jis negalėjo patekti į namus, visą naktį apsirengęs plonais rūbais buvo priverstas būti lauke. Kelis kartus skambino pagalbos telefonu Nr. 112 dėl automobilio dingimo, jam liepė laukti policijos, tačiau jos taip ir nesulaukė. Iki pat 2019 m. rugsėjo 24 d. policija nesuteikė jam informacijos, todėl nežinojo, kur yra jo automobilis, tomis dienomis jautėsi sugniuždytas tiek morališkai, tiek fiziškai. Automobilis jam buvo reikalingas nuvykti į gydymo įstaigą, vaistinę, prekybos centrus, nes dėl blogos sveikatos jis gali ribotai eiti pėsčiomis.
2.2. Jis parašė skundą Policijos departamentui dėl Palangos miesto PK pareigūnų veiksmų. Tik 2019 m. rugsėjo 26 d. gavo paštu priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą bei leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transportą priemonę. Tuomet sužinojo, kad jo automobilis yra Kretingos mieste. Nurodytu adresu 2019 m. rugsėjo 30 d. nuvyko atsiimti savo automobilį, iš jo pareikalavo sumokėti 200 Eur už automobilio stovėjimą, jokios informacijos apie tokių paslaugų kainas nepateikė.
2.3. Klaipėdos AVPK viršininko atsakyme į skundą nurodyta, jog Palangos miesto PK pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą. Automobilio netektis pažeidė jo teisę į visavertį gyvenimą, buvo pasikėsinta į jo asmeninę nuosavybę. Jam neribotam laikui išduota neįgaliojo automobilio stovėjimo kortelė, suteikianti galimybę laisviau parkuoti mašiną, o tai jam yra svarbu ir reikalinga. Dėl riboto galėjimo vaikščioti be automobilio neteko galimybės apsirūpinti maistu, vaistais ir kt., tai atsiliepė dabartinei jo sveikatai, todėl yra priverstas naudoti stipresnius vaistus širdžiai. Iki šiol jaučia didesnį stresą, nes buvo pažemintas, stipriai išgyveno dėl automobilio nuvarymo. Dėl šių aplinkybių patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą bei 200 Eur turtinę žalą.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad:
3.1. Palangos miesto PK policijos pareigūnai 2019 m. rugsėjo 13 d. 22:08 val. atvykę pagal gautą pranešimą, pareiškėją įkalbinėjo patraukti jam priklausantį automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad kiti namo gyventojai galėtų laisvai savo transporto priemonėmis patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį požeminį garažą. Kadangi pareiškėjas atsisakė savo automobilį patraukti nuo įvažiavimo į požeminį garažą, policijos pareigūnai nusprendė pareiškėjo automobilį nuvežti privestinai, todėl radijo ryšiu apie tai pranešė Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, jog reikalingas autovežis nuvežti automobilį. Į įvykio vietą atvykus UAB „Okreta“ autovežiui, pareiškėjas savo noru perstatė automobilį. Pareiškėjui pasijutus blogai, policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicininės pagalbos medikus. Pareiškėjui būnant greitosios medicinos pagalbos automobilyje, jo automobilis buvo pakrautas ant autovežio platformos ir nuvežtas. Policijos pareigūnai surašė nustatytos formos priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, tačiau išvyko pareiškėjui nepalikę šio akto kopijos bei dėl administracinio nusižengimo nesurašę administracinio nusižengimo protokolo. 2019 m. rugsėjo 14 d., t. y. kitą dieną po įvykio, buvo surašytas leidimas pareiškėjui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.
3.2. 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 10:00 val. dėl pradėtos administracinio nusižengimo teisenos ir priverstinai nuvežto automobilio su pareiškėju buvo susisiekta jo nurodytu telefono numeriu. Pareiškėjui pareiškus, kad į Palangos miesto PK jis atvykti negali dėl neįgalumo, policijos pareigūnai pasisiūlė patys atvykti ir atvyko pas pareiškėją į namus, tačiau pareiškėjas, būdamas namie, policijos pareigūnams durų neatidarė ir bendrauti atsisakė. Policijos pareigūnai 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d. 4 kartus buvo nuvykę pas pareiškėją. Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus viršininko 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu pareiškėjui paštu išsiųsti priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Pareiškėjui nedalyvaujant, 2019 m. spalio 8 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 19105772420 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnį. Protokolas buvo pateiktas pareiškėjui, tačiau jis atsisakė protokolą priimti, apie tai pasirašydamas protokole.
3.3. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdyba pagal pareiškėjo skundą atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK tyrėjas P. B. vykdė pareiškėjo automobilio priverstinį nuvežimą, išnykus pagrindui tai daryti, t. y. po to, kai pareiškėjas pats patraukė savo automobilį. Dėl to P. B. skirta tarnybinė nuobauda.
3.4. Vadovaujantis galiojančia Klaipėdos AVPK ir UAB „Okreta“ sutartimi, priverstinis transporto priemonės nuvežimas Palangos mieste ir Kretingos rajone kainuoja 90 Eur įskaitant PVM, o saugojimo aikštelėje 1 para kainuoja 6 Eur, įskaitant PVM. Kadangi vilkiko atvykimas į įvykio vietą priverstiniam transportavimui kainuoja tiek pat kaip ir transportavimas, o vilkikas buvo iškviestas dėl pareiškėjo kaltės, t. y. dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnyje, šios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo Lietuvos valstybės. 2019 m. rugsėjo 14 d. buvo surašytas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, todėl pareiškėjas turėjo pareigą ir faktinę galimybę jau 2019 m. rugsėjo 14 d. atsiimti savo automobilį (saugojimo paslaugų kaina būtų buvusi 6 Eur), tačiau pareiškėjas savo automobiliu nesidomėjo, dėl automobilio grąžinimo į policijos įstaigą nesikreipė, t. y. jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl padidėjo automobilio saugojimo aikštelėje laikas ir išlaidos, t. y. pareiškėjo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, sukurdamas sąlygas žalingiems padariniams atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 str. 3 d.).
3.5. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nustačius, kad objektyviai buvo padaryti pažeidimai, numatyti ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, priverstinio transporto priemonės nuvežimo paslauga buvo užsakyta dėl pareiškėjo kaltės, automobilio saugojimo aikštelėje terminas ir išlaidos padidėjo taip pat dėl pareiškėjo kaltės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos aplinkybes, todėl Klaipėdos AVPK mano, kad neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 6 Eur dydžio turtinė žala, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui P. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur neturtinės žalos ir 12 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas vadovavosi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.
6. Spręsdamas dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje pagal P. M. skundą pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl ginčo aplinkybių ir 2019 m. lapkričio 8 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada dėl policijos pareigūno P. B. veiksmų. Išvadoje pripažinta, jog Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK RS tyrėjas P. B. pažeidė Aprašo 7.1.1 punktą, 14 punktą, 15 punktą ir Etikos kodekso 6.7 punktą, tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą, už aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Ši išvada patvirtinta 2019 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas R. V.. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvadoje iš esmės buvo nustatyti neteisėti Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK RS tyrėjo P. B. veiksmai, netinkamai vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Tokie jo veiksmai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą. Nustačius, kad pareigūnas, nesant būtinumui, leido autovežio vairuotojui nuvežti P. M. priklausantį automobilį, nes šis atsisakė sumokėti 120 Eur autovežio vairuotojui už paslaugas, vietoje nesurašė administracinių nusižengimų protokolo, jo neįteikė, taip pat liepė neduoti pasirašyti ir neįteikė priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto, leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, teismas konstatavo, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė bei neturinė žala. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos AVPK atsiliepime pripažįsta, jog dėl neteisėtų pareigūno veiksmų iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai galėtų būti priteista 6 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas. Teismas darė išvadą, kad Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ši institucija bei jos pareigūnai, todėl sprendė, kad Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.
7. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad UAB „Okreta“ transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimo įkainis yra 90 Eur, o saugojimo aikštelėje vienos paros įkainis yra 6 Eur. Už automobilio saugojimą P. M. išrašyta 200 Eur sąskaita. Teismas vertino, kad pareiškėjas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarimu (nutarimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 21 d.) nubaustas dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnyje, todėl darė išvadą, kad autovežis buvo iškviestas dėl paties pareiškėjo kaltės. Teismas pažymėjo, kad neteisėti pareigūnų veiksmai pripažinti tik dėl pareiškėjo automobilio nuvežimo, nesant būtinumo. Kadangi įmonėje nėra numatytas įkainis už autovežio atvykimą, mokestis už autovežio atvykimą yra tokio pat dydžio kaip ir už automobilio nuvežimą, todėl teismas sprendė, kad 90 Eur suma už priverstinį transporto priemonės nuvežimą pareiškėjui nepriteistina. Teismas taip pat nustatė, kad automobilis buvo nuvežtas 2019 m. rugsėjo 13 d., pareiškėjas automobilį galėjo atsiimti jau 2019 m. rugsėjo 14 d., nes tam buvo išduotas leidimas, tačiau pareiškėjas pats nesirūpino savo automobiliu, nesikreipė į policiją dėl aplinkybių išsiaiškinimo nei iš karto po automobilio nuvežimo, nei vėlesnėmis dienomis, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl jo elgesys prisidėjo prie turtinės žalos atsiradimo. Policijos pareigūnai su pareiškėju ne kartą bandė susisiekti, 2019 m. rugsėjo 17 d. pareigūnas paskambino jo nurodytu telefono numeriu; P. M. pareiškus, kad jis negali atvykti dėl neįgalumo, policijos pareigūnas atvyko pas pareiškėją į namus, tačiau durų niekas neatidarė; rugsėjo 17 d. ir 18 d. pareigūnai buvo nuvykę pas pareiškėją į namus iš viso 4 kartus, tačiau jų niekas į butą neįsileido, nors, kaimynų teigimu, pareiškėjas buvo namuose. Įvertinęs minėtas aplinkybes bei tai, kad pareiškėjo automobilis buvo priverstinai nuvežtas 2019 m. rugsėjo 13 d., o 2019 m. rugsėjo 14 d. jau buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina suma už automobilio saugojimą aikštelėje 2 paras, t. y. 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 14 d., už kiekvieną parą skaičiuojant po 6 Eur, viso 12 Eur.
8. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde plačiau nepasisakė, kaip neteisėti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą bei jos dydį. Pareiškėjas nurodo, kad nuvežtame automobilyje buvo likę asmeniniai pareiškėjo daiktai, taip pat ir raktai nuo buto, todėl jis visą naktį buvo priverstas išbūti lauke, nors buvo apsirengęs plonais rūbais. Tačiau ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Teismas nustatė, kad prieš autovežiui išvažiuojant su pareiškėjo automobiliu, policijos pareigūnai pasidomėjo, ar pareiškėjas turi savo buto raktus, pabendravo su vienu iš greitosios medicinos pagalbos medikų dėl buto raktų. Šis paaiškino, kad raktai yra pas P. M. rūbų kišenėje. Be to, iš greitosios medicininės pagalbos rašto matyti, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. 23:26 val. į įvykio vietą atvykę medicinos darbuotojai, patikrinę pareiškėjo sveikatą, nustatė tik (duomenys neskelbtini). Didesnių sveikatos sutrikimų nebuvo nustatyta. Tačiau įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl nepagrįsto automobilio išgabenimo galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, t. y. dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs bylos aplinkybes bei teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, pareiškėjo patirtą žalą dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų teismas vertino 50 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 50 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK 200 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad turtinė žala (200 Eur) įrodyta UAB „Okreta“ kasos orderiu ir sąskaita. Taip pat pažymi, kad jam surašyti dokumentai turėjo būti įteikti tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 13 d., tačiau policijos pareigūnai neatliko procesinių veiksmų. Netekęs transporto priemonės, jis kelis kartus (tiek rugsėjo 13 d., tiek rugsėjo 14 d.) skambino pagalbos centrui Nr. 112, tačiau policija nereagavo. Pareiškėjas visą naktį praleido namo laiptinėje, nes raktai nuo buto buvo likę nuvarytame automobilyje, o Palangos miesto policijos pareigūnai nepranešė apie transporto priemonės priverstinį nuvarymą. Teismo posėdžiui nepasibaigus, jis reikalavo, kad teismas kreiptųsi dėl nuosavybės klausimo išaiškinimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, tačiau prašymas buvo atmestas. Teismas nekvietė ir neapklausė medicinos greitosios pagalbos brigados narių, kurie buvo atvykę dėl pareiškėjo pablogėjusios sveikatos. Pareiškėjas pažymi, kad ir dabar jaučia didelį stresą, jį lanko šeimos gydytojo kabineto darbuotojai, numatoma operacija.
10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jame išdėstytus motyvus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnų veiksmų, nuvežant jo automobilį, nesant būtinumo, atlyginimo.
12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 12 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad turtinę žalą jis įrodė byloje pateiktais įrodymais (UAB „Okreta“ kasos orderiu ir sąskaita), dėl neturtinės žalos pažymi, kad jis ir dabar jaučia didelį stresą, jį lanko šeimos gydytojo kabineto darbuotojai, numatoma operacija. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo kreiptis dėl nuosavybės klausimo išaiškinimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nekvietė ir neapklausė medicinos greitosios pagalbos brigados narių, kurie buvo atvykę dėl pareiškėjo pablogėjusios sveikatos.
13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
14. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos tik papildo.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis teismo prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl nuosavybės klausimo išaiškinimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Pažymėtina, kad pareiškėjas raštu tokio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė, o teismo posėdyje iš esmės jokių motyvų dėl šio prašymo bei ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku nenurodė. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nekvietė ir neapklausė medicinos greitosios pagalbos brigados narių, kurie buvo atvykę dėl pareiškėjo pablogėjusios sveikatos, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui būtų teikęs prašymą iškviesti minėtus asmenis kaip liudytojus, nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes šie asmenys galėtų patvirtinti.
17. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl žalos atlyginimo, primintina, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš šių trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
18. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.).
19. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad pareiškėjas dėl jo transporto priemonės nuvežimo, nesant būtinumo, patyrė žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, tačiau pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį.
20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
21. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, vertino byloje pateiktus įrodymus – UAB „Okreta“ PVM sąskaitą faktūrą serija OKR Nr. 22468, iš kurios matyti, kad pareiškėjas už automobilio „VW Tiguan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą ir aikštelės paslaugas UAB „Okreta“ yra skolingas 200 Eur, kasos pajamų orderį Nr. OKR011414, kuris įrodo, kad pareiškėjas pagal minėtą sąskaitą 2019 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo UAB „Okreta“ 200 Eur; duomenis apie UAB „Okreta“ transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo įkainius, iš kurių matyti, kad transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimo įkainis yra 90 Eur, o saugojimo aikštelėje vienos paros įkainis yra 6 Eur. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarimu nubaustas dėl padarytų administracinių nusižengimų (nutarimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 21 d.), kuriame nurodyta, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 22 val. 10 min. pastatė savo vairuojamą transporto priemonę – automobilį „VW Tiguan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vietoje, kur stovinti transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui, įvažiuoti ir išvažiuoti iš požeminio garažo, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų patraukti ant įvažiavimo į požeminį garažą paliktą transporto priemonę. Nutarime nurodyta, kad, P. M. perspėjus, jog, jei šis automobilio nepatrauks, pareigūnai bus priversti organizuoti automobilio nuvežimą, šis į tai nereagavo, tik paaiškino, kad jo automobilio niekas niekur nenuveš, paduos juos į teismą. Prašytas keletą kartų, kad patrauktų automobilį, nes trukdo eismui, P. M. buvo piktybiškai nusiteikęs, tik šaukė, kad nieko nežada patraukti, svetimi atvažiavę į garažą neįvažiuos. <...> Informavus Klaipėdos apskr. VPK, į įvykio vietą iškviestas sunkvežimis automobiliui nuvežti. Atvykus sunkvežimiui, P. M., pastebėjęs tai, išėjo iš buto į kiemą ir atsirakinęs automobilį atsisėdo į jį. Dar kelis kartus pareikalavus patraukti automobilį, P. M. kategoriškai atsisakė tai daryti. Įvertinęs šiame nutarime nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad autovežis buvo iškviestas dėl paties pareiškėjo kaltės, todėl 90 Eur sumos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą pareiškėjui nepriteisė.
22. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo transporto priemonė buvo nuvežta 2019 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 6), o 2019 m. rugsėjo 14 d. išduotas Klaipėdos AVPK Palangos m. PK leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 5). Kaip pats pareiškėjas skunde nurodė, šį leidimą jis gavo registruotu laišku 2019 m. rugsėjo 26 d., o transporto priemonę atsiėmė 2019 m. rugsėjo 30 d. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad, netekęs transporto priemonės, jis kelis kartus (tiek rugsėjo 13 d., tiek rugsėjo 14 d.) skambino pagalbos centrui Nr. 112, tačiau policija, nors signalus apie nuvarytą transporto priemonę gavo, į tai nereagavo. Pastebėtina, kad pareiškėjas šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, jų teismo neprašė išreikalauti. Iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų paaiškinimų (b. l. 19–22), byloje pateiktos 2019 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-54 „Dėl P. B. veiksmų“ (b. l. 26–34) ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-154-549/2020 (b. l. 79–80) matyti, kad pareigūnai dėl nuvežto pareiškėjo automobilio su pareiškėju bandė susisiekti ne kartą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas automobilį galėjo atsiimti jau 2019 m. rugsėjo 14 d., tačiau pats nesirūpino savo automobiliu, nesikreipė į policiją dėl aplinkybių išsiaiškinimo nei iš karto po automobilio nuvežimo, nei vėlesnėmis dienomis, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl jo elgesys prisidėjo prie turtinės žalos atsiradimo, pagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą tik už pareiškėjo automobilio saugojimą aikštelėje 2 paras, t. y. 2019 m. rugsėjo 13 ir 14 d., už kiekvieną parą skaičiuojant po 6 Eur, iš viso 12 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
23. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą.
24. Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas kompensuoti pažeistas neturtines vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar atkurti nukentėjusiojo turėtą padėtį, kaip kad yra turtinės žalos atlyginimo atveju. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo patirtą neturtinę žalą, kriterijus neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, pirmosios instancijos teismo nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius aspektus, tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl byloje aptariamo įvykio, kuris buvo trumpalaikis (pareiškėjo automobilis nuvežtas 2019 m. rugsėjo 13 d., o 2019 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas jį jau galėjo atsiimti), sutriko ar pablogėjo pareiškėjo sveikata ar atsirado kitokio pobūdžio sunkių pasekmių (be kita ko, tokių įrodymų byloje nepateikta), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį (50 Eur). Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ar tokio pobūdžio kriterijų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad jam turi būti atlyginta pinigais žymiai didesnė neturtinė žala, t. y. priteista 10 000 Eur.
26. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija