Kasacinio skundo Nr. 2P-668/2019
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00224-2014-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo D. T. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis D. T. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, nesant jo veiksmuose šių nusikalstamų veikų požymių, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, skirdami bausmę nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir į bausmę neįskaitė suėmimo laiko. Kasatoriaus teigimu, už dviejų per trumpą laikotarpį padarytų vienarūšių nusikalstamų veikų padarymą jis buvo nuteistas skirtingais nuosprendžiais, dėl to pasunkėjo jo teisinė padėtis galutinės subendrintos bausmės paskyrimo ir suėmimo laiko įskaitymo į galutinę bausmę aspektais. Kasatorius pažymi, kad byloje asmenų atpažinimo veiksmai atlikti ir duomenys gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Skunde detaliai išdėstytos nustatytos aplinkybės, asmenų parodymai, pateikiama abiejų instancijų teismų sprendimų kritika, teigiant, kad teismai netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadas), nepašalino prieštaravimų, nenustatė kaltų asmenų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Šiuo atveju kasaciniame skunde nurodyti kasacinio apskundimo pagrindai – netinkamas BK 135 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 2 dalies taikymas ir esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai iš esmės grindžiami ne teisiniais argumentais, o išimtinai teismų nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių kvestionavimu, teismų sprendimų kritika dėl netinkamų ir neteisingų išvadų vertinant nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, formuluojant savas išvadas, o tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip matyti iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio, juose visi įrodymai, visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės teismų išanalizuoti ir įvertinti bei išdėstytos motyvuotos išvados. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais iš esmės prašoma kasacinės instancijos teismo iš naujo įvertinti įrodymus ir daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai savo sprendimuose, nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad dėl kasaciniame skunde nurodytų proceso pažeidimų atliekant byloje asmenų atpažinimo veiksmus apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas. Nors šis teismas pripažino, kad atpažinimo protokolai surašyti nedėmesingai, dėl juose užfiksuotų atpažinimo momentų yra abejonių, ar procesiniai dokumentai forminti tinkamai, tačiau kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nurodyti pažeidimai nelaikytini esminiais. Atlikęs įrodymų vertinimą byloje, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prieš parodymą atpažinti, atpažįstantys asmenys vis dėlto buvo apklausiami apie reikšmingas aplinkybes, po to atliekami atpažinimai iš nuotraukų.
Nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka ir nuteistojo teiginiai dėl nepagrįsto BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų jam netaikymo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Pažymėtina, kad bausmės griežtumas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs analogiškus argumentus dėl proceso trukmės bei paskirtos bausmės, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, išdėstė dėl jų motyvuotas išvadas. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė tiek objektyvios priežastys, tiek ir pačių nuteistųjų veiksmai, iš jų ir tai, kad nuteistasis buvo pabėgęs ir slapstėsi užsienyje. Atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistajam D. T. paskirta galutinė bausmė nekelia abejonių.
Taip pat nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas ir kardomojo kalinimo ar suėmimo laiko įskaitymas į bausmės laiką. Pagal BPK 362 straipsnį su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus sprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiuo klausimu teismai pasisakė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi.